LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 121
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. posėdį. (Gongas)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. lapkričio 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė. Ar turite dar kokių nors?.. Registruojamės, gerai.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė. Ar turite kitų?.. A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF*). Ačiū, Pirmininke. Prašyčiau frakcijos vardu įtraukti įstatymo projektą, rezoliuciją, tiksliau sakant, Nr. XIIIP-1377. Tai susiję su Seimo priimtu įstatymu, vadinamuoju Magnitskio įstatymu. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Seimo nutarimą dėl komitetų sudėties tvirtinimo, nes yra rengiamas dar vienas nutarimo projektas, kuriuo bus siūloma sujungti du komitetus. Manau, kad vėliau mes, matydami visą siūlymų spektrą, galėtume išmintingiau šį klausimą išspręsti.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Gerai. Turime apsispręsti balsuodami dėl Seimo nario A. Ažubalio pasiūlymo – projekto Nr. XIIIP-1377. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsuojate už.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės 1-9 klausimo – dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo, projektas Nr. XIIIP-1375. Tai J. Razmos pasiūlymas išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Apsispręsime balsuodami. Kas už šį pasiūlymą, balsuojate už.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 49, prieš – 48, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. Baura, prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Jeigu galima, dėl prieš tai buvusio balsavimo – per balsavimą susilaikiau.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Baura per balsavimą susilaikė. Kalbėkite.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Mano balsą prašyčiau įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos.
10.06 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-714(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, buvo svarstytas Azartinių lošimų įstatymas ir techniškai buvo neteisingai pražiūrėtas A. Palionio pasiūlymas, todėl turime sugrįžti prie šio įstatymo priėmimo ir pratęsti. Kviesčiau jus laikyti šį įstatymą nepriimtu ir tęsti priėmimo procedūrą. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. Palionis. Prašom į tribūną. Grįžtame prie 3 straipsnio. Svarstysime A. Palionio pasiūlymą. Tam, kad svarstytume, mums reikia 29 pritariančių balsų. Ar yra 29 balsai? Balsuojame.
Už – 86, vadinasi, pritarta tam, kad svarstytume.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė. Kadangi Azartinių lošimų įstatymo projektas keičia lošimų organizavimą B aparatų ir įpareigoja lošimų vykdytojus sujungti B aparatus į vieną tinklą, ir dar daugiau yra numatoma pakeitimų, kuriuos mes svarstėme, siūlau, kad būtų reikalavimas visose lošimų organizavimo vietose įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą, kuri fiksuotų į lošimų vietas įeinančius asmenis ir lošėjų bei lošėjus aptarnaujančio personalo veiksmus su grynaisiais pinigais. Kaip Biudžeto ir finansų komiteto išvadų rengėjas komitetas pritarė bendru sutarimu. Vienas komiteto narys nusišalino nuo balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti A. Palionio pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tada dėl viso 3 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Kiti straipsniai yra svarstyti.
Kviečiu dabar dėl motyvų. Dėl viso įstatymo kalbančių nėra. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-714) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(4) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – projektas Nr. XIIP-3037. Likęs tik balsavimas. Diskusijos yra baigtos priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3037(4) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038(3) (priėmimo tęsinys)
Lydimieji – Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038. Taip pat priėmimas ir yra likęs tik balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3038(3) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis įstatymas – Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039. Taip pat likęs tik balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 74, prieš – 6, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3039(3) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040(3) (priėmimo tęsinys)
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040. Taip pat likęs tik balsavimas. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 77, prieš – 7, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3040(3) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3) (priėmimo tęsinys)
Laukinės gyvūnijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3). Taip pat likęs tik balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 75, prieš – 7, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3041(3) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3) (priėmimo tęsinys)
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3). Taip pat priėmimas ir balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 81, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3042(3) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(3) (priėmimo tęsinys)
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043. Taip pat likęs tik balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 84, prieš – 3, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3043(3) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045(3) (priėmimo tęsinys)
Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045. Taip pat balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 82, prieš – 2, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3045(3) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046(3) (priėmimo tęsinys)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046. Priėmimo stadija, balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 83, prieš – 5, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3046(3) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047(3) (priėmimo tęsinys)
Reklamos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047. Taip pat balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 86, prieš – 4, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3047(3) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022(2) (priėmimo tęsinys)
Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022. Taip pat balsavimas. Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 86, prieš – 6, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1022 priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023(2) (priėmimo tęsinys)
Saugios laivybos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023. Priėmimo stadija. Balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 86, prieš – 3, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1023) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, pagaliau garsusis žemės saugiklių įstatymas pasiekė plenarinį posėdį. Šių metų rugsėjo 26 dieną (pabrėžiu – rugsėjo 26 dieną) Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam šio įstatymo projektui.
Noriu pabrėžti, kad iš esmės šis įstatymas yra svarstomas beveik visus metus. Praeitais metais iniciatoriai, tai yra Žemės ūkio ministerija, pateikė projektą dėl to, kad yra pradėta apkaltos Lietuvai procedūra dėl pažeidimo, tai yra 2015 metais. Pirmiausia yra Europos Komisijos pastaba, kad mes turime atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų. Iki šiol veikė saugikliai, kurių pagrindas yra kvalifikaciniai reikalavimai – tai išsilavinimas, patirtis žemės ūkio veikloje, – būtinai tiek juridiniai, tiek fiziniai subjektai turi užsiimti žemės ūkio veikla.
Dar noriu priminti, kad prieš priimant saugiklių įstatymą vyko ir referendumas, kurio metu buvo pasisakyta, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų parduodama užsieniečiams, ir buvo surinkta daugiau kaip 300 tūkst. parašų. Šis klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus, todėl mes jį ilgai ir svarstėme.
Šiandien… Vis dėlto sudaryta ir darbo grupė, kuri beveik visus metus dirbo. Buvo kviečiami ir Seimo nariai. Tenka apgailestauti – šioje darbo grupėje iš esmės dalyvavo tik Kaimo reikalų komiteto nariai, Seimo nariai. Taip ir neteko matyti Seimo narių iš kitų komitetų, kurie galbūt būtų teikę įvairių pasiūlymų, kuriuos buvo galima apsvarstyti darbo grupėje. Iš tikrųjų darbo grupėje dalyvavo įvairių sričių suinteresuoti asmenys, įmonės, organizacijos ir netgi pavieniai asmenys. Todėl šiandien vis dėlto ir darbo grupėje, ir komitete apsisprendėme atsisakyti privalomų reikalavimų ir pereiti prie pirmumo teisės, tai yra kad šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos yra daugiau negu 50 %. Pirma kategorija – bendrasavininkiai, antra kategorija – nuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija – tie subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant, kaimynai, ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo, – toje savivaldybėje arba besiribojančiose savivaldybėse žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai.
Taip pat nėra pakeistas įstatymas žemės kiekiui įsigyti. Tai, kad iš valstybės šiuo metu galima įsigyti ne daugiau kaip 300 hektarų žemės bei privačia nuosavybe turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus (yra išimtis, dėl kurios irgi buvo daug ginčytasi) gyvulininkystę. Vienas sąlyginis gyvulys – vienas papildomas hektaras žemės ūkio paskirties žemės. Bet yra išlyga. Jeigu tokiu būdu įsigijus žemės gyvulininkystė yra mažinama arba ji naikinama, tada šis virš 500 plotas yra privalomas per trejus metus… Valstybė privalo jį išpirkti vidutine rinkos kaina. Yra apsauga būtent šiai išlygai.
Priimtas dar vienas saugiklis (jeigu galima taip pasakyti), kuris, kiek bandėme išsiaiškinti, neprieštarauja Europos Komisijai, – tai kainos ribojimas. Dėl šio klausimo tikrai komitete buvo daug diskutuota ir mūsų kolegos Seimo nariai siūlė kelis variantus. Teko net kelis sykius balsuoti iš naujo dėl kai kurių klausimų. Bet vis dėlto komitetas priėmė sprendimą, nors ir nevieningai, kad jeigu subjektas įsigijo žemės ir penkerius metus neišlaikė ir nevykdė žemės ūkio veiklos, o pardavė tą žemę, jeigu jo parduodamos žemės kaina yra didesnė negu 150 % rinkos kainos toje vietovėje pagal rinkos verčių žemėlapius, tada notaras tokio sandorio netvirtina. Motyvai yra tie, kad bandoma apeiti pirmumo teisę ir žemės paskirtis atsiranda… Kaip mes ir traktavome, kad kovojame už tai, kad žemės pardavimas nebūtų spekuliavimo objektas. Pagal reikalavimus įsigijus žemę penkerius metus reikia vykdyti ūkinę veiklą. Tiek galbūt trumpai. Tada einame…
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra E. Gentvilo pasiūlymas. Ar turime 29 pritariančius? Pirmiausia pristatykite, Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man keista, kad redaguojant ir keičiant šį įstatymo projektą pakeisti įstatymo projekto tikslai. Jeigu anksčiau buvo – siekiama užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai skatinant žemės ūkio veiklą, konkurencingą žemės ūkį, tai liko tiktai vienas tikslas – užkirsti kelią spekuliacijai žeme.
Kitas buvo: išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką užtikrinant subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, kaimo gyventojų užimtumo didinimą. Redaguodami įstatymą jūs palikote tik tokią frazę: „Skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą“.
Mano manymu, vertinga šiuo įstatymu siekti tokių tikslų: skatinti konkurenciją, žemę naudoti racionaliai, išsaugoti, pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti bendruomenių plėtrą ir kaimo gyventojų užimtumą. Aš siūlau vėl grįžti prie buvusių įstatymo tikslų, nesusiaurinti taip, kaip jūs redaguodami susiaurinote, o grįžti prie tų labai vertingų dalykų, mano manymu. Todėl aš ir siūlau vėl išplėsti įstatymo tikslus. Kitaip sakant, grįžti prie tokios redakcijos, kokia buvo 2014 metais priimtame įstatyme, o ne apsiriboti, kaip jūs siūlote, – užkirsti kelią spekuliacijai ir skatinti racionalų naudojimą. Yra daugiau tikslų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto išvada yra nepritarti vis dėlto…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Minutę! Dabar pirmiausia turime žinoti, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma ši pataisa? Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Yra 36 pasisakantys, svarstoma pataisa. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Netikslinga iš esmės keisti įstatymų tikslus ir komitetui nebuvo aišku, kaip būtų didinamas kaimo gyventojų užimtumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų užsirašė… Dėl motyvų už ar dėl pataisos J. Jarutis užsirašė? Ne ten užsirašė. Ar kas nors užsirašėte dėl šios pataisos motyvuoti? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų man nelabai suprantama, kodėl Kaimo reikalų komitetas sumanė eliminuoti iš įstatymo anksčiau buvusius pozityvius tikslus. Ar jie dingsta su dabartiniais pakeitimais, tampa nebeįmanomi? Juk tikslų įvardinimas šiaip dėl pačių nuostatų čia pokyčių nepadaro. O toje vietoje, kur liko komiteto redakcija, ar dabar tas žodis „spekuliacija“ yra aiškus, ar jis nėra, taip sakykime, atėjęs iš sovietinių laikų, kai tai, ką mes dabar vadiname verslu, buvo vadinama spekuliacija ir spekuliantais? Gal čia reikėjo ieškoti kito žodžio – „nepagrįstas pasipelnymas“ ar kas nors tokio. Bet ką, dabar jau yra šitoje vietoje, nepataisysi.
PIRMININKAS. Motyvuojančių prieš nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas balsuoja už E. Gentvilo pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 43, prieš – 34, susilaikė 25. Nepritarta.
Kita pastaba – Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau komiteto pirmininką pakomentuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Teisės departamento pirmajai pastabai yra siūlymas pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto ir departamento siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Teisės departamento antroji pastaba – pritarti iš dalies. Šiuo atveju esmė yra tai, kad žemės subjektai, tai yra žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai – juridiniai ir fiziniai asmenys… būtų tie patys reikalavimai. Įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pastabai? Ačiū, pritarta. Dėl viso 1 straipsnio motyvai už, prieš. Užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 85, prieš – 7, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio pasiūlymas. Kas pristatytumėte? V. Ąžuolas. Ne? T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi mes diskutuojame apie žemės saugiklius, tai yra pasiūlymas nustatyti straipsnio pavadinimą „Įsipareigojimai žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui“, o ne „Įsipareigojimai dėl įgytos žemės paskirties žemės.“ Tai čia pavadinimo klausimas, bet po ilgų diskusijų komitete iš esmės tokios didelės priešpriešos nėra ir lieka Seimui apsispręsti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Viskas? Ar turime 29 pritariančius, kad svarstytume šią pataisą? Yra. Svarstome. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui todėl, kad buvo svarstytas ankstesnis pasiūlymas, jam taip pat buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš pareikšti neužsirašė. Kadangi yra skirtingos nuomonės, kviečiu balsuoti. Kas už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 13, prieš – 40, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, prašau pakomentuoti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trečia pastaba. Komitetas nepritarė, nes žemės ūkio veiklos kriterijus įstatymo leidėjas nustato… (Balsas salėje: „Per mikrofoną kalbėkite!“) Įstatymų leidėjas nustato kitame įstatyme – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Komitetas nepritarė Teisės departamentui.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ar E. Gentvilas nori kalbėti dėl šios pastabos? (Balsai salėje) Dėl Teisės departamento nebalsuojame, tai nebūtina.
Kita pataisa Seimo narių V. Ąžuolo, M. Puidoko, P. Urbšio, T. Tomilino, A. Nekrošiaus. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia buvo esminė pataisa, esminė diskusija, ar mes galime nustatyti kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams. Diskusija nėra baigta ir Europoje, jinai vyksta, bet šiandien toliau svarstydami mes pritarsime, tikiuosi, kompromisiniam sprendimui. Šitai pataisai buvo nepritarta komitete, man atrodo, kad ji vis dar yra diskusinė. Tačiau sutinku su bendru kompromisu, kad šiame etape galbūt ir nereikia jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes kaip tik tai būtų prieštaravimas Europos Komisijos pastabai, dėl kurios yra pradėta procedūra.
PIRMININKAS. Tomai Tomilinai, ar atsiėmėte pasiūlymą? (Balsai salėje) Tada turime turėti 29 pritariančius arba nepritariančius.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKAS. Pataisos nesvarstome. Kita pataisa – Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau, komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ketvirtoji pastaba, kuriai komitetas nepritarė, dėl išimčių įsipareigojimui užtikrinti žemės ūkio veiklos vykdymą įsigytoje žemėje pagrįstumo. Iš tikrųjų dėl to buvo daug diskutuota tiek darbo grupėje, tiek Kaimo reikalų komitetas yra apsisprendęs dėl šito nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, nebalsuojame, tai yra dėl Teisės departamento pataisos nebalsuojama. Seimo narių V. Ąžuolo, M. Puidoko, P. Urbšio T. Tomilino ir A. Nekrošiaus pasiūlymas. Kas pristatote?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai susijęs pasiūlymas, galime balsuoti, ar svarstyti toliau jį.
PIRMININKAS. Susijęs su pirmuoju?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmojo nebesvarstome, tai šitas netenka prasmės?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tai tada atsiimate? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš negaliu atsiimti už visus, bet…
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario K. Bacvinkos.
K. BACVINKA (LVŽSF). Atsiimu siūlymą.
PIRMININKAS. K. Bacvinka atsiėmė siūlymą. Kitas pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai buvo pasiūlymas, susijęs su kitų šalių praktika, pavyzdžiui, Prancūzijos, kur specialiuosiuose ir bendruosiuose planuose yra nustatomi tam tikri įpareigojimai žemės pirkėjams. Manau, kad ši tvarka turėtų Lietuvoje įsigalioti. Galbūt šis pasiūlymas nėra ganėtinai išsamus ir palieka tam tikrų erdvių interpretuoti, todėl aš kaip ir neprieštarauju komiteto sprendimui nepritarti šiandien, bet manau, kad ateityje reikės grįžti prie šitos tvarkos. Siūlau vėlgi bendrąja tvarka spręsti, ar svarstyti tą, nes aš atsiimti negaliu, čia daug pasirašiusių žmonių. Aš vienas negaliu atsiimti.
PIRMININKAS. Kalbėjote dėl 2 straipsnio 3 dalies?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėl 3 dalies kalbėjau, taip.
PIRMININKAS. Ar kiti Seimo nariai taip pat atsiima?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Nebalsuojame tiesiog.
PIRMININKAS. Nebalsuojame. (Balsai salėje)
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Valiau Ąžuolai, atsiimate? Atsiimate. Povilai Urbšy, atsiimate? Ar atsiimate šią pastabą, kurią pasirašėte? Atsiimate. Ačiū. Petras Nevulis? (Balsai salėje) Atsiima. A. S. Nausėda? Atsiima. N. Puteikis? (Šurmulys salėje) Tiesiog tada turime pasitikrinti, ar yra 29 pritariantys asmenys, kad būtų svarstoma ši pastaba. Nesvarstome.
Kita pastaba. (Balsai salėje) Taip pat Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio siūlymas dėl 2 straipsnio papildymo 4 dalimi. T. Tomilinas pristato.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šį kartą kviečiu labai rimtai svarstyti šią pataisą, šį kartą kviečiu balsuoti prieš komiteto sprendimą, nes komitetas iš esmės urmu nepritarė toms pataisoms ir nelabai giliai svarstė. Mes paskui ėjome link kompromisų dėl kitų sričių, kitų straipsnių, mes apie tai vėliau kalbėsime. Bet šiuo konkrečiu atveju mes kalbame apie žemės pirkimo ir pardavimo sandorius, kurie turi būti vykdomi bankinio atsiskaitymo būdu. Tai yra skaidrinimas, tai yra ištraukimas iš šešėlio ir taip toliau. Šiuo atveju aš esu kategoriškas, kad mes paliktume galimybę už žemę atsiskaityti tik per banką ir nepaliktume galimybės, jūs visi žinote, ką daryti. Siūlau nepritarti komitetui, svarstyti pataisą ir pritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius šią nuomonę? (Balsai salėje)
Yra 62. Svarstome pataisą. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Argumentas – tai Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) reguliavimo sritis. Bet šitas įstatymas bus ateityje. Iš tikrųjų šiandien, ką ir T. Tomilinas sakė, šiek tiek išeitų kaip sviestas sviestuotas. Bet mes kalbame apie žemės ūkio paskirties žemės pirkimą ir tikrai šiuo atveju mes žinome, kad nemažai buvo įvairių ir korupcinių… ir, ko gero, ir šiandien tai egzistuoja, kad dalis pinigų yra paprasčiausiai slepiama. Žemė yra perkama visai ne ta kaina, kuri realiai yra sumokama. Galbūt jau ir šioje vietoje galėtume įrašyti šitą papildymą, kad tai kaip specialusis įstatymas, susijęs su žemės ūkio paskirties žemės pirkimu.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Posėdžio metu buvo minimas Europos Komisijos komunikatas. Komunikate irgi fiksuojama, kad žemė yra ribotas ir ypatingas turtas. Jeigu mes irgi pripažįstame tą patį, tai turime ir nustatyti ypatingą atsiskaitymo tvarką, kad žemė netaptų pasipelnymo šaltiniu ir kad per kai kuriuos asmenis neateitų nešvarūs pinigai. Tas apribojimas, man atrodo, yra labai protingas, nes tas, kas turi teisėtai sukauptų lėšų, jis gali pagrįsti, jis atsiskaito per banką. Man atrodo, ko gero, tendencija mūsų valstybėje ir bus kovoti su šešėliu, eiti tuo keliu. Tai pradėkime nuo žemės.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kitu.
PIRMININKAS. Kitu. Kazy Starkevičiau, norite kalbėti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmininkas taip neaiškiai dabar paaiškino, bet iš tikrųjų dėl žemės pirkimo, kaip ir viso nekilnojamojo turto pirkimo, atsiskaityti grynaisiais pinigais yra ribojimų ir reikia, kad jie būtų bendri tiek perkant kitą nekilnojamąjį turtą, tiek ir žemę. O dabar mes čia įvesime kažkokias išlygas, kad perkant būtent žemę būtų tam tikri ribojimai. Jeigu keisis ribojimai pirkti grynaisiais pinigais kitus objektus, tai keisis ir dėl žemės, čia nereikėtų įvelti tam tikrų dviprasmybių. Aš irgi esu už. Iš tikrųjų matome ir galbūt būna sandorių, kur mokama dalis įvairiais būdais, bet čia mes to nesugaudysime. Vienu žodžiu, kaip dėl viso nekilnojamojo turto, taip ir dėl žemės turi išlikti tokios pačios sąlygos. Jeigu griežtės, mes turbūt svarstysime tai, tai griežtės ir dėl žemės, ir dėl kito nekilnojamojo turto. Taigi čia tikrai nesiblaškykime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 61, prieš – 6, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario E. Gentvilo. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mes žinome, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo yra ūkio subjektų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie turi virš 500 hektarų. Gyvulininkystei leidžiama turėti virš 500 hektarų, tačiau gali taip atsitikti, kad žmogus ar perorientuoja savo ūkį, arba dėl tam tikrų priežasčių sumažėja gyvulių skaičius, ir tas žmogus nebegali pagal galiojantį įstatymą turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio naudmenų. Čia apskritai tokia konstitucinė kontroversija, kai išskirtas vienas subjektas, kuris užsiima gyvulininkyste. Tačiau jeigu atsitinka taip, kad turi virš 500 hektarų ir turi atsisakyti, tada mano pasiūlymas skamba taip: „Valstybė išperka viršijančią 500 hektarų ploto ribą vidutine rinkos verte, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius.“ Toks siūlymas, kad valstybė perimtų, o paskui jau valstybė turėtų galimybę atiduoti, perleisti, parduoti kitiems ūkininkams tą žemės perteklių dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 balsuojančius už tai, kad būtų svarstoma ši pataisa?
Už balsavo 36. Svarstome.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Iš tikrųjų diskutuojant apie 500 hektarus ir būtent šitą išlygą dėl gyvulininkystės, tikrai tiek darbo grupėje, tiek komitete buvo daug diskusijų apskritai dėl pačios išimties. Taip žiūrint. Tačiau vis dėlto buvo priimtas tas sprendimas, kad reikia skatinti gyvulininkystę, tas papildomas žemės įsigijimas virš 500 hektarų yra susijęs su gyvuliais. Tikrai būtent įsigijimo metu būtent subjektas gerai žino, kokios jo laukia pasekmės, jeigu jis būtent dėl savo kaltės arba dėl savo sprendimo atsisakys tos gyvulininkystės, kad jis šitą plotą, atitinkamai virš 500 hektarų, praranda. Visa tvarka yra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Net ir E. Gentvilas nebepasisako prieš savo pasiūlymą. Kviečiu balsuoti apsisprendžiant. Kas už E. Gentvilo siūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 29, prieš – 29, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio. Kas pristatysite? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasiūlymas susijęs su apribojimais asmenims, kurie buvo teisti už sunkius ir ypač sunkius nusikaltimus, įsigyti, taip pat juridinių asmenų tokiems savininkams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Didelio palaikymo tarp skirtingų interesų grupių šitas pasiūlymas nesulaukė, todėl manau, kad bus galima ateityje grįžti prie jo tikslesnio formulavimo, galbūt už sunkius finansinius nusikaltimus taikyti tam tikrus ribojimus. Bet šiandien aš to palaikymo nematau, todėl siūlau balsuoti, ar toliau svarstyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 palaikančius? Kviečiu balsuoti ir parodyti.
Už – 11. Pasiūlymas nesvarstomas.
Dėl viso straipsnio su visais pasiūlymais. Niekas neužsirašė diskutuoti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 76, prieš – 3, susilaikė 24. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Būtent 10 pastabai komitetas nepritarė, nes ką mes ir kalbėjome, dėl išimčių virš 500 hektarų, tai būtent papildomas vienas sąlyginis gyvulys, vienas hektaras. Kadangi ir darbo grupėje labai daug apie tai buvo diskutuota, ir komitete, ir komiteto sprendimas buvo vis dėlto, kad būtų taikoma šita išimtis, todėl Teisės departamentui nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Teisės departamento nuomonės nebalsuojame, pritariame komiteto nuomonei.
Toliau Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Pristato Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mano pasiūlymas labai panašus, kaip ką tik buvo Teisės departamento, kuriam nepritarta ir dėl kurio nebalsuojama. Mano manymu, tikrai yra antikonstitucinis dalykas, tačiau iki šiol Seime pritrūkdavo balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad viena veiklos sritis įgyja pranašumą prieš kitas. Tas, kas užsiima gyvulininkyste, gali turėti virš 500 hektarų, kas užsiima augalininkyste, negali turėti. Noriu pasakyti, kad ir Europos Komisija į tuos dalykus yra atkreipusi dėmesį, ji mūsų konstitucingumo nesvarsto, svarsto Europos teisės požiūriu. Mano siūlymas išbraukti nuo tos vietos, kad šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti, ir t. t. Kitaip sakant, visi ūkininkai būtų vienodi – ne daugiau kaip 500 hektarų. O dėl dabartinės išlygos ir lengvatos užsiimantiesiems gyvulininkyste, jeigu ji išliktų, gal šiame Seime atrasime balsų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa?
Yra 30 pritariančių. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – šių metų spalio 27 dienos posėdyje nuspręsta palikti galiojančią nuostatą. Kaip minėjau, mes jau buvome tai svarstę ir todėl komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš nėra. Siūlau balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo. Kas pritariate Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 24, prieš – 33, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, M. Puidoko pasiūlymas. Turbūt susiję du pasiūlymai. Pristato V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad Žemės tarnyba užsiimtų kontrole, ar asmenys neviršija bendro nustatyto ploto ribos. Šiuo metu atsitinka tokių atvejų, kai netgi matome spaudoje ir kituose informaciniuose dalykuose, kad nuperkami uabai ar kitos įmonės, kurios valdo didžiulius plotus, o iš esmės niekas nekontroliuoja, ar jie neviršija nustatyto ploto. Todėl šio ir kitų pasiūlymų esmė yra ta, kad Žemės tarnyba kontroliuoja, ar jie neviršija nustatyto ploto.
PIRMININKAS. Kalbėjote dėl abiejų pasiūlymų? Abu susiję?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, jie tarpusavyje susiję, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius?
58 palaikantys Seimo nariai. Svarstome. Komiteto nuomonė dėl abiejų pasiūlymų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė abiem pasiūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kviečiu, kolegos, pritarti V. Ąžuolo ir jo komandos parengtam tokiam išmintingam pasiūlymui, kad mūsų valstybės institucijos turėtų prievolę tikrinti savininkus, išsamiai tikrinti. Ir taip pat mes persikeliame į diskusijos sūkurį dėl apskritai nuosavybės slėpimo, „Panama Papers“ ir visų kitų reikalų. Labai gerai, kad mes turėsime tokią nuostatą, kuri mums padės skaidriai stebėti, kaip spekuliuojama ar nespekuliuojama mūsų žeme.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš trumpai galėčiau pasakyti, kas atsitiks. Dvi niankos – vaikas be galvos. Dabartiniu metu yra nusistovėjusi tikrai gera tvarka – už visus veiksmus atsako notarai. Notarai patikrina informacinėse bazėse, registruose, kiek tos žemės… Pats pilietis – jeigu mes pasitikime Lietuvos piliečiais, o visi deklaruojame, kad pasitikime, – deklaruoja, kad jis neturi daugiau kaip 500 hektarų. Notaras atlieka patikrinimo veiksmus visuose registruose. Įvedėme dar papildomą registrą. Labai gerai, kad bendrovių pajininkai dabar irgi turės užregistruoti savo pajininkus Registrų centre. Anksčiau tik pas juos seife būdavo įdėti tie pajininkai. Taigi mechanizmas tobulėja. Dabar žinome, kas yra Žemės tarnyba. Kas atsitiks? Kai notaras gaus Žemės tarnybos patikslinimą ir patikrinimą, kad jis tikrai turi reikiamą kiekį žemės, jo neviršija, tada pasikliaus notaru, t. y. Žemės tarnyba. Ir notaras tvirtins. Atsakomybė bus visiškai „išplauta“. Kaip pradžioje sakiau: dvi niankos – vaikas be galvos. Taigi pagalvokime. Ir biurokratizmą padidinsime, ir sąnaudas padidinsime, nes reikės ir notarui mokėti, ir Žemės tarnybai mokėti. Atsitokėkime. Pasitikėkime tarnyba ir mūsų šalies piliečiais.
PIRMININKAS. Ačiū. Mokėti reikės notarui, ne notarui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio pasiūlymo, kuriam pritarė ir komitetas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 31. Pasiūlymams pritarta.
Kitas – Seimo nario A. Stančiko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Trumpai. Čia yra tik techninio pobūdžio. 8 straipsnio 4, 6 ir išbraukti 5, 7 dalyse ir t. t., ten nurodyti. Čia yra tik techninio pobūdžio – eiliškumas keitėsi. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu redakcinio pobūdžio pastaboms? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Kitas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šešta pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Tai yra žemės paėmimo… Kalbama apie tai, kad yra nurodytas plotas. Esmė yra ta, kad paimamas ne sklypas, o plotas. Pavyzdžiui, perkant žemę dėl gyvulininkystės plėtros subjektas turėjo, sakykime, 490 hektarų, nupirko sklypą 50 hektarų, tačiau jis trejų metų laikotarpiu įsipareigojimų nevykdė ir valstybė turi išpirkti iš jo. Išeina, kad ji turi išpirkti ne visą sklypą, o plotą. Todėl komiteto pasiūlymas buvo, kad paliktas plotas, ir Teisės departamentui nepritarti. (Balsai salėje) Čia, ko gero, esmės labai nekeičia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome komiteto nuomonę.
Kita – Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jai taip pat komitetas nepritarė. Patobulintas pasiūlymas nustato tikslingumą – aprašytas aiškinamajame rašte. Esmė yra ta, kad 2006 metais galiojo juridiniams asmenims įsigyti žemės iki 2 tūkst. hektarų. Šiandien mes susiduriame su tuo, kad vis dėlto yra turinčių ir didesnį plotą negu 500 hektarų. Tačiau tai iki 2006 metų galiojęs įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso 3 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti už visą 3 straipsnį su pastabomis.
Už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 32, balsavo 88 Seimo nariai. 3 straipsniui pritarta.
4 straipsnis. Valstybinės…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Galime visi drauge pritarti. Toliau – Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Bauros, A. S. Nausėdos, J. Rimkaus, G. Burokienės, A. Šimo, K. Bacvinkos, K. Mažeikos ir S. Jakeliūno pasiūlymas. Kas pateikiate? V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Dėl pirmumo teisės įsigyti žemę tiems, kurie turi nuomos sutartis ir nuomoja žemę, viskas yra gerai, tačiau nuomos sutartys, kurios yra ne už atlyginimą, o panaudos sutartys… Iš esmės, kaip žinome, žemės niekas už dyką nenuomoja, tai yra aiškus mokesčių slėpimas. Taigi, jeigu jau slepi mokesčius, tai bent negauk pirmenybės pirmumo teise įsigyti žemę. Siūlome tokiems, kurie pagal panaudos sutartį naudoja žemę, tai, aš manau, nėra skaidru, nesuteikti pirmenybės teisės, išskyrus artimus gimines: tėvus, vaikus, brolius, seseris, artimus gimines. Tokie dalykai, aš manau, yra galimi, ir tai natūralu. Todėl siūlau tokią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Palaikė 62 Seimo nariai. Svarstome. Prašau. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Kas už Seimo narių ir komiteto siūlymą, balsuoja už.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Pataisai pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario A. Stančiko. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šiuo atveju esmė yra, ką ir minėjo kolega gerbiamas K. Starkevičius. Šiandien susidaro tokia dviprasmybė, kaip sakoma, dvi auklės, o vaikas be galvos. Tai vis dėlto ar NŽT, ar notaro kontora turėtų tvarkyti visus tuos reikalus? Kaimo reikalų komitete mes svarstėme ir priėmėm, kad už tai būtų atsakinga NŽT, ir šitas įstatymas yra su tuo susijęs, kad išbraukiama notarų kontora.
PIRMININKAS. Komitetas sutinka?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad svarstome? (Balsai salėje) Ačiū. Negalime? Gerai. Reikia 29 pritariančių, kad būtų svarstoma. 50 Seimo narių pasisakė, kad būtų svarstoma. Komiteto nuomonę pasakėte – pritarti. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai susimąstykime. Jeigu, kaip pristatė pirmininkas, mes visiškai panaikiname notarų atsakomybę, taigi notaras yra draustas civiline atsakomybe, jo visi sandoriai yra tvirtinami, yra tam tikra garantija. Jeigu mes paliksime atsakingą tik Žemės tarnybą, tai bus, kad valdininkas vienais metais patvirtins tuos duomenis, kurie po kelerių metų pasirodys netikslūs, kas tada atsakys? Notaras tada sakys: aš gavau tokius duomenis, ir jam nereikia žiūrėti į Registrų centrą, nieko, štai, Žemės tarnyba man patvirtino.
Ir dar, gerbiamas pirmininke, neklaidinkite – Žemės tarnybai už paslaugas taip pat reikia mokėti, tai išeis dar ir papildomos išlaidos. Kai dabar matome valstybės tarnybos, ypač Žemės tarnybos atsakomybę, jeigu mes panaikinsime notarų atsakomybę, kurie tvirtina šiuos veiksmus, tai kas atsitiks? Tikrai bus blogai. Atsitokėkime. Per šiuos metus kiek notarai tvirtino sutarčių po saugiklių įsigaliojimo, nebuvo nė vieno atvejo, kad girdėtume kokį nors skandalą. Negirdėjome. Aš tikiuosi, kad dauguma notarų dirba atsakingai, nes tai yra jų tolesnio darbo… Galima atimti iš jų licenciją, jeigu jie nedirbs sąžiningai. Taigi atsitokėkime ir palikime atsakomybę notarams.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų šiek tiek klaidiname vieni kitus, kad notarai prižiūri ir kontroliuoja, ar nėra viršijamas plotas. Notarai tik paima deklaraciją, kurią užpildo pirkėjas, kuris savo gera sąžinės valia pareiškia – turi arba neturi. O kas kontroliuotų, ar jis iš tikrųjų turi, to nėra. Todėl Žemės tarnyba ir turi atlikti savo darbą, tą funkciją, ir užtikrinti, kad nebūtų viršijamas šitas plotas. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Už balsuoja tie, kas pritaria komiteto ir Seimo narių siūlymams.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 36. Pataisai pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau pristatyti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šitai pastabai nepritarta. Dėl šios nuostatos tikslingumo jau apsisprendė Seimo Kaimo reikalų komitetas posėdyje. Iš tikrųjų buvo daug diskutuota dėl šio klausimo ir buvo priimtas sprendimas nepritarti šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas nepritarė. Šiuo atveju esmė yra ta, kad pirkimo atveju žemę, sakykime, turėdama tam tikrų tikslų ateityje turėtų nupirkti valstybė, tačiau tokio tikslo, ko gero, nėra, nes pagal įstatymą esant poreikiui valstybė tikrai gali išpirkti pagal nustatytą tvarką. Iš esmės pirkimo atveju kaip ir nėra tikslinga įsigyti valstybei žemę. Todėl yra nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo. Kas pristatote? V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis pasiūlymas bus susijęs su keliais punktais, bet pati esmė, kad informavimo tvarka, kaip turi būti informuojamas žemės naudotojas, kuris naudoja žemę, ją dirba, būtų paliekama ta pati tvarka, kuri yra šiuo metu. Tik tvarka yra papildoma, kad pirmumo teise trys grupės būtų informuojamos raštu, o visi kiti pirmumo teisę turintys asmenys būtų informuojami internetinėje erdvėje. Čia buvo diskusijų, kad galbūt visus reikia palikti internetinėje erdvėje, bet suprantant situaciją, kad žemdirbių Lietuvoje yra 130 tūkst., tai jeigu jie visi žiūrėtų online kiekvieną dieną, ar neatsirado sklypas, ta sistema turbūt paprasčiausiai užlūžtų. Trumpas toks.
PIRMININKAS. Ar, taupant laiką, galima pritarti, kad bendru sutarimu, kad svarstome šią pastabą?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto pritarimas irgi yra.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Nuomonių už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo kitas pasiūlymas. Kas pristatote? V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jis analogiškai susijęs, nes reikia padaryti tam tikrų punktų pataisas dėl informavimo priemonių.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė irgi yra pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai be priekaištų kam nors, tačiau seku visas pataisas, pasiūlymus ir jau pasimečiau. Gerai būtų, kad ar jūs, ar pranešėjas pasakytų, kurio straipsnio kuris papildymas arba kuri pastaba.
PIRMININKAS. 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip – skamba, ir 20 puslapyje. Jau pristatė. (Balsas salėje: „Ne, ne“). Tomai Tomilinai, jeigu norite, galite pareikšti nuomonę. Norint pareikšti nuomonę, reikėtų užsiregistruoti. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tiesiog toliau yra taip pat dėl 5 straipsnio 3 dalies mano ir V. Ąžuolo pasiūlymas, todėl nepasimeskime. Aš tik tai noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl pirmojo pasiūlymo nuomonių už, prieš nėra. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti tam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nėra, pritarta.
Tada kitas Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo pasiūlymas taip pat 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes atsiimame šitą pasiūlymą, nes toliau svarstysime kompromisinį variantą ir už jį balsuosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Seimo nario T. Tomilino pasiūlymas dėl 5 straipsnio 3 dalies. Prašau pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia analogiška situacija. Per laiką buvo teikiami pasiūlymai, nes buvo ieškoma kompromisų.
PIRMININKAS. Taip pat atsiimate?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip pat atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū.
Kitas yra Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas dėl 5 straipsnio 3 dalies. Prašau pristatyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Siūlymo esmė yra susijusi su tuo, kad nebūtų galima spekuliuoti žeme. Tiems, kurie baiminasi to, kad ši sąvoka yra atkeliavusi iš sovietinių laikų, aš siūlau vis dėlto įsiskaityti į tą patį komunikatą. Europos Sąjungoje ta sąvoka aiškiai vartojama.
Negana to, būtent tame komunikate akcentuojama: „Nacionalinėms valdžios institucijoms leidžiama uždrausti parduoti žemę, jei kaina pagal objektyvius kriterijus gali būti laikoma pernelyg spekuliatyvia.“ Siūloma pataisa ir užkerta galimybę spekuliuoti žeme, nes jeigu per mažiau negu penkerius metus nusprendžiama žemę parduoti 150 % daugiau nei jos vidutinė vertė, mes aiškiai matome, kad tai yra spekuliatyvi kaina. Šita pataisa mes užkardome tą procesą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Yra 38 pasisakantys už tai, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas.
Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Iš tikrųjų šiek tiek pabandysiu dar pakomentuoti šitą klausimą, nes komitetas tikrai įvairius variantus šiuo klausimu… Prieš tai, matėte, ir T. Tomilino iš esmės buvo analogiški pasiūlymai, tačiau buvo ir priimta, ir vėl atgal grįžta prie šito klausimo, ir vėl persvarstyta. Iš tikrųjų komitetas vis dėlto priėmė sprendimą, ne vienbalsiai, bet priėmė sprendimą pritarti siūlymui.
Mes kalbame apie spekuliaciją. Buvo referendumas, buvo renkami parašai dėl žemės pardavimo ir ten buvo akcentas, kad žemės neparduotume užsieniečiams, iš tikrųjų saugiklių atsiradimas. Ką mes šiandien dirbame, tai ir yra, kad žemė netaptų spekuliacijos objektu, kad įsigyta žemė ir būtų skiriama žemės ūkio veiklai, nes šiandien tikrai tų pinigų, ko gero, sviete, kaip žemaičiai sako, yra pakankamai ir tikrai norima išnaudoti tam tikrą situaciją – nupirkti žemės pigiai, o paskui galbūt ją konsoliduoti ir parduoti brangiai. Šiuo atveju tikrai šitas variantas yra kaip kompromisinis. Būtent ir sakome: jeigu penkerius metus neišlaikei tos žemės ir parduodi, vadinasi, kaip ir tikslas buvo spekuliacijos tikslais tą žemę įsigyti.
Kodėl iš dalies? Čia yra dėl techninės… redakcinio pobūdžio. Jeigu žiūrėtume, tekste yra parašyta: „Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas.“ Turi būti „kai parduodamas“. Yra praleistas žodis „parduodamas“. Čia yra pastaba iš dalies, o iš principo yra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar P. Urbšys sutinka su tokiu pritarimu iš dalies? Sutinka. Ačiū.
Vienas Seimo narys – V. Ąžuolas pasisako už. Motyvai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis nutarimo projektas ir atsirado iš to, kad nebūtų žeme spekuliuojama, nes puikiai prisimename praeitį – kol išvis nebuvo žemės saugiklių, spekuliacija vyko labai aktyviai. Vieną dieną sklypai buvo perkami, kitą dieną parduodami ir tai buvo daroma masiškai. Šito pasiūlymo esmė ir yra, kad spekuliantas – tas, kuris nori spekuliuoti žeme, negalėtų kainos padidinti daugiau kaip 150 %, ir tai būtų jam tam tikras apribojimas tuo užsiimti. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). O aš prašau balsuoti prieš, nes kolega ponas V. Ąžuolas kaip tik ir įtikino. Kol dar nebuvo žemės pardavimo saugiklių, buvo spekuliacijos atvejų. Taip, turbūt buvo ir per tą laiką Lietuvos Respublikos teritorijoje atsirado du didžiausi Europos Sąjungoje žemvaldžiai, kurie dalį žemės susipirko tam, kad kada nors atsikratytų, didžiąją dalį (ačiū jiems) tam, kad ją dirbtų. Šiandien mes tarp 28 Europos Sąjungos valstybių turime du didžiausius, stambiausius žemvaldžius – „Agrowillą“ ir „Agrokoncerną“. Štai kas vyko iki to.
Dabar jūs pradedate vaidinti, kad kovojate su žemės spekuliacija. O žemės paskirties keitimas kaip toks išlieka kaip juridinė galimybė? Išlieka. Šiandien aš manau, kad perku žemės ūkio paskirties žemę, ateityje ją paversiu komerciniu žemės sklypu, todėl sutinku sumokėti daugiau. Ne, tai čia atsiranda draudimas.
Kodėl to draudimo reikia? Aš nematau jokio pagrindo. Jūs leiskite žmogui, kuris parduoda žemę, užsidirbti. Jeigu atsiranda koks, vadinkime, nukvakęs pirkėjas, kuris galbūt turi savo idėjų, galbūt mato labai gražų kraštovaizdį, jis gal ir nenorės užsiimti žemės ūkio veikla, bet jis sutinka sąžiningai sumokėti kainą daugiau negu pusantro karto pagal numatytas vertes. Ne, jūs tai draudžiate.
Pažiūrėkime į tokią situaciją. Žmogus, grįžęs iš užsienio, gal ir nenori užsiimti žemės ūkio veikla. Jis nori turėti paupyje ramią sodybą ir už tai sutinka labai brangiai sumokėti. Jūs vėlgi neleidžiate. Baikime lįsti į rinką, nes noriu pasakyti: šiuo metu yra populiariausia idėja Lietuvai, kuri skamba šitaip – visus draudimus pakeiskime į leidimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti balsuodami, pritardami komiteto redakcijai. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 42, prieš – 21, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Kita Seimo nario pataisa T. Tomilino ir V. Ąžuolo. Kas pristatote? T. Tomilinas ar V. Ąžuolas? T. Tomilinas pristato – 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sekundę, surasime. Mes jau balsavome dėl šitos pataisos, nes čia V. Ąžuolas pristatė visą lapkričio 3 dienos pataisą, kuri susijusi su pranešimu. Tai mes dėl to jau balsavome.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Jeigu jau dėl to yra balsuota, atsiimate, nebereikia jos?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne, ne. Mes jos neatsiimame, mes jau priėmėme.
PIRMININKAS. Šitos mes nepriėmėme, svarstymo procedūros dėl jos nebuvo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). V. Ąžuolas pasakė, kad aš pristatau visą lapkričio 3 dienos pasiūlymą, kuris yra apie tai ir apie tai. Net buvo bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Jūs ją jau pristatėte.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar susijusios?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip. Tai galime balsuoti dar kartą, nes buvo apie tai kalbama ir buvo tam pritarta.
PIRMININKAS. Valiau Ąžuolai, pasakykite dar savo nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gal galime balsuoti, bus paprasčiau ir nereikės labai… nes jos susijusios.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? Taip, ačiū. Komiteto nuomonė yra?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Gal galime bendru sutarimu pritarti visai šiai pataisai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Toliau Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo dėl 5 straipsnio 5 dalies, kurią siūlo…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia tas pats, pratęsimas to paties.
PIRMININKAS. Pratęsimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstoma ir pritariama visai pataisai? (Balsas salėje: „Galime!“) Ačiū, pritarta.
Kitas Seimo narių pasiūlymas T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos ir N. Puteikio – papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip. Kas pristatote? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje, nes ką tiktai nebuvo pritarta kompromisiniam P. Urbšio variantui. Mes visi ramiai, gražiai pristatinėjome, atsiiminėjome savo pataisas būtent dėl to, kad tikėjomės, kad bus pritarta tai pataisai, kurią pasiūlė P. Urbšys, bet kadangi to neįvyko, susitarimas sulaužytas, tai aš siūlau dabar rimtai diskutuoti dėl šito 5 straipsnio papildymo 10 dalimi. Tai ir buvo pirminis pasiūlymas. Beje, pažiūrėkite, suvestinėje redakcijoje yra net išlikęs netikslumas, kad komitetas siūlo pritarti mano ir V. Ąžuolo 6 dienos pasiūlymui. Vadinasi, kad vienu metu šitai esmei šito pasiūlymo komitete net buvo pritarta, paskui vyko diskusija su kitomis institucijomis ir t. t., buvo rastas kompromisas P. Urbšio pasiūlymo pavidalu, tačiau kadangi jūs kompromisą ką tiktai sugriovėte, tai nelieka jokios galimybės, kaip svarstyti labai rimtą apribojimą, tai yra apribojimą kelti kainą visai žemės ūkio žemei daugiau negu 150 % nuo jos vertės pagal valstybinį verčių žemėlapį. Kitaip jūs nepaliksite iš viso jokių rimtų saugiklių ir tas svarstymas netenka prasmės. Aš siūlau pritarti šitai pataisai. Jeigu bus kokių nors neaiškumų, bus galima spręsti veto būdu. Čia yra labai rimta diskusija, mes galime labai rimtai prarasti savo strateginės vertybės kontrolę. Nepalikdami jokių galimybių apsaugoti žemę, mes darome didžiulę klaidą ir esame iš esmės tų žmonių, kurie surinko 300 tūkst. parašų, išdavikai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Navickas dėl vedimo tvarkos.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau sužinoti, apie kokius čia mistinius susitarimus kalbama, nes aš visada galvojau, kad Seimo sprendimai priimami salėje, o ne kažkokiais mistiniais susitarimais. Dabar ponas T. Tomilinas sako, kad aš ar kažkas sulaužė kažkokius mistinius susitarimus, tai norėtųsi sužinoti, kokie mistiniai susitarimai čia egzistuoja ir kas čia su kuo tariasi?
PIRMININKAS. Supratome, kad su jumis nesitarė. Ačiū. Ar yra 29 palaikantys T. Tomilino ir kitų siūlymą? (Šurmulys salėje) Tik dėl svarstymo, nesijaudinkite, kas nebalsuojate už, kitaip galite ir nebalsuoti.
Svarstome, yra 40 palaikančių Seimo narių. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė. Komiteto nuomonė buvo… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Pasakykite komiteto nuomonę.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, nuomonė buvo nepritarti. Bet iš tikrųjų, kaip ir minėjo, būtent šitas klausimas buvo labai daug kartų diskutuojamas, nes buvo įvairių pasiūlymų. Ir būtent paskutinis gerbiamojo P. Urbšio pasiūlymas, kuris ir buvo kaip kompromisinis, sakykime, variantas, kuris labai išdiskutuotas ir šitoje vietoje… Nes dabartinis… Dėl šito įstatymo dabar yra pateiktas būtent apribojimas 150 %, bet čia jau yra būtent dėl parduodamos žemės. Ankstesnis variantas buvo dėl žemės neišlaikius penkerių metų, tai yra kaip ir spekuliacija, tai šis įstatymas sako, kad apskritai, jeigu žemė parduodama brangiau negu 150 %, tai yra bandoma apeiti pirmumo teisę sukeliant žemės kainą šitoje vietoje. Komiteto pirmasis sprendimas buvo už šitą projektą, tačiau buvo siūlomi kiti variantai ir iš esmės, kadangi mes apsisprendėme priimti kitus įstatymus, analogus… (Balsai salėje) Na, kaip ne taip, taip buvo. Iš tikrųjų šitoje vietoje komiteto siūlymas yra nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio būtent dėl šio klausimo svarstymo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimo narys R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio Pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, kur pristatinėjo komiteto pirmininkas, kolega, reikia pristatyti komiteto išvadas, o ne savo išvedžiojimus ir savo pamąstymus. Tai jūs esate įpareigotas perskaityti tiktai tai, ką komitetas nusprendė, ar ne? O jūs dabar diktuojate savo kažkokius myliu, nemyliu.
Kitas dalykas, aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Numatytas darbotvarkėje klausimas buvo 11 valandą, kai baigsis šitas. Dabar 11 val. 37 min. 37 minutes mes čia svarstome, tai nereikia jokios pertraukos, einame prie kitų darbotvarkės klausimų, nes nespėsime apsvarstyti šiandieninės pagrindinės darbotvarkės klausimų. Viskas, tiesiog natūrali pertrauka, nes baigėsi klausimo svarstymo laikas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl frakcijos siūlymo. (Balsai salėje: „Tai nereikia čia…“) Gerai. Ar siūlote balsuoti, ar tiesiog sustabdome šio klausimo svarstymą? (Triukšmas salėje) Stabdome? Gerai, ačiū.
Darome Žemės įstatymo priėmimo pertrauką. O svarstome dabar… (Balsas salėje: „Pirmininke, dėl vedimo tvarkos!“)
Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, jeigu jūs pirmininkaujate posėdžiui, tai reikia užbaigti šito punkto svarstymą.
Dabar komitetas pristatė, pasisakė prieš ir už, reikėjo balsuoti. Apskritai šio straipsnio nereikia svarstyti, nes mes prieš tai 4 dalyje atsisakėme jo. Ką notaras tvirtins, jeigu neįvyko… sandorį leidžiame laisvai sudaryti? (Balsai salėje) Įsiskaitykite į turinį. (Balsai salėje)
11.40 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 161, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-724(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5a klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-724. Dėkoju A. Stančikui. Galite atsisėsti. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas, Pirmininke. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Seimo narių L. Kasčiūno ir E. Pupinio pasiūlymas. Kuris pristatote? L. Kasčiūnas ar E. Pupinis, kuris pristatys savo pasiūlymą? L. Kasčiūnas pristatys? (Balsai salėje) Akcinių bendrovių, taip. L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, labai ačiū už suteiktą galimybę. Mes pasimetę, nesitikėjome, kad viskas taip greitai. Iš tikrųjų viskas susiję su tuo, kad jeigu galimas reguliavimas suteiktų pernelyg daug laisvių mažiesiems akcininkams, gali kilti įvairių nesutarimų dėl įmonės valdymo. Todėl taip pat reikėtų įvertinti tai, kad kai kada nedraugiškos Lietuvai valstybės, tarkime, įeidamos į įmonę remdamosi mažojo akcininko statusu, gali reikalauti tam tikros informacijos, kartais konfidencialios, įmonei svarbios informacijos, ir tam tikra prasme galbūt netgi paveikti įmonės valdymą iš vidaus. Todėl mano ir gerbiamojo E. Pupinio siūlymas – tokia formuluotė yra skirta tam, kad kai yra įmonė ir kai valstybė yra tos įmonės dalininkė, pagal įstatymus turėtų teisę gauti informaciją, bet mažųjų akcininkų, siekiant sumažinti manipuliavimo erdvę, erdvė susiaurėtų. Todėl mes siekdami išvengti tokios suirutės valdant įmones, kad pasinaudodamos spraga trečiosios šalys negalėtų daryti įtakos, siūlome tokią formuluotę, kuri, mūsų požiūriu, rastų pusiausvyrą tarp mažųjų akcininkų teisių, EBPO reikalavimų, nacionalinio saugumo interesų ir verslo interesų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius? Ar galime bendru sutarimu palaikyti? (Balsai salėje)
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, tik primenu, čia iš dalies pritarta bus. (Balsai salėje) Kad būtų svarstoma… Dėl tos pačios nuostatos bus dar vienas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Už svarstymą pasisakė 53 Seimo nariai. Svarstome. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti. Kitam pasiūlymui, prie kurio prieisime, irgi iš dalies.
PIRMININKAS. Ar autoriai sutinka iš dalies pritarti? Pritaria, ačiū. Ar galime pritarti komiteto redakcijai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Seimo narys R. Sinkevičius turi pasiūlymą. (Balsai salėje) Ar yra R. Sinkevičius? Ar jūs sutinkate su komiteto redakcija?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip, aš sutinku su komiteto redakcija.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto redakcijai, taip? Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu su šiomis pastabomis? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, pritarta. Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar norite pristatyti? V. Sinkevičius. (Balsai salėje) Nėra.
V. Poderys. Galite pristatyti.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš karto pasakysiu, kad komiteto nuomonė yra pritarti. Čia kalbama apie tai, kas yra nepriklausomumas skiriant nepriklausomą direktorių į valdybos ar tarybos narius, ir kad gaunamas atlyginimas už buvimą valdyboje nesukelia interesų konflikto. Tiesiog toks paaiškinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti šiai pastabai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau – Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo 31 straipsnio 8 dalį… Norite pristatyti?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip, aš pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Pateikite trumpai pasiūlymo esmę.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Čia kalbama apie kolegialaus organo nario atlyginimo dydį. Aiškiau suformuluota, kad partneris ar asmuo, kuris gauna pajamų iš šios bendrovės, išskyrus atlygį už veiklą vykdant kolegialaus organo nario ar komiteto nario pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Pritarta. Ar galime komiteto nuomonę išgirsti?
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 7 straipsniui? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 9 straipsnis. Yra Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar yra V. Sinkevičius? Nėra. V. Poderys – esmę.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia analogiškai kaip dėl valdybos, taip ir dėl tarybos – toks pats paaiškinimas. Jeigu gauni atlygį kaip tarybos narys, tai nesukelia interesų konflikto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma? Pritarta. Ar galime pritarti visam V. Sinkevičiaus pasiūlymui su komiteto nuomone? (Balsai salėje) Pritarti. Ačiū, pritarta. Kitas – Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. 9 straipsnio 3 dalimi keičiamo 33 straipsnio 7 dalį. Prašom pristatyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, čia analogiškas prieš tai buvusiems, kad kolegialaus organo narys gali gauti atlygį už jo vykdomas pareigas kolegialiame organe.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma? Pritarta. Komiteto nuomonė?
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti visam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 9 straipsniui su pasiūlymais? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Kviečiu pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 12 straipsnis. (Balsai salėje) Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarti ir vienam, ir kitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir vienam, ir kitam pasiūlymui. Su šiais pasiūlymais kviečiu pritarti bendru sutarimu 12 straipsniui. Ačiū, pritarta.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dėl viso įstatymo pasisakančių, nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-724) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 231 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-725(2) (priėmimas)
Lydimasis – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-725. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė. Pasiūlymų nėra, pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimas“. Bendru sutarimu, pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Nuomonių už ir prieš nėra. Galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-725) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-726(2) (priėmimas)
Finansinių ataskaitų audito įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-726. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė, tačiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Galime priimti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo kalbėti nėra norinčių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-726) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Civilinio kodekso 2.87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-727(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-727. Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas, tačiau pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-727) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kažkaip nepaspaudžiau, aš juodai balsavau. Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. V. Juozapaitis balsavo už.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Prašau?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Prašyčiau įskaityti balsą už.
PIRMININKĖ. T. Langaitis balsavo už praėjusį, ką tik priimtą įstatymo projektą. Protokole taip ir pažymėsime.
11.55 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1194(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1194(2). Pastraipsniui. Kviečiu V. Poderį. Gerbiamasis pranešėjau, mums reikia aptarti pasiūlymus.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Jūs trumpą komentarą?
V. PODERYS (LVŽSF). Be komentarų. Iš tikrųjų, jeigu nepriemoka, teisininkai sako, kad nėra tokios sąvokos Civiliniame kodekse, tikroji sąvoka turi būti „vartotojo skola“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei ir pritarti Teisės departamento pasiūlymui? 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė pritarti.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti. Komentaras yra dėl datos, dėl įsigaliojimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėkojame. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ačiū.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl datų taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Prašau balsuoti. Norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: vienbalsiai balsavo už šį įstatymą už. Energetikos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
11.58 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420(4) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-7a klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420(4). Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo gauta.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti? A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kodėl laikausi principo, daug metų kalbu apie tai, kad mes plečiame valstybinių pensijų bazę, nors tas pats Seimas yra priėmęs įvairių pensijų reformų gairių ir visokių kitokių nutarimų. O šiuo atveju pirmiausia noriu dar kartą priminti, kad šita valstybinė pensija mamoms, kurios pagimdė ir užaugino vaikus, buvo skirta todėl, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos arba neturėjo teisės gauti, arba buvo labai mažos. Kad būtų kompensuoti senatvėje praradimai, buvo sugalvota valstybinė II laipsnio pensija. Šiuo atveju tėvelius priskirti, kad jie ir gimdyti gali, tai nelabai su tuo galiu sutikti. Todėl nuosekliai laikausi pozicijos, kad valstybinių pensijų bazės nereikėtų plėsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiesiog priminti, kad šitas projektas, jau buvo kartą atkreiptas jūsų dėmesys, svarstomas trejus metus. Ir jis vis iš didelio projekto, kai norėjome padėti mamoms, kurių vaikai iki pilnametystės buvo užauginti gerai, na, paskui turėjo kokių nors problemų, kad būtų skiriamos pensijos, tai ta dalis liko nepatekusi į priėmimo stadiją.
Vyriausybės išvadoje buvo aiškiai pasakyta, kad reikia pritarti tik tų tėvų atžvilgiu, kai nesant mamos ar kai mama neauklėjo, būtent tėvams, kurie išaugino penkis ir daugiau vaikų patys, būtų skiriama valstybinė pensija, priedas prie turimos pensijos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiam projektui pritarė.
Aš manau, po trejų metų mes pateisinkime viltis nors to šimto tėvų, kaip yra apskaičiuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir išspręskime pagaliau šią problemą. Tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek pataisyti nors ir seną kolegą A. Sysą. Ne tie motyvai buvo (…) atsiradę šitoms motinoms, nes teko prie to prisidėti. Aš suprantu motinų prioritetą, kad jos gimdo, bet iš principo buvo numatyta, kad už išauginimą ir dešimtį vaikų ne kaip kompensacija prie pensijos, o kaip pagarbos aktas valstybės. Dabar jis po truputį virsta jau kaip tam tikra kompensacija. Tas, mano galva, nėra gerai. Jau mes nuo dešimties nuėjome iki septynių, paskui atėjome iki penkių, toliau galbūt nueisime dar žemiau. Tai paversime kažkokia pensija. Čia yra tam tikras pavojus – kaip priedas pensijos, ne kaip išskirtinės pagarbos aktas. Tai yra viena medalio pusė.
Kita medalio pusė. Jeigu mes kalbame apie auginimą ir vaikų užauginimą kaip pagarbos veiksmą, tai šiuo atveju, jei tėvas išaugino, nesant mamos, tuos visus vaikus, jis yra vertas tiek pat pagarbos, kiek ir motina, nes kalbama – už auginimą, ne už gimdymą šiuo atveju. Tai yra truputį skirtingi dalykai. Todėl aš manau, kad komitetas nubalsavo teisingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš – 2, susilaikė 1. Valstybinių pensijų įstatymas (projektas Nr. XIIP-2420) priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1125(3) (priėmimas)
Jį lydintis Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1125(3). Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Čia, kolegos, tikriausiai prisimenate, kad tai yra įrašoma gavėjams – daugiavaikiams motinai arba tėvui. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė prieš – A. Sysas. Gerbiamasis Algirdai, jūs norite kalbėti prieš lydimąjį įstatymo projektą.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau pakalbėjau dėl pagrindinio. Labai ačiū. Galbūt ne čia…
PIRMININKĖ. Taip, jūs jau pasakėte dėl pirmojo. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1125(3) priimtas. (Gongas)
12.04 val.
Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273(2). Prisimenate, gerbiamieji kolegos, kad buvome padarę pertrauką iki kito posėdžio priėmimo stadijoje. Kviečiu komiteto pirmininką. Jo nematau. Gal galėtų ponas S. Šedbaras, pavaduotojas, ateiti ir pastraipsniui aptarsime gautus pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom pateikti komiteto argumentus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog komiteto balsavimo rezultatai yra tokie: 3 – už, 3 – prieš, 3 susilaikė. Nepritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat nepritarta ir Seimo narių A. Palionio ir R. Šalaševičiūtės pirmam pasiūlymui, nes buvo siūloma išbraukti organizuotos grupės požymį. Aš šiame tekste nematau to pasiūlymo, bet jis toks buvo ir jam nebuvo taip pat pritarta dėl šio straipsnio.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Norinčių kalbėti nėra.
3 punktas. Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Argumentai, kiek matau, tie patys. Komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 3 dalies yra pritarta iš dalies: 5 – už, 4 susilaikė. Kartu buvo pritarta ir A. Palionio ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymui, nes jie sutapo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Skirtingų nuomonių nėra.
Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies: 5 – už, 4 susilaikė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia yra…
PIRMININKĖ. Analogiškai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Analogiški, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Pritarta iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Ir dabar mums reikia aptarti Seimo narių A. Palionio ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymą. Komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jam buvo nepritarta, nes tai iš dalies jau buvo prieš tai pakoreguota, ir dėl šio pasiūlymo jau, žinoma, komitetas balsavo taip, kad nepritartų, nes vienas kitą šalintų šie pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar kolegė R. Šalaševičiūtė norėtų kalbėti? Ne. Sutinka su komiteto nuomone. Dėkoju, kolege. Sutinkame su komiteto nuomone. Šiam pasiūlymui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl viso 1 straipsnio. Galime jį priimti? Su aptartais pasiūlymais galime priimti.
Dėl 2 straipsnio buvo gauti Seimo narių A. Palionio ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymai. Ar sutinkate, kolegos, kad pristatytų šį pasiūlymą? Kolegė R. Šalaševičiūtė pristato pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, kolega A. Palionis. Mes suderinome.
PIRMININKĖ. Kolega A. Palionis. A. Palionis, prašom. Tuoj pat įjungsime mikrofoną.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nors ir buvo pritarta komitete, bet atsiimame šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiimate šitą pasiūlymą ir nereikalaujate balsuoti.
Gerbiamasis komiteto pranešėjau, ar atsiėmimas nepakeičia įstatymo sudėties?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet, kolega, ar jūs dėl šito pasiūlymo? Nes komitetas pritarė jam.
PIRMININKĖ. Dėl antro.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 221. Komitetas pritarė, bet jūs atsiimate? Tokiu atveju komitetas, be abejo, neprieštarautų, nes prieš tai buvo pritaręs kitai nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ačiū už išsakytas nuomones. Jų nematau. Norinčių kalbėti nėra.
2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. G. Skaistė – nuomonė už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties mokestiniais nusikaltimais daroma žala valstybei yra akivaizdi ir nuostoliai yra milijoniniai. Ligšiolinė praktika, kai už skirtingų mokesčių vengimą buvo taikomos skirtingos nuobaudos, yra tikrai neprasminga. Todėl siekiant, kad surinktume daugiau mokesčių, turėtume didesnį valstybės biudžetą, manau, reikia taikyti visas priemones, kurias tik galime, kad verslas skaidrėtų ir nevengtų mokėti mokesčių. Todėl manau, kad šis pasiūlymas yra tikrai labai prasmingas ir reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš šį įstatymo projektą vertinu labai konceptualiai. Ar mes pradedame sodinti į kalėjimus už mokesčių vengimą ir traktuojame tai kaip sunkius nusikaltimus? Šiandien pateiktas įstatymas, nors ir po komiteto palengvinimų, dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną… turto pateikimo prilyginimas tokiems patiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, kaip padirbtų pinigų legalizavimas, nusikalstamu būdu gautų pajamų išplovimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, prekyba žmonėmis, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, kvalifikuotas plėšikavimas, kitaip tariant, reketavimas, kvalifikuotas turto prievartavimas, kvalifikuotas kyšininkavimas. Mes sulyginame žmones, kurie dirba versle, gerai, dėl vieno ar kito traktavimo gali būti ir klaidų, bet tikėtina, kad atsižvelgiant į konkretų atvejį, kai jau teismo metu būna matoma, kad vengiama mokesčių, prilyginama sunkiems nusikaltimams. Ar mes einame ta linkme, kad iš esmės gąsdiname verslą darančius žmones ir juos prilyginame žagintojams, prievartautojams ir reketininkams? Aš nemanau, kad šitas įstatymas ką nors iš esmės pakeis, nes reikėtų iš esmės kalbėti apie tai, kodėl vengiama ir kodėl vis dar per daug žmonių ir verslų išvengia mokėti mokesčius. Reikėtų kur kas stipriau sustiprinti prevenciją, konsultavimą ir pačias institucijas, kurios tiria ir padeda, konsultuoja verslą mokesčių klausimais, reikia kalbėti apie paties nusikaltimo kilmę, o ne apie jo baudžiamumą, reikia padaryti nusikaltimo neišvengiamumą kaip pagrindą, bet nekelti bausmių. Kviečiu stipriai pagalvoti, ar spausti žalią mygtuką, nes šitų nusikaltimų sutapatinimas su itin sunkiais nusikaltimais nėra tolygus.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 87: už – 66, prieš – 1, susilaikė 20. Baudžiamojo kodekso 220, 221 straipsnių įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-274(2) (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra vienas straipsnis. Dėl jo buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pasiūlymui pritarė, ganėtinai techninio pobūdžio – įrašyti žodžius „ar kitokių įmokų“. Daugiau pasiūlymų negauta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-274(2) priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1375(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1375(2). Gerbiamieji kolegos, apsibrėžkime dabar diskusiją. Gal galime aptarti laiką ir priimti sprendimą, kad kalbame pusę valandos? Galime sutarti? Galime sutarti dėl pusės valandos diskusijos. (Balsai salėje) Prašau? 30 minučių. Tai yra tas pats.
Pirmasis kalba J. Olekas. Diskusija dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš noriu iškelti kai kurias abejones dėl komitetų sudėties. Mes lyg ir buvome sutarę, bet šiandien rytą pasirodė mūsų kolegų valstiečių ir žaliųjų siūlymai ponui A. Gelūnui grįžti į Kultūros komitetą. Tame komitete lyg ir buvo siūlyta vieta Socialdemokratų partijos atstovui. Kadangi tokių pasiūlymų iškyla vis naujų ir naujų, aš siūlyčiau labai griežtai laikytis tų kvotų, kurios yra numatytos pagal mūsų Statutą, kad į komitetus būtų deleguojami iš frakcijų žmonės atitinkamai frakcijos dydžiui. Iš principo tie dalykai čia taip ir surašyti, tačiau aš žiūriu į tokius komitetus, pavyzdžiui, kaip Užsienio reikalų komitetas. Labai svarbus komitetas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklauso beveik daugiau nei trys, na, formaliai, sakysime, trys žmonės, deleguojami tik du. Kitas ne mažiau svarbus komitetas yra Žmogaus teisių komitetas. Taip pat mano minėta Valstiečių ir žaliųjų frakcija vietoj trijų žmonių deleguoja du. Ir daugiau tokių vietų yra, ir tada mes niekaip nesurandame to sutarimo. Arba mes turime sutarti, kad žmonės priimami taip, kaip rašoma Statute, pagal pageidavimus ir gebėjimus dirbti tame komitete, ir tada mes galbūt galime šiek tiek kvotų ir nesilaikyti bendru sutarimu, bet jeigu tokio sutarimo pasiekti nebeįmanoma, tada reikėtų grįžti prie kvotų.
Aš jau minėjau, kad Socialdemokratų frakcija turi gerą kandidatą į Sveikatos reikalų komitetą, ten mums priklauso vieta pagal mūsų kvotas, deja, mes tos vietos Sveikatos reikalų komitete negauname, nors kita frakcija gauna daugiau vietų, negu jai priklauso. Todėl aš siūlau koreguoti dabar mums pateiktą nutarimo projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Labai ačiū J. Olekui už išsakytas mintis. Frakcijos vardu noriu pakviesti kalbėti G. Landsbergį. Nėra. A. Skardžius. (Balsai salėje) Iš eilės? Jeigu sutariame, kalbame iš eilės. A. Sysas. Prašom. Pagal sąrašą. Norėjau suteikti prioritetą frakcijoms, bet, manau, suspėsime visi. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Seimas atidirbo vieną ketvirtadalį mums skirto laiko ir galime įvertinti, ką padarėme per tą laiką. Lygiai prieš metus buvo įkurtas Kultūros komitetas. Aš ateisiu ir iki šito nutarimo, bet aš norėčiau grįžti prie to, ką kalbėjo šiek tiek ir mano kolega Juozas. Aš girdėjau tokį pažadą, kad kultūra per tuos metus, na, gal per ketverius, labai suklestės. Tenka daug bendrauti su kultūros žmonėmis, ir tikrai negaliu pasigirti, kad mus ypač kultūros srityje giria.
Jeigu aš jūsų paklausiu, ar prisimenate, ką nuveikėme, ypač kultūros srityje, per metus, tai turbūt ir Seimo nariai sunkiai pasakytų. Aš galiu pasakyti, aš prisimenu vieną atvejį, ką nuveikė Kultūros komitetas. Kai Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė atlikėjų pensijų mažinimui ir dalyvavimui solidarioje sistemoje, tai Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė autorių mažesnėms pensijoms. Aš manau, kad nepritariu šiam siūlymo stumdymui, kol mes nesutarsime dėl komitetų. Todėl mes registruojame opozicinės partijos pasiūlymą grįžti prie ištakų ir sujungti Švietimo ir Kultūros komitetus. Tada mes išspręstume visas kvotas, kur valstiečiams norisi daugiau vienuose, kitiems – kituose. Mes grįžtume prie mažesnio kiekio komitetų. Jeigu mes manome, kad ir toliau kultūrai skirsime labai daug ir finansine prasme, nors pinigine išraiška, pažiūrėkime į biudžetą, tuo negalime pasigirti, tai galime padaryti didesnį komitetą, 15 žmonių, kitus padaryti mažesnius ir spręsti problemas.
Jeigu kalbėtume apie planus, kuriais mes bandome gelbėti kultūrą, Kultūros komitetą, tai tegul atleidžia man K. Pūkas, na, nusileidimas vis tiek bus neminkštas šioje visoje situacijoje. Bent jau mūsų frakcija tarėsi ir mes nepritariame tokiam žmonių perskirstymui. Pavyzdžiui, mūsų kolegės R. Popovienė norėtų dirbti Švietimo ir mokslo komitete, o D. Šakalienė – Sveikatos reikalų komitete, kuriame netgi turime kvotą. Kažin kodėl valstiečiai turi keturis ir mažiau negu pusė, 5 žmonės siūlomi, o tie, kas turi kvotą ir nori, jiems nesiūloma. Galėčiau vardyti ir kitus komitetus. Todėl galbūt padarome pertrauką dar kartą, grįžtame prie pasiūlymo, kurį mes užregistruosime, ir pabandykime pasvarstyti, ar verta toliau turėti komitetą, kuris sunkiai suformuojamas, nes neliko, kas norėtų dirbti jame. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius. Kaip sutarėme, visi iš eilės.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Statutas aiškiai apibrėžia, kaip formuojami komitetai, kaip skaičiuojamos kvotos, kas ir ką į savo kvotas turi teisę teikti. Yra Seimo Pirmininko nustatyti tam tikri kriterijai kai kuriems komitetams, kad reikia gauti leidimus vadovams dirbti su slapta informacija. Viskas yra logiška ir teisėta. Tačiau atsiranda naujų iniciatyvų, kurios pradeda formuoti tam tikrą precedentą. Tai ypač matyti iš opozicijos pastaruoju metu. Nematydami savo nuopelnų, savo interesų konflikto pradeda ieškoti kažkokių sąsajų, kaip vis dėlto suformuoti tam tikrą naują opozicijai naudingą praktiką, kad jokiu būdu… Viskas eitų kaip per sviestą pagal opozicijos planus.
Todėl aš konkrečiai kalbėsiu apie Ekonomikos komiteto narius, Tėvynės sąjungos atstovus, jos pirmininką gerbiamą G. Landsbergį. Štai mano rankose yra 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartis. Karalienės Mortos mokykla. Tai yra Gervėčių g. 4 – „Lietuvos energijai“ priklausantis pastatas, kuriame įregistruotas šeimos…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bet kalbėkime apie komitetus.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš apie komitetus ir kalbu. Apie galimybę, pirmininke, dalyvauti ir apie interesų konfliktą. Todėl šiuo atveju gerbiamas G. Landsbergis išvystęs didžiulį verslą su sutuoktine gerbiama A. Landsbergiene. Ji, pasirašiusi sutartį su „Lietuvos energija“, buvo pradėjusi statyti didžiulį kompleksą šalia to nuomojamo pastato Gervėčių g. 4. Tos sutarties 3 punkte aiškiai įrašyta: „Nuomotojas, t. y. „Lietuvos energija“, veiks išskirtinai savo iniciatyva savarankiškai, atitinkamai įskaitant sutartis, tačiau nerodant…“ Finansinių kreditų rangovas sutarčių nesuteiks ir negali suteikti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bet aš vis tiek labai prašau – ne apie sutartis, bet apie komitetus.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, aš apie interesų konfliktą komitete – apie gerbiamo G. Landsbergio… ir dėl jo galimybės, jeigu mes taikome vienodus standartus dalyvauti šio komiteto veikloje akivaizdžiai turint interesų konfliktą su „Lietuvos energija“. Už savo sąskaitas stato pastatus, t. y. infrastruktūrą privačiai mokyklai. Nieko neįsipareigoja, tačiau pati „Lietuvos energija“ įsipareigoja, prisiima sau kaštus, visą riziką, o gerbiamoji A. Landsbergienė (čia aiškiai parašyta), kad derina priešprojektinius pasiūlymus, derina net techninį projektą. Gali būti pradėtas derinti su galiojančiuose teisės aktuose nustatytomis institucijomis tik tuo atveju, kai bus suderintas techninis projektas su nuomininke, t. y. su gerbiamąja A. Landsbergiene. Todėl jums labai skaudu tai girdėti, bet tai akivaizdus konfliktas ir galimybė dalyvauti šio komiteto veikloje. Tikrai nenorėčiau kalbėti apie D. Kreivį arba apie T. Langaitį.
Gerbiamieji kolegos, nekurkime precedento, vadovaukimės Statutu ir neišdykaukime. Aš suprantu, jums labai nemalonu girdėti. Antikorupcijos komisija nagrinėjo. Galbūt gerbiamas V. Gailius galės pristatyti, ką nustatė ir kokį priėmė sprendimą ta komisija praėjusiais metais. Gerbiamieji kolegos, tikrai manau, kad yra Statutas, yra aiškiai sudėliotos taisyklės, pagal kurias reikia žaisti, ir baikime išdykauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas, po to A. Anušauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad A. Skardžiaus kalba yra puikus įrodymas ir benefisas, kodėl vis tik šis žmogus neturėtų toliau dirbti Ekonomikos komitete. Aš nelabai ką turiu papildomai pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos, o ne repliką turėtų pasakyti ir gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš, be abejo, dėl vedimo tvarkos, nes mes kalbame apie labai konkrečius dalykus. Kalba visiškai su tuo nesusijusi. Aplinkybės tirtos Antikorupcijos komisijoje. Išvados padarytos. Tiesą sakant, liudijimai, dokumentai visiškai priešingi tiems teiginiams, kurie buvo sakomi iš tribūnos. Todėl išties sakant netiesą iš šios tribūnos… Aš tiktai galiu pritarti kolegos žodžiams, kad tikrai reikia atsižvelgti į tai ir, be abejo, svarstyti prieš tai tribūnoje buvusios personos galimybes būti tame komitete.
PIRMININKĖ. Ačiū už replikas.
Kviečiu toliau diskutuoti G. Landsbergį. Mes iš viso dar turime 15 minučių nustatyto laiko.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, išties kartais, atrodo, norėtųsi nustatyti kokį nors barjerą, kažkokią ribą, kiek melo galima iš šios tribūnos pasakyti. Jau po 70 % neteisingų teiginių galbūt būtų galima išjungti mikrofoną, paprašyti kolegos šiek tiek daugiau tiesos pasakyti. Bet vienas dalykas yra akivaizdus ir visiškai aiškus. Tokia desperatiška nuotaika ir toks kreipimasis į jus gali būti tiktai dėl vienos priežasties. Dėl to, kad A. Skardžius neabejotinai pasirengęs meluoti ir padaryti bet ką tam, kad kokiu nors būdu išliktų Ekonomikos komitete, kuriame, akivaizdu, kad jis patiria nuolatinį interesų konfliktą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Artūrai, po to replikos. (Balsas salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamas Artūrai, mes balsuosime dėl jūsų ir tikrai kolegos, aš manau, pasakys savo nuomonę, kokiame komitete jūs turite būti. (Balsas salėje) Aš tiesiog noriu priminti, kad tai yra… (Balsas salėje) Kažkoks Landsbergis pratęs, jeigu galima, dar keletą žodžių, kiek dar liko pasakyti. Man tenka dirbti Ekonomikos komitete. Iš esmės kiekviename posėdyje, kuriame mes analizuojame ką nors, susijusį su energetika, A. Skardžius diskutuoja. Jis savo buvimu iš tikrųjų diskredituoja bet kokį atliktą tyrimą, kurį atliko V. Gailius ir Antikorupcijos komisija. Jis diskredituoja bet kokius buvusius ar būsimus tyrimus. Ir tai akivaizdu. Dėl to dabar reikalingas puolimas prieš bet ką ir parodymas, kad jūs, neduok, Dieve, nepaspaustumėte teisingo mygtuko. Aš siūlau tikrai tai padaryti.
Panaši situacija yra ir Švietimo ir mokslo komitete. Yra įrašytas ten žmogus iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos, kuris, aš manau, lygiai taip pat neprisidės prie geresnio Švietimo ir mokslo komiteto darbo. Aš suprantu valstiečių situaciją. Aš suprantu, kolegos, kad jums tikrai yra sudėtinga situacija – neturite daugumos ir siekiate bet kokia kaina apsaugoti komitetų pirmininkus, bandote suburti žmones iš … komiteto, iš Audito komiteto į likusius jums svarbesnius komitetus tam, kad pirmininkai būtų išsaugoti. Bet tai darydami jūs galite diskredituoti ir komitetų veiklą. Išties tai jau vyksta. Aš suprantu, kad A. Skardžiaus balso jums ypač reikia. Aš tai suprantu. Be jo balso galbūt gali būti pakeistas esamas komiteto pirmininkas V. Sinkevičius. Taip pat gali atsitikti ir Švietimo ir mokslo komitete – be D. Kepenio balso galbūt kas nors galėtų iškelti klausimą dėl E. Jovaišos pirmininkavimo ateities. Bet aš siūlau, kolegos, vis dėlto to nedaryti.
Aš siūlau ieškoti kažkokio aiškaus susitarimo tarp opozicijos ir valdančiųjų tam, kad būtų galima išsaugoti ir pirmininkus, tuos, kurie dirba gerai, bet nediskredituoti komitetų veiklos skiriant žmones, kurie nieko bendro su ta sritimi neturi. Aš nepritariu gerbiamos R. Baškienės pasakytai formuluotei, kuri buvo pasakyta praeitame posėdyje, kad komitetai yra vieta ir mokytis. Vis dėlto kai kurie žmonės iš tikrųjų yra pradirbę visą gyvenimą kitose srityse, turėtų tęsti tą darbą būtent ten, kur jį ir pradėjo.
Dargi apeliuodamas į sveiką protą ir į sąžiningą darbą drauge, kviečiu labai išmintingai ir dar porą sykių pagalvoti prieš galutinai apsisprendžiant dėl to, kas ir kokie žmonės turės dirbti komitetuose. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi buvau paminėta, tai tiesiog akcentuoju savo nuomonę, kad mokytis mums visiems visada ir visur reikia, kur tiktai įmanoma tai daryti. Dėkodama už siūlymą ieškoti sutarimo, kviečiu kitą asmenį, šiuo atveju D. Šakalienę, užsirašiusią diskutuoti. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad mes turėtume prisiminti tiek padorumo ir sąžiningumo taisykles, tiek, ko gero, Seimo statutą. Gal šiek tiek originalu, kad aš, kaip naujokė, cituoju Seimo statutą, kurį mano čia daug ilgiau dirbantys ir patyrę kolegos turėtų, ko gero, mokėti atmintinai, bet, matyt, teks tai padaryti. Tiktai noriu priminti, kad frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijų narių, kiek joms yra skirta vietų. Ir tik tuo atveju, jeigu pareikštas noras neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo principo, Seimas gali priimti nutarimą skirti į kitą komitetą, negu nurodyta prašyme.
Labai prašyčiau nebežaisti tų žaidimų, nebereikia asmeniškumų, mes vis tiek turime dirbti kartu ir turėsime dirbti dar trejus metus, tai labai prašau taip pat sveiko proto ir labai prašau nebežaisti žaidimų, kurie mums visiems daro gėdą.
Aš suprantu, kad dabar esu opozicijos atstovė, ir kolegos man sako, kad opozicija iš tikrųjų kartais tampa beteisė. Bet tai kam tas Statutas reikalingas? Tai tik tiek ir prašau – tiesiog laikykimės to, kas yra teisėta ir kas yra būtina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Kviečiu V. Juozapaitį. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, žinoma, ypač pozicijos atstovai, kurie išties visiškai, sakyčiau, lygioje vietoje patys sau išsikasėte tokią nemažą duobę, prie kurios dabar esame sustoję visi – visas Seimas, drįsčiau teigti, ir visi žmonės, kurie rinko šį Seimą.
Kultūros komiteto įsteigimas šios kadencijos Seime buvo, neslėpsiu, viltis, kad galbūt tie žmonės, kurie ėjo į valdžią su kultūros puoselėjimo vėliava rankose, ištesės savo žodžius ir kad jų intencijos bus tikrai nuoširdžios. Lygiai po kalendorinių metų, šiandien, aš labai atsakingai, nepaisant to, kad pasiprašiau būti Kaimo reikalų komiteto nariu, vis dėlto mano visas gyvenimas, visa profesinė, visa pilietinė patirtis buvo susieta su aukštojo meno, kultūros ir švietimo sistema, todėl aš atsakingai turiu pareikšti, kad Kultūros komitetas šiandien virsta politiniu įrankiu vieno asmens, kuris iš tikrųjų diskredituoja visą valdančiąją daugumą ir, be jokios abejonės, visą Seimą, kuriame mes visi kartu esame.
Aš nežinau, kuo baigsis šios dienos balsavimas, bet tai, kas vyksta pastarąjį mėnesį, turint omeny valdančiųjų frakcijos seniūno, kuris neužima jokių valstybės aukštų pareigų, manipuliavimą jūsų, gerbiamieji, mintimis, protais, valia, tai jau turbūt nebe kokios nors ir jokios kritikos nebeatlaiko. Netgi šiandien Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas R. Karbauskis sugebėjo paleisti pranešimą, kad jis nepaleis V. Juozapaičio iš Kultūros komiteto, kol nebus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Aš nežinau, kokias galias turi R. Karbauskis Etikos ir procedūrų komisijoje, įtariu, kad turbūt kažkokią politinę valią turi, jis ją jau išsako. Aš nežinau, kokiomis intencijomis vadovaudamasis jis dergia visiškai nekaltus žmones, nesusijusius su Seimu, apkaltindamas dalykais, kurių faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais nors įrodymais nepasivargina net pasidomėti. Aš nežinau tų intencijų, bet bet kuriuo atveju tos intencijos nieko bendro neturi su Lietuvos kultūros politika ir buvimu Kultūros komiteto pirmininku.
Aš nežinau, koks bus jūsų verdiktas, aš neatsiimu savo siūlymo, pasisiūlymo ir pasiūlymo būti perkeltam į Kaimo reikalų komitetą. Turiu pagrindo galvoti, kad galbūt ponas R. Karbauskis kaip tik ir išsigando šitos aplinkybės, žinodamas mano gebėjimą klausti, o aš moku klausti, aš tikrai Kaimo reikalų komitete turėsiu labai daug dirvos tiems klausimams iškelti.
Būdamas Kaimo reikalų komitete, tikrai iš savęs kultūros neišimsiu ir jos niekur nepadėsiu – aš būsiu visada ten, kur manęs labiausiai reikia. O jums, garbūs kolegos, linkiu šiek tiek sustoti, pamąstyti ir daryti tai, ką jums sąžinė, o ne kokie nors šeimininkai sako. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame V. Juozapaičiui. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijoje norintys išsakė savo poziciją. Dabar turime aptarti visus gautus pasiūlymus. Pradedame nuo pirmojo užregistruoto pasiūlymo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo pakeisti nutarimo projekto 4 ir 5 straipsnius ir į Kaimo reikalų komitetą įrašyti V. Juozapaitį, ir išbraukti jį iš Kultūros komiteto. Dėl pasiūlymų nuomonė už, nuomonė prieš.
I. Degutienė – nuomonė už.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gal iš pradžių taip nuskambėjo ir keistokai, mes ir paklausėme Vytauto, ar jis ketina iš esmės taip ir pasielgti ir jo sumanymas yra rimtas? Tai šiandien galiu pasakyti, kad tikrai. Turbūt Seimo narys, kuris dirba įvairiuose komitetuose, tai čia jau pritarčiau R. Baškienei, iš tikrųjų tobulėja. Tiek, kiek dirbu Seime, esu dirbusi bent penkiuose komitetuose ir turbūt kiekviename komitete sugebėjau ir kažką naudingo pateikti, ir kažką naudingo sau sužinoti.
Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad V. Juozapaitis yra garsus Lietuvos dainininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, labai gerai žinomas ir Lietuvoje, ir pasaulyje, ir Nacionalinės premijos laureatas, manau, kad Kaimo reikalų komitete jis ir pats galės daug ką atrasti, ir kiti galės jam perduoti savo žinias, nes ten tikrai yra puikių patyrusių žmonių. Taigi, gerbiami kolegos, tikrai siūlau balsuoti už tai, kad Vytautas galėtų dirbti Kaimo reikalų komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Neabejoju, kad kolega galėtų dirbti Kaimo reikalų komitete, tačiau aš manau, kad kaip kultūros specialistas… Žavėjausi juo, kai jis dar nebuvo Seimo nariu, kaip dainininku, kaip menininku. Nepaisant gal tų mūsų politinių ginčų ir ambicijų, vis dėlto manyčiau, kad kolegai būtų geriausia būti Kultūros komitete, ten jis būtų naudingiausias ir Lietuvai, ir kultūrai, ir apskritai kaip Seimo narys daugiau ir naudingiau save realizuotų toje srityje. Aš siūlau nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, nuomonės išsakytos, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl pasiūlymo pakeisti komitetą ir sutikimo, kad V. Juozapaitis iš Kultūros komiteto pereitų dirbti į Kaimo reikalų komitetą. Prašome balsuoti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 53, prieš – 39, susilaikė 17. Gerbiamasis Vytautai, mes Seimo valia prašome, kad jūs toliau dirbtumėte Kultūros komitete.
V. Juozapaitis – replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos, už savo parodytą valią, kurios aš negaliu kvestionuoti ir turiu gerbti tą valią. Ir prieš tai kalbėjusiam kolegai noriu padėkoti už tikrai gražius žodžius, pasakytus apie mane, bet aš patikinu, kad Kaimo reikalų komitete tikrai dirbčiau ne blogiau, nei mūsų ponas pirmininkas R. Karbauskis Kultūros komitete. Mano kompetencija kaimo srityje, drįstu teigti, būtų tikrai aukštesnė nei pono R. Karbauskio Kultūros komitete. Žiūrėsime, dirbsime, be jokios abejonės, turbūt rytoj bus posėdis, turėsime progos padiskutuoti įvairiais klausimais. Kviečiu visus dalyvauti mūsų komiteto posėdžiuose. O Kultūros ministerijai, atsiprašau, teks vėl kentėti mano paklausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas pasiūlymas buvo R. Morkūnaitės-Mikulėnienės. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tikrai norėčiau paprašyti nenusiminti kolegos ir laisvu nuo posėdžių ir nuo dainavimo laiku tikrai kviečiu pas save į kaimą pagilinti tuos įgūdžius. Tikrai mes mielai lauksime.
PIRMININKĖ. Kolegos, gal tikrai labai susikaupkime. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, aš tik kolegas noriu pakviesti į savo kaimą, nes aš gyvenu kaime. Taigi jūsų paslaugų man tikrai neprireiks. O jeigu kartais kokio dainavimo pamokėlę, tai mielai kviečiu, šalia arklo tikrai padainuosime visi „Ariau, ariau“, nes, žinote, artistas nuo žodžio „arti“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Atleiskite, gerbiamieji, replikuoti žodžio nesuteiksiu, dirbame toliau. (Balsai salėje) Aš jus labai myliu, mes pasitarsime kitoje posėdžio vietoje. (Balsai salėje)
Yra R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymas. (Balsai salėje) Siūloma iš Švietimo ir mokslo komiteto išbraukti D. Kepenį. Ar kolegė nori pateikti pasiūlymą? Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra susiklosčiusi gana keista situacija, kada valdančioji dauguma į Švietimo komitetą, į komitetą, kuris formuoja švietimo politiką Lietuvoje, kuris orientuotas turbūt labiausiai iš visų komitetų į jaunosios kartos ugdymą, skiria žmogų, kuris šiurpina visuomenę savo pasisakymais apie Lietuvos istoriją, iš esmės apie esminius ir švenčiausius dalykus mums, apie mūsų savasties klausimus vertinant istorinę atmintį, apie tuos žmones, kurie kovojo už Lietuvos laisvę. Man iš tikrųjų liūdna girdėti tokius pono D. Kepenio svarstymus apie laisvės kovotojų reikšmę mūsų istorijai ir mūsų visuomenei.
Tiktai turbūt galima būtų apeliuoti į Seimo Pirmininko, galbūt kaip moralinio autoriteto, ir vakar laidoje išsakytą poziciją ir nuomonę, kad iš tikrųjų partizaninis pasipriešinimas ir laisvės kovos mums visiems yra ypač svarbus dalykas. Keista, kad jo paties partija į strategiškai svarbią švietimo sritį deleguoja būtent tokį asmenį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš pasiūlymą – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klaidų mes darome visi. Aš manau, neapsaugotas nuo to niekas niekada ir ateityje taip pat. Noriu viena istorija pasidalinti su kolegomis.
Neseniai sutikau moterį, kuri, deja, atsitiko taip, kad susirgo onkologine liga. Ji pasakojo, sako: prieš 15 metų buvau Palangoje D. Kepenio sveikatingumo mokykloje. Dabar, kai atsitiko toks dalykas, peržiūrėjau savo užrašus, peržiūrėjau viską, ką aš tada užsirašiau, patyriau, ką išmokau D. Kepenio sveikatingumo mokykloje. Dabar sėkmingai tą viską darau sąžiningai, skrupulingai iki kiekvienos raidės ir, sako, aš sėkmingai kovoju su liga.
Siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Prašome balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymo išbraukti iš Švietimo ir mokslo komiteto D. Kepenį ir pasiūlyti jam dirbti tada neaišku kur.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 53, prieš – 43, susilaikė 24. Pasiūlymas nepriimtas, jam nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra M. Majausko dėl A. Skardžiaus, ir čia pasirašė daugiau kolegų. M. Majauskas. Prašau. M. Majauskas, tuoj įjungsime mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas mums, man atrodo, gerai pažįstamas, tikrai subrendęs klausimas. Aš manau, kad gerbiamojo A. Skardžiaus dalyvavimas Ekonomikos komiteto, kuris kuruoja ir energetikos politiką, veikloje jau nebėra atskiros Seimo frakcijos klausimas, tinkamas ar netinkamas jis toliau eiti tas pareigas.
Aš manau, kad turbūt kiekvienas iš mūsų, atsidūręs tokioje situacijoje, pasitrauktų, taip bandydami išsklaidyti abejones dėl galimo interesų konflikto, bet ir lygiai taip pat bandydami apginti Tautos atstovybės reputaciją.
Šiandien, kaip minėjau, mano supratimu, tai jau nėra atskiros Seimo frakcijos klausimas, tinkamas ar netinkamas, bet klausimas Seimo, ar jis yra tinkamas, ar netinkamas, jeigu jis toliau galvoja, kad šis asmuo gali dalyvauti Ekonomikos komiteto veikloje. Dėl jo ekonominės veiklos yra pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimas pagal 288 straipsnį, kurį pažeidus baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Gerbiamieji kolegos, pasikartosiu, čia nebėra klausimas – tinkamas ar netinkamas gerbiamasis A. Skardžius, bet klausimas – tinkamas ar netinkamas šis Seimas, skirdamas jį Ekonomikos komiteto nariu.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Jūs pateikėte pasiūlymą. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu galvojate, kad tai išbandymas opozicijai, ji turi mažiau balsų, tai klystate. Tai išbandymas būtent pačiai valdančiajai koalicijai, tai yra išbandymas, tiesą sakant, ir visam Seimui, nes tai, ką konstatavo, taip, tegul švelniai, bet vis dėlto Antikorupcijos komisija konstatavo gana aiškius dalykus, ten yra surašyta apie galimus interesų painiojimus. Ekonomikos komitetas, aš manau, tikrai nėra vieta žmonėms, kurie nežino, kur baigiasi jų asmeniniai interesai, o kur prasideda valstybės interesai.
Siūlau pritarti šiam pasiūlymui ir vis dėlto ryžtis iš esmės atsikratyti tokio, sakyčiau, gana prasto įvaizdžio, kuris lydi Seimą, kai nedrįstama priimti ryžtingų sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Keistai atrodo gerbiamieji kolegos iš dešinės. Šiandien žmogus apkaltintas, niekas nieko dar neištyrė, niekas nieko nepasakė, o šiandien jaunasis kolega jau siūlo net septynerius metus. Labai keistai atrodo iš jūsų pusės. Aš prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti. Kas pritariate pateiktam pasiūlymui dėl Ekonomikos komiteto sudėties, išbraukiant A. Skardžių.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 52, prieš – 31, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Dar yra gautas vienas pasiūlymas Mišrios Seimo narių grupės. Girdėjau, kad kolegos atsiima šitą pasiūlymą. B. Matelis. Tuoj įjungsime mikrofoną. Minutę, tuoj pat.
B. MATELIS (MSNG). Kadangi ponas K. Pūkas pats nenori dirbti Kultūros komitete, tai pasiūlymą atsiimame.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pasiūlymą frakcija atsiima, vadinasi, pagrindo balsuoti nėra. Noriu tik priminti, kad yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas, dėl to mes užregistravome ir antrąjį variantą, į jį atkreipėme dėmesį. Pasiūlymai aptarti. Nuomonė – už, nuomonė – prieš svarstymo stadijoje. Nuomonė už – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasisakau už svarstomą nutarimo projektą, nes visi supranta, kad pasikeitusi situacija frakcijose, pasikeitusios kvotos lėmė ir komitetų sudėčių pokyčius. Dėl pokyčių ir savo deleguojamų atstovų frakcijos apsisprendė. Jeigu kam nors kyla abejonių dėl vieno ar kito Seimo nario gebėjimo dirbti konkrečiame komitete, manau, kad kiekvieno Seimo nario išsiugdytos bendrosios kompetencijos tikrai leidžia jam, dirbančiam viename ar kitame komitete, suvokti ir kokybiškai dirbti su konkrečios srities informacija. Viskas yra išmokstama ir įgundama paprastuoju mokymosi ir veikimo būdu. Keletas patyrusių Seimo narių labai dažnai pasisako beveik visais klausimais. Taigi jie ir patvirtina šią tiesą. Visi Seimo nariai turi lygias teises būti vienokio ar kitokio komiteto nariais ir ta teisė neturėtų būti kvestionuojama dėl Seimo nario pažiūrų, gebėjimų, pasisakymų, kaltumo ar nekaltumo, greičiau jau nekaltumo, kol galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Linkiu, kad mūsų sprendimus lemtų ne emocijos, o sveikas protas. O dėl įvairių kontroversiškų ir abejotinomis interpretacijomis grįstų pasisakymų, tai juos įvertins rinkėjas. Kviečiu pritarti svarstymo stadijoje ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarbu, kad mes aiškiai išsakėme savo pozicijas, pasakėme, už ką esame, už kokią Lietuvą, už kokią ateitį, už kokį Seimą. Ir, matyt, palikime tai istorijai įvertinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame svarstymo stadijoje dėl komitetų. Po balsavimo replikai žodį suteiksiu J. Olekui.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 67, prieš – 35, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
J. Olekas – replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos, kai paskelbsite kitą klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai gaila, kad K. Pūko jūs nepaskyrėte į Kultūros komitetą, būtumėte sustiprinę.
PIRMININKĖ. Ačiū už replikas. D. Kepenis. Kolegos, mums liko dar priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti ypatingai skubai, kad iš karto galėtume dirbti toliau? Seimo Pirmininkas sutinka, kad būtų ypatinga skuba. Prašome balsuoti dėl ypatingos skubos. O tai galime padaryti, priimti Seimo nutarimą. (Balsai salėje) Skelbiu balsavimą. Kas už, kad šiandien galėtume priimti? Tai yra Seimo nutarimas. (Balsai salėje) Tuoj po balsavimo suteiksiu žodį.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 68, prieš – 36, susilaikė 15. Ypatingai skubai pritarta.
J. Olekas dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš labai atsiprašau, frakcijos vardu prašau padaryti priėmimo pertrauką, nes mes iš tikrųjų esame pateikę siūlymus dėl mūsų narių frakcijoje, bet ne nutarimo forma. Iki priėmimo mes tą tikrai padarysime, nes į frakcijos siūlymą nėra atsižvelgta. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Aš noriu tiesiog kolegoms priminti ir paprašyti to, ką siūlė kolegė D. Šakalienė, paskaitykime 44 straipsnį. Yra frakcijos, turi kvotas, Seniūnų sueigoje jos patvirtintos, viską mes padarėme labai nuosekliai. Todėl čia, aš manau, tiesiog bandymas prašyti pertraukos sukelia tam tikrą… (Triukšmas salėje) Buvo dvi pertraukos. Kolegos, jau dvi pertraukos buvo, todėl dar kartą teikti pertraukos tiesiog mums Statutas tokios galimybės neleidžia.
Priėmimas. (Balsai, triukšmas salėje) Galime Seimo nutarimą priimti iš karto. Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime.
4 straipsnis. (Balsai salėje: „Ne, ne.“) Balsuojame dėl 4 straipsnio priėmimo stadijoje. Ekonomikos komiteto sudėties patvirtinimas.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 62, prieš – 37, susilaikė 16. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Yra pritarimas priimti. Galime priimti? Norite balsuoti dėl Europos reikalų komiteto? Galime bendru sutarimu? Galime. Kolegos, jeigu norime juokauti, galime juokauti iki ryto.
6 straipsnis. Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Galime pritarti.
7 straipsnis. Kultūros komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Ne, ne.“) Kolegos, mes jau balsavome svarstymo stadijoje, bet jūsų valia. Priėmimo stadijoje skelbiu balsavimą dėl 7 straipsnio. Viską darome pagal Statutą. Išties dėl 44 straipsnio visų niuansų labai prašau visus paskaityti ir matysite, kad tikrai… O pagrindinis noras – tai yra noras dirbti komitetuose. Ir kol vyksta balsavimas, aš turiu teisę taip pat pasakyti, kad viso šio niuanso nebūtų buvę, jeigu viena frakcija nebūtų suskilusi ir nebūtų mums reikėję perskirstyti. (Balsai salėje) Ačiū, aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu replikos teisę.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 65, prieš – 32, susilaikė 19. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Galime priimti? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime. Bendru sutarimu. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu priimti? Galime.
10 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime.
11 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Norite balsuoti dėl Švietimo ir mokslo komiteto? Prašom, dar kartą balsuojame. Jūsų valia, mes tiesiog viską vykdome. Balsavo 118 Seimo narių: už – 66, prieš – 31, susilaikė 21. Priimtas 11 straipsnis – Švietimo komiteto sudėtis.
12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ir 15 straipsnis – Žmogaus teisių komitetas. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Nuoširdžiai dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. A. Skardžius – nuomonė už. Artūrai Skardžiau, nuomonė už, kalbate, ne?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai dėkingas patyrusiems Seimo nariams, kurie visų pirma laikosi Seimo statuto, tai yra taisyklių, pagal kurį žaidimą Seime yra žaidžiama. Partijos atstovauja, turi savo kvotas ir nevalia kurti kokių nors precedentų siekiant nuslėpti, paslėpti, kaip daro konservatoriai, dalykus, kurie yra kaip ylos išlindę iš maišo. Aiškiai dar teisėsauga nebaigė visų tyrimų dėl Visagino atominės elektrinės! Dar iki šiol ten minami slenksčiai, gerbiamieji kolegos, yra dar nemažai neištirtų klausimų. Aš suprantu patyrusius žmones ir žinančius, reikia kažkur paslėpti, nesvarbu, kažkur, geriau, kad jų išvis nebūtų ten, Seime, kad ramiai galėtų konservatoriai ruoštis rinkimams. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, dėkodamas už supratimą visiems, kad neleidžiame išbalansuoti Seimo darbo, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne vienoje Seimo kadencijoje yra tekę sudaryti Seimo komitetus, koreguoti jų sudėtį, bet neprisimenu, kad kada nors tai būtų sukėlę tokias didžiules politines problemas valdantiesiems kaip dabar. Tokia situacija, žinoma, nuteikia liūdnokai. Jeigu tokioje vietoje sugebama prisidaryti problemų, kaip spręsime rimtesnius uždavinius, kurių, aišku, valstybėje yra ir bus? O šiuo atveju valdantiesiems tiesiog reikėjo laikytis kelių paprastų taisyklių – nejudinti iš komitetų tų žmonių, kurie pastaruoju metu yra kokius nors skandalus susiorganizavę, ir nebūtų tekę aiškintis, kodėl juos skiriame tai ar kitai sričiai, kuo ta sritis taip nusikalto, kad gauna tokį atstovą. Reikėjo, žinoma, ir jautriau atsižvelgti į opozicijos nuomonę, kad nebūtų tokio balsavimo dėl komitetų – opozicija balsuoja vienaip, valdantieji – kitaip. Tokia poliarizacija balsuojant nėra geras dalykas, kai sprendžiame tokius klausimus.
Ir paskutinis dalykas. Aš tikėjausi, kad vis dėlto bus labiau išgirstas Ministro Pirmininko žodis, kai jis per Vyriausybės valandą pasakė, kad nebalsuotų už A. Skardžiaus skyrimą ar palikimą Ekonomikos komitete. Bet, pasirodo, Ministras Pirmininkas nebeturi nė vieno palaikančio balso savo valdančiojoje koalicijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, reikia kuo greičiau patvirtinti komitetų sudėtis ir toliau nesiblaškant dirbti. Todėl raginu nekelti sumaišties, susitelkti ir dirbti Lietuvai, ir nustoti rodyti įžeisto ar susireikšminusio žmogaus ambicijas, nes mūsų žmogiškosios ambicijos tikrai negali būti aukščiau už atstovavimą tautai. Taigi patvirtinkime komitetų sudėtį ir toliau sklandžiai bei kokybiškai dirbkime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu pastebėti, kad į mūsų frakcijos nuomonę nebuvo atsižvelgta. Mes esame pateikę savo žmonių paskyrimą į kitus komitetus, negu šiandien buvo nubalsuota.
PIRMININKĖ. Nepateikėte.
J. OLEKAS (LSDPF). Todėl pritarti tokiam projektui tikrai nebegalime. Dar kartą pakartosiu, kad mes dirbame ten, kur turime savo kvotas, bet dirbame ir ten, kur mūsų kvotos yra žymiai mažesnės, tuo labiau, kai kitos frakcijos, ypač valdančiosios frakcijos, neužpildo jiems priklausančių kvotų. Todėl aš dar kartą kviečiu peržiūrėti šitą sprendimą. Nežinau, kada mes, turbūt po pietų, svarstysime pasiūlymą dėl komitetų peržiūrėjimo, tada galbūt grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Matulas – nuomonė už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties galbūt ir džiugu, kad Sveikatos reikalų komitetas pagal Seimo narių skaičių tampa vienas reikšmingiausių parlamente – 11 žmonių. Atrodo, kad tiek niekada nėra buvę. Aš suprantu, dėl ko tai yra daroma. Dėl to, kad tiesiog norima turėti dirbtinę persvarą ir buldozeriu stumti visus sprendimus, kas iki šiol buvo, nes tiesiog ne tik kad su opozicija nebuvo tariamasi, bet ir su daugumos atstovais – paprastai sprendimai buvo priimami tik tariantis su dviem iš penkių. Kaip kolega A. Kirkutis jau ne kartą yra klausęs, kodėl jo niekur nekviečia į pasitarimus, tai išties, kolegos, mes, opozicija, pasiryžę bendradarbiauti, padėti, patarti ir priimti, ir palaikyti kad ir nepopuliarius sprendimus, kurių, be abejo, reikia sveikatos sistemoje. Nedarykite tos daugumos, tiesiog šnekėkime, tarkimės ir viskas bus gerai, ko iki šiol nebuvo.
Žiūrėkite, dėl tų eilių įstatymo. Prieš du mėnesius iškėlėme klausimą, kad akivaizdu, kad įstatymui įgyvendinti nėra pasirengta. Jeigu būtų pritarta tada mūsų siūlymui, šiandien nebūtų jokio medikų sąjūdžio, nes jūs patys matėte. Dabar, šiandien, svarstysime tą patį, ką mes siūlėme prieš du mėnesius. Dėl slaptų pirkėjų. Na, ar reikėjo grįžti prie sovietmečio ir psichologiškai terorizuoti vaistininkus? Mes tą siūlėme komitete, čia, Seime, – vis tiek jūs nubalsavote. Turime tokią situaciją. Pagaliau dabar dėl medikų algų. Sveikatos biudžetas auga nemažai. Tiesiog pateikėme siūlymus neatiduoti rezervų ir, be abejonės, kad du trečdalius medikų reikalavimų mes galime išspręsti jau nuo sausio ar vasario pirmos. Visus pasiūlymus jūs atmetėte, net iš esmės nedavėte man pasisakyti. Po to, kai pamatėte savo kolegų nuomonę, jau davėte pristatyti.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Kolegos, be abejo, nereikia daryti tų dirbtinų situacijų, stumti buldozerį. Mes palaikysime. O aš, be abejo, turiu balsuoti už, kolegos, nes komitete neliks ponios A. Širinskienės, kuri, manau, dėl susidariusios situacijos yra daugiausiai kalta. Tikriausiai A. Veryga šiuo atveju buvo jos marionetė ir tiesiog neatsispyrė tiems sprendimams.
PIRMININKĖ. Ačiū, Antanai, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tikrai su džiugesiu palydžiu komiteto pirmininkę į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nors gerbiamas kolega A. Matulas įžvelgė ir teigiamų aspektų, kad gerbiamos A. Širinskienės neliks Sveikatos reikalų komitete, aš kartu įžvelgiu neigiamų, kadangi Kaimo reikalų komitete neliks ministro B. Markausko. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima dirbti ir būti atsakingam už sritį ir tuo pačiu metu dalyvauti dviejuose komitetuose, nes ministrai paprastai dalyvauja abiejuose, tai yra komitete pagal savo sritį. Dažnai kviečiamas… Kaip galima suderinti darbą?
Manau, kad čia problema yra ir tam tikra diagnozė, kad valstiečiai traukiasi iš Kaimo reikalų komiteto, tai yra jų bazinis komitetas, dėl kurio jie kovojo kadencijos pradžioje. Šiuo metu jį apleidžia ir suprantama, dėl ko apleidžia. Dėl to, kad galima būtų išvengti atsakomybės, neva ir ne aš, nebuvau komitete. Komitetas – silpnoji vieta, kur šiandien jau matome, kad apleistos, tam tikros vėliavos nuleistos dėl saugiklių įstatymo, jau matome, kad faktiškai eina ūkininkų apmokestinimas. Taip pat kitos problemos: regionuose darbo vietų mažėja, kas buvo žadėta didinti, atvirkščiai, iš regionų patraukiamos darbo vietos, ne iš valstybinių institucijų. Tai matyti diagnozė, kad jūs kapituliuojate, bet vis tiek atsakomybę reiks prisiimti, nors liekate ir mažuma Kaimo reikalų komitete. Siūlau vis tiek nepritarti ir bent jau B. Markauską išsaugoti tame komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Dar viena nuomonė už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visai nesvarbu, kas buvo valdančiojoje koalicijoje, ar balti, ar raudoni, žali ar geltoni – visada frakcijos sprendė, kas bus kokiame komitete, ir frakcijų kvotos, ir patys Seimo nariai. Aš manau, kad mažiau tuščiai ginčykimės. Tauta iš mūsų laukia protingų sprendimų, o ne tuščių ginčų. Tai gal produktyviau leiskime laiką, nes mūsų tuščios kalbos valstybei brangiai kainuoja. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė nuomonė – E. Gentvilas. Nuomonė prieš. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kol nepamiršau, nes paskui nebeliks laiko padėkoti poniai R. Baškienei už tą katorgišką darbą, kaip juokėmės, spalvotais pieštukais lenteles daryti. Tikrai katorgiškas darbas, nes opozicija šiuo atveju savo problemų nesprendė, problemas sprendė valdantieji, ir tikrai sudėtinga buvo laviruoti ir išlaviruoti.
Tai dabar mes turime tokią situaciją, pakartosiu. Ministras B. Markauskas – ne Kaimo reikalų komitete, kitas ministras – A. Veryga – Audito komitete, ir nežinau, ponia I. Šimonytė turbūt paliudys, kad ponas A. Veryga ten nėra aktyvus narys, kitų duomenimis, faktiškai nesilanko. Nežinau, valdantieji turėjo tokį rezervą, tai yra Audito komitetą, kuris skirtas pirmininkauti opozicijai, todėl labai lengva ranka atsisakėte ten savo komiteto narių, užsidangstėte, kaip aš sakau, plyštančias kelnes kituose komitetuose, sprendžiate savo problemas.
Apmaudu, kad šitaip sutrinka Seimo darbas, rezultatyvus darbas, galėtų kur kas greičiau viskas vykti, kaip kolegos sakė, jeigu būtų normalus tarimasis, o ne tam tikras diktavimas iš tos tariamos daugumos, kuri faktiškai tos nominalios daugumos nebesukrapšto. Tardamiesi mes galėjome nenueiti į konfliktinę situaciją, į atidėliojimus. Deja, tarimosi nebuvo, šiandien santaikos taip pat, deja, neatsirado. Aš negaliu balsuoti už šitą projektą, tai nebuvo mūsų iniciatyva ar dėl mūsų kaltės atsiradęs. Aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kad ir kokios jos būtų – liūdnos ar pamokančios, reikia apsispręsti, balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl komitetų patvirtinimo, kad rytoj jau galėtų komitetai susirinkti ir toliau atsakingai dirbti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimas įvyko. Balsavo 113 Seimo narių: už – 64, prieš – 25, susilaikė 24. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1375(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, pagal mūsų darbotvarkės laiką aš prašau…
D. Kepenis – replika po balsavimo.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi mano pavardė čia ne kartą buvo minėta, tai noriu kai ką pasakyti.
Aš visą gyvenimą buvau mokytojas, aš turėjau 31 tūkst. mokinių, kurie stebi mano gyvenimą, kurie stebi mano veiklą, tai, ką aš čia veikiu, ir jie reaguoja. Įdomiausia tai, kad jie reaguoja ne į mano nuotaiką, ne į mano žodžius. Jie reaguoja į mano patarėjų, mano mokytojų, mano teisėjų žodžius, tuos, kurių aš niekada čia nepasakiau. Aš niekuomet nesakiau apie paminklą stribams ir partizanams. Tokių žodžių nebuvo ir negalėjo būti, aš niekuomet taip net negalvojau. Savo mokiniams aš visada sakydavau: sveikatai reikia ramybės, reikia tiesos, reikia pasitikėjimo, meilės vienas kitam. Tai yra svarbiausia, nes tu, žmogau, esi dvasinė būtybė.
Bet jie dabar girdi, kad D. Kepenis pablūdo ir kažką ragina. Aš niekuomet to nesakiau, aš raginau susitaikyti, atleisti vieni kitiems, nes įtampa yra didžiulė. Tie žmonės, kurie važiuoja iš Lietuvos, jie važiuoja ne tik dėl ekonomikos – jie važiuoja dėl įtampos, dėl prarasto tikėjimo. Aš visą laiką sakiau, kad tai yra svarbiausia.
Todėl noriu pasakyti. Mielieji, kai jūs minite žmogų, kuris yra mano mokinys, t. y. sveikuolis, noriu pasakyti, ką reiškia sveikuolis. Tai yra žmogus, kuris giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe kiekvieną dieną savo kūną, sielą ir dvasią grūdina, sotina ir apvalo vardan darnos savyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, visatoje, vardan meilės, tiesos ir gėrio. Mylėkime vienas kitą, atleiskime ir viskas bus gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė replika po šio balsavimo dėl Seimo nutarimo. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Jau matyti, kad Švietimo ir mokslo komitete tikrai liūdna nebus, nes kai kurie kolegos suteikia naują prasmę iškasti sau dar gilesnę duobę. Aš tiesiog draugišką patarimą. Jau kai pasakėte kokią nors nesąmonę, kokį nors liapsusą, tai tikrai nepulkite už lopetos, nepradėkite kasti sau dar gilesnės duobės, nes kuo toliau, tuo daugiau suteikiate peno dar kartą jus kritikuoti ir abejoti jūsų kompetencija ir tinkamumu būti tame komitete. (Balsai salėje) Tiesiog jau viskas, ačiū, supratome.
13.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1368 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, ir aš prašau Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“. Prašome, žodis jums. Pateikimas. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1368.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pagal Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, kai Seimas patvirtina Nacionalinės sveikatos tarybą, ji išsirenka pirmininką. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tarybos siūlomą kandidatą į tarybos pirmininko pareigas tarybos kadencijai. Taryba 2017 m. spalio 24 d. išsirinko kandidatu į pirmininkus A. Raslaną. Atsižvelgdamas į tarybos siūlymą, teikiu Seimui A. Raslaną skirti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kandidatą. Jums suteikiamas žodis. Taip, į tribūną. Tokia yra procedūra – kandidatūrų svarstymas. Jūs galite kalbėti iki penkių minučių, bet jeigu kalbėsite racionaliau ir trumpiau, taip pat dėkosime.
A. RASLANAS. Laba diena visiems. Esu Algirdas Raslanas, kandidatuoju į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkus. Norėčiau pasakyti, kad tas kandidatavimas iš tikrųjų susietas su tuo, kad šiuo metu atsirado tikrai didelė viltis, jog yra galimybė šiek tiek pakeisti Nacionalinės sveikatos tarybos veiklą, nes pati funkcija jau yra pakoreguota ir ji skamba daug geriau. Tai yra Nacionalinė sveikatos taryba ne tik gali patarti formuojant nacionalinę sveikatos politiką arba sveikatą visose politikose, tačiau įgyvendinti ir daugelį priemonių.
Kita vertus, vis dėlto Nacionalinė sveikatos taryba yra sudaryta iš žymių specialistų, ir reikia atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą pakoregavus įstatymą mes matome, kad Nacionalinę sveikatos tarybą sudaro ir žymūs mokslininkai, ir specialistai, kurie susieti ir su maisto, ir su visuomenės sveikatos, ir su sveikos gyvensenos poreikiu, ir visų nevyriausybinių organizacijų…
Akivaizdu, kad tokia organizacija yra patariamoji, bet, kita vertus, vis dėlto šiandien įgyvendinama Vyriausybės sveikatos programos dalis. Reikia pasakyti, kad pagal ją yra didelės galimybės šiandien vykdyti labiau sveikos gyvensenos politiką, tai, ką akcentuoja Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetis.
Atsiranda viltis daugiau dėmesio skirti mokinių sveikatos stiprinimui. Kas susiję su šauktinių sveikata – tas klausimas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir mokinių sveikata. Tai iš esmės atliepia Vyriausybės programą dėl sveikos mitybos, tačiau nepakankamai dėl psichinės sveikatos, dėl fizinio aktyvumo ir kitų priemonių. Įgyvendinama Vyriausybės programa mokyklose ir per Bendrąją sveikatos ugdymo programą, prevencines ir kitas programas.
Jeigu pasižiūrėtume į visuomenės sveikatos dalį, visuomenės sveikatos biurų veikla vis ryškėja, ji yra patenkinama, pateisinama ir turėtų būti stiprinama. Kita vertus, vis dėlto į Nacionalinės sveikatos tarybos ratą patenka nevyriausybinis sektorius, kuris yra platus, ir galbūt natūralios medicinos kai kurių metodų įteisinimas padėtų praplėsti galimybę žmonėms būti sveikesniems ir taikyti sveikesnius metodus.
Reikia pasakyti, kad Nacionalinei sveikatos tarybai reikėtų peržiūrėti savo dokumentus, strateginį planą ir kitus dokumentus, nes lėšos yra minimalios – tik kelių žmonių atlyginimui, todėl telkimas dėl ekspertinės analizės įstatyminės bazės – teikiamų įstatymų, poįstatyminių aktų – būtų labai svarbus.
Lygiai taip pat ir tarptautinės konferencijos arba naujausių žinių iš pasaulio sveikatos klausimais pateikimas Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir kitoms institucijoms taip pat būtų labai naudingas ir mes numatome tokią veiklą plėtoti.
Turbūt pabaigai galėčiau pasakyti, kad, kaip minėjau, yra politinė valia parengti ir pradėti įgyvendinti Lietuvos arba Nacionalinės sveikos gyvensenos programą, ji galėtų vadintis ir Sveikatos tausojimo ir stiprinimo programa, kuri pakeistų mūsų požiūrį. Pirmiausia skatintų žmones gyventi sveikai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti keturi Seimo nariai. Likite tribūnoje ir atsakysite į klausimus. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man teko būti vienam iš steigėjų kuriant Nacionalinę sveikatos tarybą. Išties jos vaidmuo ir reikšmė buvo labai didelė darbo pradžioje, nes visi Seimo nariai savo stalčiuose turėjo metinį pranešimą ir priimdami sprendimus dažnai vartydavo ir žiūrėdavo, kokia yra situacija. Tai, mačiau, darė ir priešais mane sėdėjęs buvęs premjeras A. Kubilius. Bet dabar akivaizdu, kad ta įtaka yra prarasta. Tai rodo kad ir jūsų naujos komisijos aktyvumas, nes jūs vos susirinkote ir vos išsirinkote pirmininką. Gal galite pasakyti, kaip jūs vis dėlto bandysite dirbti, kad tas autoritetas Nacionalinės sveikatos tarybos, įtaka sugrįžtų? Gal galite sukonkretinti, tarkim, tris kryptis, kuriomis jūs daugiausiai veiksite ir sieksite nuveikti ženklesnių darbų?
A. RASLANAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai pastebėjote, kad pusę metų taryba veikė prastai arba, sakykim, visai neveikė.
Kita vertus, šiuo metu pozityvu yra tai, kad jau pirmininkas turėtų būti etatinis žmogus. Tas žmogus ir turėtų sukti pagrindinį darbą, nes visuomeninė nevyriausybinė organizacija, koks tarybos statusas buvo iki tol, buvo gana neveiksni arba ji tiktai teikdavo rekomendacijas. Aš manyčiau, kad dabar yra nedidelė galimybė padėti arba kooperuotis, koordinuotis tarpusavyje įgyvendinant daugelį dalykų arba juos analizuojant pateikti realius, konkrečius siūlymus. Dirbantys etatiniai žmonės sugebėtų tai, mano požiūriu, padaryti.
Kita vertus, tarybos nariai yra pasiskirstę funkcijas. Jau kiekvienas šiandien yra atsakingas už tam tikrą dalį ir dalis iš jų labai aktyviai veikia. Vadinasi, savo asmeniu tie tarybos nariai jau prisidėtų prie sveikatos politikos įgyvendinimo vienokiais ar kitokiais būdais.
Dabar kalbant apie tai, kokie pagrindiniai uždaviniai. Vis dėlto mes matome, kad šiuo metu populiarėjanti sveika gyvensena ir sveikas gyvenimo būdas… Priimti įstatymai, ypač Alkoholio prevencijos įstatymas, yra labai pozityvūs, bet mes matytume, kad turi būti tolesnis veiksmas stiprinant visuomenės sveikatos biurus, jų dalis ir ypač mokyklose tą dalį.
Psichinės sveikatos stiprinimas – dar taip pat labai svarbi dalis, nes tai susieta su savižudybių prevencija. Tokios konferencijos jau buvo kai kuriose aukštosiose mokyklose. Mes matome, kad šita dalis taip pat būtų vienas iš labai svarbių dalykų.
Nėra abejonės, kad žmonių skatinimo sistema gyventi sveikai ir tos dalies stiprinimas per valstybės politiką taip pat būtų labai perspektyvus dalykas dėl žmonių sveikatinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, aš apie jūsų biografiją. Pristatant jus yra rašoma, sakoma, kad jūs esate Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas. Kurios dabar, kurios pusės?
A. RASLANAS. Socialdemokratų. Pagrindinės, nežinau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nelabai žinote kas.
A. RASLANAS. Ne. Aš žinau kas, bet aš nežinau, kaip pavadinti.
PIRMININKĖ. Pasakykite pirmininko pavardę, gal tada orientuosimės.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kurio dabar pirmininko jūs būsite?
A. RASLANAS. G. Palucko.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). G. Palucko.
PIRMININKĖ. Daugiau komentarų dėl savo partiškumo jūs neturite? Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis, noriu pasakyti, kad sveikiname. Ko gero, tas darbas pradės judėti ir aktyviau, ir greičiau. Vis dėlto bus matomos jūsų siūlomos rekomendacijos ir kiti dalykai. Ypač mane domina jaunoji karta. Mes dabar turime tiktai kelias kūno kultūros pamokėles. Mokykloje reikėtų trijų, studentams taip pat, nes esmė yra ta, kad jaunuolių, kurie vyksta atlikti karinę tarnybą, fizinis pajėgumas yra labai silpnas. Kaip jūs manote, ar mes kartu sugebėsime paveikti Švietimo ir mokslo ministeriją, kad ji pradėtų vykdyti nors nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Kūno kultūros įstatymą? Ten būtų trys pamokos, pradinukams jau yra. Ar studentai galėtų rinktis tris ir dar papildomus krūvius? Vis dėlto jūs pats sakote, kad judėjimas yra mūsų sveikata ir ateitis. Norėčiau pagalvoti apie tai, ar jūsų taryba aktyviai galės šiuo klausimu dirbti ta kryptimi?
A. RASLANAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis yra labai aktualus. Turiu pasakyti, kad ir šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta Kūno kultūros ir sporto įstatymo svarstymas. Ten jau yra įrašytos trys kūno kultūros pamokos, kuo reikėtų džiaugtis.
Kita vertus, aukštosiose mokyklose yra pasirinkimas ir tai iš tikrųjų nėra gerai, nes aukštosios mokyklos prarado fizinį aktyvumą ir sportą. Kol kas dėl to nėra aiškių sprendimų. Akivaizdu, kad performavus Kūno kultūros ir sporto departamentą ir pervedus, ar kaip čia pasakyti, reorganizavus į Švietimo ir mokslo ministeriją, dalis arba, sakykim, Kūno kultūros ir sporto fondas kaip tiktai būtų skirtas mokiniams sveikatinti, t. y. fizinio aktyvumo ir kitoms neformalaus ugdymo reikmėms. Taip pat dalis tų lėšų galėtų būti panaudotos ir bendruomenių sportui stiprinti galbūt per visuomenės sveikatą ar per bendruomenes. Aš tikrai manau, kad dabar yra galimybė sustiprinti būtent mokinių sveikatinimo dalį. Akivaizdu, kad tikrai mes turėtume palaukti jau 2018 metų rudens. Bet dėl studentų turiu abejonių, nes šiandien nėra jokios programos, kuri skatintų studentus aktyviau sportuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Galite atsisėsti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi frakcijos nepareiškė noro dar kartą susitikti su kandidatu ir diskutuoti frakcijose, ar galime pritarti Pirmininko siūlymui dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Galime. Balsuoti po pateikimo nereikia. Gal irgi galime susilaikyti dėl nuomonių?
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl paskyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko slaptas balsavimas. Leiskite patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jūs puikiai žinote jo sudėtį. Ar galime pritarti ir patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Dėkoju. Slaptas balsavimas dėl kandidatūros vyks 14 valandą.
13.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIIIP-1301 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, kad kartu galėtume vykdyti kitas slapto balsavimo procedūras dėl Seimo nutarimų, prieš tai Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIIIP-1301. Kviečiu E. Jovaišą. Pakeitimų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra. A. Armonaitė kalba pirmoji. Primenu, kad mums, kolegos, šiuo nutarimu reikia patvirtinti Valstybinę kalbos komisiją, atleisti senąją ir atitinkamai paskirti naują. Prašau, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Išties peripetijos, kurios dabar mūsų valstybėje ir viešojoje erdvėje vyksta apie Kalbos komisijos sudarymą, pirmininko skyrimą, privertė truputį plačiau pažvelgti į tai, kaip vis dėlto atrodo ta mūsų kalbos politika ir kokios yra jos ištakos. Išties kardinolas A. Ž. Rišeljė yra pasakęs: „Kas valdo kalbą, valdo valstybę.“
Yra įdomu tai, jog anksčiau Kalbos komisijos nariai dažnai cituodavo šituos kardinolo žodžius tarsi implikuodami, jog jie turi didesnę galią kartais, ko gero, net negu sprendimų priėmėjai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuo pat savo pradžios buvo labai glaudžiai susijusi su politikais ir su politika. Aš tik priminsiu, nežinau, ar žinote, jog šią komisiją įsteigė Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas. Visada ten dalyvavo politikai. Dabar čia irgi tam tikra forma dalyvauja politikai todėl, kad Švietimo ir mokslo komitetas sprendžia, kas turi būti nariai, kas turi būti pirmininkas.
Politikai daro įtaką Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veiklai, bet ir pati komisija nevengia dalyvauti politiniuose klausimuose, pradedant nuo pirminės VLKK pozicijos dėl dekoratyvinių, pabrėžiu, dvikalbių meninių akcentų Vilniaus mieste, baigiant vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose. Kiekvienam politikui, kuris vis dėlto įsivaizduoja, kad turi monopolį ir turi galią spręsti dėl kalbos klausimų, aš patarčiau perskaityti vieną visai neseniai išleistą knygą, tai yra praeitais metais išleistą, L. Vaicekauskienės ir N. Šepečio sudarytą knygą „Lietuvių kalbos ideologija“. Ši knyga iškelia labai teisingus ir prasmingus klausimus, kuriuos mes vis dėlto turėtume apsvarstyti gyvendami jau 2017 metais. Ar iš tiesų vis dar gyvename savo bendrinės kalbos kūrimo pradžioje ir vis dar beviltiškai šitos kalbos nemokame? Ar iš tiesų mums reikia specialios komisijos, kuri seka jau sunormintą ir susiformavusią kalbą?
Niekam nereikia įrodinėti, kad yra būtinybė turėti standartizuotą kalbą, kad reikia turėti kalbos tyrimus, raidos analizę ir t. t. Bet ar mums tikrai reikalinga kalbos policijos funkcija? Nesu tuo tikra. Praėjusiame posėdyje Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas minėjo, kad iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovo laukia (cituoju): „Objektyvumo be jokių išankstinių nusistatymų“. Tačiau kaip mums, politikams, sprendimų priėmėjams, kurie šiandien esame priversti priimti sprendimus dėl komisijos sudėties, kaip mums vertinti tai, kad gerbiamo A. Antanaičio vadovaujamas portalas dar visai neseniai pusę Seimo paskelbė kalbos išdavikais už tai, jog pagaliau mes ryžomės spręsti savo bendrapiliečių problemas – pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimą? Žinoma, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo politinę nuomonę, aš to nekvestionuoju. Tačiau visai kitas klausimas yra pretenduoti į objektyvumą ir nešališkumą, kartu sprendimų priėmėjus išdedant į šuns dienas savo vadovaujamame portale už tai, kad mes įgyvendiname savo politinę darbotvarkę.
Tai iš tikrųjų daug pasako apie būsimą politinę, pabrėžiu, politinę, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kryptį. Iš tiesų man buvo sunku patikėti, kai aš girdėjau apžvalgininkus kalbant apie tai, kad užsienyje nėra analogijos, kurią mes turime VLKK pavidalu. Taigi mano komanda pasidomėjo, kokie yra užsienio valstybių pavyzdžiai. Tiesą sakant, tai yra tiesa, bent jau Vakaruose mes neradome nė vienos analogijos. Taip, egzistuoja kalbų institutai, panašūs į Lietuvių kalbos institutą, egzistuoja Valstybinės kalbos inspekcijos analogai, tačiau nieko panašaus, ką mes turime čia, Lietuvoje, mums nepavyko rasti. Žinoma, yra kiti ekstremumai, yra Rusija, kur Prezidentas vadovauja Rusų kalbos tarybai. Aš nemanau, kad tai yra kelias, kuriuo mes vis dėlto turėtume eiti.
Praeitą savaitę girdėjome prisistatymą ir, tiesą sakant, aš pasigedau krypties ateičiai, kaip mes vis dėlto galėtume vystyti savo kalbą ir kaip ją sustiprinti. Mes galėtume įtraukti visuomenę į kalbos raidos klausimus, pavyzdžiui, ieškant ir siūlant naujos kalbos terminus, kaip yra Estijoje. Mes galėtume stiprinti ir skatinti mokytis lietuvių kalbos užsieniečius, pavyzdžiui, Ukrainoje ar Gruzijoje. Mes galėtume stiprinti ne tik lietuvių kalbą, bet apskritai kalbų įvairovę Lietuvoje, kaip tai yra Norvegijoje. Mes galėtume propaguoti lietuvių gestų kalbą ir tautinių bendrijų kalbas, kuriomis yra kalbama. Apie tai Valstybinė lietuvių kalbos komisija nekalba nieko. Ji kalba apie politiką, ji kalba apie tai, kad mes vis dar nemokame savo gimtosios kalbos, kad mes tarsi vis dar gyvename savo kalbos kūrimo pradžioje ir vis dar beviltiškai savo kalbos nemokame.
Taigi, deja, aš matau, kad lietuvių kalba ir toliau lieka ne bendruomenės, o siauro rato susitarimų rankose. Mes toliau girdėsime tai, kokie mes esame beviltiškai nemokantys kalbos, kad mes esame kalbos išdavikai. Man jau norėtųsi pozityvių pokyčių ir žvilgsnio į priekį, deja, šiandien to aš nematau. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kviečiu dalyvauti diskusijoje G. Landsbergį. Prašau, kolega. Jūs frakcijos vardu – septynios minutės.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesą sakant, pagrindinė problema, kurią aš matau šią komisiją sudarant, kai mes stebėjome tokį spektaklį, tai yra užduotas klausimas, kas yra ši institucija? Ar tai yra geriausi šalies kalbos mokslininkai, išmanytojai, gebantys ir galintys nustatyti kalbos naudojimo taisykles, pritaikyti mūsų kalbą besikeičiančiam pasauliui, išsaugoti tai, kas turi būti išsaugota? Ar tai yra politinė organizacija?
Į šį klausimą, rodos, šiandien ir bus atsakyta. Mano nuomone, jeigu mes kalbame apie kokio nors pobūdžio mokslą, politika neturėtų būti sprendžianti, kuria kryptimi eina mokslas. Jeigu mes įsivaizduotume kitą sritį, ne lietuvių kalbos gramatiką, įsivaizduokime, kad Seimas sudarytų komisiją, kuri nagrinėtų geografijos tiesas ir balsuotų pagal, sakykime, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko poreikį. Klausimas būtų, kurioje pusėje yra šiaurė? Ir politikai nuspręstų, kad visiškai kitoje, negu mes manėme iki šiol. Nes juk Seimas yra Tautos atstovybė ir turi teisę spręsti visiškai bet kokius klausimus, net ir tuos, kurie prasilenkia su sveiku protu arba mokslo įrodymais.
Aš turėjau nepaprastai įdomių keletą diskusijų mums visiems, aistrų daug keliančių klausimų, tai dėl trijų raidžių. Yra tokia knyga „Didžioji lietuvių kalbos gramatika“. Mano supratimu, tai yra mokslinis leidinys, juoba kad redakcinėje kolegijoje yra tikrai turbūt žymiausi lietuvių kalbos mokslininkai. Štai šioje gramatikoje, 19 jos puslapyje, yra tokia išnaša: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: q, x, w, kiek rečiau ä, ö, ü, kitos.“ Atleiskite, aš nežinau, aš nesu kalbos mokslininkas, aš tiesiog esu paprastas mėgėjas, greičiau sakyčiau. Perskaitęs šią mokslinę knygą, pamatęs joje įrašytą leidimą vartoti raides, aš nuėjau pas mokslininkus paklausti jų nuomonės, sakau, gerbiami mokslininkai, jūs man paaiškinkite, tai kodėl jūs patys, redagavę štai šią fantastišką knygą, įrašę joje raides, kurias galima naudoti asmenvardžiuose, vėliau imate kovoti prieš tas raides? Ir vienas iš tų mokslininkų, beje, redagavęs šią gramatiką, sako, taip, aš redagavau šią knygą, aš įrašiau tas raides, vienintelis dalykas, aš neprirašiau išnašoje, kuriame paso puslapyje tas raides galima naudoti.
Ir tai, gerbiamieji mano kolegos, jau yra politika. Tai nebėra mokslas. Tai yra politinis vieno žmogaus apsisprendimas, kuriuo jisai grindžia savo pažiūras, ne mokslu. Todėl aš šiandien niekaip negaliu palaikyti nei komisijos sudarymo, nei pirmininko paskyrimo dėl vieno paprasto dalyko – dėl to, kad ši komisija ir šis pirmininkas yra politinis paskyrimas. Politikai nusprendė, koks pirmininkas turi būti, politikai nusprendė, kokia komisija turi būti, ir politikai parodo pirštu prikišamai tai komisijai kryptį. Tai nebėra mokslinė institucija. Tokiu būdu yra diskredituojamas mokslinės institucijos vardas.
Aš esu pateikęs pataisas, gerbiami kolegos, kurios leistų grįžti prie ištakų, kurios leistų formuoti komisiją ne politikams, o mokslo institucijoms, kurios leistų pirmininką išsirinkti toje institucijoje patiems mokslininkams. Atiduokime mokslui tai, kas priklauso būti mokslo rankose. Jeigu mes šiandien nepalaikytume komisijos, jeigu mes nepalaikytume pirmininko, tikėtina, kad mes galėtume naujais principais sudaryti komisiją. To mums visiems ir linkiu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kalbėti diskusijoje I. Degutienę. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tiek, kiek dirbu Seime, pirmą kartą toks susidomėjimas būtent Lietuvių kalbos komisija. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad mūsų Seimas atkreipia dėmesį į šios komisijos darbą, ir turbūt kiekvienas jau ir iš mūsų čia diskusijos kažkaip skirtingai suprantame, kokia tai yra komisija ir kokia jos funkcija.
Pirmiausia gal daug nekalbėdama tuščiai pacituosiu, kas yra parašyta Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme. Taigi buvo priimtas net įstatymas, kuriame labai aiškiai sakoma, kad šita komisija yra valstybės įstaiga, sudaryta iš 17 narių, kuriuos pasiūlė universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Pagrindiniai šios komisijos uždaviniai: teikti Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos, Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, taip pat teikti Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos, atkreipiu dėmesį, teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.
Taigi šis įstatymas dar kartą suponuoja, kad komisija yra ekspertinė institucija. Konstitucinis Teismas viename iš savo sprendimų yra pasakęs, kad Seimas negali neatsižvelgi į minėtos komisijos oficialią išvadą svarstydamas su kalbos politikos dalykais susijusius klausimus.
Na, o dabar prie praktikos. Čia yra teorija, t. y. reglamentuota įstatymu. O kas vyksta?
Kol kas iki šiandien priimtų sprendimų dirbu Teisės ir teisėtvarkos komitete. Mums buvo uždavinys Teisės ir teisėtvarkos komitete sudaryti ekspertinius klausimus kažkokiems menamiems ekspertams dėl tų nelaimingų trijų raidžių rašymo, nors yra ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas, ir yra šitos komisijos išaiškinimas, kaip pase reikėtų rašyti. Tačiau man ir komitete kilo klausimas, ir dabar noriu jums tą patį klausimą užduoti, kas yra būtent šita komisija, kokį ji ekspertinį vertinimą ar atlieka, ar neatlieka, ir kitas dalykas, tą, ką girdėjau viešuose būsimo komiteto, atsiprašau, komisijos pirmininko pasisakymuose, kad bus pakviesti į šitą komisiją ekspertai, kurie teiks pasiūlymus. Tai man tada išvis kyla klausimas, ar reikalinga tokia komisija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, jeigu jinai yra ne ekspertinė, o politinė, ir dar jinai samdysis ekspertus. Tai mes tada sukuriame dar vieną politinę instituciją.
Todėl aš šiandien po visų pasisakymų, po įpareigojimų tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tiek visam Seimui dar kartą kviestis nežinia iš kur ekspertus, taip, yra daug lietuvių kalbos ekspertų, tai ir Lietuvių kalbos institutas, ir universitetai, ir panašiai, tikrai nesuprantu, kam reikalinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri šiandien dirba pagal jai net priimtą įstatymą, kuriame yra aiškios nuostatos. Galbūt mes tada iš viso stabdome šios komisijos veiklą, keisdami įstatymą, tiksliau, nutraukiame jos įgaliojimus, arba tada laikykimės raidės įstatymo, kur aiškiai pasakyta, kad šita komisija yra ekspertinė komisija, jinai konsultuoja Seimą, Vyriausybę ir prezidentūrą taip, kaip aš jau citavau iš įstatymo, kas yra parašyta.
Todėl šiandien, kai yra toks chaosas ir taip viskas suvelta, iš tikrųjų negaliu balsuoti už šios komisijos veiklą ir jos sudarymą. Arba darykime išvadas, kurios yra faktiškai įteisintos įstatyme, arba tada iš viso naikinkime komisiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. Apsispręsime. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašau balsuoti po svarstymo dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projekto Nr. XIIIP-1301.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Yra trys straipsniai. 1 straipsnis. Galime jį priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnis, kad būtų atleista iš pareigų pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, o to reikalauja įstatymas. Galime priimti? Galime.
Dėl viso Seimo nutarimo. A. Gumuliauskas – nuomonė už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš pritariu I. Degutienės pasisakymui, kad ateityje reikėtų spręsti šitą klausimą. Tačiau vis dėlto mes paveldėjome iš ankstesnių seimų tokią tvarką ir mes jau esame finišo tiesiojoje, todėl aš manyčiau, kad kol kas nėra tikslinga nieko keisti, ir siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai svarbi institucija, gerbtina institucija, bet, mano supratimu, tiek tradicija, tiek visuomenės sutarimas buvo, jog tai ekspertinio lygio institucija. Deja, valdančioji dauguma ją pavertė politine institucija, politiniu įrankiu. Pritardamas savo vyresniems kolegoms, kurie labai aiškiai išdėstė argumentus, kodėl ši institucija sunkiai galės veikti tokios sudėties, kokios yra šiandien, aš niekaip negaliu pritarti. Kviečiu valdančiąją daugumą dar kartą labai rimtai apsvarstyti tokios komisijos sudėties prasmingumą ir jos galimybę toliau veikti taip, kaip šita komisija veikė iki šiol, ir taip, kokią mes, mano supratimu, ekspertinę komisiją tikėjomės matyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsispręskime balsuodami.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 63, prieš – 10, susilaikė 17. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1301) priimtas. (Gongas)
13.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIIIP-1302 (svarstymas ir priėmimas)
Susijęs – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIIIP-1302. Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš.
Norinčių kalbėti… Minutėlę. Prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kodėl aš norėčiau kalbėti prieš ir balsuodama susilaikysiu? Buvusi, tiksliau sakant, dar šiandien esanti pirmininkė D. Vaišnienė dirbo penkerius metus. Mano nuomone, tikrai labai profesionaliai vykdė visas pirmininkės pareigas, kaip įstatyme viskas numatyta. Galėčiau tiesiog priminti, kad vadovaujant D. Vaišnienei komisija atliko tikrai daug reikšmingų darbų, tarp jų priimtos Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose gairės, papildyti elektroniniai ištekliai, į internetą perkelti pasaulio vietovardžiai, nuolat svarstomos kalbos normos, atnaujinama rašyba ir skyryba, sutvirtėjo tarptautinis būtent šios komisijos autoritetas. D. Vaišnienė šiuo metu yra Kalbos paslaugų teikimo asociacijos bei Europos kalbos išteklių konsorciumo narė. Iš tikrųjų buvo aktyviai bendradarbiaujama su akademine bendruomene, universitetais ir kitomis institucijomis.
Dar noriu priminti Seimo nariams, kad ši komisija visada teikia ataskaitas. Svarstant komisijos ataskaitas Seime, taip pat niekada negirdėjau per penkerius metus jokių priekaištų D. Vaišnienei, kaip komisijos pirmininkei. Dar viena. Jos nuopelnus puoselėjant lietuvių kalbą 2014 metais Lietuvos Respublikos Prezidentė įvertino – paskyrė jai valstybinį apdovanojimą, tai yra ordino „Už nuopelnus Lietuvai “ medalį. Aš tikrai buvau nustebinta, kodėl Švietimo ir mokslo komitetas nesiūlė teikti jos kandidatūros dar vienai kadencijai. Manau, kad tikrai tas žmogus buvo labai tinkamas eiti šias pareigas. Todėl negaliu balsuoti už jos atleidimą.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų valstybės apdovanojimas tai nėra tas argumentas, kad nebūtų keičiamas žmogus. Tada aš irgi kaip Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, ką, aš esu neliečiamas? Taip nėra.
Antra. Buvo ne kartą akcentuojama, kad komisija paversta politiniu instrumentu. Tai dabar paaiškinkite, kada ji virto politiniu instrumentu? Nes dabar dar ta komisija nepradėjo veikti ir jai nepradėjus veikti aštuoni kandidatai, manau, tikrai paskatinti iš šalies, išreiškė savo išankstinę nuostatą prieš kandidatą į komisijos pirmininkus. Akivaizdžiai tuo rodoma, kad dalis komisijos narių tikrai pasiduoda tam tikram politiniam spaudimui. Tas komisijos atsinaujinimas tikrai yra reikalingas ir tikrai jis nesugriaus komisijos darbo. Todėl kviesčiau vis dėlto palaikyti siūlomą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame po svarstymo, kokios būtų mūsų nuomonės.
Balsavimo rezultatai: balsavo 93 Seimo nariai: už – 61, prieš – 14, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Keturi – už, keturi – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Gal galime balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Ačiū, kolegos. Gal matydami, kaip mes vėluojame pagal laiką…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 59, prieš – 14, susilaikė 19. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1302) priimtas. (Gongas)
13.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1303 (svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas susijęs darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“. Svarstymas. Diskusija. Nori kalbėti E. Jovaiša. Prašom, kolega. Prašome diskutuoti į tribūną. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jums iš šios garbios tribūnos teks pasakyti savo kalbą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tiesą sakant, ta komisija, kuri yra dabar pasiūlyta, ir kaip tik dabar matome, kad ji buvo patvirtinta, Švietimo ir mokslo komitete ji buvo išrinkta vienbalsiai. Už balsavo 11, prieš buvo nulis. Gerbiamieji kolegos, šitas balsavimo rezultatas rodo mūsų bendrą supratimą ir sutarimą Švietimo ir mokslo komitete. Tai viena.
Antra, dėl pirmininko kandidatūros. Aš manau, kad A. Antanaičio kandidatūra turėtų būti priimtina visoms pusėms – ir tiems, kuriems iš tiesų svarbi kalbos praktika, ir tiems, kuriems svarbi ekspertinė komisijos veikla. Tai neutralus kandidatas, aš labai noriu tuo tikėti, sugebantis pagarbiai išklausyti visas puses, kelti klausimus ir drauge ieškoti logiškai pagrįstų, faktais paremtų atsakymų, viešai pateikti ir aiškinti komisijos nuostatas visuomenei. Komisija pagaliau yra kolegiali institucija ir pirmininkas neturi išskirtinių įgaliojimų, todėl labai svarbu jo gebėjimai moderuoti komisijos posėdžius, diskusijas, dirbti su tekstais, išnagrinėti ir sudėti argumentus. Ir aš tikrai siūlyčiau patvirtinti, patvirtinus komisiją, išrinkti jos pirmininką, palinkėti komisijai vaisingo, konstruktyvaus darbo. Iš tikrųjų aš nematau priežasčių, kodėl turėtų būti kitaip. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas. Prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimo nariai turėtų žinoti, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas paskleidė neteisingą informaciją dėl balsavimo. Komitetas 11 balsų balsavo patvirtindamas balsavimo rezultatus, be ne už dabartinį siūlomą kandidatą į VLKK pirmininkus. Taip, jeigu komiteto nariai pripažįsta, kad balsai nebuvo klastojami, tai jie balsuoja patvirtindami rezultatus, bet toli gražu ne visi balsavo už šitą pirmininką.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų patikslinimą. Kolegos, po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Urbšys. Komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš rankose turiu protokolo nutartį: pritarti tokiai išrinktai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už svarstymo metu – P. Urbšys. Prašom. Atsiprašau, priėmimo… Suklydau pasakydama, kad svarstymas. Ypatingos skubos Pirmininkas ir neturi skirti, nes šiuo atveju mes vykdome ir svarstymą, ir priėmimą. O priėmimas bus slaptai balsuojant. Nuomones prašome išsakyti prieš slaptą balsavimą. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai daliai Seimo narių gali kilti abejonių, kiek gali siūlomos komisijos pirmininkas būti šališkas ar nešališkas, sprendžiant klausimus, susijusius su trijų raidžių rašymu mūsų asmens dokumentuose. Tikrai man tai buvo keista klausyti, kai norėjo tiesiog iškvosti žmogaus – kokia tavo nuomonė dėl tų trijų raidžių? Ir kandidatas aiškina taip: man svarbiausia ekspertų nuomonė, atsižvelgdamas į ekspertų nuomonę aš, kaip komisijos pirmininkas, galėsiu pateikti vienokį ar kitokį požiūrį į šią problemą.
Jeigu galvojame šią komisiją depolitizuoti, kad į kalbą būtų žiūrima atsižvelgiant ne į politinius interesus, bet į kalbos interesus, į mūsų tautos kultūros interesus, tai kaip tik toks požiūris yra sveikintinas.
Kita vertus, gali būti nuomonių įvairovė. Ar čia yra blogai demokratinėje visuomenėje? Man atrodo, tai yra privalumas. Mes matome tam tikrą kandidatų į komisijos narius nuomonių išsiskyrimą, kurio negalės ignoruoti naujai siūlomas komisijos pirmininkas. Ir, man atrodo, kaip tik, jeigu mes siekiame depolitizuoti komisijos darbą, tai būtent šis komisijos pirmininkas galės tai padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, mes matome, kad mūsų kalba ir toliau yra ne bendruomenės, ne visuomenės, ne mūsų, visų žmonių, reikalas, o tam tikro siauro kalbos komisarų, kalbos policininkų reikalas. Kaip ir sovietiniais laikais, kai buvo įsteigta ši komisija, taip ir dabar mes matome, kad politikai aktyviai dalyvavo formuojant šią komisiją, o pati komisija aktyviai dalyvauja politikoje ir yra tam tikras politinis ir ideologinis instrumentas. Taigi nėra jokių ženklų, kad visuomenė bus įtraukta į kalbos raidos klausimus, nėra jokių ženklų, kad atviriau žiūrėsime į savo kalbą ir puoselėsime įvairovę. Ir toks laisvas dalykas kaip kalba ir toliau lieka ne bendruomenės, o tiesiog siauro rato žmonių susitarimo reikalas. Aš negaliu balsuoti už. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia dėl tų trijų raidžių. Ši komisija jau tikrai to klausimo nespręs, todėl nereikia klaidinti žmonių.
Antras dalykas. Aš vėl norėčiau šiek tiek patikslinti gerbiamą I. Degutienę. Iš tikrųjų komitete buvo iškelti du kandidatai į komisijos pirmininkus – ir D. Vaišnienė, ir A. Antanaitis, bet balsavo už A. Antanaitį. Nebuvo, kad nebūtų iškelta.
Dėl komunikacijos. Kodėl vis dėlto aš pasiūliau A. Antanaitį į pirmininkus? Aš jo nepažįstu asmeniškai. Žinau, kad jis yra Žurnalistų sąjungos viceprezidentas ir lituanistas. Mano tokia nuomonė buvo – ne kažkokie politiniai dalykai, bet geresnė komunikacija.
Kolegos, mes svarstėme praeitą savaitę Civilinio kodekso ir Lietuvių kalbos įstatymų pataisymus dėl fizinių asmenų pavadinimo. Ir buvo Valstybinės kalbos komisijos pastabų, kad negalima tokių dalykų daryti. Ką parašė buvęs ūkio ministras? Neatsižvelgti, neatsižvelgti, neatsižvelgti. Komisijos pirmininke, aš manau, kad turėjote kreiptis galbūt į Švietimo komitetą ar panašiai – žiūrėkite, mus ignoruoja.
Taigi, gerbiamieji kolegos, procesas prasidėjo (dar kartą pasikartosiu) ir, man atrodo, pabaikime jį garbingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip pagerėjo komunikacija, galime matyti jau dabar. Man priėjus prie mikrofono, kolega davė lapelį, kurį turbūt ne vienas iš jūsų esate gavęs – kreipimąsi dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tvirtinimo, kuriame teigiama: „Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas, ko gero, nežinojo (čia citata), kad jo pavaduotojas M. Adomėnas, įgyvendindamas savo programą „Stabdyk lietuvinimą“, prieštarauja kalbos grynumo, taisyklingumo, tikslingumo kriterijams.“ Tai šmeižtas nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Ir visiškai nenuostabu, kad šis šmeižtas pasirodo lapelyje, išplatintame Seimo nariams, kuriame agituojama balsuoti už A. Antanaitį – portalo, kuriame skelbiami lietuvių kalbos išdavikų sąrašai, Seimo narius šmeižianti informacija. Tai yra metodai, kuriais ginamas dabartinis kandidatas į pirmininkus. Kandidatas į pirmininkus neatsako į paprasčiausius klausimus frakcijoje ir trenkia durimis, aprėkia savo komisijos narius, kad jie nederamai šypsosi kitoje frakcijoje. Šis žmogus turėtų būti nešališkas ekspertas, kuris priims objektyvius sprendimus labai sudėtingose situacijose, kuris sugebės moderuoti už jį moksliškai ir intelektualiai pranašesnių lingvistų, ekspertų darbą, – labai abejoju. Kolegos, jeigu nenorite diskredituoti tos institucijos, jeigu nenorite jai iškasti tiesaus kelio į nebūtį ir panaikinimą, tai nebalsuokite už šį kandidatą.
PIRMININKĖ. Kalbės R. Žemaitaitis. Nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Kolegos, iš tiesų tokių, sakyčiau, aštrokų pasisakymų gal nereikėtų. Kaip tik mes esame ta institucija… Kartais, aišku, asmenines ambicijas išliejame, kur nereikia, bet reikia pritarti, aš manau. Seimas yra ta institucija, kuri atliks ir pažiūrės, kas ten iš tiesų vyksta. Man tai primena tokį dalyką, kad penki nepatenkinti ar du, trys, ir davai dabar darome revoliuciją. Netiks tas pirmininkas, tiks gal kitas. Jeigu tas netiks, tai dar trečias, gal ir ketvirtas, gal ir penktas. Panašiai taip yra su Nacionaline sveikatos taryba. Tarp savęs pešasi, audžiasi ir neaišku, kas ten turi būti. Kolegos, aš iš tikrųjų kviečiu palaikyti. Balsuokime. Aišku, būtų idealu bendru sutarimu. Bendru, kaip matau, nepavyks. Palaikome kolegą. Duokime jam galimybę dirbti ir žiūrėkime. Jeigu po pusės metų bus kas nors tokio, apie ką jūs kalbate, tai galėsime čia susirinkę vėl kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu jums priminti, kad dar prieš savaitę gerbiamas kandidatas stovėjo čia, tribūnoje, kai tuo metu jo leidžiamas portalas, kurio redaktorius jis yra, skelbia valstybės išdavikus. Penkis, o ne vieną, ne du – penkis Lietuvos Respublikos premjerus, du Lietuvos Respublikos ambasadorius, Seimo Pirmininką, dešimt nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrų, gerbiamą Nepriklausomybės Akto signatarą, olimpinį čempioną skelbia valstybinės lietuvių kalbos išdavikais. Aš tikrai nuoširdžiai abejoju, ar toks žmogus gali eiti tokias pareigas. Aš norėjau jo paklausti frakcijoje, kaip jis vertina. Bet, matyt, kraujas jam šiek tiek užkaito ir atsakyti neišdrįso. Aš labai norėjau, jog jis atsiimtų, atsiprašytų ir paaiškintų, kodėl vis dėlto šie žmonės buvo pavadinti valstybinės lietuvių kalbos išdavikais. Labai tikėjausi, kad jis tai padarys, bet to nepadarė.
Šiandien jis sėdi čia ir galbūt apgailestauja dėl to. Bet, gerbiami kolegos, į vieną dalyką aš noriu atkreipti dėmesį, kad net jeigu ir apgailestauja … pasakymas, kad leopardas nekeičia savo dėmių. Aš manau, kad šis žmogus taip pat nepakeis savo nuomonės. Ir nors šiandien jis tyli, mes pastebėsime lygiai tą patį veikimą ir pasigailėsime dėl savo sprendimo šiandien. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytas mintis. Noriu priminti, kad Seimui atskaitingos institucijos skiriamos slaptu balsavimu vadovaujantis Statuto 115 straipsnio 2 punktu. Gerbiami kolegos, leiskite patvirtinti. Manau, mes patvirtinsime bendru sutarimu slapto balsavimo biuletenį. Galime patvirtinti? Galime patvirtinti.
Leiskite paskelbti ir priminti balsų skaičiavimo grupę: J. Baublys, R. Budbergytė, V. Kamblevičius, R. Martinėlis, V. Kernagis, V. Kravčionok ir A. Skardžius. Frakcijų seniūnų prašome užtikrinti kolegų dalyvavimą.
Pradedame slaptą balsavimą, kurį tęsime 20 minučių, iki 14 val. 30 min.
Atsiprašome, kad posėdį užtęsėme 10 minučių. Vakarinį plenarinį posėdį tęsime 15 valandą. Ir jį tęsime pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę.
Rytiniame posėdyje nespėta apsvarstyti įstatymų projektų. Galvosime, kaip juos spėti apsvarstyti arba vakariniame posėdyje, arba ketvirtadienį. Sėkmės visiems. Iki vakarinio posėdžio – 15 valandos.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, kadangi turėjome slaptą balsavimą rytinio posėdžio metu, tai tik dabar galiu paskelbti, kad baigiame rytinį plenarinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.