LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 IR 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-652

2021-10-13  Nr. 109-P-45

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys,  Valius Ąžuolas, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	1			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas minimas nebe pirmą kartą, jos pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	1			2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnyje reikėtų aiškiai įvardinti, kas gali būti šiame straipsnyje reglamentuojamų sutarčių su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis šalimis.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	1			3.    Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 9 straipsnio paskutiniajame sakinyje nustatyta, kad  su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis teisės aktų, reglamentuojančių sutarčių sudarymą, nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir kitokios sutartys. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, nei kokios kitos sutartys, nei kokie kiti sutarčių sudarymą reglamentuojantys įstatymai, turimi omenyje. Reikėtų atskleisti, ar čia turimos savo turiniu ir pobūdžiu panašios sutartys dėl institucijų tinklo optimizavimo, infrastruktūros tobulinimo, mokslo (meno) ir studijų veiklos plėtros, ar, vis dėlto, turimos omenyje bet kokios kitos civilinius santykius sukuriančios sutartys, tačiau pastaruoju atveju svarstytinas šios nuostatos santykis su straipsnio reguliavimo dalyku.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	2			4.        Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nes projektu siekiama nustatyti ne konkretų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų skaičių, o tik minimalų reikalaujamą egzaminų kiekį ir rūšį. Atsižvelgiant į tai, siūlome šioje dalyje po žodžių „ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“ įrašyti žodžius „ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantys į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir paties pasirinktą“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	2			5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad asmenų baigiamųjų brandos egzaminų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygtų pagrindiniam ar patenkinamam pasiekimų lygiams, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Tačiau pažymėtina, kad šie pasiekimų lygiai Švietimo įstatyme tik minimi, o jų reikšmė ir jų ribos nustatomi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	2			6.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. Šiuo atveju nėra aišku, vadovaujantis kokiais kriterijais šie asmenys būtų priimami į aukštąją mokyklą.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	2			7.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje vartojamoje sąvokoje „iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos“ brauktinas perteklinis žodis „studijų“.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	4			8.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslinama, nes valstybės biudžetas formuojamas ne švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taip pat brauktini pertekliniai žodžiai „po studijų veiklos rezultatų įvertinimo“, nes tai, kad asignavimai paskirstomi, atsižvelgiant į valstybinių mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos rezultatus, įvertintus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus studijų veiklos vertinimo rodiklius, jau nustatyta kitoje šios dalies nuostatoje.	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	4			9.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad studijų veiklos vertinimas apima vieną arba kelis iš šių studijų veiklos vertinimo kriterijų: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą. Siekiant tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo bei atsižvelgiant į tai, kad skirtingų kriterijų, taikomų skirtingoms mokslo ir studijų institucijoms, pasirinkimas gali lemti ir nevienodus jų studijų veiklos vertinimo rezultatus, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje siūlome įtvirtinti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras atitinkamais metais visas valstybines mokslo ir studijų institucijas turėtų vertinti pagal tuos pačius pasirinktus kriterijus.	Pritarti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	5			10.   Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje tikslintina tautologiniu požiūriu ydinga formuluotė: „nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupes“, nes studijų krypčių grupių grupių teisės aktai nenumato.	Pritarti.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 21 d.	8	1 2		11.  Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti tam tikrų įstatymo nuostatų, išskyrus be kitų ir „5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“, įsigaliojimą, o projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kada įsigalioja 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Kadangi projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnis yra dėstomas nauja redakcija, toks siūlymas kelia neaiškumų, kokia keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies redakcija galios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant kuo tikslesnio teisinio reglamentavimo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 77 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija (nekeičiant 77 straipsnio 1 dalies nuostatų), o projekto 5 straipsnio 2 dalimi turi būti keičiama tik įstatymo 77 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju projekto 8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „2 ir 6 straipsnius, 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalį“ įrašytini žodžiai „2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį“; projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „2, 6 straipsniai ir 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 dalis“ įrašytini žodžiai „2 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis“.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, 2021 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 1-58	1			Pastebime, kad nepakankamai aišku, kokios tai bus lėšos - „Šioms sutartims įgyvendinti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriama valstybės biudžeto lėšų iš valstybės institucijoms, kurios sudaro sutartis, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
2.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, 2021 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 1-58	2, 4, 6			59 str. 1 d. Siūlome diferencijuoti valstybinių egzaminų kiekį stojantiesiems į pirmosios pakopos universitetines ir kolegines studijas. Stojantiesiems į pirmosios pakopos universitetines ir vientisąsias studijas siūlome nustatyti reikalavimą būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus, o stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas - du valstybinius brandos egzaminus. Šie siūlymai grindžiami argumentu, kad nepaisant, kad ir kolegines, ir universitetinės pirmosios pakopos studijos yra 6 - o jo Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sąrangos lygmens ir 6 – ojo ISCED lygmens studijos, jų paskirtis nėra vienoda: pirmosios pakopos universitetinės studijos yra labiau orientuotos į teorines studijas, o kolegines studijos - į praktiką. Siūlome kaip privalomą nustatyti vieną VBE - lietuvių kalbos ir literatūros, o kiti du (stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisąsias universitetines studijas), vienas (stojantiesiems į pirmosios pakopos kolegines studijas) galėtų būti pasirenkami stojančiojo pagal studijų kryptį, į kurią stojama. Dalis kolegijų pritaria 59 str. 1 d. papildymui nuostatomis dėl valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo. Tačiau mano, kad esmines šių lygių nuostatas tikslinga ne tik įtvirtinti, bet ir aptarti LR Švietimo įstatyme. Kai kurios kolegijos nepritaria 59 str. 1 d. papildymui dėl valstybinių brandos egzaminų aritmetinių vidurkių pasiekimų lygių įtvirtinimo, nes laikosi pozicijos, kad stojantieji turėtų konkuruoti savo balais, o nustatyti pasiekimų lygiai, apribotų prieinamumą, užkirstų kelią socialinės dimensijos idėjos įgyvendinimui. Įstatymo 76 str. 1 d. 2 p. siūloma įtvirtinti naują aukštųjų mokyklų skatinimo formą - skatinimą už studijų veiklos pasiekimus ir galimai - naują vertinimo formą - studijų veiklos pasiekimų vertinimą. Iš LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamojo rašto matyti, kad numatomas naujas studijų veiklos vertinimo mechanizmas, atsietas nuo studijų krypčių vertinimo, apie kurį aukštosios mokyklos kol kas nėra informuotos, o siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas jau 2022 m. sausio 1 dieną. Mūsų nuomone, šiuo klausimu būtinos platesnės diskusijos su akademine bendruomene. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „Siekiant studijų finansavimo efektyvumo, numatyta aukštųjų mokyklų studijų veiklos finansavimą susieti su absolventų kompetencijų lygiu ir įsidarbinimo rodikliais. Jei ši nuostata bus taikoma skatinti aukštąsias mokyklas už studijų veiklos pasiekimus, tai pirmiausia reikia pasiekti, kad aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo duomenys vienoje platformoje būtų generuojami iš visų nacionalinių registrų ir apimtų visus absolventų įsidarbinimo sektorius (viešąjį, privatų sektorius, individualiai dirbančius, dirbančius užsienyje ir pan.), kad duomenys būtų patikimi, ir prienami tiek aukštosioms mokykloms, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomame Mokslo ir studijų įstatymo 76 str. 1 d. 2 p. papildyme numatoma įtvirtinti skatinimą už studijų veiklos pasiekimus, LR Seimo ŠMK Aiškinamajame rašte rašoma, kad siekiama skatinti studijų kokybės augimą, numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Nevalstybinės kolegijos išreiškia nerimą, kad remiantis 76 str. 3 d. papildymu, šie pakeitimai numatomi tik valstybinėms aukštosioms mokykloms ir tik valstybės finansuojamoms studijų vietoms ir niekaip nesusiejama su nevalstybinių aukštųjų mokyklų skatinimu už aukštą kokybę. Nevalstybinės kolegijos pastebi, kad siūlomas 82 str. 10 p. pakeitimas ir LR Seimo ŠMK Aiškinamajame rašte detalizuojamas 1. uždavinys sudaro prielaidas kelti klausimą, galbūt, Vyriausybė planuoja didinti studijų stipendijų skaičių? Dalis nevalstybinių kolegijų mano, kad tai būtų labai logiška, vadovaujantis šio pakeitimo nuostatomis.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
3.	Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, 2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. SR-I-21-17				Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA), reaguodama į Lietuvos Respublikos Seime Švietimo ir mokslo komitete numatytą svarstyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-652 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-563, teikia šiuos pastebėjimus. Palaikome įstatymų pakeitimo projektu inicijuojamus mokslo ir studijų institucijų finansavimo pokyčius – tiek plėsti galimybes siekti strateginių valstybei tikslų, kryptingai tobulinti institucijos veiklą, tiek susieti studijų finansavimą su institucijos veiklos kokybės rodikliais. Kartu atkreipiame dėmesį, kad sėkmingam šios idėjos realizavimui svarbu turėti aiškius veiklos vertinimo kriterijus bei užtikrinti objektyvų vertinimą. Įgyvendinimo mechanizmas turėtų užtikrinti gautų lėšų investavimą į studijų kokybę ir paslaugų studentams gerinimą. Projektu, keičiant Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnį numatomas reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus bei sulyginamos priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygos stojantiesiems, nepriklausomai nuo valstybės finansavimo, sutelkia dėmesį į stojančiųjų pasirengimą studijuoti – vieną esminių veiksnių, lemiančių studijų kokybę. Pritariame siekiui suvienodinti stojančiųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas priėmimo reikalavimus. Įvertindami situaciją, su kuria šiuo metu susiduria mažiau reprezentuojamos aukštajame moksle grupės, atsižvelgdami į skirtingo SES moksleivių akademinių pasiekimų atotrūkį ir kitas kliūtis, akcentuojame poreikį užtikrinti socialinės dimensijos aukštajame moksle priemonių suderinimą su šiuo įstatymo pakeitimo projektu. Taip pat atkreipiame dėmesį į projekte numatomas skirtingas sąlygas stojantiesiems į universitetines ir kolegines studijas. Kadangi studijos abiejų tipų aukštosiose mokyklose suteikia VI (šeštą) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą kvalifikacijų lygį, nematome realaus pagrindo numatyti skirtingus pasirengimo lygmenis stojantiesiems. Esame pasirengę įsitraukti į pokyčių procesus ir teikti pasiūlymus mokslo ir studijų institucijų veiklos bei studijų proceso kokybės skatinimui.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
4.	Lietuvos studentų sąjunga, 2021 m. rugsėjo 28 d., Nr. SR-52/21	1, 2, 4			Formuluotę „aukštojo mokslo prieinamumui didinti“ keisti į „socialinei dimensijai aukštajame moksle užtikrinti“. Siūlome įtraukti socialinės dimensijos apibrėžimą į mokslo ir studijų įstatymą. Vietoje konkretaus matematikos egzamino leisti stojančiajam pasirinkti norimą egzaminą iš platesnės egzaminų grupės (taip pat palikti dviejų egzaminų išlaikymo minimalius reikalavimus stojantiesiems į menų studijas). Siūlome mokslo ir studijų įstatymo lygmeniu neapibrėžti stojimo į universitetus ir kolegijas skirtumo paliekant jį reglamentuoti atskirais teisės aktais. Stojimo reikalavimų skirtumą tarp universitetų ir kolegijų vertinti ne pagal egzaminų išlaikymo lygmenis, bet pagal konkursinio balo kartelę. Įvertinti tai, kad tokia papildomo finansavimo sistema sudarys didesnę prieigą prie numatytų lėšų aukštosioms mokykloms, turinčioms santykinai daugiau valstybės finansuojamų vietų. Užtikrinti tai, kad taikant tokią metodiką bei atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, lėšos nebus išdalinamos tik daugiausiai valstybės finansuojamų vietų turinčioms aukštosioms mokykloms bei bus skatinamos visos aukštojo mokslo institucijos, nepriklausomai nuo jų dydžio. Numatyti finansavimo metodiką, kad lėšos už studijų veiklos pasiekimus galėtų būti skiriamos ir nevalstybinėms aukštojo mokslo institucijoms. Užtikrinti tai, kad visi numatomi studijų veiklos vertinimo kriterijai būtų matuojami nešališkai nacionaliniu lygmeniu, bei numatyti, kokia institucija turėtų atlikti tokio lygio vertinimą. Numatyti galimą rodiklių koeficientų pasiskirstymą, kuris užtikrintų visoms aukštosioms mokykloms lygiateisę galimybę pretenduoti į skiriamas lėšas. Įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
5.	Lietuvos matematikų draugija, 2021 m. rugsėjo 20 d., Nr. 7				<...> Nuo antikos laikų matematika kaip mąstymo būdas buvo prieinama tik visuomenės elitui. Maždaug nuo 19 amžiaus, plėtojantis demokratinėms santvarkoms, matematika tapo mokykliniu dalyku, kurį gali mokytis visi visuomenės nariai, ne tik jos elitas. Tai paaiškinama tuo, kad tik išsilavinusi visuomenė gali kvalifikuotai rinkti savo valdžią. Svarbu pabrėžti ir matematikos kaip kalbos funkciją. Natūralios kalbos (pavyzdžiui, lietuvių) negali aprėpti mąstymo ir komunikacijos priemonių, kurias gali matematikos kalba, papildanti natūralias kalbas savo gebėjimu komunikuoti abstrakčiai, logiškai tiksliai ir vienareikšmiškai. Todėl daugumoje šalių gimtosios kalbos ir matematikos yra mokomasi visą mokyklinio ugdymo laikotarpį. Dar daugiau – tęsiant mokymąsi aukštojoje mokykloje, matematikos kursas yra privalomas beveik visoms disciplinoms. Dėl visų šių priežasčių būtų keista atsisakyti matematikos brandos egzamino rezultatų reikalavimo.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
6.	Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2966				Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (toliau - LURK), išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus), manome, kad pateikti siūlymai yra logiški ir savalaikiai ir teikiame tokią nuomonę: 1. 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimui pritariame iš dalies. Siūlome papildyti projektą aiškesniais principais ir prioritetais vykdomajai valdžiai rengiant poįstatyminių teisės aktų projektus, kad numatytų sutarčių pasirašymas ir lėšų skyrimas būtų skaidrus ir nepažeistų ar neribotų mokslo ir studijų institucijų akademinės savivaldos teisės. Taip pat prašome numatyti, kad lėšos šiai programai įgyvendinti būtų skirtos iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. 2. 2 straipsnis. 59 straipsnio 1 dalies pakeitimui pritariame iš dalies. Prašome įstatyme palikti nuostatą, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, atitinkantys ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šios sąlygos numatymas ypač svarbus stojantiesiems į menų studijas. 3. 4 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimui pritariame iš dalies ir prašome įstatyme numatyti papildomų lėšų skyrimą šiai programai įgyvendinti iš papildomų valstybės biudžeto asignavimų numatytų aukštajam mokslui finansuoti, o ne formuojamos iš tų pačių sistemai numatytų lėšų finansuoti. 4. 5 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimui pritariame iš dalies, siūlydami papildyti 77 str. 6 dalį tam tikra nubyrėjimo tolerancija, kuri formuojama pro f. A. Žukausko projekte.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria..

7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Mykolas Majauskas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė