LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4539

 

2020-05-13  Nr. 109-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-03-16

 

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „šio įstatymo tikslas - reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių, tarp jų valstybės ir savivaldybių, atskaitomybės procesą <...>“, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies.

Pritarti.

Projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Šis įstatymas taikomas viešojo sektoriaus subjektams, jų grupėms, tarp jų valstybei ir savivaldybėms.“

 

 

 

2

12

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje brauktina perteklinė formuluotė „(OL 2013 L 174, p. 1)“.

Pritarti.

 

 

 

2

14

5

3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punkto nereikėtų papildyti įtėviais, įvaikiais, įbroliais, įseserėmis bei sugyventiniais.

Pritarti.

2 straipsnio 14 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

5) vieno iš šios dalies 4 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys (sutuoktinis, sugyventinis, partneris (asmuo, su kuriuo registruota partnerystė), tėvai (įtėviai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, vaikai (įvaikiai) ir vaikų sutuoktiniai, vaikų partneriai);

 

 

2

18

 

4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamą išteklių fondų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 18 dalyje prie išimčių neturėtų būti nurodytas iš Rezervinis (stabilizavimo) fondas.

Nepritarti.

Kadangi pagal Rezervinio fondo nuostatus šis fondas yra valstybės pinigų fondas, o jį valdo Finansų ministerija,

 

 

 

 

 jis turėtų būti priskiriamas prie valstybės viešojo sektoriaus subjektų.

 

 

2

13

 

5. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateikiamą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą bei šio straipsnio 18 dalyje pateikiamą valstybės viešojo sektoriaus subjektų apibrėžimą, svarstytina, ar šio straipsnio 13 dalyje vietoje formuluotės „savivaldybės kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“ neturėtų būti formuluotė „šių įstaigų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir šių juridinių asmenų kontroliuojami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“.

Nepritarti.

Savivaldybėse nėra subjektų, kuriuos kontroliuoja pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

 

 

2

33

 

6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje vietoje formuluotės „socialinių fondų biudžetams“ neturėtų būti vartojama formuluotė „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“.

Iš dalies pritarti.

Turima omenyje ne tik Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetą, bet visų 2 str. 17 dalyje minimų valstybės socialinių fondų biudžetus. Siūloma 2 straipsnio 33 dalį išdėstyti taip:

 „33. Kai šio įstatymo normos taikomos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, valstybės socialinių fondų biudžetams, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, vartojama sąvoka „biudžetas.“

 

 

3,4,

10,

13

 

 

7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3, 4, 10 – 13 straipsnių nuostatas, svarstytina, ar šių straipsnių nevertėtų dėstyti viename skyriuje.

Nepritarti.

3 ir 4  straipsniuose nustatyti principai, kuriais vadovaujantis informacija teikiama ataskaitose, bendrieji reikalavimai ataskaitų informacijai ir  ataskaitas rengiančiam subjektui, o 10-13 straipsniuose – reikalavimai ataskaitų turiniui, konkrečioms ataskaitoms.

 

 

3

3,4

 

8. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų turinį, siūlytina šias dalis sukeisti vietomis.

Pritarti.

 

 

 

4

 

 

9. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio turinį, keistinas šio straipsnio pavadinimas.

Pritarti.

4 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai ataskaitas rengiančiam viešojo sektoriaus subjektui“

 

 

4

3

 

10. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, konkrečiai nurodant, koks subjektas negauna pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto (ne viešojo sektoriaus subjektas ar viešojo sektoriaus subjektas, įgyvendinantis to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas).

Pritarti.

4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

 „3. Valstybės ar savivaldybės turto, kurį patikėjimo teise valdo ne viešojo sektoriaus subjektai ir iš kurio ne viešojo sektoriaus subjektas negauna pajamų, vertę į savo ataskaitas įtraukia viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys to turto valdytojų savininko (akcijų valdytojo) teises ir pareigas.“

 

 

II,

VI

 

 

11. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo apimtį ir turinį, siūlytina atsisakyti atskirų keičiamo įstatymo II ir VI skyrių, kuriuose yra tik po vieną straipsnį.

Pritarti.

 

 

 

5,

9

 

 

12. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje pirmą kartą yra vartojamas Vyriausybės pavadinimas, prieš jį turi būti įrašyta formuluotė „Lietuvos Respublikos“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsniui.

Pritarti.

 

 

 

6

9

1

2

5(a)

13. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies turinį, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 9 straipsnio 5 punkto a papunktis neturėtų būti papildyti po žodžio „srautus“ įrašant formuluotę „grynąjį turtą“.

Nepritarti.

Finansinė būklė, veiklos rezultatai yra realios registruojamos ūkinės operacijos. Grynasis turtas yra įsipareigojimai minus finansavimo sumos­, t.y. rezultatas.

 

 

7,8

 

 

14. Siekiant teisės akto nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pavadinimus suvienodinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimu, t. y. atsisakyti juose perteklinės formuluotės „išskyrus fondus“, o vietoje žodžio „arba“ vartoti žodį „ir“. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių junginio „išskyrus fondus“ žodis „arba“ keistinas žodžiu „ir“.

Iš dalies pritarti.

Projekto 7 ir 8 straipsniai netaikomi fondams, todėl negalima atsisakyti formuluotės „išskyrus fondus“.

6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių ataskaitų rinkinį sudaro:“

7 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

1.Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba  viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

 

8 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Viešojo sektoriaus subjekto, išskyrus fondus, ir arba  viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro:

 

 

7

8

1

1

2

5

2

3

15. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 3 punkte po žodžio „ataskaitų“ įrašyti žodį „rinkinio“.

Nepritarti.

Aiškinamasis raštas yra tokia pati finansinė ataskaita kaip ir kitos, jei būtų atsižvelgta, reikėtų dėl nuoseklumo visas finansinių ar biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ataskaitas vadinti taip pat (pavyzdžiui, finansinių ataskaitų rinkinio finansinės būklės ataskaita).

 

 

8

1

1,2

16. Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose atsisakyti perteklinės formuluotės „viešojo sektoriaus subjekto ar viešojo sektoriaus subjektų grupės“.

Pritarti.

 

 

 

8

2,3

 

17. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimą bei į 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžtį, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, šios dalys neturėtų būti dėstomos atskiru straipsniu.

Nepritarti.

Šiame straipsnyje valstybė ir savivaldybės suprantamos kaip viešojo sektoriaus subjektų grupės, o ne fondai (valstybės iždas ir savivaldybių iždai).

 

 

9

 

 

18. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl  Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinamajame rašte nėra pateikta informacijos, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, kai Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį.

Be to, pažymėtina, jog, skirtingai nei pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio auditas nepateks tarp metinių ataskaitų rinkinių auditų, kuriuos atlieka Valstybės kontrolė. Kartu su projekto teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4540) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, siūloma nustatyti, kad Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir juos parengusiems viešojo sektoriaus subjektams teikia valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas.

Tuo atveju, jei keičiamas įstatymas būtų papildytinas nuostatomis dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei audito, atitinkamai pildytinas ir keičiamo įstatymo 17 straipsnis – nuostatomis dėl ataskaitų rinkinių ar jų duomenų teikimo. Pažymėtina, jog atitinkamai turėtų būti tikslinami ir kiti kartu pateikti projektai – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (Stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-4550), Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49, 59, 591, 64, 65, 206, 225, 226, 2261 ir 2262 straipsnių pakeitimo“ projektas (reg. Nr. XIIIP-4552).

Nepritarti.

Seimas tvirtins ir Rezervinio fondo ataskaitas, tik netiesiogiai, nes jos bus valstybės ataskaitų sudėtyje: Rezervinio fondo ataskaitos (pagal valstybės viešojo sektoriaus subjektų sąvokos apibrėžtį) patenka į valstybės metinių ataskaitų rinkinį.

Atitinkamai šio fondo ataskaitų auditą Valstybės kontrolė atliks audituodama valstybės metinių ataskaitų rinkinį, tik nebus pateikta atskira valstybinio audito išvada ir audito ataskaita. Toks keitimas siūlomas siekiant mažinti administracinę naštą ir Seimui, ir Valstybės kontrolei.

 

 

10

3,

5

 

19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 ir 5 dalių turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo. Atsižvelgiant į tai, straipsnis koreguotinas.

Nepritarti.

10 straipsnyje nurodyti pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi atskiro subjekto ar konsoliduotosioms ataskaitoms. Nei straipsnio pavadinimas, nei dėstymas nekeistini.

 

 

11

3

 

20. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atitinkamų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti.

 

 

 

11

 

 

21. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnio turinį, siūlytina jame atskira dalimi išdėstyti nuostatas apie valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus bei šių nuostatų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punkto b papunktyje.

Pritarti.

11 straipsnį papildyti  6 dalimi:

„6. Valstybės skolos ataskaitoje teikiama informacija apie valstybės skolos valdymo tikslus ir prioritetus, valstybės skolos struktūrą, dinamiką, valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kitus susijusius rodiklius. Detalius valstybės skolos ataskaitos informacijai keliamus reikalavimus nustato finansų ministras.“

 

 

12

4

 

22. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nevertėtų papildyti informacija apie veiklos pradžios finansinės būklės ataskaitą (t. y. kuo vadovaujantis ji rengiama, kokia jos forma, kas tą formą nustato ir pan.).

Pritarti.

12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

4„. Įregistruoti nauji viešojo sektoriaus subjektai parengia veiklos pradžios finansinės būklės ataskaitą. Reikalavimus keliamus šiai ataskaitai nustato finansų ministras.

 

 

15

 

 

23. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „ataskaitų rinkinys“ bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnį aiškiai nurodant, kad šiuo atveju kalbama apie kiekvienos ataskaitos, sudarančios ataskaitų rinkinį, pasirašymą.

Nepritarti.

Redakcija „rinkinio ataskaitų pasirašymas“ yra gana aiški, vengiama nereikalingų, skaitymą ir supratimą apsunkinančių žodžių.

 

 

16

4

 

24. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jog viena iš veiklos ataskaitos rūšių yra valstybės skolos ataskaita, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje taip pat neturėtų būti nurodyta ir valstybės skolos ataskaita.

Nepritarti.

Valstybės skolos ataskaitoje teikiama informacija yra statistinė, todėl jos auditas neturėtų būti atliekamas.

 

 

17

1

 

25. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „viešojo sektoriaus subjektai savo metinių ataskaitų rinkinį teikia kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui šio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir terminais“. Siūloma nuostata tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne visi viešojo sektoriaus subjektai turi kontroliuojančiuosius viešojo sektoriaus subjektus, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos, kurios pavaldžios ar atskaitingos Lietuvos Respublikos Seimui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs ar atskaitingi kiti viešojo sektoriaus subjektai arba kuris daro kitiems viešojo arba privataus sektoriaus subjektams lemiamą poveikį, o pagal to paties straipsnio 20 dalį viešojo sektoriaus subjektais laikomi tam tikri juridiniai asmenys arba fondai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog galiojančio Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metinės ir tarpinės ataskaitos teikiamos kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui ir (arba) Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka ir terminais. 1-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 1-ojo standarto patvirtinimo“, 51 punkte numatyta, kad jeigu viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto, jo metinių finansinių ataskaitų rinkinys laikomas pateiktu Finansų ministerijai, kai šis subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą.

Nepritarti.

17 straipsnio  1 dalies nuostata taikoma viešojo sektoriaus subjektams, kurie yra kontroliuojami. Kai viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto jam taikomos to paties straipsnio 5 dalies nuostatos.

Šiuo metu reikalavimas teikti ataskaitas Finansų ministerijai perteklinis (toks reikalavimas buvo tikslingas apskaitos reformos pradžioje), nes reikiamą informaciją ataskaitoms konsoliduoti Finansų ministerija gauna įstaigoms pateikus finansinių atskaitų duomenis į VSAKI sistemą ir kitais 17 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais.

 

 

 

 

 

26. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog vienas iš projekto uždavinių – suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su vykdoma strateginio valdymo reforma. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4294) 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad ši minimo projekto nuostata įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nėra numatyto dokumento „valstybės pažangos ataskaita“, o projekto 9 straipsnio 1 punkto a papunktyje yra numatyta, kad Seimas tvirtina valstybės metinių ataskaitų rinkinį, kurio viena iš dalių yra valstybės pažangos ataskaita. Pabrėžtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas bus taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius, o šie rinkiniai bus rengiami tik 2023 metais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti tarpusavyje minėtų projektų įsigaliojimo bei taikymo datas.

Atsižvelgti.

Strateginio valdymo įstatymo  įsigaliojimas numatomas 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, būtiną institucijoms pasirengti planuoti naujos struktūros ir kokybės strateginio planavimo dokumentus, planuojama, kad naujos struktūros valstybės biudžetas, susietas su strateginio planavimo dokumentais, galėtų būti formuojamas nuo 2022 metų.

 

 

 

2

 

 

27. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad šis įstatymas taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Atsižvelgus į tai, kad ataskaitos rengiamos už praėjusius ataskaitinius laikotarpius bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl teisinio reguliavimo, kuris taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2021 metus.

Pritarti.

2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas taikomas ataskaitų rinkiniams, išskyrus išteklių fondų teikiamus ataskaitų rinkinius, rengiamiems už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Ataskaitų rinkiniams sudaromiems už iki 2022 m. prasidedančius ataskaitinius laikotarpius taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusi Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo redakcija.“

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų, teikiame savo pastebėjimus. Audito „2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas“ (2018-10-01 Nr. FA-2018-P-60-3-4-1) metu Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos:

– siekiant, kad nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys galėtų būti naudojami biudžetams planuoti, fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir pan., praplėsti dabar konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus;

– siekiant, kad Vyriausybė, atsiskaitydama Seimui – už veiklos rezultatus, kartu pateiktų ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, suderinti atsiskaitymo terminus;

– siekiant, kad visų valstybėje įsteigtų fondų ataskaitų rinkiniai būtų aiškūs, palyginami, o Finansų ministerija galėtų įgyvendinti savo, kaip finansinės atskaitomybės politikos formuotojos, vaidmenį, patikslinti teisės aktus taip, kad juose pareiga parengti finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formas ir jų turinį būtų pavesta Finansų ministerijai, nepriklausomai nuo to, kad fondas priklauso kitai, nei Finansų ministerija, valdymo sričiai.

Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti priėmus naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą. Teikiame pastebėjimus dėl šio įstatymo ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų:

1.    Valstybės kontrolė, teikdama rekomendaciją dėl atsiskaitymo terminų suderinimo, siekė, kad Vyriausybė atsiskaitymą už veiklą Seimui susietų su metiniais ataskaitų rinkiniais, t. y. savo veiklos ataskaitą pateiktų kartu su finansiniais duomenimis. Pagal numatomą teisinį reguliavimą, Vyriausybė Seimui atsiskaitys teikdama veiklos ataskaitą, o kartu su metiniais finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais bus sudaroma ir teikiama nauja Valstybės pažangos ataskaita. Toks numatomas atsiskaitymas gali sukelti papildomų rizikų: didinti administracinę naštą, nes tuo pat metu bus sudaromos dvi savo turiniu panašios ataskaitos, didinti duomenų nesutapimo riziką, nes Vyriausybės veiklos ataskaita toliau bus pateikiama be finansinių ataskaitų, ir nėra numatytas Vyriausybės veiklos ataskaitos ir Valstybės pažangos ataskaitos informacijos tolygumo užtikrinimo mechanizmas. Siūlytina apsvarstyti, ar vartotojams reikalinga informacija, kurią planuojama pateikti pažangos ataskaitoje, galėtų būti pateikiama ir Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuri būtų rengiama kartu su finansinėmis ataskaitomis.

Nepritarti.

Finansų ministerija siūlė atsisakyti Vyriausybės ataskaitos ją pakeičiant Valstybės pažangos ataskaita, tačiau Vyriausybės kanceliarija nesutiko, motyvuodama tuo, kad Vyriausybės ataskaita yra politinis Vyriausybės atsiskaitymas Seimui ir Seimas yra įpratęs gauti Vyriausybės ataskaitą kovo mėn. ir tuo, kad Vyriausybės ataskaita Seimui turėtų būti pateikiama anksčiau nei skaitomas metinis  Prezidento pranešimas Seime.

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

2.      Atkreipiame dėmesį, kad metinio nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimas numatytas rudenį, o Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos – pavasarį kaip metinio valstybės ataskaitų rinkinio viena iš ataskaitų. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos turinį (ji apima visų viešojo sektoriaus subjektų ir (ar) visų biudžetų vykdymo rezultatus, taigi ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybės socialinio draudimo fondų ir pan.), jos pateikimas kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu kelia abejonių. Be to, kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Seimas gauna ir informaciją apie valstybės skolą, kuri apima ne tik Finansų ministerijos vardu pasiskolintas lėšas, bet ir valdžios sektoriaus skolą, įskaitant savivaldybių skolą. Todėl metinis valstybės ataskaitų rinkinys neapims visos informacijos, kuri gali ar turi būti atspindėta Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasarį kartu su Vyriausybės veiklos ataskaita.

Nepritarti.

Siūlyti ir nacionalinį ataskaitų rinkinį pateikti Seimui pavasario sesijoje yra rizikinga, nes šiais įstatymų projektais siūlomi ataskaitų parengimo ir teikimo terminai ir taip yra gana įtempti. Apie nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasario sesijoje būtų galima svarstyti tik sėkmingai įgyvendinus šiais projektais siūlomus terminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės metinėse ataskaitose teikiamos informacijos tikslas – sprendimų priėmimas (galimybė naudotis valstybės, fondų finansinėmis ataskaitomis rengiant kitų metų biudžetų projektus), tuo tarpu nacionalinio ataskaitų rinkinio tikslas – skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei apie viso Lietuvos viešojo sektoriaus finansinę būklę ir rezultatus. Nacionalinio ataskaitų rinkinio informaciją kaip papildomą informacijos šaltinį tam tikrais atvejais gali naudoti ir tarptautinės institucijos (naudojo TVF).

3.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

3.      Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektu reglamentuota, kad Valstybės pažangos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio parengimo data yra balandžio 25 d., o pateikimo Vyriausybei (kartu su valstybinio audito išvada ir atskaita) – gegužės 15 d., t. y. po 14 darbo dienų. Kadangi audituojamam subjektui turi būti suteikiama pakankamai laiko susipažinti su audito ataskaitos projektu ir teikti dėl jo pastabas (atitinkamai, galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme jis numatytas ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos, o įregistruotame naujos redakcijos šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų), laikas auditoriams susipažinti su finansinių ataskaitų rinkiniais, kaip visuma, gauti audituojamų subjektų nuomonę dėl audito ataskaitos projekto ir ją įvertinti, turėtų būti persvarstytas.

Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Finansų ministerija nacionalinį finansinių ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei turi pateikti iki liepos 31 d., o Vyriausybei – iki spalio 1 d. Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas iki spalio 1 d. teikia Vyriausybei, o iki spalio 10 d. – Seimui. Pažymėtina, kad kasmet ministerija ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei pateikia pavėluotai: dviem ar daugiau savaičių vėliau, nei nustatyta įstatymuose. Matydami tokią praktiką, įžvelgiame riziką, kad dalies audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitų derinimas su audituojamais subjektais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, gali tapti neįmanomais.

Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę paankstinti metinių ataskaitų rinkinių sudarymo terminą, pavėlinti valstybinio audito išvadų ir ataskaitų pateikimo terminą arba nustatyti pakankamą terminą, per kurį, po šių rinkinių pateikimo aukščiausiajai audito institucijai, turi būti pateiktos valstybinio audito išvados ir ataskaitos.

Nepritarti.

Praktikoje Valstybės kontrolė į valstybės metinių ataskaitų rinkinį įtraukiamų įstaigų ataskaitas, kartu ir valstybės metines ataskaitas pradeda audituoti dar biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rengimo procese, todėl praktiškai valstybės ataskaitų audito laikotarpis nėra tik 14 darbo dienų. Pastebėtina, kad ir didelių korporacijų audito atveju, jų ataskaitų auditas pradedamas gerokai prieš parengiant ataskaitas.

 

4.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

4.      Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu numatoma, kad bus sudaromi dviejų rūšių ataskaitų rinkiniai, tačiau vieno jų – metinių ataskaitų rinkinio – sudėtį nustato įstatymas, kito – bendrojo metinių ataskaitų rinkinio – finansų ministras. Abejojame naujai įvedamos sąvokos „bendrasis metinių ataskaitų rinkinys“ tikslingumu. Ši sąvoka projektuose neapibrėžta, o tai kelia skirtingo interpretavimo rizikas. Jos įvedimas sukuria prielaidas, jog bus rengiami kitokios nei metiniai ataskaitų rinkiniai formos ir turinio ataskaitų rinkiniai, kurie galimai pareikalaus esminių pakeitimų finansinių ataskaitų konsolidavimo procese ir jį apsunkins.

Žinodami poreikį keisti išteklių fondų (ypač tų, kurių biudžetų vykdymo kaip ir finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi kaupimo principu) metinių ataskaitų rinkinių turinį, manome, kad fondai, kaip ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, visgi turėtų rengti metinį ataskaitų rinkinį, o finansų ministras nustatytų tik papildomus reikalavimus dėl jo sudėties.

Nepritarti.

Rengti tos pačios sudėties ir formų (kaip ir biudžetinių ar viešųjų įstaigų) fondų ataskaitas ir dar turėti papildomus reikalavimus yra netikslinga ir didinama našta. Bendrojo ataskaitų rinkinio ataskaitos nebus visiškai  naujos ataskaitos. Tai bus tos pačios finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos, atsisakius fondams nebūdingų dalykų ir aiškiau, paprasčiau atskleidžiant naudingą informaciją. Be to, kai kuriems fondams rengiant kaupimo principu ne tik finansines, bet ir biudžeto vykdymo ataskaitas, pasikartojančią informaciją bendrame ataskaitų rinkinyje galima apjungti.

5.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

5.      Atkreipiame dėmesį, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktos viešojo sektoriaus subjektų išlaidų, sąnaudų ir pajamų sąvokos, bet nepateikta įplaukų sąvoka. Siūlome užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą: pajamas sieti su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukas – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais), ir ištaisyti projekte pasitaikančius netinkamo sąvokų vartojimo atvejus. Pavyzdžiui, apibrėžiant Išteklių fondo sąvoką nurodoma, kad „jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, turėtų būti „jo sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai turėtų būti apibrėžiami kaip pinigų arba pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, o ne įplaukos ir išmokos ir pan.

Pritarti.

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4539.

6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Valius Ąžuolas                                                           

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė