LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 60, 147¹, 151¹, 189, 214, 218, 224¹ STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4454

2020-10-07 Nr. 102-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės atstovai: vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, patarėjas Martynas Dobrovolskis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-07	1	2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti naują atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projekto 1 straipsnio 2 dalimi siekiama įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES), nuostatas, kurios reikalauja, kad „nusikalstami veiksmai, susiję su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, padaryti vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą arba autoritetą, būtų laikomi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis“. Atkreiptinas dėmesys, jog Direktyvos 2011/93/ES nuostatos susijusios tik su seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, tuo tarpu projekte numatomas teisinis reguliavimas apimtų ne tik BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ numatytas, bet absoliučiai visas nusikalstamas veikas. Manytina, kad toks Direktyvos 2011/93/ES nuostatų įgyvendinimas yra per platus, todėl siūlytina naująją atsakomybę sunkinančią aplinkybę performuluoti taip, kad ją faktiškai pritaikyti dažniausiai būtų galima tik asmeniui, padariusiam būtent BK XXI skyriuje numatytą nusikalstamą veiką.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-07	3	1		2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „asmuo, piktnaudžiavęs pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui, kuris lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu“ turėtų būti patikslinta, nes ją skaitant pažodžiui susidaro įspūdis, kad šio nusikaltimo kaltininkas ir auka yra vienas ir tas pats asmuo.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-07	3	1		3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma išbraukti iš BK 151¹ straipsnio 3 dalies bausmių sąrašo baudos bausmę, o projekto aiškinamajame rašte tokio pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad baudos bausmė yra akivaizdžiai neproporcinga ir nebūdinga tokio sunkumo nusikaltimui, tiesiogiai pažeidžiančiam vaiko seksualinį neliečiamumą. Šis pasiūlymas kritikuotinas dėl kelių priežasčių: Pirma, nors teisės doktrinoje pažymima, kad baudos bausmė teoriškai turėtų būti švelnesnė už kitas BK 151¹ straipsnio 3 dalyje nurodytas bausmes – laisvės apribojimą, areštą ir terminuotą laisvės atėmimą – kadangi baudos bausmė BK 42 straipsnio 1 dalyje eina prieš jas visas [1], tačiau visgi de facto baudos bausmė 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 47, 54, 62, 63, 64, 68¹, 68², 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-653 tapo viena iš griežčiausių bausmių. Už apysunkio (tame tarpe ir už BK 151¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinto) nusikaltimo padarymą pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą gresia nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda, t. y. nuo 5000 iki 200 000 eurų, todėl nesutiktina, kad baudos bausmė yra akivaizdžiai neproporcinga BK 151¹ straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sunkumui. Antra, taip pat nesutiktina, kad baudos bausmė nebūdinga tokio sunkumo nusikaltimui, tiesiogiai pažeidžiančiam vaiko seksualinį neliečiamumą, kadangi galiojančios redakcijos BK 151¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse už panašių nusikaltimų (kurie abu yra apysunkiai) padarymą baudos bausmė irgi yra numatyta kaip viena iš alternatyvių bausmių. Trečia, priėmus projektu teikiamus BK 151¹ straipsnio pakeitimus nukentėjusiu asmeniu nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, priešingai, negu numatyta galiojančios redakcijos BK 151¹ straipsnio 3 dalyje, galėtų būti tik ne jaunesnis nei šešiolikos metų (t. y. jaunesnis nei aštuoniolikos, bet vyresnis nei šešiolikos metų) nepilnametis, kadangi atsakomybė už BK 151¹ straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų padarymą prieš jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį numatoma naujojoje BK 151¹ straipsnio 4 dalyje. Tai reiškia, kad projektu keičiamoje BK 151¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas, priešingai, negu nurodyta projekto aiškinamajame rašte, visais atvejais būtų ne seksualinis neliečiamumas, o tik seksualinio apsisprendimo laisvė, kadangi seksualinis neliečiamumas tiesioginiu nusikalstamos veikos objektu yra tik tada, kai nukentėjęs asmuo yra arba mažametis, arba asmuo, dėl tam tikrų priežasčių nesuprantantis su juo daromų veiksmų prasmės (pavyzdžiui, esantis bejėgiškoje būklėje, tačiau lytinis santykiavimas su bejėgiškoje būklėje esančiu asmeniu bet kokiu atveju turėtų būti vertinamas kaip tokio asmens išžaginimas arba seksualinis prievartavimas). Atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektu teikiamus pakeitimus BK 151¹ straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, lyginant su galiojančia BK 151¹ straipsnio 3 dalies redakcija, dėl nukentėjusio asmens amžiaus apatinės ribos padidinimo faktiškai taptų mažiau pavojinga, manytina, jog būtų nepagrįsta išbraukti baudos bausmę iš BK 151¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų bausmių sąrašo argumentuojant, be kita ko, būtent šio nusikaltimo išskirtiniu sunkumu.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-07	3	2		4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti BK 151¹ straipsnį nauja 4 dalimi, joje įtvirtinant, kad „tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekte numatomą BK 151¹ straipsnio 4 dalį asmuo atsakytų tik tuo atveju, jeigu jo veikoje „nebuvo <...> privertimo lytiškai santykiauti požymių“. Kitaip tariant, jeigu kaltininko veikoje būtų visi BK 151¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininkas tuo pačiu darydamas nusikalstamą veiką dar ir, pavyzdžiui, grasintų ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš 15-metį nukentėjusį asmenį, tuomet jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 151¹ straipsnio 4 dalį, o pagal BK 151 straipsnio 2 dalį (nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti), kurioje už tokius veiksmus numatytos bausmės rūšis ir dydis (laisvės atėmimas iki aštuonerių metų) yra analogiški BK 151¹ straipsnio 4 dalyje numatomai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio privertimas lytiškai santykiauti yra pavojingesnė veika, negu projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika (kadangi privertimas lytiškai santykiauti pasireiškia ne tik lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu, bet ir grasinimu ateityje panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ir pan.), manytina, kad BK 151¹ straipsnį papildžius nauja 4 dalimi kartu reikėtų sugriežtinti atsakomybę ir už BK 151 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas BK sistemiškumas.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 neidentifikavo nacionalinės teisės spragos, susijusios su nepilnamečio privertimu lytiškai santykiauti kriminalizavimu. Atsižvelgiant į tai, BK 151 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis visapusiškai atitinka Direktyvos 2011/93/ES keliamus reikalavimus. Pateiktoje pastaboje teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką dar ir, pavyzdžiui, grasintų ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš 15-metį nukentėjusį asmenį, tuomet jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 151¹ straipsnio 4 dalį, o pagal BK 151 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad už šias veikas numatyta analogiška sankcija, nepažeidžia baudžiamojo įstatymo sistemingumo, kadangi aptariamos nusikalstamos veikos taikomos skirtingai atvejais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 151 straipsnio 2 dalyje yra numatyta platesnė baudžiamoji atsakomybė tiek nusikalstamos veikos subjektų, tiek nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų ir šie santykiai būtų kriminalizuojami tik egzistuojant specialiam nusikalstamos veikos subjektui (Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas ar asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, arba asmuo, piktnaudžiavęs pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui). Kartu pažymėtina, kad mechaniškai lyginti šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį yra netikslinga, atsižvelgiant į aptariamų nusikalstamų veikų skirtumus ir skirtingus kriminalizavimo tikslus. Taip pat, Teisingumo ministerijos vertinimu, už BK 151 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką numatyta sankcija yra proporcinga, atgrasanti bei atitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimus, todėl jos griežtinimas, siekiant dirbtinio sistemiškumo išlaikymo, manytina, nėra pagrįstas.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-02-07	3	4		5. Taip pat svarstytina, ar BK 151¹ straipsnį papildžius nauja 4 dalimi joje nereikėtų numatyti sugriežtintos atsakomybės ir už to paties straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką („tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių“), kadangi BK 151¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika dėl jos padarymo būdo pagal pavojingumą, manytina, yra ganėtinai panaši į nusikalstamą veiką, įtvirtintą to paties straipsnio 3 dalyje, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybių paskirti griežtesnę negu penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis negu šešiolikos metų.	Nepritarti	Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant pašalinti Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikuotas Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Direktyva 2011/93/ES nereikalauja įtvirtinti baudžiamosios atsakomybės už neprievartinius, atlygintinus nepilnamečio asmens (nuo 16 m. iki 18 m.) lytinius santykius ir Europos Komisija neturėjo jokių pastabų dėl vertinamo teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 4 dalis įpareigoja už seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą (šiuo atveju – 16 metų) lytiškai santykiauti, bausti maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, BK atitinkamai buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė 151¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties, nėra poreikio įtvirtinti papildomą specialią BK normą, numatančią griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų, kadangi jau ir šiuo metu už tokio pobūdžio santykius numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Teisingumo ministerijos vertinimu, tokio pobūdžio sankcija yra visiškai pakankama už neprievartinius lytinius santykius su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų, nepriklausomai nuo to, ar buvo pasiūlytas atlygis, ar ne.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Asociacija Vilniaus moterų namai,

2020-05-18

Dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos BK Projekto numeris XIIIP-4454, kuriuo siekiama perkelti 2011 metų gruodžio 13 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija

Tyrimų duomenimis viena iš trijų mergaičių ir vienas iš septynių berniukų patiria nepageidaujamus seksualinius kontaktus iki sulaukia pilnametystės (Vaiko teisių konvencija įtvirtina, jog „vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų“). Šių seksualinių nusikaltimų priežastis visais atvejais yra suaugusio asmeniui piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka, tai yra naudojantis akivaizdžiu jėgos ir galios disbalansu tarp suaugusiojo ir vaiko, kas leidžia manipuliuoti vaiko sąmone, atimant galimybę aktyviai priešintis ir įtaigojant, kad tai daroma vaiko „noru“ ar net „iniciatyva“. Tokie nepageidaujami seksualiniai kontaktai visais atvejais sukelia psichinę traumą, turinčią ypatingai žalojantį poveikį vaiko raidai, biopsichosocialinei sveikatai ir visai tolimesnei gyvenimo kokybei, įskaitant gebėjimą užmegzti stabilius ir patenkinančius seksualinius ryšius suaugus. Pažymėtina, jog tokia grėsmė yra visiškai reali ir tais atvejais, kai pagal BK nepilnametis yra sulaukęs amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti. Šia įstatymų spraga dažnai pasinaudojama piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka ir taip priverčiant nepilnametį santykiauti.

Dėl šių priežasčių Lietuvai ir buvo pradėta pažeidimo procedūra dėl spragų perkeliant Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punktą ir 9 straipsnio b, g , nes iki tol nebuvo apsaugoma būtent ši asmenų grupės kaip to reikalauja direktyva.

Remdami Teisingumo ministerijos iniciatyvą papildyti BK 151¹ straipsnį, visiškai perkeliant Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatas, atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos 3 straipsnio antraštė (Su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos) suponuoja, kad šiame straipsnyje įvardyti veiksmai, įskaitant ir piktnaudžiavimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka, turėtų būti priskiriami prievartiniam lytiniam santykiavimui, todėl perkeliant šią nuostatą yra nepriimtina retorika naudojama Projekte „savanoriški lytiniai santykiai“ ir „nesant prievartos požymių“. Tokią retoriką prašome pripažinti klaidinančia ir auką stigmatizuojančią, ir pakeisti taip, kad baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kiltų už lytinius santykius, kurie buvo įtakoti specialaus nusikalstamos veikos subjekto statuso (įtakos), tačiau neegzistuojant jokiems fizinės privartos požymiams kaltininko veikoje.

Pažymėtina, kad panašūs veiksmai gali būti atliekami ir suaugusių, o ypač neseniai pilnametystės sulaukusių, asmenų atžvilgiu. Akivaizdu, jog piktnaudžiavimas galia, įtaka ir autoritetu gali paveikti ir suaugusio asmens (vyresnių klasių moksleivės, studentės, pavaldinės, kt.) elgesį, kuomet asmuo prieš jo valią yra priverčiamas įsitraukti į nepageidaujamus lytinius santykius. Europos Tarybos (toliau – Tarybos) konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pateikiamas sutikimo lytiškai santykiauti apibrėžimas, kuriame nurodoma, jog „2. Sutikimas turi būti duotas savanoriškai, laisva valia, vertinant pagal susijusias aplinkybes (36 str. 2 d.). Amnesty International teigimu, įstatymas niekada neturėtų interpretuoti moters fizinio nesipriešinimo seksualiniam smurtui kaip sutikimo lytiškai santykiauti. Mūsų ekspertine nuomone, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymis turi būti įdiegtas ir į išžaginimą / seksualinį prievartavimą kriminalizuojančius Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/93/ES nuostatos yra skirtos ir taikomos tik nepilnamečių asmenų (vaikų) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu tikslinamas nacionalinis teisinis reglamentavimas yra susijęs tik su nepilnamečių asmenų apsaugos stiprinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/93/ES 9 straipsnio nuostatas, Teisingumo ministerija Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlo įtvirtinti papildomą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkančią Direktyvos 9 straipsnio b punktą. Siūlomi pakeitimai visa apimtimi pašalintų Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikuotas Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Taigi, Direktyvos 2011/93/ES tikslus galima visiškai įgyvendinti nenumatant savarankiškų kvalifikuotų nusikalstamų veikų, susijusių su lytiniais santykiais, pagrįstais piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka. Teisingumo ministerijos vertinimu, šių požymių įtvirtinimas visų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui atžvilgiu, nepagrįstai išplėstų kriminalizavimo apimtį ir nėra suderinama su Įstatymo projekto tikslu.

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

149, 150, 151)

PASIŪLYMAS XIIIP-4454

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Teisingumo ministerijos (toliau – Ministerijos) LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) projektu XIIIP-4454 (toliau – Projektu) siekiama perkelti 2011 metų gruodžio 13 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyvos), 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatą, kriminalizuojančią lytinį santykiavimą su nepilnamečiu asmeniu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka (čia ir toliau – išskirta mūsų).

Šį lytinio santykiavimo pobūdį Ministerija apibūdina kaip neprievartinį[[1]] ir savanorišką[[2]], o požymiu piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka siūlo papildyti BK 151¹ straipsnį, t. y. savanoriško lytinio santykiavimo straipsnį. Su Ministerijos pozicija nesutiktina dėl šių priežasčių:

Direktyvos 3 straipsnio antraštė (Su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos) suponuoja, kad šiame straipsnyje įvardyti veiksmai, įskaitant ir piktnaudžiavimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka, turėtų būti priskiriami prievartiniam lytiniam santykiavimui. Seksualinei vaiko prievartai šį požymį priskiria ir Europos Parlamentas (toliau – Parlamentas), 2017 metais išreiškęs susirūpinimą, kad kai kurios valstybės narės ne iki galo perkėlė nuostatas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu išnaudojimu (4 straipsnis), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta, įvykdytų piktnaudžiaujant pripažintu pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka vaikui (3 straipsnio 5 dalies i punktas) arba itin pažeidžiama vaiko padėtimi (3 straipsnio 5 dalies ii punktas), ir dėl juridinių asmenų atsakomybės (12 straipsnis)[[3]].

Primintina, kad lytinis santykiavimas su nepilnamečiu asmeniu užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 151¹ straipsnį tik tuo atveju, jei lytiškai santykiaujama abiejų pusių sutarimu ir nepilnametis suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę, pavyzdžiui: 15-mečio L. M. inicijuoti lytiniai santykiai su 26 metų mergina R. D.[[4]]; trejų metų draugystė tarp 15-metės D. L. ir jos pilnamečio partnerio V. M.[[5]] ir t. t.

Panašu, kad seksualinės prievartos požymis piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka savo turiniu ženkliai skiriasi nuo BK 151¹ straipsnyje esančių savanoriško lytinio santykiavimo veikų požymių. Manytina, kad ginčijamąja nuostata turėtų būti papildytas vienas iš prievartinių BK straipsnių, t. y. BK 149, 150 arba 151 straipsnis.

Nepritarti

Europos Komisija įvertinusi Direktyvos 2011/93/ES nuostatų perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikavo Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Sisteminė Direktyvos 2011/93/ES ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje ne visa apimtimi atitinka Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto ir 9 straipsnio b, g dalyse įtvirtintas nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija dėl aptariamų pastabų pateikė oficialų pranešimą, kuris yra pagrįstas Europos Komisijos ekspertų atliktu Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę vertinimu, Lietuvos Respublikai nepašalinus Europos Komisijos pažeidimo procedūroje identifikuotų nacionalinės teisės aktų spragų, Lietuvos Respublika pažeis savo įsipareigojimus Europos Sąjungai bei dėl tokių veiksmų Europos Komisija privalės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT), su ieškiniu prieš Lietuvą. Taigi, galimybės nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tęsti ginčą su Europos Komisija, yra ne tik netikslinga, bet ir tokie veiksmai esmingai pakenktų Lietuvos Respublikos autoritetui Europos Sąjungoje bei galimai sukeltų itin neigiamas finansines pasekmes.

Sutiktina, kad BK XXI skyrius gali būti sistemiškai tobulinimas, kadangi ekspansyvi teisėkūra neabejotinai yra palikusi šiame skyriuje atitinkamų pasikartojimų ar panašumų, kuriuos dažnu atveju išnarplioja baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamu įstatymo projektu yra siekiama ne sistemiškai peržiūrėti visas nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve bei neliečiamumu, o ištaisyti Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Neabejotina, kad netolimoje ateityje bus iš esmės peržiūrėtas aptariamas baudžiamojo įstatymo skyrius, siekiant sistemiškai subalansuoti ir suderinti visas jame įtvirtintas nusikalstamas veikas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad už siūlomų BK 151¹straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kiltų už savanoriškus (BK normų kontekste) lytinius santykius, kurie buvo įtakoti specialaus nusikalstamos veikos subjekto statuso (įtakos), tačiau neegzistuojant jokiems privartos požymiams kaltininko veikoje, kaip jie apibrėžti baudžiamajame įstatyme. Atkreipiame dėmesį, kad aptariamų veiksmų kvalifikuoti pagal BK 151 straipsnio 2 dalį, šiuo metu galimybės nebūtų, o Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatos imperatyviai reikalauja, kad už tokius veiksmus asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nustatant ne mažesnę, kaip aštuonerių metų maksimalią laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste itin svarbu suprasti tai, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už BK 151 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamas veikas, būtina nustatyti ne tik, kad buvo tenkinta lytinė aistra su priklausomu asmeniu, bet kad dėl savo priklausomumo nukentėjusysis buvo priverstas tenkinti lytinę aistrą. Kaip minėta, Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatos įpareigoja valstybes nares numatyti baudžiamąją atsakomybę už seksualinius veiksmus su vaiku, kai piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui, nepriklausomai nuo prievartos elementų buvimo veikoje. Atsižvelgiant į tai, manome, kad yra būtina atlikti aptariamus BK 151¹ straipsnio pakeitimus.

Projekto esmę Ministerija iliustruoja pavyzdžiu, kuriame treneris, suvokdamas savo turimą autoritetą prieš nepilnametę mokinę, pasiūlo jai lytiškai santykiauti, o 15-metė sutinka tai daryti ne dėl to, kad norėtų, bet jausdama didelę pagarbą ir nenorėdama nuvilti trenerio pasitikėjimo ja[[6]]. Manytina, kad lytinis santykiavimas prieš asmens valią, pasyvus dalyvavimas eksplicitiškai neišreiškiant nesutikimo negali būti traktuojamas kaip savanoriškas lytinis santykiavimas.

Tokį teisinį interpretavimą problematišku laiko ir tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija Amnesty International[[7]]. Organizacijos teigimu, įstatymas niekada neturėtų interpretuoti moters fizinio nesipriešinimo seksualiniam smurtui kaip sutikimo lytiškai santykiauti. Amnesty International taip pat pabrėžia Europos Tarybos (toliau – Tarybos) konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo esantį sutikimo lytiškai santykiauti apibrėžimą, kuriuo teigiama, kad [s]utikimas atlikti seksualinius veiksmus turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, atsižvelgiant į aplinkybes[[8]].

BK 151¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, jeigu nebuvo išžaginimo <...> požymių. BK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas su žmogumi prieš šio valią. Taigi pagal BK 151¹ straipsnio 3 dalį asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei lytinis santykiavimas su nepilnamečiu nevyko prieš jo valią. Ministerijos pateiktame pavyzdyje teigiama, kad nukentėjusioji sutinka tai daryti ne dėl to, kad norėtų, atskleidžiant, kad lytinis santykiavimas vyksta prieš nukentėjusiosios valią. Taigi piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymiu BK 151¹ straipsnis pildomas būti negali.

Pažymėtina, kad dar 2014 metais Latvija piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymiu papildė savo išžaginimo / seksualinio prievartavimo straipsnį[[9]]. Matyti, kad šio straipsnio dispozicijoje eksplicitiškai išreiškiama, kad lytinis santykiavimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka yra atliekamas tik prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusiuoju pagal šią veiką pripažįstamas tiek nepilnametis, tiek pilnametis asmuo. Pastebėtina, kad Latvijos BK pavojingumu šis požymis yra giminingas fizinio smurto panaudojimui, grasinimams ir pasinaudojimui bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Taip pat matyti, kad Latvijos BK nėra LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio. Latvijos BK XVI skyriaus analizė leidžia teigti, kad piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymis apima tiek Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies i punktą (piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka), tiek Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punktą (piktnaudžiavimas priklausomumu).

2018 metais Švedija perkūrė savo bendrąjį prievartos straipsnį, į jį įtraukdama šiurkštaus piktnaudžiavimo priklausoma nukentėjusiojo padėtimi požymį[[10]]. Matyti, kad atitinkamo Švedijos BK straipsnio dispozicijoje taip pat eksplicitiškai išreiškiama, kad asmuo niekada negali būti laikomas santykiaujančiu savanoriškai, jei prieš jį naudojama jėga, grasinimai, pasinaudojama jo bejėgiška būkle ar piktnaudžiaujama jo padėtimi. Nukentėjusiuoju pagal šią veiką pripažįstamas tiek nepilnametis, tiek pilnametis asmuo. Privalu įrodyti, kad subjektas šiurkščiai piktnaudžiavo padėtimi. Taip pat privalu įrodyti, kad subjektas, šiurkščiai piktnaudžiavęs padėtimi, skatino (šved. förmår) nukentėjusįjį lytiškai santykiauti. Aktualu ir tai, kad Švedijos BK nėra LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio. Švedijos BK 6 skyriaus analizė leidžia teigti, kad šiurkštaus piktnaudžiavimo priklausoma nukentėjusiojo padėtimi požymis inkorporuoja tiek pasinaudojimą priklausomumu, tiek piktnaudžiavimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka.

Italijoje piktnaudžiavimo autoritetu požymis taip pat aptinkamas bendrajame prievartos straipsnyje[[11]]. Matyti, kad pavojingumu šis požymis tapatinamas su fizinio smurto panaudojimu ir grasinimais. Privalu įrodyti, kad subjektas, piktnaudžiavęs autoritetu, privertė (ital. costringe) nukentėjusįjį lytiškai santykiauti. Nukentėjusiuoju pagal šią veiką pripažįstamas tiek nepilnametis, tiek pilnametis asmuo. Šis požymis taip pat aptinkamas vergijos ir prekybos žmonėmis veikose (Italijos BK 600 ir 601 straipsniai). Italijos teisinėje sistemoje taip pat nėra LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio.

Europos šalys piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymį pavojingumu tapatina su fizinio smurto panaudojimu, grasinimais ar pasinaudojimu bejėgiška nukentėjusiojo būkle (pavyzdžiui, Bulgarija, Italija, Kroatija, Latvija, Monakas, Norvegija, Švedija, Vatikanas)[[12]]. Nukentėjusiaisiais pagal šį požymį turinčias veikas pripažįstami tiek nepilnamečiai, tiek pilnamečiai asmenys (pavyzdžiui, Andoroje, Albanijoje, Danijoje, Islandijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje). Kitos šalys prie ginčijamojo požymio eksplicitiškai įvardija papildomą inkriminavimo sąlygą: įtikino (Bulgarija), privertė (Italija, Juodkalnija, Vatikanas), privedė (Lenkija), sąmoningai skatino (Olandija), skatino (Švedija). Danija, Islandija, Švedija šį požymį apibūdina kaip šiurkštų piktnaudžiavimą padėtimi.

Taigi matyti, kad užsienio šalių praktikoje piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymis siejamas ne su savanoriškais, o su prievartiniais lytiniais santykiais.

Paminėtina ir tai, kad daugumoje Europos šalių teisinių sistemų nėra LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio. Šis požymis dažniausiai aptinkamas posovietinių šalių BK (pavyzdžiui, Lietuvos, Baltarusijos, Kazachstano), tuo tarpu likusiose Europos dalyse jau ne vieną dešimtmetį naudojama piktnaudžiavimo padėtimi požymio variacija.

Pavyzdžiui, Vokietijos BK piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka ir pasinaudojimo priklausomumu požymių nėra, tačiau vietoje jų naudojamas Direktyvos reikalavimus atitinkantis subendrintas piktnaudžiavimo priklausomumu požymis[[13]]. Analizuodami šį požymį, Vokietijos teisininkai teigia, kad siekiant inkriminavimo yra privalu įrodyti, kad nepilnamečio priklausomumas buvo išnaudotas lytinio santykiavimo tikslams pasiekti[[14]]. Pakaltinimui nėra pakankamas vien tik subjekto pažadas, pavyzdžiui, pakelti atlyginimą (preziumuojama, kad subjektas vienu ar kitu atveju turi teisę į tokią galią). Šiuo atveju jis pasinaudoja savo padėtimi suteikdamas pranašumus, tačiau nepiktnaudžiauja pavaldaus asmens priklausomumu nuo jo. Piktnaudžiavimu taip pat nelaikomas tarnybinis romanas arba tokie santykiai, kurie nėra susiję su priklausomumu, o yra motyvuoti siekiu tenkinti lytinę aistrą.

Piktnaudžiavimu priklausomumu Vokietijoje laikoma, pavyzdžiui, kai pavaldus asmuo sutinka lytiškai santykiauti, kad gautų tokį atlygį kaip pinigai, geresni pažymiai, geresnės pareigos ar pan.[[15]] Baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nėra sąryšio tarp konkrečių priklausomumu grįstų santykių ir abiejų asmenų lytinės elgsenos.

Bendruoju atveju sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei už piktnaudžiavimą priklausomumu lytiškai santykiaujant su nepilnamečiu asmeniu Vokietijoje atsiranda tuomet, kai 1) ugdytojas (vok. erziehung), švietėjas (vok. ausbildung), rūpintojas (vok. betreuung) arba vadovaujantysis asmuo darbo santykių kontekste 2) duoda pažadus dėl įgysimų pranašumų ar grasina nepalankesnėmis sąlygomis[[16]].

Šveicarijos teisinėje sistemoje taip pat nėra dviejų unikalių piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka ir pasinaudojimo priklausomumu požymių. Vietoje jų naudojamas subendrintas pasinaudojimo padėtimi (santykiais) požymis[[17]]. Nukentėjusiuoju pagal šį požymį turinčias veikas pripažįstamas tiek nepilnametis, tiek pilnametis asmuo (pavyzdžiui, Šveicarijos BK 193 straipsnis).

Šveicarijos teisininkų teigimu, teismų praktikoje mokytojo ir 17-mečio santykiai nėra baudžiami, jei mokytojas nesinaudoja savo įgaliojimais, kad išgautų nepilnamečio sutikimą lytiškai santykiauti[[18]]. Pasak jų, nepilnamečio lytinio apsisprendimo laisvė nėra pažeidžiama, nes pasinaudojimo padėtimi (santykiais) požymį turinčios veikos nenumato bausmės už lytinį santykiavimą esant priklausomumui. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai mokytojas, pavyzdžiui, grasina blogu pažymiu, jei nepilnametis atsisakytų lytiškai santykiauti, t. y. savo įgaliojimus naudoja ne pagal paskirtį, o tenkinti lytinei aistrai. Kitoje byloje pagal Šveicarijos BK 188 straipsnį kaltinamas mokytojas išteisintas dėl lytinio santykiavimo su 16-mete, nes nenustatyta, kaip kaltinamasis darė spaudimą nepilnametei[[19]].

Vengrijos BK nėra LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio. Vietoje jo naudojamas Direktyvos rekomenduojamas piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymis[[20]]. Nukentėjusiuoju pagal šį požymį turinčias veikas pripažįstamas tiek nepilnametis, tiek pilnametis asmuo (pavyzdžiui, Vengrijos BK 196 straipsnio 2 dalies b punktas). Vengrijos teisėjų asociacija piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymį atskleidžia iliustruodama jį pavyzdžiu, kai mokytojas siūlo mokiniui lytiškai santykiauti už geresnį pažymį[[21]]. Privatūs Vengrijos teisininkai prideda, kad šioje veikoje kaltė grindžiama tuo, kad kaltininkas įtikina nukentėjusįjį atlikti lytinį aktą piktnaudžiaujant savo valdinga padėtimi ar įtaka[[22]].

Prancūzijos BK pagal piktnaudžiavimo autoritetu požymį turinčias veikas nukentėjusiaisiais pripažįstami tiek nepilnamečiai[[23]], tiek pilnamečiai asmenys (pavyzdžiui, Prancūzijos BK 222-24 straipsnio 5 dalis). Diskutuojant vieną iš piktnaudžiavimo autoritetu bylų, prancūzų sociologė Véronique Le Goaziou teigė, kad tik per labai išsamų tyrimą teismas sugebėjo nustatyti, kad tarp ugniagesio ir kadetų egzistavo prievarta (pran. contrainte) ir įtaka (pran. emprise)[[24]].

Taigi analizuojant Vidurio ir Vakarų Europos šalių BK matyti, kad šiose šalyse dažniausiai: 1) aptinkamas vienas bendrasis prievartos straipsnis; 2) nėra unikalaus LR BK 151 straipsnio ekvivalento ar jame numatyto pasinaudojimo priklausomumu požymio; 3) o vietoje jo naudojamas atskiras straipsnis, inkorporuojantis piktnaudžiavimo padėtimi požymio variaciją, kurios turinys iš esmės sutampa su pasinaudojimo priklausomumu požymio turiniu.

Panašu, kad nusikalstamos veikos, kurias siekiama užkardyti draudžiant piktnaudžiavimą padėtimi lytinio santykiavimo kontekste, Lietuvoje jau yra kriminalizuotos. Pavyzdžiui, įvardyti mokytojo ir mokinio santykiavimo pavyzdžiai, kai lytiškai santykiaujama už pažadą ar pažymį, yra kriminalizuoti BK 151¹ straipsnio 2 dalyje. O užuominos pabloginti esamas sąlygas, jei lytiškai santykiauti būtų atsisakyta, yra kriminalizuotos BK 151 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos šalys ginčijamąjį požymį sieja su fizine prievarta, grasinimais, pasinaudojimu bejėgiška nukentėjusiojo būkle, privertimu lytiškai santykiauti ar kitomis seksualinės prievartos formomis[[25]]. Todėl manytina, kad ginčijamuoju požymiu papildžius savanoriško lytinio santykiavimo straipsnį ir dirbtinai sukūrus antrąją piktnaudžiavimo padėtimi / pasinaudojimo priklausomumu pakopą su identiška 8 metų laisvės atėmimo sankcija, teisminė valdžia bus priversta surasti būdą nubausti asmenis už veikas, kurios apskritai nebus kriminalizuotos tokiose valstybėse kaip Latvija, Švedija ar Vokietija. Toks sprendimas apsunkintų Lietuvos kriminogeninę padėtį kaimyninių šalių atžvilgiu, kai ir taip esame pirmi Europos Sąjungoje (toliau – ES) pagal santykinį įkalintų asmenų skaičių[[26]], keliskart viršijame teikiamų skundų ir pralaimėtų bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme santykinį vidurkį[[27]] ir esame treti ES pagal sparčiausią santykinę emigraciją[[28]].

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei Latvija, Vokietija ar Šveicarija, Lietuva kriminalizuoja bet kokį nepilnamečio ir jo įstatyminio įgaliotinio lytinį santykiavimą, nepriklausomai nuo jo turinio. BK 151¹ straipsnio 3 dalyje esantis specialusis subjektas (asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu) apima gerokai platesnį ratą asmenų, kuriems yra draudžiama lytiškai santykiauti su nepilnamečiu, nei kitose valstybėse. Ši nuostata inkorporuoja tiek formalius švietėjus (mokytojus, auklėtojus), tiek neformalius (šokių mokytojus, gimnastikos trenerius, kadetų vadovus, robotikos būrelio vadovus ir t. t.).

Taip pat pabrėžtina, kad daugumoje ES šalių amžius, nuo kurio nepilnamečiai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, yra žemesnis nei Lietuvoje nustatytoji 16 metų riba[[29]]. Pavyzdžiui, Estijoje, Vokietijoje, Austrijoje šis amžius yra 14 metų; Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje – 15 metų. Rumunijoje lytinis santykiavimas be įsiskverbimo nebaudžiamas nuo 13 metų[[30]]. Tuo tarpu Kipre lytinis santykiavimas su 13-mečiu laikomas ne nusikaltimu, o nusižengimu[[31]]. Šalyse, kuriose nepilnamečiai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti nuo 16 metų, keliamos papildomos sąlygos nepilnamečio lytinio apsisprendimo laisvės pažeidimui: nepadoriai užpuolė (Belgija[[32]], Liuksemburgas[[33]]), įvykdė gašlius aktus (Olandija[[34]]), gašliais aktais suteršė (Malta[[35]]), jei galėjo būti sutrikdytas nepilnamečio vystymasis (Suomija[[36]]). Danijoje dėl lytinio santykiavimo su jaunesniu nei 15 metų asmeniu išteisinami daugiau nei 64 % kaltinamųjų[[37]].

Taigi ta pati Direktyvos nuostata, galiojanti 13-mečiui Rumunijoje ar 14-mečiui Vokietijoje, galioja tik 16–17 metų sulaukusiems nepilnamečiams Lietuvoje. Kitaip tariant, daugumoje ES valstybių juridiškai pažeisti nepilnamečio lytinio apsisprendimo laisvę yra ženkliai sunkiau nei Lietuvoje. Turint omenyje bene griežčiausius savanoriško lytinio santykiavimo įstatymus ES ir prasčiausią kriminogeninę padėtį, manytina, kad piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymio diegimas į savanoriško lytinio santykiavimo BK straipsnį būtų perteklinis. Vadovaujantis Europos šalių praktika, siūlytina ginčijamuoju požymiu papildyti vieną iš prievartinio lytinio santykiavimo BK straipsnių.

Kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiaisiais pagal piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymį turinčias veikas Europoje pripažįstami tiek nepilnamečiai, tiek pilnamečiai asmenys (pavyzdžiui, Andoroje, Albanijoje, Danijoje, Islandijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje)[[38]]. Ginčijamuoju požymiu papildžius BK 151¹ straipsnį, nukentėjusiuoju galėtų būti pripažintas tik nepilnametis asmuo. Tokiu atveju nebūtų galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti vienuoliktokų ar dvyliktokų pasitikėjimu piktnaudžiaujančio mokytojo, pavyzdžiui, egzaminų ruošimosi metu prašančio lytiškai santykiauti, nes nukentėjusieji jau būtų pilnamečiai. Analogiška situacija susiklosto ir meno bei sporto mokyklose, kuriose vadovai galėtų manipuliuoti abiturientų pažeidžiamumu, kelti papildomas sąlygas diplomo išdavimui ar pan. Naujoji nuostata taip pat negaliotų lytinio santykiavimo su bet kuriuo kitu pilnamečiu asmeniu atveju, nepaisant to, kad tokia praktika yra įprasta Europos šalyse.

Taip pat paminėtina, kad lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią gali vykti ne tik tarp jo ir kaltininko, bet ir su trečiąja šalimi. Pavyzdžiui, laikinoji tėvo sugyventinė gali raginti globojamas mažametes lytiškai santykiauti tarpusavyje ir taip patenkinti savo lytinę aistrą, o už tai baudžiamosios atsakomybės BK 151¹ straipsnis nenumato. Tuo tarpu BK 151 straipsnio dispozicijoje tokia atsakomybė numatyta (ji taip pat numatyta, pavyzdžiui, Vokietijos BK 180 straipsnio 3 dalyje[[39]]).

Vadovaujantis Europos šalių praktika ir siekiant nuo seksualinio išnaudojimo apsaugoti platesnį ratą nukentėjusiųjų, siūlytina apsvarstyti universalesnį piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymio perkėlimą į nacionalinę teisę.

Pastebėtina, kad perkėlus piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymį į savanoriško lytinio santykiavimo BK 151¹ straipsnį, tiek šiame, tiek prievartinio lytinio santykiavimo BK 151 straipsnyje už lytinį santykiavimą su nepilnamečiu asmeniu būtų taikomos identiškos 8 metų laisvės atėmimo sankcijos. Siekiant nepažeisti BK sankcijų sistemiškumo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) pasiūlė sugriežtinti atsakomybę už BK 151 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė laisvės atėmimo sankcija BK 151 straipsnio 2 dalyje iki 8 metų buvo padidinta 2014 metų įstatymu Nr. XII-776, įgyvendinusiu tos pačios Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punkto nuostatą, kriminalizuojančią lytinį santykiavimą su nepilnamečiu asmeniu, piktnaudžiaujant itin pažeidžiama vaiko padėtimi, visų pirma dėl jo protinės ar fizinės negalios arba priklausomumo[[40]].

Taigi matyti, kad tiek Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies i punktas, tiek Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punktas už įvardytas nusikalstamas veikas rekomenduoja identiškas ne trumpesnes nei 8 metų maksimalias laisvės atėmimo sankcijas. Tai reiškia, kad Direktyva abi šias nusikalstamas veikas laiko ekvivalentaus pavojingumo, todėl manytina, kad abi šios nusikalstamos veikos išties yra prievartinės, o siekiant išlaikyti Direktyvos sankcijų dydžių rekomendacijas ginčijamuoju požymiu turėtų būti papildytas ne savanoriško lytinio santykiavimo BK 151¹ straipsnis, o vienas iš prievartinio lytinio santykiavimo BK straipsnių, kaip tai padaryta daugelyje anksčiau įvardytų Europos valstybių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į didžiausią Direktyvoje 10 metų laisvės atėmimo sankciją, skiriamą už seksualinius veiksmus su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga arba grasinama. Tiek 8 metų laisvės atėmimo sankcija, tiek 10 metų laisvės atėmimo sankcija Lietuvos teisinėje sistemoje yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, todėl abejotina, ar bet kuri iš Direktyvos 3 straipsnio 5 dalyje įvardijamų nusikalstamų veikų apskritai galėtų būti traktuojama kaip savanoriška.

Derėtų apsvarstyti ir tai, kad BK 151¹ straipsnyje yra eksplicitiškai išreiškiama, kad pagal šį straipsnį veika kvalifikuojama tik tai tuo atveju, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Teismų praktikoje jaunesni nei 14 metų asmenys preziumuojami bejėgiais (nebent teismas įrodo kitaip), todėl nusikalstamos veikos prieš juos negalėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 151¹ straipsnį. Taigi praktikoje 8 metų laisvės atėmimo sankcija galės būti taikoma lytiškai santykiaujant tik su 14 arba 15 metų asmeniu, pripažintu ne bejėgiškos būklės ir suvokusiu abiejų partnerių atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę. Tokiu atveju 8 metų laisvės atėmimo sankcija prarastų savo efektyvumą ir niekada negalėtų būti išnaudojama „pilnai“ (taip, kaip ji galėtų būti išnaudojama prievartinio lytinio santykiavimo BK straipsniuose), todėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo sugriežtinimas būtų tik simbolinis. Taip pat būtų ženkliai iškreipta iki šiol taikyta BK 151¹ straipsnio teismų praktika, kurioje dauguma bausmių už savanoriškus lytinius santykius yra baudos arba laisvės apribojimai.

Piktnaudžiavimo požymis lytinio santykiavimo kontekste Lietuvos teisinėje sistemoje nėra atskleistas, tačiau matyti, kad LR BK piktnaudžiavimas yra siejamas su papildomai įvardijamu nusikalstamu elgesiu, pavyzdžiui, BK 163 straipsnyje – su vaiko fiziniu ar psichiniu gniuždymu arba kitu žiauriu elgesiu; BK 228 straipsnyje – su sukelta didele žala valstybei; BK 240 straipsnyje – su kalinio išlaisvinimu ir t. t. Matyti, kad net ir be formalaus piktnaudžiavimo požymio LR BK veikos išlieka nenuginčijamai pavojingos. Manytina, kad ir lytinio santykiavimo kontekste piktnaudžiavimas turėtų tik papildyti pavojų sukeliančias veikas (kaip tai yra daroma, pavyzdžiui, Latvijoje ar Švedijoje), o ne būti laikomas pavojaus sukėlimo priežastimi.

3, N

Ginčijamuoju požymiu papildžius BK 151¹ straipsnį, su nepilnamečiu lytiškai santykiavęs mokytojas pagal šį straipsnį būtų teisiamas už dvi skirtingas veikas: už romantišką draugystę vasaros metu (asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu) ir už lytinį santykiavimą, leidžiant nepilnamečiui suprasti, kad už atsisakymą galėtų būti parašytas blogesnis pažymys (asmuo, piktnaudžiavęs pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui). Akivaizdu, kad sukeliamo pavojingumo laipsniu nepilnamečio lytinio apsisprendimo laisvei šios veikos yra ženkliai skirtingos (net ir pati Projekto rengėja teigia, kad piniginės baudos už naujai įdiegsimą veiką yra akivaizdžiai neproporcingos ir nebūdingos tokio sunkumo nusikaltimui), todėl šių veikų egzistavimas toje pačioje dispozicijoje yra kritikuotinas. Kaip jau aptarta anksčiau, manytina, kad seksualinės prievartos požymiai turėtų būti diegiami į prievartinio lytinio santykiavimo straipsnius.

Siekiant atskleisti ginčijamojo požymio turinį, Ministerija įvardija praktinę situaciją, kuri atspindi siūlomo kriminalizavimo esmę: „itin gerbiamas treneris pasiūlo savo mokinei, kuriai yra 15 metų, atlikti lytinį aktą <...>“[[41]] Pastebėtina, kad Projekto rengėjos pateiktas pavyzdys Lietuvos teisei nėra aktualus, nes ugdymo įstaigos darbuotojų ir jose ugdomų nepilnamečių lytinis santykiavimas jau yra kriminalizuotas BK 151¹ straipsnio 3 dalyje (asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymas pateikia tokius diskutuojamųjų subjektų apibrėžimus:

Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla;

Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas;

Treneris – aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.

Šiuose įstatymuose pateikiamos diskutuojamųjų subjektų teisės ir pareigos, nustatomi įgaliojimai nepilnamečių asmenų atžvilgiu, o tai sutampa su vienu iš BK 151¹ straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų požymių.

Ministerijos pateiktas pavyzdys Lietuvos teisei nėra aktualus ir dėl to, kad 16 metų nesulaukęs asmuo Lietuvoje apskritai negali išreikšti sutikimo lytiškai santykiauti su vyresniu nei 17 metų asmeniu (BK 151¹ straipsnio 1 dalis). Bet kurio pilnamečio asmens lytinis santykiavimas su 15-mečiu asmeniu jau yra kriminalizuotas remiantis pilnametystės statuso egzistavimu, kaip nusikalstamos veikos pavojingumo sukėlimo kriterijumi.

Jei Ministerijos pateiktas pavyzdys atspindi siūlomo kriminalizavimo esmę, tai Direktyvos perkėlimas apskritai neturės jokios juridinės reikšmės nepilnamečių apsaugai. Manytina, kad net Projekto rengėjai nežinant, kuriais atvejais Lietuvos teisėje bus taikoma įdiegsimoji nuostata, yra reikalinga išsamesnė sprendžiamosios problemos ir ginčijamojo požymio analizė. Tą įpareigoja ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, aiškus ir nedviprasmiškas.

Projekto aiškinamajame rašte taip pat nepateikiama argumentų, kodėl prieš asmens valią atliekamas lytinis santykiavimas kvalifikuojamas pagal savanoriško lytinio santykiavimo BK 151¹ straipsnį, o ne pagal prievartinius BK 149, 150, 151 straipsnius. Neatskleidžiama, kurių užsienio šalių praktika buvo vadovaujamasi rengiant projektą. Nepaminėta, kurių kompetentingų institucijų buvo prašyta įdiegsimojo požymio išaiškinimo. Nepagrįsta, kodėl už abipusiškai savanorišką lytinį santykiavimą su 15-mečiu nepakanka dabartinės 6 metų laisvės atėmimo bausmės.

Siūlytina Projektą tobulinti, tiksliai įvardijant, kokį naujumą LR BK suteiks ginčijamasis požymis, t. y. kokius dar iki šiol nenuginčijamai nekriminalizuotus visuomeninius santykius reglamentuos įdiegsimoji nuostata.

(151)

Vadovaujantis Europos šalių praktika, siūloma seksualinės prievartos požymiu piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka papildyti BK 151 straipsnį:

1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą ~~arba~~ , pasinaudodamas asmens priklausomumu arba piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tokiu būdu nuo seksualinės prievartos būtų apsaugoti ne tik nepilnamečiai, bet ir, pavyzdžiui, vienuoliktokai, dvyliktokai, abiturientai, studentai ir kiti pavaldūs asmenys. Lytinis aktas būtų teisingai kvalifikuotas kaip atliekamas prieš nukentėjusiojo valią, o 8 metų laisvės atėmimo sankcija atitiktų Direktyvos reikalavimus.

Taip pat būtų užtikrinta galimybė patraukti pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, jei lytinis santykiavimas vyktų ne tik tarp nukentėjusiojo ir kaltininko, bet ir tarp nukentėjusiojo ir trečiosios šalies.

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Europos Komisija (toliau – Komisija), išanalizavusi Lietuvos nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2011/93/ES nuostatos, konstatavo, kad Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punktas ir 9 straipsnio b, g dalys perkelti netinkamai.

2016 metais Komisija piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymio valstybių narių teisinėse sistemose nebuvimą grindė susidaryta regimybe: „Seksualinių veiksmų su vaiku, kai piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui <...>, klausimais dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, kurie, atrodo, neapima visų šių situacijų, arba patvirtino per mažas sankcijas.“[[42]]

Tačiau 2016 metais Tarybos įgaliotas Lanzarotės konvencijos įgyvendinimo komitetas pripažino, kad Lietuva ginčijamąją nuostatą į nacionalinę teisę jau yra perkėlusi (neoficialus vertimas iš anglų k.): „Daugelio šalių teisės aktuose <...> numatyta, kad visiems vaikams / asmenims yra taikomos nuostatos dėl seksualinės prievartos, susijusios su piktnaudžiavimu pasitikėjimo / autoriteto padėtimi (Albanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Islandijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Juodkalnijoje, Olandijoje).“^[[43]]

Taryba taip pat pripažino, kad piktnaudžiavimo įtaka požymis į Lietuvos teisinę sistemą jau yra perkeltas ir yra siejamas su pasinaudojimo priklausomumu požymiu (neoficialus vertimas iš anglų k.): „Piktnaudžiavimas „įtakos“ padėtimi retai būna eksplicitiškai paminėtas. Jei paminėtas, dažniausiai jis būna siejamas su priklausomumu (Albanijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje, Rumunijoje).“ [[44]]

Piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymio atžvilgiu Taryba ragino savo BK pakeisti 8 Europos šalis[[45]], tačiau Lietuvai pastabų pateikta nebuvo.

Panašu, kad Taryba tinkamą ginčijamojo požymio perkėlimą į Lietuvos teisę grindžia prievartinio lytinio santykiavimo BK straipsnių implicitinių požymių analize. Tuo tarpu Komisija nepakankamą ginčijamojo požymio perkėlimą į Lietuvos teisę grindžia savanoriško lytinio santykiavimo BK straipsnio eksplicitinių požymių analize.

Priešprieša tarp 2016 metais atliktų Tarybos ir Komisijos analizių sukelia pagrįstų abejonių dėl tolimesnių teisėkūros veiksmų Lietuvos teisinėje sistemoje pagrįstumo ir legitimumo.

Nuostabą kelia ir tai, kad 2015 metais Komisija pažeidė Direktyvos 28 straipsnį, pagal kurį ji buvo įpareigota iki 2015 metų gruodžio 18 dienos Parlamentui ir Tarybai pateikti Direktyvos įgyvendinimo ES šalyse ataskaitą. Į šį pažeidimą Parlamentas sureagavo priimdamas rezoliuciją, kurioje išreiškė apgailestavimą dėl nustatytų terminų nesilaikymo, nepakankamos Direktyvos įgyvendinimo ilgametės analizės, nepakankamos kovos su vaikų pornografija ir kitų Komisijos veiksmų[[46]]. Terminas naujajai Direktyvos įgyvendinimo ataskaitai buvo pratęstas vieneriems metams, tačiau tikslūs Lietuvos teisinės sistemos trūkumai vis dar nėra identifikuoti.

Siūlytina diskusijas su Komisija ginčijamuoju klausimu atnaujinti, įtraukiant kompetentingas abiejų šalių institucijas, gebančias tiksliai identifikuoti nepaneigiamus Lietuvos teisinės sistemos trūkumus, susijusius su Direktyvos įgyvendinimu.

Atlikus preliminarią baudžiamųjų bylų analizę, susidarė įspūdis, kad piktnaudžiavimas padėtimi lytinio santykiavimo kontekste Lietuvoje jau yra kriminalizuotas. Tai iliustruoja, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275/2007[[47]]. Šioje byloje peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamasis A. M. buvo nuteistas už lytinį santykiavimą su nepilnamete podukra V. M. pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl artimų šeimyninių ryšių sąsajų.

Šiame nuosprendyje teismas, panaudodamas Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies i punkto terminologiją, nustatė, kad patėvis A. M. faktiškai išnaudojo ją, piktnaudžiaudamas savo, kaip vyresnio pagal amžių, padėtimi. Palyginus šią praktinę situaciją su Teisingumo ministerijos pateiktu trenerio-mokinės pavyzdžiu[[48]], įžvelgtini keli panašumai – abiejose situacijose subjektai piktnaudžiauja savo padėtimis, veikia suvokdami santykiuose susiklosčiusį galios disbalansą, o nukentėjusysis prieštaravimo neišreiškia siekiant išvengti neigiamesnių pasekmių:

	Byla Nr. 1A-275/2007	Teisingumo ministerijos pateiktas pavyzdys
1)	piktnaudžiaudamas savo, kaip vyresnio pagal amžių, padėtimi	piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka
2)	suprasdamas, kad naudojasi V. M. bejėgiška padėtimi	suvokdamas savo turimą autoritetą prieš nepilnametę mokinę
3)	nesugebėjo išreikšti savo valios, kad pasipriešintų; buvo įpratusi paklusti suaugusiems	sutinka tai daryti ne dėl to, kad norėtų, bet jausdama didelę pagarbą ir nenorėdama nuvilti trenerio pasitikėjimo ja

Teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis prievarta lytiškai santykiaudamas su nepilnamete V.M., pasinaudojo ir bejėgiška jos būkle, ir jos priklausomumu dėl jų šeiminių, kaip patėvio ir podukros, santykių. Tokiu atveju, kai smurtas prieš nukentėjusiąją nepanaudotas, tenka konstatuoti, kad išžaginimą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nuo privertimo lytiškai santykiauti, pasinaudojant jos priklausomumu, skiria būtent tik šie du požymiai, tai yra pasinaudojimas arba bejėgiška būkle, arba priklausomumu. Taigi, esant tokiai situacijai, kai kaltininko veikoje yra abu šie požymiai, tenka kalbėti apie dviejų specialiųjų normų konkurenciją.

Taigi matyti, kad BK jau šiandien regima kolizija tarp pasinaudojimo priklausomumu ir pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo būkle požymių. Manytina, kad BK papildžius piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymiu, analogiškoje byloje koliziją sukurtų visi trys požymiai.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Komisija konstatavo, kad BK 151¹ straipsnyje <...> nėra kriminalizuotos Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkte nurodytos veikos, kai 151¹ straipsnyje numatyti seksualiniai veiksmai su nepilnamečiu <...> padaromi piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka.

Tačiau BK 151¹ straipsnio 3 dalies paskirtis niekuomet nebuvo kriminalizuoti lytinį santykiavimą, kai yra piktnaudžiaujama pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka. 2006 metų įstatymu Nr. X-711 siekta numatyti atsakomybę asmenims, kurie lytinę aistrą tenkina būdami vaiko atstovai pagal įstatymą arba turėdami teisės aktais apibrėžtų įgaliojimų nepilnamečio atžvilgiu (pvz., pedagogai, vaiko priežiūros įstaigos ar teisėsaugos institucijų darbuotojai ir pan.). Šiuo atveju įtvirtinamas draudimas lytiškai santykiauti su pavaldžiu ar priklausomu nepilnamečiu, preziumuojant, kad šie įgaliojimai bet kuriuo atveju turi įtakos nepilnamečio apsisprendimui, net jei jis tai suvokia darąs savanoriškai. Kartu siekiama užtikrinti, kad tam tikrą viršenybę turintis asmuo nepasinaudotų nepakankama nepilnamečio lytine branda ir jo pasirinkimais. Ši norma skiriasi nuo BK 151 str. numatytos sunkesnės nusikaltimo sudėties, kadangi pagal ją atsakomybė kyla tik už santykiavimą prieš asmens valią, t. y. kuomet nėra nepilnamečio laisvo sutikimo lytiniams santykiams. Šiuo atveju atsakomybė kiltų net ir esant nepilnamečio sutikimui, nors asmuo dėl savo padėties nepilnamečio atžvilgiu turėtų susilaikyti nuo tokių santykių[[49]].

Taigi matyti, kad įstatymu Nr. X-711 kriminalizuoti tik tie lytinio santykiavimo atvejai, kai nepilnametis laisvai išreiškia sutikimą lytiškai santykiauti, yra pripažįstamas ne bejėgiškos būklės ir suvokia abiejų partnerių atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę. Analogiškos nuostatos, kriminalizuojančios bet kokį lytinį santykiavimą tarp tėvų ir jų nepilnamečių vaikų, yra naudojamos ir kitų šalių BK, pavyzdžiui, Vokietijos BK 174 straipsnio 1 dalies 3 punkte[[50]], Švedijos BK 6 skyriaus 4 straipsnyje[[51]] ir kt. Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau, piktnaudžiavimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka Europos šalys kriminalizuoja visai kituose savo BK straipsniuose, neturinčiuose nieko bendra su abipusiškai savanorišku lytiniu santykiavimu.

Analizuojant užsienio šalių praktiką, svarbu pastebėti ir tai, kad semantiškai tapačius požymius Europos šalys interpretuoja nevienodai. Pavyzdžiui, Italijos BK 609bis straipsnyje bejėgiškumo būklė eksplicitiškai siejama su fizine ir protine negalia[[52]], tuo tarpu LR BK bejėgiškumo būklės samprata nėra eksplicitiškai atskleista, tačiau apima gerokai platesnį ratą nukentėjusiojo charakteristikų, tokių kaip amžius, miegas, neįgalumas, fizinė liga, psichinė liga, protinio vystymosi atsilikimas, socialinė branda ir kt.[[53]]

LR BK XXI skyriuje taip pat nėra numatytas apgaulės požymis, aptinkamas, pavyzdžiui, atitinkamuose Ispanijos, Kroatijos, Monako ar Olandijos BK skyriuose[[54]]. Tačiau lytinio santykiavimo kontekste tokie veiksmai kaip melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas yra kvalifikuojami kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas pagal požymį kitoks galimybės priešintis atėmimas[[55]].

Tuo tarpu BK 151 straipsnyje esantis pasinaudojimo priklausomumu požymis Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinamas taip: „Pasinaudojimas asmens priklausomumu yra specifiška privertimo lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą forma, kuri gali būti nesusijusi su jokiais grasinimais ar kitokia psichine prievarta, o tik pasinaudojant faktišku nukentėjusio asmens priklausomumu nuo kaltininko, dėl ko jis ir sutinka būti seksualiai išnaudojamas. Priklausomumas gali būti labai įvairus: šeimyninis priklausomumas (vaiko – nuo tėvų, kitų giminaičių), materialinis (globotinio nuo globėjo), tarnybinis (pavaldinio nuo viršininko, darbininko nuo darbdavio, moksleivio nuo mokytojo) ir t. t. Priklausomumas gali būti tiek formalizuotas, tiek neformalus (paauglių grupės nario priklausomumas nuo jos lyderio, nusikaltėlių gaujos nario – nuo jos vadovo) ir pan.“ [[56]]

Pasinaudojimo priklausomumu požymis teismų praktiką apibendrinančioje literatūroje taip pat aiškinamas taip: „Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norint išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko valiai ir patenkinti jo seksualinius norus. Priklausomumas suponuoja tokius santykius tarp žmonių, kai vieno žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus geros valios. Privertimo lytiškai santykiauti norma pagal požymį „pasinaudojimas priklausomumu“ turi būti taikoma atsižvelgiant į socialinį-moralinį veikos kontekstą. Viršininko (viršininkės) intymus pasiūlymas pavaldinei (pavaldiniui), atsižvelgiant į socialinį-moralinį veikos kontekstą, gali reikšti tiek vertimą lytiškai santykiauti, tiek ir norą užmegzti rimtus santykius ir pan.“ [[57]]

Taigi matyti, kad Lietuvos teisinėje sistemoje naudojamas pasinaudojimo priklausomumu požymis turiniu iš esmės yra ekvivalentus Europos šalyse naudojamai piktnaudžiavimo pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka požymio variacijai. Pateikiami pavyzdžiai, teisininkų komentarai, preliminarios užsienio šalių BK analizės leidžia teigti, kad abiejų požymių naudojimu siekiama užkardyti prieš nukentėjusiojo valią atliekamą lytinį santykiavimą, kurio metu tiesioginė galimybė priešintis nukentėjusiajam nėra atimama, tačiau pasipriešinimas tokiam santykiavimui galimai sukeltų nepageidaujamas pasekmes nukentėjusiajam.

Darytina išvada, kad išanalizavusi tik BK 151¹ straipsnio 3 dalies eksplicitinius nusikalstamos veikos požymius Komisija neturėjo galimybės tinkamai įvertinti LR BK teisės normų atitikties Direktyvos reikalavimams, o pažeidimo procedūros Nr. 2019/2134 teisinis pagrindas galimai suformuotas nepakankama ar tikrovės neatitinkančia informacija.

Jei Komisijos analizė apėmė ir prievartinius lytinio santykiavimo BK straipsnius, privalu identifikuoti, dėl kokių nepaneigiamų priežasčių jie laikomi netinkamais ginčijamosios Direktyvos nuostatos perkėlimui. Akivaizdu, kad Komisija negalėjo prieštarauti BK 149 ir 150 straipsniuose esančiai papildomai inkriminavimo sąlygai prieš šio valią, nes 2014 metais vykdytas Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punkto (piktnaudžiavimas vaiko protine ar fizine negalia) perkėlimas į BK 149 ir 150 straipsnius įskaitytas kaip teisingas ir pakankamas. Pastebėtina, kad identišką tokios sąlygos formuluotę savo prievartos straipsniuose naudoja Latvija[[58]], Švedija[[59]] ir kitos anksčiau įvardytos šalys, įgyvendinančios Direktyvos reikalavimus tiesiogiai ar per Lanzarotės konvenciją[[60]].

Komisija negalėjo prieštarauti BK 151 straipsnyje esančiai papildomai inkriminavimo sąlygai privertė, nes 2014 metais įvykdytas Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punkto (piktnaudžiavimas vaiko priklausomumu) perkėlimas į BK 151 straipsnį įskaitytas kaip teisingas ir pakankamas, o papildoma inkriminavimo sąlyga privertė Komisijai „neužkliuvo“. Pastebėtina, kad identišką inkriminavimo sąlygą prie požymio piktnaudžiavimas pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka savo BK naudoja Italija[[61]] ir kitos anksčiau įvardytos šalys, įgyvendinančios Direktyvos reikalavimus tiesiogiai ar per Lanzarotės konvenciją[[62]].

Komisija negalėjo prieštarauti ginčijamojo požymio dalies pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka performulavimui į priklausomumą, nes tokią formuluotę savo BK naudoja Danija, Švedija, Vokietija ir kitos šalys, įgyvendinančios Direktyvos reikalavimus tiesiogiai ar per Lanzarotės konvenciją[[63]].

Komisija negalėjo prieštarauti piktnaudžiavimo požymio performulavimui į pasinaudojimą, nes 2014 metais vykdytas Direktyvos 3 straipsnio 5 dalies ii punkto (piktnaudžiavimas vaiko protine ar fizine negalia) perkėlimas į BK 149 ir 150 straipsnius įskaitytas kaip teisingas ir pakankamas:

Punktas	Veika	Atitikmuo LR BK
i	Piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui – baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų	?
ii	Piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, visų pirma dėl jo protinės ar fizinės negalios arba priklausomumo – baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų	149, 150 str.: pasinaudojama bejėgiška nukentėjusiojo būkle; 151 str.: pasinaudojama priklausomumu
iii	Naudojama prievarta, jėga arba grasinama – baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų	149, 150 str.: panaudojamas fizinis smurtas ar grasinimai

Piktnaudžiavimas à Pasinaudojimas

Atkreiptinas dėmesys, kad čia, kaip ir ginčijamojo požymio atveju, net ir nesant prievartiniams veiksmams ir esant bejėgio nukentėjusiojo sutikimui, veika yra traktuojama kaip atliekama prieš nukentėjusiojo valią ir kvalifikuojama pagal prievartinius BK straipsnius.

Manytina, kad laikantis 2014 metais vykdyto Direktyvos perkėlimo standarto ir siekiant išlaikyti BK lingvistinį nuoseklumą piktnaudžiavimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka būtų logiška performuluoti į pasinaudojimą pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka, tačiau toks požymis turiniu būtų itin giminingas ar net identiškas LR BK 151 straipsnyje jau esančiam pasinaudojimo priklausomumu požymiui. Šių dviejų požymių giminingumą įrodo ir BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas, teigiantis, kad veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka yra laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šių požymių giminingumą taip pat įrodo jų apžvalga ankstesniuose šio pasiūlymo skyriuose.

Apžvelgtos aplinkybės leidžia teigti, kad priežastys dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2019/2134 nėra identifikuotinos, todėl rekomenduotina išsamesnė diskutuojamųjų aplinkybių analizė.

Siekiant identifikuoti nepaneigiamus Lietuvos teisinės sistemos trūkumus ir išspręsti susidariusias kolizijas tarp Europos institucijų pozicijų, siūloma diskusijas su Komisija atnaujinti, į jas įtraukiant kompetentingas Lietuvos institucijas.

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

Projektu taip pat siekiama perkelti Direktyvos 9 straipsnio b ir g dalyse įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikyti Direktyvos 3–7 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, padarytas vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens ir panaudojant sunkų smurtą, arba padarant ypač didelę žalą nukentėjusiajam.

Projekto rengėjos siūlymui performuluoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaudojant sunkų smurtą, arba padarant ypač didelę žalą nukentėjusiajam į elgiantis itin žiauriai pritartina.

Atsižvelgti

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

Projekto rengėjos siūlymui performuluoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę vaiko šeimos narys, kartu su vaiku gyvenantis asmuo į artimasis giminaitis ar šeimos narys arba kartu gyvenantis asmuo nepritartina.

Manytina, kad nuostata artimasis giminaitis yra perteklinė. Ši nuostata į BK 60 straipsnį yra diegiama to nereikalaujant Direktyvai ir nesant teisinio pagrindo, neatliekant analizių, mokslinių tyrimų ar kitų ekvivalenčių nuostatos reikiamybės įvertinimo veiksmų. Siekiant gerinti prasčiausią kriminogeninę padėtį ES, siūlytina apsiriboti Direktyvos reikalavimais ir BK 60 straipsnį papildyti tik trūkstamomis nuostatomis.

Pritarti iš dalies

Teikiamas Komiteto patobulintas projektas -2.

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

Kaip pastebėjo Teisės departamentas, Projekte siūlomas teisinis reguliavimas apimtų ne tik BK XXI skyriuje numatytas, bet absoliučiai visas BK nusikalstamas veikas (biologinio ginklo kūrimas, diskriminavimas kilmės pagrindu, genocidas ir t. t.). Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra perteklinis.

Teisės departamento siūlymui naująsias atsakomybę sunkinančias aplinkybes performuluoti taip, kad jas pritaikyti būtų galima tik asmeniui, padariusiam BK XXI skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, nepritartina. Pabrėžtina, kad Direktyvos 3–7 straipsniuose nurodytos veikos yra ne tik BK XXI skyriuje, bet ir kituose BK skyriuose (pavyzdžiui, atsakomybė už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos numatyta BK XLIV skyriuje).

Siekiant išvengti pakartotinio pažeidimų nustatymo, siūlytina įtvirtinti, kad naujosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės apimtų veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ straipsnyje, 152¹ straipsnyje, 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje bei 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Siūloma papildyti BK 60 straipsnio 1 dalį 14 punktu:

„14) 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹straipsnyje, 152¹ straipsnyje, 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje bei 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos veikos padarytos prieš savo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį arba su nukentėjusiuoju elgiantis itin žiauriai.
“

Pritarti iš dalies

Teikiamas Komiteto patobulintas projektas -2.

Matas Tamošiūnas,

2020-05-15

309)

Siūlytina įgyvendinti ne tik Direktyvos sugriežtinimus, bet ir pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis gerinti valstybių narių kriminogenines padėtis. Direktyvos 8 straipsnio 3 dalis palieka valstybėms narėms teisę savo nuožiūra spręsti, ar kriminalizuoti pornografinės medžiagos, kurioje vaizduojami nepilnamečiai, sulaukę amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, gaminimą, įgijimą ar turėjimą, kai ši medžiaga yra pagaminta ir turima: 1) gavus tų nepilnamečių sutikimą; 2) tik asmeniniam susijusių asmenų naudojimui; 3) jei tuose veiksmuose nebuvo jokios prievartos.

16 metų nesulaukę asmenys Lietuvos teisinėje sistemoje nėra pakaltinami dėl savo ar bendraamžio partnerio pornografinės medžiagos gaminimo, įgijimo ar turėjimo, nes BK 309 straipsnio 2 dalies subjektu laikomas tik 16 metų sulaukęs asmuo.

18 metų sulaukę asmenys taip pat nėra pakaltinami dėl savo ar bendraamžio partnerio pornografinės medžiagos gaminimo, įgijimo ar turėjimo, nes BK 309 straipsnio 1 dalis tokios atsakomybės nenumato.

Tačiau 16 ir 17 metų sulaukę nepilnamečiai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl savo ar bendraamžio partnerio pornografinės medžiagos gaminimo, įgijimo ar turėjimo (pavyzdžiui, nusifotografavus save veidrodyje).

Primintina, kad 16 metų sulaukęs asmuo Lietuvos teritorijoje gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, tačiau to paties 16-mečio nuotrauka jo partneriui gali užtraukti 4 metus nelaisvės.

Siekiant šias kolizijas išspręsti, Austrija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija įgyvendino diskutuojamąją Direktyvos nuostatą ir dekriminalizavo nepilnamečių, galinčių duoti sutikimą lytiškai santykiauti, pornografinės medžiagos gaminimą, įgijimą ar turėjimą, kai ši medžiaga yra pagaminta ir turima gavus tų nepilnamečių sutikimą ir tik asmeniniam susijusių asmenų naudojimui, jei tuose veiksmuose nebuvo jokios prievartos[[64]].

Analogiškos išimtys taikomos ir Skandinavijos valstybėse. Švedijos BK 6 skyriaus 14 straipsnyje ir 16 skyriaus 10b straipsnyje[[65]] nustatyta, kad 15 metų sulaukusio asmens pornografinės medžiagos gaminimo, įgijimo ar turėjimo veika nelaikoma nusikaltimu, jei ji yra pateisinama atsižvelgiant į aplinkybes. Danijos BK 235 straipsnio 3 dalyje[[66]] nustatyta, kad 15 metų sulaukusio asmens pornografinės medžiagos turėjimas nelaikomas nusikaltimu, jei nepilnametis su tuo sutinka.

Vadovaujantis ES šalių praktika, įgyvendinant Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatą, siekiant gerinti prasčiausią kriminogeninę padėtį ES,
siūloma papildyti BK 309 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pornografinio turinio dalykų pagaminimas, įgijimas ir (ar) laikymas nelaikomi nusikaltimu, jeigu pornografinio turinio dalykai pagaminti, įgyti ir (ar) laikomi gavus 16 metų sulaukusio asmens sutikimą, tik asmeniniam susijusių asmenų naudojimui ir jeigu pornografinio turinio dalykuose nebuvo jokios prievartos.“

Nepritarti

Pažymėtina, kad pateiktas pasiūlymas yra nelogiškas ir nepagrįstas, prieštarauja esamai baudžiamajai politikai bei baudžiamojo įstatymo sistemai. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme apskritai yra kriminalizuotas pornografinio turinio dalykų pagaminimas, įgijimas ir (ar) laikymas, nepriklausomai nuo pornografinio turinio dalykuose vaizduojamų asmenų amžiaus. Tuo atveju, jeigu pornografinio turinio dalykuose vaizduojamas yra vaikas arba mažametis, atitinkamai yra įtvirtina griežtesnė baudžiamoji atsakomybė (BK 309 straipsnio 2 ir 3 dalys). Manytina, kad atsižvelgiant į aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, baudžiamosios atsakomybės už pornografinio turinio dalykų pagaminimą, įgijimą ir (ar) laikymą siaurinimas, ypatingai nepilnamečių atžvilgiu, prieštarauja vienam iš kertinių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos tikslų – kovoti su pornografijos, kurioje vaizduojami nepilnamečiai, platinimu.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas,

2020-05-20

Dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 60, 147(1), 151(1), 189, 214, 218, 224(1) straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4454 (toliau – Projektas XIIIP-4454) teikiamos šios pastabos:

1. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 9 straipsnio b punktą baudžiamąją atsakomybę turėtų sunkinti aplinkybė, kad šios direktyvos 3–7 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą ar autoritetą. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė pirmiausia yra siejama tik su konkrečiomis Direktyvoje įtvirtintomis seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis; antra, tokios veikos turi būti nukreiptos prieš vaiką (asmenį, nesulaukusį 18 metų). Projektu XIIIP-4454 siūlomame įtvirtinti naujame BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punkte tokie aspektai neatsispindi, todėl minėtame BK punkte nustatyta sunkinanti aplinkybė galės būti taikoma visų BK nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju, taip pat ir tuomet, jei nukentėjęs asmuo jau bus sulaukęs pilnametystės.

Pritarti

Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas,

2020-05-20

2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (Valstybės žinios, 1999, Nr. 97-2775) mokėjimo priemonė apibrėžta kaip „personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti“ (2 straipsnio 32 punktas). Šia sąvoka yra vadovaujamasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020). Nors Projektu XIIIP-4454 yra įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos 2019/713 dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, nuostatos, svarstytina, ar BK 224(1)straipsnyje siūloma įtvirtinti sąvoka, siekiant nuoseklumo, neturėtų būti suderinta su minėta Mokėjimų įstatyme vartojama sąvoka.

Nepritarti

BK 214 ir 215 straipsniuose įtvirtintose nusikalstamose veikose vartojama „elektroninės mokėjimo priemonės“ sąvoka savo turiniu turėtų apimti visas tiek Mokėjimų įstatyme, tiek Direktyvoje įtvirtintas negrynąsias mokėjimo priemones, tačiau teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje yra aiškinama siauriau, nei tai numatyta Direktyvoje ir nesiejama su negrynosiomis nematerialiosiomis mokėjimo priemonėmis, leidžiančiomis atlikti finansines operacijas negrynaisiais pinigais. Todėl siekiant tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, BK 224¹ straipsnio 1 dalyje apibrėžiama elektroninės mokėjimo priemonės sąvoka, apimanti tiek materialias negrynąsias mokėjimo priemones, tiek nematerialias negrynąsias mokėjimo priemones ir taikoma visoms Direktyvos 3-8 straipsniuose nurodytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, atsižvelgiant į kitų BK straipsnių terminologiją, BK 224¹ straipsnio 1 dalyje pasirinkta formuluotė „finansinės operacijos“, kuri atitinka Mokėjimų įstatyme įtvirtintą mokėjimo operacijos sąvokos turinį.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2020-05-20

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4454-4456

2020 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašėte pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4454-4456, kuriais siūlomi atskirų Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnių pakeitimai.

Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai pateikė tokias pastabas dėl Baudžiamojo kodekso 60, 147¹, 151¹, 189, 214, 218, 224¹ straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4454:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatant naują sunkinančią aplinkybę – veika padaryta prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį. Teisėjai nepritaria šiam pakeitimui, kadangi atskirose nusikaltimų sudėtyse (pvz. BK 129, 135 straipsniuose jau ir dabar numatytas toks kvalifikuojantis požymis. Tais atvejais, kai veika padaryta prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį skiriant ir individualizuojant bausmę užtenka atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad pakeitime siūlomas požymis „kartu gyvenantis asmuo“ yra labai neapibrėžtas. Formaliai tokią normos dispoziciją atitiks ir du to paties buto nuomininkai, bendrabučio kambariokai, išsiskyrę, bet po vienu stogu toliau gyvenantys buvę sutuoktiniai ir t. t. Tokiais atvejais atsakomybės sunkinimas už padarytą veiką būtų neteisingas.

Pritarti

Lietuvos apeliacinis teismas,

2020-05-20

2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomi BK 151¹ straipsnio 3 dalies pakeitimai. Vienas iš siūlomų pakeitimų – praplėsti ratą asmenų, kuriems taikoma šioje normoje numatyta atsakomybė: „arba asmuo, piktnaudžiavęs pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui“. Teisėjai nepritaria šiam pakeitimui, kadangi siūlomi atsakomybės požymiai pernelyg neapibrėžti – juk paprastai lytinis santykiavimas savo noru jau savaime yra grįstas pasitikėjimu. Be to, nukentėjusiajam esant jaunesniam nei 16 metų amžiaus, BK 151¹ straipsnio 3 dalyje naujai numatytas požymis labai dažnai dubliuosis su to paties straipsnio 1 dalimi ir praktikoje sukurs daug atskyrimo problemų, t. y. dažnai nebus aišku ar taikyti BK 151¹ straipsnio 1 dalį, ar BK 151¹ straipsnio 3 dalį. Be to, keičiant BK 151¹ straipsnio 3 dalį, siūloma kaip bausmės alternatyvą išbraukti baudą. Teisėjai šiam siūlymui taip pat nepritaria. Tam tikrais atvejais individualizuojant bausmę ši bausmė (bauda) gali būti visiškai pakankama (pvz. nepilnamečiui iki 18 metų amžiaus), juolab, kad siūlyme neatsisakoma ir kitų BK 151¹ straipsnio 3 dalyje numatytų švelnesnių bausmių – laisvės apribojimo, arešto.

Pritarti iš dalies

Europos Komisija įvertinusi Direktyvos 2011/93/ES nuostatų perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikavo Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Sisteminė Direktyvos 2011/93/ES ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje ne visa apimtimi atitinka Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto ir 9 straipsnio b, g dalyse įtvirtintas nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija dėl aptariamų pastabų pateikė oficialų pranešimą, kuris yra pagrįstas Europos Komisijos ekspertų atliktu Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę vertinimu, Lietuvos Respublikai nepašalinus Europos Komisijos pažeidimo procedūroje identifikuotų nacionalinės teisės aktų spragų, Lietuvos Respublika pažeis savo įsipareigojimus Europos Sąjungai bei dėl tokių veiksmų Europos Komisija privalės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT. Taigi, galimybės nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tęsti ginčą su Europos Komisija, yra ne tik netikslinga, bet ir tokie veiksmai esmingai pakenktų Lietuvos Respublikos autoritetui Europos Sąjungoje bei galimai sukeltų itin neigiamas finansines pasekmes.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2020-05-20

3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnį nauja – 4 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“

Abejonių kelia tai, kad šioje dalyje numatyta nusikalstama veika dėl numatytos sankcijos griežtumo priskiriama sunkaus nusikaltimo kategorijai. Be to, numatoma tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Individualizuojant bausmę tokia bausmės rūšis ne visais atvejais gali būti teisinga. Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl BK 151¹ straipsnio papildymo 4 dalimi yra pateikta teisinga Teisės departamento pastaba, jog šis siūlymas, t. y. straipsnio papildymas nauja - 4 dalimi su joje numatytu sankcijos dydžiu sistemiškai nedera su to paties, t. y. BK 151¹ straipsnio 2 dalimi. Ir nors Teisės departamento išvadoje sakoma, kad papildžius BK 151¹ straipsnį 4 dalimi reikia keisti ir šio straipsnio 2 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nuomone, geriau yra atsisakyti papildyti BK 151¹ straipsnį 4 dalimi.

Nepritarti

Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punktas įpareigoja valstybes nares numatyti baudžiamąją atsakomybę už seksualinius veiksmus su vaiku, kai piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaką vaikui, įtvirtinant ne trumpesnę kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, jei vaikas nėra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir ne trumpesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jei vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatos įpareigoja už Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamą nusikalstamą veiką nustatyti ne mažesnę, kaip 8 metų maksimalią laisvės atėmimo bausmę, atsisakyti papildyti BK 151¹ straipsnį 4 dalimi galimybės nėra, kitaip bus neįgyvendintos aptariamos Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto nuostatos.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2020-05-20

4. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nepritaria įstatymo projekto 4 straipsnyje numatytiems BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytų maksimalių laisvės atėmimo bausmių didinimui. Jų nuomone, šis pakeitimas neturi prasmės, o Europos Sąjungos direktyvą 2018/1673 puikiai įgyvendina BK 216 straipsnio, numatančio atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis yra pakankamas.

Nepritarti

1. Direktyvos 5 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad už pinigų plovimo nusikalstamas veikas būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme, kurios maksimali trukmė turi būti ne trumpesnė nei 4 metai.

2. Sugriežtinus BK 189 str. 1 d., būtina spręsti ir BK 189 str. 2 d. sankciją (tai kvalifikuota sudėtis, tad negali būti tie patys 4 m., kaip ir 1 dalyje). Sistemiškai įvertinus BK sudėtis, numatančias didelės vertės, mokslinės ir pan. vertės požymius, pasirinkti 6 m.

3. Į pinigų plovimo apibrėžimą (vadovaujantis tiek Direktyva, tiek MONEYVAL rekomendacijomis, tiek kitomis tarptautinės konvencijomis, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir pan.) patenka ne tik BK 216 str., bet ir BK 189 str. numatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2020-05-20

5. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomi BK 214 straipsnio 1 dalies pakeitimai, papildomai numatant atsakomybę už straipsnyje nurodytų priemonių „importavimą, eksportavimą, gabenimą“. Teisėjų nuomone teisingiau būtų šiuos tris žodžius pakeisti žodžiais „gabeno ir siuntė“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi terminai „importavimas“ ir „eksportavimas“ iš esmės reiškia tai, jog veika daroma komerciniais tikslais, o tai baudžiamajame procese tektų papildomai įrodinėti (nebent projektu ir siekiama tokio tikslo).

Nepritarti

Šios sąvokos nurodytos pačioje Direktyvoje. Jų esmė, kad būtų apimtos ir komerciniais, ir nekomerciniais tikslais daromos veikos.

2. Objektyviąją pusę apibūdinančios veikos „importavo, eksportavo, gabeno“ sistemiškai suderintos ir su kitais BK straipsniais (pvz., BK 213 str.).

Lietuvos teisės institutas

2020-05-21

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ Nr. XIIIP-4454-4456

Atsiprašome, bet dėl labai trumpo termino pastaboms pateikti, neturime galimybės pateikti išsamios nuomonės 2020-05-15 rašte Nr. S-2020-2171 pateiktiems įstatymų projektams.

Nacionalinė teismų administracija,

2020-05-22

DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ NR. ХІІІР-4454, ХІІІР-4455 IR 4456 DERINIMO

Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147^1, 151¹, 189, 214, 218, 2241 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. ХІ1ІР-4454 (toliau - BK

projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. ХІІІР-4455 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. ХІ-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. ХІІІР-4456, teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo priemonių ir įgyvendinimo pasekmių.

BK projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma išplėsti BK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą, įtvirtinant, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe turėtų būti laikoma veika, padaryta prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį.

BK projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad BK projekto 1 straipsnio 2 dalimi siekiama įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau — Direktyva 2011/93/ES), nuostatas, kurios reikalauja, kad nusikalstami veiksmai, susiję su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, padaryti vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą arba autoritetą, būtų laikomi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2011/93/ES nuostatos susijusios tik su seksualinio

pobūdžio nusikalstamomis veikomis, tuo tarpu BK 60 straipsnyje įtvirtintas sunkinančių aplinkybių sąrašas taikomas visoms nuskalstamoms veikoms. Todėl manytina, kad, BK 60 straipsnio 1 dalį papildžius nauju 14 punktu, Direktyva 2011/93/ES būtų įgyvendinta netinkamai (per plačiai). Siūlytina naująją atsakomybę sunkinančią aplinkybę performuluoti, kad ji galėtų būti pritaikoma tik tais atvejais,

kai padaryta BK XXI skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“) numatyta nusikalstama veika.

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/93/ES 3-7 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos apima ne tik BK XXI skyriuje įtvirtintas nusikalstamas veikas.

10.

Generalinė prokuratūra,

2020-05-21

(4)

DĖL teisės aktų projektų nr. XIIIP-4454-4456

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra), susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147¹, 151¹, 189, 214, 218, 224¹ straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4454, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4455, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4456 (toliau – Įstatymų projektai), teikia šiuos siūlymus.

1. Remiantis aiškinamuoju raštu, Įstatymų projektai yra parengti, be kita ko, siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/713 dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR (toliau – ir Direktyva) nuostatas, kurios dalinai įgyvendintos Lietuvos baudžiamajame įstatyme.

Pažymime, kad valstybė narė, nustatydama jurisdikciją pagal Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktą, turės užtikrinti, kad jos jurisdikcija apimtų atvejus, kai visa nusikalstama veika ar jos dalis yra padaryta jos teritorijoje. Šios Direktyvos nuostatos taikymo tikslais visa nusikalstama veika ar jos dalis yra laikoma padaryta valstybės narės teritorijoje, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo padaro nusikalstamą veiką fiziškai būdamas toje teritorijoje, ir nepriklausomai nuo to, ar ta nusikalstama veika yra padaryta naudojant toje teritorijoje esančią informacinę sistemą (Direktyvos 12 straipsnio 2 dalis).

Direktyvos preambulės 20 punkte nurodyta, kad „jurisdikcijos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad už šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas būtų vykdomas veiksmingas baudžiamasis persekiojimas. Paprastai nusikalstamos veikos geriausiai tiriamos tos šalies, kurioje jos padaromos, baudžiamosios teisenos sistemoje. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti jurisdikciją dėl savo teritorijoje padaromų nusikalstamų veikų ir dėl savo piliečių padarytų nusikalstamų veikų. Valstybės narės taip pat gali nustatyti jurisdikciją dėl nusikalstamų veikų, kuriomis padaroma žala jų teritorijoje. Jos yra labai skatinamos tai padaryti“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta: „2. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta. 3. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko“.

Užsiimdami sukčiavimu (BK 182 straipsnis) elektroninėje erdvėje kaltininkai paprastai padaro kelias nusikalstamas veikas, tokias kaip: netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 straipsnis); neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 straipsnis); neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis); neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis (BK 198²straipsnis) ir kt., tačiau pagrindine nusikalstama veika tokiais atvejais laikytinas sukčiavimas (BK 182 straipsnis). Nusikalstamų veikų, numatytų BK 214, 215, 198¹ ir 198² straipsniuose, sudėtis yra formalioji, todėl jų padarymo vieta iš esmės sietina su kaltininko veikimo vieta. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl jos padarymo vietos nustatymui, be kita ko, įtakos turi padarinių atsiradimo vieta, t. y. vieta, kurioje buvo įgytas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengta turtinės prievolės arba ji panaikinta. Taigi, norint tinkamai nustatyti sukčiavimo elektroninėje erdvėje padarymo vietą, būtina, be kita ko, įvertinti šios nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Sukčiavimas kaip baigta nusikalstama veika kvalifikuojamas tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatytų padarinių: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas) arba skolų ar prievolių, kuriomis suvaržomas nukentėjusiojo turtas, atsiradimas ar jų padaugėjimas.

Tiriant su sukčiavimu elektroninėje erdvėje susijusias nusikalstamas veikas, susiduriama su situacijomis, kai Lietuvoje esantį fizinių ir juridinių asmenų turtą apgaule įgyja ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikęs kaltininkas. Šiais atvejais svetimo turto įgijimas apgaule laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Baigtu laikomas ir toks turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, pvz., esančią užsienio valstybės banke. Paprastai tokiais atvejais apgaule įgyti pinigai taip pat yra išgryninami užsienio valstybėje, kurioje kaltininkas įgyja galimybę šį turtą valdyti, juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Siekiant užtikrinti Lietuvoje nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų teises, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos turėtų atlikti bent jau pirminius procesinius veiksmus, skirtus išsiaiškinti kaltininko veikimo vietą, galimą jo tapatybę, piniginių lėšų judėjimo kryptis ir pan. Taigi, kaltininkui veikiant iš užsienio valstybės ir vykdant elektroninius sukčiavimus, dėl kurių žala de facto padaroma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kyla nusikalstamos veikos padarymo vietos ir baudžiamosios jurisdikcijos nustatymo problemų, kurių tinkamai neišsprendus rizikuojama ne tik baudžiamojo persekiojimo sėkme, bet ir teisėtumu.

Pažymėtina, kad BK 4 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos iš esmės skirtos toms situacijoms, kai kalbama apie nusikalstamas veikas, padarytas tradiciškai suprantamoje (t. y. fizinėje) Lietuvos ar užsienio valstybės teritorijoje. Tačiau toks reglamentavimas, manytina, nėra pakankamas sprendžiant baudžiamosios jurisdikcijos nustatymo klausimus, kai nusikalstamos veikos padaromos sui generis aplinkoje – elektroninėje erdvėje. Todėl, siekiant veiksmingo Direktyvoje nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo ir tinkamo joje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo, reikalinga baudžiamajame įstatyme atskirai reglamentuoti aiškias jurisdikcijos nustatymo taisykles, skirtas elektroninėje erdvėje padaromoms nusikalstamoms veikoms, ypač tais atvejais, kai šiomis veikomis tikslingai kėsinamasi į Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis ir čia esantį jų turtą (t. y. į žalos padarymą Lietuvos teritorijoje), nepriklausomai nuo to, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padaro fiziškai būdamas užsienio valstybėje ir naudodamas ne Lietuvos teritorijoje esančią informacinę sistemą.

Taigi, kadangi didžioji dalis sukčiavimų elektroninėje erdvėje padaroma per informacines sistemas ir kompiuterinius duomenis, tikslinga BK expressis verbis įtvirtinti ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/40 /ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR, 12 straipsnyje esančias jurisdikcijos nustatymo taisykles, numatant bendrą normą elektroninių nusikalstamų veikų jurisdikcijos nustatymui. Siūlytina BK 4 straipsnį papildyti nauja dalimi ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais

1. Asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą.

2. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrininkų veikė kitoje vietoje, – jo veikimo vieta.

3. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

4. Visa nusikalstama veika elektroninėje erdvėje ar jos dalis yra laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) asmuo padaro nusikalstamą veiką fiziškai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ta nusikalstama veika yra nukreipta ar nenukreipta prieš Lietuvos teritorijoje esančią informacinę sistemą arba nepriklausomai nuo to, ar ta nusikalstama veika padaryta naudojant Lietuvos Respublikoje esančią informacinę sistemą;

2) nusikalstama veika yra nukreipta prieš Lietuvos teritorijoje esančią informacinę sistemą arba ja pasinaudojant nepriklausomai nuo to, ar asmuo nusikalstamą veiką daro fiziškai būdamas Lietuvos teritorijoje.

45. Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir šiuo kodeksu.“

Nepritarti

1. Direktyvoje akcentuojamas pilietybės ir teritorinis jurisdikcijos principai. Juos įgyvendina BK 4 ir 5 straipsniai.

2. Nuostatų, kurias siūlo GP, šioje Direktyvoje nėra, t. y. GP pasiūlymai nėra susiję su šios Direktyvos įgyvendinimu.

3. GP pasiūlymas susijęs su Direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, tačiau ši Direktyva jau yra sėkmingai perkelta į nacionalinę teisę ir dėl jos netinkamo perkėlimo iš COM pastabų nėra gauta.

11.

Generalinė prokuratūra,

2020-05-21

2. Siūloma BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punkto formuluotė „veika padaryta prieš <...> kartu gyvenantį asmenį” yra per plati.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad reguliavimo tikslas yra užtikrinti šeimos apsaugą, tačiau praktikoje kartu gyventi gali ne tik šeimos nariai ir giminaičiai, bet ir, pavyzdžiui, studentai bendrabutyje, bendranuomininkai, samdinys pas ūkininką ir pan. Direktyvos 9 straipsnio b punkte iš tiesų kalbama apie kartu gyvenančius asmenis, kurie nėra šeimos nariai, tačiau tik seksualinių nusikaltimų prieš vaikus kontekste, o BK 60 straipsnio pakeitimai taikomi patraukiant baudžiamojon atsakomybės už absoliučia bet kokią nusikalstamą veiką.

Taip pat, aiškinamajame rašte teigiama, kad formuluotė sistemiškai suderinta su BK 129 straipsnyje, 135 straipsnyje, 138 straipsnyje, 140 straipsnyje ir kituose straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų kvalifikuotomis sudėtimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytuose straipsniuose žodžių „kartu gyvenantis asmuo” nėra.

Kitų pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymų projektų neturime.

Pritarti iš dalies

Pažymėtina, kad Direktyvos 2011/93/ES 9 straipsnio b punktas aiškiai numato, kad baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe turi būti laikoma aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą ar autoritetą. Atsižvelgiant į tai, naujai įtvirtinama baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė visiškai atitinka Direktyvos 2011/93/ES 9 straipsnio b punkto nuostatas.

Teikiamas Komiteto patobulintas projektas -2.

12.

Policijos departamentas prie VRM,

2020-05-20

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTŲ NR. XIIIP-4454-4456

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėjo pastaboms ir pasiūlymams pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147¹, 151¹, 189, 214, 218, 224¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4454 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4454), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4455 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4455) bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4456 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4456) projektus (toliau visi kartu – projektai).

Informuojame, kad dėl projekto Nr. XIIIP-4455 ir projekto Nr. XIIIP-4456 pastabų ir pasiūlymų neturime.

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl projekto XIIIP- 4454.

1. Minėtu projektu siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 14 punktu ir kaip sunkinančią aplinkybę numatyti veiką ,,padarytą prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiuosiuose straipsniuose (129 straipsnis (Nužudymas), 135 straipsnis (Sunkus sveikatos sutrikdymas), 138 straipsnis (Nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 straipsnis (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)) nuostata ,,nusikaltimo padarymas artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu“ numatoma, kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Taigi, neaišku, koks siūlomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatos (su papildomu požymiu ,,veika padaryta prieš kartu gyvenantį asmenį“) santykis bus su aptartais straipsniais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad minėtu pakeitimu siekiama tinkamai suderinti Lietuvos nacionalinės teisės ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva 2011/93/ES) nuostatas ir pašalinti Europos Komisijos Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikuotas Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 5 dalies i punkto ir 9 straipsnio b, g dalyse įtvirtintų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę spragas. Direktyvos 2011/93/ES 9 straipsnio b dalies nuostatos numato, kad nusikalstami veiksmai, susiję su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, padaryti vaiko šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba asmens, kuris turi pripažintą pasitikėjimą arba autoritetą, būtų laikomi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Taigi, darytina išvada, kad požymis ,,veika padaryta prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį arba kartu gyvenantį asmenį“ kaip sunkinanti aplinkybė turėtų būti numatyta išimtinai tik nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, o ne būti taikomas visų nusikalstamų veikų atveju, kaip yra siūloma aptariamu projektu.

Pritarti

13.

Policijos departamentas prie VRM,

2020-05-20

(2)

2. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹straipsnio (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą) 1 dalies dispozicija nusikalstamais veiksmais laiko lytinės aistros tenkinimą arba lytinį santykiavimą su jaunesniu nei 16 metų amžiaus asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti, požymių, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse baudžiamoji atsakomybė numatoma už nurodytų nusikalstamų veiksmų padarymą nepilnamečiams iki 18 metų amžiaus. Projekte Nr. XIIIP-4454 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹straipsnį nauja 4 dalimi ,,Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ Taigi, siūloma numatyti atsakomybę už nusikalstamų veiksmų, numatytų 151¹straipsnio 3 dalyje, padarymą jaunesniam nei 16 metų amžiaus nepilnamečiui, tačiau nenumato griežtesnės atsakomybės už nusikalstamų veiksmų, šio straipsnio 2 dalyje, jaunesnio nei 16 metų amžiaus nepilnamečio atžvilgiu padarymą. Siūlome suvienodinti teisinį reglamentavimą ir numatyti griežtesnę atsakomybę už nusikalstamų veiksmų padarymą jaunesnio nei 16 metų amžiaus nepilnamečio atžvilgiu, numatytų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹straipsnio 2 dalyje.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant pašalinti Oficialiame pranešime pažeidimo procedūroje Nr. 2019/2134 identifikuotas Direktyvos 2011/93/ES perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę spragas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Direktyva 2011/93/ES nereikalauja įtvirtinti baudžiamosios atsakomybės už neprievartinius, atlygintinus nepilnamečio asmens (nuo 16 m. iki 18 m.) lytinius santykius ir Europos Komisija neturėjo jokių pastabų dėl vertinamo teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2011/93/ES 3 straipsnio 4 dalis įpareigoja už seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą (šiuo atveju – 16 metų) lytiškai santykiauti, bausti maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, BK atitinkamai buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė 151¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties, nėra poreikio įtvirtinti papildomą specialią BK normą, numatančią griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimą su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų, kadangi jau ir šiuo metu už tokio pobūdžio santykius numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Teisingumo ministerijos vertinimu, tokio pobūdžio sankcija yra visiškai pakankama už neprievartinius lytinius santykius su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų, nepriklausomai nuo to, ar buvo pasiūlytas atlygis, ar ne.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4454(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (bendru sutarimu).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4454(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

[[1]] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 147¹, 151¹, 189, 214, 218, 224¹ straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212, 254 ir 327 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas. 2020 m. sausio 30 d., Nr. XIIIP-4454. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5b232d10432e11ea983cd4e02103c255. Šis ir kiti pasiūlyme minimi internetiniai šaltiniai žiūrėti 2020 m. gegužės 15 d.

[[2]] 1 priedas. 2020 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas Nr. (1.23E) 7R-1782 į paklausimą elektroniniu paštu. Kartu su pasiūlymu 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu siųsta į [email protected].

[[3]] 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo. Nr. P8_TA(2017)0501. Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1589455676215&uri=CELEX:52017IP0501.

[[4]] Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-255-633/2018. Prieiga internete: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=f0d619fb-50db-48a6-9974-17f009fd561c.

[[5]] Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-1810-517/2019. Prieiga internete: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d6cf9faf-6f3c-467c-a4ec-da887dd91567.

[[7]] Right to be free from rape. Overview of legislation and state of play in Europe and international human rights standards. Amnesty International. 2018, p. 10–11. Prieiga internete: https://www.amnesty.org/en/documents/eur01/9452/2018/en/. Šaltinius užsienio kalbomis siūlytina versti naudojant Google (https://translate.google.com/) arba Microsoft (https://www.bing.com/translator) vertėjus.

[[8]] 2016 m. kovo 4 d. Pasiūlymas Tarybos sprendimui dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu. Nr. COM(2016) 109. Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2016:0109:FIN.

[[9]] Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 1 dalis. Prieiga internete: https://likumi.lv/ta/en/en/id/88966-the-criminal-law.

[[10]] Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 1 straipsnis. Prieiga internete: https://www.government.se/government-policy/judicial-system/the-swedish-criminal-code/.

[[12]] 2 priedas. Europos šalių, priskiriančių piktnaudžiavimo pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka požymį (ar jo dalį) prievartiniams lytiniams santykiams, sąrašas. Priede pateikiamos Europos šalių baudžiamųjų kodeksų ištraukos su aktualiomis pastabomis. Kartu su pasiūlymu 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu siųsta į [email protected].

[[13]] Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 174 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Prieiga internete: https://www.gesetze-im-internet.de/englisch_stgb/englisch_stgb.html.

[[14]] Stevens, A. Sexueller Missbrauch von Schutzbefohlenen. anwalt24, 2013 m. spalio 7 d. Prieiga internete: https://www.anwalt24.de/fachartikel/strafrecht-und-justizvollzug/28565.

[[17]] Šveicarijos Konfederacijos baudžiamojo kodekso 188 straipsnis. Prieiga internete: https://www.admin.ch/opc/en/classified-compilation/19370083/index.html.

[[18]] Beck, R. Medien operieren mit juristischen Falschaussagen. TagesWoche, 2014 m. lapkričio 20 d. Prieiga internete: https://tageswoche.ch/gesellschaft/medien-operieren-mit-juristischen-falschaussagen/.

[[19]] Wild, U. «In dubio pro reo»: Sex mit Lehrtochter bleibt unbestraft. Aargauer Zeitung, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Prieiga internete: https://www.aargauerzeitung.ch/aargau/aarau/in-dubio-pro-reo-sex-mit-lehrtochter-bleibt-unbestraft-132919623.

[[20]] Vengrijos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 4 dalis. Prieiga internete: https://thb.kormany.hu/download/a/46/11000/Btk_EN.pdf.

[[21]] Dr. Benedek Tibor: Jogértelmezés és bírói gyakorlat a szexuális kényszerítés, a szexuális erőszak és a szexuális visszaélés miatti büntetőeljárásokban. 2017 m. spalio 16 d. Prieiga internete: https://www.mabie.hu/index.php/cikkek-tanulmanyok/139-dr-benedek-tibor-jogertelmezes-es-biroi-gyakorlat-a-szexualis-kenyszerites-a-szexualis-eroszak-es-a-szexualis-visszaeles-miatti-buntetoeljarasokban.

[[22]] Szexuális visszaélés. A szexuális visszaélés tényállása. Prieiga internete: https://lorik.hu/buntetojog/nemi-erkolcs-elleni-buncselekmenyek/szexualis-visszaeles/.

[[23]] Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 227-27 straipsnio 2 dalis. Prieiga internete: https://www.legifrance.gouv.fr/affichCode.do?cidTexte=LEGITEXT000006070719.

[[24]] Echchihab, C. Emprise, abus d’autorité, contrainte morale: quand les violeurs conditionnent leurs victimes. Slate, 2018 m. gruodžio 28 d. Prieiga internete: http://www.slate.fr/story/171519/emprise-abus-autorite-contrainte-morale-violeurs-conditionnement-victimes.

[[27]] Annual Report 2019. European Court of Human Rights. 2020, p. 132–135. Prieiga internete: https://www.echr.coe.int/Pages/home.aspx?p=court/annualreports.

[[28]] Immigration to EU countries: 4.4 million in 2017. 2019 m. kovo 21 d. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20190321-1.

[[29]] Consent for sexual activity with an adult. Prieiga internete: https://fra.europa.eu/en/publication/2017/mapping-minimum-age-requirements/sexual-consent. Pabrėžtina, kad 2018 metais Maltoje amžius, nuo kurio nepilnamečiai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, sumažintas nuo 18 metų iki 16 metų, o 2020 metais iš ES išstojus Jungtinei Karalystei ES valstybių narių skaičius sumažėjo iki 27.

[[30]] Rumunijos baudžiamojo kodekso 221 straipsnis. Prieiga internete: http://legislatie.just.ro/Public/DetaliiDocument/109855.

[[31]] Kipro Respublikos baudžiamojo kodekso 154 ir 171 straipsniai. Prieiga internete: http://www.cylaw.org/nomoi/enop/non-ind/0_154/full.html.

[[33]] Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės baudžiamojo kodekso 372 straipsnis. Prieiga internete: http://legilux.public.lu/eli/etat/leg/code/penal/20200320.

[[34]] Nyderlandų Karalystės baudžiamojo kodekso 245 straipsnis. Prieiga internete: https://www.legislationline.org/download/id/6415/file/Netherlands_CC_am2012_en.pdf.

[[35]] Maltos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnis. Prieiga internete: http://www.justiceservices.gov.mt/downloaddocument.aspx?app=lom&itemid=8574.

[[36]] Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 skyriaus 6 straipsnis. Prieiga internete: https://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/1889/en18890039.pdf.

[[37]] Lanzarote Convention. Council of Europe Convention on the protection of children against sexual exploitation and sexual abuse. Replies to the thematic questionnaire: Denmark. 1st thematic monitoring round. “Sexual abuse of children in the circle of trust”. 2014, Nr. T-ES(2014)THE-DK, p. 9–10. Prieiga internete: https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168047090c.

[[39]] Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalis, supra note [13].

[[40]] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 1001, 1002, 1521 ir 2521 straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymo projekto, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso priedo papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas. 2012 m. rugsėjo 25 d., Nr. XIP-4796. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.433465.

[[42]] 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama, kaip valstybės narės ėmėsi reikiamų priemonių įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Nr. COM(2016) 871. Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52016DC0871.

[[43]] Lanzarote Committee. Committee of the Parties to the Council of Europe Convention on the protection of children against sexual exploitation and sexual abuse (T-ES). 1st implementation report. Protection of children against sexual abuse in the circle of trust: The framework. 2016, Nr. T-ES(2015)05_en, p. 15. Prieiga internete: https://rm.coe.int/168058cdfd.

[[46]] 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija, supra note [3].

[[47]] Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275/2007. Prieiga internetu: http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d4a86013-0eb7-40c2-b045-31ece0a453b1.

[[48]] 1 priedas. Pridėta siųstame el. laiške.

[[49]] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149, 150, 151, 162, 260, 265, 266, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas. 2006 m. kovo 15 d., Nr. XP-1199. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.271844.

[[50]] Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 174 straipsnio 1 dalies 3 punktas, supra note [13].

[[51]] Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 4 straipsnis, supra note [10].

[[52]] Italijos Respublikos baudžiamojo kodekso 609bis straipsnis, supra note [11].

[[53]] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2004, Nr. 22.

[[55]] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas, supra note [51].

[[56]] Prapiestis, J., Švedas, G. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis (99–212 straipsniai). II tomas. I dalis. Vilnius: TIC, 2009, p. 188.

[[57]] Milinis, A., Gruodytė, E. et al. Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2013, p. 176; taip pat žr. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. baudžiamoji byla Nr. 1-8-337/2009. Prieiga internete: https://eteismai.lt/byla/187763923251607/1-8-337/2009.

[[58]] Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 1 dalis, supra note [9].

[[59]] Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 1 straipsnis, supra note [10].

[[61]] Italijos Respublikos baudžiamojo kodekso 609bis straipsnis, supra note [11].

[[64]] 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, supra note [42].

[[65]] Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 14 straipsnis ir 16 skyriaus 10b straipsnis, supra note [10].

[[66]] Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalis. Prieiga internete: https://danskelove.dk/straffeloven.