LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 364
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 12 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gruodžio 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF*). Mūsų nuomone, reikėtų išbraukti 2-3.1 klausimą todėl, kad trijų yra priėmimas, o paskutinysis, 2-3.4 klausimas, yra svarstymo stadijos. Siūlome išbraukti, nes neatitinka Statuto reikalavimų. Lydimojo yra svarstymas, o kitų yra priėmimo stadija. (Balsai salėje) Dėl lobistinės veiklos.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės projektą dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo Nr. XIIP-786, darbotvarkės klausimas 2-16.
Ir antras prašymas – frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195.
PIRMININKAS. Apie ką tai?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Dar siūlymas būtų išbraukti iš darbotvarkės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, susijusias su popierinėmis deklaracijomis. Priežastis būtų ta, kad Biudžeto ir finansų komitetas kaip ir neapsvarstė siūlymo, kuris dėl tam tikrų priežasčių buvo traktuojamas kaip toks pat kaip esantis įstatyminis reglamentavimas projekte. Tačiau siūlymas būtų, kad vis dėlto mes išbrauktume iš darbotvarkės ir šitą klausimą, sugrąžintume apsvarstyti siūlymą, kaip ir pakeistą šiek tiek, į Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu prašėte?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ir kalbate apie T. Tomilino pasiūlymą nesvarstyti?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tikrai taip, apie T. Tomilino ir frakcijos vardu.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu vieną projektą taip pat siūlau išbraukti, tai yra Nekilnojamojo turto įstatymo pataisas. Dėl šio projekto, kaip matėme, yra daug blaškymosi ir dėl apmokestinimo principo, ir dėl paties dydžio, ribos. Manau, kad tiesiog apmokestinimas gali likti toks, koks yra šiandien, ir iš viso nepriimkime šio projekto.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Tada nuosekliai. Pirmiausia dėl gyventojų pajamų mokesčio. R. Budbergytė frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. (Balsai salėje)
Nutraukiame balsavimą, nes Seimo nariai nesupranta, už ką balsuoja. Kartoju: R. Budbergytė frakcijos vardu siūlė išbraukti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, jo priėmimą, projektą Nr. XIIIP-4017. Tie, kurie pritaria R. Budbergytės pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 88, prieš – 6, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta. Darbotvarkės 1-2.2 klausimas išbrauktas.
Kitas pasiūlymas, nuosekliai žiūrint, darbotvarkės 1-7 klausimas, projektas Nr. XIIIP-4078. J. Razma frakcijos vardu siūlė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 45, prieš – 36, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas lieka darbotvarkėje.
Kitas R. Budbergytės pasiūlymas frakcijos vardu. Siūlė išbraukti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Tačiau praeitą posėdį, ketvirtadienį, buvome apsisprendę, kad juos turime priimti pirma, kad galėtume suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. A. Širinskienė nori kalbėti? Prašom. Atsisako. Siūlau nebalsuoti dėl šio pasiūlymo. Lieka darbotvarkėje. Sutinkate. Ačiū.
V. Čmilytė-Nielsen frakcijos vardu siūlė iš darbotvarkės išbraukti 2-16 klausimą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-786. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 34, prieš – 38, susilaikė 38 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas 2-16 lieka darbotvarkėje.
Dar buvo frakcijos vardu taip pat siūlyta įtraukti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195. Siūloma įtraukti į darbotvarkę. Kas už šį siūlymą, balsuoja už.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 48, prieš – 30, susilaikė 31 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 76, prieš – 5, susilaikė 29 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta.
10.12 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016. Priėmimas. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Priimame pastraipsniui. (Balsas salėje) Vietoj V. Rinkevičiaus ateis V. Ąžuolas.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Prašom pristatyti. Guoda Burokiene, prašom pristatyti pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra G. Burokienės pasiūlymas, kurį…
PIRMININKAS. G. Burokienė pristatys savo pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Tiesiog siūlau, kad būtų galų gale nustatyta, už ką gaunami pinigai ir kaip įgyvendinamas biudžetas, ir „…palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis savivaldybių prognozuotomis pajamomis, padidėjimo sumos.“
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, galime manyti, kad 29 palaikantys yra? Balsuoti nebūtina dėl to?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Tada prašau komiteto nuomonės.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti G. Burokienės pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš – 2, susilaikė 2. Lėmė pirmininko balsas. Pritarta. (Balsas salėje) Atsiprašau, pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Ir yra komiteto redakcija. Prašom ją pagarsinti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas šiek tiek paredagavo. Atsižvelgiant į tai, kad nuostata yra vienkartinio ir laikino pobūdžio taisyklė, komitetas siūlo keičiamą įstatymo nuostatą dėstyti dviem redakcijomis, kartu pildant projektą nuostatomis dėl jų įsigaliojimo bei galiojimo, ir išdėstyti, kaip įsigalioja.
PIRMININKAS. Ar autorė G. Burokienė sutinka su pasiūlymu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė. Dėkoju pranešėjui.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo pasiūlymu nustatoma, kad savivaldybėms nebeprivaloma kompensuoti už Seimo priimtus sprendimus, jeigu joms užtenka lėšų padidėjimo. Man atrodo, pats sprendimas yra labai ydingas, nes jeigu Seimas nebeprisiima atsakomybės už savo paties sprendimus, tai yra atlyginimų padidinimus ir kitus dalykus, ir savivaldybės tai turi kompensuoti iš savo pajamų augimo, man atrodo, prarandamas tas sisteminis ryšys. Todėl man atrodo, kad taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Nuomonių daugiau nėra.
Balsuojame dėl komiteto pasiūlytos redakcijos, su kuria sutiko ir autorė G. Burokienė. Pritariantieji šiam pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 69, prieš – 14, susilaikė 27 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Tokiu būdu galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritariame. Dėl 1 straipsnio dar yra G. Burokienės… (Balsai salėje) Čia dėl 2 straipsnio G. Burokienės pasiūlymas. (Balsai salėje) Ar V. Ąžuolas sutinka su tuo pasiūlymu? Sutinka, taip, kaip komitetas suredagavo. Ir tada galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu kreiptis į Seimo narius, kurie kalba ir prisistato kaip atstovaujantys regionams, regionų savivaldybėms. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu jūs keičiate metodiką ir atimate motyvaciją iš savivaldybių kurti darbo vietas, gerai apmokamas darbo vietas, nes tai darydamos jos gauna gyventojų pajamų mokestį. Dabar ekonomika auga, daug savivaldybių kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas, tačiau ateina valstybė, finansų ministras ir iš to augimo katilo, kurį susikūrė savivaldybės, paima tiek, kiek jam reikia. Tai kokia motyvacija dabar yra savivaldybėms didinti pajamas, kurti naujas darbo vietas ir gauti daugiau pajamų į savivaldybių biudžetus, kai jos kiekvieną kartą žinos, kad Finansų ministerija bet kada gali ateiti ir pasiimti tiek, kiek jai trūksta. Man atrodo, kad tai yra bloga motyvacija ir yra blogas sprendimas subalansuoti biudžetą savivaldybių sąskaita.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis. (Šurmulys salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). Nors savivaldybių biudžetas didėja 70 mln. eurų, bet konservatoriai vis tiek randa kažkaip pasisakyti prieš, nepaisydami to, kad savivaldybės auditas ne kartą ir ne vienus metus aiškino, kad turi būti aiškiai įvardinta, kur ir kaip panaudoja gaunamas lėšas savivaldybė, kad tos lėšos būtų faktiškai skirstomos per programas, ir šitas įstatymas atsižvelgė į valstybės audito siūlymus. Ir dar vienas dalykas, aš noriu pasakyti, jeigu savivaldybė sukuria papildomai darbo vietų, dar papildomai gauna į biudžetą iš valstybės biudžeto.
Gerbiami konservatoriai, kaip jūs… Šiuo atveju, atrodo, turėtumėte pasisakyti už, jūs vis tiek pasisakote prieš. Kada jūs mažinote savivaldybių biudžetus, tada pasisakėte už, o dabar, kai didina, jūs pasisakote prieš. Visada kuo valstybei, savivaldybėms blogiau, tuo konservatoriams geriau. Jeigu jau konservatoriai kalba prieš, tai visada reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, čia, politikoje, toks chuliganiškas elgesys tikrai netoleruotinas. Iš tiesų pačiame įstatymo projekte buvo kalbama visai apie kitką, apie tai, kad žmonės, kurie nesuspėja deklaruoti gyvenamosios vietos, savivaldybės finansavimą gauna iš pajamų mokesčio pagal tą paskutinę vietą. Kas šiuo metu pateikta gerbiamos G. Burokienės, iš tikrųjų yra absurdas. Prisiminkime gražius žodžius ir programines nuostatas, kuomet premjeras S. Skvernelis sakė, kad turime sudaryti savivaldybėms sąlygas, kad jos plėtotų verslus tam, kad užsidirbtų ir turėtų pinigų. Iš tikrųjų šiuo pasiūlymu, kuris buvo pateiktas paskutinis, nubraukiamos visos pastangos.
Daug metų savivaldybės sako – kas iš to, jeigu mes taupiai gyvename, jeigu mes taupome lėšas, bet kokiu atveju valstybė iš mūsų atima. Jūs atimate tas lėšas, kurios buvo skirtos ir paliktos savivaldybėms mokant socialines išmokas, jūs paimate kitiems tikslams. Šiuo metu dar vienas toks elgesys, kuomet jūs paimate lėšas iš savivaldybių vien todėl, kad jos gerai ūkininkauja ir galbūt turi šiek tiek viršplaninių lėšų. Kam tada vystyti industrinius parkus, ekonomines zonas, kuomet valstybė pasiima visus pinigus. Iš tikrųjų vystydamas verslus, galbūt tik sukeli pyktį vietos verslininkų, padidindamas konkurenciją. Iš tikrųjų dabar jūs paimate iš savivaldybių paskutinius paskatos svertus, dėl ko verta stengtis tam, kad būtų vystomas verslas, pritraukiamos investicijos.
Aš tikrai siūlau balsuoti prieš, ypač po šito pakeitimo, kuris buvo įmestas paskutiniu momentu. Gal atsiklauskite savo premjero, ką jis apie tai galvoja. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik vieną pastabą, gal pataisymą, tiksliau, noriu pasakyti. Iš opozicijos vienas pasakė, kad savivaldybė kuria darbo vietas. Noriu atkreipti dėmesį, kad savivaldybė dirba, vykdo administracinį darbą, jį organizuoja, kviečia investuotojus, o tie investuotojai kuria darbo vietas. Tiesiog nemaišykime sąvokų. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai nuoširdžiai buvau pasirengęs balsuoti už šitą įstatymo projektą, pasidėjęs pliusiuką, tačiau G. Burokienės priimta pataisa, pasiūlymas viską verčia aukštyn kojomis. Supraskime, aš ir pats, kaip buvęs meras, suprantu, kad ne savivaldybė, Robertai, kuria vietas, tačiau savivaldybė gali sukurti sąlygas naujoms darbo vietoms atsirasti, ekonomikai augti, pajamoms surinkti.
Dabar dėl bendrojo ekonomikos augimo didėtų savivaldybių biudžetai, tačiau valdančioji dauguma, matydama, kiek yra pridalinusi populistinių pažadų ir įsipareigojimų finansuoti iš valstybės biudžeto vienas ar kitas funkcijas, didinti išmokas, nutarė pasinaudoti proga – šituo G. Burokienės pasiūlymu atima savivaldybių biudžeto prieaugį ir nukreipia jį į valstybės biudžetą. Tokiu būdu kiekvienos savivaldybės gerovė, galinti kilti, galėjusi kilti, yra mažinama, permetant šitas lėšas, nukreipiant jas į valstybės biudžetą.
Pagalvokime, kad kiekvienas iš mūsų esame savivaldybėse, vienose ar kitose, gyvenantys žmonės ir esame atsakingi už tai, kas vyksta tose savivaldybėse. Mes ne tik už valstybės biudžetą turime būti atsakingi, bet ir už savivaldybių biudžetus, juos tvirtiname. Todėl, susidūręs su tokia dilema, aš negaliu balsuoti už visą šitą įstatymą, nes jūs manote, kad valstybė turi būti centralizuota ir visas gėris sutelktas viršuje, valstybės biudžete, o savivaldybių biudžetai jau kaip nors pakentės. Negaliu sutikti su tokia centralizacija, kuri šiuo atveju yra finansinė centralizacija. Jeigu savivaldybė per gerai gyvena, tai mes ją nubausime, atimdami dalį pajamų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gaila, kad diskutuojame, kad viskas atimta, savivaldybės nieko neturi. Savivaldybių biudžetai augs virš 300 mln. Daug metų jie auga. Galime grįžti prie ankstesnės reguliavimo tvarkos, kuri buvo prie kitų valdžių: jeigu pajamos augdavo daugiau, jos būdavo atimamos, išlyginamosios dotacijos arba duodamos, arba paimamos. Galime prie jų grįžti.
Bet dabar, kai augimas yra tikrai labai ženklus, sakyti, kad čia yra didelė bėda… Tai buvo derinta su Savivaldybių asociacija, buvo peržiūrėtos sritys, kam bus skirta po to tiesioginėms sritims finansuoti. Tai ir yra padaryta – skirta tiesioginėms sritims finansuoti, tokioms kaip pagalba mokiniui ir kitoms savivaldybės svarbioms sritims. Bet augimas vis tiek išlikęs ženkliai didelis – augimas 320 mln. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man keistai atrodo, kai nuolat žvalgomasi atgal ir sakoma: jūs darėte taip, o jūs darėte kitaip. Tai jūs padarykite geriau. Iš tiesų ir padarėte geriau, priimdami paskatas savivaldybėms padėti investuotojams kurti darbo vietas, motyvuoti jas bendradarbiauti su jais, kad savivaldybėms dėl to būtų daugiau pajamų.
Tačiau ką darote šiandien, man atrodo, tai tiesiog sistemiškai blogas pasiūlymas, nes jūs tuos pačius pinigus kita ranka atimate vien todėl, kad neužtenka pinigų savo pačių pažadams įgyvendinti, darbo užmokesčiui kelti. Jeigu Seimas nebeprisiima atsakomybės už savo sprendimus, mes čia galime priimti daugybę koeficientų didinimų, minimalios algos didinimų, o viskas nuguls ant savivaldybių pečių ir Seimas atsakomybės už tuos sprendimus neprisiima.
Man atrodo, tai tiesiog sistemiškai ydingas pasiūlymas ir reikėtų jam tikrai nepritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Čia mane labai dažnai minėjo, tai aš norėčiau paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, nemanipuliuojant faktais ir įvairiu absurdišku mąstymu.
Taigi pirmiausia savivaldybėms biudžetas auga virš 300 mln. Valstybinis auditas metai iš metų sakė, kad valstybė duoda pinigų, bet neprašo rezultato, nenustato tikslų, uždavinių. Kaip dabar? Mažytė dalytė atimama ir sakoma, kad duosime jums už tokius, tokius, tokius rezultatus, plius bonusas išlieka už įkurtas darbo vietas kiekvienai savivaldybei iš valstybės biudžeto, ne iš kieno kito, o iš valstybės biudžeto. Vis tiek yra negerai.
Aš manau, kad tai yra mažas žingsnelis, bet į priekį. Mes turime atsižvelgti į valstybinį auditą, kuris konstatuoja tikrai bent jau ketverius metus tą patį, kad valstybė duoda savivaldai pinigų, bet neprašo jos pasiekti rezultatų. Nenustato tikslių tikslų. Čia yra 40 mln., labai nedaug, bet su labai aiškiomis užduotimis ir labai aiškiais tikslais. Ir jeigu matysime, kad tai yra pasiekiama, tai tie pinigai metai iš metų didės. Taigi aš siūlau baigti politikuoti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kviečia balsuoti ir aš kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 63, prieš – 26, susilaikė 21 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4016) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Nežinau, ko mes čia, Seime, esame, jeigu jau G. Burokienė draudžia politika užsiimti. Gerbiami kolegos, tikrai įvyko toks pavyzdys, kuris nepuošia nė vieno parlamento, kai esminiai sprendimai per pakeitimus priimami paskutinio posėdžio metu. Iš tikrųjų nežinau, ką apie tai pasakys savivaldybės, bet tikiu, kad jos smarkiai sureaguos, nes jūs pažeidėte… kišatės į savivaldos reikalus, trukdote normaliai ūkininkauti ir pinigus, kuriuos duodate, kita ranka atimate. O duodate ne be reikalo, nes didinate neapmokestinamąjį dydį įvairioms grupėms. Iš tikrųjų tų pinigų neką ir lieka.
Šiuo metu, nors ir per valstybę, per kažkokius koeficientus nori skatinti, bet tai yra… žlugdo savivaldybių savarankiškumą. Neva Vyriausybė gera: sukurk darbo vietą, aš tau mestelsiu pinigų. Bet iš tikrųjų savivaldybės esmė yra pačių ūkio tvarkymas, pačių stengimasis užsidirbti ir sutaupyti lėšų. O jūs kišatės, atimate ir norite, kad Vyriausybė būtų gera, duotų kažkokias pakišas. Iš tikrųjų gėda, ir manau, kad tokių dalykų ateityje neturėtų pasitaikyti, kai pakeitimų būdu keičiamos esminės įstatymo nuostatos.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tikrai džiaugiuosi, kad valstiečiai pradėjo dirbti profesionaliai, kaip buvo žadėję, kad dirbs profesionaliai ir ne politikuos, o dirbs. Tai prašom dirbti, ko jūs politikuojate?
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, skamba tokios frazės: valstybė duoda savivaldybėms pinigų. Pirmiausia valstybė susirenka pinigus, kurie gimsta iš savivaldybėse vykstančios veiklos. Išskyrus galbūt valstybės valdomas įmones, kurių įmokos galėtų būti traktuojamos kaip valstybės generuotos įmokos. Visa kita yra savivaldybės gimstantys dalykai.
Ir štai dabar V. Ąžuolas pasako: nereikia jaudintis savivaldybėms, Vyriausybė geriems projektams ar už gerus darbus savivaldybėms atseikės. Kitaip sakant, suprask, atėmiau iš tavęs, jeigu būsi geras, neamsėsi, nepolitikuosi, gerbiamas mere, mes tau duosime. Šitaip negali būti. Bet aš suprantu, mūsų valstybė yra unitarinė ir viskas koncentruojasi valdžios piramidės viršūnėje. Tai jūs bandote tiesiog sutvirtinti valdžios piramidės viršūnę mažindami savivaldos teises ir savivaldos finansines galimybes.
PIRMININKAS. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Kolegos, įstatymo pataisa buvo suderinta su Savivaldybių asociacija ir ji tikrai pritaria šiai pataisai. Visiems labai dėkoju už pamokymus, tikrai nežinojau. Dėkoju visiems.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš nebūčiau toks džiaugsmingas, gerbiama komiteto pirmininke, nes Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra labai aiškus dėl savivaldybių ne vieną kartą. Dėl to yra atskirtos funkcijos, deleguotos funkcijos, savarankiškos funkcijos ir kitokie mechanizmai gali pažeisti mūsų Konstituciją. Jūs tiesiog šituo balsavimu rizikuojate tuo, kad Konstitucinis Teismas gali panaikinti šitą nuostatą. Kaip gyvensite kitais metais?
PIRMININKAS. Gana. Ačiū.
10.31 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3613(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 2, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3613. Du sujungti projektai. Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. Jo nėra. V. Ąžuolas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių S. Gentvilo, V. Čmilytės-Nielsen, V. Aleknos, G. Vaičekausko, J. Liesio, J. Varkalio, E. Gentvilo ir R. Juškos pasiūlymas. Pristato S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Finansų ministerija pateikė biudžeto projektą, kuriame nebuvo numatyta sulėtinti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą. Tą padarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas asmenine iniciatyva pateikdamas projektą, kuris buvo sujungtas. Finansų ministerija nematė reikalo iš tikrųjų lėtinti NPD didinimą, todėl mes siūlome išlaikyti pažadą visuomenei, kuris buvo duotas dar prieš metus, tai yra milijardas milijonui. Siūlome išlaikyti ir motyvaciją dirbti, kad žmonės eitų, dirbtų ir užsidirbtų, o ne valstybė iš jų paimtų daugiau mokesčių ir išdalintų juos per kažkokias tiesiogines išmokas pavadindama konkrečių politikų, esančių šiandieninėje valdančiojoje daugumoje, vardais. Mes taip pat siūlome, kad iš esmės būtų laikomasi mokestinio nuoseklumo, todėl siūlome ir perregistravome siūlymą, kad NPD didėjimas būtų išlaikytas toks, kaip buvo padaryta per mokesčių reformą, tai yra prieš 11 mėnesių. Taigi siūlome taikyti tą pačią neapmokestinamojo pajamų dydžio bazę, tai yra 4 tūkst. 800 eurų per metus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, bet siūlau pritarti, kad 29 pritariantys dėl pataisų yra. Balsuojame, nes V. Ąžuolas krato galvą. Balsuojame, ar yra 29 pritariantys, kad pasiūlymas būtų svarstomas.
Už balsavo 41 Seimo narys. Pasiūlymas svarstomas.
Prašau – komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes Vyriausybė pritarė mano ir kitų kolegų pasiūlymui, kad tas didėjimas būtų ne iki 400, o iki 350 eurų. Jeigu būtų pritarta šiam pasiūlymui, tai kainuotų apie 80 mln. eurų minus. Kur biudžete tai rastume, tikrai neįsivaizduoju. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau palaikyti Simono ir kolegų liberalų siūlymą, nes iš tikro jis logiškas ir nuoseklus. Kaip visi suprantame, jeigu mes pažadėjome ką nors prieš kokį nors laikotarpį, ypač tame fone, kad buvo nežadama keisti jokių mokesčių, tai būtų tikslinga palikti tą patį NPD dydį ir tuo sąlyginai nepabloginti situacijos, kuri daugeliui žmonių, gaunančių mažas pajamas, gali pablogėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu mes palaikysime šį kompromisinį siūlymą, tai bus tikras parlamentarizmo faktas, geras pavyzdys. Jūs, ypač Konservatorių frakcija, iš esmės visą pavasarį argumentavote, ir pakankamai kvalifikuotai argumentavote dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo ambicijos. Mes išgirdome tą pasiūlymą ir pasiūlėme kompromisinį variantą – nuo kitų metų absoliučiai daugumai Lietuvos dirbančių žmonių mokestinė našta mažės, 50 eurų didės neapmokestinamasis pajamų dydis.
Aš tikiuosi, kad mes Seime turime sutarimą, kad tai ir yra tas dydis, kurį gali pavežti mūsų biudžetas. Būtent dėl to didės į rankas gaunamos pajamos svarbiausiai, didžiausiai grupei žmonių. Šiek tiek sutaupę tas ambicijas mes galime pakankamai ambicingai kelti atlyginimus gydytojams, mokytojams, gaisrininkams ir visiems kitiems. Todėl kompromisas yra svarbiausias politikos veiksnys. Aš labai tikiuosi, kad opozicija savo pasiūlymui pritars.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo. Tie, kurie pritaria pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už balsavo 20, prieš – 28, susilaikė 54 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamas komiteto pirmininke, ar kiti pasiūlymai yra susiję su pirmuoju?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Susiję, kitas yra susijęs.
PIRMININKAS. Visi susiję? Visi susiję, todėl dėl jų nebalsuosime.
S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, jeigu yra susiję, tai paaiškinkite, nes vieni yra dėl taikymo 2020 metais…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo (…).
S. GENTVILAS (LSF). …o kitas yra dėl 2021 metų, kokį taikysime tuomet NPD. Tai jie nėra susiję.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Reikėtų tik ten, kur keičiasi įsigaliojimo metai. Gal už šitą reikėtų balsuoti, nes formulės tai susijusios.
PIRMININKAS. Gerbiamas Simonai Gentvilai, kuriuos reikėtų dar svarstyti dėl įsigaliojimo? Pristatykite. Gerai, iš vietos. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš prašyčiau spręsti ir balsuoti dėl 4 straipsnio 7 dalies, nes ten jau liečia 2021 metais deklaruojamų pajamų taikomą NPD dydį.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKAS. Prašom Seimo narius pareikšti nuomonę dėl to, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Reikia 29 balsų, kad būtų svarstomas. Balsuojame.
Už balsavo 31 Seimo narys. Svarstome.
Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes tai taip pat pareikalautų papildomų lėšų kitais metais.
PIRMININKAS. Dėl motyvų Seimo nariai dėl šio pasiūlymo neužsirašė.
Balsuojame. Pritariantieji Seimo narių pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 24, prieš – 21, susilaikė 49 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
K. Masiulis, replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš nežinau, ar jums tai kliūna, ar nekliūna, man tai kliūna, kai įstatymo projektą pristatantis asmuo diriguoja balsavimui, kaip balsuoti – už ar prieš. Aš manau, kad tai ne jo funkcija būtų.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio 9 dalies yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto prašau pakomentuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti, ir pasiūlėte redakciją.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Su formule. Komiteto nuomonė – pritarti. (Balsai salėje) Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymui ir straipsnio pakeitimui, kad koreguojant būtų 350 NPD ir koreguojantys koeficientai taip pat.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš priminsiu, nuo ko viskas prasidėjo – nuo milijardo milijonui. Dabar po truputį atsitraukinėjama nuo tos pozicijos, tačiau atsitraukinėjama taip kreivai, su labai keistomis kavaleriškomis atakomis, čia iš pono A. Butkevičiaus, kurio pagrindu dabar yra siūloma papildomai apmokestinti 230 tūkst. dirbančiųjų, tai apie 21 % visų dirbančiųjų, tų žmonių, kurių pajamos yra nuo 1,1 VDU iki 1,8 VDU. Kitais žodžiais tariant, bruto darbo užmokestis didėtų tiems žmonėms, kurie uždirba nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. 500.
Man atrodo, kad užtenka čia mokesčių didinimo. Mes turime prekybos mokestį, banko mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, šnapso mokestį, tabako mokestį, dyzelino mokestį ir dabar dar loterijų mokestį. Mokesčių tikrai užtenka, man atrodo. Būtų gerai, kad atsitrauktumėte nuo visų naujų mokestinių siūlymų ir dar papildomai nesiūlytumėte apmokestinti vidurinės klasės. Kviečiu palaikyti Vyriausybę ir atsikvošėti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, jūs gal dvejus metus iš eilės kalėte valdančiąją daugumą, kodėl taip ženkliai didina neapmokestinamąjį minimumą, ir įsiklausė, galų gale įsiklausė jūsų Seimo dauguma ir mažina mažiau… didina, tai yra mažiau 50 eurų per mėnesį. Dabar bus 350 eurų. Jūs siūlėte šiuos pinigus išdalinti viešajam sektoriui: mokytojams, gydytojams ir panašiai. Taip ir pasielgė valdančioji dauguma.
Atrodo, kad jūs pasisakytumėte už ir dėkotumėte, kad įsiklausė į jūsų siūlymus, bet jūs dar labiau kritikuojate. Kada jums įtiksi, jūs pasakykite? Pone Majauskai, kada jums įtiksi? Jūs pažiūrėkite, ką jūs kalbėjote prieš metus, praeitais metais, kai buvo priiminėjamas biudžetas? Kaip jūs kritikavote valdančiąją daugumą, kad taip ženkliai didina neapmokestinamąjį minimumą. Aš manau, kad tikrai niekada neįtiksi konservatoriams, ir, man atrodo, nekreipkime dėmesio, balsuokime už.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlymo, kurį suredagavo komitetas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 100 Seimo narių: už – 70, prieš – 7, susilaikė 23. Taigi suredaguotam pasiūlymui pritarta. Tada galime bendru sutarimu pritarti visam 2 straipsniui.
3 straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, sako, klysti yra žmogiška, atleisti – dieviška. Tai valdantieji pripažino suklydę, pažadėdami milijardą milijonui, ir mūsų reikalas šiandien yra atleisti. Sprendimas, kuris bus priimtas, padidins valstybės biudžeto pajamas 70 mln. Jos leis papildomai didinti vaiko pinigus ir bazinę pensiją. Jeigu būtų ištaisyta klaida iki pat galo, NPD didinimas būtų atidėtas dar metams, tai papildomai gautume dar apie 100 mln. ir nereikėtų nei nekilnojamojo turto mokesčio, nei automobilių mokesčio, nei šnapso, tabako, dyzelino ar benzino papildomų mokesčių. Tačiau, na, bent tiek, jūs pripažinote, kad klydote, ir mano reikalas, man atrodo, jums atleisti ir palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Motyvai gal ir panašūs, kur kolega pasisako už, bet, man atrodo, pats principinis šios reformos startas buvo neteisingas, visai neteisingai sukalkuliuota formulė, kuria skaičiuojama mokestinė lengvata, tai yra neapmokestinamasis pajamų dydis, ir jos taikymas tikrai buvo numatytas per platus. Man atrodo, neužtenka jos kaip nors pusiau pamodeliuoti, reikėtų pagalvoti apie tai – tiesiog iš viso stabdyti ją kaip nevykusį produktą. Jeigu sustabdytume visą mokesčių reformą, turbūt būtų galima atsisakyti, kaip kolega ir minėjo, visų egzotinių mokesčių, kurių dar pasaulis nematė ir kuriuos jūs čia išradinėjate. Kalbant apie patį šio įstatymo priėmimo procesą, tiesiog galiu pasakyti, kad tai klasikinis nekompetencijos pavyzdys, kada pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas sugeba du kartus apsigalvoti dėl to paties dalyko. Pritaria vienam variantui, kuris, mano nuomone, buvo teisingesnis, neišplečia be pagrindo šios lengvatos taikymo, vėliau ateina Vyriausybės pabaksnojimas, kad, neduok Dieve, negalima pritarti tam variantui, ir komiteto nariai vėl apsigalvoja, lyg neturėtų jokios savo nuomonės. Man atrodo, pagalvokite, ar lengvatos taikymas žmogui, kuris uždirba 2 tūkst. 600 eurų, išties yra reikalingas. O gal visgi teisingiau būtų tą lengvatą taikyti didesne apimtimi tiems žmonėms, kurių atlyginimas yra mažas, ir taip skatinti juos dirbti. Man atrodo, pati visa sistema nuo pat pradžių buvo visiškai neteisingai formuojama.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis dėlto reikia pasakyti, kad gerbiamas M. Majauskas yra gana sąžiningas konservatorius, pripažino savo klaidą. Man atrodo, turėtų sekti juo ir kiti konservatoriai, jaunesni. Vis tik mažinamas, ne didinamas neapmokestinamasis minimumas ne iki 400, o iki 350. M. Majauskas siūlo, kad liktų senas tarifas, kad būtų 300 eurų, ir tada papildomai dar į biudžetą gautume nemažai lėšų – iki 100 mln. eurų. Tačiau yra pasiūlyti kiti mokesčiai, kurie kompensuos šitą praradimą. Manau, tai yra gana logiški mokesčiai, taikomas toks nedidelis progresyvinis mokestis, didinami mokesčiai tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Manau, kad biudžetas subalansuotas ir reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kviečiu iš tikrųjų susilaikyti nuo balsavimo ir išimti korteles bent mums, opozicijai, nes tai leistų valdžiai, šiuo atveju Finansų ministerijai ir valdantiesiems, laikytis savo duotų pažadų. Rugsėjo 15 dieną Briuselyje Europos Komisijai pristatytas Lietuvos biudžetas, kuriame buvo šie 80 mln., kurie turėjo likti žmonių kišenėse ir liks, jeigu mes nebalsuosime už šį įstatymą. V. Ąžuolas, kaip politikas, atėjo ir pasakė: mes kitais metais jau išimsime 80 mln. eurų iš skurdžiausių Lietuvos gyventojų kišenių ir išdalinsime juos per išmokas. Jeigu kas nors konstruoja gerovės valstybę per iliuziją, kad valstybė apmokės ir išlaikys jus, tai netikėkite, nes iš tikrųjų gerovės valstybę susikurs pats žmogus, jeigu jam valstybė leis užsidirbti.
Dabar NPD, neapmokestinamojo pajamų dydžio, mažinimas yra iš esmės valstybės kišimasis į žmogaus kišenę. Kiekvienas žmogus, dabar jau sunku pasakyti, nuo kiek iki kiek, bet vidutiniškai nuo 10 iki 15 eurų daugiau sumokės nuo savo atlyginimo kitais metais, jeigu mes balsuosime už šitą projektą. Ir tai nėra teisinga, nes jis jau suplanavo savo biudžetus ir finansus.
Priminsiu, prieš gerą 12 metų dar G. Kirkilas pats mažino gyventojų pajamų mokestį. Ir tada Mokesčių inspekcija garsiai skelbė reklamines kampanijas, kad atlyginimai didėja (kabutėse ir skliausteliuose su žvaigždute) tiems, kurie gauna pajamas legaliai. Motyvacija dirbti turi būti išlaikyta. Kviečiu nebalsuoti už šį projektą ir išimti korteles, nes tai bus pažadų laikymasis šioje pažadukų Vyriausybėje.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai džiaugiuosi šia diskusija. Tai tikros gerovės valstybės kūrimas. Gerovės valstybė – tai mokesčių progresyvumas. Nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai buvo išrastas progresyvumas mokestinėje sistemoje, pagaliau judame ir Lietuvoje link to. Mokesčių progresyvumas reiškia, kad žmonėms nuo 600, tai yra nuo minimumo, iki maždaug 1 tūkst. 200 eurų per mėnesį mokestinė našta kitais metais pakankamai ženkliai mažės. Ji mažės taip pat žmonėms iki dviejų vidutinių atlyginimų. Tai yra pagrindinė Lietuvos žmonių grupė, kuriai mokesčiai, gyventojų pajamų mokestis kitais metais mažės.
Tačiau gerovės valstybės diskusijoje visada yra antra pusė. Ir Skandinavija, ir Vokietija, ir Britanija, ir Jungtinės Amerikos Valstijos tai perėjo. Jose taip pat yra aukšti gyventojų pajamų mokesčio tarifai, daug aukštesni negu Lietuvoje, didelėms pajamoms. Mes su jumis esame nutarę, kad Lietuvoje bus „Sodros“ lubos, ir Seimas nesusvyravo, ir nepanaikino „Sodros“ lubų, nes tai naudingas sprendimas visų pirma talentingiems, daug uždirbantiems. Bet jiems bus taikomas sąžiningas, pakankamai neaukštas 32 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir tokiu būdu valstybės finansai nenukentės, bus daugiau teisingumo, pasitikėjimo „Sodros“ sistema.
Taip, tai nėra galutinis sprendimas dėl progresinių mokesčių. Mūsų laukia dar rinkiminė diskusija dėl Prezidento pasiūlymų jau kitais metais, galbūt Vyriausybė įsitrauks aktyviau į tą temą.
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Bet tai yra ateities klausimas. Šiandien raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepatinka man daug kas šioje Vyriausybėje. Nepatinka tai, kad jie atėjo pasižadėdami būti profesionalūs. Finansų srityje buvo iškelta labai hiperliberali ambicija. Na gerai, liberalų Vyriausybė – pirmyn, darykite taip, kaip esate nutarę. Mes kritikavome iš tikro tuos siūlymus už tą jų hiperliberalumą ir sakėme, kad biudžetas reikalingas valstybei, nes valstybė teikia daug viešųjų paslaugų ir tos paslaugos turi būti tinkamai atlyginamos. Kritikuodami sakėme, kad nebebus galimybių atlyginti. Iš mūsų šaipėsi, tyčiojosi, nepritarė mūsų idėjoms.
Dabar patys, formuodami biudžetą, valstiečiai susidūrė su tuo, kad savo pažadų įgyvendinti jie nepajėgia. Formuoja chaotiškus visokiausius pasiūlymus, naujausius mokesčius, mokestėlius, vis tiek niekaip ta mokesčių antklodė neužkloja visų paslaugų, reikiamo kūno, nepatenkina. Tada siūlo kokį nors kompromisą.
Žiūrėkite, aš noriu paklausti. Ar atsisakant kvailystės ne visai, iš dalies, tai jau čia kompromisas, čia jau yra gerai? Tai kvailystės atsisakykime iki galo. Jeigu tai yra kvailystė, baikime kvailioti. Dabar žengti pusę žingsnio atgal jau yra progresas. Na taip, nukvailiojimo progresas. Bet gal ženkime atgal pilnai, prisipažinkite, kad darėte neprotingą sprendimą, ir jo atsisakome. Negalime pritarti. Aš pritariu liberalams, reikia ištraukti korteles. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Manau, kad mokesčių progresyvumas tikrai nėra kvailystė. 60 % Lietuvos gyventojų GPM šiuo atveju mažėja, tai yra vienas žingsnis stiprinti viduriniąją klasę. Taip pat labai norėčiau pabrėžti, kad smarkiai didinamas neapmokestinamasis minimumas neįgalumą turintiems žmonėms – iki 600 arba 645 eurų.
Manau, kad šis įstatymas tikrai suteiks daugiau mokestinio teisingumo Lietuvoje, todėl tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, šita gyventojų pajamų mokesčio korekcija visomis savo dalimis iš tikro nepadidins ekonomikos augimo. Visi šitie perdalinimai arba pakoregavimai į vieną ar kitą pusę gal kiek pakeičia situaciją pajamų srityje, bet iš esmės jos neišsprendžia.
Kolegos čia kalbėjo apie tai, kad progresyvumas Lietuvoje yra žemas, palyginti su kitomis valstybėmis. Bet reikia prisiminti, kad progresyvumas, kaip ir kiti mokesčiai, skaičiuojamas nuo bazės. Vokietijoje, Švedijoje arba Suomijoje mokestinė basė, tai yra darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojama, yra dešimt kartų didesnė. Nuo dešimt kartų didesnio darbo užmokesčio tu visada gali paimti didesnius mokesčius. Šia prasme mūsų yra tik pirmi žingsniai.
Manau, kad šita korekcija, dar kartą noriu pakartoti, ką čia kolegos sakė, neprisidės prie mūsų ekonomikos augimo ir geresnio biudžeto vykdymo, taip pat nesumažins skurdo ir skurstančiųjų skaičiaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto priėmimo. Nuomonės išsakytos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3613) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Na, nesusilaikiau nuo replikos ta prasme, kad kai girdi liberalų paaiškinimus, kad iš mūsų tik bėga, tai bėga visi žmonės į tas valstybes, kuriose progresyvumas yra didesnis, kuriose mokesčiai yra didesni ir perskirstymas yra didesnis. Net ir lyginant su mūsų kitomis Vidurio Europos ir Baltijos valstybėmis, pas mus perskirstymas yra mažesnis, ir iš ten mažiau bėga… iš Lietuvos. Taigi jūsų teorija praktikoje patyrė fiasko.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau patikslinti. Kažkas čia minėjo, kad atlyginimai mažės, iš kažko kažką atimame. Iš tikrųjų iki dviejų VDU atlyginimai ne mažės, o didės visiems vidutiniškai apie 10 eurų.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti ir pozicijai, ir tai opozicijai, kuri galbūt balsavo. 80 balsų yra labai aiškus signalas visuomenei, kad biudžetas bus priimtas, kad viskas bus gerai, Kalėdas mes švęsime ramiai su savo šeimomis. Mokestinė našta kitais metais mažės absoliučios daugumos žmonių, o turtingesni žmonės prisidės prie visuomenės gerovės. Tai yra gerovės valstybės kūrimo pradžia. Ačiū, kad joje dalyvaujate. Dėkoju Seimui už šį sprendimą.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū gerbiamam kolegai Tomui už kalėdinius linkėjimus. Aš tiesiog nuogąstauju, kad šiandien įtvirtiname, kas yra turtingieji, tai yra vos vidutinį atlyginimą viršijantys visuomenės dirbantieji, ar iš tikrųjų, gerbiamas Tomai, turtingieji turėtų būti demotyvuojami dirbti? Ir pažadų nesilaikoma, kaip tai yra padaryta šiandien.
PIRMININKAS. Siūlau diskusiją nutraukti. (Balsai salėje)
P. Gražulis. Prašau neminint pavardžių.
P. GRAŽULIS (MSNG). Neminėsiu pavardžių, tik truputėlį apgailestausiu. Pirminis variantas, kurį teikė Seimas, manau, buvo tikrai daug korektiškesnis, socialiai atsakingesnis. Ten buvo numatoma, kad minimali alga didės 20 eurų. Tikėjausi, kad galutiniame variante bus kokie 30 eurų. Tas žmogus, kuris gauna mažas pajamas, tikrai būtų pajautęs. Dabar visiems iki 10 eurų, ir niekas nepasakys ačiū, nei tas, kuris gauna daug, nei tas, kuris gauna mažai. Gaila. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir paskutinis – T. Tomilinas. Viskas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi paminėta… ne mano pavardė, o vardas, aš vis tiek turiu pasisakyti.
Gerbiamas Simonai, nevarykite Dievo į medį! (Balsai salėje) Nuo kitų metų mokestinė našta, gyventojų pajamų mokesčio progresinis tarifas, galios žmonėms, uždirbantiems daugiau negu 7 tūkst. eurų per mėnesį. Visiems kitiems, tiems žmonėms, kuriuos jūs ginate, daugiau negu 2 VDU, tiesiog niekas nepasikeis. Todėl nereikia varyti Dievo į medį, nereikia atstovauti vien turtingiesiems, tiesiog susitaikykite su realybe – progresiniai mokesčiai Lietuvoje skinasi kelią.
11.02 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4040(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4040. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 ir 3 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamoji R. Šalaševičiūtė pasakys komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies. Vieną minutėlę… (Balsai salėje) Teisingai, Teisės departamento pasiūlymui yra pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, tai nėra tas projektas, kuris labai sužavėtų, bet vis tiek daugmaž subalansuotas tiek, kiek galima. Aišku, būtume pasiekę gerokai daugiau, jeigu nebūtų tos dovanojimo akcijos – milijardas milijonui. Iš tikrųjų atsisakėme tų pajamų, kuriomis galėjome pensijas ir kitus dalykus sutvarkyti gerokai sparčiau. Tas milijardas padalinus yra maždaug beveik 120 eurų pensininkų pensijos.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra.
Balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4040) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3952(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3952(2). Priėmimas. Pranešėja taip pat gerbiamoji R. Šalaševičiūtė. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Nepritariame pirmos pastraipos daliai dėl bendro pobūdžio taisyklės nustatymo. Pritarta yra antrai pastabos daliai, kuria siūlome vietoj datos „2021 metai“ įrašyti datą, patikslinti „2021 m. sausio 1 d.“, ir atitinkamai yra pateiktas komiteto pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pritardami 1 straipsnio tokiai redakcijai pritariame bendru sutarimu visam 1 straipsniui. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta taip pat iš dalies, pritariant pastabos 1 daliai – nurodyti, kokio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą turės pateikti Vyriausybė. O nepritarta yra pastabos 2 daliai, paliekant siūlytus įvertinti kriterijus nepakeistus. Komiteto pasiūlymas yra tiesiog techninis dalykas, vietoj žodelio „šio“ įrašoma „Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo“.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto papildymu pritariame visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam 4 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas? Pritariame bendru sutarimu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė visam projektui bendru sutarimu, tai yra vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau esu palankiai pasisakęs dėl šio Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projekto svarstymo stadijoje, kai ir jūs, gerbiami Seimo nariai, taip pat labai pozityviai reagavote į šį projektą ir didele dauguma už jį pabalsavote. Manau, kad ir priėmimo stadijoje priimdami sprendimą atsižvelgsite į tai, kad padėtis valstybėje, beveik tris dešimtmečius gyvenančiai nepriklausomai Lietuvai, nėra gera, jeigu virš 40 % pensininkų gyvena skurde. Siūlomo projekto pastumti į šalį mes tikrai neturime moralinės teisės ir agituoju visus pritarti jam su tokiu pačiu palaikymu, kokiu jūs jau pritarėte svarstymo stadijoje. Eidami kad ir po nedidelį žingsnį į priekį gal prieisime prie situacijos, kai kalbėti apie skurdą nebeteks arba bent jau pasieksime tokį lygį, kad skurde gyvenančių žmonių kiekis kardinaliai sumažės. Labai norėtųsi, kad šis procesas vyktų kuo sparčiau. Tokia politika atitinka ir Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyvą dėl pensijų didinimo tendencijų Lietuvoje. Labai remiu Seimo narės ponios R. Šalaševičiūtės pateiktą ir svarstomą įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti spartesnį bazinės pensijos indeksavimą.
Lietuvos gyventojų socialinė padėtis pagal amžiaus grupes pati kalba apie tai, kad lopyti biudžeto spragų neturime skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąskaita, todėl palaikau šį Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą ir kviečiu dar kartą balsuoti vieningai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Priminsiu kelis skaičius. Pensininkų, gyvenančių skurdo rizikoje, – 40 %, nuo 2014 metų iki 2018 metų šis skaičius padvigubėjo – iš esmės nuo 20 % iki 40 %, čia mes esame pačioje blogiausioje situacijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dar blogiau, kad mes čia esame ir absoliučiame dugne visoje Europos Sąjungoje kartu su Latvija ir Estija. Tiesą pasakius, problema yra ne tik šios Vyriausybės, bet metai iš metų vyriausybės neskyrė pakankamo dėmesio pensininkų skurdo problemai ir šiandien esame, kur esame.
Kviečiu pritarti šiam siūlymui, nors iš esmės jisai problemos nesprendžia. Papildomais 3 eurais didinama bazinė pensija, bet jau šis tas. Tendencija ir kryptis yra teisinga, būtų gerai, kad tokie sprendimai dar būtų papildomai išdiskutuoti ir formulė būtų taip pakeista, kad per ateinančius ketverius metus ne po 3 eurus, bet iš esmės būtų išspręstas pensininkų skurdo klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt prieš neišeina balsuoti, nes paskui, žinot, nors ir truputį, galima sakyti, tokia nesąmonė, kaip ir eilinį kartą, bet turime balsuoti. Man tikrai įdomiai skamba įstatymuose tokie žodžiai kaip „gali būti“, gali būti pasirašyti ketinimo protokolai. To įstatymuose dar nebuvo, kad gali būti, jeigu bus. Iš tikrųjų buvo kalbėta apie tai, kad bus padidinta. Savaime suprantama, jūsų norai dideli, bet nėra iš ko. Tada jūs rašote: „gali būti, jeigu bus“.
Manau, tokie įstatymų projektai tik dar labiau rodo šio Seimo tam tikrą neįgalumą, kuomet Prezidentas neva siūlo, nėra kaip atsisakyti, didėjimai maži, tai parašome stebuklingus žodelius „gali būti padidinti“. Iš tikrųjų tai ne įstatymas, tai gerų norų, ketinimų protokolas. Siūlau pritarti, tik nesinorėtų, kad būtų padaryta taip, kaip G. Kirkilo Vyriausybės metu: prieš išeinant Vyriausybei mesteltas milijardas neturimų lėšų, tuomet kitos vyriausybės turėjo visa tai srėbti ir subalansuoti biudžetą. Manau, Vyriausybė elgsis atsakingai ir nedalins pinigų, kurių neturi. Bent jau tai bus gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jei gerbiamas E. Pupinis nebūtų kalbėjęs apie G. Kirkilo Vyriausybę, aš gal būčiau patylėjęs. Bet, gerbiamas Pupini, prisiminkite, kaip jūs balsavote, kada buvo didinamos pensijos, nors buvote opozicijoje. Jūs balsavote… taip, be Seimo pritarimo tų dalykų nepadarysi. Man atrodo, prisiminkime patys tuos laikus – visi pasielgėme neatsakingai. Man atrodo, nereikėtų kaltinti vien tik G. Kirkilo Vyriausybės.
O apskritai tai džiaugiuosi, kad niekas neužsirašė prieš. Visi supranta, kad pensijos didėja 33 eurais, bazinė pensija, ir tai yra sveikintinas dalykas, ji nemažėja. Taip, Vyriausybė, ypač valdančioji dauguma, norėtų gal ir 100 eurų didinti bazinį atlyginimą, bet tiek pinigų nėra, elgiasi atsakingai, todėl net ir konservatoriams reikia padėkoti, kad nė vienas neužsirašė kalbėti prieš.
PIRMININKAS. Tai buvo motyvai prieš, kalbant už.
Motyvai už – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, reikia priminti, kad pensijų indeksavimo pagrindu 8,11 % didėja visos pensijos. Prezidento iniciatyva didinti papildomai ir sparčiau 1,83 %, o tai reiškia 3,5 euro, – taip pat puiku, kad yra papildomas dydis. Taip, tai pareikalaus iš biudžeto 32 mln., bet lėšos yra surastos, nes atsakingai žiūrime į problemą, kurią turime spręsti.
Beje, mes komitete svarstėme R. Šalaševičiūtės ir mano pasiūlymą, kad kartu didintume ne tik bazinę dalį, bet ir kintamąją dalį. Suprantama, kad tam taip pat reikia papildomų milijonų. Nutarėme, kad tai bus 2021 metais, ir dėliojame visumą. Žvelgiant iš esmės ir labai atsakingai, 2020 metais papildomai didėja mažos pensijos, papildomai didėja šalpos ir kitos išmokos.
Gerbiamieji, „Sodra“ neturi milijardinės skolos ir tuo galime taip pat pasidžiaugti. „Sodra“ gali atsakingai sakyti, kad puikiai dirbdama ir kaupdama lėšas kartu su šia Vyriausybe jau sukaupė 0,5 mlrd. eurų rezervą. Tai rodo, kad sėkmingai einant į priekį ateityje galima galvoti apie didesnį, papildomą pensijų indeksavimą, ką sėkmingai siūlo Prezidentas. Mes išties pritariame jo iniciatyvai šalia 8,11 % dar padidinti ta papildoma dalimi, kad galėtume pasakyti, kad mums tai rūpi ir mes kartu veikdami tai darome. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pritardami balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai – visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3952) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš paprasčiausiai norėčiau paneigti pasakytą frazę, kad iš tikrųjų viską Seimas daro. Ne. G. Kirkilo Vyriausybės metu Vyriausybė didino pensiją savo nutarimais. O šiaip norėčiau pasakyti, kad šios pensijos didinamos pagal nustatytą A. Butkevičiaus Vyriausybės formulę, ir stebuklo nėra.
O aš pasisakau prieš tuos žodelius „gali būti“. Jeigu esame tokie drąsūs, ne rašome „gali būti“, o paprasčiausiai didiname. Ačiū.
11.15 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4042(2). Priėmimas. Pranešėjos į tribūną nekviečiu, nes pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Dėkoju R. Šalaševičiūtei už gerus norus.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti? Pritariame. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 ir 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Ir 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4042) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Ąžuolas, prašom į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas. Atsiprašau, prašom dar.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes tai sudarys…
PIRMININKAS. Minutę palaukime, turime apsispręsti, ar svarstome šį pasiūlymą, ar turime 29? R. Žemaitaičio nematau. Tai gal komiteto pirmininkas pristatys pasiūlymą, tada apsispręsime, ar svarstome.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpai. Pasiūlymo esmė, kad nekilnojamasis turtas, kurį asmuo turi vienintelį arba pirmą, būtų visiškai neapmokestinamas. Bet tai, kaip ir minėjau, sudarytų sąlygas turėti labai brangų turtą ir nemokėti nieko ir niekada, jeigu turi vieną turtą. O kadangi riba yra 150 tūkst. eurų, tai yra pakankama riba, kad turtas nebūtų apmokestinamas. Kas virš, tai turėtų būti apmokestinama.
PIRMININKAS. Ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomas pasiūlymas? Balsuojame.
Balsavo tik 10 už, pasiūlymas nesvarstomas. Taigi pasiūlymų ir nėra. Taigi 2 straipsniui be pasiūlymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Ir 3 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas nuo 2020 m. sausio 1 d.“ galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, labai kviečiu visus tuos, kuriems rūpi, kad nebūtų priiminėjami mokestiniai įstatymai skubos tvarka, kad nebūtų nuskriausti vieniši asmenys, vyresnio amžiaus asmenys, kad nebūtų iškraipoma mokestinė sistema, nedalyvauti balsavime – išsitraukti korteles.
Ir aš paaiškinsiu kodėl. Pirma, šis įstatymas prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms, kad nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo, nuo paskelbimo iki įsigaliojimo turi praeiti šeši mėnesiai.
Antras dalykas – jis palies visų pirma vienišus asmenis, kurie galbūt dėl dviejų priežasčių susiduria su problemomis. Viena, tai galbūt skyrybos, tai yra vienišos šeimos. Kai nuosavybė yra dviejų asmenų, po skyrybų tampa vieno, todėl mokestinis kreditas sumažėja per pusę. Tada asmenys, vienišos šeimos, vieniša mama ar vienišas tėvas, turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nes jų mokestinė bazė padidėtų.
Antras dalykas, daugiausia tokių paliestų Vilniuje. Aš nesuprantu, kodėl atskirai reikia skriausti Vilnių?
Trečias dalykas. Mes žinome, pensininkai, kurie gyvena, visą savo gyvenimą gyveno galbūt bute, sename bute, kuris yra Vilniaus senamiestyje. Tai, kad jie turi tą turtą, visiškai nereiškia, kad jie turi pajamų sumokėti tą nekilnojamojo turto mokestį.
Ketvirtas dalykas. Šis pajamų mokestis turėtų keliauti savivaldybėms, o jis keliauja į valstybės biudžetą. Visame pasaulyje nekilnojamojo turto mokesčiai keliauja į savivaldybes tam, kad jos rūpintųsi infrastruktūra, taip didintų nekilnojamojo turto mokesčio vertę ir vėl gautų papildomų pajamų infrastruktūrai gerinti.
Penktas dalykas. Surinks iš viso tik 2,5 mln. eurų pajamų.
Ir paskutinis dalykas. Turtingiausi galės išvengti – perregistruos turtą į įmonę ir mokės visai kitą mokestį, o ne šitą, kuris yra patvirtintas čia, siūlomą Vyriausybės. Todėl kviečiu ištraukti korteles balsuojant.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai stebina tokie pasisakymai, kad reikia šešių mėnesių įsigalioti, ir visi kiti. Tada daugeliui įstatymų, ar tai būtų Akcizų, ar PVM, ar kitiems, – visiems tai negaliotų. Kiekvienais metais tiek Nekilnojamojo turto, tiek kiti kartu su biudžetu yra keičiami. Tuo labiau kad tai yra galiojantis įstatymas, nėra naujas, tik nuleidžiama riba iš 220 tūkst. į 150 tūkst. Visi puikiai žinome, kad vertės yra visai kitokios, ne tokios, už kurias tu tą butą parduotum. Jos yra Registrų centre vertinamos, imamas penkerių metų laikotarpis ir dar apie 20 % mažinama. Tai netgi vertės, nuo kurių reikės mokėti, šiuo metu yra mažesnės, negu realiai rinkoje. Mykolas sako, tai palies labai didelę grupę. Kadangi šiuo metu riba yra 150 tūkst., didelės grupės tikrai nepalies, ir tai yra nuo mažesnių verčių, negu tie būstai verti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, finansų ministras šį mokestį vadino neišvengiamu, neišvengiamu mokesčiu, kuris turėtų užgulti viduriniąją klasę. Pasiūlymų būta įvairių: R. Karbauskio perregistruotas pasiūlymas daugmaž nusistovėjo ties 150 tūkst. ir net buvo atmestas R. Žemaitaičio siūlymas, kad nebūtų vienintelis žmonių turtas apmokestinamas, jeigu tai yra pirmas būstas. Bet kokią moralinę teisę turi V. Ąžuolas ir R. Karbauskis siūlyti tokį mokestį, kai mūsų, liberalų, pasiūlymai buvo atmesti? O jie buvo apie tai, kad iš juridinio sektoriaus, juridinių asmenų, yra vienintelė grupė, kuri atleista nuo šio mokesčio mokėjimo. Spėkite kas? Žemės ūkio turtas. Tai žemės ūkis, bendrovės nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, ir R. Karbauskis, pasiūlęs turtingiems žmonėms sumokėti, pateikė tokį pasiūlymą – 2,6 mln. prognozuojamų lėšų. O kiek administravimas kainuos, kiek dar kas nors kainuos? Patys apie save pamiršta, kad turi ir gyvena su išimtimis, ir vieninteliai juridiniai asmenys, kurie nemokės šio mokesčio, bus žemės ūkininkai. Bet kitus reikia nuskalpuoti. Tai kokią, mielieji, moralinę teisę jūs turite teikti tokius pasiūlymus? Kviečiu išimti korteles dėl tokio amoralumo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, labai gerai pamenu praeitų metų diskusiją, tai yra ta pati diskusija, kur ką tik minėjo kolega Simonas. Jau praeitais metais buvo nuspręsta, kad… apie tai, ką kalbėjo Simonas, tai yra apie gamybos priemones, ir gamybos priemonių praeitais metais buvo nuspręsta neapmokestinti. Ta pati nuostata galioja ir šiais metais.
Dėl kitų pastabų. Pastabos yra daugiau skirtos dabar jau galiojančiam įstatymui. Galiojantis įstatymas nėra keičiamas, o yra nuleidžiama tik kartelė iki 150 tūkst., nes anksčiau galiojusi kartelė faktiškai visiškai neveikė. Tiesiog manau, kad tai nėra esminis pakeitimas, tai yra tas pats įstatymas. Pritarkime tam, kas jau galioja. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės aš sutinku, kad didžioji dalis kritikos yra dėl jau dabar galiojančio įstatymo. Tada klausimas: jeigu matote visą kritiką ir matote, kad jis yra blogas, kodėl jūs jo netaisote? Nes išties čia toks mažas gyvulių ūkelis apmokestinant nekilnojamąjį turtą, kai labiau apsimoka turėti turtą įmonės vardu, o ne fizinio asmens, ir tikrai atsiranda paskatų perrašyti turtą įmonei, nes savivaldos taikomi mokesčiai yra mažesni. Šis įstatymas taip pat nedaro jokių išimčių vienišoms mamoms, vienišoms šeimoms, kai gal ir našlystės atveju, gal ir skyrybų atveju tikrai gali patekti į apmokestinamų asmenų sąrašą tokie asmenys, kurie ten patekti neturėtų. Pajamos vis dar patenka ne savivaldybėms, o į valstybės biudžetą, kas, man atrodo, yra sisteminis šito įstatymo trūkumas.
Kalbant apie pajamas, kurias atneš į biudžetą, nepaisant to viso triukšmo, kurį mes čia matome, yra tik 2,5 mln. Atrodo, kad labiau mes čia krapštome po truputį, kad prikrapštytume į biudžetą daugiau pinigų, bet iš tiesų pokytis yra ypač mažas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai keistai skamba ir G. Skaistės, ir M. Majausko pasakymai, kad staiga bus perrašinėjamas turtas juridiniams asmenims ir taip toliau. Niekas čia nepuls perrašinėti to turto juridiniams asmenims. Kažin kas rizikuos, jeigu bus juridinių asmenų bankrotas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat kviečiu pasisakyti prieš šį projektą ir tai daryti nesiregistruojant, nes tai yra vienintelis būdas stabdyti tą mokestinių pasiūlymų chaosą, kurio pirmą kregždę šiuo metu mes kaip tik turime.
Kokie argumentai? Pirmas dalykas. Įstatymas tikrai negali įsigalioti sausio 1 dieną, jis nebuvo teiktas Vyriausybės kartu su biudžeto projektu, yra teiktas atskirų Seimo narių. O žodžiu pasakymas, kad jis neva eina su biudžeto projektu, manau, nėra pakankamas teisinis pagrindas taip laikyti. Todėl mes ketiname kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, nes yra ne vienas toks mokestinių įstatymų pakeitimas.
Toliau. Sukeliama sumaištis, kai savivaldybės jau yra patvirtinusios nekilnojamojo mokesčio tarifus ir kai kur jos yra nustačiusios juos minimalius – 0,3, dabar ta riba yra keliama iki 0,5. Savivaldybės vėl karštligiškai turi viską iš naujo persvarstyti.
Toliau dėl tos prabangos ribos. Iš tikrųjų keistai atrodo, kad pragyvenimas Lietuvoje auga, o prabangos riba žemėja. Kad valdantieji nežino, kokią tą ribą nustatyti, gerai iliustruoja ir tai, kad pradžioje 100 tūkst., dabar – 150 tūkst. Bet jeigu iš tikrųjų mes norime kaip nors apibrėžti, kas yra prabangus būstas, matyt, neužtektų vien nurodyti jo kainą, nes išties tai paprastas butas Vilniaus centre pasieks tą ribą. Ar sąžininga žmogų, kuris, taip jau susiklostė, yra ten apsigyvenęs, prievartauti žūtbūt išsikelti ir ieškoti kur nors miesto pakrašty….
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …pigesnio būsto?
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar veikiantis, egzistuojantis nekilnojamojo turto mokestis yra absoliučiai ydingas. Šitas mokestis – gal žingsnis į priekį. Aš laikyčiau jį geresniu, negu dabar esantis. Nekilnojamojo turto mokestis yra tipinis savivaldos mokestis. Deja, Lietuvoje taip nėra.
Ką reikėtų padaryti? Reikėtų nubrėžti mokesčio bendrus rėmus ir atiduoti teisę savivaldybėms rinkti mokestį. To mes neturime. Šitas mokestis yra skylėtas kaip geras olandiškas sūris. Vien skylės. Lietuvos bankas ir tas nemoka mokesčių.
O juk nekilnojamojo turto mokestis turi eiti savivaldybėms dėl to, kad nekilnojamojo turto objektai reikalauja infrastruktūros: kelių, apšvietimo, šaligatvių ir visokios kitokios infrastruktūros, kurią turi sukurti savivaldybė. Jeigu tas mokestis skylėtas, tai išeina, bankui nereikia infrastruktūros. Kodėl Lietuvos bankui nereikia? Juk pelninga institucija.
Štai Biudžeto ir finansų komitetas mano siūlymus išmeta, kad banką reikia apmokestinti. Išmeta ir siūlymą, kad tas mokestis turi eiti savivaldybei. Reikėtų taikyti nulinį tarifą, visi gali mokėti, bet savivaldybė ką nori, tą atleidžia. Vienoje savivaldybėje bus atleidžiami neturtingieji, kitur gal tuo neturtinguoju bus laikomas visai kitoks žmogus. Kodėl mes čia taip vargstame su tuo mokesčiu, aš nesuprantu. Štai todėl toks apgailėtinas rezultatas. Situacija bloga, truputį pagerinta, bet nieko gero neišėjo.
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiami kolegos, kviečiu tyliai balsuoti dėl šio projekto priėmimo. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4078) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, jūs visi žinote, kad nekilnojamojo turto mokestis yra vienas pagrindinių klausimų, bet kurios – Valiutos fondo, Europos Komisijos ar dar kitos – delegacijos, kuri prižiūri Lietuvos ekonomiką, klausimas. Šitas klausimas Lietuvoje jau sprendžiamas kokių 15 metų, kiek aš žinau, vis bandoma ar vienokia, ar kitokia forma įvesti nekilnojamojo turto mokestį, bet, išskyrus šnipštą, nieko neišeina.
Iš tikrųjų mokesčių surinkimas labai mažas, administravimas didelis, o mes visi, prisidengdami kokiais nors socialiniais dalykais, bandome išvengti mokesčio, kuris daugelio turtingesnių valstybių savivaldybėse sudaro iki 15–20 % pajamų. Iš tikrųjų tas klausimas turėtų būti sprendžiamas.
Mes rodome visišką ne kvalifikaciją priimdami tokį įstatymą, kuris iš esmės yra tik administravimo išlaidos ir šiaip tik pro forma, bet ne dėl turinio, ne dėl pajamų, ne dėl didesnių pensijų ir kitų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų replika po balsavimo, kadangi buvo paliestas ir žemės ūkis. Ferma žemdirbiams yra gamybos priemonė, o ne gyvenamasis būstas. Kai kuriems atrodo, kad būstas. Aš taip ir suprantu, kad žemdirbius dažnai prilygina gyvuliams.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Andriejau, yra toks spaudą visada užstojantis kolega R. Šarknickas. Pasakykite, o spaustuvei, kuri spausdina knygas, stogas virš galvos yra gamybos priemonė ar ne? Ar spaustuvė galėtų dirbti po atviru dangumi spausdindama knygas? Greičiausiai ne, bet jos nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.34 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4219(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, projektai, kurių padarytos svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. O tai yra 1-8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4219(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienė. Tai yra prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-4043. Noriu atsiklausti pranešėjos: galime kartu tikriausiai pateikti išvadą ir dėl lydimųjų teisės aktų – projektų Nr. XIIIP-4051(2) ir Nr. XIIIP-4052(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymų projektus, tiek pagrindinio, tiek lydimųjų, ir jiems pritarė. Dėl pagrindinio Sveikatos draudimo: už – 7, susilaikė 2. Dėl lydimųjų analogiška situacija. Teisės departamento pastabų beveik negavome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu A. Matulą. Jums penkios minutės. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, vėlgi šnekėsiu tikriausiai ne daugumai, nes nelabai ką jūs girdite, šnekėsiu tautai, ypač medikams ir pacientams, kad jie žinotų, kokia situacija.
Aš visiškai suprantu Teisingumo ministeriją, kuri nori pakeisti kalinių sveikatos priežiūrą. Iki šiol, noriu priminti, tai buvo uždara sistema, finansuojama iš valstybės biudžeto per Teisingumo ministeriją. Šiuo metu norima šią sistemą perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ji būtų finansuojama per privalomojo sveikatos draudimo sistemą.
Šiuo metu kalėjimuose yra apie 6 tūkst. žmonių, vadinasi, jeigu valstybė juos draus, už vieną mokės 430 eurų kitais metais, mes surinksime 2,6 mln. eurų už draudžiamus asmenis, kai dabar nuteistųjų sistema kainuoja apie 7 mln. Teisingumo ministerijos jokioje eilutėje tos lėšos nėra numatytos. Iš privalomojo sveikatos draudimo bus surinkta apie 2,6 mln. Taigi kalėjime dirbantys medikai teisingai nuogąstauja, kad jų situacija, matyt… ir atlyginimai mažės, išlaikyti tą sistemą bus neįmanoma.
Mes turime tokią situaciją, kad valstybė asignavimuose papildomai pinigų nenumatė. Teisingumo ministerijoje eilutės pinigų, reikalingų realiai sistemai išlaikyti, nėra, vadinasi, mes vėlgi prisiimame papildomus įsipareigojimus iš privalomojo sveikatos draudimo drausti ir finansuoti nuteistųjų gydymą. Galima aiškiai teigti, kad situacija pablogės žmonėms, kurie moka mokesčius, gauna tas paslaugas, nes tiesiog papildomai bus priskirta vykdyti funkcijas, kurių finansavimas nenumatytas.
Dar vienas paradoksas, kad lydimajame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytas įpareigojimas sveikatos priežiūros įstaigoms, savivaldybių poliklinikoms iš esmės, PSPC, sudaryti sutartis ir teikti paslaugas ne tik laikino sulaikymo vietose, izoliatoriuose sulaikytiems asmenims, bet ir nuteistiems asmenims, netgi nuteistiems iki gyvos galvos.
Kaip jūs įsivaizduojate, kurioje nors savivaldybėje, kur yra įkalinimo įstaiga, mes dabar priversime gydytojus, kurių ir taip trūksta, eiti į įkalinimo įstaigą ir teikti paslaugas uždaroje įstaigoje? Akivaizdu, kad įstaiga pati turi susitvarkyti. Ir, kaip ministras sako, jeigu kas nors susirgs, jie turės tada pavaduoti. Kaip jūs įsivaizduojate? Poliklinikoje dirbantis gydytojas nueis į kalėjimą pavaduoti, nežinodamas situacijos, nežinodamas, kaip reikia elgtis.
Sakau, siūlomi visiškai nelogiški sprendimai. Jie galbūt iš dalies ir sprendžia Teisingumo ministerijos išsikeltus tikslus, bet tai daroma labai nekorektiškai, be pinigų ir akivaizdžiai pablogins PSDF biudžeto situaciją. Kodėl dirbantys žmonės turi drausti, mokėti įmokas, ir už tai bus draudžiama 6 tūkst. žmonių, kurie yra nusikaltę tiems patiems žmonėms.
Tai galbūt Vyriausybė… Ne galbūt – Konstitucinis Teismas 2013 metais aiškiai pasakė, kad visi žmonės turi mokėti įmokas. Tos įmokos turi priklausyti nuo pajamų. Šiuo atveju, jeigu mes jau įstatymu numatysime, kad juos draudžia valstybė, tai Vyriausybė ir turi numatyti lėšas. Negali būti finansuojamos paslaugos iš įmokų, kurias sumoka dirbantys asmenys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta, tad jų aptarti ir nereikia.
Motyvai dėl viso po svarstymo. M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, projekto tikslas – suimtuosius ir nuteistuosius integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą. Tikrai visų pirma noriu pasveikinti šio įstatymo projekto iniciatorius su vergovės tam tikros formos panaikinimu įkalinimo įstaigų sistemoje, kad pagaliau Lietuva, kaip svarbi europinės bendruomenės narė, atsižvelgė į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas, kuriomis jau daug metų reikalauta iš Lietuvos valstybės atlikti šiuos pakeitimus. Labai raginu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą, o šio įstatymo kritikams pažymėsiu, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą iš dirbančių nuteistųjų tam tikra jų atlygio dalis vis tiek atskaitoma, tik pervedama ne į privalomojo sveikatos draudimo mokesčio eilutę, bet į kitą – Kalėjimų departamento valdomą eilutę, neva skirtą nuteistųjų medicininiam išlaikymui, o tai iškreipia visą sistemą. Be kita ko, pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji iš viso nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. O tai reiškia, kad išėjus jiems į laisvę ir, pavyzdžiui, susirgus jų gydymas apmokamas iš mūsų visų kišenės. Todėl tikrai tai yra labai progresyvus ir sveikintinas įstatymo projektas ir visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Maloniai dėkoju. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIIP-4219 ir lydimiesiems projektams Nr. XIIIP-4051 ir Nr. XIIIP-4052. Dėkoju.
11.42 val.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214(2), Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214(2). Taip pat yra svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Noriu priminti, kad pagrindinio komiteto išvada jau buvo perskaityta. Kviečiu papildomo komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pirmininką V. Baką perskaityti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. (Balsas salėje) Atsiprašau, pranešėją.
V. BAKAS (MSNG). Aš puikiai atsimenu komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Viskas gerai.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė projektą, pateikė savo pastabų ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Lydimasis buvo Civilinio proceso kodekso, tai jūs taip pat ir lydimąjį? Taip. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas patvirtino, kad dėl lydimojo taip pat komiteto išvada buvo pritarti.
Papildomas buvo Žmogaus teisių komitetas. Pirmininkas V. Simulikas, šį kartą nesuklydome, perskaitys išvadą dėl Turto civilinio konfiskavimo ir papildomo Civilinio proceso kodekso.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas nepritarė, siūlo bendru sutarimu grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisės instituto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Policijos departamento prie VRM siūlymus. Mes čia nagrinėjome pačią pirmą redakciją. Kiek žinau, darbo grupė darė antros redakcijos, mums įpareigojimo nagrinėti nebuvo.
Ir lydimasis, buvome papildomas komitetas dėl lydimojo Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo. Taip pat siūlome jį grąžinti tobulinti teikėjams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvadas išgirdome. Diskusija. P. Urbšys. Yra P. Urbšys. Diskusija. Kviečiame kalbėti dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo svarstymo stadijoje.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš devynerius metus Prezidentės iniciatyva buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, numatantis galimybes neva efektyviau taikyti turto konfiskavimo institutą, kriminalizuojant neteisėtą praturtėjimą.
Prezidentė dar šiais metais, skaitydama paskutinį metinį pranešimą, šią savo iniciatyvą įvardino tarp svarbiausių dešimtmečio darbų. Lyg ir buvo proga tada iššauti šampaną nelaukiant Naujųjų metų. Tačiau kai skaitai aiškinamąjį raštą, kuris pridėtas prie naujai inicijuojamo įstatymo projekto, šiek tiek suabejoji, ar tą reikėjo daryti. Cituoju: „Nepaisant įstatyminių galimybių, po 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikoje buvo priimta 230 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, teismui perduoti tik 97 ikiteisminiai tyrimai, o ir jų didžiojoje dalyje priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Išplėstinis turto konfiskavimas inicijuotas išskirtinai pavieniais atvejais.“
Akivaizdu, išpūstas politinis burbulas subliūško, nors teisininkai ir teismai ne kartą siuntė žinutes į Daukanto aikštę dėl neefektyvaus įstatymo. Siūlė įtvirtinti civilinį turto konfiskavimo modelį, pagal kurį būtų galima konfiskuoti turtą, įrodant jo kilmės neteisėtumą mažesniu įrodymu, nei būtinas baudžiamajame procese. Tačiau nekvestionuojamumo kompleksas neleido adekvačiai reaguoti į teisinę realybę. Inicijuojamu nauju Turto civilinio konfiskavimo įstatymu lyg ir bandoma ištaisyti padarytą klaidą.
Deja, suklusti, kai skaitai Teisės departamento išvadas apie tai, kad šio įstatymo projektas gali sudaryti prielaidas pažeisti Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus dėl nuosavybės neliečiamybės, nes nepakankamai užtikrina veiksmingą nuosavybės teisių gynybą, kai institucijos priima nepagrįstus sprendimus. Be to, Teisės departamentui kyla abejonių dėl turto civilinio konfiskavimo taikymo galimybės asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, kuriam baudžiamajame procese nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ar išplėstinio konfiskavimo priemonė.
Tikrai esu už tai, kad valstybės vagys nesijaustų saugūs ir už neteisėtą praturtėjimą sulauktų skausmingo atpildo. Jie nebijo teismų. Jie bijo prarasti turtą, kurį sukaupė neteisėtai. Tačiau jeigu eilinį kartą politinės emocijos užgoš teisinius argumentus, mes ir vėl galime priimti butaforinį įstatymą, kuris bus bedantis prieš įstatymo pažeidėjus, todėl linkiu nesuklysti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu V. Baką. Maloniai prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, visų pirma tikrai norėjau padėkoti visiems tiems, kurie prisidėjo prie šio įstatymo rengimo, taip pat visiems Seimo nariams, kurie parėmė šio įstatymo projektą, lydimuosius projektus pateikimo stadijoje, taip pat visai Lietuvos mokslo, teisininkų bendruomenei, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų žmonėms.
Pagrindinis šio įstatymo leitmotyvas yra tas, kad nusikalsti turi neapsimokėti. Mums reikalingas efektyvus įrankis tam, kad mūsų šalis būtų atspari korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui. Pabrėžiu, šis įstatymas skirtas tam, kad mes galėtume ne tik kovoti su korupcija, statyti prie kiekvieno valdininko policininką, bet tam, kad pati visuomenė būtų jam atspari.
Kitas aspektas yra organizuotas nusikalstamumas, dėl jo taip pat būtų taikomas šis įstatymas. Deja, šiuo požiūriu, kalbant apie Lietuvos skaidrumo indeksą, kaip mums apskritai sekasi kovoti su korupcija, esame žemiau negu Europos vidurkis pagal skaidrumo indeksą. Tyrimus, susijusius su juo, atlieka „Transparency International“. Esame įsitvirtinę ketverius metus 38 vietoje, ir situacija ketverius metus nesikeičia.
Kam reikalingas šis įstatymas? Kaip žinote, mes jau turime įrankius, kaip pamatuoti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo daromą žalą. Kasmet Lietuva dėl korupcijos netenka maždaug 4,5 mlrd. eurų vertės.
Kolegos, jeigu palygintume, Vilniaus biudžetas yra apie 700 mln., per metus 600 mln. reikia skirti visų šalies mokytojų atlyginimams. Iš tiesų turime potencialą sukurti didesnę vertę. Mes ją realiai ir sukuriame – mūsų ekonomika, mūsų visuomenė, bet dalį jos, tai yra beveik 11 % BVP, prarandame dėl didelio masto korupcijos, kyšininkavimo, valstybės ir privataus turto išnaudojimo, pareigūnų papirkimo.
Į šią vertę įeina praradimai ne tik dėl to, kad prarandame pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus, ne tik dėl to, kad prarandame galimybes kurti, dėl to, kad yra problemų dėl viešųjų pirkimų, bet ir dėl to, kad investuotojai aplenkia mūsų šalį pasirinkdami tas šalis, kuriose nereikia mokėti kyšių, kuriose nereikia politinių stogų ir atkatų tam, kad būtų galima plėtoti savo verslą. Į šiuos praradimus įeina ir žmonės – mūsų protai, kurie dėl nepotizmo valstybės institucijose, savivaldybių institucijose aplenkia mūsų valstybės tarnybą arba iš jos pasitraukia.
Dabar pacituosiu šią savaitę iždo sekretoriaus S. Mnučino žinutę, kai JAV paskelbė sankcijas Latvijos oligarchui: „Korupcija atima iš žmonių jų išteklius, būtiniausias paslaugas ir ekonomines galimybes, kartu turtindama nedaugelį išrinktųjų ir skatindama aplinkos naikinimą, politinį nestabilumą ir konfliktus.“
Gerbiami kolegos, dėl korupcijos mūsų politinė sistema tampa pažeidžiama nedraugiškų mums valstybių įtakos. Tai matėte, kai atlikome net du parlamentinius tyrimus, kai politika, valstybės tarnyba, sprendimų priėmėjai yra pažeidžiami. Iš tiesų jų pažeidžiamumas yra išnaudojamas kaip kanalas daryti įtaką mūsų politinei sistemai ir mūsų ekonomikai.
Gerbiami kolegos, mes taip pat turime susitarti ir turime progą tai padaryti dėl to, kokį atsaką patirs tie, kurie atima iš mūsų žmonių būtiniausias paslaugas, tie, kurie sekina mūsų ekonomiką ir darko demokratiją, kokį atsaką patirs tie, kurie skatina mūsų žmonių nusivylimą. Šiandienos priemonės tiesiog neveikia. Aš neprisimenu ir nežinau…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). …nė vieno atvejo, kai už korupciją žmonės būtų nuteisti realia laisvės atėmimo bausme teismuose. Kiekvienas teismo sprendimas dar daugiau skatina nusivylimą. Aš manau…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (MSNG). …civilinio turto konfiskavimas yra ta priemonė, kuri padės mūsų šaliai būti atspariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aptarsime pasiūlymus, kurie buvo pateikti. A. Širinskienę kviečiu į tribūną kaip pagrindinio komiteto pranešėją. Dėl 2 straipsnio buvo teiktas jūsų pasiūlymas. Jis ganėtinai redakcinio pobūdžio ir, matau, komitetas tam pritarė. Jūs sutinkate, kad pritarta iš dalies? Sutinkate. Dėkoju.
Taip pat buvo teiktas Seimo narių J. Sabatausko, I. Haase, S. Šedbaro, V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Komitete kolegos atsiėmė, todėl siūloma nesvarstyti. Buvo du pasiūlymai, jų abiejų sutarta nesvarstyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 7 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Ar sutinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kad pritarta iš dalies? Gerbiamas pirmininke? (Balsas salėje) D. Gaižauskas sako, kad sutinka. Komitetas pritarė iš dalies.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas pritaria, kad sutinka.
Ir baigiamosios nuostatos – 15 straipsnis. Seimo nario J. Sabatausko ir grupės kolegų pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Kuris iš kolegų teikiate? Manau, kad yra dešimt pritariančiųjų. S. Šedbaras? J. Sabatausko nematau salėje.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad įstatymas yra taikomas atgal dešimties metų terminu. Mes manome, kad jeigu būtų toks sprendimas dėl civilinio konfiskavimo apskųstas Konstituciniam Teismui, tai, ko gero, jis neišlaikytų Konstitucinio Teismo patikros. Todėl mes ir siūlėme numatyti kitokį modelį, tokį, kokį buvo siūliusi savo pirminiame projekte Vyriausybė. Taip, kaip pasiūlyme yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes tikrai labai atidžiai svarstėme ir pasiūlymą, ir argumentus, bet įvertinome tai, kad yra analogiška byla, Sakartvelo, Žmogaus Teisių Teisme. Atitinkamai dėl tokios situacijos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad įstatymo galiojimas atgal, kaip yra numatoma, yra galimas, todėl kokių nors nuogąstavimų dėl Konstitucinio Teismo greičiausiai neturėtų būti.
Kitas dalykas. Vėlgi įstatymo įsigaliojimas ir laiko skaičiavimas yra siejamas su 2010 m. gruodžio 11 d., nes būtent šią dieną įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios turto konfiskavimą. Tai vėlgi žmonės tikrai neturi teisėto kokio nors lūkesčio nuo tos datos, kad jų turtas, jeigu yra neteisėtai uždirbtas, bus valstybės nepaimtas. Šiuo atveju tikrai kokių nors nuogąstavimų nėra, todėl komitetas nepritarė Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą argumentus nori išsakyti I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš siūlau palaikyti pasiūlymą ir pritarti, kad visgi Turto civilinio konfiskavimo įstatymas nebūtų taikomas taip, kaip yra nurodyta įstatymo projekte, nuo 2010 metų. Mes manome, kad vis dėlto ši nuostata yra nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu lex retro non agit principu, tai yra įstatymas atgal negalioja, vien dėl to, kad Seimas nėra visiškai laisvas leisdamas įstatymus, nes įgyvendindamas teisėkūros teisę jis yra varžomas Konstitucijos. Yra reikalavimas gerbti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Todėl tik tokiais išskirtiniais atvejais gali būti nustatytas įstatymu grįžtamasis įstatymo galiojimas. Bet toks įstatymo galiojimas atgal, bloginantis subjekto padėtį, ar tai yra teisinga, ar tai yra gerai? Manau, kad atgalinė data yra ydinga, nes tai nustato įpareigojimus pateikti praeitų dešimties metų dokumentus. Tiesiog kyla klausimas, ar žmogus turės išlikusius tuos dokumentus?
Kitas dalykas. Ar nebus piktnaudžiaujama? Pačiame įstatymo projekte nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nepateiks dokumentų, tuomet žmogus turės įrodinėti civilinio proceso tvarka. Manyčiau, kad įstatymo projektas nepanaikina neaiškumų, nepanaikina abejonių, lieka rizikų, todėl prašau balsuoti už mūsų pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu paaiškinti labai paprastai. Jeigu mes pritarsime šiai pataisai, tada Seimas skelbia amnestiją visiems tiems, kurie įgiję iki minėtos datos ir negali pagrįsti turto kilmės. Mes norime skelbti amnestiją? (Balsai salėje) Tada siūlyčiau nepritarti. Ir tikrai, kolegos, siūlau neklaidinti Seimo narių, nes Sakartvelo byla, apie ką kalbėjo pirmininkė, yra precedentas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad galiojimas atgal galimas.
Antra. Lietuva 2010 metais priėmė įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo ir taip pat toks reguliavimas galimas, todėl tikrai kviečiu nebalsuoti už amnestiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už Seimo narių J. Sabatausko ir grupės kitų pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė ir dėl kurio argumentus jūs jau girdėjote. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 73 Seimo nariai: už pasiūlymą – 15, prieš – 27, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, turėtų prasidėti Vyriausybės valanda, ar galime dar penkias minutes skirti šiam įstatymui pabaigti, nes liko vienas pasiūlymas? (Balsai salėje) Ačiū. Balsuojame, kad leistume pabaigti svarstyti šį įstatymo projektą, o po to pradėtume Vyriausybės valandą. Kas už?
Už tai, kad baigtume šio įstatymo svarstymą, – 69 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 8. Manau, operatyviai tai ir padarysime.
Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį siūlė Seimo nariai J. Sabatauskas, I. Haase, S. Šedbaras. Kuris pristatote? I. Haase? Prašom, trumpai.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Argumentai tie patys, todėl ir prašome pritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, kadangi čia prieš tai nuskambėjo argumentas dėl to, kad nebus dokumentų, žmonės neturės kuo pagrįsti. Tas reikalavimas dokumentų, kurie pagrindžia pajamas, yra senas, atsiradęs dar devyniasdešimt kažkuriais metais, ir tik vėliau buvo įstatymo normomis konkretinama, kokie turėtų būti konkretūs dokumentai. Tikrai jokių nuogąstavimų nelieka. Tiek įvertinęs šį, tiek jau anksčiau minėtus argumentus, komitetas nepritarė Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – prieš pasiūlymą.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas visiškai analogiškas buvusiam pasiūlymui. Ir vėlgi kalbame, ar Seimas vis dėlto apsispręs atleisti nuo atsakomybės visus tuos, kurie neteisėtai įgijo turtą, negali jo pagrįsti iki 2020 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (MSNG). Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, ir argumentus jau išsakėme. Dėkoju pranešėjai. Aptarėme visus gautus pasiūlymus, liko tik motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 15, prieš – 38, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso įstatymo projekto. Vienas – už, vienas – prieš. V. Bakas – už.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai kviečiu balsuoti už. Šis įstatymo projektas yra paremtas ne kokia nors Rytų šalių patirtimi, jo idėją įgyvendino Jungtinė Karalystė, Airija. Įstatymas sėkmingai taikomas. Panašių žingsnių ėmėsi Ukraina, Sakartvelas, todėl tai įrankis, kuris leis mums ne tai, kad būtų nubausti asmenys už korupciją, bet kad būtų apsaugota Lietuva, nuo didelio masto korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nesu teisininkas, bet Vilniaus universiteto habilituotas mokslų daktaras profesorius V. Nekrošas, atsiprašau, V. Nekrošius apibūdino šį įstatymą ir reziumavo taip: net prie sovietų taip nebuvo, jie bent teisingumą imituodavo. Ir priešingai, gerbiamas Vytautai Bakai, profesorius vertina, kad tai yra aktyvus judėjimas link rusiškos, baltarusiškos demokratijos. Kas buvo kalbėta iš tribūnos, gerbiamas Vytautai Bakai, pasirašau po kiekvienu leitmotyvu ir tikslais, bet tai, kaip sukonstruotas šis įstatymas, ir tai, kaip V. Simulikas pristatė Žmogaus teisių komitete gautas teismų, policijos, kitų institucijų išvadas, sako apie šį įstatymą, kad jis yra absoliučiai netobulai parengtas. Jis mirs po pirmo Konstitucinio Teismo kirvio pamojavimo.
Gerbiamieji teisininkai, kurie gerbiate savo teisę, žiūrėkite, kaip šis įstatymas sukonstruotas, nes Teisininkų draugijos pirmininkai kalba apie tai, kad gali tapti kaltas be teismo. Vien įtarimų pareiškimas jau leidžia kai kuriems mūsų institucijų pareigūnams konfiskuoti žmogaus turtą arba sustabdyti jo asmenines lėšas. Negali būti demokratinėje valstybėje taip, kad be teismo žmogui apribojama teisė disponuoti tuo turtu, kurį jis turi. Apie tai kalba 1993 metų, 1997 metų Konstitucinio Teismo nutarimai, apie tai, kad Konstitucijos 23 straipsnyje numatytas nuosavybės teisės neliečiamumas yra saugomas ir gali būti apribojamas tik tuomet, kai jis naudojamas nusikalstamai veiklai daryti arba potencialiai daryti kitus nusikaltimus. Bet taip negali būti, kad be teismo kažkas Policijos departamente…
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jau laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …ar prokuroras ima ir konfiskuoja turtą. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto ir lydimųjų – Civilinio proceso kodekso, Kriminalinės žvalgybos įstatymų projektų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 56, prieš – 10, susilaikė 20. Po svarstymo minėtiems įstatymų projektams pritarta.
12.07 val.
Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3215, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3217 (svarstymo tęsinys)
Taip pat, kolegos, tikriausiai pritariate, kad Baudžiamojo kodekso ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymų, kuriuos siūlė atmesti komitetas, atmetimui mes pritariame bendru sutarimu.
Dėkoju. Šio klausimo svarstymą baigėme. Jau turėtų prasidėti Vyriausybės valanda vėluojant septynias minutes.
J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, gerbiama Vyriausybe, liko vienas rytinės darbotvarkės klausimas – protokolinis nutarimas. Prašyčiau frakcijos vardu dar trijų minučių pateikti ir užbaigtume rytinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Matau, kad kolegos prašo pritarti. Galime pritarti? J. Jarutis. Kviečiu į tribūną. Atsiprašydami Vyriausybės leidžiame pateikti Seimo protokolinį nutarimą, kurio numeris… dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3787 ir Nr. XIIIP-3789 papildomų komitetų skyrimo.
12.08 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų papildomų komitetų Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3787, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3788 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3789 svarstyti atsisakymo“ priėmimas
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, trumpindamas esmę pasakysiu.
Yra siūlymas atsisakyti papildomų Audito ir Ekonomikos komitetų, kaip papildomų komitetų, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnio pakeitimo. Šio įstatymo pateikimas buvo daugiau nei prieš du mėnesius. Tenka apgailestauti. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada gauta tik gruodžio 10 dieną. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, negavęs papildomų komitetų išvadų ar svarstymų, negali svarstyti, o įstatymų įsigaliojimas yra numatomas kitų metų sausio 1 dieną, todėl prašau atsisakyti papildomų komitetų ir leisti pagrindiniam komitetui svarstyti šį klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūloma atsisakyti Audito ir Ekonomikos komitetų, kaip papildomų komitetų, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto. Dėkoju kolegai.
Motyvai dėl jūsų protokolinio nutarimo. Galite grįžti į savo darbo vietą. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt bus visokių nuomonių, tačiau savivaldybių šiuo metu yra tam tikra nedėkinga situacija, ypač dėl komunalinių ūkių. Galime ginčytis iki begalybės, ar tai turėtų vykdyti privatūs verslai, ar konkursuose dalyvauti. Iš tiesų mažose savivaldybėse tai yra problema, kadangi konkurencijos sukurti negalima. Galbūt didžiuosiuose miestuose galima. Siūlau priimti tą įstatymo projektą, nes nemažai įmonių, kurios priklauso savivaldybėms, kurios sąžiningai dirba, žmonių liks gatvėse. Siūlau paskubinti šį priėmimą ir tikrai atsisakyti kitų (…), nes priešingu atveju iki Naujųjų metų nespėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Bilotaitė – motyvai prieš.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Man pirmiausia labai keista, kad tokiu buldozeriu yra stumiamas šis projektas. Girdėjome anksčiau, buvo kalbama, kad mes už skaidrumą, skaidrinsime viešųjų pirkimų sistemą, bet kas yra daroma?
Visi žino, kad vidaus sandoriai jau yra tapę teisėtu būdu priversti mus visus mokėti brangiau. Konkurencijos taryba yra atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad vidaus sandorių būdu sudaryti pirkimai pabrangina paslaugas nuo 5 iki 100 %. Vadinasi, žmonės sumoka tuos visus pinigus.
Dar paaiškėjo tokių dalykų, kai pirkimai atliekami be konkurencijos, kaina dažnai išauga nuo 10 iki 20 %. Vidaus sandoriai, kai pažvelgiame į juos, matome, dažnai sudaromi 15 metų, nelabai aišku, kas perkama, nes yra slepiama. Skaidrumo jokio nėra.
Kiek kainuoja mums vidaus sandoriai? Galima sakyti, kad savivaldybės jų sudaro maždaug už 0,5 mlrd. eurų. Tai daug ar mažai? Manau, tai yra didelė suma.
Man nesuprantama, kodėl mes nenorime diskutuoti, svarstyti civilizuotai ir teisėtomis priemonėmis, kaip ir reikalauja Seimo statutas. Kas čia yra daroma, kur skaidrumas, aš žvelgiu į valstiečius, kur skaidrumas? (Balsai salėje) Man labai labai gėda ir labai graudu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl Seimo protokolinio nutarimo. Jį pristatė kolega J. Jarutis ir išgirdome motyvus. Protokolinis nutarimas. Vienas – už, vienas – prieš.
Dėkojame.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 60, prieš – 7, susilaikė 6. Protokoliniam nutarimui pritarta.
Gerbiami kolegos, replikuoti žodžio norėčiau nesuteikti ir pradėti Vyriausybės jau pavėluotą valandą. Reikalavimas griežtas. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ne griežtas, o malonus, ir malonu, kad maloniai sutikote. Mano manymu, nesivadovauta Statutu teikiant šį protokolinį nutarimą. Apeliuojama į Statuto 50 straipsnio 5 punktą, kuris ne apie tai kalba. Iš bėdos būtų galima vadovautis 50 straipsnio 3 punktu, nedetalizuosiu dėl laiko taupymo. Bet esminis dalykas – paprastai komitetas turi pateikti vienokią ar kitokią išvadą Seime, ir tik tada būtų galima keisti komitetą. O jūs dabar, kad apeitumėte šią poziciją, apskritai atsisakote papildomų komitetų. Štai kokias procedūrines manipuliacijas jūs padarėte. Netinka šie komitetai, na, vienas, suprantu, – I. Šimonytės, aišku, netinka, kaip ir visa I. Šimonytė…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. GENTVILAS (LSF). …kitas – Ekonomikos komitetas, kuriam vadovauja jūsų dauguma, bet kažkodėl neteikia mums svarstyti, tai iš viso atsisakote papildomų komitetų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi Seimo praktikoje jau taip yra buvę ir ne vieną kartą, todėl tos praktikos ir buvo laikomasi. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nebandysiu jūsų įtikinėti, kad paliktumėte šį klausimą mano komitetui. Tiesiog labai gėda, kad jūsų pačių Vyriausybė svarstė išvadą du mėnesius, dabar jūs nespėjate, paskutinę savaitę įšokate į traukinį ir sakote, išbraukime tuos papildomus komitetus, ką protingo jie gali mums iš viso pasakyti. Toks, taip sakant, konsensusas, tokia diskusija.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tokia buvo iniciatyva, Seimo valia apsispręsti. T. Tomilinas kalba paskutinis, ir pradėsime Vyriausybės valandą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti gerbiamos opozicijos nekaltinti nei korupcija, nei piktnaudžiavimu. Tas klausimas rūpi jūsų frakcijos nariams, kurie pasisako už šį klausimą, ir aš jų nekaltinu jokia korupcija. Tai tiesiog ideologinis klausimas. Taip, jeigu mes priimsime šį sprendimą, švytuoklė šiek tiek pasislinks į kairę, nes, taip, konkurencija ne visada gerai veikia, kartais reikia ir savivaldos vaidmens vietos ekonomikoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 12 val. 15 min. Pradedame Vyriausybės valandą.
12.15 val.
Vyriausybės valanda
Noriu informuoti, kad Ministras Pirmininkas turi nedarbingumą ir jį pavaduoja gerbiamas Ž. Vaičiūnas. Energetikos ministras yra čia, kartu pavaduojantis ir Ministrą Pirmininką.
Opozicijos lyderio nėra. Pirmasis klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi Gintaras… Irgi nėra. A. Gedvilienė. Irgi nėra. E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro apie patyčių tęsimąsi mokyklose. Kas yra daroma, kad to nebūtų, nes pasirašomoje kolektyvinėje sutartyje vėl yra numatytas toks punktas, tuoj aš jį pacituosiu, kuriame sakoma, kad vis dėlto iki 2022 metų turėtų išlikti patyčių ne daugiau negu 70 % per du mėnesius.
Ką tai reiškia? 30 % patyčių, tai yra kas trečias vaikas gali patirti patyčias, ir tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, kurią jūs atnaujinote ir pasirašėte? Ar taip suprantama, ar iš tikrųjų negalime padaryti, kad galbūt tokie skaičiai nebūtų minimi? Apskritai ar tai ne absurdas, kai kolektyvinėje sutartyje jūs numatote tas patyčias, kad vis dėlto kas trečias žmogus, tai yra vaikas, patirtų patyčias mokykloje? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Tai tikrai yra klausimas, į kurį turbūt reikia atsakyti, nuolat aptarinėti, kas tai yra per reiškinys ir kaip jis yra matuojamas. Yra tarptautiniai tyrimai, kurie fiksuoja, ir tikrai yra labai ambicingas siekis – sumažinti iki tokios apimties, kaip ir daugelį kitų dalykų. Tarkim, vaikų, kurie nepasiekia reikiamo lygio bazinių žinių, skaičius. Iš tikrųjų norėtume, kad iš viso nebūtų nė vieno tokio vaiko – tokia yra siekiamybė ir kad nebūtų nė vienos mokyklos ir nė vieno tokio atvejo. Deja, visuomenėje yra įvairių reiškinių ir jie yra matuojami. Yra metodologijos, tarptautiniai tyrimai ir nacionaliniai tyrimai ir pagal juos mes matuodami žiūrime, kaip investicijos, veiklos, kaip įvairios priemonės naikina šitą negatyvų reiškinį.
Mano galva, tai yra labai ambicingas tikslas ir tikrai reikia labai daug pastangų, kad sumažėtų iki tokios apimties, bet visiškai pritariu. Šiaip reikia kalbėti apie tai, kad apskritai turėtų jų nebūti. Kiekvienas atvejis yra šaukštas deguto ir tai yra blogas reiškinys, nes paliečia konkrečius žmones, konkretų asmenį ir gali lemti jo likimą. Aš manau, kad tai, ką mes dabar darome, yra nukreipta į tai, kad jų apimtis tikrai sumažėtų bent iki tokio lygio. Siekiant štai tokio idealo, kada nors ateityje… Matyt, tokių idealių atvejų niekur pasaulyje nėra, bet į tai reikia orientuotis. Aš tam pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Gerbiama vidaus reikalų ministre, visos dietos ir reformos prasideda nuo pirmadienio arba iš karto po Naujųjų metų. Prašau pasakyti, kokios naujovės laukia po sausio 1 dienos eismo dalyvių, nes šiandien padėtis keliuose yra tragiška? Šiandien mes turime 8 žmonėmis daugiau žuvusių ir 526 sužeistų daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Jeigu taip toliau, tai vizija nulis žuvusių keliuose bus tiesiog kliedesys ant popieriaus.
Taigi klausimas paprastas: kokios naujovės laukia nuo sausio 1 dienos? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Klausimas kompleksinis – liečia ne tik Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Susisiekimo ministeriją, kitas institucijas, kurių bendras siekis yra nulis žuvusių keliuose. Tikrai kryptingai dirba saugaus eismo specialistai. Žinome vieną naujovę, kuri įsigalios, kad nebelieka rodyklės šviesofore, bet taip pat žinome, kad policija dabar dirba tolerancijos režimu, kol eismo dalyviai pripras prie tų naujovių. Mes dabar kreipiame dėmesį daugiau į kovą su šešėliu.
Kalbant apie Saugaus eismo įstatymo pakeitimus, tai jų buvo labai daug priplanuota vidaus reikalų sistemoje, tarpinstitucinio pasitarimo metu perduota taip pat Susisiekimo ministerijai, kur kuriama bendra darbo grupė apsvarstyti visus aktualius pasiūlymus. Iš tiesų tolerancija mūsų visuomenės greičio mėgėjams, taip pat nereikalingų priemonių naudojimas vairuojant – tai didelis edukacinis dalykas. Mes jau kalbame apie galimybę didesnį dėmesį skirti socialinėms reklamoms ir taip ugdyti mūsų visuomenę. Vien draudimais ir papildomomis bausmėmis mes nepasieksime tokių rezultatų, kokių siekiame, bet tik kompleksinės priemonės, pradedant nuo jauniausio eismo dalyvio edukacijos, duos teigiamų rezultatų. Viskas vyksta dabar, ne nuo sausio. O greito efekto tikėtis – tai iš tiesų apie tai negalime kalbėti, nes tai didelis darbas – pirmiausia tai yra visuomenės švietimas, ugdymas. Tik tuomet pasieksime tokį rezultatą, kuomet mūsų valstybėje keisis vairavimo kultūra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Sysas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Mano klausimas būtų gerbiamam švietimo ministrui A. Monkevičiui. Prieš keletą dienų tiek į jus, tiek į policijos generalinį komisarą R. Požėlą kreipiausi raštu dėl saugumo Lietuvos Respublikos švietimo įstaigose po įvykių Tado Ivanausko progimnazijoje Kaune. Norėčiau paklausti, kaip buvo reaguota, ar susitikote su generaliniu komisaru, ar buvote susitikęs su progimnazijos direktoriumi?
Matau labai rimtą problemą, kurią įvardinau ir rašte, kad daugelyje mokyklų vis dar nėra tinkamų saugumo priemonių ir pašaliniai asmenys gali ganėtinai lengvai patekti. Ir net tokios bazinės paprastos ir taupios priemonės kaip aliarmo mygtukas, kurį panaudojus per kelias minutes galėtų atvykti saugumo tarnybos automobilis, yra naudojamos itin retai. Pats bendravau tiek su švietimo skyriais, tiek su mokyklomis, tai tik vienetai iš jų tą sistemą taiko, bet direktoriai į ją žiūrėtų tikrai pozityviai. Yra ir daugiau įvairių priemonių…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …kurias būtų galima panaudoti.
A. MONKEVIČIUS. Būtent yra sąveika su policija. Kartu mes turime dviejų dienų seminarą su savivaldybių švietimo padalinių vadovais. Na, tarp kitų temų ir šita tema yra aktuali – kaip ir patyčių, taip ir štai tokie saugumo atvejai. Kaip mes galėtume kooperuoti pastangas, kad galėtume užtikrinti saugumą mokyklų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, panaudoti tai, ką daro dabar policija, na, kad kartu ir mokyklos administracija žinotų tas galimybes. Ir geros patirties yra, kuria galėtume pasinaudoti užtikrindami, kad nebūtų panašių atvejų.
Noriu pasakyti, kad tai epizodas, bet epizodas jaudinantis. Manau, kad jis irgi verčia dar kartą pergalvoti, pasižiūrėti, kad ir tokių epizodų mes išvengtume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Baura.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamas ministre, kai Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, 2018 metais Lietuvoje nežuvo nė vienas vaikas. Šiais metais jau yra trys mirtys. Mes matome, kai atsitiko Kauno įvykis, pasipylė įstatymo taisymai ir aiškinimai, kad kištis į šeimos reikalus nelabai gerai. Ar nematote pasekmės, kad būtent 2019 metais jau trys vaikai nužudyti? Aš nesikišu dabar į tyrimus ir viską, aš apskritai tendenciją… Aš norėčiau girdėti jūsų pamąstymus šitoje srityje. Ar ministerija, na, sakykim, bus tik statistai, ar vis tiek ką nors galvoja daryti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ministerija nuolat daro, nuolat veikia ir veikia dėl geriausių vaiko interesų. Šalia šitų mirčių, kurios tikrai yra skausminga patirtis mūsų visai visuomenei, pati sistema yra tikrai kur kas darniau veikianti. Stebint 2018, net ir 2019 metus, ta statistika yra tikrai kur kas mažesnė, negu buvo 2016, 2017 metais ir taip toliau. Kitaip sakant, dabar jau yra pakankamai daug įstaigų stebėsenos ir jinai turbūt užkerta kelią tiems nelaimingiems įvykiams, kurių nenutinka. Mes apie tai nežinome, to mes negalime žinoti. Deja, tie įvykiai, kurie dabar šiais metais pasirodė, galimai signalizuoja, kad vaiko teisių tarnyboms reikia iš naujo peržiūrėti mūsų veikimo ir priežiūros standartus, ar jie nėra atleisti tiek, kad sukelia riziką vaikams, ypač jeigu tai kartojasi. Šį darbą mes darome ir kiekvienu atveju labai išsamiai analizuojame, kur ir kaip galėjome veikti kitaip, ir tada duodame rekomendacijas ir nuorodas visiems vaiko teisių skyriams. Kitaip sakant, tą refleksinį darbą darome nuolat. Deja, įvykių nutinka, netgi esant pakankamai intensyviai priežiūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Baura. Ruošiasi A. Vinkus.
A. BAURA (LVŽSF). Mano klausimas vidaus reikalų ministrei. Šios kadencijos Vyriausybės programoje, greta tokių visų numatytų darbų, vienas iš jų yra siekis daugumą ministerijų sukelti į vieną vietą. Klausimas būtų toks, kokią informaciją jūs turite dėl galimybių studijos, gal jau dėl kai kurių net ir priimtų teisės aktų tuo klausimu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Deja, nedalyvauja premjeras, gal papasakotų daugiau ir plačiau, kadangi tai Vyriausybės darbotvarkės klausimas. Mes jį neseniai taip pat svarstėme ir kalbėjome apie Lietuvos edukologijos universiteto vietą, sklypą ir taip toliau. Ir ar tikrai ministerijų miestelis galėtų kilti šioje vietoje. Sakykime, tokie parengiamieji darbai. Tos idėjos iki galo nėra atsisakoma, bet, be abejo, vertinami kaštai ir atliekama analizė, kaip atsilieps pats perkėlimas ir kokią įtaką tai darys planavimo etapu biudžetui ir kitiems dalykams. Dabar pasakyti, kad šiais metais tas įvykis įvyks, aš nesiryžčiau taip sakyti, bet pačios idėjos nėra atsisakoma ir kalbama apie tai, kad toks miestelis galėtų atsirasti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. VINKUS (LSDDF). Klausimas finansų ministrui gerbiamam ponui V. Šapokai. Gerbiamas ministre, pastaruoju metu pastebima ryški rezervų didinimo tendencija. Įsigaliojus sveikatos draudimo sistemai Lietuvoje, priimant PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, mes pasižiūrėjome, 18 metų PSDF rezervas iš viso nebuvo planuojamas. Pastaraisiais metais, paprašius Finansų ministerijos, jis buvo pradėtas planuoti, bet jo dydis svyravo nuo 1,7 % iki 6 % visų PSDF biudžeto pajamų. 2019 metais rezervas pasiekė 16 % PSDF biudžeto pajamų, 2020 metais numatoma, kad 2020 metų pabaigoje jis pasieks virš 570 mln. eurų ir sudarys 25 % PSDF biudžeto pajamų. Tikėtina, kad metų bėgyje…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. VINKUS (LSDDF). …sveikatos apsaugos ministras parodys iniciatyvą pasinaudoti rezervo lėšomis galbūt medikų darbo užmokesčiui, galbūt valstybės deleguotoms funkcijoms apmokėti. Kadangi rezervo formavimas aiškinamas būtinumu užtikrinti valstybės finansinės drausmės stabilumą, būkite malonus, paaiškinkite, gerbiamas ministre, kaip rezervo panaudojimas per metus padarys įtaką valstybės finansinei politikai ir kaip jūs reaguosite, priimdamas sprendimą, jeigu sveikatos ministras, aš tikiu, kad jis taip elgsis, parodys tokią iniciatyvą?
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Lietuva įžengė į tokį brandesnį laikotarpį ir rūpinasi, kas būtų, jeigu atsitiktų nenumatyti įvykiai ekonomikoje, ir kaupia rezervus. Žinoma, tie rezervai kaupiami skirtingu tempu, nes yra skirtingos bazės. Pastaruosius keletą metų Lietuva išsiskyrė tuo, jog labai sparčiai augo atlyginimas, o tai yra pagrindinė bazė, būtent sveikatos srityje. Tarifų nustatymai atitinkamai, žinoma, išsikraipo, ir tikrai kyla klausimas, kiek ir koks turėtų būti tikslinis rezervas, pavyzdžiui, „Sodroje“, koks turėtų būti bendrame valstybės rezerve. Tuos klausimus, aš manau, reikia išsinagrinėti, nes matome, kad ne visiems laikotarpiams ta sistema tinka. Bet, žinoma, tai reikia nagrinėti atsietai nuo paties biudžeto.
Dabar kalbant dėl paties rezervo atrišimo, jeigu bus fiskalinės erdvės, arba jeigu ekonomika augs tvariau, arba jeigu ekonomika augs kur kas lėčiau, nei prognozuojame, tokiu atveju nebus jokių problemų tai atpalaiduoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, ar jūs galite atsakyti į klausimą, kaip šiuo metu yra įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“? Pastaruoju metu pasigirdo tam tikrų nesutarimų tarp valdybos narių, kiek žinau, valdybos pirmininkas, kuris buvo iš Suomijos, pasitraukė. Ar yra jau naujas valdybos pirmininkas? Ar apskritai to projekto įgyvendinimas yra kontroliuojamas, atsiskaitoma laiku? Kokios stadijos yra? Kiti metai yra paskutiniai kontraktavimo metai, o tų pinigų, kiek žinau, laukia ir bulgarai, ir rumunai, ir ispanai. Jeigu tikrai mes to proceso nesuvaldysime, gali būti labai neigiamų pasekmių. Ar jūs tiesiog nuraminsite, pasakysite, kad viskas yra gerai? Norėčiau išgirsti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Aš pasistengsiu kalbėti tai, ką galiu kalbėti. Penktadienį tuo klausimu buvo ir Baltijos šalių premjerų susitikimas, tai Estijos, Latvijos, Lietuvos, prieš tai – ministrų susitikimas. Kartu dalyvavo Europos Komisijos atsakingi atstovai. Buvo išsakyta, kokios mūsų laukia perspektyvos, ir buvo labai rimta diskusija. Iš tiesų jūsų minėtas asmuo pasitraukęs ir dabar yra laikinai vadovaujantis asmuo. Tačiau kalbama apie organizacinius niuansus. Tie niuansai yra labai svarbūs. Kas, kokia struktūra dabartiniu metu valdys „Rail Balticos“ įgyvendinimo projektą?
Antras dalykas. Kokia bus valdymo struktūra jau operavimo prasme kitame etape? Ar yra spėta atlikti tuos darbus, kurie yra numatyti? Prieš tai vyko ministrų susitikimas Europos Komisijoje ir Lietuva pasirašė tam tikrą papildomą susitarimą. Lietuva viena iš trijų šalių pasirašė. Intensyviausias darbas vykdomas dėl tam tikro koregavimo. Mes kalbėjome, kad dabartiniu metu iš Lietuvos pusės bus sustiprintas valdymas. Prie to dirbu. Taigi iššūkiai yra labai rimti. Ačiū. Aš tiek dabar galėčiau pasakyti. Bet situacija yra valdoma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas taip pat bus skirtas susisiekimo ministrui. Gaila, kad šiandien nėra premjero, nes norėčiau jam užduoti šį klausimą. Vakar Vyriausybė patvirtino uosto bendrąjį planą. Ką tai reiškia klaipėdiečiams? Man atrodo, kad yra labai liūdna, tai tam tikras, net sakyčiau, gedulas, nes pagal jį Klaipėdoje krova padidės keturis kartus. Jau dabar Klaipėda ir klaipėdiečiai susiduria su didžiulėmis taršos problemomis, kurios yra nesprendžiamos ir neišsprendžiamos. Tai yra krova yra vykdoma atviru būdu, mes matome chromu užterštą dirvožemį ir kitus dalykus. Ir suprantame, kad Uosto direkcija šiuo metu taip pat ne itin gerai vykdo savo funkcijas ir neužtikrina, kad būtų vykdomi aplinkosauginiai reikalavimai. Gerbiamas ministre, kokia žinia būtų klaipėdiečiams? Ką jūs galėtumėte jiems pasakyti…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …kas mūsų laukia?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Išties vakar Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintas uosto plėtros bendrasis planas. Tai sudėtingas dokumentas ta prasme, kad jis buvo rengiamas daugiau kaip dvejus metus, buvo daug susitikimų ir su Klaipėdos savivaldybe, ir su bendruomene, ir su atitinkamomis institucijomis. Mes priėjome prie, na, negalėčiau pasakyti, bendro sutarimo, tačiau dėl formos, kad šalia šito plano yra atskiras dokumentas veiksmų Klaipėdos miestui ir pagal tą dokumentą yra apie 17 priemonių. Dėl daugumos tų priemonių yra sutarta, o dėl kitų yra konstatuota, kad mes jas žinome ir siekiame, kad jos būtų realizuotos. Kalbu ir apie ne su uosto plėtra susijusius investicinius projektus, sakykime, Klaipėdos regioninį stadioną, bet mes sutarėme ir garantavome, kad per artimiausius metus bus investuota į miesto infrastruktūrą. Iškėlėme klausimą ir fiksavome, kad nuo 2023 metų analizuosime, nes tai priklausys nuo padidėjusios krovos ir srautų, aplinkkelio tematiką ir pradėsime tam ruoštis. Jeigu bus tam poreikis, tai tikrai klausimas bus sprendžiamas teigiamai. Mes aptarėme ir sutarėme, kad reikėtų iš Klaipėdos centro perkelti geležinkelio mazgą. Geležinkeliečiai pirmiausia norėjo, argumentavo, kad jiems reikia 50 hektarų teritorijos kitoje dalyje, mes priėjome prie nuomonės, kad pakaktų 30 hektarų.
Atsakydamas į jūsų klausimą, galėčiau atsakyti taip. Uosto plėtra yra strategiškai svarbi Lietuvai. Tai vienas dalykas. Bet turbūt svarbiausia yra kiekvieno gyventojo interesai ir, kai uostas plėsis į pietinę dalį, tai miestas tikrai turės žymiai daugiau investicijų, negu numatoma dabar be plėtimo. Taigi klaipėdiečių interesas yra labai svarbus, prioritetinis ir stengiamės, kad lėšų su kiekvienais metais būtų daugiau, ir netgi tiems projektams, dėl kurių šiandien negalėtume garantuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taigi klaipėdiečių interesas yra pirmaeilis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Gaidžiūnas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Gerbiama Vyriausybe, pirmiausia sveikinu trejų metų proga, linkiu, ypač ministrams profesionalams, toliau tęsti reformas, nepasiduoti daugumos valiai pristabdyti reikalingus sprendimus Lietuvai. Noriu padėkoti taip pat A. Palioniui, kuris vakar susilaikė Vyriausybės posėdyje dėl bendrojo plano. Iš tikrųjų klausimas panašus į Agnės. Nevadinčiau, kad tai klaipėdiečiams yra gedulas, bet yra labai apmaudu ir aš, leiskite, netikėsiu gerbiamo susisiekimo ministro pažadais, nes kol kas jie tik pažadai. Bet klausimą turiu sveikatos apsaugos ministrui.
Ko klaipėdiečiai nori su uosto plėtra – kad šiandieninė tarša būtų sustabdyta. Štai 2006 metais, 2010, 2015, 2019 metais chromas užfiksuotas šalia „Achemos“, už „Achemos“ tvoros. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, jums pavaldus, teikė tarpinius variantus, kad chromo jau yra užfiksuota ir šiemet, bet kai reikėjo tvirtinti galutinius rezultatus, jis staiga dingo.
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip taip gali būti, kad visos institucijos daugelį metų fiksuoja, o jūsų prieš uosto bendrojo plano tvirtinimą staiga neberanda taršos? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Deja, bet negalėsiu labai dalykiškai atsakyti, reikėtų pasidomėti, kodėl tie duomenys skiriasi. Kiek man teko girdėti komentarus, tai supraskime, kad rezultatai gali skirtis dėl mėginių paėmimo skirtumų, dėl tyrimo metodikų skirtumų, bet iš tiesų, norėdamas atsakyti dalykiškai, neišvedžiodamas, turėčiau pasidomėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir, matau, ranką kelia Ž. Vaičiūnas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš tiktai dėl bendrojo plano papildyti norėjau ir prieš tai atsakomą klausimą. Tai iš esmės nėra tik pažadai, mes turime du darbų frontus, tai yra bendrasis planas, kuris vakar buvo patvirtintas. Akcentuočiau, kad vakar taip pat buvo pritarta protokoliniu sprendimu, kad bus atskira darbų programa, tai yra detaliųjų sąlygų sąvadas, minėti 17 darbų, tai yra konkretūs darbai, dėl kurių bus reguliariai atsiskaitoma Vyriausybei apie tų darbų eigą ir procesą. Čia reikia pabrėžti, kad mes turime du darbų frontus ir tai nėra tik pažadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi A. Dumbrava. (Balsas salėje) Dabar klaus A. Gaidžiūnas. (Balsas salėje)
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Viskas eina labai tvarkingai pagal grafiką. Jeigu ko nors nėra, tai atleiskite.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Mano klausimas yra krašto apsaugos ministrui. Miškuose vyksta medžioklės ir ne tik medžioklės, taip pat vyksta kariškių pratybos. Medžiotojai turi griežtai susirinkti, nes to reikalauja aplinkos apsauga, iššautas tūteles, o aš pats mačiau ir žinau, kad kariškiai jų visai nesurenka. Labai daug miškuose yra palikta ne vien šovinių tūtelių, bet ir kitų priemonių. Kaip jūs manote, kas jas turėtų surinkti? Ar jie patys neturėtų susirinkti šitų panaudotų tūtelių?
R. KAROBLIS. Šiuo metu aš neturiu atsakymo. Aš pasižiūrėsiu, užsirašysiu šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Razma.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Ministre, noriu priminti, kad jūs neatsakėte į prieš tris mėnesius jums užduotą klausimą ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos negaunu jokių atsakymų dėl vaisto (…), skirto vaikams, kurie serga ypač sunkiomis ligomis.
Norėčiau jūsų paklausti dėl kito dalyko. Prieš mėnesį netoli Seimo vyko piketas ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis. Teko išgirsti tokią nuomonę, kad (aš galbūt klystu, nelabai ką medicinos srityje nutuokiu) yra toks PET aparatas, kuris galbūt diagnozuoja ligą ar padeda geriau ją ištirti. Jis, ko gero, yra Kaune. Sako, vienos onkologinės ligos, tarkim, plaučių ligų, yra kompensuojamas tas tyrimas, o jeigu serga žmogus skrandžio vėžiu, nėra kompensuojama. Ar taip gali būti, ar čia koks nors nesusipratimas? Ką jūs apie tai manote? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš atsiprašau pirmiausia dėl to atsakymo, kurio negaunate. Paklausiu, kodėl neatrašė ir neatsakė.
Dabar dėl onkologinių pacientų. Man teko būti tame pikete, nueiti ir pabendrauti su pacientais. Ten klausimas buvo gal ne dėl tyrimo, bet dėl kažkokio medikamento, kuris galbūt mažina nepageidaujamus simptomus. Aš prašiau, kad jie tiesiog labai konkrečiai surašytų, nes tai neturėtų priklausyti nuo ligos. Jeigu iš tikrųjų jis skirtas kokiems nors nepageidaujamiems simptomams mažinti, jis turėtų būti prieinamas visiems pacientams. Kai sulauksime labai konkretaus paklausimo, aš manau, tikrai pasižiūrėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Tumėnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausiu premjero pareigas einančio finansų ministro. Gerbiamas ministre, liko dešimt dienų, kai susisiekimo ministras turi apsispręsti, ar pasirašyti didžiulės apimties – virš 300 mln. eurų viršijančią sutartį dėl geležinkelių elektrifikavimo. Kaip žinome, jeigu iki nustatytos datos nepasirašys, Lietuva iš esmės negrįžtamai praras 240 mln. eurų europinės paramos.
Kaip manote, ar ne per daug rizikinga sprendimo teisę palikti vienam ministrui, kuriam Prezidentas yra pareiškęs nepasitikėjimą ir kuriam jo paties partijos vadovas V. Tomaševskis yra viešai griežtai nurodęs to susitarimo nepasirašyti? Taip pat pastebėta, kad ministras (taip pat ir vakar Ekonomikos komitete) ta tema vysto kažkokius viešuosius ryšius. Ar nevertėtų šį klausimą spręsti Vyriausybės lygiu…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …kitaip sakant, atsakomybę prisiimti visai Vyriausybei?
V. ŠAPOKA. Pajuokaudamas sakysiu ačiū už laikiną paaukštinimą, bet premjero pareigas eina gerbiamas kolega Ž. Vaičiūnas ir perleisiu jam žodį.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Šioje situacijoje esmė yra ta, kad mes matome atsakomybę. Tai yra ne tik europinės finansinės paramos praradimo grėsmės klausimas, bet taip pat ir paties projekto įgyvendinimo poreikis ir būtinybė. Akivaizdu, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos plane ir kituose dalykuose tokie dalykai yra įskaičiuoti, todėl tikrai atsakingai sprendimas turi būti priimtas.
Dėl atsakomybės. Taip, šiuo metu tai yra susisiekimo viceministro, kaip vienintelio akcininko, atsakomybė, bet viena ar kita forma mes, manau, tą klausimą taip pat aptarsime ir Vyriausybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Galima papildyti?
PIRMININKĖ. Papildyti? Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš suprantu gerbiamą kolegą J. Razmą, jis ne vieną kartą ir ne pirmą kartą nori darbinį klausimą nukreipti į politinį lygmenį. Mano atsakymas būtų vienas, kad šis ministras atlieka konkrečius darbus ir neužsiiminėja viešųjų ryšių akcijomis, kaip galbūt kai kurie iš jūsų sako, kad buvo ar yra.
Tačiau klausimas išties yra labai svarbus ir buvo tiek komitete, tiek ir Vyriausybės neformaliame posėdyje pristatytas. Manau, visuomenė turėtų žinoti, kiekvienas žmogus turėtų išgirsti, kaip buvo organizuotas pasirengimo procesas, ir išgirsti, kokie yra rezultatai. Nesikišant, aišku, į pačią konkurso eigą.
Tačiau prieš priimant sprendimą, – beje, aš irgi siūliau tada, kad Vyriausybei galbūt vertėtų tą klausimą išnagrinėti, pareikšti savo nuomonę, bet čia jau ne mano kompetencija, – prieš priimant sprendimą, kas liečia kaip akcininką susisiekimo ministrą, reikėtų žinoti atsakymus į visuomenei rūpimus klausimus. Tai yra faktas. Jeigu kaina vietoj 250 tūkst. plane numatytų lėšų… (Balsai salėje) …milijonų, labai atsiprašau, be abejo, milijonų, vietoj 250 mln. atsirado 363 mln., tai 113 mln. daugiau. Vieni kalba, kad dėl užsitęsusio dėl sąlygų pakeitimo laikotarpio nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Bet antras klausimas, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ paminėjo, – kitas dalyvis pasiūlė 41 mln. mažiau. Visuomenė tikriausiai irgi turėtų žinoti tą dalyką ir turėti atsakymus tokius, kokie galėtų būti leistini.
Gavus visus reikiamus atsakymus ir įsitikinus, kad konkursas vyko skaidriai ir tvarkingai, be abejo, bus priimtas atitinkamas sprendimas. Jį priims susisiekimo ministras. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi K. Starkevičius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kreipiuosi į ministrą M. Kvietkauską. Gerbiamas ministre, aš tikiu, kad jūs išlikote kūrybos ir šviesos žmogus, tačiau kuriuo M. Kvietkausku reikia tikėti, ar kostiumuotu ministru, kuris šią savaitę nepritarė siūlymui įvesti lengvatinį leidinių spausdinimo tarifą, periodinių leidinių spausdinimui sumažinti tarifą iki 5 %, ar tuo M. Kvietkausku, kuris prieš porą metų Seimo komitete kartu su „Literatūros ir meno“, „Nemuno“ ir kitų kūrybos leidinių redaktoriais siekė palengvinti sąlygas kūrybiniams periodiniams leidiniams? Kuris jūs esate dabar?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš dirbu pagal savo kompetencijų sritį. Kultūros ministerija nuosekliai siekia gerinti kultūros spaudos situaciją, ir tai, kas yra mūsų kompetencija, kas mūsų galioje, mes darome labai aiškiai. Pertvarkydami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Žiniasklaidos rėmimo fondą, siūlydami įvairiausias kitas priemones, siekiame užtikrinti, kad kultūrinė žiniasklaida turėtų kur kas geresnes sąlygas, galėtų gauti ir sistemingesnę valstybės paramą pagal savo veiklos specifiką. Kultūros ministerijos pozicija čia yra labai aiški ir nesikeičianti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministras V. Šapoka papildo.
V. ŠAPOKA. Aš norėčiau dėl labai konkretaus PVM tarifo suteikti aiškumo. Patiems leidiniams yra galima lengvata ir jinai yra taikoma, tačiau pačiam spausdinimui Europos Sąjungos teisė nenumato tokios galimybės. Tai čia aiškumo dėlei. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuokite gal asmeniškai. Dabar klausia K. Starkevičius. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš noriu paklausti gerbiamojo švietimo ministro. Praėjusį penktadienį Vytauto Didžiojo universitete vyko diskusija dėl kitų metų priėmimo į Žemės ūkio akademiją, Vytauto Didžiojo universiteto padalinį. Dalyvavo jūsų viceministras V. Razumas, lyg ir kalbėjome, kad tas klausimas nebaigtas dėl kaimiškų specialybių – tai miškų, melioracijos, kad būtų galima, kad pats universitetas galėtų taikyti kartelės lygį atskiroms specialybėms, Vytauto Didžiojo universitetas. Jis galbūt parengtų ir darytų stažuotes, mokymus savo būsimiems studentams, bet, deja, po to išgirstu, kad jau pasirašytas įsakymas, ir niekas nesikeis.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Tas įsakymas visada pasirašomas iki rugsėjo 1 dienos, kadangi nustato minimalius reikalavimus stojantiesiems dvejiems metams į priekį, nes turi įsigalioti po dvejų metų. Dabar galioja tie, kurie buvo anksčiau. Dabar, kaip mes išspręsime šitą klausimą, tikrai, aš manau, turėsime pasitarti. Noriu tik pasakyti, kad dabar kartelę, tuos minimalius reikalavimus, kurie yra dabar, peržengė 22 tūkst. šių metų kandidatų, kurie norėjo stoti į aukštąsias mokyklas. Įstojo 12 tūkst. į valstybės finansuojamas vietas ir 4 tūkst. į valstybės nefinansuojamas vietas, tai yra 16 tūkst. Pabrėžiu, tokių žmonių, kurie įveikė kartelę, yra 22 tūkst. Jų yra ir daugiau, bet tiek kandidatų registravosi ir tiek ieškojo programų, į kurias norėtų stoti.
Kaip galima spręsti šitą problemą? Taip, galima kartelę nuleisti ir sakyti, kad gali ateiti mažiau pasirengę, tikintis, kad universitetas padės jiems pasivyti ir sėkmingai studijuoti greta tų, kurie yra jau pasirengę. Bet yra ir kita išeitis, kurią aš siūlau, kartelės nenuleisti, tačiau skatinti štai iš tų 22 tūkst. rinktis tas profesijas, tas programas. Mes čia su ministru kalbėjome, tikrai ieškosime tokių variantų, skatinimo priemonių. Viena iš jų gali būti stipendijos, bet ne tik stipendijos, kad pritrauktume pasirengusius gabius abiturientus stoti visur, ir į melioraciją, kuri nėra vien tik auliniai batai ir vamzdelių klojimas į molį, tai yra jau ir dirbtinis intelektas, yra technologijos, yra kiti dalykai, kur reikia matematikos, fizikos ir kitų dalykų. Tai būtų signalas ateičiai – kuo geriau pasirengti toms studijoms, parodyti jų patrauklumą ir skatinti. Tas pats yra mokytojams, tas pats yra technologijos, informatikos specialistams. Aš manau, mes pirmiau svarstysime tokį variantą, skaičiuosime. Jeigu kitais metais rizikos nesuvaldysime, galbūt, kaip jūs sakote, ieškosime tarpinio varianto. Bet negalime pažeisti ir teisėtų lūkesčių tų, kurie jau žinodami tuos reikalavimus rengiasi. Taigi čia labai svarbūs ir teisiniai dalykai. Kaip tik dabar apie tai komitete ir keliuose komitetuose kalbėsime ir tą bakalauro modelį projektuosime tokia linkme.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Galimybių yra, tai nedaug kainuotų. Aš siūlau svarstyti tą variantą, kuris tikrai būtų reforma. Bet jeigu bus ir kitokių nuomonių, į kurias būtų galima protingai atsižvelgti, turbūt irgi neatmesime. Variantus apsvarstysime, manau, pasirinksime geriausią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Klausimas, ko gero, laikinajam premjerui dėl to paties klausimo, kurio klausė S. Tumėnas. Vis dėlto prieštaraučiau kultūros ministrui, kad per Spaudos rėmimo fondą galima tai daryti ir panašiai. Mes kalbame apie spausdinimą, virš 200 redakcijų spausdins Latvijoje ir Lenkijoje, kur direktyva galioja kaip ir Lietuvai. Kas antrą dieną spausdina, milijonai susikaupia tų šalių biudžete ir tik 30 redakcijų spausdina Lietuvoje. Kontrastas yra milžiniškas. Žinau, kad jūs net nesvarstę atmetėte, vieningai nubalsavote. Man šiek tiek kelia nerimą, drįstu pasakyti. Aš noriu paprašyti: sugrąžinkite tą klausimą, paanalizuokite, pasvarstykite, gal rasime kažkokių kitų būdų, priemonių tai spręsti. Pasidomėkite Latvijos Vyriausybėje, Lenkijos Vyriausybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Būtų prašymas tiesiog visų tų žmonių redakcijų, kur dirba nemažai žmonių, jie per tai netekę darbų jau ne vienus metus. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ministras prašymą išgirdo. Ar nori komentuoti?
Ž. VAIČIŪNAS. Tikrai ačiū už siūlymą. Dar išsamiau pažiūrėsime, įvertinsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Nekrošius.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau klausimą pateikti užsienio reikalų ministrui. Vakar metinėje užsienio politikos konferencijoje Prezidentas G. Nausėda dar kartą įvardijo, kad mūsų visų tikslas yra užtikrinti, kad Europos Sąjungos lygiu nebūtų perkama elektra iš Astravo. Viename iš posėdžių, kur buvo įvairios institucijos, Seime mes sutarėme, kad bus parengtas bendras visų mūsų strateginės komunikacijos ir veikimo planas, kad šį tikslą pasiektume. Ar, ministre, rengiate tokį planą ir kada mes jo galime tikėtis?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš manau, kad mes pagal tą planą ir veikiame jau dabar. Jeigu dar galima jį tobulinti, įtraukti daugiau Seimo narius, europarlamentarus, jeigu apie tai kalbama. Vyriausybės lygiu mes tą darome nuosekliai visuose tarptautiniuose forumuose. Turime planą, kaip jiems rengtis, ką turime per juos pasiekti. Taigi mes, manau, šiuo atveju labai kryptingai veikiame. Prezidentas dar kartą pabrėžė tą vieną iš prioritetų, ir aš tikiuosi, kad mes jį nuosekliai vykdysime, nors tai nėra lengvas kelias.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius ir paskutinis ruošiasi A. Kupčinskas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro gerbiamojo J. Narkevičiaus dėl regionų pašto skyrių likimo. Iš esmės turbūt ne vienas Seimo narys yra gavęs ne vieno miestelio ar gyventojų parašų, ganėtinai daug turbūt tokių kreipimųsi. Aš irgi esu ne išimtis, esu gavęs dėl Šiluvos, dėl Nemakščių, dėl kitų miestelių. Norėčiau jūsų paklausti, kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl tokių pašto skyrių uždarymo regionuose? Ir galbūt yra numatyti kokie nors pokyčiai, susiję su tuo? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Aš jau ne kartą buvau pasisakęs už tai, kad ir pašto skyrių reorganizacija turėtų būti peržiūrėta. Turėtų būti atsižvelgta į žmonių regionuose lūkesčius, jau nekalbant apie tai, kad numatomas tos reorganizacijos pristatymas turėtų būti ne informacinio pobūdžio, o svarstymo pobūdžio. Šiandien gavau informaciją, kad kai kurie pašto atstovai atvažiuoja į gyvenvietes ir informuoja apie tai, kad jau bus uždaromas tam tikras skyrius. Apie tai užvakar kalbėjomės su naujos valdybos nariais, kaip lūkesčių akcininko situacija… Vakar pašto valdyba turėjo pirmą savo posėdį, priėmė sprendimą dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pastatų pardavimo aukcionų sustabdymo. Kartu su administracija turėtų peržiūrėti mobilaus paštininko reformą kokybine prasme bei skyrių reorganizavimą.
Kalbant konkrečiai dėl jūsų minėto skyriaus, dėl Šiluvos, tai irgi ne kartą jau esu viešai pareiškęs, kad man yra nesuvokiama, kaip buvusieji valdybos nariai, kurie save laikė arba laiko profesionalais valdybų ir įmonių valdymo srityse, nepastebėjo, kad Šiluva yra dažnai lankomas turistų miestelis, bet ir dėl kitko, kad tai yra vertybinė vieta ir ten nebuvo galima rasti būdų, kad centrinėje aikštėje esantis pašto pastatas galbūt kita forma, tačiau būtų veiklus.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar A. Kupčinskas pageidauja paklausti, nes jau jūsų pavardę buvau paminėjusi? Trumpas klausimas ir trumpas atsakymas, ir tai bus paskutinis klausėjas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą žodį, gerbiama pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamo susisiekimo ministro. Iš tikrųjų jūs priėmėte sprendimus dėl Klaipėdos ir Kauno centrinių paštų neprivatizavimo. Man norėtųsi išgirsti, kokia bus tolesnė eiga: ar tie pastatai bus išbraukti iš pašto balanso, perduoti Vyriausybei, valstybei, ar galbūt patikėjimo teise juos valdys viena ar kita savivaldybė, kaip jūs įsivaizduojate tolesnę eigą? Tikrai nesinori, priminsiu, kaip praėjusį gruodžio mėnesį, kai buvo išjungtas šildymas, trūko vamzdžiai ir visas Kauno centrinis paštas apledėjo… Net paveldininkai nekreipia dėmesio, o pastatas nyksta tiesiog akyse.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmas dalykas. Ne aš, ne susisiekimo ministras priėmė tokį sprendimą, tokį sprendimą priėmė teisiškai veikianti pašto valdyba. Antras dalykas. Mes dar prieš dvi tris savaites turėjome pirmą tarpžinybinį susitikimą ir darbinį posėdį su įvairių institucijų atstovais, su bendruomenių atstovais. Yra sudaryta darbo grupė, kuri pagal planą laiko prasme ir vietos prasme viešina ir aiškina, kokiu būdu, kokia forma galėtų būti įveiklintas ir Kaune esantis pašto pastatas.
Aš galvoju, kad ir jūs, gerbiamas kolega, atstovaujantis ir kauniečių interesams, ir valstybės interesams, galėtumėte pasinaudoti aktyvumo teise ir kartu su bendruomenės nariais, kartu su mumis gerąja, kokybine prasme ieškoti formų, būdų, ne tik investuotojų pritraukimo, bet ir visuomeninių organizacijų dalyvių, kad tas pastatas būtų įveiklintas.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji ministrai, nuoširdžiai dėkojame už Vyriausybės valandą. Rytoj, gruodžio 13 dieną, sukanka treji metai, kai dirba ši Vyriausybė. Pasidžiaukite, kad padarėte daug gerų darbų Lietuvai. Linkime jums sėkmės.
Baigiame rytinį posėdį. Registruojasi tie kolegos, kurie dar liko ir yra čia, salėje, išklausė Vyriausybės valandą. Džiaugiamės, kad mus stebėjo atvykę kolegos, jiems linkime taip pat sėkmės. Ačiū, kad lankotės Lietuvos Respublikos Seime.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai.
Rytinį posėdį baigiame. Iki pasimatymo 14 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.