|
Eil. Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
1
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas.
1. Derinant projekto 1 straipsnyje nauja
redakcija dėstomo Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„valdymą“ įrašytinas žodis „valdyseną“.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
3
|
|
2. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir
žodžių „3 dalis netaikoma“ įrašytini skaičius ir žodžiai „3 dalies nuostatos
netaikomos“.
|
Pritarti
|
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
5
|
|
3. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 1
straipsnio 4 ir 5 dalių santykis. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies
nuostatas ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų
suderinti tarpusavyje, nes pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį
keičiamo įstatymo 14‑19 straipsnių nuostatos būtų taikomos viešosioms
įstaigoms, kurių dalininkė ar savininkė yra valstybė. Tuo tarpu pagal
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatas viešosioms įstaigoms,
kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų visuotiniame
viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, minėtos keičiamo įstatymo 14-19
straipsnių nuostatos būtų taikomos jau tik tuo atveju, jeigu sprendimą dėl jų
taikymo priimtų viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Atsižvelgus į tai,
siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku,
kokioms konkrečiai viešosioms įstaigoms būtų taikomos arba netaikomos
keičiamo įstatymo 14‑19 straipsnių nuostatos.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimą dėl šŠio Įįstatymo
14 – 19 straipsnių nuostatųos taikymo viešosioms
įstaigoms, kuriose valstybė ir (ar) savivaldybė turi pusę
1/2 ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, išskyrus
viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3
punkte, taikomos, jeigu taip nusprendžia jų priima
visuotinis dalininkų susirinkimas.“
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
6
|
|
4. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo
įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti, kokioms profesinio
mokymo įstaigoms (valstybinėms, savivaldybės ar visoms), kurių teisinė forma
– viešoji įstaiga, netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13
– 19 ir 21 straipsnių nuostatos.
|
Pritarti
|
Argumentai:
Valstybinių ir savivaldybių profesinio
mokymo įstaigų valdyseną reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas. Pagal šio
įstatymo 16 straipsnį šios profesinio mokymo įstaigos turi tarybas.
Atsižvelgiant į tai, valdybų formavimas jose būtų perteklinis.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio Įįstatymo
5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13 – 19 ir 21 straipsnių
nuostatos netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir valstybės
ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra
viešoji įstaiga.“
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
7
|
|
5. Siekiant teisinio aiškumo bei
atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojamą terminiją,
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos nacionalinės
sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės
ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai“. Be to, prieš
žodžius „visuotinis dalininkų susirinkimas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „tos
įstaigos“.
|
Pritarti
|
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
3
|
1
|
|
6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose
reikėtų vengti nereikalingų blanketinių nuorodų į kitus įstatymus bei į tai,
kad Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis nustato ne viešųjų juridinių
asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarką, o tik tai, kad viešieji juridiniai
asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias
civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vietoj
žodžių „Viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka
ir jas“ įrašyti žodžius „Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir
prisiimtas civilines pareigas, kurios negali prieštarauti jų steigimo
dokumentams ir veiklos tikslams,“. Be to, šioje dalyje prieš žodį „pareigų“
įrašytinas žodis „prisiimti“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji įstaiga įgyjatas
civilines teises, ir prisiimtas civilines pareigas Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 2.74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jas
įgyvendina per savo valdymo organus. Viešosios įstaigos įgytos civilinės teisės
ir prisiimtos civilinės pareigos negali prieštarauti jos steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams.
Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų
per savo dalininkus.“
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
3
|
3
|
1
|
7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1
punkto nuostata tikslintina, nes Civiliniame kodekse nėra apibrėžiama
„partnerio“ sąvoka.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) viešosios įstaigos dalininko
fizinio asmens artimasis asmuo giminaitis, sutuoktinis,
sutuoktinio artimasis giminaitis, dalininko sugyventinis ar partneris,
kaip jies apibrėžiamias Civiliniame kodekse
šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;“
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
3
|
4
|
|
8. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „juridinio asmens
pavadinimą, teisinę formą, buveinę, juridinio asmenes kodą, registrą, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą“ įrašytini žodžiai „šioje
dalyje nurodytą informaciją“.
|
Pritarti
|
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
1
|
5
|
|
9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13
straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad viešosios
įstaigos dalininkais gali būti ir valstybė, ir savivaldybė kartu, bei
siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatoje
„kuriose valstybė ar savivaldybė turi pusę ar mažiau balsų
visuotiniame dalininkų susirinkime“ (čia ir toliau išskirta – mūsų), vietoj
jungtuko „ar“ rašytini jungtukai „ir (ar)“. Be to, šioje dalyje naudojama
formuluotė „išskyrus viešąsias įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio
2 dalies 2 ir 3 punkte“ yra klaidinanti ir nereikalinga, nes keičiamo
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodytos viešosios įstaigos
savo požymiais ir taip skiriasi nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5
dalyje minimų viešųjų įstaigų, todėl papildomos išlygos dėl jų išskyrimo
nurodymas yra beprasmis.
|
Pritarti
|
Pastaba taikytina įstatymo projektu keičiamo
įstatymo 1 straipsnio 5 daliai, o ne 3 straipsnio 5 daliai.
Keičiamo įstatymo korekcijos atspindėtos dėstant pasiūlymą dėl keičiamo įstatymo
1 straipsnio 5 dalies prie 3 Teisės departamento pastabos.
|
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
6
|
4
|
|
10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas
tarpusavyje bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
minimą Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą, kuri įgyvendins valstybės kaip
viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 vietoj žodžių „paskirta valstybės įstaiga“
įrašytini žodžiai „įgaliota valstybės įstaiga“.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
6
|
4
|
|
11. Svarstytina keičiamo įstatymo 6
straipsnio 4 dalies nuostata, implikuojanti, kad net ir tais atvejais, kai
valstybė ar savivaldybė yra tik vienas iš steigiamos viešosios įstaigos
steigėjų, viešosios įstaigos steigimo sutartis sudaroma vadovaujantis Vyriausybės
nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir
valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo.
Manytina, kad tokiu reguliavimu galimai būtų pažeistas visų viešosios
įstaigos steigėjų lygiateisiškumo principas, t. y. principas, pagal kurį
steigėjai turi lygias teises ir galimybes dėl steigimo sutarties sudarymo,
jos turinio, steigiamos įstaigos vardu sudarytinų sandorių ir panašiai.
Galbūt šia nuostata siekiama nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybė ar
savivaldybė yra vienintelis viešosios įstaigos steigėjas, būtent Vyriausybės
nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime turėtų būti nustatomi valstybės ar
savivaldybės dalyvavimo įstaigos steigime apimtis ir turinys bei valstybei ar
savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo dydis ir
tvarka.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu steigėja yra vValstybės
ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai
dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės
teise priklausančio turto investavimo viešosios įstaigos steigimo
sutartis ar steigimo aktas sudaromi vadovaujantis nustatomi Vyriausybės
nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo
ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo,
priimtu Lietuvos Respublikos Vvalstybės ir savivaldybių
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka ir
įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą.
Jeigu steigėja yra valstybė, steigėją atstovauja ir valstybės, kaip
viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas,
įgyvendina Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei
nuosavybės teise priklausančio turto investavimo paskirta įgaliota valstybės
įstaiga. Jeigu steigėja yra savivaldybė, steigėją atstovauja ir
savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir
pareigas, įgyvendina savivaldybės meras.“
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
7
|
1
|
5
|
12. Siekiant teisės akto glaustumo bei
atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 118 punktą, keičiamo įstatymo 7 straipsnio
1 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „aiškus (-ūs) ir išsamiai apibūdintas
(-i) viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai)“. Atsižvelgiant į šią pastabą,
turėtų būti revizuota bei patikslinta ir daugiau keičiamo įstatymo nuostatų.
|
Pritarti
|
Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, teisės
aktuose turi būti vengiama vartoti vertinamuosius žodžius, pvz., aiškiai,
išsamiai ir pan.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) aiškus ir išsamiai apibūdintas
viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai) (aiškūs ir išsamiai
apibūdinti viešosios įstaigos veiklos tikslai);“.
|
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
7
|
1
|
9
|
13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
9 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi
būti nurodytos asmenų, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai,
pareigos. Nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad steigimo sutartyje
turėtų būti nustatytos aukščiau minėtų asmenų pareigos. Manytina, kad pareigų
nurodymas galimai būtų aktualus tuo atveju, kai viešąją įstaigą steigia
valstybė arba savivaldybė, o jas, steigiant viešąją įstaigą, atstovauja
atitinkama valstybės įstaiga ar savivaldybės meras. Kitu atveju, kai
viešosios įstaigos steigime valstybė ar savivaldybė nedalyvauja, kyla
abejonių, ar asmenų pareigų, kurie turėtų teisę atstovauti viešąją įstaigą
steigimo metu, nurodymas būtų pagrįstas. Tokie asmenys viešosios įstaigos
steigimo metu jokių pareigų gali ir neužimti. Be to, nėra aišku ir kokių
tikslų siekiama, steigimo sutartyje siūlant nurodyti tokių asmenų pareigas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmenų, kurie turėtų teisę veikti
steigiamos viešosios įstaigos vardu, pareigų nurodymo viešosios įstaigos
steigimo sutartyje nereikėtų atsisakyti.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Nepritarti pasiūlymui atsisakyti reikalavimo
nurodyti pareigas.
Pritarti pasiūlymui reikalavimą nurodyti
pareigas taikyti tais atvejais, kai viešosios įstaigos steigėja yra valstybė
ir (ar) savivaldybė.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
7 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) asmenys (vardas, pavardė, o kai
viešosios įstaigos steigėjos yra valstybė ir (ar) savivaldybė, ir pareigos),
kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir
įgaliojimai;“.
|
|
14.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
7
|
2, 3
|
|
14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „Jeigu viešosios įstaigos steigėja yra
valstybė“ įrašytini žodžiai „jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra
valstybė“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai,
kurioje taip pat turi būti reglamentuojama situacija, kai savivaldybė irgi
gali būti tik viena iš steigėjų.
|
Pritarti
|
|
|
15.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
7
|
2
|
1
|
15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6
straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybę viešosios įstaigos
steigimo metu atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga, keičiamo
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „įstaiga“ įrašytinas žodis
„valstybės“.
|
Pritarti
|
|
|
16.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
8
|
2
|
6
|
16. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų
atskleisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte minimo
„kiekybinio atstovavimo“ turinį, nes nėra aišku nei atstovavimas kam, nei
kokio pobūdžio atstovavimas turimas omenyje.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
8 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) viešosios įstaigos
kiekybinio atstovavimo, jeigu toks nustatomas, taisyklės ir duomenys apie
viešosios įstaigos valdymo organus, kurie pagal kiekybinio atstovavimo
taisyklę turi teisę kartu veikti viešosios įstaigos vardu, ir jų teisių ribos;“.
|
|
17.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
8
|
3
4
|
3
3
|
17. Manytina, kad keičiamo įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata turėtų būti patikslinta, nes Vyriausybė
yra patvirtinusi tik tokių viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką,
kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų
visuotiniame dalininkų susirinkime. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
šio straipsnio 4 dalies 3 punktui.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) viešosios įstaigos vadovo darbo
apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, blanketinė
nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje,
kuriuo nustatyta viešosios įstaigos vadovo apmokėjimo už darbą tvarka;“
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
8 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) viešosios įstaigos vadovo darbo
apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, blanketinė
nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje,
kuriuo nustatyta viešosios įstaigos vadovo apmokėjimo už darbą tvarka.“
|
|
18.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
8
|
4
|
|
18. Siekiant teisės normų aiškumo ir
tarpusavio suderinamumo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje brauktinas
žodis „papildomai“.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Žodis „papildomai“ suponuoja, kad be kitų
keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų duomenų, esant tam tikroms
aplinkybėms, turi būti nurodomi ir kiti duomenys. Manytina, kad žodis
„papildomai“ kaip tik užtikrina teisinio aiškumo principo laikymąsi. Jo
nenurodžius, gali susidaryti įspūdis, kad kai yra tam tikros sąlygos, tuomet
nurodomi ne visi, o tik tam tikri duomenys.
|
|
19.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
8
|
7
|
|
19. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje
reikėtų nurodyti subjektą, kuris pasirašytų pakeistus viešosios įstaigos
įstatus, kai viešojoje įstaigoje yra vienas savininkas (fizinis arba
juridinis asmuo).
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Visuotiniam dalininkų susirinkimui
arba viešosios įstaigos savininkui priėmus sprendimą įstatus pakeisti
viešosios įstaigos įstatus, šiuos pakeistus įstatus pasirašo
visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, savininkas arba jo
įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatai tvirtinami
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.“
|
|
20.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
9
|
5
|
|
20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje
po žodžio „paskyrimą“ įrašytinas žodis „atleidimą“.
|
Pritarti
|
|
|
21.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
10
|
1
|
|
21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje
brauktini pertekliniai žodžiai „įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu“, nes Juridinių asmenų
dalyvių informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas nėra šio įstatymo
reguliavimo dalykas.
|
Pritarti
|
|
|
22.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
10
|
|
|
22. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo
įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti kriterijus, kuriais
remiantis būtų nustatytas atlyginimas už Juridinių asmenų dalyvių
informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos informacijos
teikimą, tačiau nėra nurodomas subjektas, kuris būtų įgaliotas nustatyti
tokio atlyginimo dydį nustatyti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti
nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Subjektai, turintys teisę nustatyti
atlyginimą už valstybės informacinių sistemų duomenų ir informacijos teikimą,
ir atlyginimo nustatymo principai yra reglamentuojami Valstybės informacinių išteklių įstatymu. Atsižvelgiant
į tai, įstatymo projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies
nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas ir yra perteklinės.
Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projektu keičiamo
įstatymo 10 straipsnio 8 dalį:
„8. Atlyginimo už Juridinių asmenų
dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengtos
informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių
informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų
grąža.“
|
|
23.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
11
|
3
|
|
23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies
antrąjį sakinį siūlome patikslinti, nurodant, kad ne tik visuotinis dalininkų
susirinkimas, tačiau ir vienasmenis ar kolegialus įstaigos valdymo organas
neturi teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti
valdymo organų kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos
įstatuose priskirtų klausimų.
Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3
dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2
dalies nuostatomis, pagal kurias tam tikros viešosios įstaigos dalininkų
funkcijos galėtų būti pavedamos atlikti kolegialiam viešosios įstaigos
valdymo organui.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Pritarti pirmai pastabos daliai.
Nepritarti antrai pastabos daliai dėl
suderinimo su 12 straipsnio 2 dalimi, nes šiose dalyse kalbama apie
skirtingus kolegialius organus.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 3
dalyje kalbama apie kolegialius organus, o 12 straipsnio 2 dalyje
kalbama apie kolegialius valdymo organus.
Visuotinis dalininkų susirinkimas gali tam
tikras savo funkcijas pavesti kolegialiems valdymo organams, tačiau
įstatymu draudžiama jas pavesti kitiems kolegialiems organams.
|
|
24.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
12
|
1
|
4, 5
|
24. Siekiant teisinio aiškumo bei
atsižvelgiant į tai, kad yra įstatymų, reglamentuojančių ir ne vienos
konkrečios viešosios įstaigos veiklą, o visų tam tikroje srityje veikiančių
viešųjų įstaigų veiklą, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte po
žodžių „jei įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų“ siūlytina
įrašyti žodžius „ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 5 punktui.
|
Pritarti
|
|
|
25.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
12
20
|
1
3
|
4
|
25. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies
4 punkte vietoj žodžių „skiria ir atšaukia“ bei „atšaukimo“ įrašytini
atitinkamai žodžiai „skiria į pareigas ir atleidžia iš jų“ bei „atleidimo“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3
daliai, kurioje taip pat ydingai vartojama „įstaigos vadovo atšaukimo“, o ne
„atleidimo iš pareigų“ formuluotė.
|
Pritarti
|
|
|
26.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
12
|
1
|
11
|
26. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 11 punktą, jame nurodant, kad visuotinis dalininkų
susirinkimas skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą
likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas.
|
Pritarti
|
|
|
27.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
12
|
1
|
7
|
27. Siekiant aiškumo, nustatant viešosios
įstaigos organą, kuris turėtų teisę priimti sprendimą dėl viešajai įstaigai
nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, panaudos
ar jo įkeitimo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte reikėtų
išbraukti žodį „tvarkos“.
|
Pritarti
|
|
|
28.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
14
11
12
|
1
3
2
|
|
28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies
nuostata, nustatanti įpareigojantį imperatyvą, kad viešosios įstaigos valdyba
atlieka 12 straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose nustatytas visuotinio
dalininkų susirinkimo funkcijas, derintina su 12 straipsnio 2 dalies
įgalinančia nuostata, numatančia, kad tuo atveju, jeigu sudaromas kolegialus
valdymo organas (kolegialūs valdymo organai), visuotinio dalininkų
susirinkimo funkcijos, nustatytos šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 12 punktuose,
gali būti pavedamos atlikti kolegialiam valdymo organui (kolegialiems valdymo
organams). Papildomų neaiškumų kelia ir tai, kad keičiamo įstatymo 12
straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas viešosios įstaigos organas, kuris būtų
įgaliotas viešosios įstaigos kolegialiam valdymo organui pavesti šioje dalyje
nurodytas viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo funkcijas (toms pačioms, kurioms
pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas atskiras viešosios
įstaigos kompetentingo organo pavedimas, vis dėlto, visai nebus reikalingas).
Be to, neaiškus šių nuostatų santykis ir su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3
dalies nuostatomis, pagal kurias visuotinis dalininkų susirinkimas neturėtų
teisės pavesti kolegialiems viešosios įstaigos organams spręsti visuotinio
dalininkų susirinkimo kompetencijai keičiamame įstatyme ir viešosios įstaigos
įstatuose priskirtų klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta,
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies bei keičiamo
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Pritarti pastaboms, išskyrus pastabai dėl suderinimo
su 11 straipsnio 3 dalimi, nes šioje dalyje kalbama apie kolegialius organus,
o 12 ir 14 straipsniuose kalbama apie kolegialius valdymo organus.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu sudaromas kolegialus (-ūs)
valdymo organas (kolegialūs valdymo organ-ai), visuotiniso
dalininkų susirinkimoas gali funkcijos, nustatytos
šio straipsnio 1 dalies 3, 4, ir 12 punktuose nustatytas
funkcijas, gali būti pavedamos pavesti atlikti šiam
(-iems) kolegialiam (-iems) valdymo organui (kolegialiems
valdymo organ-ams).“
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuotinio dalininkų susirinkimo
pavedimu Vvaldyba atlieka šio Įįstatymo 12 straipsnio
1 dalies 3, 4, ir 12 punktuose ir 3 dalies 3, ir 4
punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas bei ir
turi 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą viešosios įstaigos vadovo
pareigą, taip pat:“.
|
|
29.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
14
|
1
3
|
3
|
29. Svarstytina, ar, siekiant teisinio
aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 14
straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nurodyta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies
3 punkte numatytų valdybos pasiūlymų, t. y., svarstytina, ar neturėtų būti
nurodyta, kad šiame punkte minimi valdybos sprendimai (dėl pasiūlymų)
įstaigos vadovui nėra privalomi. Kitu atveju, reikėtų atskleisti, kokiais
atvejais valdybos nutarimai turėtų būti įforminami sprendimų forma (kurie
būtų privalomi įstaigos vadovui), o kokiais – ne privalomų sprendimų, o
kažkokia kita, pavyzdžiui, pasiūlymų forma.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios įstaigos valdybos
sprendimai, priimti atliekant šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 12 punktuose
ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas funkcijas ir vykdant 20 straipsnio 2 dalies
15 punkte nustatytą pareigą, viešosios įstaigos vadovui yra privalomi.“
|
|
30.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
15
|
2
|
1, 2
|
30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį
valdybos nariais turi būti skiriami ir savininko ar dalininko teises ir
pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai, bei siekiant keičiamo
įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1
punkte siūlome nustatyti, kad į valdybą turi būti skiriamas bent vienas
savininko ar kiekvienos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos
atstovas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 2 punktui.
|
Pritarti
|
|
|
31.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
15
|
2
|
3
|
31. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte reikėtų atskleisti jame vartojamos
formuluotės „nepriklausomi valdybos nariai“ turinį, nes nėra aišku koks tokių
valdybos narių nepriklausomumo kriterijus turimas omenyje. Be to, šiame
punkte prieš skaičių „16“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Pritarti pastabos daliai dėl žodžių „šio
įstatymo“ įrašymo.
Nepritarti pastabos daliai dėl formuluotės
„nepriklausomi valdybos nariai“ turinio atskleidimo.
Įstatymo projekto 16 straipsnyje
nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys, negali būti nepriklausomais
valdybos nariais, t. y. valdybos narių nepriklausomumo kriterijus
apibrėžiamas per draudimą tam tikriems asmenims būti nepriklausomais valdybos
nariais.
|
|
32.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
15
|
|
|
32. Diskutuotinas keičiamo įstatymo 15
straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad tos pačios sudėties viešosios
įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės,
pagrįstumas ir logiškumas, nes pagal siūlomą reguliavimą valdybos teisėtumui
užtikrinti vieną kartą per dešimt metų užtektų pakeisti tik vieną valdybos
narį. Logiškesnis ir tikslingesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį
valdybos nariu asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš
eilės.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Valdybos
sudėtis
1. Valdyba sudaroma 5 metų kadencijai ne
mažiau kaip iš 5 narių – kai valdybos sudarymas pagal šio Įįstatymo
13 straipsnio 2 dalį yra privalomas, ir ne mažiau kaip iš 3 narių – kai dėl
valdybos sudarymo apsisprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas.
2. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas,
kurį iš savo narių išrenka valdyba.
32. Valdybos nariais turi būti
skiriami:
1) bent vienas viešosios įstaigos savininko
ar kiekvieno dalininkųo teises ir pareigas įgyvendinančiųos
institucijųos atstovais;
2) jeigu viešoji įstaiga veikia keliems
ministrams pavestose valdymo srityse – bent vienas kiekvienos ministerijos,
kurios ministrui pavestose valdymo srityse veikia viešoji įstaiga (jeigu
ši ministerija nėra viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises
ir pareigas įgyvendinanti institucija), atstovais;
3) nepriklausomi nariai – fiziniai asmenys,
atitinkantys šio įstatymo 16 straipsnio 34 dalyje
nustatytus reikalavimus,; kurjie turi sudaryti ne
mažiau kaip 2/5 viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių
skaičiaus.
43. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu
į valdybą gali būti skiriami ir viešosios įstaigos darbuotojai.
54. Tos pačios sudėties viešosios
įstaigos valdyba gali vykdyti veiklą ne daugiau kaip 2 kadencijas iš
eilės. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių
išrenka valdyba. Valdybos pirmininkas renkamas valdybos kadencijai. Jeigu valdybos
pirmininko įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas valdybos pirmininkas
išrenkamas iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
6. Valdybos nariu negali būti skiriamas
viešosios įstaigos vadovas ir kitų kolegialių organų, jeigu jie sudaromi,
nariai. 5. Valdybos nariai skiriami valdybos
kadencijai. Asmuo tos pačios viešosios įstaigos valdybos nario pareigas gali
eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu valdybos nario
įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki
valdybos kadencijos pabaigos.
7.
Jeigu įstatymuose nustatyti kitokie, nei šiame Įstatyme, reikalavimai dėl
viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė,
valdybų sudėties, vadovaujamasi šių įstatymų nuostatomis.“
|
|
33.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
15
|
|
|
33. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies
nuostata yra perteklinė, nes kitų atitinkamoje srityje veikiančių viešųjų
įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų taikymo viršenybė keičiamo įstatymo
atžvilgiu jau įtvirtina keičiamo įstatymo 1 straipsnyje.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projektu keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 7 dalį:
„7. Jeigu įstatymuose nustatyti kitokie,
nei šiame Įstatyme, reikalavimai dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė
yra valstybė ar savivaldybė, valdybų sudėties, vadovaujamasi šių įstatymų
nuostatomis.“
|
|
34.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
16
|
4
|
1
|
34. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies
1 punkte brauktinas perteklinis žodis „dalininkė“, nes sąvoka „juridinio
asmens dalyvis“ apima ir juridinio asmens dalininkus. Analogiško turinio
pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui.
|
Pritarti
|
|
|
35.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
17
|
2
|
|
35. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis
dalininkų susirinkimas privalo užtikrinti imperatyvią nuostatą, kad valdybos
nariu (ar viešosios įstaigos vadovu) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos
reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio
2 dalyje siūlome atsisakyti nuostatos, numatančios, kad kreiptis į
teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar
įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą
informaciją, viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija gali tik tuo atveju, kai ji turi duomenų, keliančių pagrįstų
abejonių dėl kandidato į valdybos narius ar valdybos nario atitikties šiame
įstatyme nurodytiems reikalavimams. Kitaip sakant, viešosios įstaigos
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio
dalininkų susirinkimo teisė kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas
valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis,
neturi būti siejama išimtinai tik su duomenų, keliančių pagrįstą abejonę,
turėjimu. Manytina, kad viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos pareiga užtikrinti, kad į valdybos narius
skiriamas asmuo atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus yra besąlyginė,
todėl kreipimasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių
institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis turėtų būti privalomas, t.
y., nesaistomas kažkokiu turimų duomenų abejotinumu ar patikimumu.
|
Pritarti
|
Argumentai:
Pritarti Teisės departamento pasiūlymui. Be
to, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte
numatomą informacijos pateikimo terminą – 10 dienų – koreguoti keičiamame
įstatyme numatomą informacijos pateikimo terminą. Taip pat patikslinti
įstatymo nuostatas įrašant nuorodą į 16 straipsnį ir tokiu būdu
sukonkretinant, kokia informacija turi būti pateikta.
Keičiamo įstatymo nuostata papildoma
atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą ir numatant išlygą, kad
informacija neteikiama, jei tai nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitų
valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojantys
įstatymai.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios įstaigos visuotinis
dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėdami duomenų, keliančių
pagrįstų abejonių motyvuotu rašytiniu prašymu kreipiasi dėl
kandidato į viešosios įstaigos valdybos narius ar viešosios įstaigos valdybos
nario atitikties šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi teisę
motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas
valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, valstybės ar savivaldybės
valdomas įmones, kad jie pateiktų apie tokį asmenį kandidatą į
valdybos narius turimą informaciją, kiek jos reikia minėtai
atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti.
Ši informacija turi būti pateiktaiama ne vėliau kaip per
150 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo
dienos. Informacija neteikiama, jeigu tai nustato teisėsaugos, kontrolės
ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą
reglamentuojantys įstatymai.“
|
|
36.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
18
|
1
|
|
36. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje
siūloma nustatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą
valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai, tačiau jokie
pagrindai, kuriems esant toks atšaukimas būtų galimas, neįvardinti.
Atsižvelgiant į teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei
į tai, kad į tam tikras pareigas valstybės reguliuojamos veiklos srityje
paskirto asmens, atitinkančio visus toms pareigoms užimti keliamus
reikalavimus bei tinkamai atliekančio jam pavestas funkcijas, pareigų
užėmimas neturi būti nulemtas vien tik subjektyvia jį į tas pareigas
paskyrusio subjekto nuožiūra, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje
reikėtų aiškiai nurodyti pagrindus, kuriems esant visa valdyba in corpore ar
pavieniai valdybos nariai visuotinio dalininko susirinkimo sprendimu galėtų
būti atšaukti iš pareigų ir nesibaigus valdybos kadencijai.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Akcinių
bendrovių įstatyme visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti valdybą ar
pavienius jos narius nėra saistoma jokių sąlygų.
Praktikoje
gali susiklostyti įvairios aplinkybės, dėl kurių atsiras poreikis atšaukti
valdybą, pvz., pasikeis savininkas ar dalininkai, valdyba praras savininko ar
visuotinio dalininkų susirinkimo pasitikėjimą ir pan. Visų aplinkybių
įvardyti įstatymu neįmanoma ir netikslinga, siekiant išvengti teisinio
reguliavimo spragų.
Atkreiptinas
dėmesys, kad valdybos narių santykiai su viešosios įstaigos visuotiniu
dalininkų susirinkimu nėra darbo ar tarnybos santykiai, kurių pagrindu
susiformuotų įstatymo ginami lūkesčiai. Šie santykiai grįsti pasitikėjimu, be
kurio valdyba negalėtų tinkamai funkcionuoti.
Atsižvelgiant
į tai, visuotinio dalininkų susirinkimo teisės atšaukti valdybą siūloma
nesieti su konkrečiomis aplinkybėmis.
|
|
37.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
19
|
3
|
|
37. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje
tikslintinas formuluotės „garantuojamas pagrindinis jų darbo užmokestis“
turinys, nes sąvoka „pagrindinis darbo užmokestis“ Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nėra vartojama.
|
Pritarti
|
Argumentai:
Darbo užmokestis turėtų būti garantuojamas
ir viešosios įstaigos darbuotojams, jei jie darbo metu atlieka valdybos nario
pareigas. Bet to, atsižvelgiant į tai, kad valdybos nario veikla yra
atlygintinė, visiems valdybos nariams be išimties turi būti mokamas atlygis.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios įstaigos Ssavininko
ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, ministerijų
atstovams ar viešosios įstaigos darbuotojams, tarnybos ar darbo
metu vykdantiems atliekantiems valdybos nario pareigas ir
gaunantiems už tai atlyginimą, garantuojamas pagrindinis jų
savininko ar dalininko teises įgyvendinančioje institucijoje,
ministerijoje ar viešojoje įstaigoje gaunamas darbo užmokestis papildomai
išmokant valdybos nario atlygį.“
|
|
38.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
20
|
2
|
12, 13
|
38. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su
kartu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5,
7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
XIVP – 2836) nuostatomis, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 12 ir 13
punktuose brauktinas žodis „teikimo“.
|
Pritarti
|
|
|
39.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
20
|
2
|
17
|
39. Nėra aišku, kokia viešosios įstaigos
vadovo tvirtinama įstaigos valdymo struktūra, numatyta keičiamo įstatymo 20
straipsnio 2 dalies 17 punkte, turima omenyje ir šios valdymo struktūros santykis
su keičiamame įstatyme aiškiai įtvirtinta viešosios įstaigos valdysenos
struktūra – visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis ir kolegialus
valdymo organai.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
20 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) viešosios įstaigos valdymo
struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimą;“.
|
|
40.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
20
|
4
|
|
40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje
brauktina perteklinė sąlyga, numatanti, kad vadovas, skiriamas antrai
kadencijai be konkurso, turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus
nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nes šio straipsnio 7 dalyje
įtvirtinti imperatyvūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, vienodai ir
besąlygiškai taikomi tiek kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė
ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, tiek jau tokias pareigas
pirmą ar antrą kadenciją užimantiems vadovams.
Be to, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4
dalyje nuostata „20 straipsnio” keistina nuostata „šio straipsnio“.
|
Pritarti
|
|
|
41.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
20
|
5
|
|
41. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo
įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Informacijos,
kuri laikoma konfidencialia, apimtį ir žymėjimo tvarką nustato visuotinis
dalininkų susirinkimas“, nes identiško turinio nuostata jau įtvirtinta
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje.
|
Pritarti
|
|
|
42.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
20
|
7
|
|
42. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje
vietoj žodžių „laikomas nepriekaištingos reputacijos šio Įstatymo tikslais
jeigu atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus
nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“ siūlome vartoti tikslesnę
formuluotę - „nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus“. Arba tiesiog galima
būtų nurodyti, kad kandidatams į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar
dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos
vadovams taikomi tokie pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kurie
nustatyti viešosios įstaigos valdybos nariams.
|
Pritarti
|
|
|
43.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
21
|
4
|
|
43. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 21
straipsnio 3 dalyje nustačius, kad centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių
savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų
atlikimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o šio straipsnio 4 dalyje
jau siūloma įtvirtinti, kad tokių viešųjų įstaigų vadovo ir centralizuotai
jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos,
pareigos ir atsakomybė paskirstomos ne savivaldybės tarybos, o Vyriausybės
nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, kodėl savivaldybės tarybos
kompetencijai priskyrus centralizuoto viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba
dalininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarkos
nustatymą, nėra priskiriama ir kita su tuo betarpiškai susijusi funkcija -
viešųjų įstaigų vadovų ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas
atliekančios įstaigos vadovo funkcijų, pareigų ir atsakomybės paskirstymas.
|
Pritarti
|
|
|
44.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
24
|
5
|
|
44. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje
vietoj žodžių „įgijus kito viešosios įstaigos dalininko teisių“ siūlome
vartoti tikslesnę formuluotę „įgijus dalininko teises iš kito viešosios
įstaigos dalininko“ (pagal šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą).
|
Pritrati
|
|
|
45.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
2
|
|
45. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies
nuostatos tikslintinos, nes siūloma šio dalies redakcija suponuoja, kad
Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti ne tenkinami
kreditorių reikalavimai, o pertvarkoma viešoji įstaiga.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į
bendrovę, jeigu yra užtikrinamia atitiktis
Lietuvos Respublikos Aakcinių bendrovių įstatyme atitinkamai
tokiai bendrovei nustatytiems reikalavimaims. Šiuo
atveju, pPrieš pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę, Civilinio
kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti patenkinti viešosios
įstaigos kreditorių reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių
reikalavimus, likęs viešosiosajai įstaigosai
nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina
bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį
kapitalą. Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama
paramos teikėjo nustatyta tvarka.“
|
|
46.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
2
|
|
46. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje
siūloma nustatyti, kad, patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs
viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas pereina bendrovės
nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Paramos ir labdaros įstatymo 7 straipsnio
1 dalies 4 punkte, 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą paramos gavėjo
statusą turinčios viešosios įstaigos turi teisę gauti paramą. Pagal projektu
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos kaip parama gautu
turtu taip pat būtų formuojamas po viešosios įstaigos pertvarkymo veikiančios
bendrovės įstatinis kapitalas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas
yra pagrįstas, nes paramos davėjai turtą viešajai įstaigai perduoda jų
nurodytiems arba viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nurodytiems
tikslams, bet ne privačiam interesui tenkinti. Atsižvelgiant į tai,
svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad
viešosios įstaigos kaip parama gautu turtu negali būti formuojamas po
viešosios įstaigos pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatinis kapitalas, o
toks turtas grąžinamas jį perdavusiems asmenims arba kitiems viešiesiems
asmenims.
|
Pritarti
|
Žr. Komiteto pasiūlymą prie 45 Teisės
departamento pastabos.
|
|
47.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
3
|
|
47. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje
siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra
valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po
pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję
tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių
biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50 procentų.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas galėtų būti pertvarkomos ir
tos viešosios įstaigos, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar
savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, svarstytina, ar
projektą nereikėtų papildyti nuostatomis dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo
finansavimą suteikusiems subjektams, jeigu yra priimamas sprendimas
pertvarkyti tokį finansavimą gavusią viešąją įstaigą.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1
dalies 1 punkte nurodyta, kad asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus
asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos
pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems
galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose
įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio
valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis
tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis
sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės
paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti.
Taigi, biudžeto lėšų suteikimas nėra
siejamas su juridinio asmens teisine forma, o su įstatymų nustatytomis
galimybėmis. Vadinasi, pasikeitus juridinio asmens teisinei formai, valstybės
ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų lėšos ir toliau galėtų
būti skiriamos.
|
|
48.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
|
|
48. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas viešosioms įstaigoms, kurios
pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos
viešojo sektoriaus subjektais, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms gali
būti panaudos teise perduotas valstybės turtas. Pažymėtina, kad Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14
straipsnyje nėra numatyta galimybė valstybės turtą panaudos pagrindais
perduoti privatiems juridiniams asmenis, todėl, manytina, kad panaudos
sutartys turėtų būti nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar
projekto 26 straipsnį nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis
tokių sutarčių nutraukimą, kai viešoji įstaiga yra pertvarkoma.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektu
keičiamo įstatymo 26 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Į bendrovę pertvarkomos
viešosios įstaigos teisės ir pareigos, kurias viešoji įstaiga įgijo iki
pertvarkymo buvusios teisinės formos pagrindu, pasibaigia nuo bendrovės, veiksiančios
po pertvarkymo, steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre
dienos.“
Įstatymo projektu keičiamo
įstatymo 26 straipsnio 4-12 dalis laikyti atitinkamai 5-13 dalimis.
|
|
49.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
24
|
9
|
|
49. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies
nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, ar viešosios įstaigos gauta
parama tuo atveju, jeigu paramos davėjas nenurodo, kuriems tikslams ji turėtų
būti panaudota, turėtų būti naudojama pagal viešosios įstaigos dalininkų
susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Be to, keičiamo įstatymo
24 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje žodis „dalininko“ keistinas žodžiu
„dalininkų“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Viešoji įstaiga gautą paramą (lėšas, bet
kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai
gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems
(jeigu perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo
davė tokius nurodymus) tikslams pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkoų
susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis
asmuo nenurodo, kuriems tikslams jos turėtų būti panaudotos, parama ir
lėšos naudojamos pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo
patvirtintas paramos valdymo taisykles. Viešoji įstaiga privalo grąžinti paramą
(lėšas, bet kokį kitą turtą ar nepriimti siūlomų paslaugų)
ir kitas negrąžintinai gautas lėšas, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas
perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas jas naudoti
kitiems tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose.“
|
|
50.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8
|
|
50. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio
1-8 dalių nuostatas viešoji įstaiga, kurios savininkas ar dalininkas yra
valstybė arba savivaldybė, galėtų būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba
uždarąją akcinę bendrovę, į jų įstatinį kapitalą investuojant viešosios
įstaigos turtą, taip pat valstybės turtą, kurį viešoji įstaiga valdo
patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio
valstybės ir savivaldybių turto investavimą, 1 dalies 1-7 punktuose yra
nurodyti valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdai. Pastarojo
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir
savivaldybių turtas gali būti investuojamas akcinei bendrovei ar uždarajai
akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų
nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę
bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Pažymėtina, kad Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22
straipsnyje valstybės ir savivaldybių turto investavimo būdas, kai
pertvarkant viešąją įstaigą, kurios savininkas ar dalininkas yra valstybė
arba savivaldybė, į po pertvarkymo veiksiančios akcinės ar uždarosios akcinės
bedrovės įstatinį kapitalą investuojamas valstybės arba savivaldybės turtas,
nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 26
straipsnio 1-8 dalių nuostatos nedera su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio nuostatomis. Siekiant
teisės aktų tarpusavio suderinamumo, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1-8
dalių nuostatų, kuriose reglamentuojamas viešosios įstaigos, kurios
dalininkas arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, pertvarkymo į
akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę, reikėtų atsisakyti arba turėtų būti
teikiamas atitinkamo turinio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatyme 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Komitetas inicijuoja Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo
projektą.
|
|
51.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
3
|
|
51. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 26 straipsnio
3 dalies nuostatos, nustatančios, kad viešoji įstaiga, kurios savininkė ar
dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, tik
tuo atveju, kai po pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su
pelno siekimu susiję tikslai, turinys, nes visos akcinės bendrovės ir
uždarosios akcinės bendrovės savo esme ir veiklos paskirtimi yra laikomos
pelno siekiančiais subjektais (būtent tuo jos ir skiriasi nuo pelno
nesiekiančių vienetų, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurios
gauto pelno neturi teisės skirstyti savo dalyviams). Be to, nėra aišku,
kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad minėtos viešosios
įstaigos gali būti pertvarkomos, jeigu pertvarkomos viešosios įstaigos veikla
iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra
finansuojama daugiau kaip 50 procentų. Projekto aiškinamajame rašte šios
sąlygos nustatymo argumentai nėra pateikiami, todėl minėta sąlyga vertintina
teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principų kontekste. Taip pat
pažymėtina, kad privatūs juridiniai asmenys siekdami gauti pelno paprastai
vykdo ūkinę komercinę veiklą. Manytina, kad viešosios įstaigos galėtų būti
pertvarkytos į privatųjį juridinį asmenį tuo atveju, kai jos nevykdo
valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų
įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu, taip pat priėmus sprendimą
nevykdyti kitos viešuosius interesus atitinkančios veiklos, nes privatus
juridinis asmuo siekia visai kitų tikslų nei viešieji juridiniai asmenys.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų nustatyti sąlygų, kurioms
esant galėtų būti pertvarkomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje
nurodytos viešosios įstaigos, ratas neturėtų būti išplėstas.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai:
Pritarti pastabai, kad visos
akcinės ir uždaros akcinės bendrovės yra pelno siekiantys asmenys ir
išbraukti šią nuostatą iš keičiamo įstatymo.
Nepritarti pastabai, kad į
bendrovę gali būti pertvarkomos tik tos viešosios įstaigos, kurios nevykdo
valstybės funkcijų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų
įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimu.
Kartu su šiuo įstatymo projektu
teikiamas ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-2836. Šiame įstatymo projekte numatoma suteikti viešojo administravimo
įgaliojimus ir valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms.
Taip pat siūlytina nustatyti,
kad į bendrovę gali būti pertvarkomos tik tokios viešosios įstaigos, kurios
didžiąja dalimi savo veiklą išlaiko pačios, t. y. viešosios įstaigos veikla
iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų
finansuojama ne daugiau kaip 20 procentų.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė
yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu po
pertvarkymo veiksiančios bendrovės veiklai keliami su pelno siekimu susiję
tikslai ir jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių
biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 50
20 procentų.“
|
|
52.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
4
|
|
52. Pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4
dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kai viešoji įstaiga, kurios
savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, yra pertvarkoma į akcinę
arba uždarąją akcinę bendrovę, viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas
valstybės turtas po pertvarkymo gali būti perduotas bendrovės nuosavybėn kaip
įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Pažymėtina, kad
valstybės turtas yra skirtas tenkinti viešuosius interesus, teikti naudą
visuomenei. Perdavus viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomą valstybės
turtą bendrovei, kuri veiktų po viešosios įstaigos pertvarkymo, toks turtas
būtų skirtas privataus intereso tenkinimui, naudojamas pelnui gauti.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad viešosios įstaigos patikėjimo teise
valdomas valstybės turtas galėtų būti perduodamas bendrovės įstatiniam
kapitalui formuoti tik tokiu atveju, jeigu nėra poreikio ar nėra galimas jo
tolesnis naudojimas viešiesiems interesams tenkinti, perduodant tokį turtą
kitai valstybės kontroliuojamai viešajai įstaigai ar atitinkamai valstybės
biudžetinei įstaigai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų
nereikėtų papildyti, nustatant papildomas sąlygas, kurių būtų laikomasi
formuojant bendrovių, į kurias pertvarkomos aukščiau minėtos viešosios
įstaigos, įstatinį kapitalą.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Valstybės ir savivaldybių turto perdavimo
pagrindai ir būdai reglamentuojami ne Viešųjų įstaigų, o Valstybės ir
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo įstatymu.
Būtent šis įstatymas ir nustato sąlygas, kurioms esant valstybės ir
savivaldybių turtas gali būti investuojamas ar perduodamas valdyti patikėjimo
teise.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 12
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės turtas
patikėjimo teise gali būti perduotas valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms
atlikti ir kitiems juridiniams asmenims. Taigi, jeigu į bendrovę pertvarkyta
viešoji įstaiga ir toliau vykdys valstybines ar savivaldybės funkcijas, ji ir
toliau galės valdyti valstybės turtą patikėjimo teise.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo
projektu keičiamo įstatymo nuostatų papildymas pagal Teisės departamento
pastabą būtų perteklinis.
|
|
53.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
5, 6, 7
|
|
53. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje po žodžių „patikėjimo
teise valdomas valstybės“ įrašytini žodžiai „ar savivaldybės“, o šio straipsnio
5 ir 6 dalyse po žodžio „savininkė“ įrašytini žodžiai „ar dalininkė“ (nes
pagal šio straipsnio 4 dalį sutikimas pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę
turi būti gautas ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė yra ir
dalininkas).
|
Pritarti
|
|
|
54.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
26
|
8
|
|
54. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14
straipsnio 1 dalies 1 punktą biudžetinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių
turtas gali būti perduodamas neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos
pagrindais, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje
nereikėtų nustatyti, kad valstybei ar savivaldybei tenkanti viešosios
įstaigos nuosavybės teise priklaususio turto dalis biudžetinei įstaigai gali
būti perduodama ne tik patikėjimo teise, tačiau ir panaudos pagrindais.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo
26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„78. Viešoji įstaiga gali būti
pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra
valstybė ar savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar
savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios
viešosios įstaigos įstatuose nurodytus nustatytus veiklos
tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos
Respublikos Bbiudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimusnuostatas.
Šiuo atveju, pPrieš pertvarkant viešąją įstaigą, Civilinio
kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti jos kreditorių
reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios
įstaigos turto jos dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė
negali būti didesnė neigu dalininkų kapitalas. Dalininkams
grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei, o valstybei ar
savivaldybei tenkanti viešosiosajai įstaigosai
nuosavybės teise priklaususio turto dalis perduodama biudžetinei įstaigai patikėjimo
teise Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo įstatymo
nustatyta tvarka.“
|
|
55.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
27
|
7
|
|
55. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje
siūloma nustatyti, kad viešosios įstaigos likvidatorius Juridinių asmenų
registrui turi pateikti duomenis apie save, tačiau nėra nurodoma, kokie
konkrečiai duomenys turėtų būti pateikti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų
papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektu
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Likvidatorius
Juridinių asmenų registrui turi pateikti sprendimą likviduoti viešąją įstaigą
patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą,
paskyrimo likvidatoriumi ir likvidatoriaus įgaliojimų pabaigos datas,
likvidatoriaus įgaliojimus, išskyrus nustatytus įstatymuose ir viešosios
įstaigos įstatuose). Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie šį
nutarimą turi paskelbti Civilinio kodekso 2.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka.“
|
|
56.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
3, 4
|
|
56. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj
žodžių „savivaldybės taryba“ įrašytini žodžiai „savivaldybių tarybos“, o 4
dalyje vietoj žodžių „Iki įsigaliojant šiam Įstatymui“ – žodžiai „iki šio
įstatymo įsigaliojimo“.
|
Pritarti
|
|
|
57.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
6, 7
|
|
57. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj
žodžių „šio Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Viešųjų įstaigų įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio
straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatoms.
|
Pritarti
|
|
|
58.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
7
|
|
58. Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų
viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, savininko
teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos turės užtikrinti, kad per 12
mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų
suderinti su įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, o pakeistus įstatus ne vėliau
kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūlomą
nustatyti teisinį reguliavimą viešosios įstaigos įstatai keičiami paprasta
visų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma, todėl tuo atveju, jeigu
valstybė ar savivaldybė viešosios įstaigos dalininkų susirinkime neturės
daugiau kaip 50 proc. balsų, ji negalės užtikrinti, kad įstatai būtų
pakeisti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų
patikslinti, nustatant pareigą ne aukščiau minėtų viešųjų įstaigų savininko
teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, bet atitinkamoms
viešosioms įstaigoms.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7
dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Iki įsigaliojant šioam Įįstatymoui
įsigaliojimo įsteigtųos viešųjųosios
įstaigųos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar
savivaldybė, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios
institucijos užtikrina, kad per 12 mėnesių nuo šio Įįstatymo
įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su šio Įįstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų
įstaigų įstatymo 8
straipsnio nuostatomis ir pakeisti įstatai ne vėliau kaip iki 2025 m.
gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre.“
|
|
59.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
13N
|
|
59. Siekiant teisinio aiškumo bei įstatymo
nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsnio 9-13 dalių nuostatos
tikslintinos, nustatant, kad jos netaikomos tiems viešųjų įstaigų vadovams,
kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į
terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytos
kituose tam tikros veiklos srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą
reglamentuojančiuose įstatymuose (nes Švietimo įstatyme bei Sveikatos
priežiūros įstaigų įstatyme jau yra nustatytos specialios viešųjų švietimo
bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovo pareigų ėjimo sąlygos, jų
neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas).
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2
straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Šio straipsnio 9–12 dalių
nuostatos netaikomos tiems viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė,
turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra
valstybė ar savivaldybė, vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas
darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki įsigaliojant šiam
įstatymui jau buvo nustatytos kituose tam tikroje srityje veikiančių viešųjų
įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.“
Įstatymo projekto
2 straipsnio 13-16 dalis laikyti atitinkamai 14-17 dalimis.
|
|
60.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
12
|
|
60. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje
nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau
kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar
savivaldybė, vadovai, paskirti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir pareigas
einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio
Įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais,
kai viešųjų įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims šio įstatymo
įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau
kaip 5 metai“. Aptariamos projekto nuostatos antrasis sakinys vertintinas
kaip stokojantis aiškumo ir išbaigtumo, nes jame nenurodoma, kokios pasekmės
kiltų viešosios įstaigos vadovui, ėjusiam pareigas daugiau negu 10 metų, jei
įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą socialinio draudimo
senatvės pensiją jam būtų likę ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu siekiama
nustatyti, kad toks asmuo turėtų būti atleidžiamas iš pareigų, tai reikėtų
aiškiai nurodyti, aptariant atleidimo sąlygas. Jeigu, vis dėlto, siekiama
nustatyti, kad tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas pareigas eina iki
jis įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją, tą taip pat
aiškiai reikėtų nurodyti.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2
straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Viešųjų įstaigų, kurių
savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę ½ balsų visuotiniame dalininkų
susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki įsigaliojant
šioam Įįstatymoui įsigaliojimo
ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas
vienus metus nuo šio Įįstatymo įsigaliojimo dienos. Šios
dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, išskyrus, kai viešųjų
įstaigų vadovų pareigas einantiems asmenims jiems šio įstatymo
įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne
daugiau mažiau kaip 5 metai. Šiuo atveju viešųjų įstaigų
vadovai toliau eina savo pareigas iki teisės gauti senatvės pensiją įgijimo
dienos.“
|
|
61.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
2 P
|
14
|
|
61. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje
nurodoma, kad „Viešųjų įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui
neatitiko šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo
20 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio
įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti
nepriekaištingos reputacijos reikalavimą viešųjų įstaigų vadovams, todėl
abejotina, ar nepriekaištingos reputacijos kriterijų neatitinkantis asmuo
galėtų eiti viešosios įstaigos vadovo pareigas, nedarydamas įstaigai
reputacinės žalos. Atsižvelgiant į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių
principus, siūlome šią nuostatą patikslinti, nurodant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata netaikoma
viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo
įsigaliojimo, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų
laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo
įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo
viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, atleidžiamas iš pareigų.
Be to, projekto 2 straipsnio 13 dalyje
vietoj žodžių „įsigaliojant šiam įstatymui neatitiko“ įrašytini žodžiai
„įsigaliojus šiam įstatymui neatitinka“.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1314. Viešųjų įstaigų vadovai, kurie įsigaliojant šiam įstatymui
neatitiko šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20
straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, toliau eina pareigas šio
įstatymo 2 straipsnio 10 –12 dalyse nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatos
netaikomos viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki įsigaliojant
šiam įstatymui, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų
laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki įsigaliojant šiam
įstatymui, išskyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios
įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju
viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki įsigaliojant šiam įstatymui,
atleidžiamas iš pareigų.“
|
|
62.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-07
|
|
|
|
62. Teikiamu projektu, be kita ko, siūloma
reglamentuoti valstybės turto investavimą į viešąsias įstaigas, taip pat
viešųjų įstaigų pertvarkymą į privačius juridinius asmenis (bendroves), kurio
metu viešosios įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas galėtų
būti perduodamas po pertvarkymo veiksiančiam privačiam juridiniam asmeniui
(akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei), formuojant jos
įstatinį kapitalą, o valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas tokiu
atveju taptų privataus juridinio asmens nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei į
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies nuostatas,
turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.
|
Pritarti
|
Antikorupcinio vertinimo išvada gauta 2023
m. rugsėjo 20 d.
|
