LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (3)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XIIIP-3051(3)
2019-12-11 Nr. 113-P-42
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kiti dalyviai: Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė Ineta Rizgelė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
2 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame, be kita ko, įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir yra įgalinti dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas. |
Nepritarti |
Politinių partijų vadovai įtraukti į asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą, kadangi lobistai gali vykdyti lobistinę veiklą, būtent siekdami daryti įtaką politinių partijų vadovams, taip bandydami netiesiogiai paveikti tiesiogiai teisėkūros procese dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, Seimo narius, nors konkrečios politinės partijos vadovas gali ir nebūti Seimo nariu). |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
3, 7 |
2, 10-12 |
|
|
2. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 10-12 punktų santykis. Pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 - 12 punktus lobistine veikla nelaikoma politinių partijų, viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių ir bendrijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu juridinio asmens veikla nelaikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl juridinis asmuo (projekto 3 straipsnio 2 dalis) yra atskiriamas nuo jo veiklos (projekto 7 straipsnio 10, 11, 12 dalys). Todėl projekto nuostatos tikslintinos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardinant visus subjektus, kurie negali būti laikomi lobistais. |
Nepritarti |
Keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (LVĮ) 7 straipsnio 10-12 punktų tikslas yra ne uždrausti šiuose punktuose nurodytiems subjektams būti lobistais, vykdyti lobistinę veiklą (t. y. daryti įtaką teisėkūrai), bet leisti konkretiems subjektams užsiimti veikla, kuri pagal turinį atitiktų lobistinės veiklos požymius, jiems neįsirašant į lobistų sąrašą ir taip suteikiant tam tikras lengvatas subjektams, kurių veikla išviešinama kitomis formomis (t. y. juos tikslinga atleisti nuo lobistams numatytos pareigos teikti deklaracijas LVĮ nustatyta tvarka). Papildomai pažymėtina, kad siūlomos išimtys yra įtrauktos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką, numatytas išimtis. |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
5 |
5 |
|
|
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra Lobistinės veiklos įstatymo reguliavimo dalykas. Minėtoje dalyje išvardintų valstybės ir savivaldybės institucijų viešųjų ir kitų vadovaujančių asmenų darbotvarkės yra (ar turi būti) skelbiamos tų institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o ne šio įstatymo, nustatyta tvarka. |
Pritarti |
Komitetas pritarė Seimo nario Povilo Urbšio pasiūlymui (Nr. 3), kuriuo siūloma išbraukti 5 straipsnio 5 dalyje išdėstytas nuostatas dėl darbotvarkių skelbimo. |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
2, 18 5 |
1
5 |
|
|
4. Juridinės technikos požiūriu: 1) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų aptarti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimų trumpinius ir toliau projekto tekste juos vartoti, nes pateiktame projekto variante jos vartojamos skirtingai, taip pat keičiamo įstatymo 18 straipsnyje – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pavadinimo trumpinį ir toliau vartoti „Civilinis kodeksas“; <...> |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Taigi šiuo atveju jokie trumpiniai neturi būti įvedami, siūloma tik toliau tekste išbraukti žodžius „Lietuvos Respublika“. Be to, 18 straipsnyje nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, o ne Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Jeigu bus pritarta Seimo nario P. Urbšio pasiūlymui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis bus išbraukta. Jeigu nebus pritarta Seimo nario P. Urbšio pasiūlymui, 5 straipsnio 5 dalis turėtų būti patikslinta. Pasiūlymas: 5 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Respublikos
Prezidentas, |
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
4 13 |
2 1 |
4 |
|
4. Juridinės technikos požiūriu: <...> 2) reikėtų suvienodinti projekto tekste įvairiai vartojamas sąvokas ir formuluotes „Lietuvos Respublikos teisės aktai“ bei „teisės aktai“, „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, „įstatymų nustatyta tvarka“; <...> |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Formuluotės „teisės aktai“, „teisės aktų nustatyta tvarka“ neturi būti keičiamos į formuluotę „įstatymų nustatyta tvarka“ ar atvirkščiai, kadangi įstatymo sąvoka yra siauresnė nei teisės akto sąvoka ir šios skirtingos sąvokos projekte vartojamos tikslingai, atsižvelgiant į skirtingus nuostatų siekius. Pasiūlymas: 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „teisės aktų“ ir prieš žodį „įstatymų“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
7
17 |
1 |
1, 5, 11, 12 |
|
4. Juridinės technikos požiūriu: <...> 3) keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1, 5, 11 bei 12 punktuose 17 straipsnio 1 dalyje vietoje nuorodų į konkrečius įstatymų pavadinimus siūlome įrašyti formuluotę „įstatymų nustatyta tvarka“; <...> |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Ne visur kalbos požiūriu tinkama įrašyti formuluotę „įstatymų nustatyta tvarka“, tačiau pritariame, kad nebūtina nurodyti tikslių įstatymų pavadinimų. Pasiūlymas: 1. 7 straipsnio 1 punktą išėstyti taip: „1) viešosios
informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant,
rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją
2. 7 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip: „5) peticijos,
referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų
nustatyta tvarka
3. 7 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) politinių partijų
4. 7 straipsnio 11 punktą išdėstyti taip: „11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų
5. 7 straipsnio 12 punktą išdėstyti taip: „12) religinių
bendruomenių ir bendrijų
6. 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimą dėl baudos skyrimo
juridinis asmuo, dėl kurio priimtas šis nutarimas, ar asmuo, kuriam lobistine
veikla siekiama daryti įtaką, gali apskųsti teismui |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-29
|
15 |
|
|
|
4. Juridinės technikos požiūriu: <...> 4) keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinime ir tekste vietoje formuluotės „mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas“ siūlome vartoti formuluotę „mažareikšmis įstatymo pažeidimas“. |
Pritarti |
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
5 |
3 |
|
|
Argumentai: Vienas pagrindinių projekto tikslų – išviešinti lobistų daromą įtaką teisėkūrai. Teigiama, kad efektyviai įstatymo veikimo kontrolei yra būtina, kad apie susitikimus, kurių metu daroma įtaka teisėkūrai, informuotų tiek lobistas, tiek asmuo, kuriam daroma įtaka. Vis dėlto iniciatorių pasiūlytas kryžminio deklaravimo mechanizmas yra perteklinis, nes absoliuti dauguma sprendimus priimančių asmenų viešina savo veiklą (skelbia darbotvarkes, daro pranešimus žiniasklaidai apie susitikimus ir pan.). Todėl, atsižvelgdamas į įstatymo paskirtį – išviešinti sprendimų priėmėjų ir lobistų santykius – siūlau numatyti pareigą sprendimus priimantiems asmenims viešai skelbti apie savo susitikimus su lobistais institucijų, kuriose jie eina pareigas, interneto svetainėse, tačiau neapsiriboti tik vienintele priemone – darbotvarkėmis – o palikti teisę pačiam asmeniui nuspręsti dėl viešinimo priemonės. Atitinkamai siūlau atsisakyti papildomai teikti deklaracijas per VTEK sistemą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
2. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
5 |
4 |
|
|
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 5 straipsnio 4 dalį: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
3. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
5 |
5 |
|
|
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 5 straipsnio 5 dalį: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
4. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
11 |
2 |
4 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina
skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
5. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
11 |
3 |
4 |
|
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
6. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
11 |
5 |
|
|
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 5 dalį: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
7. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
11 |
6 |
|
|
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 11 straipsnio 6 dalį: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
8. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
12 |
1 |
3 |
|
Pasiūlymas: Išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą: „ |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
9. |
Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-11-28 |
12 |
3 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2 |
Pritarti |
Pasiūlymas susijęs su P. Urbšio pasiūlymu dėl 5 straipsnio 3 dalies. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. |
4. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 3.
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė