LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 6, 7, 11, 14, 20, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ŠEŠTUOJU¹ SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1391(2)

2018-05-23 Nr. 07-P-17
Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė.

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, pavaduotoja Monika Biraitė-Juodvalkienė, vyr.specialistė Vaiva Rumbutienė, LPK atstovė Raminta Radavičienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-05-18					Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas, Darius Kaminskas 2018-05-22	8				Argumentai: Žmogaus palaikų palaidojimo procesas (nuo medicininio mirties pažymėjimo išdavimo iki žmogaus palaikų ar kremuotų palaikų palaidojimo ar kremuotų palaikų palikimo saugoti namuose) nėra apjungtas  į vieningą informacinę sistemą. Visos laidojimo paslaugos gali būti įgytos iš plataus spektro privačių paslaugų teikėjų, kurie neturi iš teisinio reglamentavimo kylančių įsipareigojimų, kad vestų duomenis informacinėse sistemose. Verta pažymėti, kad tokių tiekėjų patikrinimas yra ydingas vien dėl to, kad nėra galimybės identifikuoti, kokia buvo žmogaus palaikų laidojimo (nuo medicininės pažymos išdavimo iki palaidojimo ar kremavimo) procedūros pabaiga. Verta atkreipti dėmesį, kad nėra ir bendro kapinių registro, kiekviena savivaldybė, vykdydama pareigą organizuoti kapinių priežiūrą, skiria kapinių prižiūrėtojus, kurie, remiantis Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsniu, privalo kaupti tam tikrus palaidotų žmogaus palaikų duomenis, todėl nesant bendro vieningo registro kontroliuojančioms institucijoms būtų sunku nustatyti, kur palaidoti žmogaus palaikai. Valstybės institucijos neturi galimybės kiekvienu atveju kontroliuoti, kur atsidūrė žmogaus palaikai ir kokiomis sąlygomis jie buvo palaidoti, ar teikiant laidojimo paslaugas ir su jomis susijusias paslaugas buvo laikytasi visuomenės saugos, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų. Dėl šios priežasties gali susiformuoti ydinga praktika, nes nesant vieningos apskaitos sistemos, nėra galimybės nustatyti, ar palaikai apskritai buvo palaidoti. Šiuo metu informacija apie suteiktas laidojimo, kremavimo ar balzamavimo paslaugas nėra pateikiama jokiai institucijai. O šių paslaugų tiekėjai neatsiskaito, kiek ir kokių paslaugų suteikė. Kyla akivaizdi prielaida, kad paslaugų teikėjai paslaugas teiks neoficialiai, nemokant mokesčių, neturint privalomų leidimų. Tokį informacinės sistemos privalomumą reikia vertinti teigiamai, nes mokesčių administratorius turės informaciją apie visas suteiktas laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugas, todėl sumažėtų galimybė nuslėpti pajamas. Atsižvelgiant į iniciatyvos „Baltoji banga“ laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimą yra nustatyta, kad nemažai subjektų dirbančių šešėlyje, galimai yra iškreipiama konkurencija – paslaugų teikėjai, mokantys mokesčius ir besilaikantys kitų teisės aktų reikalavimų, neturi galimybės pasiūlyti tokių kainų, kaip subjektai nesilaikantys teisės aktų reikalavimų. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, žmogaus palaikus išvežti iš Lietuvos Respublikos galima tik turint specialų leidimą vežti mirusiojo kūną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamos tokių vežimų kontrolės, kad nėra galimybės atsekti, ar žmogaus palaikai buvo išvežti, nes niekur kitur toks palaikų išvežimas neatsispindi, galimai žmogaus palaikai vežami neturint minėtų leidimų. Tai pagrindžia ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro viešai pateikiami duomenys. Pažymima, kad 2017 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras išdavė tik šiek tiek daugiau nei 20 leidimų vežti mirusiojo kūną, todėl manytina, kad žmogaus palaikai į kitas valstybes buvo vežami be įstatyme nustatyto privalomo leidimo. Tokia praktika yra itin neigiama ir atskleidžia galimus nusikalstamos veikos požymius. Akivaizdu, kad išduotų leidimų skaičius nėra adekvatus faktiniam mirusiųjų kūnų skaičiui. Nesant kontrolės mechanizmo ir informacinės sistemos apskaitos gali susidaryti nuomonė, kad veikia juodosios rinkos principai. Tokių pakeitimų tikslas, kad pagal teisės aktus veikianti laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikimo sistema, valstybei mokami mokesčiai, pagal teisės aktų reikalavimus teikiamos paslaugos būtų kuo skaidriau įgyvendinamos. Tokios informacinės sistemos sukūrimas ar esamos funkcionavimo praplėtimas, pritaikant duomenų kaupimui, būtų itin reikšmingas. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos pramoninkų konfederacija.  Pasiūlymas: 1.       Papildyti įstatymo projektą Šeštuoju^2 skyriumi ir jo 32^4 straipsniu: „ŠEŠTASIS^2 SKYRIUS INFORMACIJOS APIE LAIDOJIMO PASILAUGAS, KREMAVIMĄ IR BALZAMAVIMĄ KAUPIMAS, SAUGOJIMAS IR APDOROJIMAS VIENINGOJE INFORMACINĖJE SISTEMOJE“  32^4 straipsnis. Informacijos apie laidojimo paslaugas, kremavimą ir balzamavimą kaupimas, saugojimas ir apdorojimas vieningoje informacinėje sistemoje  Laidojimo paslaugų, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka privalo teikti visa informaciją apie laidojimo proceso metu suteiktas paslaugas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima duomenis, susijusius su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimu ir balzamavimu nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo iki žmogaus palaikų ar kremuotų žmogaus palaikų palaidojimo arba palikimo saugoti artimiesiems. Jei dalis žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo ar balzamavimo paslaugos suteiktos kitoje valstybėje, duomenis teikia tie asmenys, kurie žmogaus palaikus vežė, nurodant kokioje kitoje valstybėje veikiančioje įmonėje ir kokios paslaugos buvo suteiktos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kaupiama, saugoma ir apdorojama informacinėje sistemoje, kurios nuostatus tvirtinta, valdytojo ir tvarkytojo įgaliojimus suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.	Nepritarti	Komiteto nuomonė: Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą, reguliuojantį informacinių sistemų steigimą, valstybės informacinė sistema apibrėžiama, kaip valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. Pažymėtina, kad siūloma steigti informacinė sistema neatitinka informacinės sistemos apibrėžties t. y. ji būtų skirta ne valstybės funkcijoms atlikti reikalingų priemonių visuma, o privačių subjektų teikiamų paslaugų kaupimo sistema. Todėl siūlymas prieštarauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad informacinę sistemą kurti netikslinga, nes: 1. Informacinės sistemos steigimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. (Pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos sukūrimui (projektas baigtas įgyvendinti, projekto vykdytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) išmokėta 1 640 626,68 €; Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, derinimo bei viešinimo elektroninių paslaugų informacinės sistemos sukūrimui (projektas baigtas įgyvendinti, projekto vykdytojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) išmokėta 1 215 660,8 €). Siūlomai informacinei sistemai steigti  butų reikalingos panašaus dydžio lėšos. Taip pat kasmet reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų informacinės sistemos palaikymui. 2. Informacinės sistemos steigimas ar jos naudojimas nebus efektyvus ir informatyvus, nes joje neatsispindės atvejai, kada giminės laidos mirusįjį savarankiškai, nesinaudodami laidojimo paslaugų teikėjų paslaugomis. 3. Informacinė sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie laidojimo kremavimo ir balzamavimo paslaugas neturi ir negali būti instrumentas mokesčių nemokėjimo ar vengimo klausimams spręsti. Šiuos klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerija informavo, kad per 2015-2017 metus atlikti 24 juridinių asmenų, vykdančių laidotuvių ir su jomis susijusią veiklą, kontrolės veiksmai, jų metu nustatyta bendra beveik 111 tūkstančių eurų  į biudžetą mokėtina/mokesčių deklaracijose tikslintina mokesčių suma. Už šių kontrolės veiksmų metu nustatytus pažeidimus surašyti 6 administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų protokolai. Tai ženkliai mažesni skaičiai nei pateikta iniciatyvos „Baltoji banga“ laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrime. Papildomai pažymėtina, kad valstybės institucijoms nėra poreikio kontroliuoti, kur palaidoti konkretaus mirusiojo palaikai. Valstybei netikslinga steigti informacinę sistemą, nes tai neduoda jokios pridėtinės vertės ir reikalauja labai didelių investicijų. Galiojantis teisinis reguliavimas numato pareigą laidojimo paslaugų teikėjams vežantiems žmogaus palaikus į užsienio valstybes turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), tačiau už dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) neturėjimą nenustatyta nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė, todėl teiginys, kad žmogaus palaikų vežimas neturint dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) atskleidžia nusikalstamos veikos požymius yra klaidinanti, nes tokia veika nėra kriminalizuota. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad duomenys apie mirusius asmenis kaupiami Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre. Mirusio asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, žmogaus palaikų palaidojimo datą, vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba kolumbariumo nišos numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas) ir laidojimo gylį ir panašius duomenis kaupia kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Taip pat šiuo metu kai kurios savivaldybės vykdo kapinių skaitmeninimą, todėl papildomą informacinę sistemą steigti netikslinga.
2.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas, Algimantas Salamakinas, Darius Kaminskas 2018-05-22	9				Argumentai: Pasiūlymas: „2. Pakeisti projekto 9 straipsnio 1-3 d. ir išdėstyti jį taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį  ir 32^4 straipsnį, įsigalioja 2019 m. gegužės  sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos  užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2018 m. rugpjūčio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2019 m. balandžio 30 d., palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Šio įstatymo 32^4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.”	Nepritarti	Komiteto nuomonė: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektus bus pakeista medicininio mirties liudijimo, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaigos, forma, reikia pasiruošti šio dokumento išdavimui. Patvirtinus medicininio mirties liudijimo formą, jos blanko gamyba vyksta pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme nustatytas procedūras, kurios užtrunka apie 8 mėnesius. Todėl įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus siūloma parengti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti 2019 m. gegužės 1 d. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos įstatymo taikymo nuostatos, todėl šių nuostatų atsisakyti negalima, nes įsigaliojus projektui, nebus aišku kaip taikyti jo nuostatas tais atvejai, kai murusiajam bus išduotas seno pavyzdžio medicininis mirties liudijimas.

4. Balsavimo rezultatai: 5 - už, 4 - prieš, 1- susilaikė (balsuota už Seimo narių pasiūlymą, nepritarimą nulėmė pirmininko balsas)

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Kęstutis Mažeika

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė