LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žMOGAUS TEISIŲ kOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2146
2022-10-19 Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Finansų ministerijos biudžeto departamento direktoriaus pavaduotoja Neringa Čirbė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakštienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-10 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||
|
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2022 10 12 raštas Nr. (1.4)S-470
|
|
|
|
Susipažinę su 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (reg. Nr. 22-13584), teikiame pastabas. Norime atkreipti dėmesį, kad planuojant 2023 metų biudžeto asignavimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2022 metais Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas buvo keičiamas du kartus ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) kompetencijos buvo išplėstos, siekiant užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos didesniam ratui žmonių (įstatymų pakeitimai pristatomi žemiau). Pažymėtina, kad jau anksčiau plečiant Tarnybos kompetencijas, nebuvo skirtas tam būtinas finansavimas. Ir nors labai vertiname, kad Tarnybai buvo skirtas finansavimas prevencinėms ir švietėjiškoms priemonėms, lygių galimybių užtikrinimo sklaidai, tačiau didelį susirūpinimą kelia tai, kad šioms veikloms įgyvendinti taip pat reikalingi žmogiškieji resursai, kurių Tarnybai nepakanka, o papildomų lėšų tam numatyta nebuvo. Tarnybos darbuotojai jau iki 2022 metų dėl neskirtų asignavimų papildomoms funkcijoms įgyvendinti (dėl priimtų ankstesnių Lygių galimybių įstatymo pakeitimų), turi numatytas darbo valandas viršijantį darbo krūvį. Pastebime darbuotojų perdegimo požymius bei kitas psichosocialines rizikas darbe, todėl išreiškiame didelį susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos, kuri gali sąlygoti, jog dar didesnis darbo krūvis ne tik gali sutrikdyti Tarnybos veiklą prarandant darbuotojus bet ir galimai pažeisti darbuotojų teises. Svarbių ir reikalingų įstatyminių pokyčių priėmimas, išplečiant apsaugą nuo diskriminacijos reikalingas ir svarbus, tačiau de facto dėl neskiriamų resursų, Tarnybos pajėgumai mažinami, o teisėti Lietuvos gyventojų lūkesčiai negalės būti atliepiami. Negalėjimas įgyvendinti visų funkcijų laiku, daro didelę įtaką ir Tarnybos nepriklausomumui bei galėjimui suteikti asmenims konsultacijas dėl lygių galimybių pažeidimų, prižiūrėti lygių galimybių įgyvendinimą įvairiais lygmenimis (viešajame ir privačiajame sektoriuje, švietimo įstaigose, nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu ir kt.), teikti rekomendacijas su lygybe susijusiais klausimais, įgyvendinti Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymų įgyvendinimo priežiūrą remiantis eile ES direktyvų. Pažymėtina, kad remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis dėl lygybės įstaigų standartų, lygybės institucijų privaloma veikimo sąlyga yra jų nepriklausomumas ir išteklių skyrimas atsižvelgiant į kompetenciją ir paskirtas užduotis ir galimybes atlikti visas savo funkcijas veiksmingai, per pagrįstą laiką ir laikantis per nacionalinę teisę nustatytų terminų.[1] Užtikrinant įvairių ombuds tipo (kontrolierių) institucijų nepriklausomumą, būtina užtikrinti ir pakankamus išteklius šių institucijų veikimui. Didinant skirtingų institucijų asignavimus darbo užmokesčiui, svarbu atsižvelgti, kad tarp panašaus tipo institucijų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkių nesusidarytų nepagrįstos disproporcijos. Tuo pačiu užtikrinant kontrolės institucijų nepriklausomumą, joms priskiriant papildomas funkcijas, į tai turėtų būti atsižvelgiama planuojant kitų metų biudžeto projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad susidariusi neaiški tvarka rengiant kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kai Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų biudžeto poreikis nėra vertinamas ar derinamas atsižvelgiant į papildomas įstatymines funkcijas. Nors Tarnybos funkcijos nuo 2008 metų buvo plečiamos daugybę kartų, didžiausias leistinas Tarnybos pareigybių skaičius nuo to laiko nebuvo didinamas nė karto. Dėl darbo užmokesčiui skiriamo nepakankamo finansavimo, Tarnyba iki šiol neturėjo galimybės jų užpildyti, o atsiradusias papildomas funkcijas buvo priversta paskirstyti tarp darbuotojų, jau turinčių maksimalų darbo krūvį. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga ne tik skirti būtiną finansavimą darbo užmokesčiui, bet ir padidinti maksimalų pareigybių skaičių, kad Tarnybos funkcijas būtų galima tarp darbuotojų paskirstyti tinkamai ir tolygiai. Dėl papildomo asignavimų poreikio darbo užmokesčiui esame kreipęsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją 2022-07-13 raštu Nr. (22)PAK-272)S-318 ir 2022-09-05 raštu Nr. (1.4)S-403. Primename, kad 2022 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1109[2], kuriuo Tarnybai pavesta užtikrinti apsaugą nuo persekiojimo visose Lygių galimybių įstatymo taikymo srityse; išplėsta apsauga nuo priekabiavimo visais pagrindais, seksualinio priekabiavimo vartotojų teisių srityje. Šių Tarnybai pavestų funkcijų įgyvendinimui (skundų tyrimui, konsultacijų ir išvadų valstybės institucijoms, įstaigoms, nuo diskriminacijos ir / ar priekabiavimo nukentėjusiems asmenims teikimui) Tarnybai darbo užmokesčiui kasmet reikalingas papildomas 30 tūkst. eurų finansavimas, kaip nurodyta aiškinamajame rašte[3]. Taip pat 2022 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1192[4], kuriuo Lygių galimybių įstatymas papildomas nauju diskriminacijos draudimo pagrindu – šeiminė padėtis (įtraukiama į socialinės padėties apibrėžimą). Šiuo įstatymu perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES nuostatos, įtvirtinama apsauga nuo diskriminacijos dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti (prižiūrėti), suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo. Pažymėtina, kad dėl šių papildomų funkcijų, prognozuojamas ženklus skundų ir konsultacijų dėl šeiminės padėties išaugimas. Dėl šių pavestų papildomų funkcijų įgyvendinimo Tarnybai darbo užmokesčiui kasmet reikalingas papildomas 30 tūkst. eurų finansavimas, kaip nurodyta aiškinamjame rašte[5]. Šio pakeitimo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodytas papildomas asignavimų poreikis bei pateiktas Finansų ministerijos siūlymas įgyvendinti projekte numatytas veiklas jau iš skirtų biudžeto asignavimų tik 2022 metais, atsižvelgiant į numatytą įsigaliojimo datą (2022 m. rugpjūčio 1 d.), bet ne visus ateinančius metus. Be to pažymime, kad dar 2016, 2017, 2018 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai priskyrus papildomas funkcijas, joms įgyvendinti finansavimas darbo užmokesčiui nebuvo skirtas. Prašytume atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir rasti galimybę Tarnybai skirti būtinus asignavimus darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais dėl darbo krūvio buvo mažinamos kai kurios Tarnybos veiklos. Todėl neturime jokių galimybių perskirstyti darbų ir taip mažame Tarnybos darbuotojų kolektyve. Neskyrus papildomo finansavimo, Tarnyba bus priversta apriboti savo veiklą, įskaitant darbuotojų ir tarnautojų dalyvavimą įvairiose stebėsenos darbo grupėse ar stebėsenos komitetuose, kur jų dalyvavimas privalomas remiantis ES reglamentais, negalės suteikti konsultacijų laikantis įstatymų numatytų terminų, užtikrinti lygių galimybių gynimo, gali kilti rizika padidėti skundų prieš Lietuvos valstybę administraciniuose teismuose skaičius ir kt.
|
Pritarti |
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2022 10 17 raštas Nr.(1.18-2021)2-757
|
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2022-05-20 raštu Nr. (1.18.-2021)2-332 informavo Žmogaus teisių komitetą, kad biudžeto asignavimų poreikis 2023 metams sudaro 754 tūkst. eurų, iš kurių 602 tūkst. numatyti darbo užmokesčiui, 7 tūkst. ilgalaikiam turtui įsigyti (daliniam kompiuterinės ir kitos biuro įrangos atnaujinimui). Lyginant su 2022 metams patvirtintais valstybės biudžeto asignavimais, padidėjimas sudaro 90 tūkst. eurų arba 11,9 % (darbo užmokesčio didėjimas - 8,8 %) ir pasiskirsto sekančiai: 53 tūkst. eurų - dalies neužimtų etatų finansavimui (įstaigoje yra 24 etatai, užimti 16,5. Dėl neteisėtos migracijos mastų bei karo pabėgėlių iš Ukrainos srautų ženkliai išaugo vykdomos vaiko teisių užtikrinimo bei nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos (lankymosi apgyvendinimo bei paslaugų teikimo vietose) apimtys, atliekamų tyrimų skaičius bei jų apimtys (švietimo, socialinė, sveikatos priežiūros ir kt. sritys). Šių funkcijų vykdymo efektyvumui reikalingas papildomas bent 2 laisvų etatų finansavimas. 7 tūkst. eurų - daliniam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams ir tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu (didžioji dauguma darbuotojų karantino laikotarpiu organizuojant nuotolinį (hibridinį) darbą naudojo asmeninę kompiuterinę įrangą, interneto ir ryšio priemones). 15 tūkst. eurų - švietimo priemonės finansavimui. Poreikis švietimo priemonei susijęs su migracijos bei karo pabėgėlių srautais, vykdant informacijos apie vaiko teises, jų užtikrinimo ir gynimo mechanizmus sklaidą šiose tikslinėse grupėse ir juos priimančioje visuomenėje. Išlaidas didina poreikis pritaikyti švietimo priemones įvairioms kalbinėms grupėms (vertimai ir pan.) 15 tūkst. eurų - su įstaigos išlaikymu susijusiems paslaugų įkainių pokyčiais (elektros energijos, šildymo, kitų komunalinių paslaugų įkainių didėjimu). Atkreipiame dėmesį, kad ankstesniais laikotarpiais dėl galiojusio karantino ir nuotolinio darbo organizavimo buvo maksimaliai sumažintos išlaidos, susijusios su įstaigos išlaikymu (išlaidos komunalinėms paslaugoms, pastato šildymui (esanti atskira katilinė visada leido reguliuoti šildymo apimtis, jas maksimaliai sumažinant savaitgaliais ir nakties metu), elektros sąnaudos ir kt. 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte realus asignavimų poreikis iš esmės neatsispindi ir didžiąja dalimi susijęs su horizontaliais (pagal nepaaiškintus kriterijus ir proporcijas visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms skirtais) asignavimų padidėjimais ir sudaro 738 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Prašyta asignavimų suma Tikslinė paskirtis Skirta asignavimų suma 53 tūkst. eurų 2 neužimtiems valstybės tarnautojų etatams finansuoti 15 tūkst. eurų 15 tūkst. eurų visuomenės švietimui ir informacijos apie vaiko teises sklaidai 15 tūkst. eurų kitos, su įstaigos išlaikymu susijusios išlaidos (paslaugos ir prekės) 7 tūkst. eurų 7 tūkst. eurų daliniam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui Įvertindami taupymo bei skiriamų asignavimų limitų nustatymo priežastis ir poreikj, svarstant 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146, prašome apsvarstyti galimybę patenkinti prašymą dėl nurodyto asignavimų poreikio, susijusio su įstaigos išlaikymu bei dalinimu kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimu bei skirti papildomai 15 tūkst. eurų (nustatant bendrą asignavimų sumą 753 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui). |
Pritarti |
|
|
Seimo kontrolierių įstaigos raštas 2022 10 18 Nr. 1/3D-2283
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete buvo ne kartą pasiektas konsensusas dėl poreikio užtikrinti tinkamą ombudsmenų institucijų finansavimą, kuris leistų veiksmingai Įgyvendinti šioms institucijoms priskirtas funkcijas. Rengiant 2023 m. biudžetą Seimo kontrolierių įstaigos (toliau - Įstaiga) papildomų asignavimų, ypač darbo užmokesčio fondui, poreikis ir jį pagrindžiantys argumentai buvo pateikti Finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (be kita ko, 2022 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 3D-1955, 2022 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 3D -2005), taip pat buvo aptarti susitikimuose su Teisingumo ministre ir Finansų viceministru. Vis dėlto, papildomi asignavimai Seimo kontrolierių įstaigai buvo skirti tik pagal vadinamąjį „horizontalų)į“ principą, t. y. į darbo užmokesčio fondą įtraukiant lėšas, skirtas padengti lėšų poreikį, nulemtą: 1) planuojamo biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pokyčio; 2) Įstaigos tarnautojų valstybės tarnybos stažo pokyčių. Šiuo metu Seimo kontrolieriai greta konstitucinio mandato tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo įgyvendina dar du mandatus - vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą bei atlieka nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Vadovaujantis Įstaigos Reglamento 27 punktu. Seimo kontrolieriams vykdyti nacionalinės kankinimų prevencijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas padeda Įstaigos padalinys - Žmogaus teisių biuras. Nors formaliai Žmogaus teisių biure yra aštuonios pareigybės, tačiau ne visos jos yra „padengtos44 biudžeto asignavimais. Tai lemia, kad nėra galim ybių užpildyti pareigybių, kurios yra būtinos, siekiant veiksmingai vykdyti bent vieną iš dviejų minėtų Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriams pavestų mandatų. Pažymėtina, kad ESBO valstybėse vien nacionalinę kankinimų prevenciją, kurios esmę sudaro laisvės apribojimo vietų patikrinimai, vykdo specializuota 5-10 žmonių komanda. Panašus skaičius asmenų įgyvendina nacionalinės žmogaus teisių institucijos, kurios esmė - visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais, galiojančių teisės aktų ir jų projektų vertinimas atitikties žmogaus teisių apsaugos standartams požiūriu ir rekomendacijų teikimas - funkcijas. Tuo tarpu Įstaiga dėl resursų stokos neturi objektyvių galimybių veiksmingai įgyvendinti nacionalinės prevencijos institucijos (Lietuvoje yra daugiau nei 400 laisvės apribojimo vietų) ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijų. Poreikį užtikrinti tinkam ą Seimo kontrolierių įstaigos finansavimą ne kartą akcentavo ir tarptautinės priežiūros institucijos. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, apsvarstęs Lietuvos ketvirtąją periodinę ataskaitą, 2021 m. gruodį paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai, kuriose išreiškė susirūpinimą dėl darbuotojų, vykdančių nacionalinės kankinimo prevencijos funkcijas, trūkumo Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biure ir rekomendavo Lietuvai užtikrinti nacionalinės kankinimo prevencijos mechanizmo savarankiškumą bei imtis priemonių, kad Seimo kontrolierių įstaigai būtų skirti žmogiškieji resursai ir finansavimas, reikalingi funkcijoms pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis vykdyti. Rekomendacija Lietuvai suteikti Seimo kontrolierių įstaigai adekvačius resursus atsižvelgiant į Europos standartus dėl resursų skyrimo ombudsmenų institucijoms ir JT Paryžiaus principus įtraukta ir į Europos Komisijos 2022 m. Teisės viršenybės ataskaitos Lietuvai skirtą skyrių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdomos Visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo metu A lygiu akredituotos nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas buvo akcentuotas kaip vienas pagrindinių Lietuvos pasiekimų žmogaus teisių apsaugos srityje instituciniu aspektu. Vyriausybė pritarė ir visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuvai pateiktoms rekomendacijoms - skirti pakankamą finansavimą Seimo kontrolierių įstaigai, kad ji galėtų veiksmingai ir nepriklausom ai vykdyti savo įgaliojimus, taip pat ir naujose kompetencijos srityse. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2023 m. planuojama įstaigos reakreditacija Jungtinėse Tautose, ir atsižvelgiant į tai. kad dėl resursų stokos nacionalinės žmogaus teisių institucijos veiklos yra vykdomos itin ribota apimtimi, egzistuoja rizika prarasti A lygio statusą, kas turėtų neigiam ą poveikį ir tarptautinei Lietuvos reputacijai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašytum e dar kartą atsižvelgti į pateiktus argumentus ir teikti siūlymą Vyriausybei į 2023 m. asignavimus L R Seimo kontrolierių įstaigai įtraukti bent 64 tūkst. eurų dviems pareigybėms įstaigos Žmogaus teisių biure finansuoti. |
Pritarti |
|
|
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2022 10 18 raštas Nr. 10R
|
|
|
|
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ( toliau – Centras ) 2022 metams gavo iš valstybės biudžeto 3766 tūkst. eurų finansavimą, iš kurių darbo užmokesčiui skirta 2571 tūkst. eurų. Pagal pateiktą 2023 metų biudžeto projektą Centrui planuojama skirti 3936 tūkst. eurų finansavimą, iš kurių darbo užmokestis sudaro 2587 tūkst. eurų. Bendras centro finansavimas kyla 170 tūkst. eurų, arba 4,5 % , bet darbo užmokesčio fondas didėja tik 16 tūkst. eurų, arba 0,6 %. Tokia situacija susidarė todėl, kad 2023 metų biudžeto projekte Centrui 150 tūkst. eurų sumažintos darbo užmokesčio lėšos, kurios 2022 metams buvo skirtos Centro darbuotojų darbo užmokesčio pakėlimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Jeigu bus patvirtintos projekte numatytos 2587 tūkst. eurų darbo užmokesčio lėšos, Centrui teks atleisti apie 11 Centro darbuotojų, tuo tarpu Centrui deleguojamų naujų funkcijų pastoviai didėja. 2022 metų rudens sesijoje Seime svarstomas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius rėžimus ir jų ideologijas įstatymo projektas, pagal kurį Centrui deleguojama nemažai naujų funkcijų, kurių įgyvendinimui prašome 6 etatų ir 124 tūkst. eurų papildomo finansavimo. Memorialo žuvusiems Balchašo lageryje Kazachstane pastatymui Centras prašo 135 tūkst. eurų, arba bent skirti 50 tūkst. eurų žuvusių Lietuvos politinių kalinių palaidojimo vietos aptvėrimui, sutvarkymui ir paminklinio ženklo pastatymui. Centras prašo skirti 90 tūkst. eurų įrengti liftą muziejuje Aukų g. 2 A neįgaliems asmenims ir senjorams, nes tai privaloma pagal teisės aktus, be to, tai labai apriboja galimybes patekti į muziejų garbaus amžiaus asmenims bei politiniams kaliniams ir tremtiniams. Centras jau 30 metų renka, kaupia, tiria, sistemina ir viešina šalies gyventojų represavimo duomenis. Sukauptas didelis anketų ir kartotekų rinkinys, išleistas leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (6 tomai, 11 knygų), archyvuose saugoma dideli popierinio formato dokumentų kiekiai, kuriuos būtina kuo greičiau skaitmeninti ir sukurti Centro sukauptų duomenų informacinę sistemą, tam reikalinga apie 200 tūkst. eurų. Nuo 2022 m. Centras pradėjo kurti žuvusių Lietuvos partizanų giminaičių biologinių mėginių (DNR) banką. Jame tikimasi sukaupti ne mažiau kaip 40-50 tūkst. DNR mėginių. Siekiama, kad būtų surasti bent keli kiekvieno žuvusio ar dingusio be žinios šiuo metu gyvenantys giminaičiai. Siekiama sukurti sistemą, kuri leistų kiekvieno dabar gyvenančio partizano giminaičio DNR automatiškai palyginti su archeologinių kasinėjimų metu surastais pavyzdžiais. Tokiam dideliam informacijos kiekiui apdoroti ir analizuoti reikalinga atitinkama (speciali) kompiuterinė programa. Mūsų žiniomis, Jungtinėse Amerikos Valstijose tūkstančiams žuvusiųjų palaikų identifikuoti naudojama kompiuterinė programa M-FISys - Mass Fatality Identification System – masinių mirčių aukų identifikavimo sistema. Ji buvo sėkmingai panaudota identifikuojant tūkstančių amerikiečių, žuvusių 2001 m. rugsėjo 11 d. per teroristinį Al-Qaeda’os išpuolį Niujorke, palaikus, taip pat nustatant 2001 m. lapkričio mėn. prie Niujorko įvykusios „American Airlines“ lėktuvo katastrofos aukų palaikus. M-FISys programinės įrangos kaina sudaro apie 150 tūkst. eurų. Prašome Jus rasti galimybę Centrui skirti 2023 metams papildomai 274 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 575 tūkst. eurų kitoms išvardytoms veikloms, pagal priede pateiktus Centro papildomo finansavimo poreikio paskaičiavimus. |
Nepritarti
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – nėra, susilaikė – 3.
Nepritarta Komiteto pirmininko balsu. |
Komitetui nebuvo pateikta išsami ir tiksli informacija apie 2023 metų biudžeto projekte Centrui 150 tūkst. eurų sumažintas darbo užmokesčio lėšas, kurios 2022 metams buvo skirtos Centro darbuotojų darbo užmokesčio pakėlimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. |
; ; ;.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai:.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas |
|
|
|
Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijos nuo 2008 metų buvo plečiamos daugybę kartų (2016, 2017, 2018, du kartus 2022 metais), didžiausias leistinas Tarnybos pareigybių skaičius nuo to laiko nebuvo didinamas nė karto. Dėl darbo užmokesčiui skiriamo nepakankamo finansavimo, Tarnyba iki šiol neturėjo galimybės jų užpildyti, o atsiradusias papildomas funkcijas buvo priversta paskirstyti tarp darbuotojų, jau turinčių maksimalų darbo krūvį.
Pasiūlymas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirti papildomus 60 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
|
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra |
2022 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1109[6], o 2022 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1192[7], kuriais Tarnybai pavestos papildomos funkcijos. Šių pavestų papildomų funkcijų įgyvendinimui Tarnybai darbo užmokesčiui kasmet reikalingas papildomas 60 tūkst. eurų finansavimas.
|
|
2. |
Žmogaus teisių komitetas |
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas: Seimo kontrolierių įstaigai skirti papildomus 64 tūkst. eurų darbo užmokesčiui |
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra |
Seimo kontrolierių įstaiga dėl resursų stokos neturi objektyvių galimybių veiksmingai įgyvendinti jai priskirtas nacionalinės prevencijos institucijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Kadangi ne visos pareigybės yra „padengtos biudžeto asignavimais, todėl nėra galimybių užpildyti pareigybių, kurios yra būtinos, siekiant veiksmingai vykdyti bent vieną iš dviejų minėtų Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriams pavestų mandatų.
|
|
3. |
Žmogaus teisių komitetas |
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skirti papildomus 15 tūkst. eurų (nustatant bendrą asignavimų sumą 753 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) įstaigos išlaikymui bei dalininiam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui.
|
Pritarti
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra |
Būtų siekiama sudaryti sąlygas darbuotojams ir tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu (didžioji dauguma darbuotojų karantino laikotarpiu organizuojant nuotolinį (hibridinį) darbą naudojo asmeninę kompiuterinę įrangą, interneto ir ryšio priemones). Prašomos lėšos įstaigos išlaikymui, susijusios su paslaugų įkainių pokyčiais (elektros energijos, šildymo, kitų komunalinių paslaugų įkainių didėjimu). |
7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra, susilaikė – nėra.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, tel. 2396808