LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMO NR. IX-1827 „DĖL MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS PAVADINIMO PAKEITIMO IR LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO

2023-10-05 Nr. XIVP-3121

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Seimo nutarimo projektu nauja redakcija dėstomų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – nuostatai) 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška, nepriklausoma Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu įsteigta valstybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad tiek pagal nuostatų 5 punktą, tiek pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, o ne institucija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti nuostatus su įstatymo reguliavimu nuostatų 1 punktą reikėtų atitinkamai tikslinti.

2. Nuostatų 14 punkto nuostatos, nustatančios Lygių galimybių kontrolieriaus skyrimo tvarką vertintinos kaip ne šių nuostatų reguliavimo dalykas, todėl jų turėtų būti atsisakoma.

3. Nuostatų 15 punkte siūloma nustatyti, kad lygių galimybių kontrolierius tvirtina metinius veiksmų planus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis yra tvirtinami veiksmų planai ir metiniai veiklos planai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytume suvienodinti nuostatuose ir minėtame įstatyme vartojamas sąvokas apibrėžiančius atitinkamus planus. 

4. Nuostatų 11.6 punkte siūloma nustatyti kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai, padėdami lygių galimybių kontrolieriui atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę nekliudomai įeiti į įstaigų, įmonių ir organizacijų patalpas, o į patalpas, kuriose ištisą parą laikomi asmenys, – bet kuriuo paros metu, ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis, taip pat susipažinti su įstaigų, įmonių ir organizacijų veikla. Pažymėtina, kad Lygių galimybių įstatyme nėra numatyta, kad tokią teisę turėtų pats lygių galimybių kontrolierius arba tokia teisė būtų suteikta pačiai tarnybai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti nuostatų 11.6 punkto kaip ne šių nuostatų reguliavimo dalyko. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme.

5. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 25 d. priėmė Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16, 18, 20, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1992, kuris įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme, be kita ko, buvo atitinkamai pakeistos ar papildytos Lygių galimybių kontrolieriaus funkcijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nuostatų suderinamumo su įstatymo nuostatomis, nuostatų 17.6-17.8 papunkčiuose išdėstytos lygių galimybių kontrolieriaus funkcijos turėtų būti suderintos su įstatyme numatytomis funkcijomis (atitinkamai kartu turi būti patikslintas ir nuostatų 16 punktas, jame išbraukiant žodžius „ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų“), numatant Seimo nutarimo įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d.

6. Atsižvelgiant į Lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, siūlytume tikslinti nuostatų V skyrių ir jame nustatyti tik nuostatas, reglamentuojančias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus administravimo kontrolę, o kitų nuostatų atsisakyti kaip perteklinių, nes valstybės institucijų ir įstaigų vidaus ir finansinės veiklos kontrolę reglamentuoja specialieji įstatymai – Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2048, kuriame nustatytos tam tikros sąlygos, kuomet,  viešasis juridinis asmuo, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, gali įsigyti vidaus audito paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (tokios nuostatų 21 punkte nurodytos sąlygos, kaip siekis užtikrinti įstaigos nepriklausomumą, nėra numatyta). Be to, nuostatų 20 punktas nedera su Strateginio valdymo įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nurodyti skirtingi subjektai, kuriems pavesta atlikti strateginių veiklos planų įgyvendinimą ir stebėseną bei atlikti strateginių planų rezultatų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, nuostatų V skyrius tobulintinas.

Departamento direktorius                                                                                             Dainius Zebleckis

M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552 ep. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]