1.
|
Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius
Saudargas, Algimantas Salamakinas, Darius Kaminskas
2018-05-22
|
8
|
|
|
|
Argumentai:
Žmogaus palaikų palaidojimo procesas (nuo medicininio mirties
pažymėjimo išdavimo iki žmogaus palaikų ar kremuotų palaikų palaidojimo ar
kremuotų palaikų palikimo saugoti namuose) nėra apjungtas į vieningą
informacinę sistemą. Visos laidojimo paslaugos gali būti įgytos iš plataus
spektro privačių paslaugų teikėjų, kurie neturi iš teisinio reglamentavimo
kylančių įsipareigojimų, kad vestų duomenis informacinėse sistemose. Verta
pažymėti, kad tokių tiekėjų patikrinimas yra ydingas vien dėl to, kad nėra
galimybės identifikuoti, kokia buvo žmogaus palaikų laidojimo (nuo
medicininės pažymos išdavimo iki palaidojimo ar kremavimo) procedūros
pabaiga.
Verta atkreipti dėmesį, kad nėra ir bendro kapinių registro,
kiekviena savivaldybė, vykdydama pareigą organizuoti kapinių priežiūrą,
skiria kapinių prižiūrėtojus, kurie, remiantis Žmogaus palaikų laidojimo
įstatymo 27 straipsniu, privalo kaupti tam tikrus palaidotų žmogaus palaikų
duomenis, todėl nesant bendro vieningo registro kontroliuojančioms
institucijoms būtų sunku nustatyti, kur palaidoti žmogaus palaikai. Valstybės
institucijos neturi galimybės kiekvienu atveju kontroliuoti, kur atsidūrė
žmogaus palaikai ir kokiomis sąlygomis jie buvo palaidoti, ar teikiant
laidojimo paslaugas ir su jomis susijusias paslaugas buvo laikytasi
visuomenės saugos, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų. Dėl šios
priežasties gali susiformuoti ydinga praktika, nes nesant vieningos apskaitos
sistemos, nėra galimybės nustatyti, ar palaikai apskritai buvo palaidoti.
Šiuo metu informacija apie suteiktas laidojimo, kremavimo ar
balzamavimo paslaugas nėra pateikiama jokiai institucijai. O šių paslaugų
tiekėjai neatsiskaito, kiek ir kokių paslaugų suteikė. Kyla akivaizdi
prielaida, kad paslaugų teikėjai paslaugas teiks neoficialiai, nemokant mokesčių,
neturint privalomų leidimų. Tokį informacinės sistemos privalomumą reikia
vertinti teigiamai, nes mokesčių administratorius turės informaciją apie
visas suteiktas laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugas, todėl sumažėtų
galimybė nuslėpti pajamas.
Atsižvelgiant į iniciatyvos „Baltoji banga“ laidojimo paslaugų
sektoriaus skaidrumo tyrimą yra nustatyta, kad nemažai subjektų dirbančių
šešėlyje, galimai yra iškreipiama konkurencija – paslaugų teikėjai, mokantys
mokesčius ir besilaikantys kitų teisės aktų reikalavimų, neturi galimybės
pasiūlyti tokių kainų, kaip subjektai nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, žmogaus palaikus
išvežti iš Lietuvos Respublikos galima tik turint specialų leidimą vežti
mirusiojo kūną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamos tokių vežimų
kontrolės, kad nėra galimybės atsekti, ar žmogaus palaikai buvo išvežti, nes
niekur kitur toks palaikų išvežimas neatsispindi, galimai žmogaus palaikai
vežami neturint minėtų leidimų. Tai pagrindžia ir Nacionalinės visuomenės
sveikatos centro viešai pateikiami duomenys. Pažymima, kad 2017 m.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centras išdavė
tik šiek tiek daugiau nei 20 leidimų vežti mirusiojo kūną, todėl manytina,
kad žmogaus palaikai į kitas valstybes buvo vežami be įstatyme nustatyto
privalomo leidimo. Tokia praktika yra itin neigiama ir atskleidžia galimus
nusikalstamos veikos požymius. Akivaizdu, kad išduotų leidimų skaičius nėra
adekvatus faktiniam mirusiųjų kūnų skaičiui. Nesant kontrolės mechanizmo ir
informacinės sistemos apskaitos gali susidaryti nuomonė, kad veikia juodosios
rinkos principai.
Tokių pakeitimų tikslas, kad pagal teisės aktus veikianti
laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikimo sistema, valstybei
mokami mokesčiai, pagal teisės aktų reikalavimus teikiamos paslaugos būtų kuo
skaidriau įgyvendinamos. Tokios informacinės sistemos sukūrimas ar esamos
funkcionavimo praplėtimas, pritaikant duomenų kaupimui, būtų itin
reikšmingas.
Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos pramoninkų
konfederacija.
Pasiūlymas:
1.
Papildyti įstatymo projektą Šeštuoju2 skyriumi ir jo 324
straipsniu:
„ŠEŠTASIS2
SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE LAIDOJIMO
PASILAUGAS, KREMAVIMĄ IR BALZAMAVIMĄ KAUPIMAS, SAUGOJIMAS IR APDOROJIMAS VIENINGOJE
INFORMACINĖJE SISTEMOJE“
324
straipsnis. Informacijos apie laidojimo paslaugas, kremavimą ir balzamavimą
kaupimas, saugojimas ir apdorojimas vieningoje informacinėje sistemoje
- Laidojimo paslaugų, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikėjai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka
privalo teikti visa informaciją apie laidojimo proceso metu suteiktas
paslaugas.
- Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima duomenis,
susijusius su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimu ir
balzamavimu nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo iki žmogaus
palaikų ar kremuotų žmogaus palaikų palaidojimo arba palikimo saugoti
artimiesiems.
- Jei dalis žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo ar
balzamavimo paslaugos suteiktos kitoje valstybėje, duomenis teikia tie
asmenys, kurie žmogaus palaikus vežė, nurodant kokioje kitoje valstybėje
veikiančioje įmonėje ir kokios paslaugos buvo suteiktos.
- Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija
kaupiama, saugoma ir apdorojama informacinėje sistemoje, kurios
nuostatus tvirtinta, valdytojo ir tvarkytojo įgaliojimus suteikia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
|
Nepritarti
|
Komiteto
nuomonė:
Pagal
Lietuvos Respublikos
valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatymą, reguliuojantį informacinių sistemų
steigimą, valstybės informacinė sistema apibrėžiama, kaip valstybės institucijai
(institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų
nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą
informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių
priemonių visuma. Pažymėtina, kad siūloma steigti informacinė sistema
neatitinka informacinės sistemos apibrėžties t. y. ji būtų skirta ne
valstybės funkcijoms atlikti reikalingų priemonių visuma, o privačių subjektų
teikiamų paslaugų kaupimo sistema. Todėl siūlymas prieštarauja
Valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatymui.
Papildomai
atkreipiame dėmesį, kad informacinę sistemą kurti netikslinga, nes:
1. Informacinės
sistemos steigimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. (Pavyzdžiui,
viešųjų paslaugų teikimo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir
teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos
sukūrimui (projektas baigtas įgyvendinti, projekto vykdytojas – Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)
išmokėta 1 640 626,68 €; Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, derinimo
bei viešinimo elektroninių paslaugų informacinės sistemos sukūrimui
(projektas baigtas įgyvendinti, projekto vykdytojas – Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerija) išmokėta 1 215 660,8 €). Siūlomai informacinei
sistemai steigti butų reikalingos panašaus dydžio lėšos. Taip pat kasmet
reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų informacinės sistemos palaikymui.
2. Informacinės
sistemos steigimas ar jos naudojimas nebus efektyvus ir informatyvus, nes
joje neatsispindės atvejai, kada giminės laidos mirusįjį savarankiškai,
nesinaudodami laidojimo paslaugų teikėjų paslaugomis.
3. Informacinė
sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie laidojimo kremavimo ir balzamavimo paslaugas neturi
ir negali būti instrumentas mokesčių nemokėjimo ar vengimo klausimams
spręsti. Šiuos klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
Atkreipiame dėmesį,
kad Finansų ministerija informavo, kad per 2015-2017 metus atlikti 24
juridinių asmenų, vykdančių laidotuvių ir su jomis susijusią veiklą,
kontrolės veiksmai, jų metu nustatyta bendra beveik 111 tūkstančių eurų į
biudžetą mokėtina/mokesčių deklaracijose tikslintina mokesčių suma. Už šių
kontrolės veiksmų metu nustatytus pažeidimus surašyti 6 administracinių
teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų protokolai. Tai ženkliai
mažesni skaičiai nei pateikta iniciatyvos „Baltoji banga“ laidojimo paslaugų
sektoriaus skaidrumo tyrime.
Papildomai pažymėtina,
kad valstybės institucijoms nėra poreikio kontroliuoti, kur palaidoti
konkretaus mirusiojo palaikai. Valstybei netikslinga steigti informacinę sistemą, nes tai
neduoda jokios pridėtinės vertės ir reikalauja labai didelių investicijų.
Galiojantis
teisinis reguliavimas numato pareigą laidojimo paslaugų teikėjams vežantiems
žmogaus palaikus į užsienio valstybes turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), tačiau už dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) neturėjimą nenustatyta nei baudžiamoji, nei
administracinė atsakomybė, todėl teiginys, kad žmogaus palaikų vežimas
neturint dokumento
(mirusiojo kūno laissez-passer) atskleidžia nusikalstamos veikos požymius
yra klaidinanti, nes tokia veika nėra kriminalizuota.
Papildomai
atkreipiame dėmesį, kad duomenys apie mirusius asmenis kaupiami Mirties
atvejų ir jų priežasčių valstybės registre. Mirusio asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse,
vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties
liudijimo išdavimo datą ir numerį, žmogaus palaikų palaidojimo datą, vietą
(kapinių kvartalas, kapavietės arba kolumbariumo nišos numeris ir matmenys,
pelenų barstymo laukas) ir laidojimo gylį ir panašius duomenis kaupia kapinių
prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Taip pat
šiuo metu kai kurios savivaldybės vykdo kapinių skaitmeninimą, todėl
papildomą informacinę sistemą steigti netikslinga.
|
2.
|
Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius
Saudargas, Algimantas Salamakinas, Darius Kaminskas
2018-05-22
|
9
|
|
|
|
Argumentai:
Pasiūlymas:
„2. Pakeisti projekto 9 straipsnio 1-3 d. ir išdėstyti jį taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir
324 straipsnį, įsigalioja 2019 m. gegužės sausio
1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio
reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki
2018 m. rugpjūčio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas
medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2019 m. balandžio 30 d.,
palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį
teisinį reguliavimą. Šio įstatymo 324 straipsnis įsigalioja
2020 m. sausio 1 d.”
|
Nepritarti
|
Komiteto
nuomonė:
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektus bus pakeista
medicininio mirties liudijimo, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaigos,
forma, reikia pasiruošti šio dokumento išdavimui. Patvirtinus medicininio mirties
liudijimo formą, jos blanko gamyba vyksta pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų
dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme nustatytas
procedūras, kurios užtrunka apie 8 mėnesius. Todėl įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus siūloma parengti iki 2018 m. rugpjūčio 31
d., o įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti 2019 m. gegužės 1 d.
Projekto 9
straipsnio 3 dalyje nustatytos įstatymo taikymo nuostatos, todėl šių nuostatų
atsisakyti negalima, nes įsigaliojus projektui, nebus aišku kaip taikyti jo
nuostatas tais atvejai, kai murusiajam bus išduotas seno pavyzdžio
medicininis mirties liudijimas.
|