Nacionalinė žemės tarnyba

PRIE APlinkos MINISTERIJOS

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijai

        ________________ Nr. __________________

       Į ________________ Nr. __________________

DĖL miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų derinimo

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtais ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje registruotais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 1) (TAIS Nr. 23-10473), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 2) (TAIS Nr. 23-10474), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 3) (TAIS Nr. 23-10475), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 4) (TAIS Nr. 23-10476), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII‑2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 5) (TAIS Nr. 23-10477), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I‑1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 6) (TAIS Nr. 23-10479) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas Nr. 7) (TAIS Nr. 23-10481) (toliau – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projektu Nr. 1 siūlomo pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma reglamentuoti, kad „Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.“ Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti, kad medžių savaiminukais apaugusi valstybinė ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų. Siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti medyno sąvoką, reglamentuojant, kad „Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi ne jaunesniais nei 7 metų medžiais, kurių vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų, skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija.“

2. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūloma reglamentuoti, kad „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai, sodai, agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.“

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad siauros, iki 10 metrų pločio, medžių juostos, kurios pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nebūtų laikomos mišku, gali užimti didesnį nei 0,1 hektaro miško žemės plotą. Siekdami aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūlomą įtvirtinti miško sąvoką, pagal kurią  būtų aišku, ar tais atvejais, kai siauros, iki 10 metrų pločio, medžių juostos užima daugiau kaip 0,1 hektaro miško žemės plotą, jos yra laikytinomis mišku. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje siūlomą nustatyti miško sąvokos apibrėžimą, išbraukiant žodžius „miestuose ir kaimo vietovėse“, kadangi kitu atveju miesteliuose ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai, sodai, agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai bus laikomi mišku.

3. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 3 straipsnio 1 dalimi visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti žemė yra privati, valstybinė ir savivaldybių. Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklauso: žemė, valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą ir šį įstatymą; žemė, pagal sandorius įgyta savivaldybių nuosavybėn; pagal testamentą savivaldybės paveldėta žemė;  žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje siūlomą įtvirtinti miško savininkų sąvoką, ją papildant ir reglamentuojant, kad miško savininku gali būti ne tik valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, įgiję nuosavybės teisę į miškus, bet ir savivaldybės.

Ši pastaba taip pat teikiama Įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Jeigu bus atsižvelgta į pateiktą pastabą, siekdami aiškumo, siūlome apvarstyti galimybę Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reglamentuoti, koks subjektas turi teisę rengti miškotvarkos projektą, tais atvejais, kai miškų ūkio veiklos planas rengiamas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui.

4. Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus valdo, naudoja ir jais disponuoja patikėjimo teise Žemės įstatymo nustatyta tvarka, ir į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra ūkine ar kita veikla valstybinėje miško žemėje užsiimantis subjektas, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 43 dalį, joje reglamentuojant, kad: „43. Valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija, saugomos teritorijos direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti perduotą valstybinę miško žemę.“

5. Jeigu bus nutarta neatsižvelgti į šio rašto 4 punkte pateiktą pastabą, pažymime, kad reikės tikslinti dalį Įstatymo nuostatų, pagal kurias Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinio miško valdytojui, siūloma pavesti atlikti funkcijas, kurių ji, kaip visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) neatlieka, kadangi, kaip minėta, Nacionalinė žemės tarnyba nėra ūkine ar kita veikla valstybinėje miško žemėje užsiimantis subjektas.

Pažymime, kad Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nepavesta užtikrinti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūros ir remonto. Todėl siekdami tinkamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos įgyvendinimo, siūlome ją tikslinti, nustatant, koks (-ie) valstybinio miško valdytojas (-ai) yra atsakingi už miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūrą ir remontą.

Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti reglamentavimą, miško savininkai būtų atsakingi už miško kelių priežiūrą ir remontą. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad mišku, taip pat ir miško keliais turi teisę naudotis ne tik miško savininkai, todėl darytina išvada, kad miško kelius gali sugadinti ne tik miško savininkų vykdoma veikla. Todėl svarstytina, ar pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą tik miško savininkai (ir valstybinio miško valdytojai) turi būti įpareigojami „užtikrinti <...> miško kelių priežiūrą ir remontą.“

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad  valstybės valdoma įmonė miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybines funkcijas: aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir remontą visų nuosavybės formų miškuose.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, užtikrinant jos atitiktį Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai.

Taip pat pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatlieka šių funkcijų: pagrindinių miško kirtimų; draudimų arba ribojimų lankytis miške, pastatant informacinius ženklus, įvedimo; miškų sklypų inventorizacijos; miško atkūrimo darbų, želdinių ir žėlinių saugojimo ir jų priežiūros; žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės prekybos; miško ir jo išteklių nuo neteisėtų veiksmų (savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; miško saugojimo nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų) saugojimo funkcijos.

Siekdami aiškumo ir tinkamo Įstatymo nuostatų įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje,
20 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1, 3 ir 9 dalyse, reglamentuoti, kurie konkretūs valstybinio miško valdytojai privalo atlikti Įstatymo minėtose nuostatose nurodytas funkcijas.

6. Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje siūloma nustatyti valstybinio miško valdytojo sąvoką: „Valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija, saugomos teritorijos direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę.“ Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma reglamentuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė: tvirtina penkerių metų vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose; nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką.

Siekdami aiškumo ir tinkamo valstybinio miško valdymo teisinių santykių įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymo 2 straipsnį valstybinio miško sąvoka, pagal kurią būtų aišku, koks miškas yra laikomas valstybiniu mišku. Pavyzdžiui, siūlome reglamentuoti, kad valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai.

7. Siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, joje pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, kadangi Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos minėtuose įstatymuose.

8. Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Minėto straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams;  komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalyje ir įtvirtintoms įstatymuose. Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.

Kadangi, pagal Žemės įstatymo 7 straipsnyje nustatytą reglamentavimą kitiems subjektams valstybinė miško žemė gali būti perduodama Žemės įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems subjektams patikėjimo teise valdyti ne tik Vyriausybės nutarimais, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, siūlome apvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 3 straipsnio 7 dalies 1 punktą, reglamentuojant, kad „1) patikėjimo teise valdo Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;“.

Ši pastaba taip pat teikiama Įstatymo 5 straipsnio 3 daliai („Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti  Žemės įstatyme nustatyta tvarka.“).

Pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis, valdo, naudoja ir disponuoja valstybine miško žeme Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Žemės įstatymo 1 dalies 1 punktas, 14 dalis). Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) 7 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad: Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi; jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo; jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo; jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją; Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą; nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 3 straipsnio 7 dalies 1 punktą, reglamentuojant, kad „1) patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais kitiems subjektams neperduotą valstybinę miško žemę;“.

9. Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma reglamentuoti, kad „Savivaldybės patikėjimo teise valdo joms perduotą valstybinę miško žemę ir joje vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą.“ Siekdami aiškumo ir tinkamo minėtos funkcijos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti funkcija.

10.  Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti, kad „Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Vyriausybės įgaliota institucija apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.“

Siūlome tikslinti aptartas nuostatas, reglamentuojant, kad „Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos.“

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nėra nurodytas pranešimo siuntimo būdas. Siekdami suvienodinti pažymų dėl parduodamų privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir pažymų dėl parduodamų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų išdavimo procedūras, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti nuostatas, jas suderinant su Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 5 straipsnio
4 dalies nuostatomis.

Šis pasiūlymas teikiamas siekiant suvienodinti pažymų dėl parduodamų privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išdavimo procedūras.

11. Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 dalies 11 punkto antrojoje pastraipoje nurodoma, kad „Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi siūloma spręsti privačių miškų miesto plėtros metu priskirtų miestų teritorijoms klausimą. Numatoma, kad valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją. Siūlomu teisiniu reguliavimu numatoma išspręsti į miestų teritoriją miestų plėtros metu patekusių privačių miškų klausimą.“ Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą įtvirtinti reglamentavimą („Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija.“) valstybinės reikšmės miškams nebūtų priskiriami ne tik privatūs miškai, kurie pateko į miesto teritoriją dėl miesto plėtros, bet ir valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją.

Atkreipiame dėmesį, kad iš Įstatymų projektų aiškinamojo rašto neaišku, kaip Įstatymo
5 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata turės būti taikoma praktikoje, kadangi miestų plėtra vyksta nuolat. Tai yra neaišku, ar minėta nuostata turės būti taikoma nuo Įstatymo įsigaliojimo vykstančiai miestų plėtrai, priešingu atveju – neaišku, kokios teritorijos turės būti laikomos miestų plėtros teritorijomis.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi imperatyviais teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principais (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 6 punktai), pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba siūlo apsvarstyti galimybę Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinti nuostatos, kuria siūloma reglamentuoti, kad „Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų teritorijose, išskyrus miškus, kurie dėl miesto plėtros pateko į miesto teritoriją, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija.“

12. Siekdami aiškumo ir atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir
6 straipsniu pavedama Nacionalinei žemės tarnybai atlikti funkcijas įgyvendinant pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo
6 straipsnio 3 dalį (reglamentuojant, kad „Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai teikiamas, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis.“) ir 4 dalį (reglamentuojant, kad „Kitu atveju Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.“).

13. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01) 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą („Asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona Lietuvos Respublikos pasienio ruožas, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti teisės aktai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus saugomas augalų rūšis, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi šio įstatymo, Laukinių Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, Lietuvos Respublikos Aplinkos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. Lankymosi rezervatų miškuose tvarką nustato rezervatų ir (arba) valstybinių parkų nuostatai.“).

14. Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti, kad medžių savaiminukais apaugusi valstybinė ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų, privati ne miško žemė – kai to prašo žemės savininkas.

Pažymime, kad vadovaujantis Žemės įstatymo (redakcija, galiosianti nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, ir redakcija, galiosianti nuo 2025-01-01) 9 straipsnio 26 dalimi, valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, žemės ūkio veiklai nenuomojama. Siekdami tinkamo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo, siūlome Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyti, koks minimalus žemės plotas turi būti apaugęs medžių savaiminukais, kad jis galėtų būti inventorizuojamas ir registruojamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas.

15. Siūlome tikslinti Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, joje pateikiant nuorodą ne į Miškų įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, bet į Miškų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, kadangi minėtoje dalyje siūloma nustatyti miškotvarkos projekto rengėjų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus.

16. Siūlome tikslinti Įstatymo 14 straipsnio 11 dalį, joje pateikiant nuorodą į Miškų įstatymo 14 straipsnio 10 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi minėtoje dalyje siūloma nustatyti miškotvarkos projekto rengėjo atestato galiojimo panaikinimo atvejus.

17. Siekdami aiškumo, atsižvelgdami į Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje siūlomą įtvirtinti valstybinio miško valdytojo sąvoką, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 20 straipsnio
2 dalį („Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.“).

18. Siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, kadangi abiejose minėtose dalyse siūloma reglamentuoti, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai.

19. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje siūlome atlikti šį redakcinio pobūdžio taisymą: „Valstybinei Valstybinė miškų tarnyba“.

20. Kadangi Projekto Nr. 6 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d., siūlome užtikrinti, kad Projektu Nr. 6 būtų keičiamos Žemės įstatymo (redakcijos, galiosiančios nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) nuostatos.

21. Dėl kitų Įstatymų projektų Nacionalinė žemės tarnyba pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi.

Bendrųjų reikalų departamento direktorė,

atliekanti direktoriaus funkcijas                                                                                     Giedrė Ričkutė

Kristina Žeimienė, tel. 8 706 85 041, el. p. Kristina.Zeimiene@nzt.lt

Leonas Mickevičius, tel. 8 706 85 025, el. p. Leonas.Mickevicius@nzt.lt