LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 ir 39 STRAIPSNIų pakeitimo

įstatymo projekto NR. XIVP-3792

2024-09-25 Nr. 121-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas Andžej Čaikovski, žurnalistė Snieguolė Matonienė, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys Juozas Ruzgys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Partnerystės docentas Liutauras Ulevičius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, žurnalistas Vaidotas Vyšniauskas, Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	1			Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio naujoje 38 dalyje vietoj žodžių „asmens, įmonės ar organizacijos“ siūlome vartoti tikslesnę ir aiškiau subjektus apibrėžiančią formuluotę „fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos“. Be to, derinant keičiamo įstatymo ir projekto terminiją tarpusavyje, šioje dalyje (o taip pat ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalyje) vietoj žodžio „publikuojamas“ įrašytinas žodis „skleidžiamas“.	Pritarti iš dalies	Nors „fiziniai ar juridiniai asmenys“ yra tikslus ir dažnai naudojamas terminas, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 2 str. 8 d. apibrėžtą asmens sąvoką, ir tai, jog VIĮ jau egzistuoja nuostatos, kuriose minimos įmonės ir organizacijos, šie žodžiai padeda geriau suprasti sąvoką, todėl tokios pakeitimo formuluotės būtų perteklinės. Siūloma įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio naują 38 dalį išdėstyti taip: „38. Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti skleidžiamas visuomenės informavimo priemonėse.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	1			Derinant keičiamo įstatymo ir projekto terminiją tarpusavyje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje vietoj formuluotės „informacinės visuomenės informavimo priemonės kūriniai“ įrašytina formuluotė „informacinės visuomenės informavimo priemonės turinys“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	2			Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalies turinį, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimą, nustatant, kad šis straipsnis reglamentuoja ne tik reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, tačiau ir pranešimams žiniasklaidai keliamus reikalavimus.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	2			Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Visuomenės informavimo priemonėje visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai“ siūlytina įrašyti žodžius „Visuomenės informavimo priemonėje skleidžiant visą ar tik dalį parengto pranešimo žiniasklaidai“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	3			Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento 6 pastabą ir tai, jog projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, įstatymo projekto 3 straipsnį siūloma braukti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	3			Nėra aišku kokius poįstatyminius teisės aktus pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį turėtų parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes projektų nuostatų įgyvendinimui jokie Vyriausybės tvirtinami teisės aktai nebūtų reikalingi.	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnį siūlytina braukti, nes projektų nuostatų įgyvendinimui jokie Vyriausybės tvirtinami teisės aktai nebūtų reikalingi, o projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-21	1			Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais: - projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“; - projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalys turėtų būti sukeistos vietomis, t. y. pirma straipsnio dalys turėtų būti pernumeruotos, o tik paskui keičiama viena iš pernumeruotų dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalimi turėtų būti keičiama ne 2 straipsnio 55 dalis, o 56 dalis.	Pritarti
	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-05-29				Įvertinę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3792 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 55 punktas perkelia 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) 1 straipsnio 1 dalies k punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Liutauras Ulevičius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Partnerystės docentas 2024-09-16					Reaguodamas į užregistruotą įstatymo projektą ir visuomenės informavimo srityje dirbdamas nuo 1998 metų, o taip pat būdamas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Partnerystės docentu teikiu žemiau pateiktas pastabas. Kas yra „pranešimas žiniasklaidai“ (arba kas apgins ryšių su visuomene profesiją)? 2024-05-17 30-imt Seimo narių registravo įstatymo projektą Nr. XIVP-3792 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a0b45f70141c11ef8e4be9fad87afa59), kuriuo siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti „pranešimo žiniasklaidai“ apibrėžimu: 38. Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse. Tuo pačiu projektu siūloma nustatyti papildomas pareigas žiniasklaidos priemonėms, kurios pasinaudoja pranešimu žiniasklaidai: „12. Visuomenės informavimo priemonėje visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 1) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas žiniasklaidai“; 2) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai); 3) visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.“ Vartotojus „saugoję“ teismai nesuvokia ryšių su visuomene? Įstatymo projektu bandoma spręsti praktikoje iškilusi problema, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, netinkamai aiškindama paslėptos reklamos sampratą, pareikalavo iš žiniasklaidos priemonių, kad naudojant pranešimus žiniasklaidai jie būtų privalomai žymimi kaip reklama, nes neva nesilaikoma abiejų pusių (t.y. ir pranešimo žiniasklaidai autorių oponentų) išklausymo principo. Plačiau apie tokio teisės aiškinimo logikos klaidas aprašė Artūras Jonkus (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/arturas-jonkus-ne-kiekvienas-naminis-paukstis-vista-arba-komunikacijos-pradziamokslis-kontroliuojancioms-institucijoms-231-2115728). Aptariamo įstatymo projekto autoriai Aiškinamajame rašte tiesiogiai nurodo, jog projekto rengimą paskatino ir tai, kad viena iš žiniasklaidos priemonių Lietuvos teismuose yra pralaimėjusi bylą dėl pranešimo žiniasklaidai žymėjimo, nors jis buvo pažymėtas kaip „Pranešimas žiniasklaidai“ ir nurodyta, kokia organizacija jį išplatino. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išnagrinėjus skundą ir nusprendus neskirti nei įspėjimo, nei baudos redakcijai, nes skundžiamas turinys buvo pažymėtas kaip pranešimas žiniasklaidai, vartotojai pateikė ieškinį teismui prieš žiniasklaidos priemonę dėl tariamai paslėptos reklamos. II instancijos teismas vadovavosi dabartiniu teisiniu reguliavimu, kuriame nėra sąvokos „Pranešimas žiniasklaidai“, todėl žiniasklaidos priemonė buvo pripažinta kalta, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėjo pakeisti savo ankstesnį sprendimą ir nubausti žiniasklaidos priemonę. Penkios įstatymo projekto klaidos Pirma, apibrėžime naudojamas terminas „žiniasklaida“ nėra teisinis, t.y. jis neturi aiškaus apibrėžimo Visuomenės informavimo ar kituose įstatymuose. Plačiąja prasme „žiniasklaida“ gali būti laikyti visi viešoje erdvėje veikiantys žinių sklaidos tarpininkai. Siaurąja prasme – tai tik profesine veikla užsiimantys žurnalistai ir visuomenės informavimo priemonių redakcijos. Tarp šių dviejų kategorijų – labai didelis skirtumas. Komunikacijos teorijoje „pranešimas žiniasklaidai“ suprantamas plačiąja prasme, t.y. neapsiribojama vien profesionalia žurnalistika užsiimančiais asmenimis. Jeigu projektu siūlomą pareigą suprantant taip, tai iš esmės visi visuomenės informavimo priemonių valdytojai (pavyzdžiui, tinklaraštininkai, vlogeriai ar informacijos šaltinių agregatoriai) turės analizuoti ir visus pranešimus žiniasklaidai atitinkamai žymėti. Tai akivaizdžiai perteklinis reikalavimas. Antra, nėra aišku, kokiu pagrindu projekto autoriai daro skirtumą tarp „asmens“, „įmonės“ ir „organizacijos“. Logiška būtų skirti „fizinius ir juridinius asmenis“, kas reikštų, kad apimama visų asmenų veikla. Tuo tarpu skirtumo tarp „įmonės“ ir „organizacijos“ teisė nefiksuoja. O terminas „asmuo“ yra suprantamas kaip bet koks subjektas – tiek fizinis, tiek juridinis. Trečia, „parengtas informacinis pranešimas“ savaime netampa pranešimu žiniasklaidai. Kitaip tariant, tai nėra būtinas pranešimo žiniasklaidai požymis. Tokiu galėtų ir turėtų būti „išplatintas informacinis pranešimas“. Nes platinamas gali būti tik parengtas informacinis pranešimas. Ši nuostata svarbi vertinant kartu su siūlomu 39 straipsnio 12 dalies 3 punktu, kuris nustato, jog „[..] visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas“. Nes nėra aišku, kas iš apibrėžime vardinamų – asmuo, įmonė ar organizacija – turėtų būti nurodoma visuomenės informavimo priemonėje, panaudojančioje pranešimą žiniasklaidai. Juo labiau, kad pranešimo žiniasklaidai rengėjai gali būti tiek komunikacijos veiklos užsakovas, tiek tokios paslaugos vykdytojas (agentūra, jos darbuotojai ar nepriklausomai dirbantys specialistai), tiek labai skirtinga procese dalyvavusių darbuotojų komanda. Ketvirta, esminiu pranešimo žiniasklaidai požymiu projekto autoriai siūlo nustatyti, kad jis „rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse“. Tokiu būdu apibrėžime funkcijos paskirstomos į (a) parengimą ir (b) publikavimą. Tai klaida, kadangi klasikinis pranešimas žiniasklaidai yra publikuojamas jį sukūrusios ir platinančios organizacijos (ar jos vardu). „Publikavimas“ nėra ir negali būti esminis pranešimo žiniasklaidai požymis, nes reikšminga pranešimų žiniasklaidai dalis nepasiekia šio tikslo, tačiau dėl to nė kiek nepraranda savo informacinės vertės ir nevirsta kažkuo kitu. Dar svarbiau, jog ryšių su visuomene veiklos minimizavimas į „teksto parengimą“ yra pavojingas ryšių su visuomene veiklos devalvavimas, kai komunikacija suprantama tik kaip tekstų ruošimas, o jų viešinimas (ir publikavimas) jau ne komunikuojančių subjektų, o žiniasklaidos funkcija. Tai teisinga reklamos santykių atveju, bet niekaip nedera su atlygintinumo požymio neturinčia informacijos sklaida, kurią užtikrina ryšių su visuomene veikla. Penkta, įstatymo projekto autoriai siūlo, kad pareiga atitinkamai žymėti atvejus, kada pasinaudota pranešimu žiniasklaidai, atsirastų „visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai“. Kitaip tariant, iš pranešimo žiniasklaidai paėmus net pora žodžių visuomenės informavimo priemonė turėtų apie tai pažymėti. Tokia pareiga būtų ypač perteklinė, kai ryšių su visuomene veiklų metu komunikuojama su žurnalistais jiems perduodant trumpas žinutes. Pavyzdžiui, trumpai elektroniniu paštu informuojant apie kokį nors įvykį. Tokiu atveju žurnalistas, atkreipęs dėmesį ir panaudojęs net keletą žodžių turėtų skaitytoją informuoti, kad remiasi atitinkamo asmens pranešimu žiniasklaidai (nes apibrėžimas nenustato minimalios informacinio pranešimo apimties – t.y. pranešimu žiniasklaidai būtų laikomas ir poros sakinių laiškas). Tragikomiškos situacijos susidarytų, kai žurnalistai nagrinėja sudėtingas temas, remiasi daugybiniais pranešimais, jų turiniu. Tada būtų privalu nurodyti visų tų pranešimų žiniasklaidai autorius, pažymėti autorinį žurnalistinį tekstą kaip „pranešimą žiniasklaidai“ ir pan. Būtina taisyti teisės akto klaidas 1. Ydingi teismų sprendimai turi būti keičiami teisminiu keliu, o ne pertekliniu ir ydingu reguliavimu 2. Viena iš bazinių ryšių su visuomene sąvokų – pranešimas žiniasklaidai – gali būti keičiamas ir apibrėžiamas tik atvirai ir skaidriai įtraukiant ryšių su visuomene profesijos asociacijas, mokslo institucijas, ekspertus. 3. Dabartiniai siūlymai turi būti koreguojami, išvengiant aukščiau minėtų klaidų.	Neatsižvelgti	Pateiktos pastabos yra daugiau bendro pobūdžio, konkretūs pasiūlymai, koreguojantys įstatymo projekto nuostatas nėra pateikti. Daugiausia dėmesio skiriama problemų identifikavimui, o ne konkrečių formuluočių kaip koreguoti įstatymo projektą, siūlymui. Žr. komiteto sprendimus dėl su šiomis pastabomis susijusių Seimo nario Stasio Tumėno pasiūlymų, kuriuose pateikiamos konkrečios formuluotės.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Liutauras Ulevičius

Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto
Partnerystės docentas

2024-09-16

Reaguodamas į užregistruotą įstatymo projektą ir visuomenės informavimo srityje dirbdamas nuo 1998 metų, o taip pat būdamas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Partnerystės docentu teikiu žemiau pateiktas pastabas.

Kas yra „pranešimas žiniasklaidai“ (arba kas apgins ryšių su visuomene profesiją)?

2024-05-17 30-imt Seimo narių registravo įstatymo projektą Nr. XIVP-3792 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a0b45f70141c11ef8e4be9fad87afa59), kuriuo siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti „pranešimo žiniasklaidai“ apibrėžimu:

38. Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse.

Tuo pačiu projektu siūloma nustatyti papildomas pareigas žiniasklaidos priemonėms, kurios pasinaudoja pranešimu žiniasklaidai:

„12. Visuomenės informavimo priemonėje visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas žiniasklaidai“;

2) jei pranešimas žiniasklaidai publikuojamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai);

3) visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.“

Vartotojus „saugoję“ teismai nesuvokia ryšių su visuomene?

Įstatymo projektu bandoma spręsti praktikoje iškilusi problema, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, netinkamai aiškindama paslėptos reklamos sampratą, pareikalavo iš žiniasklaidos priemonių, kad naudojant pranešimus žiniasklaidai jie būtų privalomai žymimi kaip reklama, nes neva nesilaikoma abiejų pusių (t.y. ir pranešimo žiniasklaidai autorių oponentų) išklausymo principo. Plačiau apie tokio teisės aiškinimo logikos klaidas aprašė Artūras Jonkus (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/arturas-jonkus-ne-kiekvienas-naminis-paukstis-vista-arba-komunikacijos-pradziamokslis-kontroliuojancioms-institucijoms-231-2115728).

Aptariamo įstatymo projekto autoriai Aiškinamajame rašte tiesiogiai nurodo, jog projekto rengimą paskatino ir tai, kad viena iš žiniasklaidos priemonių Lietuvos teismuose yra pralaimėjusi bylą dėl pranešimo žiniasklaidai žymėjimo, nors jis buvo pažymėtas kaip „Pranešimas žiniasklaidai“ ir nurodyta, kokia organizacija jį išplatino. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išnagrinėjus skundą ir nusprendus neskirti nei įspėjimo, nei baudos redakcijai, nes skundžiamas turinys buvo pažymėtas kaip pranešimas žiniasklaidai, vartotojai pateikė ieškinį teismui prieš žiniasklaidos priemonę dėl tariamai paslėptos reklamos. II instancijos teismas vadovavosi dabartiniu teisiniu reguliavimu, kuriame nėra sąvokos „Pranešimas žiniasklaidai“, todėl žiniasklaidos priemonė buvo pripažinta kalta, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėjo pakeisti savo ankstesnį sprendimą ir nubausti žiniasklaidos priemonę.

Penkios įstatymo projekto klaidos

Pirma, apibrėžime naudojamas terminas „žiniasklaida“ nėra teisinis, t.y. jis neturi aiškaus apibrėžimo Visuomenės informavimo ar kituose įstatymuose. Plačiąja prasme „žiniasklaida“ gali būti laikyti visi viešoje erdvėje veikiantys žinių sklaidos tarpininkai. Siaurąja prasme – tai tik profesine veikla užsiimantys žurnalistai ir visuomenės informavimo priemonių redakcijos. Tarp šių dviejų kategorijų – labai didelis skirtumas. Komunikacijos teorijoje „pranešimas žiniasklaidai“ suprantamas plačiąja prasme, t.y. neapsiribojama vien profesionalia žurnalistika užsiimančiais asmenimis. Jeigu projektu siūlomą pareigą suprantant taip, tai iš esmės visi visuomenės informavimo priemonių valdytojai (pavyzdžiui, tinklaraštininkai, vlogeriai ar informacijos šaltinių agregatoriai) turės analizuoti ir visus pranešimus žiniasklaidai atitinkamai žymėti. Tai akivaizdžiai perteklinis reikalavimas.

Antra, nėra aišku, kokiu pagrindu projekto autoriai daro skirtumą tarp „asmens“, „įmonės“ ir „organizacijos“. Logiška būtų skirti „fizinius ir juridinius asmenis“, kas reikštų, kad apimama visų asmenų veikla. Tuo tarpu skirtumo tarp „įmonės“ ir „organizacijos“ teisė nefiksuoja. O terminas „asmuo“ yra suprantamas kaip bet koks subjektas – tiek fizinis, tiek juridinis.

Trečia, „parengtas informacinis pranešimas“ savaime netampa pranešimu žiniasklaidai. Kitaip tariant, tai nėra būtinas pranešimo žiniasklaidai požymis. Tokiu galėtų ir turėtų būti „išplatintas informacinis pranešimas“. Nes platinamas gali būti tik parengtas informacinis pranešimas.

Ši nuostata svarbi vertinant kartu su siūlomu 39 straipsnio 12 dalies 3 punktu, kuris nustato, jog „[..] visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas“. Nes nėra aišku, kas iš apibrėžime vardinamų – asmuo, įmonė ar organizacija – turėtų būti nurodoma visuomenės informavimo priemonėje, panaudojančioje pranešimą žiniasklaidai. Juo labiau, kad pranešimo žiniasklaidai rengėjai gali būti tiek komunikacijos veiklos užsakovas, tiek tokios paslaugos vykdytojas (agentūra, jos darbuotojai ar nepriklausomai dirbantys specialistai), tiek labai skirtinga procese dalyvavusių darbuotojų komanda.

Ketvirta, esminiu pranešimo žiniasklaidai požymiu projekto autoriai siūlo nustatyti, kad jis „rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti publikuojamas visuomenės informavimo priemonėse“. Tokiu būdu apibrėžime funkcijos paskirstomos į (a) parengimą ir (b) publikavimą. Tai klaida, kadangi klasikinis pranešimas žiniasklaidai yra publikuojamas jį sukūrusios ir platinančios organizacijos (ar jos vardu).

„Publikavimas“ nėra ir negali būti esminis pranešimo žiniasklaidai požymis, nes reikšminga pranešimų žiniasklaidai dalis nepasiekia šio tikslo, tačiau dėl to nė kiek nepraranda savo informacinės vertės ir nevirsta kažkuo kitu.

Dar svarbiau, jog ryšių su visuomene veiklos minimizavimas į „teksto parengimą“ yra pavojingas ryšių su visuomene veiklos devalvavimas, kai komunikacija suprantama tik kaip tekstų ruošimas, o jų viešinimas (ir publikavimas) jau ne komunikuojančių subjektų, o žiniasklaidos funkcija. Tai teisinga reklamos santykių atveju, bet niekaip nedera su atlygintinumo požymio neturinčia informacijos sklaida, kurią užtikrina ryšių su visuomene veikla.

Penkta, įstatymo projekto autoriai siūlo, kad pareiga atitinkamai žymėti atvejus, kada pasinaudota pranešimu žiniasklaidai, atsirastų „visa apimtimi ar iš dalies publikuojant pranešimą žiniasklaidai“. Kitaip tariant, iš pranešimo žiniasklaidai paėmus net pora žodžių visuomenės informavimo priemonė turėtų apie tai pažymėti.

Tokia pareiga būtų ypač perteklinė, kai ryšių su visuomene veiklų metu komunikuojama su žurnalistais jiems perduodant trumpas žinutes. Pavyzdžiui, trumpai elektroniniu paštu informuojant apie kokį nors įvykį. Tokiu atveju žurnalistas, atkreipęs dėmesį ir panaudojęs net keletą žodžių turėtų skaitytoją informuoti, kad remiasi atitinkamo asmens pranešimu žiniasklaidai (nes apibrėžimas nenustato minimalios informacinio pranešimo apimties – t.y. pranešimu žiniasklaidai būtų laikomas ir poros sakinių laiškas).

Tragikomiškos situacijos susidarytų, kai žurnalistai nagrinėja sudėtingas temas, remiasi daugybiniais pranešimais, jų turiniu. Tada būtų privalu nurodyti visų tų pranešimų žiniasklaidai autorius, pažymėti autorinį žurnalistinį tekstą kaip „pranešimą žiniasklaidai“ ir pan.

Būtina taisyti teisės akto klaidas

1. Ydingi teismų sprendimai turi būti keičiami teisminiu keliu, o ne pertekliniu ir ydingu reguliavimu

2. Viena iš bazinių ryšių su visuomene sąvokų – pranešimas žiniasklaidai – gali būti keičiamas ir apibrėžiamas tik atvirai ir skaidriai įtraukiant ryšių su visuomene profesijos asociacijas, mokslo institucijas, ekspertus.

3. Dabartiniai siūlymai turi būti koreguojami, išvengiant aukščiau minėtų klaidų.

Neatsižvelgti

Pateiktos pastabos yra daugiau bendro pobūdžio, konkretūs pasiūlymai, koreguojantys įstatymo projekto nuostatas nėra pateikti. Daugiausia dėmesio skiriama problemų identifikavimui, o ne konkrečių formuluočių kaip koreguoti įstatymo projektą, siūlymui.

Žr. komiteto sprendimus dėl su šiomis pastabomis susijusių Seimo nario Stasio Tumėno pasiūlymų, kuriuose pateikiamos konkrečios formuluotės.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-09-23	1 (2)	38		Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslus, į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2024-05-21 Nr. XIVP-3792), į Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docento Liutauro Ulevičiaus raštą Seimo Kultūros komitetui „Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3792“ (2024-09-16), siūlytina pakoreguoti esminę sąvoką „Pranešimas žiniasklaidai“. Iš tiesų Projekte vartojamas terminas „žiniasklaida“ neturi teisinio apibrėžtumo, šio termino nėra galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-06-21–2024-09-30), nors jame vartojamos sąvokos „audiovizualinė žiniasklaida“, „kultūrinė žiniasklaida“, „regioninė žiniasklaida“ ir kt. Kita vertus, protingumo principas suponuotų, kad visuomenėje įprasto, visiems suprantamo termino įstatyme apibrėžti nereikia. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos terminų bankas pateikia tokią termino žiniasklaida apibrėžtį: „Visuomenei informaciją teikiančiose priemonėse (spaudoje, radijuje, televizijoje, internete) paskelbtos publikacijos, laidos“ (Lietuvos Respublikos terminų bankas, prieiga internetu: https://terminai.vlkk.lt/paieska?search=%C5%BEiniasklaida). Taip pat pateikiamas kitas apibrėžimas: „Visuomenei informaciją teikiančios priemonės (spauda, radijas, televizija, internetas). Žiniasklaida – palyginti naujas pavadinimas, prieš tai vartotas terminas masinės informacijos priemonės“ (Ten pat.). Akcentuotina, kad terminas „masinės informacijos priemonės“ tebėra įteisintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalyje. Pritariant doc. L. Ulevičiaus pastaboms dėl žiniasklaidos termino suponuojamų problemų, atsižvelgiant į Projekto iniciatoriaus tikslus ir uždavinius, išdėstytus „Aiškinamajame rašte“, į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įteisintas sąvokas ir teisės normas, į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamą visuomenės sąvoką, siūlytina terminą „Pranešimas žiniasklaidai“ pakeisti į terminą „Pranešimas visuomenei“. Taip pat pritartina doc. L. Ulevičiaus siūlymui vietoj „asmens, įmonės ar organizacijos“ vartoti nacionalinės teisės aktams įprastas fizinio ir juridinio asmens sąvokas (beje, jos derėtų su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta asmens sąvoka). Pritartina ir Teisės departamento išvadoje pateiktam siūlymui „vartoti tikslesnę ir aiškiau subjektus apibrėžiančią formuluotę „fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos“ (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2024-05-21 Nr. XIVP-3792), p. 1, prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b04bcfd0174711ef8e4be9fad87afa59?jfwid=-cwmjfyup0). Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įteisintas teisės normas, pritartina Teisės departamento siūlymui naujojoje sąvokoje atsisakyti žodžio „publikuojamas“, keičiant jį žodžiu „skleidžiamas“. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip: „38. Pranešimas ~~žiniasklaidai~~ visuomenei – ~~asmens, įmonės ar organizacijos~~ fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti ~~publikuojamas~~ skleidžiamas visuomenės informavimo priemonėse.“	Pritarti iš dalies	Siūloma įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio naują 38 dalį išdėstyti taip: „38. Pranešimas žiniasklaidai – asmens, įmonės ar organizacijos parengtas informacinis pranešimas, kuris viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo nuožiūra gali būti skleidžiamas visuomenės informavimo priemonėse.“ (žr. komiteto argumentus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą). Komitetas taip pat pažymi, kad Terminas „Pranešimas žiniasklaidai“ jau yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir įkeltas į Terminų banko informacinę sistemą. Manytina, kad poreikio koreguoti terminą, kuris jau yra plačiai paplitęs ir oficialiai patvirtintas kalbos specialistų, nėra.

2.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-09-23	2 (39)	12		Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr. 1, reikėtų pakeisti 39 straipsnio 12 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Visuomenės informavimo priemonėje visa apimtimi ar iš dalies ~~publikuojant~~ skleidžiant pranešimą ~~žiniasklaidai~~ visuomenei, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 1) jei pranešimas ~~žiniasklaidai~~ visuomenei ~~publikuojamas~~ skleidžiamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas ~~žiniasklaidai~~ visuomenei“; 2) jei pranešimas ~~žiniasklaidai~~ visuomenei ~~publikuojamas~~ skleidžiamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai); 3) visais atvejais nurodomas pranešimo ~~žiniasklaidai~~ visuomenei rengėjas.“	Nepritarti	Terminas „Pranešimas žiniasklaidai“ jau yra aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir įkeltas į Terminų banko informacinę sistemą. Manytina, kad poreikio koreguoti terminą, kuris jau yra plačiai paplitęs ir oficialiai patvirtintas, nėra.
3.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-09-23	2 (39)			Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr. 2, į Teisės departamento išvadoje pateiktą pasiūlymą, suponuojantį, kad „3.Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 12 dalies turinį, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimą, nustatant, kad šis straipsnis reglamentuoja ne tik reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, tačiau ir pranešimams žiniasklaidai keliamus reikalavimus“ (Ten pat.). Tiesa, patikslinti 39 straipsnio pavadinimą neužtektų, nes reikėtų papildyti ir 39 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Reklamai, ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir pranešimams visuomenei keliami reikalavimai.“	Nepritarti	Argumentai tokie patys kaip prie pasiūlymo Nr. 2.
4.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-09-23	2 (39)	1		Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr. 3, reikėtų pakeisti 39 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai, pranešimai visuomenei turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.“	Nepritarti	Argumentai tokie patys kaip prie pasiūlymo Nr. 2.
5.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-09-23	39	2		Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr. 4, reikėtų pakeisti 39 straipsnio 2 dalies formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama, ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, ir pranešimai visuomenei, kuriuose: 1) naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos; 2) skleidžiama klaidinanti reklama; 3) žeminamas žmogaus orumas; 4) diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos; 5) skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys; 6) reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme; 7) reklamuojami alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme; 8) reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones; 9) daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme; 10) reklamuojami azartiniai lošimai, kaip tai nustatyta Azartinių lošimų įstatyme; 11) reklamuojamos loterijos, kaip tai nustatyta Loterijų įstatyme; 12) pažeidžiami kiti bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme.“	Nepritarti	Argumentai tokie patys kaip prie pasiūlymo Nr. 2.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: nėra.

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo

įstatymo projektui Nr. XIVP- 3792(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP- 3792(2), jo lyginamasis variantas ir atitikties lentelė, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.

Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė