PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-10-

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Gyvendami geopolitinių grėsmių ir vykstančių konfliktų akivaizdoje, turime reikiamą dėmesį skirti šalies nacionaliniam saugumui ir gynybai. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą.

Įvertinus grėsmes, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, atliepiant NATO regioninius gynybos planus, Valstybės gynimo tarybos 2023 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą kurti divizijos dydžio vienetą Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Pagal aptartus planus divizija turėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.

Siekiant įgyvendinti šiuos sutarimus, jiems turi būti skiriamas reikiamas finansavimas. Papildomas finansavimas reikalingas sąjungininkų pajėgoms priimti, reikiamai infrastruktūrai ir su divizijos plėtojimu susijusioms išlaidoms.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytas iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimas valstybės saugumui ir gynybai.

Siūloma Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti galimybę finansų ministerijai skolintis krašto apsaugos reikmėms, neviršijant 3 procentų BVP ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; su iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms, išskyrus išlaidas, apmokamas iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą (neįskaitant laikinojo solidarumo įnašo lėšų), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP projekciją Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) nuostatai, kad mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarytų 130 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, įgyvendinti, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai 2024 metų birželį ir (arba) rugsėjį paskelbus ekonominės raidos scenarijų; išlaidoms, apmokamoms valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšomis, apmokėti, kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu, kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, kai nevykdomas šių lėšų sumokėjimo į valstybės biudžetą planas; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;“.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto skolintos lėšos.

Teikia

Seimo nariai:

Lukas Savickas