LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430

37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-2186

2020-12-09  Nr. 109-P-48(6)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė,  Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-08				Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus.	Pritarti.
2.	Europos teisės departamentas prie TM, 2018-06-07				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP2186, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės kontrolė, 2018-10-05				Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog tam, kad visos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavestos funkcijos būtų vykdomos objektyviai, ši institucija turi būti savarankiška. Tarptautiniu aspektu savarankiškumo principo svarba pabrėžta Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) IX kongrese 1977 m. priimtoje Limos deklaracijoje „Dėl Audito principų gairių“. Joje įtvirtinti pagrindiniai šių institucijų nepriklausomumo principo elementai, kurie išsamiau aptarti 2007 m. Meksiko deklaracijoje „Dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo“. Pažymėtina, kad, siekiant narystės Europos Sąjungoje kriterijų atitikties, o tai, be kita ko, savo ataskaitose apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES nurodydavo ir Europos Komisija, buvo būtina koreguoti Valstybės kontrolės teisinę padėtį, savarankiškumą ir įgaliojimus juos pritaikant eurointegracijai, t. y. atsisakyti reliktinių kvotos ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo funkcijų, kontrolinės-revizinės metodikos, tapti nepriklausomu viešųjų finansų ir turto būklės vertintoju – aukščiausiąja valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditus pagal tarptautinius audito standartus. Todėl, 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), jo trečiasis straipsnis imperatyviai apibrėžė Valstybės kontrolės teisinį statusą – Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Įvertinęs šią argumentaciją, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir tarptautinės organizacijos INTOSAI visuotinai pripažintus audito principus, atkreipiu dėmesį, kad įtakos aukščiausiajai audito institucijai nedarymas yra būtina sąlyga užtikrinti jos savarankiškumą. Aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir kitos išorės įtakos, todėl man, aukščiausiosios audito institucijos vadovui, svarbios institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatos (ypač – valstybinio audito valdymo aspektu), puoselėjančios visus keturis nepriklausomumo elementus – funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį – ir svarbi jų vienovė. Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (įsigalios 2019 m. sausio 1 d.), kuriuo vykdoma valstybės tarnybos reforma pasižymės nepotizmo mažinimu atrenkant valstybės tarnautojus, stiprinant jų kompetencijas ir atsisakant nereikalingų bei perteklinių valstybės tarnybos valdymo ir administravimo procedūrų. Noriu atkreipti Jūsų, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, kad ši svarbi, sveikintina ir seniai laukta valstybės tarnybos reforma tik dar aiškiau ir vienareikšmiškiau parodo valstybės tarnybos ir aukščiausiosios audito institucijos veikimo sisteminę koliziją. Tai, kad aukščiausioji valstybinio audito institucija veikia pagal bendrai valstybės tarnybos sistemai sukurtas ir jos pačios audituojamą objektą sudarančias nuostatas, reikšmingai konfliktuoja su būtinaisiais audito nepriklausomumo, audito nešališkumo principais. Toks teisinis reguliavimas, kurio aplinkoje veikiame šiuo metu ir kuris numatytas po 2019 m. sausio 1 d., netinka aukščiausiajai audito institucijai dėl jos statuso ypatumų ir suteiktų įgaliojimų audituoti viešąjį sektorių, nes tai kelia nuolatinę koliziją, silpnina aukščiausiosios audito institucijos funkcinį, organizacinį (apimantį ir veiklą) bei finansinį savarankiškumą, kurie įtvirtinti minėtose Limos ir Meksiko deklaracijose, taip pat nepadeda sudaryti sąlygų Valstybės kontrolei tapti viešojo sektoriaus ekspertinių kompetencijų centru, užtikrinančiu valstybinio audito kokybę, vertinimų nešališkumą, įtakos veiklai nedarymą ir skaidrumą. Šį savo teiginį pagrįsiu vienu (jų yra ir gerokai daugiau) pavyzdžiu. Šiuo metu galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas detaliai reglamentuoja Valstybės pareigūnų, Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų statusą, papildomus priėmimo į tarnybą Valstybės kontrolėje ir atleidimo iš jos reikalavimus bei apribojimus ir kt. Tačiau Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybos principus, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir kt., tarp jų ir priėmimo į Valstybės kontrolės pareigūno, kuris yra ir valstybės tarnautojas bei atlieka auditus, pareigas tvarką, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Naujuoju įstatymu dar labiau sustiprinama aukščiausiosios audito institucijos audituojamų subjektų – Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų – įtaka aukščiausiosios audito institucijos veiklai per savarankiškumą spręsti esminius institucijos veiklos klausimus žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, nes, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, dabar iš dalies centralizuotą valstybės tarnautojų atranką pakeis visiškai centralizuota. T. y. ją vykdys mūsų audituojamas subjektas – Vyriausybės įgaliota institucija, todėl kils didelė problema, nes tokia centralizuota atranka bus taikoma ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Taigi, Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės kontrolei atrinks valstybės tarnautojus, kurie vėliau Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją audituos. Naujajame įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė ir įgaliojimai nustatyti ar įgyvendinti ir kitas įstatymo nuostatas valstybės tarnybos valdymo srityje. Tokia sistema ribojamas visos Valstybės kontrolės audito veiklos nešališkumas, nepriklausomumas, savarankiškumas, taigi ir mano, aukščiausiosios audito institucijos vadovo, galimybės nepriklausomai ir savarankiškai atsirinkti Valstybės kontrolės valstybės tarnautojus bei įgyvendinti kitus su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusius įgalinimus. Svarbu tai, kad, siekiant spręsti minėtas problemas, Seimo Audito komitetas kartu su aukščiausiąja audito institucija yra parengęs ir užregistravęs Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtinus priimti kitų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-2184-2194). Siūlomos projektinės nuostatos pašalintų spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos savarankiškumo ir įtakos jai nedarymo srityse, eliminuotų principines kolizijas su naujuoju valstybės tarnybos reguliavimu. Todėl minėtų įstatymų projektų paketas (šiuo metu atitinkamai koreguojamas pagal Seimo Teisės departamento išvadas) teisės aktų nustatyta tvarka yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XIII-1482 patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programą, projektų pateikimas numatytas š. m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. <...> Šiuo aspektu atkreipiu Jūsų dėmesį, kad jau š. m. IV ketvirtį prasidės aukščiausiosios audito institucijos išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, vadovaujant Europos Audito Rūmams, per 2019 m. I pusmetį atliks išorės audito ekspertai iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos analogiškų audito institucijų. Šios peržiūros metu bus išsamiai vertinamas Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinis ir organizacinis savarankiškumas, būtinas patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, ir valstybinio audito procesas bei jo atitiktis tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms ir kt. Be kita ko pažymiu, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. aukščiausioji audito institucija vykdo ir atskiru Seimo sprendimu priskirtas biudžeto politikos kontrolės institucijos (fiskalinės institucijos) funkcijas. Įvertinus jau beveik ketverių metų patirtį vykdant fiskalinės drausmės priežiūrą, siekiant užtikrinti šios funkcijos efektyvų vykdymą, pagerinti fiskalinės institucijos darbui įtakos nedarymą ir aprėptį, 2019 m. sausio–birželio mėn. vyks Lietuvos fiskalinės institucijos veiklos išorinė peržiūra, kurią vykdys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pasitelkusi į pagalbą pažangiausių užsienio fiskalinių institucijų atstovus. EBPO atliks detalų fiskalinės institucijos veiklos vertinimą, atsižvelgdama į EBPO priimtus nepriklausomų fiskalinių institucijų principus, taikomus tokioms institucijoms, bus vertinamas veiklos kontekstas, šalies įdėtos pastangos (sąnaudos) užtikrinant optimalią šios institucijos veiklą, taikoma metodologija, rezultatai ir veiklos poveikis. <...>	Atsižvelgti.
2.	Valstybės kontrolė, 2019-03-20				<...> Siekiant platesnio AAI nepriklausomumo svarbos pripažinimo ir palaikymo, INTOSAI Generalinis sekretoriatas parengė specialųjį pranešimą dėl šių institucijų nepriklausomumo (angį. k. Handout, Independance o f Supreme Audit Institutions SAIs). Jame, be kita ko, nurodomi ir esminiai jų nepriklausomumo iššūkiai bei pabrėžiamos daugkartinės tarptautinės INTOSAI iniciatyvos, skirtos skatinti ir puoselėti AAI nepriklausomumą. Specialiajame pranešime pažymima AAI reikšmė padedant savo valstybių vyriausybėms tobulinti valdymo efektyvumą, didinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, efektyvinti viešųjų išteklių naudojimą valstybės ir jos piliečių naudai. Taip pat pabrėžiamos šių institucijų teisinio statuso, veiklos ar finansinio nepriklausomumo ir pan. rizikos, su kuriomis kasdienėje veikloje susiduria valstybinį (išorės) auditą atliekančios institucijos. Svarbu pabrėžti, kad kartu su Generalinio sekretoriato specialiuoju pranešimu pateikiami ir INTOSAI Plėtros iniciatyvos atlikto atskirų regionų aukščiausiųjų audito institucijų veiklos ir pajėgumų įvertinimo rezultatai (angį. k. The Global S A IStocktaking Report 2017). Jie 2018 m. balandžio mėn. perduoti JT generalinio sekretoriaus pavaduotojui Liu Zhenmin‘ui, o JT institucijos atitinkamai įsipareigojo užtikrinti šio klausimo nuoseklią stebėseną. Aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo principo svarba tarptautinėje bendruomenėje pabrėžiama ne vieną dešimtmetį: nuo 1977 m. INTOSAI IX kongrese priimtos Limos deklaracijos „Dėl Audito principų gairių“ iki šiandienos AAI strategines veiklos gaires apibrėžiančio INTOSAI 2017-2022 m. strateginio plano. Būtent dėl šių priežasčių išskirtiniu ir valstybių parlamentinės bei vykdomosios valdžios nuolatinio dėmesio reikalaujančiu aspektu INTOSAI nurodo deramą AAI nepriklausomumo ir išteklių, būtinų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinimą. <...> 2018 m. spalio 4 d. rašte „Dėl svarbiausiųjų aukščiausiosios audito institucijos veiklos aspektų 2018-2019 metais“ jau esu pažymėjęs, jog AAI gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo šių subjektų ir bet kokios kitos išorės įtakos. To galima ir būtina siekti atitinkamai tobulinant institucinės veiklos teisinio reguliavimo nuostatas, puoselėjant visus keturis nepriklausomumo elementus - funkcinį, institucinį (organizacinį), veiklos ir finansinį - užtikrinant reikiamųjų dermę ir pusiausvyrą, taip pat didinant institucijos ir jos audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Kaip žinia, minėtus iššūkius sprendžia ir Seimo Pavasario sesijoje planuojamas svarstyti Seimo Audito komiteto kartu su aukščiausiąja audito institucija parengtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. 1-907 pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-2183) ir šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą būtini kitų įstatymų pakeitimo projektai (XIIIP-2184-2194), kuriems š. m. pradžioje yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 65). Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiais įstatymų projektais siūlomos priemonės eliminuoja INTOSAI minimas spragas aukščiausiosios audito institucijos veiklos nepriklausomumo ir įtakos jai nedarymo srityse, sprendžia principines AAI veiklos kolizijas dėl naujojo valstybės tarnybos reguliavimo ir stiprina AAI ir jo audituojamų sričių atskaitingumą parlamentinei kontrolei. Šiame kontekste man, kaip valstybės kontrolieriui, džiugu pažymėti, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė mato įvardytas spragas ir imasi būtinos lyderystės jas neatidėliotinai spręsti. Be kita ko svarbu pabrėžti, kad jau yra prasidėjusi AAI išorinė veiklos kokybės peržiūra, kurią, kaip buvo minėta, vadovaujant Europos Audito Rūmams, iki 2019 m. gruodžio mėn. atliks Jungtinės Karalystės ir Lenkijos aukščiausiųjų audito institucijų išorės audito ekspertai. Peržiūros išvadas, kuriose bus pasisakyta dėl Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos funkcinio ir organizacinio savarankiškumo, būtino patikėtų uždavinių objektyviam įvykdymui, pakankamumo ir valstybinio audito proceso bei jo atitikties tarptautiniams aukščiausiųjų audito institucijų standartams ir gerosioms praktikoms maloniai pateiksime Jūsų žiniai. Atkreiptinas dėmesys j tai, kad visos išorinę veiklos kokybės peržiūrą atliekančios šalys yra INTOSAI narės, kurios, kaip ir Lietuva, yra gavusios generalinės sekretorės M. Kraker pasirašytą kreipimąsi dėl AAI nepriklausomumo, tad vertinimo metu tikėtinas išskirtinis dėmesys INTOSAI pabrėžiamoms AAI nepriklausomumo rizikoms. <...>	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Seimo narys Valius Ąžuolas, 2019-11-11	1	2			Argumentai: Siekiant išlaikyti vieningą praktiką bei užtikrinti, kad Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje bus įvertinti esminiai biudžeto vykdymo kontrolės elementai, yra tikslinga apibrėžti įstatymu, į kokius klausimus turi būti atsakyta Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti Projekto  1  straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.  Pripažinti netekusia galios 37 straipsnio 2 dalį.               2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai.“	Nepritarti.	Argumentai: Įstatymo projektas yra  lydimasis Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teisės aktas, todėl abiejuose teisės aktuose naudojama terminija turi būti suderinta.  Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja kaip atliekama biudžeto vykdymo kontrolė. Vadovaujantis Konstitucija, Biudžeto sandaros ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymais, Valstybės kontrolė atlieka valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio (apimančio finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius) auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiujų audito institucijų standartus, tiesiogiai apibrėžiančius atitinkamo audito metu atliekamų vertinimų imtį ir procedūras. Standartuose detaliai nustatomos audito procedūros, vertinami dalykai ir kiti su audito atlikimu susiję klausimai. Vadovaujantis aiškumo ir sistemiškumo teisėkūros principais, Biudžeto sandaros įstatymo 37 str. 2 d. nuostatą siūloma eliminuoti, tokiu būdu užtikrinant teisinės sistemos dermę ir suprantamumą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Audito komitetas, 2019-03-27	2				Pritarti Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“	Pritarti  iš dalies.	Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė įstatymų projektų paketo svarstymo procedūros, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą derinti su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2183(2) numatyta įsigaliojimo data ir  nustatyti, kad įstatymas įsigalioja  2021 m. sausio 1 d.
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16	1	1			Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2186 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Argumentai: Siekiant Valstybės kontrolės įstatymo projekto tikslų, Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas tikslinga keisti tik ta apimtimi, kuri susijusi su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka Valstybės kontrolė. Nuostatos, susijusios su savivaldybių biudžetų vykdymo auditu, kurį atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos, neturėtų būti keičiamos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal veiklos apimtį, nustatytą Valstybės kontrolės įstatyme, ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.“	Nepritarti.	Argumentai: Biudžeto sandaros įstatymo  37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad:     „3.Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.“, todėl tokia pati nuostata 37 straipsnio 1 dalyje būtų perteklinė.
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-16	2				Argumentai: Užsitęsus šio Įstatymo projekto svarstymui Seime, tikslinga keisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 2020 m. sausio 1 d.“	Pritarti  iš dalies.	Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė įstatymų projektų paketo svarstymo procedūros, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą derinti su Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2183(2) numatyta įsigaliojimo data ir nustatyti, kad įstatymas įsigalioja  2021 m. sausio 1 d.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                  Mykolas Majauskas

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė