LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĖS GYNĖJO-KARIO SAVANORIO TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIIIP-4967

2020-12-02  Nr. 121-P-38(3)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė, komiteto biuro padėjėja Giedrė Lukošiūnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja Brigita Kosaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	2 3	1		Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama nustatyti laisvės gynėjo-kario savanorio sąvoką ir pagrindinius laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra įtvirtinama tik laisvės gynėjo-kario savanorio sąvoka, o įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad būtent šiems asmenims pripažįstamas laisvės gynėjo-kario savanorio statusas, tačiau jokių teisinį statusą apibrėžiančių kriterijų įstatymo projekte nėra nustatyta. Taigi neaišku, kuo turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, pripažindama šį statusą. Pastebėtina, kad vadovautis tik įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta laisvės gynėjo-kario savanorio sąvoka nepakaktų. Kriterijai turi būti aiškūs ir objektyvūs, kad pripažįstant statusą nebūtų pagrindo subjektyviam vertinimui.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	2			Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti laisvės gynėjo-kario savanorio sampratą ir nustatyti, kad „Laisvės gynėjas-karys savanoris yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.“ Šios dalies nuostatos svarstytinos ir tobulintinos. Pirma, šios dalies formuluotę „Laisvės gynėjas-karys savanoris yra Lietuvos Respublikos pilietis“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad Laisvės gynėjo-kario savanorio statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams.  Antra, įstatymo projekto 2 straipsnio turinys, kuriame nurodytos tarnybos bei struktūros, nėra pakankamai aiškus, todėl gali kilti šio įstatymo taikymo problemų. Pavyzdžiui, numatyta, kad laisvės gynėjo-kario savanorio statusas suteikiamas asmeniui, kuris tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis skyrius buvo įsteigtas pertvarkant prieš tai veikusias tarnybas. Todėl neaišku, kokius asmenis apima formuluotė „tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje“. Neaišku, kaip ir kuo remiantis reikėtų įvertinti tokią aplinkybę kaip, pvz., „kūrė krašto apsaugos struktūras“. Įstatymo projektą siūlytume tobulinti nurodytais aspektais. Trečia, neaišku, ar įstatymo projekto 2 straipsnio formuluotė nustato savarankišką asmenų grupę, kuri „saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu“, ar čia kalbama apie tuos pačius asmenis, kurie tarnavo šiame straipsnyje nurodytose struktūrose. Taip pat neaišku, ar reikalavimas prisiekti Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. taikomas visiems 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, ar tik tiems, kurie saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, asmenų, kuriems būtų suteikiamas laisvės gynėjo-kario savanorio teisinis statusas, nereikėtų aiškiai išskirti į grupes atskiruose punktuose. Ketvirta, reikėtų tikslinti formuluotę „Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu“ ir nurodyti faktus, aplinkybes ar datas, kurie leistų identifikuoti nurodytą laikotarpį.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	4	1		Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus priimantis subjektas yra ne ministerija, bet ministras, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį siūlytume tikslinti.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	4	2		Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje yra numatomi atvejai, kada statusas nėra pripažįstamas. Pastebėtina, kad statusas gali būti pripažintas, bet laikui bėgant gali paaiškėti aplinkybės, patvirtinančios, kad jis buvo suteiktas nepagrįstai, todėl svarstytina, ar nereikėtų numatyti ir šio statuso netekimo sąlygų.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	5			Įstatymo projekto 5 straipsnyje reikėtų atsisakyti formuluotės „parengti ir“, po žodžio „Vyriausybei“ įrašyti žodžius „ar jos įgaliotai institucijai“ bei numatyti datą, iki kurios nuostatai turi būti priimti – 2020 m. gruodžio 31 d.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-12	6			Šio įstatymo įgyvendinimui reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir tą reikės padaryti iki įstatymo įsigaliojimo, kad būtų tinkamai pasiruošta, todėl įstatymo projekto 6 straipsnyje reikėtų numatyti išimtį dėl šio įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimo termino.	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-06-19				Įvertinę Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIIP‑4967 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros ministerija 2020-10-26				1. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektais siūloma funkciją suteikti atitinkamą statusą suteikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Dėl šios priežasties siūlytina, kad Įstatymų projektai (jeigu jie nėra teikiami Vyriausybės išvadai gauti) turėtų būti pateikti įvertinimui būtent Krašto apsaugos ministerijai.              2. Šiuo metu galioja iš esmės analogiškus teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymas. Teikiamuose Įstatymų projektuose laikotarpiai, už kuriuos būtų suteikiamas atitinkamas statusas, sutampa, todėl neaišku, kaip bus suteikiamas statusas asmenims, kurie atitinka visus reikalavimus, t. y. galima situacija, kai tam pačiam asmeniui už tuos pačius veiksmus bus suteiktas statusas pagal tris skirtingus įstatymus. Dėl šių priežasčių abejonių kelia trijų atskirų įstatymų tikslingumas, todėl siūlytina visus itin panašius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus sujungti į vieną.              2. Įstatymų projektuose nėra numatyta, kokias teisines pasekmes sukeltų statuso suteikimas. De facto tai būtų tik garbės vardas, todėl abejotina, ar šį klausimą reikėtų reglamentuoti įstatymo lygmeniu. Jeigu vis dėl to Įstatymų projektų rengėjai planuoja suteikti papildomų lengvatų (socialinių garantijų ar kt.) šio statuso turėtojams, tokiu atveju kartu turėtų būti teikiami susijusių įstatymų pakeitimai.               3. Iš Įstatymų projektų nuostatų bei jų lydimųjų dokumentų nėra aišku, kodėl minėtų Įstatymų projektų apimties laikotarpio termino pabaiga pasirinkta 1991 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projektų lydimuosius dokumentus.	Pritarti
2.	Krašto apsaugos ministerija 2020-10-29				Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo – kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektu (Nr. XIIIP-4967) siūloma įteisinti laisvės gynėjo – kario savanorio teisinį statusą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., taip pat siūloma, kad šį statusą suteiktų, pažymėjimus išduotų ir apskaitą vestų KAM. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir įstatymo projektas tobulintinas toliau dėstomais aspektais. Siūlomos įtvirtinti asmenų grupės yra teisiškai neaiškiai apibrėžtos – nėra aiškių kriterijų, siūlomos sąvokos pernelyg abstrakčios (pavyzdžiui, „kūrė krašto apsaugos struktūras“ ar „tarnavo“: neaišku, kiek laiko, kokios pareigos), neaišku, kaip bus patvirtinamas priklausymas nurodytoms asmenų grupėms, kokių institucijų išduoti dokumentai galėtų patvirtinti faktus. Todėl įgyvendinant tokią nuostatą kiltų neaiškumų, kaip ir kokius asmenis reikėtų joms priskirti, o tai sudarytų plačių interpretacijų galimybę. Antra, kai kurie įstatymo projekte siūlomi asmenų priskyrimo siūlomoms statusą suteikti asmenų grupėms kriterijai iš esmės dubliuoja kriterijus, jau įteisintus kituose įstatymuose, kuriais asmenims suteikiamas tam tikras teisinis statusas ar apdovanojimas. Pavyzdžiui, asmenys, kurie dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos buvo sužaloti ar žuvo (yra Generalinės prokuratūros pažymos, patvirtinančios sužalojimo ar žūties, ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m., faktą), pripažįstami  Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjais, nukentėjusiais nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymu; Lietuvos valstybei nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams (pvz., piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, didvyriškai gynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę: už ypatingą pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 metais, šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d. ir kt.) pagerbti skiriami valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu. Kiti asmenys apdovanojami Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-1255 „Dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, šaulių žvaigždės ir šaulių žvaigždės medalio statutų patvirtinimo“. Tai yra asmenys, po 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. priimti į Krašto apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės etatiniais darbuotojais,  Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos neetatiniai savanoriai, prisiekę Lietuvos valstybei, priimti į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., ištarnavę joje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir pasižymėję kuriant bei stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, prisiekę 1991 m. sausio įvykių metu, dalyvavę saugant šių įvykių metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmus bei kitus valstybinės reikšmės objektus; Lietuvos šaulių sąjungos nariai, prisiekę Lietuvos valstybei, priimti į šią sąjungą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip 1 metus, saugoję valstybinės reikšmės objektus ir pasižymėję 1991 m. sausio bei rugpjūčio įvykių metu. Daugeliui kitų asmenų, nukentėjusių okupacijų metais, suteikiamas asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymas apima visus 1939–1990 metų okupacinius laikotarpius, taip pat atskirus represijų veiksmus, įvykdytus 1991 metais. Kadangi daugelis Lietuvos laisvę gynusių, krašto apsaugos sistemą kūrusių asmenų jau yra pagerbti, apdovanoti, tampa neaiškus įstatymo projekto siūlomo teisinio statuso suteikimo tikslas ir teisinės pasekmės. Toks reguliavimas, kai skirtinguose teisės aktuose būtų skirtingai reglamentuojamas tų pačių asmenų grupių teisinis statusas (su skirtingomis teisinėmis pasekmėmis) neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Trečia, svarstytina, ar KAM būtų tinkama institucija pripažinti laisvės gynėjo – kario savanorio teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas su šiuo klausimu susijusias administracines funkcijas. Pažymėtina, kad KAM nekaupė ir neturi duomenų apie krašto apsaugos sistemai nepriklausiusius asmenis, saugojusius ar gynusius valstybinės svarbos objektus (žmonių budėjimas prie svarbių valstybinių objektų nedokumentuotas). Net ir krašto apsaugos sistemai priklausančiuose archyvuose stokojama detalių duomenų apie krašto apsaugos sistemoje tarnavusių savanorių vykdytas užduotis, budėjimus, jų pobūdį, grafikus ir pan.  Ketvirta, atsižvelgiant ir į tai, kad į Lietuvos nepriklausomybės gynimą buvo įsitraukusi labai didelė Lietuvos visuomenės dalis, svarstytina, ar bandymas išskirti tik keletą asmenų grupių, taip jas labiau pagerbiant už kitus visuomenės narius, nereikštų didelės visuomenės dalies nuopelnų ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paneigimą. Tos pačios nuomonės laikomės ir dėl Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5232), kuriame taip pat nustatomos aiškiais kriterijais neapibrėžtos ar identifikavimo problemų keliančios asmenų grupės, pvz., neaišku, kas turima galvoje minint asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose, nes visos institucijos apskritai yra organizuotos struktūros, kaip nustatyti priesaikos nesulaužymo faktą, kaip  identifikuoti asmenis, saugojusius svarbius valstybinius objektus. Taip pat neaptartos  siūlomo teisinio statuso suteikimo teisinės pasekmės, neaiškus siūlomo teisinio statuso santykis su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisiniu statusu. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlytume  projektus tobulinti, nustatant aiškiais kriterijais apibrėžtas ir identifikuojamas asmenų grupes ir atitinkamo teisinio statuso suteikimo teisines pasekmes. Taip pat, atsižvelgdami į teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, siūlytume įvertinti galimybę projektais reglamentuojamus klausimus spręsti ne rengiant naujus įstatymų projektus, o atitinkamai keičiant jau esamus, pvz.,  Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad pakartotinai turėtų būti įvertinta institucija, kuri būtų kompetentinga suteikti siūlomą teisinį statusą, išduoti pažymėjimus, vesti apskaitą ir atlikti kitas administracines su šiuo klausimu susijusias funkcijas.	Pritarti
3.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras 2020-10-23				Įvertinus įstatymų projektus Nr. XIIIP-4967 ir Nr. XIIIP-5232 pastebėtina, kad juose siūlomas įteisinti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo vardo kategorijas sudarančios asmenų grupės projektuose dubliuoja viena kitą, sąvokos ir aplinkybės „Nepriklausomybės gynyba“, „gynybos struktūros, „organizuotos struktūros, „Sovietų sąjungos karinės agresijos metas“ stokoja tikslesnio ir aiškesnio apibrėžtumo bei išaiškinamumo.            Pagal siūlomą formulavimą ir teisinį reguliavimą įstatymų nuostatos praktiškai būtų sunkiai įgyvendinamos, neaišku, kokiais būdais ir kokiai bei kur išlikusiais dokumentais asmenys įrodytų įstatymų sąlygas ir kriterijus atitinkančių 1990-1991 m. veiklą, kiek piliečių galėtų pretenduoti į teisinius statusus.              Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtina tęsti ir produktyvią diskusiją, pasitelkiant sričių ekspertus, dėl šių įstatymų tikslingumo, Nepriklausomybės gynėjo vardo, Laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso kategorijas sudarančių grupių, jų požymių ir objektyvių kriterijų tikslaus nustatymo.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija 2020-10-15				Iš esmės pritarti projektui XIIIP-4967 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus	Nepritarti	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas bei pasiūlymus, įstatymo projektą siūlytina tobulinti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIIIP‑4967, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

7.2 Pasiūlymai:  nėra.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9,  prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Liuda Pociūnienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė