Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 359
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki, sugrįžę po pertraukos. Pradedame balandžio 9 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
Gerbiami kolegos, iš viso vakariniame posėdyje liko penki klausimai, įskaitant socialinės apsaugos ir darbo ministrės pristatymą, todėl aš spėju, kad pirmas balsavimo intervalas, numatytas 15 val. 20 min., gali būti ir anksčiau. Jeigu atsitiks anksčiau, aš manau (prašau jūsų supratimo), mes tada balsavimo intervalą ir pradėsime, šiek tiek anksčiau balsuoti, gal net šiek tiek prieš 15 valandą.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pranešimas „Asmenų su negalia įsitraukimas į atvirą darbo rinką – pirmieji reformos rezultatai“
O dabar kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrę į tribūną. Ji taip pat turi paruošusi pristatymą. Vyriausybės pusvalandis. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien noriu pasidalinti su jumis dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką. Norėjau pasidalinti, bet kažką padariau.
Taigi pokyčių asmenų su negalia srityje esame inicijavę nemažai. Ir pati negalios nustatymo reforma, ir atviros darbo rinkos prioritetizavimas, ir atsisakymas socialinių įmonių buvo svarbūs mūsų Vyriausybės ir ministerijos prioritetai. Prieš pradėdama kalbėti apie rezultatus, noriu pasakyti, kad vis dėlto asmenų su negalia gyvenimo ir darbo rinkos, pritaikyto švietimo pokyčiai yra lėti. Norint pastebėti reformų įtaką, ypač kai mes kalbame apie didesnį įsitraukimą, didesnį savarankiškumą, jie nėra tokie greiti. Visada norėtųsi galbūt ir greitesnių rezultatų, bet suprantame, kad tai yra reglamentavimo, kartu ir kokybiškų paslaugų pokytis, ir visuomenės nuostatų pasikeitimas, kad mes neskirstome žmonių, turinčių galias ir negalias, ar darbo kolektyvuose, ar švietimo įstaigose, ar bet kokiose viešose erdvėse, kultūriniame gyvenime. Tiesiog turime išmokti visi kartu pagelbėdami priimti tuos žmones, kurie gali būti ir savarankiški, ir tikrai pilnaverčiai mūsų visuomenės nariai. Dėl to darome nemažai pokyčių, bet, kaip ir minėjau, rezultatai kartais ateina vėliau, negu mes norėtume juos pamatyti.
Taigi pradėsiu nuo to, kokie buvo mūsų reformos tikslai. Pirmiausia, nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujovės, kurios padeda žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tai reiškia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti, kur jis nori dirbti. Valstybės pagalba keliauja paskui žmogų, o ne paskui statusą įmonės, kurioje tas žmogus dirba, nes anksčiau tas finansavimas buvo skiriamas socialinėms įmonėms, kurios sukurdavo tam tikrą segreguotą darbo vietų rėmimą ne pagal žmogaus pasirinkimą, o pagal įmonės statusą.
Norėčiau priminti, kokios yra pagalbos priemonės žmonėms su negalia įsidarbinant. Tai yra pirmiausia įdarbinimas subsidijuojant. Siekiant padėti žmonėms, turintiems negalią, įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje, darbdaviui gali būti kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Darbo užmokesčio subsidija turintiems iki 25 % dalyvumo lygį mokama neterminuotai, iki 30–40 % dalyvumo lygį – 36 mėnesius (anksčiau buvo 24 mėnesiai, dabar pailginome iki 36 mėnesių), o 45–55 % dalyvumo lygį – iki 6 mėnesių.
Kita pagalbos priemonė darbdaviui yra darbo vietos pritaikymas ir yra skiriama iki 31 MMA subsidija. Ši subsidija gali būti skiriama ne tiktai žmogui, kuris yra bedarbis, kaip būdavo anksčiau, bet ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį. Taip pat yra skiriama subsidija ir patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas. Anksčiau ši galimybė buvo tik socialinėms įmonėms, o dabar tuo gali pasinaudoti visi Lietuvos darbdaviai.
Trečioji pagalbos priemonė yra subsidija darbo asistento išlaidoms. Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, tai darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistentui, kuris žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Anksčiau ši galimybė buvo tik socialinėms įmonėms, dabar tuo gali pasinaudoti visi darbdaviai. Subsidija darbo asistento išlaidoms sudaro 62 % subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo mėnesinio valandinio atlygio dydžio už kiekvieną asmenį. Taip pat yra ir kitos aktyvios darbo rinkos priemonės, parama mokymuisi, parama judumui ir kitos.
Asmenys su negalia darbo rinkoje. Kokios yra naujausios užimtumo tendencijos ir kodėl sakau, kad tų pokyčių norisi greitesnių. Bet vis dėlto turime kuo pasidžiaugti ir tą galime įsivertinti, nes tos užimtumo tendencijos yra teigiamos. Parengta Valstybės kontrolės 2024 metų ataskaita parodė, kad asmenų su negalia įdarbinimo rodikliai pagerėjo. Per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais registruotų asmenų su negalia skaičiumi, padidėjo per keletą metų nuo 24 % iki 33,4 %. Tas pokytis yra beveik 10 % ir jį, aš manau, tikrai galime vertinti pozityviai.
Taip pat didėja žmonių, kurie užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, registruotų bedarbių su negalia, skaičius. 2024 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 % daugiau. Manome, kad tai yra pozityvi tendencija, nes žmonės bando įsilieti į darbo rinką, susirasti darbą ir pasinaudoti tomis paslaugomis, kurios galėtų būti prieinamos žmonėms ieškant galimybės dirbti. Pas mus yra du rodikliai, kuriuos aš vertinu bent pati kaip sėkmę, tai yra didėjantys per metus įdarbintų asmenų ir žmonių, kurie nori kreiptis ir naudotis užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis, skaičiai.
Dabar dar šiek tiek skaičių ir statistikos. 2023 metais išaugo asmenų su negalia dalyvavimas remiamojo įdarbinimo priemonėje. 2023 metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvauti pradėjo beveik 4 tūkst. asmenų su negalia, pusantro karto daugiau negu 2022 metais. Šiam teigiamam pokyčiui, manau, daugiausia įtakos turėjo pusantro karto padidėjęs asmenų su negalia dalyvavimas remiamojo įdarbinimo priemonėje, o baigus dalyvauti ADR priemonėse po 6 mėnesių darbo rinkoje išliko 62 % asmenų su negalia. Aš manau, kad tai taip pat yra gana geras rodiklis.
Populiariausia paramos mokymuisi priemonė, kurią renkasi asmenys su negalia, yra profesinis mokymas – apie 70 %, 68,4 %. Taip pat daugėja negalią turinčių asmenų ir naujose paramos mokymuisi priemonėse, tokiose kaip neformalusis suaugusiųjų švietimas ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse.
Daugiau asmenų su negalia dalyvauja ir paramos judumui priemonėje. Dar tik paminėsiu, kad nuo 2023 metų atsirado galimybė gauti darbdaviui subsidiją darbo asistento darbo užmokesčio išlaidoms.
Ką mes darome toliau? Ypatingą dėmesį norime skirti ir skiriame atvejo vadybai, nes asmenims su negalia kartais ta bendra taisyklė ar bendra paslauga netinka ir reikalingas labai individualizuotas požiūris. Jis, aišku, yra visada brangesnis, kai asmeniškai žmogui pritaikai atvejo vadybą, tačiau, mano įsitikinimu, yra labai labai svarbu, kad žmonės pajaustų individualiai jų poreikius atitinkančias paslaugas, kurias gali suteikti atvejo vadybininkai. Eidami į tą pusę, ta kryptimi, atvejo vadybininkų skaičių per 2022 ir 2023 metus padidinome dvigubai ir dabar turime 118 atvejo vadybininkų. Tai yra specialistai, aptarnaujantys asmenis su negalia. Jie vadovaujasi patvirtinta darbo metodika atvejo vadybininkams bei specialiomis asmenų su negalia aptarnavimo proceso schemomis. Jos nuolatos yra tobulinamos, nes reikia ir mokytis iš tam tikrų situacijų, kurios atsiranda realiame gyvenime. Tai tikrai tobuliname šią paslaugą.
Užimtumo tarnybos specialistai nuolatos ugdo savo kompetencijas ir dalyvauja įvairiuose mokymuose. Svarbus šis aspektas, ir norėjau pabrėžti, kad tas asmeninis požiūris į žmogų ir jo problemą per atvejo vadybą yra labai pasiteisinanti valstybės investicija.
Kaip augo asmenų su negalia ADRP – aktyvių darbo rinkos priemonių – finansavimo apimtys, tai parodo ta tokia siaura žalia kreivė, nes siekdami užtikrinti asmenų su negalia paramos užimtumui tvarumą nuo 2023 metų įsteigėme tokį tikslinį asignavimų skyrimą būtent asmenims su negalia. Čia didėja ir negalią turinčių asmenų dalyvavimui aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse skiriami asignavimai. Jie išaugo gana ženkliai – išaugo apie tris kartus ir dabar siekia 30,5 mln. eurų, būtent nukreipta aktyvios darbo rinkos priemonės į šį segmentą tam, kad galėtų asmenys su negalia rasti tinkamą sau profesinį išsipildymą ir (ar) darbą.
2024 metų liepos mėnesį bus pradėtas taikyti ir naujas profesinės reabilitacijos modelis. Jis sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas. Pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau galės rinktis mokymo paslaugas, mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas.
Bendrame profesinio mokymo programų sąraše yra apie 4 tūkst. mokymo programų, iš jų šiuo metu apie 1 tūkst. 150 yra pritaikytos asmenims su negalia. Iki šiol perkant profesinės reabilitacijos paslaugas per viešuosius pirkimus buvo nuperkama apie 400 profesijos mokymo programų. Tai tikrai bus ženklus išaugimas. O sudarius asmeniui galimybes rinktis iš plataus mokymosi pasiūlymų sąrašo, gali būti reikalinga pagalba dalyvauti mokymosi procese ir, atsižvelgiant į žmogaus individualius poreikius, kurie bus užtikrinti teikiant naują paslaugą, palydėjimo mokymosi paslaugų teikimo metu. Čia taip pat bandysime pasižiūrėti į žmogaus poreikius individualiai.
Atsiranda ir naujos paslaugos, tokios kaip darbo funkcijų pritaikymas, angliškai vadinama job carving. Šios paslaugos esmė yra darbo vietos užduočių ar procesų peržiūrėjimas ir pertvarkymas pritaikant darbo funkcijas pagal asmens gebėjimus. Ši paslauga galės būti taikoma tuo atveju, kai asmeniui įsidarbinant nereikalingas mokymas, o pakanka darbo funkcijų pritaikymo po mokymo įgijus tam tikrą kvalifikaciją ar kompetenciją.
Siekiant programos veiksmingumo, didinamas ir Užimtumo tarnybos vaidmuo. Ji aktyviai įsitrauks į profesinėje reabilitacijoje dalyvaujančio asmens profesinį orientavimą, kad būtų pasirenkama asmens galimybes atitinkanti darbo rinkoje paklausi profesija, taip pat dalyvaus surandant ir darbdavį.
Dar vienas dalykas, kuriuo norėjau pasidalinti, ir, manau, čia mes visi turime tuo pasidžiaugti, nes nėra čia kažkokio teisės akto gera išdava, bet kad apskritai gerėja gyventojų nuomonė apie asmenis su negalia darbo rinkoje. Tai mums padeda turbūt ir priemones lengviau įgyvendinti, bet kartu ir pasidžiaugti tuo, kad tai jau darosi absoliuti norma turėti skirtingų žmonių darbo kolektyvuose ir mažėja mūsų stereotipai. Sumažėjo manančių, kad žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje yra diskriminuojami.
2023 metų tyrimo duomenimis, su teiginiu visiškai sutinka 12 % apklaustųjų. Apklaustieji dažniau pritaria teiginiui, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jei jo kompetencija būtų pakankama. Ir sumažėjo apklaustųjų, greičiau sutinkančių, kad tinkamiausias darbas žmonėms su negalia yra žemesnės kvalifikacijos. Dėl stereotipų ir asmenų su negalia geresnių galimybių atviroje darbo rinkoje esame tikrai gerame kelyje.
Pagrindiniai reformos rezultatai: valstybės pagalba ir paslaugos, nukreiptos keliauti paskui žmogų su negalia; įsidarbino didesnė dalis Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų su negalia; užtikrintas tikslinis finansavimas, kuris jau yra skirtas būtent šiai specifinei grupei; išaugo asmenų su negalia dalyvavimas atviros darbo rinkos priemonėse; ypatingas dėmesys skiriamas atvejo vadybai (Užimtumo tarnybos atveju vadybininkų skaičius išaugo du kartus) bei lankstesnė darbo rinkos poreikius atitinkanti profesinė reabilitacija.
Tiek norėjau pasidalinti, ką pavyko nuveikti ir kokioje situacijoje dabar esame. Būsiu pasiruošusi atsakyti į klausimus ar išgirsti siūlymus, jeigu turėtumėte minčių, ką dar galime padaryti, kad šioje srityje galėtume pasiekti dar geresnių rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra 15 minučių klausimams. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, aš noriu pasiteirauti tokio dalyko. Jūsų prezentacijoje pirmas tikslas buvo valstybės pagalba ir paslaugos, nukreiptos keliauti paskui žmogų. Pamenu, kai buvo pristatoma reforma, buvo kalbama, kad bus siekiama didinti šitų paslaugų prieinamumą ir taip pat priartinti prie žmogaus, kaip jūs pasakėte. Kaip pavyko įgyvendinti šitą tikslą? Ar žmonėms yra lengviau gauti informaciją socialinės paramos centruose ir visur kitur? Ar padaugėjo besikreipiančių? Iš tiesų aš pati gaunu nusiskundimų, kad ne viskas yra taip idealiai, kaip norėtųsi.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aišku, kad nėra idealiai, esame pakeliui. Aš manau, kad čia turbūt yra keli aspektai paliesti, kurie yra svarbūs. Per atvejo vadybininkus yra daugiausia suteikiama informacijos, taip pat pasitelkiamos ir nevyriausybinės organizacijos, per kurias galėtų žmonės gauti daugiau jiems tinkamos informacijos. Taip pat mes dar atskirai einame ir per informacijos pritaikymą, kad viešosios paslaugos būtų ir lengvai suprantama kalba, ir kad pritaikyta bent jau informacinė aplinka, kad žmonės galėtų žinoti, kas jiems priklauso. Taip pat informacija yra teikiama ir per Užimtumo tarnybą. Dėl to man atrodo, kad augantis besiregistruojančių žmonių į Užimtumo tarnybą, turinčių negalią, skaičius rodo pozityvią dinamiką, nes jie ieško, jie kreipiasi, jie nori arba aktyvios darbo rinkos priemonėse dalyvauti, arba gauti daugiau jiems pritaikytos informacijos ir panašiai. Tai esame pakeliui. Jeigu turite konkrečių atvejų, kai arba nepasiekė, arba blogai buvo išpildyta, tikrai duokite žinoti. Atskirose savivaldybėse būna skirtingo lygio tų paslaugų prieinamumas, bet stengiamės tikrai, kad bent jau reglamentavimo prasme užtikrintume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ministre, dėkoju už pristatymą, bet mano klausimas bus kiek iš kitos srities. Neseniai vėl sukrėtė savižudybės atvejis Kaune. Tikėtina, vyksta tyrimas. Tačiau dažnu atveju tai būna mobingo pasekmė. Kokių priemonių ėmėtės jūs ir jūsų ministerijos pavaldume esanti Darbo inspekcija, kad užkardytumėte tokius atvejus? Ir kaip ketinate stiprinti vadovo atsakomybę, darbuotojų apsaugą ar mobingo įrodymo palengvinimo galimybes?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Labai svarbus ir labai skaudus klausimas. Tikrai padarėme pokyčius: Darbo inspekcijoje atsirado visiškai atskiras padalinys, kuris dirba su mobingu, ir yra žmonės, kurie gali ir geba tikrinti psichosocialinių veiksnių įgyvendinamumą įmonėse. Yra reaguojama ir į anoniminius skundus, reaguojama ir į skundus. Taip pat turime galimybę, aišku, ir socialinį dialogą stiprinant, kad darbuotojai derėtųsi su darbdaviu ir dėl psichosocialinių veiksnių, ne tik dėl atlyginimo ir kitų svarbių darbo vietai fizinių dalykų, tarkime taip, arba, nežinau, pritaikytų patalpų, bet ir dėl psichosocialinių veiksnių. Turbūt tai labai norėčiau paskatinti daryti, visgi, kad tartųsi patys darbuotojai su darbdaviu apie tai, kas jiems yra svarbu, atliepiant psichosocialinius veiksnius, ir kaip gerinti tą mikroklimatą kiekvienoje organizacijoje. Atsakomybės prasme, aišku, kiek mes matome, reaguoja ir atsakingų tarnybų vadovai, ir sritis kuruojantys ministrai. Ar galima išvengti to dalyko? Norėtųsi, kad tokių skaudžių įvykių nebūtų. Tos atsakomybės dabar tam tikra forma yra reglamentuotos, inspekcijoje taip pat yra atskiras padalinys. Tačiau vis dėlto manau, kad apie tai turime kuo daugiau garsiai kalbėtis, taip pat rasti tą darbo kultūrą, kai mes kalbamės su būsimu darbdaviu arba kai tiesiog turime metinius pokalbius su darbdaviu, kalbėti apie tuos psichosocialinius veiksnius, kuriuos yra labai svarbu darbo vietose atliepti. Taip atsakyčiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik labai atsiprašau, buvau informuotas, kad mes turime svečią iš Jungtinės Karalystės Parlamento žemųjų rūmų – poną Dž. Vitingdeilą. Sveikiname jį atvykusį į Lietuvą. (Plojimai) Labai ačiū.
Dabar klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, prašom pasakyti. Jūs paminėjote, kad jau yra 118 atvejo vadybininkų. Ar jums pakankamas šis skaičius ir kiek iš tikrųjų jų? Aš taip pagalvojau, neįgaliųjų skaičius ženkliai didesnis.
Ir dar vienas mano klausimas. Ar nemanote… Jau kita sritis – dėl socialinio draudimo senatvės pensijos, dėl stažo. Stažas dabar turi labai mažą įtaką pensijos dydžiui. Ar negalvojate kaip nors spręsti klausimą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Manau, kad galėsime diskutuoti. Antrasis klausimas turbūt konceptualesnis. Tą diskusiją reikėtų plėtoti plačiau. Įmokos, aišku, turi reikšmės individualiai daliai, bet dėl stažo įtakos formulėje, manau, galima diskutuoti. Bet tada jau irgi norėtųsi, kad dėl jos kaip nors sutartume. Jeigu reikalingas pokytis, kad jį darytume.
Dėl atvejo vadybininkų. Taip, dabar jų yra dar mažai, nors ir dvigubai daugiau, bet vienam atvejo vadybininkui, jeigu aš neklystu, dabar yra skiriama virš 300 atvejų. Taip, tai yra daug. Mūsų norimas pasiekti tikslas, kad vienam atvejo vadybininkui būtų ne daugiau kaip 150. Nesu tikra, kad būtų idealu, bet 150 – toks mūsų tikslas. Taip, mes esame susidėlioję tą finansavimo kreivę, kur, galvojame, turėtų eiti. Dabar yra virš 300.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, kol jūs ir jums pavaldžios tarnybos užsiėmusios P. Gražulio pasirodymo „Auksiniuose svogūnuose“ istorija, akivaizdu, svarbiems reikalams laiko greičiausiai stinga. O tuo metu Nyderlandų ir Lietuvos teismuose vyksta tikra drama, tiesiogiai susijusi su vaiko gerove, taip pat su Lietuvos pilietės teisėtais interesais. Prašom pasakyti, kokių veiksmų ėmėsi jums pavaldžios institucijos, taip pat kokią pagalbą jūs suteikėte Lietuvos pilietei Simonai, kuri Nyderlandų teismuose yra kaltinama vaiko pagrobimu ir pabėgimu į Lietuvą? Svarbiausia, kaip jums pavaldžios institucijos užtikrino vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir kaip tarpininkavo šioje jautrioje istorijoje? Priminsiu, kad ginčas dėl vaiko atsirado faktiškai jam gimus, 2019 metais. Ši istorija buvo aprašyta ir žiniasklaidoje, manau, jūs esate informuota.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, bet tikrai negalėsiu pakomentuoti šio konkretaus atvejo, kaip tarnybos veikė ir kokią pagalbą suteikė, nes tikrai neturiu šitos informacijos iš tarnybų. Paprastai tokiais atvejais, kai kreipiasi vienas iš tėvų dėl pagalbos mechanizmų, tarnybos tikrai daro viską, kad suteiktų tą pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams arba turintiems kokių nors teisminių ginčų, arba susiduriantiems su situacija, kuomet vaikai būna išvežti į kitas valstybes ar vieno iš tėvų pagrobti. Tikrai turime tų patirčių, įvairių patirčių, bet konkretaus šio atvejo pakomentuoti jums negalėčiau, nes dabar neturiu tos informacijos, reikėtų detalesnę ją iš tarnybų susirinkti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, tam tikros užimtumo priemonės pinigai tarnybų būna nepanaudojami. Na, yra tokia situacija. Aišku, jūs perkeliate iš vienų į kitas. Bet toks techninis klausimas. Kodėl, pavyzdžiui, metų viduryje nėra peržiūrimos tos programos, taisyklės, panaudojimas, visa kita? Na, kad jos būtų panaudojamos. Jūs paminėjote, kad neįgaliesiems yra virš 4 tūkst. įvairių mokymo programų, tai gal galima sužinoti, kiek kainuoja tos programos? Ar neišeina taip, kad kai kurie konsultantai tik pasinaudoja pakonsultuoti ir apmokyti, bet finalas – realios naudos iš to neturime? Ar yra peržiūrimos tos programos, kurios duoda naudą, kurios neduoda? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai yra peržiūrimos ir labai didelį dėmesį tam skiriame, bet, aišku, šimtu procentų teigti, kad efektyvumas yra ten irgi šimtu procentų, aš negalėčiau čia, stovėdama šitoje tribūnoje. Turbūt ir tiekėjų yra įvairių, ir atsakomybės yra įvairios, bet kontrolę stengiamės labai vykdyti. Dar ką stengiamės daryti? Vis dėlto stengiamės tuos mokymų modulius pritaikyti aukštesnei pridėtinei vertei, kad tai nebūtų žemą pridėtinę vertę generuojantys mokymai, kad vis dėlto žmonės galėtų tą savo kvalifikaciją kelti. Jeigu dabar mes turime apie 400 prieinamų programų, tai asmenims su negalia iš tų 4 tūkst. bus prieinamos 1 tūkst., rodos, 150. Dabar konkrečių mokymų programų biudžetų jums negaliu pasakyti, galėsiu atsiųsti galbūt raštu, pasidomėsiu ir jums atsakysiu į šitą klausimą, bet dėl tų piktnaudžiavimo formų aš irgi visada raginu, kad žmonės praneštų, pasidalintų. Po to apklausti stengiamės žmones, kurie tuos mokymus lankė, kokia yra vertė ir kokia yra nauda, kad nebūtų tik dėl varnelės. Tai to labai stengiamės išvengti. Ar visada pavyksta, sakau, aš šimtu procentų negaliu pasakyti, bet keliame sau tokį tikslą.
PIRMININKAS. Klausia S. Lengvinienė. Prašau.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiama ministre, kaip tikriausiai žinote, Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba parengė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Jūsų manymu, ar šis projektas, šis įstatymas reikalingas ir ko reikėtų, kad jisai veiktų, o ne taptų gražia deklaracijos forma? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Sunkus man šitas klausimas. Ačiū už jį, aišku. Bet sunkus ne todėl, kad aš nepalaikyčiau kažkaip, kad yra svarbios tos iniciatyvos. Ta įstatymo idėja kilo iš Trečiojo amžiaus universitetų bendruomenės, kuri norėjo šiek tiek labiau reglamentuoti Trečiojo amžiaus universitetų ir veiklas, ir jų statusus, ir panašiai, iš to kilo ir ta idėja. Bet kur aš matau riziką? Aš matau riziką, kad mes nepadarytume įstatymo tiesiog gražiai parašydami, kaip mes, Lietuva, visi džiaugiamės ir mylime, ir palaikome pagyvenusius žmones, kad tai nebūtų deklaracijų rinkinys. Mes turime turėti labai aiškią diskusiją dėl turinio ir tikslo papildomo įstatymo, kuris palengvintų ir pagerintų tada kažkokia forma tų žmonių, nežinau, gyvenimą kažkokioje srityje. Tai kol kas dar tos diskusijos dėl turinio mums reikia daugiau. Jeigu jūs sutiktumėte, žinau, kad jūs ir darbo grupei vadovaujate, aš mielai pati įsitraukčiau ir mes galėtume apie tai pasikalbėti, kad tai nebūtų tiktai įstatymas dėl įstatymo, bet kad mes sutartume, kokia ten atsiradusi turinio forma palengvintų žmonėms tikrai jų buvimą. Sutinku tikrai diskutuoti, tai yra svarbu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, dėkoju už pristatymą. Džiugu matyti tuos rezultatus. Tikiuosi, užduosiu lengvesnį klausimą, juo labiau žinau, kad jūs su partneriais konsultavimo, informavimo šalininkė. Į mane kreipėsi Strūnos socialinės globos įstaigos darbuotojai dėl įstaigos ateities, nes inspiruojamos kalbos savivaldybės, ministerijos lygmenimis, kad įstaiga bus uždaryta arba prijungta prie Pabradės globos įstaigos. Iš ministerijos siunčiami kažkokie nurodymai galbūt (aš sakau, galbūt) į Pabradės įstaigą pervesti dalį žmonių, todėl norėčiau jūsų aiškaus atsakymo, ar šios kalbos turi pagrindą, ar yra tiktai gandų lygio? Ir kaip dėl gyventojų, kuriuos norima kilnoti kaip inventorių be jų sutikimo? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsakysiu jums į klausimą taip: gyventojai, kurie yra globos įstaigose, tikrai niekur nebus kilnojami ir jokios reformos neturi paveikti asmenų, kurie gauna paslaugas vienose ar kitose įstaigose ar institucijose. Ką mes darėme su ministerija? Mes darėme tyrimą, kiek ir kokių egzistuojančių SADMʼui pavaldžių įstaigų yra kokiuose geografiniuose mūsų valstybės regionuose, kaip tai atrodo, analizuojant mūsų kaštų struktūrą, kiek mums kainuoja išlaikyti 32 įstaigas ir ar nevertėtų tam tikruose regionuose, kur yra ir demografinių, ir kitų iššūkių, kur mažesnis demografinis spaudimas, kur didesnis, kur reikės daugiau paslaugų, kur mažiau, tiesiog inventorizuoja mūsų turimą, pasakysiu ūkiškai, ūkį tų esančių įstaigų. Dėl jūsų minimų globos namų tikrai nėra priimta konkrečių sprendimų, kurie galėtų būti transliuojami, nežinau, ar gyventojams, ar darbuotojams. Yra kituose regionuose – dabar kalbamės apie galimus sujungimus įstaigų į vieną tiesiog administracinį vienetą, bet išlaikant padalinius ir išlaikant paslaugų prieinamumą ten, kur tos paslaugos yra teikiamos, bet aš jokių konkrečių planų dėl jūsų minimos įstaigos ar regiono tikrai nesu mačiusi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš esmės laikas klausti ir atsakyti jau ir baigėsi. Ačiū ministrei už pristatymą.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sagačio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3563 (pateikimas)
Dabar toliau svarstysime 2-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sagačio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą. Kviečiu į tribūną A. Kabišaitį, Prezidento vyriausiąjį patarėją, pristatyti teikimą.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti G. Sagatį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų išrinkus į kitas pareigas. Teisėjas išrinktas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, jo pirmoji darbo diena minėtame Teisme būtų balandžio 16 diena, atitinkamai paskutinė darbo diena Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – balandžio 15 diena, kaip ir nurodyta tiekiamame Seimo nutarimo projekte. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nenori niekas paklausti, ačiū už pristatymą. Dėl motyvų taip pat nematau. Balsavimo laiku apsispręsime dėl šio projekto.
14.33 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Kelių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577. Kviečiu K. Starkevičių pristatyti įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, laba diena. Šį projektą yra parengęs visas komitetas ir jo tikslas – dabar supaprastinti projektavimo procedūras. Jos buvo pakeistos 2021 metais, buvo įvestas erdvinis projektavimas, vadinamasis BIM’as. Dabartiniu metu mūsų sistemos dar viena su kita nesusikalba, tai aš vaizdžiai (…) sakau, kur išliks tas BIM: tai sudėtinguose mazguose, viadukuose, tačiau jeigu yra tiesus kelias ir ten tikrai nereikia to erdvinio planavimo, tai siūlome, kad to ir neliktų. Aš tik vieną kitą pavyzdį pasakysiu, kokia statistika, kodėl mes siūlome. Tai štai krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 kilometro iki 31,1 kilometro planuota projektavimo kaina pagal istorinius duomenis be BIM’o būtų 2,5 mln., nupirkta taikant BIM’o reikalavimus – 4,3 mln. Vadinasi, projekto pabrangimas yra 73 %. Projektavimo terminas buvo planuotas 16 mėnesių, dabar yra 24 mėnesiai vien dėl to. Taigi pabrangimas… tai yra laiko užtęsimas yra 9 mėnesiai.
Aš čia galėčiau vardinti ir vardinti, bet dėl laiko stokos ir gerbdamas visus kolegas aš galvoju, kad rasime tą bendrą sutarimą ir judėsime šiuo keliu. Sakau, dar vienas dalykas, kad tos visos mūsų sistemos nesusikalba viena su kita, tai dar reikia irgi jas paruošti, tada bus galima galvoti ir gal bus pigesnė ta vieninga sistema. Tai laikas ir pinigai. Pinigai, kaip matote, vien iš šito kelio yra dideli. Kelių programai tikrai labai jų trūksta ir mes galėtume racionaliai, puikiai panaudoti. Tiek trumpai. Galiu ir ilgiau, bet užteks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra galimybė paklausti. Pirmasis klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėl kelių, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, būtent dėl kelių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl kelių.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Norėčiau paklausti gerbiamo pranešėjo, ar jūs vis dėlto prieš teikdamas projektą informaciją dėl visų tų numatomų tvarkyti susirinkote, kiek tokių galėtų būti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš čia tik vieną pavyzdį, bet, žinokite, visi dabar būtų panašiai. Aš čia galėčiau vardinti ir vardinti. Vidutiniškai tikrai paties projekto brangimas būtų daugiau negu 50 %, o laiko prasme turbūt iki 20 % pailgėtų. Čia visus sudėti galima, bet turbūt…
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasiteirauti, kiek čia tokių įmonių, kurios pajėgios tokius projektavimus, kuriuos dabar mes naikintume, yra?
Antras būtų toks klausimėlis. Ar yra įvairiuose projektavimo etapuose, stadijose ir panašiai dar kokių naikintinų dalykų? Mes galbūt esame privėlę kokių nors kliūčių, kurias irgi reikėtų naikinti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kiek yra tų įmonių (dabar aš galvoju), kurios tuos projektus gali daryti, tai tikrai ribotas skaičius, jeigu ne vienetai. Konkurencijos nėra. Jeigu būtų konkurencija, gal ir geresnė kaina būtų. Bet aš galvoju, kad vis tiek projektą išbrangintų per laiką. Man sunku pasakyti. O dėl tokių biurokratinių supaprastinimų, tai ieškokime kiekvienas. Aš galvoju, šioje salėje rasime racionalių pasiūlymų, rasime salės pritarimą, nes tikslas vienas – sumažinti biurokratiją.
Antras tikslas, kad tos visokios šalutinės organizacijos, kurios yra apspitusios ministeriją, neturėtų teisės į tokius projektus. O dabar kartais turi. Ieškokime visi ir operuokime tuos vėžiukus, kol neišaugo į didelį vėžį, nes aš ne kartą esu sakęs: dabar korupcijos yra visai kitos formos ir viena iš formų – pertekliniai reikalavimai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, inovacijos išties yra gerai, sveikintina, tačiau žvelgiant į praktiškai vykdomus darbus… Čia mes su susisiekimo ministru prieš kokį pusmetį diskutavome apie tai, kad žiemai paliko magistralinį kelią, prie Trakų Vokės viaduką, laimėjo konkursą, išardė, po to pamatė, kad ten darbų kur kas daugiau, iš naujo projektavimai, iš naujo konkursai, iš naujo vėl nukeliama metais. Ir mes matome tokį itin apkrautą mazgą, kadangi ten ir Druskininkai, ir Alytus, eina vienintelis kelias iš Vilniaus, matome perkrautą tą kelią ir tikrai nepatogų, gaištamas laikas, saugumas ir visa kita. Ką jūs manote apie tokius?.. Aš palaikau inovatyvius tokius siūlymus kaip jūsų, bet kad tas vežimas visą laiką dabartinės ministerijos vadovybės statomas prieš arklį. Kodėl taip vyksta, aš nesuprantu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš vėl kalbėsiu tiesiai. Mūsų komiteto parlamentinei kontrolei visą laiką priklausė Kelių direkcijos veikla ir vieną iš tokių stabdžių matėme – tai vadovybės perkrovimą. Tas perkrovimas įvyko praėjusiais metais, šiek tiek prieš metus. Gal gerokai pavėluotas. Dabar matome, tas džiugina turbūt kiekvieną, kai kelininkai išvažiavo anksti pavasarį, tie ženklai. Mes žinome, atsimenate, kaip anksčiau būdavo, diskutuodavome salėje, kodėl rudenį pradeda darbus. Čia matau vieną pliusą. Dabar mums reikia ieškoti, kad daugiau tų pinigų būtų. Vienas būdas iš šitų, kur surasime, ir dar daugiau ieškoti tų trukdžių, kurie biurokratiškai trukdo. Kaip mes čia ir sutarėme, kiekvienas būkime iniciatyvus ir, manau, pritarimą rasime.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kazy, sveikinu su paieškomis racionaliau naudoti pinigus keliams tiesti, bet aš esu gana skeptiškas dėl šio projekto. Pabandykite atsakyti man ir išblaškyti skepticizmą. Paprastai kelių projektavimas sudaro 2–3% sąmatos, didžiosios išlaidos yra ranga. Jūs šiuo metu kalbate apie tai, kad žengtume žingsnį šiek tiek atgal su inovatyviomis BIM technologijomis, kas yra aiški apskaita, aiški medžiagų sąmata, tai yra vos 2 % sąmatos. Dažniausiai… Štai A. Skardžiaus Trakų pavyzdys rodo tokį ir lietuvišką, ir olandišką skirtumą. Olandai labai ilgai projektuoja ir labai greitai pastato, nes stato be klaidų, optimaliai medžiagų, optimaliai darbo valandų. Lietuviai projektuoja senomis 2D technologijomis, apie ką čia yra kalbama, kad BIM netaikytume, nes BIM yra 3D algoritmai, patikrina ir sąmatas, ir visa kita, bet daro daug klaidų, daro daug perprojektavimų. Ir ar čia nėra žingsnis atgal, nes, man atrodo, finale mes nesutaupysime. Finale nesutaupysime, nes mes kalbame apie projektavimą, kur mes turėtumėme išgaudyti visas klaidas, kad nebūtų padidėjusių rangos sąmatų. O paprastai visada yra papildomos kelių tiesimo sąmatos ir jos jau yra dešimtimis procentų.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ne projektavimo čia klausimai. Tai kaip mes išvengsime šios rizikos?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mes išvengsime lengvai, nes jeigu įsiskaitėte į šį projektą, tai mes nekalbame apie viadukus, sudėtingus žiedus. Jie išliks, tie reikalavimai. Kitas dalykas, kodėl jis, tas žingsnis, buvo ankstyvas, kad didžiausia problema yra tai, kad Lietuvoje nėra bendros duomenų sistemos, kurioje būtų prieinami kitos infrastruktūros įmonėms priklausančių įrenginių ir sistemų BIM modeliai. Šito nėra. Tai susikurkime šitą, susivesime į vieną, tada turėsime. Dabar, kaip sakoma, čia tas arklys paskui vežimą bėga, tada mes vežimo nepastumsime. Tai čia pagrindinis yra, šitą reikia susitvarkyti. Mes skubėjome, gal kur nors kitoje šalyje pamatėme, kad ta sistema veikia, tačiau pasižiūrėjome, kad mes neturime vienos sistemos, nors, atrodo, mes esame vieni iš IT lyderių.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų labai džiaugiuosi jūsų pasiūlymais. Tai ar jūs negalvojate, gal laikas išvis atėjo kardinalesnį sprendimą daryti? Gal jau laikas Kelių direkcijai samdyti savus projektuotojus, nes kai kaina, gerai paminėjote, iš 2 mln. tapo beveik 4 mln., tai jau neadekvačias kainas gauname. Ir tas procesas pagreitėtų, ir būtų sutaupoma labai daug milijonų. Sakykime, netgi tos pačios savivaldybės susiduria: elementarus žvyrkelių asfaltavimas, na, kur yra storiai, sluoksniai, pločiai, na, nieko ten sudėtingo nėra, o kainos kosminės ir dar metus daro projektą, kitaip sakant, asfaltuoti gali tik po metų. Ar nebūtų idėja Kelių direkcijoje įkurti projektavimo skyrių ir šimtus milijonų sutaupytume?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju, kad… Kiek žinau, projektavimas yra didžiausia problema. Projektuotojų trūksta, kokybės taip pat trūksta, tada turbūt ir tos sąmatos padidėja. Bet, galvoju, visi variantai yra svarstytini ir tiktai mes turime, jeigu reikia, tai teisiškai pagrįsti ir… O konkurencijos tikrai, galvoju, nė vienas, mes čia nė vienas nebijome, tai yra ir sveikintina. Tačiau tos, dabar atvirai, žaizdos, kurias čia mes vardijame, turbūt visi sutinkame – nepasiruošę pradėjome diegti sistemą, kuri gal kurioje nors šalyje ir veikia, bet mes turime susitvarkyti tą apatinę visą IT sistemą, jinai nesutvarkyta šiandien. Štai kur pagrindas.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų aš gal sureaguosiu į kito kolegos pasakymą, kad BIM čia gelbėja nuo visų negerovių, sakykime, ir yra receptas, kaip išspręsti. Tai galime pasižiūrėti ir į „Baltica’os“ tiltą, kuris vėluoja jau pusantrų metų prie Jonavos. Kaip ir idealus projektas sureguliuotas buvo, bet vis dėlto darbai nejuda. Ir šioje situacijoje reikia pasakyti, kad latviai, estai bei lenkai kelius projektuodami, jeigu nėra sudėtingų inžinerinių statinių, tiltų, estakadų ar tunelių, to netaiko. Tai kodėl mes čia turime irgi tą daryti ir būti tokiais pilotiniais objektais ar bandomaisiais triušiais, tai tikrai nesuprantu. Aš sveikinu jūsų iniciatyvą ir mano toksai klausimas: ar ne per anksti mes viską bandome įdiegti į savo gyvenimo sferą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai būti lyderiais, tačiau reikia, vėl pakartosiu, pažiūrėti, ar faktiškai visos mūsų sistemos yra paruoštos. Šiuo atveju komiteto, aš dar kartą noriu pabrėžti, ne K. Starkevičiaus projektas, o visų komiteto narių, visi esame jį pasirašę. Matome, kad čia mes šiek tiek paskubėjome. Geriau pataisyti klaidas ir operatyviai judėti į priekį. Kiek aš žinau, visi, kurie dirba su projektais, kelių projektais, šį mūsų projektą tikrai palaiko.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Pirmasis už kalba G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, atsakant į klausimus buvo pasakyta nemažai argumentų, tačiau atsakant į gerbiamojo aplinkos ministro paklausimą, taip, tai yra žingsnelis atgal, bet jis yra racionalus ir apskaičiuotas. Nes aš priminsiu, jog BIM projektavimo principai yra taikomi viešosios infrastruktūros objektui, tačiau privačiam sektoriui jie nėra plačiai taikomi. Būtent dėl tos priežasties juk visa sistema nėra pasiruošusi.
Įvertinęs tiek laiko sąnaudas, tiek pinigines, vis dėlto komitetas priėmė sprendimą, kad yra racionalu padaryti tą mažą žingsnelį atgal, nors ateityje, mes visi esame įsitikinę, tos skaitmenizacijos perspektyvos viešosios infrastruktūros srityje yra šviesios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tačiau tiems dalykams, kaip minėta, reikia pasiruošti, reikia racionaliai vertinti kaštus ir atitinkamai ten, kur galima taupyti finansiškai, neaukojant kokybės ir neaukojant laiko sąnaudų, matyt, taip ir reikia daryti. Aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nenoriu būti suprastas, kad aš prieš, bet dėl G. Palucko ir K. Starkevičiaus pasakymų, kad valstybė yra nepasiruošusi, – ne, tai nėra tiesa. Statybos įstatyme yra numatytas Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius (NSIK). Aplinkos ministerija yra paruošusi BIM klasifikatorių. VGTU jau yra išleidusi turbūt šeštą kartą kartu su Bentley akademija, šeštą kartą studentų.
Rinka jau programuoja ir privatus sektorius stato gamyklas, gamyklas stato pagal BIM technologijas. Važiuojant Geležinio Vilko gatve, pervažiavus per Nerį, visas tas žiedas perdarytas Vilniaus užsakymu pagal BIM technologijas prieš trejetą, ketvertą metų. A. Stončaitis ir daugelis jūsų dalyvauja metinėse RESTA’os parodose. Kiekvienais metais vyksta skaitmeninės statybos konferencija, balandžio 26 dieną irgi bus. Problemų dėl šito yra, kad kelių projektavimas yra šiek tiek atsilikęs sektorius. Taip, yra kai kurie nuėję į priekį.
Labiau norėtųsi pakalbėti apie tai, kaip mes skatiname pažangą, nes dabar nuo pažangos šiek tiek atsitraukiame ir dėl to, kad projektavimo įmonės nežengia su ta pažanga. Pažiūrėkime į didžiausias Lietuvos statybos produktų eksportuotojas. INHUS’as, buvę „Markučiai“, – viskas projektuojama tiktai BIM aplinkoje. Atsakymas į Lietuvos statybos, kelių tiesimo sektoriaus našumą yra iš esmės BIM technologijų taikymas, nes tai sumažina teismų, tai sumažina ginčų tarp užsakovo ir rangovo. Bet kol mes žingsnis po žingsnio atsitraukiame, tai neduoda impulso projektavimo įmonėms investuoti į tai. O studentų jau yra penkta, šešta karta. Aš nesu skeptikas šito, bet aš tiesiog sakau, Kelių direkcija irgi turi būti pažangos priešakyje, o ne prašyti mažinti apimtis. Tai tiesiog norėjau į tai sureaguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime per balsavimo intervalą.
14.50 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3536 (pateikimas)
Dabar kviečiu V. Semešką į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-6 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir, žinoma, gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduodamus klausimus. Tačiau savivaldybės tarybos mažumos nariams nesuteikta teisė reikšti savo nuomonę dėl svarbių savivaldos problemų.
Norėčiau pademonstruoti trumpą vaizdo ir garso fragmentą iš Druskininkų savivaldybės tarybos mažumos valandos. Paprašysiu jūsų dėmesio į ekraną. (Leidžiamas vaizdo ir garso įrašas)
---. Kai bandoma į klausimą atsakyti kažkokiais… Kriterijai netikslūs. Tai yra valstybės vertinimas, tai yra objektyvūs faktoriai.
R. MALINAUSKAS. Dar kartą sakau: užduodate klausimą. Čia yra mažumos valanda, o ne pamokslų sakymas. Klausimą turite?
---. Tai yra noras išgirsti atsakymą.
R. MALINAUSKAS. Klausimą turite?
---. Taip.
R. MALINAUSKAS. Prašau klausimą.
---. Tautai gresia išnykimas. 2023 metais…
R. MALINAUSKAS. Labai atsiprašau, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį. Pagal įstatymą ir nuostatas užduodami klausimai, ne pasisakymai, ne pranešimai.
---. Aš jau baigiu.
R. MALINAUSKAS. Tai čia ir ateičiai. Dar kartą sakau: užduodate klausimą. Čia yra mažumos valanda, o ne pamokslų sakymas.
Taigi, kolegos, aš net neabejoju, kad šitame Seime yra pritariančių gerbiamam merui. (Šurmulys salėje) Šio įstatymo tikslas vis dėlto yra skatinti nuomonių įvairovę savivaldoje, taip plėtojant ir stiprinant demokratiją, taip pat užtikrinti savivaldybės tarybos mažumos nariams teisę per savivaldybės tarybos mažumos valandą ne tik klausti, tačiau ir pareikšti nuomonę dėl svarbių bei aktualių savivaldos problemų. Kaip jūs matote, per mažumos valandą pareikšti savo nuomonę ar daryti pareiškimus, kaip kad darome mes, Seimo nariai, įstatymas nenumato ir dėl to tokia teisė yra netrukus išjungiama arba atimama. Taigi, per organizuojamą savivaldybės tarybos mažumos valandą mažumos nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių, aktualių savivaldos problemų iki šiol Vietos savivaldos įstatyme nėra tokia teisė numatyta. Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkas, šiuo atveju meras, turi teisę neleisti savivaldybės tarybos mažumos nariams tokius pareiškimus daryti, nutraukia jų pasisakymą arba išjungia mikrofoną, ką akivaizdžiai ir matėme pademonstruotame fragmente, tai yra įraše iš savivaldybės tarybos mažumos posėdžio.
Kalbant su savivaldybių tarybų mažumos nariais įsitikinta, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 23 dalies papildymas būtų pageidautinas, prasmingas ir sustiprintų nuomonių įvairovę, leistų per mažumos valandą dalį laiko skirti mažumos nariams pasisakyti, pareikšti nuomonę dėl svarbių, aktualių savivaldos problemų. Kviečiu palaikyti šį projektą pateikimo stadijoje, galbūt, esant poreikiui, komitete papildyti ar patobulinti ir taip sudaryti teisę mažumos nariams būti išgirstiems per mažumos nariams skirtą valandą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju pranešėjui už iniciatyvą. Mano klausimas gal labiau yra toks išplečiamojo pobūdžio. Dabar jūsų teikiamame projekte iš esmės jūs kalbate tik apie mažumos atstovų galimybę pasisakyti tam tikrais aktualiais klausimais. Jeigu būtų pritarta jūsų tai pirminei iniciatyvai, negalvojate, kad vis dėlto, svarstant vėliau šitą iniciatyvą, reikėtų išplėsti galimybę ir kalbėti apie visus tarybos narius nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso mažumai, ar daugumai? Galbūt tai galėtų vis dėlto spręsti… Na, kaip mes ir turime čia, Seime, tą iniciatyvą, pavadinkime, kur Seimo nariai, norėdami pasisakyti kokiu nors klausimu, gali tai padaryti be kažkokio specialaus mero ar daugumos leidimo. Kaip jūs galvojate, galbūt link to reikėtų eiti?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai ši iniciatyva yra… Kadangi yra skirta mažumos valandai, tai kalbame apie mažumą, bet iš principo padaryti pareiškimus tarybos nariams (tiek daugumos, tiek mažumos) galbūt savivaldybės posėdžio pabaigoje nebūtų prošal. Aš manau, kad būtų visiškai naudinga. Teisės departamento išvadoje, jeigu skaitėte, yra sakoma, kad galima pasisakyti vienu ar kitu klausimu. Bet nebūtinai vienu ar kitu klausimu tarybos nariai nori pasisakyti – yra ir tam tikrų svarbių problemų, kur galėtų pareiškimus daryti. Tai pritariu tokiai iniciatyvai ir manau, kad jūs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete tikrai galėtumėte praplėsti šias teises tiek daugumai, tiek mažumai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas, jo salėje nematau. Tada E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas kolega, tai, ką jūs parodėte, Druskininkus, tai yra toks labai jau radikalus pavyzdys. Deja, ir gaila, kad taip yra. Įstatyme siūlote pakeisti… papildyti vos 6 žodžiais. O jūs, parodydamas, beje, Druskininkų pavyzdį, ar nebijote, kad būtent Druskininkuose ir įvyks tai, kad, vadovaujantis šituo įstatymu, būtent jo pakeitimu, du kartus per metus opozicija galės pareikšti savo nuomonę ir ne dažniau? Aš matau, kad būtent Druskininkuose taip ir įvyks, ar taip nemanote?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Na, gerbiamas kolega, jūs čia taip gana drąsiai ir žiauriai pasisakėte. Yra vis dėlto įstatymas, kuris leidžia pasisakyti opozicijai dėl svarstomų klausimų. Tačiau kuomet vyksta opozicijos, ar mažumos, valanda ir ten, kaip matėme, užrašyta „klausimai“, galima tiktai klausti, suteikti tokią teisę pareikšti savo nuomonę aktualiais klausimais, savivaldai svarbiais klausimais, padaryti pareiškimą, reglamento nustatyta tvarka galima skirti 15 minučių pareiškimams. Tai, ką mes jau turime ir Seime. Aš manau, tikrai būtų naudinga mūsų demokratijai, ypač savivaldai, kur neretai demokratijos erozija bado akis. Mačiau, jūs taip pat užsirašėte dėl nuomonės prieš. Aš tikiuosi, po šio įrašo pakeisite savo nuomonę. Mes komitete, tiksliau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tikrai galės patobulinti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, matote, yra Druskininkai, bet yra ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Širvintų, kur opozicija netgi neturi galimybės būti opozicija, nes opozicija yra paskirta iš pozicijos. Kaip tada tvarkytis tai tikrai opozicijai, kaip jai užduoti tą klausimą ar daug? Nesvarbu, kad tai įstatyme parašyta. Kaip spręsti šitą problemą? Ar mes negalime spręsti iš karto abiejų problemų? Jeigu žmonės, kurie laimėjo, įeina į daugumą, tai jie tikrai negalėtų sudaryti pirmiausia pseudomažumos. Mažumą sudaro tie, kas tikrai lieka mažumoje. Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, tikrai jūs kaip snaiperis į taikinio dešimtuką pataikėte. Dar pats būdamas savivaldybės tarybos nariu prisimenu, kai iš daugumos buvo suformuota viena frakcija, pavadinta opozicijos, tam, kad opozicija neturėtų daugumos opozicijoje ir būtų paimti visi komitetai. Tai yra opi problema. Mes diskutuojame frakcijoje. Galėtume net kartu ieškoti sprendimų, šią problemą tikrai reikia spręsti. Aš girdėjau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apie šią problemą diskutuojama. Kiek supratau, gali ateiti įstatymų pakeitimo paketas, kad ši problema būtų sprendžiama. Tai neabejotinai didelė problema ir ją reikia spręsti. Labai ačiū, kad jūs dar kartą ją priminėte.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kadangi man teko dalyvauti Akmenės rajono tarybos posėdyje ir matyti tą opozicijos valandą, aš niekur ten problemų neradau. Pavyzdys. Ar per Vyriausybės valandą Seimo nariai gali pasisakyti Seime? Negali. Jie turi tik klausti. Bet posėdžio gale jie gali nueiti ir pasisakyti kaip Seimo nariai, ar opozicija, ar valdantieji. Per Akmenės tarybos posėdį taip pat po kiekvieno klausimo gali kiekvienas tarybos narys pasisakyti ir posėdžio gale gali pasisakyti. Tai kodėl jūs norite apriboti opoziciją, kad ji galėtų pasisakyti du kartus per metus? Ar nebūtų paprasčiau, jei po kiekvieno posėdžio kiekvienas tarybos narys, kaip Seime (Seimo narių pareiškimai), turėtų galimybę pasisakyti? Turbūt kiekvieną kartą būtų galima pasakyti.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų klausimą. Tikrai pritarčiau. Mes galime išplėsti, kad ne tik per mažumos valandą galėtų pareikšti savo nuomonę, bet ir posėdžio gale daryti pareiškimus iki 10 minučių. Taip, kaip turime Seime. Tikrai pritariu. Aš manau, kad komitetas galėtų papildyti ir šia nuostata. Tikrai jūsų puiki idėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš suprantu tą situaciją. Prašau pasakyti, gal domėjotės, kaip yra su kitų šalių savivalda? Šalia Lenkija, Latvija, kaip ten yra su opozicija?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kitose šalyse tikrai yra įvairių situacijų. Mes turime tikrai pažengusią, demokratišką savivaldą. Kai kur tikrai tos teisės yra uzurpuojamos, o Lietuvoje mes irgi turime nemažai vadinamųjų C ryšių, kur, kaip ir minėjo gerbiamas A. Sysas, iš daugumos suformuojamos opozicinės frakcijos tam, kad atimtų visas realios opozicijos teises. Mūsų, man atrodo, užduotis čia, Seime, kad ta demokratijos erozija savivaldoje nesiplėstų, dėl to ir teikiamas šis įstatymo projektas, kuris praplėstų mažumos teises. O komitete, aš manau, tai paskatintų diskusiją galbūt plačiau išplėsti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų turbūt sąvokos turėtų būti kuo paprastesnės, nes visada tokie gudrūs žmonės, kaip čia jūs rodote Druskininkus, vis tiek suras. Kitur turbūt nekreiptų dėmesio, duotų pasisakyti ir viskas gerai, bet čia, tarkime, vėlgi tie argumentai dėl svarbių savivaldos problemų. Bet kuris gali pasakyti, kad problema nesvarbi. Galbūt reikėtų, tarkime, supaprastinti šitą punktą, kad iš tikrųjų būtų skirtas tam tikras pusvalandis arba ta valanda, kur iš tikrųjų savivaldybės mažuma pati sudarytų tą darbotvarkę, tarkime, kokius klausimus įtraukti, kokius dalykus, kokius pareiškimus padaryti ir taip toliau? Paprasčiau, kad išvis nebūtų apėjimo, nes prie kiekvieno žodžio gali prisikabinti.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Edmundai, už jūsų klausimą ir pastebėjimus. Tikrai pritarčiau. Aš čia matau komiteto pirmininką gerbiamą R. Jušką. Aš neabejoju, kad jis girdi šią diskusiją ir diskutuodamas kartu su savivaldybininkais ir komitete galėtų rasti optimalius sprendimus, kad vis dėlto tą vadinamąją mažumos valandą padarytų kokybišką, kad tokie ne visai demokratiški merai negalėtų užčiaupti burnų mažumos atstovams, o visuomenė galėtų išgirsti ir opozicijos balsą, ir nuomonę aktualiais savivaldybės klausimais.
PIRMININKAS. Ir klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Negaliu atsistebėti, Viliau, jūsų tokiu spaliukiniu žygiu. Jūs įvardinate carystę. Tarp kita ko, konservatoriai turi dvi carystes – tai Pasvalys, kur nuo amžių amžinųjų nesikeičia, ir Palanga, kur nuo amžių amžinųjų nesikeičia. Jūs taip irgi akmenį metėte labai stipriai į savo partijos narius ir pasakėte, kad ten irgi yra dedovščina.
Bet aš noriu užduoti kitą klausimą. Aš jums ir patarsiu, kaip ir jūsų J. Gudauskui esu pataręs, taip ir tau patarsiu: jūs pakeiskite apygardą, jūs keliaukite lauk. Tegu Jonas eina iš Šilalės, tegu renkasi kitą, tu eik iš tų Druskininkų. Tu gyvenime neįkirsi, gyvenime tu nelaimėsi tenai. Mano toks nuoširdus patarimas. Kuo tu labiau kandi jam, kuo tu daugiau jį taip ėdi, tuo ir reklamuoji, tuo daugiau žmonės jį mėgsta.
Dabar yra kitas klausimas. Ar domėjotės, kur jūsų yra merai ir kur jūsų valdančioji dauguma, kaip savivaldybės vykdo? Aš susirinkau Palangos ir Pasvalio, todėl labai svarbu, koks bus jūsų atsakymas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Žinote, jūsų patarimai ir tas tujinimas čia, tarytum mes būtume ne vieną bokalą kartu išlenkę, visiškai ne vietoje. Jūs galite patarti savo vaikams, kuriuos vežate į Ispaniją, ir ten mokyti juos demokratijos. Manęs mokyti čia tikrai gal nereikėtų. Turiu dar tėvus sveikus ir gyvus ir jų patarimo klausausi. Tad toks ir atsakymas jums būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dabar kviečiu išsakyti motyvus. Už kalbės A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Visi įstatymai universalūs ir šiuo atveju nepriklauso nuo to, kas yra savivaldybės dauguma ar mažuma. Mažumos, daugumos gali keistis vietomis. Aš manau, kad visų Seimo principų mes negalime perkelti į savivaldą, tačiau demokratijos galimybę išsakyti nuomonę mes turime palaikyti. Aš manau, kad Teisės departamento išvadoje surašyta ta nuostata yra negatyvi, nepalaikanti, visiškai neatitinka realijų, o tos realijos yra tokios, kokios buvo pademonstruotos, aš manau, naudojant akivaizdžią medžiagą, kad tam tikros aiškios nuostatos – savivaldos narių teisė išsakyti savo pozicijas ne klausimų pavidalu, ne teikiamu užklausimo raštu apie ten veikiančių įmonių veiklą, o būtent išsakyti pozicijas plačių problemų klausimu, aš manau, kad neginčijamos. Reikia tai įrašyti, papildyti. Išgirdome ir kitų pasiūlymų, kaip galima patobulinti šias nuostatas. Aš manau, kad viskas svarstytina, nes šalia tų plačių teisių, kurios suteikiamos merams, reikėtų, aš manau, įgaliojimų ir savivaldybių tarybų nariams bent jau išsakyti savo nuomones viešai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Aš iš tikrųjų balsuodamas siūlau visiems ne prieš balsuoti, bet susilaikyti dėl vienos paprastos priežasties. Pirmas dalykas, buvo parodytas labai radikalus pavyzdys, tai Druskininkų rajono savivaldybės. Tas pavyzdys negimė nei šiandien, nei vakar – tai tęsiasi turbūt jau dešimtmečiais. Bet pagrindinis dalykas, ką pripažino ir pats pranešėjas, pristatęs klausimą, turbūt ir už pasisakęs Seimo narys, kad tobulinti visą šitą tvarką reikėtų ne šitame straipsnyje, o greičiausiai kituose. Tarkime, paprastas pavyzdys, jeigu bus numatyta, kad posėdžio pabaigoje bet kuris tarybos narys, priklausantis ar opozicijai, ar pozicijai, gali pasakyti, išreikšti savo nuomonę kokiu nors klausimu, aš jums galiu pasakyti, kas įvyks Druskininkuose – visa pozicija atsistos, išeis iš posėdžio, neliks kvorumo ir tas kalbėjimas praras prasmę, nes posėdis – viskas, bus pasibaigęs. Todėl reikia ieškoti kitų būdų. Aš iš tikrųjų kolegai siūlyčiau su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu plačiau pasišnekėti, šiuo metu atsiimti savo įstatymo projektą ir surasti bendrą, gerą ir tinkamą sprendimą. Todėl šiuo metu siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime balsuoti skirtu laiku.
15.07 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos švietime“ projektas Nr. XIVP-3607 (pateikimas)
Pristatysime paskutinį šios dienos klausimą, tai yra Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos švietime“ projektą. Kviečiame V. Targamadzę į tribūną. Suprantu, kad rezoliucijos reikalavimai tiesiog sprendžiami akyse. Prašau, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų daug kas pasikeitė rezoliucijoje. Iš esmės tekstas beveik neatitinka tikrovės, siūlau padaryti pertrauką. Gal gerbiami teikėjai paredaguos, sutvarkys jį, nes iš tikrųjų priimti rezoliuciją, kur kai kurios pasekmės jau įvyko, tikrai nėra prasmės. Siūlau pertrauką.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Atsiprašau!
PIRMININKAS. Pertrauka… (Šurmulys salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pertrauka frakcijos vardu iki kito posėdžio.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Kolegos…
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Kolegos, niekas faktiškai nepasikeitė dar…
PIRMININKAS. Supratau. Dėkoju.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). …tik vienas punktas. Nereikia čia manipuliuoti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiama Vilija, bet dabar posėdį vedu aš.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Labai gaila.
PIRMININKAS. Yra pasiūlyta pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiu balsuoti, kas pritaria pertraukai iki kito posėdžio.
Balsavo 86: už – 44, prieš – 34, susilaikė 8. Pertraukai iki kito posėdžio yra pritarta. Dabar galimybė replikuoti. Ačiū, gerbiama Vilija, atsiprašau, kad Seimas taip balsavo. S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Tikrai labai džiugu, kad rezoliucijos įtraukimas į darbotvarkę padėjo išspręsti kai kuriuos klausimus. Tos pertraukos paėmimas, manau, dar labiau padės švietimo sistemai ir galbūt bus atsitraukta ir nuo kitų žalingų klausimų: 21 moksleivio klasėje, tarpinių patikrinimų ir panašių dalykų. Galbūt dar rezoliuciją galėsime papildyti tuo, kaip premjerės komanda ir patarėjai trukdė švietimo ministrui sėkmingai dirbti. Ta pertrauka tikrai yra naudinga, ačiū už ją, ją produktyviai išnaudosime.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Taip, V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš irgi noriu padėkoti už pertrauką ir siūlau labai įsiskaityti į rezoliuciją. Nepamirškite, kad ten yra rimti punktai surašyti. Reikia ne trupinti, ne fragmentuoti švietimo sistemą, o galų gale grįžti prie sisteminio matymo ir matyti visą procesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš neminėsiu pavardžių, bet minėsiu pareigas. Aš noriu padėkoti buvusiam premjerui už visą jūsų pradėtą bendrojo ugdymo programų projektą, kurį dabar įgyvendiname, taip pat ir už daugiau nei 100 mokyklų, kurias uždarėte praeitą kadenciją. Šią kadenciją – dvigubai mažiau. Ačiū, premjere, už tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Jūs nepasakėte pavardės, bet labai aiškiai žiūrėjote į vieną tašką. (Juokas salėje) Prašom. Žodis S. Skverneliui. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Pagal Andriaus žvilgsnį man į akis tikrai supratau, kad man tai buvo adresuota. Andriau, turiu tik apgailestauti, kad tie geri pradmenys, kuriuos reikėjo tik įgyvendinti, buvo padėti, jūs nesugebėjote to padaryti, tai buvo per sunku. Tiesiog gaila, kad tos aukštos kartelės nepavyko peršokti.
PIRMININKAS. Gerai, replikos baigėsi. Tikrai, aš manau, buvo verta sulaukti jų. Gerbiami kolegos, šiek tiek anksčiau, kaip ir buvo žadėta, pradėkime balsavimą. Man atrodo, kad visi dėl to galime sutikti, aš iš anksto anonsavau.
15.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sagačio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3563 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar dėl G. Sagačio atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti, galime pritarti ir po svarstymo? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Dėl motyvų nematau. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93: už – 92, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Aš tik pamiršau paminėti, kad nutarimas iš dviejų straipsnių. Manau, kad juos priėmėme ir tikrai galime priimti visą nutarimą. Ačiū. (Gongas)
15.12 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Kelių įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po pateikimo šiam įstatymui?
Balsavo 96: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną.
Matau, yra replikų. Prašom, I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui. Kviečiu visus pasisveikinti su Vilniaus liberalaus jaunimo atstovais ir atstovėmis iš įvairių Vilniaus mokyklų. Pamojuokime.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikinimai. Dabar S. Gentvilas turbūt ne dėl to.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki.
PIRMININKAS. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už iniciatyvą. Čia dėl Kelių įstatymo. Kaip Teisės departamentas parašė, reikia parengti dar papildomą projektą ir Vyriausybė turėtų pažiūrėti, todėl dėl projekto prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Supratau. Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime? K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Simonai, jeigu reikia, aš siūlyčiau susėsti ir bus greitesnis tempas. Aš siūlau tokį variantą, kad be išvados. Pažiūrėkime, vis tiek ten didelės kainos, išbrangsta tie projektai, norėtųsi operatyviau išspręsti tai. Gerai?
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Gentvilas atsisako siūlymo? Ne. Gerai. Balsuojame, ar dėl šio projekto reikia Vyriausybės išvados. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 93: už – 18, prieš – 44, susilaikė 31. Neprašome Vyriausybės išvados. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3536 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 2-6 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo.
Balsavo 100: už – 62, prieš – 11, susilaikė 27. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas VVSK. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu?
K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). E. Sabučiui norėčiau atsakyti. Jis čia pasibėdavojo, kad nebus klausančių. O Seime, kai čia kas nors kalba, D. Kepenis ar dar kas nors, aš irgi neklausau. Ir kiti neklauso.
PIRMININKAS. Ačiū už prisipažinimą. E. Sabutis. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Aš tik kolegai Kęstučiui patikslinti noriu. Ne apie tai: bus klausoma ar nebus klausoma – niekas neprivalo nieko klausyti, jeigu nenori. Tiesiog nebus kvorumo. Tokia yra tarybos posėdžio specifika.
PIRMININKAS. Gerai. Išsiaiškinsime svarstymo stadijoje, kas bus klausoma. Ar galime pritarti, kad VVSK ir gegužės 16 diena? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi mes nebeturime daugiau klausimų šios dienos darbotvarkėje. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.