LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 428
STENOGRAMA
2020 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 26 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
9.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 26 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti įtraukti projektą Nr. XIIIP-5025, tai yra rezoliucija dėl Klaipėdoje planuojamo geležinkelio mazgo plėtros. Ją pasirašė 17 Seimo narių iš skirtingų frakcijų. Projektas Nr. XIIIP-5025. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, kolegos. Norėčiau frakcijos vardu paprašyti įtraukti projektą Nr. XIIIP-5022, tai yra Lukiškių aikštės įstatymo projektas.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Lukiškių aikštės projekto visi, manau, mielai pritartume, kad reikia greitai spręsti, bet ar Statuto terminų bus laikomasi? (Balsai salėje) Tada, be abejo, jeigu dėl terminų viskas gerai… Aš frakcijos vardu prašau ir siūlau išbraukti projektą, įrašytą 2-12 klausimu, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisą, kurią teikia kolega R. Sinkevičius. Jam Ekonomikos komitetas buvo nepritaręs – taip balsuojant net pačiam projekto autoriui ir tiktai politizuotai projektas buvo perduotas kitam komitetui, aš tikrai siūlau nežaisti čia tų politinių žaidimų ir palikti ramybėje valstybinių įmonių valdybas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau.
Nuosekliai. Dėl rezoliucijos įtraukimo. V. Čmilytė-Nielsen siūlo projektą Nr. XIIIP-5025 įtraukti į darbotvarkę. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 45, prieš – 6, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. A. Širinskienė siūlė įtraukti projektą Nr. XIIIP-5022. Dėl Lukiškių aikštės. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 75, prieš – 9, susilaikė 10 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Ir J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės 2-12 klausimą – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4084. Siūlymas yra išbraukti. Balsuojame dėl šio siūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 41, prieš – 23, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 72, prieš – 5, susilaikė 26 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
9.07 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206. Priėmimas. Pranešėjas – A. Kupčinskas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti. Prašysiu pranešėjo pristatyti, R. Sinkevičiaus nematau salėje.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo narys R. Sinkevičius pristatė pasiūlymą dėl investicinių žemės sklypų. Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu. Papildymas.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti, kad yra 29 pritariantys dėl svarstymo? Pritariame bendru sutarimu. Gerai. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui. Ir mes turbūt bendru sutarimu taip pat galime pritarti šiam pasiūlymui.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo narė R. Tamašunienė taip pat teikia įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Leiskite… Taip pat nėra Seimo narės R. Tamašunienės. Prašau pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo narė teikia pasiūlymą. Investuojant ir esant dideliam investiciniam projektui, išbrauktume Vilniaus rajoną, liktų tik Vilniuje 30 mln. ir 200 darbo vietų, o Vilniaus rajone, kaip ir kitoje Lietuvos dalyje, kituose regionuose, būtų 20 mln. ir 100 darbo vietų. Komitetas pritarė iš dalies. Paliko 20 mln. ir 150 darbo vietų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui dėl Vilniaus rajono įtraukimo į mažesnę investicijų… tiek darbuotojų skaičių, tiek investicijų dydį. Vilniaus rajonui tikrai nėra problemų pritraukti investicijų, nes jie yra šalia sostinės, šalia didžiulio miesto. Iš tikrųjų ne Vilniaus mieste dažniausiai kuriasi įmonės, o įmonės dažniausiai kuriasi Vilniaus rajone. Tikslas buvo investicijų dydį pakoreguoti, kad Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas – 30 mln. ir 200 darbo vietų, o likusi Lietuva, kaip yra ir dabar išskirta, NUTS1, NUTS2. Vilniaus išsivystymas ženkliai didesnis negu likusios Lietuvos. Šiam pasiūlymui tikrai negalime pritarti, nes Vilniaus rajonui pritraukti investicijų, stambių investicijų, tikrai nėra problema. Ir jiems galiotų pasiūlymas 30 mln. ir 200 darbo vietų, o visai Lietuvai būtų 20 mln. ir 150 vietų. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ar jūs nepritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Mes pritariame iš dalies.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Čia ne mano pasiūlymas, aš tik prieš pasiūlymą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, už kurį pasiūlymą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). R. Tamašunienės.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). R. Tamašunienės ne aš teikėjas, aš tik pasisakiau prieš pasiūlymą, ne aš teikėjas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Supratau.
PIRMININKAS. Motyvai už. M. Majauskas – už pasiūlymą. Kalbame dėl komiteto redakcijos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia dėl komiteto redakcijos Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau, ne. Pirmininke, atsisakau kalbėti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsisakė jisai, nekomentuoja.
PIRMININKAS. Rita Tamašuniene, reikia aiškumo dėl jūsų pasiūlymo. Ar jūs reikalaujate balsuoti dėl savo pasiūlymo, ar sutinkate su komiteto redakcija pritarti iš dalies?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pagarsinti savo pasiūlymą. Kadangi kolegos siūlė išbraukti ir taikyti kitokius kriterijus Vilniaus miestui ir Vilniaus rajonui, tai pasiūlymas yra, kad Vilniaus rajonas iš tiesų ne ta teritorija, kur investicijų intensyvumas ir valstybės parama galėtų būti tapatinama su miestu, – ir pakraščiai, žinoma, tai ir mūsų pasienio rajonas, ir iki Molėtų, ir į Švenčionių pusę nutolusios vietovės. Tai ten, kur dar galėtų ateiti investicijos ir taip pat pagerinti ir šios savivaldybės ekonominius rodiklius, dėl to netapatu yra miesto galimybės ir rajono, dėl to pasiūlymas buvo išbraukti Vilniaus rajoną. Prašau pritarti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš dar kartą pakartosiu…
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone ir redakcija pritarti iš dalies, ar reikalaujate balsuoti už savo pasiūlymą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš prašau balsuoti už mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašau. (Šurmulys salėje) Jūs prašote balsuoti už savo pasiūlymą. Motyvai už. M. Majauskas išsakė… J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų diskriminuoti vieną rajoną, sakykime, Vilniaus ar dar kažkokį kitą turbūt būtų neteisinga. Aš manyčiau, kad ministrės R. Tamašunienės pasiūlymas yra labai tinkamas, ypač regioniniams rajonams, kadangi numatyta darbo vietų tiktai 100 ir investicijų iki 20 mln. Siūlyčiau palaikyti šį pasiūlymą ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Gerai, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kadangi R. Tamašunienė prašo balsuoti dėl jos pasiūlymo, tai ir balsuosime dėl jos siūlymo. Tie, kurie pritaria R. Tamašunienės pasiūlymui, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 52, prieš – 3, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame dėl komiteto pasiūlymo pritarti iš dalies komiteto pasiūlytai redakcijai.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 10 Seimo narių. Pritarta komiteto pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento. Prašau komiteto nuomonės.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiais komiteto pritarimais ir pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui. Dėl 2 straipsnio motyvai. (Balsai salėje) M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, pats projektas iš esmės yra geras. Mes siekiame pritraukti daugiau stambių investicijų, tas investicijas paskatinti mokestinėmis lengvatomis ir sumažinti joms administracinę naštą. Aš vis dėlto niekaip nesuprantu, kodėl mes bandome diskriminuoti Vilnių, kai Vilnius yra patraukliausia vieta investicijoms ir tos investicijos, kurios renkasi tarp, tarkime, Vilniaus, Rygos, Talino ir Varšuvos, gali atkeliauti į Vilnių. Jeigu mes diskriminuosime Vilnių sakydami, kad ne, investuokite ne į Vilnių, o į Kauną, Klaipėdą ar, tarkime, Šiaulius, mes galime netekti tų investicijų. O jeigu bus investuota į Vilnių… Priminsiu, kad didžioji dalis sukurto gyventojų pajamų mokesčio keliauja į regionus, nes Vilnius yra donoras.
Aš nesuprantu, kodėl, net ekonomiškai kodėl mums reikia diskriminuoti Vilnių ir skatinti užsienio investuotojus galbūt pasirinkti kitą didįjį Baltijos šalių miestą, o ne Vilnių? Atkreipsiu dar kartą dėmesį, kad net jeigu ir kuriamos darbo vietos Vilniuje, didžioji dalis gyventojų pajamų mokesčio keliauja paskatinti regionus taip, kaip yra sudėliotas biudžeto pasiskirstymas. Kviečiu nepritarti ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamas nė vienas miestas Lietuvoje.
PIRMININKAS. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Leiskite nesutikti su gerbiamu kolega. Iš tiesų tokios diskriminacijos čia ir nebėra. Galbūt šiek tiek skiriasi reikalavimas, kiek sukurti darbo vietų ir kiek reikėtų investuoti. Visą laiką investicijos prie Vilniaus buvo didesnės. Iš tikrųjų negalima sakyti, kad tos lėšos perskirstomos ir skiriamos regionams. Iš tikrųjų visi pajamų mokesčiai pagal biudžeto metodiką vis tiek lieka tuose miestuose, kuriuose daugiausia ir gyvena žmonės.
Manyčiau, kad vis dėlto reikia pasistengti tolygiau vystyti Lietuvą. Priemiestiniai rajonai, jei važiuojate nuo Vilniaus, pagal visas pakeles vos ne iki Vilniaus rajono pabaigos yra tos įmonės. Reikėtų vis dėlto pasidalinti ir bandyti šiek tiek daugiau lengvatų teikti tolimesniems, nutolusiems rajonams ir pritarti šiam straipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl 2 straipsnio priėmimo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 97, prieš – 3, susilaikė 7 Seimo nariai. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu?
Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke. Mano pasiūlymas yra labiau patikslinantis, labiau atitiktų juridinės technikos, sakykime, reikalą, jis nekeičia straipsnio esmės.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti šiam pasiūlymui ir visam 5 straipsniui bendru sutarimu.
6 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Kitas Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Analogiškai pirmajam pasiūlymui antrasis pasiūlymas taip pat yra patikslinantis ir šiek tiek suvienodinantis stambių projektų sąlygas ir laisvųjų ekonominių zonų nuostatus.
PIRMININKAS. Ir komitetas pritaria?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui ir visam 6 straipsniui bendru sutarimu.
7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Kitas taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip pat pritarti vienbalsiai.
PIRMININKAS. Pritarti. Toliau trečias Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro šis įstatymas turėtų pagelbėti prikviesti daugiau investicijų. Matyt, tos sąlygos, kurios yra formuluojamos arba numatomos, taip pat bus gana palankios. Noriu tik pažymėti, kad šalia šio įstatymo, be abejo, didžiausia problema toliau išliks kapitalo rinka, nes iš kapitalo rinkos iš esmės investicijų, nors pasyvų bankuose yra labai didelis kiekis, apie 14 mlrd. tik fizinių asmenų ir juridinių dar apie 10 mlrd., tie pinigai beveik nenaudojami investicijoms ir tokio masto, kaip yra. Šiuo atžvilgiu vien investicijų pritraukimas nepadidins taip smarkiai investicijų, kaip mes galėtume padidinti potencialiai įtraukdami naujus finansinius instrumentus į mūsų biržą ir tuo sutelkdami iš tikro kapitalą, kurio reikia rinkoms plėsti ir darbo vietų skaičiui didinti, ekonomikai auginti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Manau, yra trumparegiškas sprendimas diskriminuoti šalia Vilniaus esančių rajonų investicinius poreikius. Tiems rajonams ir taip yra problema, nes jie atsiduria sostinės šešėlyje ir kai apskaičiuojami visi mokesčiai ir investicijos, daugiau skaičiuojama pagal Vilniaus miestą. Mes pamirštame, kad šis regionas nėra vien tik ekonominis ir socialinis, jis mums labai svarbus ir todėl, kad ten gyvena tautinės bendrijos, kurios vienaip ar kitaip reikalauja mūsų dėmesio ir jokiu būdu ne tokių sprendimų, kurie diskriminuotų jų buvimą ir norą kurti savo gyvenimą. Todėl aš manyčiau, kad koalicijos partneriai iš tikrųjų savo koalicijos partneriams Lenkų rinkimų akcijai įvarė durklą ar peilį į nugarą.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – motyvai prieš. Atsiprašau, M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Grįžtu prie to paties argumento. Gaila, kad yra diskriminuojamas Vilnius, bet net ir su tokia lengva diskriminacija, man atrodo, geriau negu nieko, nes šitas projektas vis tiek skatina investicijas.
Atkreipsiu dėmesį, kad vien tiktai mokestinėmis lengvatomis investicijų nepritrauksime. Labai svarbu užtikrinti stabilią mokestinę aplinką, skirtingai nei mes matėme čia kiekvienais metais vis po naują mokesčių reformą. Stabilumas yra tai, kas investuotojui kartais net yra svarbiau nei mokesčių lengvata.
Taip pat labai svarbu užtikrinti ir išsilavinusią, kompetentingą darbo jėgą. Tam reikalinga švietimo reforma. Taigi svarbu neapsiriboti tokiais vienkartiniais atskirais sprendimais, bet taip pat užtikrinti ir kompetentingą darbo jėgą. Ir pasižiūrėti, ko apskritai dar gali reikėti siekiant pritraukti investicijas.
Vienas iš labai svarbių aspektų yra biurokratinės naštos mažinimas. Šis įstatymas turi vieną labai įdomią, netgi gal šiek tiek, sakyčiau, įdėtą chuliganišką pataisą. Pagal originalų projektą buvo nustatyta, kad atėjus stambiam investuotojui pagal nustatytus kriterijus būtų taikoma supaprastinta biurokratinė procedūra gauti įvairias Vyriausybės išvadas, įvairius dokumentus, tarkim, dėl prašymo laikinai gyventi įforminimo, organizuoti žemės sklypų formavimą ir kitus dalykus. Čia pakeista, kad bus galimybė visiems, kurie investuoja, nesvarbu, didelis ar mažas projektas, bet jie investuoja į laisvąją ekonominę zoną. Taigi…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …tai labai svarbus momentas ir būtų gerai plėsti biurokratinės naštos mažinimą ir toliau.
PIRMININKAS. Laikas. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nesu labai skeptiškas, bet manau, Lietuvai trūksta ambicijos. Mes kalbame apie 20–30 mln. ir pagrindinis dabar ginčas, ar čia Vilnius turi būti išskirtinis, ar ne. Pažiūrėkime, kas dedasi Varšuvoje. Trečiadienį „Google“ paskelbė, kad investuos 2 mlrd. dolerių į Varšuvos duomenų centrą. Būtent į tai, į ką yra nusitaikęs šitas Investicijų įstatymas. Prieš pusmetį „Microsoft“ Lenkijoje taip pat paskelbė apie milijardinę investiciją. Mes vis dar maudomės 20–30 mln. svajose ir ginčijamės apie tai. Pernai metais atidaryta po vieną fabriką kiekvieną mėnesį: „Continental“, „Vakarų medienos grupė“, daug kitų grupių paskelbė apie investicijas. Lietuvos svajonė turi būti apie milijardines investicijas. Kažkada Kaišiadorių savivaldybė išvarė „Google“, kuris norėjo kurtis šalia Kruonio jėgainės. Išvarytas buvo prieš dešimtmetį. Mes turime kelti žymiai didesnę ambiciją, o ne maudytis tokiose nomenklatūrinėse investicijose, kaip šį mėnesį paskelbtas „Ateities DNR“ ir valstybės po koronaviruso paskelbtas gelbėjimosi planas, kuris išdalintas savivaldybėms einamiesiems projektams finansuoti. Jeigu Lietuva tikrai nori daryti pažangą, iš tikrųjų reikia sutelkti ne tiktai mokestines lengvatas, kurias mes čia tikrai siūlome, ir aš, kaip liberalas, labai pritariu, kad per mokesčių lengvatas skatintume, bet ir valstybės išleidžiamus pinigus. 1,8 mlrd. turi eiti ne į betoną, o į skaitmenizaciją. Šiandien mes kalbame apie iš tų 1,8 mlrd. eurų vos keliasdešimt milijonų, kur jie nueis. Mes nepritrauksime didelių pasaulinių gigantų taip, kaip daro lenkai, nes mes akivaizdžiai jau pralaimime konkurenciją milijardinėms investicijoms, kurios pasirinko Lenkiją. Todėl su mokestinėmis lengvatomis turi eiti paraleliai ir valstybės…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …koinvesticijos, kurios nėra daromos. Aš kviečiu pritarti, už, bet tikrai galime padaryti daugiau.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jeigu kas ir gali šiek tiek nustebinti investuotojus, tai turbūt ką tik nuskambėjusi kalba. Manau, kad šis projektas yra subalansuotas. Tikrai pradžioje buvo daug abejonių. Netgi buvo požymių, kad dalis opozicijos prieštaraus šitam projektui, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komanda, ir Vyriausybė, ir Seimas dirbo išvien – ir pozicija, ir opozicija. Manau, kad rezultatas tikrai yra geras, tikrai yra tvarus. Ypač džiaugiuosi dėl to, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir mūsų frakcija labai aiškiai pasisakė už regioniškumo aspekto įvedimą į šitą įstatymą. Tai yra nuoseklios regioninės politikos pratęsimas, mes tokius kriterijus įrašome ir į kitus įstatymus, kaip pavyzdį galima paminėti būsto jaunoms šeimoms projektą. Jūs dažnai kaltinate mus, kad nėra nuoseklios regionų politikos, čia – prašau, yra labai nuosekli regionų skatinimo politika, ir tikrai Vilnius negali dėl to pykti ar jaustis diskriminuojamas. Taip yra daroma toje pačioje Varšuvoje, toje pačioje Lenkijoje, tai būkite iš tikrųjų nuoseklūs. Jeigu reikia stiprios, efektyvios regionų politikos, čia yra puikus to pavyzdys, o investicijų pritraukimas yra esminis šio įstatymo tikslas, taip pat aiškiai apgalvotas, socialinė atsakomybė subalansuota, ta nauda stambiajam investuotojui yra aiški ir, aišku, grąža mūsų visuomenei. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Pupinis. Atsiprašau, motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai už šį įstatymą ir norėčiau pasakyti gerbiamam T. Tomilinui, kad Vyriausybė šiek tiek delsia su tuo įstatymu ir iniciatyvos ėmėsi Ekonomikos komitetas, kuriame visi komiteto nariai pasirašė šį įstatymą ir teikia Seimui svarstyti, todėl šis įstatymas dabar čia svarstomas ir priimamas.
Džiaugiuosi, kad šis įstatymas jau yra priėmimo stadijos, kad bent jau ir tos savivaldybės, kurios galbūt uždelsė, kurios nesusikūrė laisvųjų ekonominių zonų arba neišvystė pramonės parkų, dabar turi geras sąlygas pasinaudoti šiuo įstatymu. Manau, labai teisinga, kad padarytos tam tikros išimtys dėl tolimesnių regionų, nes šiek tiek pamažintas reikalavimas sukurti iki 150 darbo vietų, taip pat džiaugiuosi ir investicija iki 20 mln. Aišku, tai nereiškia, kad tos investicijos pasipils kaip iš gausybės rago, reikia daug darbo. Palinkėčiau „Investuok Lietuvoje“ ir pačioms savivaldybėms bendraujant, bendradarbiaujant stengtis ieškoti investicijų, o ne laukti, kad jos ateis, ir čia pradės vystytis pramonė, atveš aukštesnių technologijų. Investicijos yra medžiojamos.
Taip pat noriu pasidžiaugti ir tuo, kad investiciniai projektai gali vykti dešimt metų ir nereikia vienkartinio darbo vietų sukūrimo ir vienkartinės investicijos, todėl galbūt ir paslaugų sektoriuje galėtų tokių investicijų atsirasti, nes jos gali steigtis viename rajone, apimti kelis rajonus. Tai iš tikrųjų šaunu ir manyčiau, kad vis dėlto dabar turėtų būti nemažas ministerijos aiškinamasis darbas paskatinti tas savivaldybes, kurios iki šiol nelabai norėjo investicijų, nes kai kam buvo baisu sukurti naujų darbo vietų, pakelti darbo rinkoje kainas.
Dabar atveriamos durys ir savivaldybės turės maždaug vienodas startines pozicijas. Pamatysime, kas nori tų investicijų, kas ne. Siūlau vis dėlto pasistengti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4206) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, kartais turime stabtelėti ir pamąstyti apie praeitį. Kartais padarome klaidų, kartais padarome klaidų neprisimindami. Šiandien yra lygiai dešimt metų, kai mirė mūsų atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas, trumpai buvo ir Seimo Pirmininku, A. M. Brazauskas. Kviečiu pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
9.34 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4207(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4207. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir dėl 2 straipsnio? 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4207) priimtas. (Gongas)
9.36 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4208(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4208. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų. Kviečiu P. Nevulį. Maloniai prašome.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė. Prašom.
P. NEVULIS (LVŽSF). Yra Teisės departamento pasiūlymas tik dėl įsigaliojimo. Jam pritarta.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Čia dėl vėlesnės datos – 2020 m. gruodžio 31 d.
PIRMININKAS. Abiem pasiūlymams komitetas pritarė.
P. NEVULIS (LVŽSF). Taip, pritarta.
PIRMININKAS. Tada galime pritarti visam 8 straipsniui bendru sutarimu su pasiūlymais, kuriems pritarta.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4208. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4208) priimtas. (Gongas)
9.38 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4209(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Užimtumo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4209. Priėmimas. Yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4209) priimtas. (Gongas)
9.39 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4210(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Žemės įstatymo 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4210. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. Yra trys straipsniai. 1, 2 ir 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai taip pat neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4210) priimtas. (Gongas)
9.40 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4211(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1- 2.5 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4211(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų nėra gauta. Yra septyni straipsniai. Priimame pastraipsniui ir galime pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniams bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 91, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4211) priimtas. (Gongas)
9.42 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4475(2) svarstymas. Kviečiu V. Ąžuolą, komiteto pirmininką, pateikti išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo…
PIRMININKAS. Atsiprašau, taip, gerai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Buvo gautas pasiūlymas V. Ąžuolo ir V. Ačienės. Iš tikrųjų tas pasiūlymas koreliuojasi su stambių investicijų projektu, nes pelno mokesčio lengvatos bus taikomos stambioms investicijoms. Įstatymui komitetas pritarė: 2 susilaikė, 7 – už.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Prašom pristatyti pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymas buvo mano ir V. Ačienės. Jis koreliuojasi su stambių investicijų projektu, kad Vilnius būtų 30 mln. ir 200 darbo vietų, o likusi Lietuva būtų 20 mln. ir 150 darbo vietų. Balsavimo rezultatai komitete: 4 – už, 6 – prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau palaikyti pasiūlymą, kad pelno lengvata būtų taikoma ir smulkesnėms investicijoms regionuose. Tai, ką pasiūlė V. Ąžuolas ir V. Ačienė, man atrodo, yra racionalu. Lenkijoje veikia principas, kad laisvoji ekonominė zona gali steigtis bet kur. Tai nebūtinai turi būti konkreti teritorija, bet pagal dydį ji gauna tas pačias lengvatas pagal laisvosios ekonominės zonos principus. Man atrodo, šis V. Ąžuolo ir V. Ačienės principas atitinka, kad laisvosios ekonominės zonos lengvatomis galėtų naudotis įmonės bet kur ir regionuose būtų taikoma žemesnė kartelė. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, vėl grįžtame prie diskriminacinių klausimų. Vėl Vilnių bandome sąlyginai mylėti mažiau, nuskriausti galbūt šiek tiek, nors visi gyvename Vilniuje, visi naudojamės Vilniaus paslaugomis, Vilniaus kuriama infrastruktūra. Net, kaip ir minėjau, gyventojų pajamų mokestis, kuris yra surenkamas iš investicijų čia, Vilniuje, per gyventojų pajamų mokestį, didžioji dalis nukeliauja į regionus. Kodėl mes vėl bandome diskriminuoti Vilnių kurdami jam mažiau palankias sąlygas pritraukti investicijas? Man atrodo, jeigu turime kokį nors pranašumą Lietuvoje prieš kitas sostines, jį reikia išnaudoti. Todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl V. Ąžuolo ir V. Ačienės pasiūlymo – jam komitetas nepritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 74, prieš – 3, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ši pelno mokesčio lengvata, žinoma, kainuos valstybei, tai bus kaip valstybės pagalba, bet turbūt neturėtume atsilikti nuo likusios Europos, ar tai būtų Lenkija, ar kitos valstybės, ir turėtume skatinti pritraukti kuo daugiau investicijų. Žinoma, reikalingas monitoringas, reikalinga po kelerių metų peržiūra, kaip pasiteisino šios lengvatos, kokia kryptimi jos nuėjo, kiek įmonių įsikūrė, bet investicijų turime pritraukti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai ne valstybės lengvata – tai ir mokesčių mokėtojų, nes valstybė gyvena iš mokesčių. Kaip teigia ne vienas ekspertas ir statistika, kapitalo mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių, gal net mažiausi Europos Sąjungoje. Iš pelno mokesčio Lietuvoje surenkama mažiau kaip pusė, kas surenkama mokesčiais perskirstant kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Trečias dalykas. Siūlymas atleisti nuo pelno mokesčio 20 metų į priekį, į ateitį, tai yra penkioms vyriausybėms. Aš labai abejoju, ar šita lengvata išsilaikys tiek ilgai. Ydingi dalykai, kai mes, dabartinis Seimas, primetame kokias nors taisykles kitoms vyriausybėms ir kitiems seimams.
Paskutinis dalykas. Kai tik pasirodė šitas įstatymas, patys Lietuvos verslininkai labai kritikavo šitą dalyką, aš turiu omeny lygiateisiškumo principą. Jeigu į vieną objektą kiek nors investuoju, tai gaunu lengvatą, bet jeigu investuoju į kelis objektus ir galbūt įdedu daugiau pinigų, tai jokios lengvatos negaunu, nes nustatome keistas ribas. Nežinau, kas čia parinko tokias ribas, bet aš manau, kad pirmiausia šitas įstatymas ilgai negyvuos, nes priklausys nuo situacijos. Aš manau, kad vis dėlto būsimos vyriausybės šiek tiek žiūrės į Europos vidurkius, kiek jos surenka mokesčių, o ne taip aklai, prisidengdami, kad tai bus kokia nors investicija, mes priimame šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo. Nuomonės išsiskyrė. Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 4475 pritarimo po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 77, prieš – 1, susilaikė 22. Po svarstymo projektui pritarta.
9.50 val.
Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530(3). Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. Kviečiu pranešėją D. Kreivį į tribūną. Svarstysime pasiūlymus.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Buvo pritarti iš dalies ir bendru sutarimu šis…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Taip pat komitetas…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kitas taip pat yra pritarti iš dalies ir taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 3, 4 ir 5 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6, 7, 8 straipsniai. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso. Motyvai už – E. Gentvilas. Kortelę įsidėkite. Veikia.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai raginu balsuoti už šį įstatymo projektą, nes su inovacijų politika Lietuva atsilieka. Tiek inovacijų iš viešojo sektoriaus finansavimas ateina per mažas ir dar liūdnesnė situacija yra su inovacijų poreikiams pritraukimu iš privataus sektoriaus. Mes žinome Europos Sąjungos politiką, kai atsiranda rimta simbiozė tarp viešųjų pinigų ir privačių pinigų, skirtų inovacijoms, mokslo, technikos eksperimentinei plėtrai. Lietuva, tikrai daugelyje sferų pasirodydama gerai, šioje sferoje atsilieka. Inovacijų skatinimo fondo tikslas ir yra pritraukti lėšų – tiek viešąsias sutelkti, tiek pritraukti privačių lėšų.
Antras dalykas. Yra siekiama mažinti priklausomybę nuo Europos Sąjungos pagalbos pinigų. Mes suprantame, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pradės gauti mažesnes lėšas iš Europos Sąjungos. Turime kurti tą situaciją, modeliuoti, kaip galime savarankiškai užtikrinti mokslo, technologijų eksperimentinę plėtrą ir inovacijų skatinimą.
Kyla klausimų tik dėl tos situacijos, kai šiandien kitu klausimu svarstysime Valstybės plėtros banko kūrimą, kur yra numatyta turbūt „Invegos“ pinigais remtis, gal dabar ir kitų institucijų pinigais, žiūrėsime, kaip čia pakryps. Štai „Invegos“ pinigais ir „Invegos“ administraciniais pajėgumais yra numatytas ir Inovacijų skatinimo fondo veikimas. Dabar mes „Invega“ nukreipiame į Inovacijų skatinimo fondą ir į Valstybės plėtros banką. Aš matau tokią nenuoseklią įstatymų leidybos procedūrą, neapgalvotą žinybinę, ir tuo požiūriu nepakankamai gerai. Bet pats šis įstatymas geras, balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Iš dalies sutinku su kolega E. Gentvilu, kai sako, kad reikia vystyti inovacijas ir reikia prisidėti viešaisiais finansais prie inovacijų skatinimo. Pačia paskirtimi toks įstatymas tikrai reikalingas ir tikrai abiem rankomis balsuočiau už.
Kokia yra problema? Kaip išvadų teikėjas aš tik noriu jas priminti, kad šiuo atveju būtų koinvestuojamos privačios ir viešosios lėšos. Pačiame įstatyme nenustatyta, kokiais pagrindais privačios ir viešosios lėšos yra investuojamos. Nenustatyta, kokiais pagrindais lėšas valdyti atiduodama privačiam sektoriui. Nenustatyta, koks priežiūros mechanizmas, kokie kontrolės mechanizmai. Visa tai yra vykdoma vadinamosiomis finansinėmis priemonėmis. Mano mintis ir mano žinutė yra ta: aš susilaikysiu, nes nėra skaidrumo.
Dabar pasižiūrėkite į kitus fondus, kurie taip pat dabar yra prie „Invegos“. Įeikite į jų puslapį, pasižiūrėkite, ar tikrai yra jų investavimo sėkmė, jų investavimo politika, jų investavimo reikalai. Skaidrumas yra beveik nulinis. Šiuo atžvilgiu kaip išvadų teikėjas komitete ir per kelis klausymus visą laiką to prašiau, kad iniciatoriai įdėtų ir aprašytų.
Kita vertus, juk žinome, ten, kur yra vadinamieji PPP, arba viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo schemos, yra daug nesklandumų, daug nepasitikėjimo. Todėl kontrolė, priežiūra ir skaidrumas yra be galo svarbūs, o šitame įstatyme yra beveik nulinio lygio ir mano, kaip išvadų teikėjo, prašymu iniciatoriai neįdėjo nieko ir neatsižvelgė į šitas pastabas, todėl susilaikysiu. Ateityje, be abejo, galiu iš karto indikuoti, tikrai bus problemų. Kai viešosios lėšos yra investuojamos kartu su privačiomis, bus nematyti arba ir dabar nesimato. Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Investicijų skatinimo fondas yra sena ir daug kur pasaulyje naudojama idėja arba forma, kaip bandyti paskatinti naudojant ir viešąsias, ir valstybines lėšas, investicijas į naują ekonomiką, į naujos ekonomikos kūrimą ir taip toliau. Tuo pačiu metu tai, kas dabar pas mus yra, ką mes darome, tai mes iš tikrųjų tokia disonansine veikla užsiimame. Iš vienos pusės mes lyg ir priimame nutarimą, kad bus įkurtas Valstybinis plėtros bankas, ir lygiagrečiai mes numatome kūrimą lyg ir fondo. Išeina taip, kad vienas kitą ir dubliuoja, ir galų gale labai didelis neaiškumas išlieka.
Taip pat reikia pasakyti, kad visa šita veikla, reorganizavimas arba išteklių ir pastangų koncentravimas vyksta labai silpname rinkų fone, kapitalo rinkos fone. Tai neleidžia įgyvendinti iš tikrųjų didelių, potencialių galimybių, kurios atsiranda ryšium su žymiai platesniu panaudojimu finansinių instrumentų per biržas ir kitur.
Skaidrumas taip pat yra labai svarbus, ką ponas V. Poderys minėjo. Pavyzdys to gali būti, kaip žinote, dabartiniu metu didžiausia ikoninė Vokietijos kompanija „World…“, kuri buvo laikoma pačia naujausia kompanija Vokietijos fintecho ir buvo faktiškai pirmame 30-tuke visų Vokietijos kompanijų, kaip žinote, bankrutuoja šiuo metu, ir ne tik kad bankrutuoja, bet yra apkalinta nesąžininga veikla, apie 4 mlrd. eurų jos aktyvų kažkur paprasčiausiai prapuolė. Tai rodo, kad tokie fondai, kuriami privatūs fondai iš tikrųjų turi labai didelę riziką ir juos tikrai reikia labai smarkiai prižiūrėti, nes paskui… Netgi Vokietijoje, kur kompanija kotiravosi…
PIRMININKAS. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …bankrutavo, įsivaizduokime, aferistų dėka. Taigi, pritariant šitam įstatymo projektui reikia turėti omenyje tuos saugiklius, kuriuos mes turėsime įdėti į…
PIRMININKAS. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Manau, ir kalbantis K. Glaveckas optimizmo nerodo. Akivaizdu, kad šiandien tų fondų yra, rezultatų nėra. Pažiūrėkite į buvusią „Lietuvos energiją“, dabar „Ignitis“, kiek per įvairiausius projektus yra sudeginusi pinigų? Kokią atsakomybę prisiėmė? Įvairiausi dronų parkai, dar kažkokios vėjo jėgainės kažkur Lenkijoje ar Norvegijoje. Projektai neįgyvendinti, pinigų nėra. Atsakomybės niekas neturi. Tuo labiau kad šitą fondą visiškai pagal savo nuostatas kuruoja „Invega“, ne tik „Invega“, bet yra mokslinių tyrimų agentūra, kuri tuo pačiu užsiima. Man atrodo, kad jeigu yra kuriamas bankas, vėliau tas įstatymas, tai sujunkime šitas visas investicijas į vieną instituciją, gal bus skaidriau, gal labiau kontroliuos, bus daugiau kontrolės. O čia draugų ratas susikurs sau geras darbo vietas, ir manau, kad ten viršūnėlėse bus po 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimas ir, be abejonės, gaus dalį pinigų, kuriuos ištaškys, ir niekas neatsakys. Tikrai šitaip negalime elgtis su valstybės pinigais.
PIRMININKAS. Motyvai už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pritarti šiam įstatymui, ne vieno tokio fondo veiklą mačiau užsienyje. Mūsų investicijos į smegenis yra tikrai nepakankamos ir tai mums padėtų strategiškai tas lėšas skirti ten, kur seniai valstybei reikia. 30 metų iš eilės mūsų investicijos į mokslą ir tyrimus yra tiesiog pasibaisėtinai mažos. Mes bandome lygiuotis į Šiaurės šalis, bet tik žodžiais, o ne darbais. Labai sveikinu iniciatyvą ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat balsuosiu už to fondo steigimą, bet tikrai nesu sužavėtas ta teisine forma, kuria jis yra steigiamas. Lieka labai daug teisinių neapibrėžtumų, pavyzdžiui: fondas valdomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mes, kaip įstatymo leidėjai, nieko nepasakome apie jo valdymą. Arba pats fondo steigimas – pasakoma, kad fondas steigiamas pagal sutartį, kurią sudaro atsakinga ministerija, Finansų ministerija ir fondo valdytojas. Trys steigėjai garantuoti, ir prie šios sutarties gali prisijungti kiti asignavimų valdytojai. Vadinasi, visos biudžetinės įstaigos, visi asignavimų valdytojai gali pulti ir urmu prisijungti prie to fondo, nes parašyta: gali prisijungti. O kas uždraus? Nepasakyta, jog kas nors gali neleisti.
Beje, čia nepasakyta, kad kokie nors privatūs fondai galėtų dalyvauti ir padaryti biudžetinio ir privataus finansavimo sinergiją. Tik biudžetiniai subjektai. Žodžiu, kryptis kaip ir gera, bet, man atrodo, nėra apmąstytas paties fondo veikimas, nebent jis yra projektą teikusios viceministrės J. Rojakos galvoje daugmaž suvoktas, nes kiek mes beprašėme Ekonomikos komitete, kad iš jos galvos kažkaip persikeltų į teisinę formą, sunkiai tai pavyko. Šiame galutiniame projekte per didžiausius vargus atsirado šiek tiek konkretumo, bet tikrai įspūdis lieka nekoks.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4530) priimtas. (Gongas)
10.02 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 14, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4531(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo 14, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4531. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys D. Kreivys. Prašom į tribūną, yra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas ir komiteto nuomonė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Komiteto išvada – nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė ir išdėstė argumentus. Su tokiu nepritarimu galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. K. Glaveckas – motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Kolegos, iš tikrųjų reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui, tik aš noriu tokią pastabą, mažą remarką padaryti. Šiuolaikinės technologijos ir investicijos, turinčios didžiausią pridedamąją vertę, dažniausiai orientuojamos į skaitmeninimą. Akivaizdu, kad skaitmeninės technologijos, įskaitant ir blockchain technologijas, įskaitant ir pinigų, valiutų, bitkoinų ar kitokių instrumentų leidimą, yra labai patrauklios ir gali būti tam tikrą laikotarpį, trumpą laikotarpį labai pelningos, o kitą laikotarpį gali būti labai nepelningos. Yra gana didelė rizika. Todėl pritariant šitam projektui, be abejo, reikia turėti omenyje, kad visos šiuolaikinės technologijos nėra iki galo išbandytos ir tai rodo daugelis pavyzdžių, kuriuos mes dabar galime rasti pasaulinėse finansinėse rinkose ir atskiruose projektuose – hush fonduose, trust fonduose ir kitokiuose instrumentuose, kurie vienu metu labai smarkiai augo, o dabartiniu metu papuolė į dideles bėdas, todėl siūlau turėti tą omeny. Aišku, palaikyti reikėtų, nes mes jau per daug atsiliekame nuo pasaulinių kapitalo rinkų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Balsuojame dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo 14, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4531) priimtas. (Gongas)
10.06 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4402. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys. Visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4402) yra priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio Plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projektas Nr. XIIIP-4966(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projektas Nr. XIIIP-4966. Priėmimas.
V. Ąžuolas – dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar reikia balsuoti? Nereikia. Pritariame pusės valandos pertraukai bendru sutarimu.
10.08 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4949(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4949. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, todėl pranešėją R. Karbauskį… atsiprašau, A. Širinskienę kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas. Prašau V. Baką pristatyti pasiūlymą.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo Lobistinės veiklos įstatymu tarsi deklaruojamas tikslas išskaidrinti per kryžminį deklaravimą lobistų ir tų, kuriems yra daromas poveikis, santykius, bet kitu straipsniu siūloma daryti išimtis ir nelaikyti lobistinėmis organizacijomis tokių organizacijų, kurios dalyvauja kuriant viešąją naudą. Lyg ir gražiai skamba, lyg ir yra sakoma, kad čia yra „Caritas“, kitos organizacijos, bet iš tikrųjų tokiu būdu paliekama spraga, kad būtų pridengta neteisėtą lobizmą darančių asmenų veikla. Pavyzdžiui, galima bus įkurti kokią nors viešąją įstaigą, pavadinti ją žmogaus teisių ir dar pridėti galūnę, parašyti įstatuose, kad gina žmogaus teises, bet iš tikrųjų ta organizacija vykdys lobistinę veiklą. Ir iš tikrųjų tokių pavyzdžių buvo tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tiek kituose komitetuose.
Mano siūlymas yra toks. Šitų pataisų esmė yra tokia, kad jeigu asmenys kuria viešąją naudą, jie ir nesiregistruos lobistais, tai yra neužsiima lobistine veikla, jie ir nesiregistruos. Bet jeigu savo turiniu jie vykdo lobistinę veiklą, atstovauja atskirų grupių interesams, tą turėtų deklaruoti. Antras momentas, Mes visiškai nepagrįstai visą verslą a priori paverčiame tokiais neviešosios naudos kūrėjais. Pagal šitą įstatymą, pavyzdžiui, jeigu verslas atstovauja verslo sąlygų interesams…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). …jis visais atvejais nekuria viešosios naudos.
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). Verslas nekuria viešosios naudos. Aš siūlyčiau pritarti mano pataisai ir nepalikti landų.
PIRMININKAS. Laikas. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad yra 29? (Balsas salėje: „Ne.“) Balsuojame. 29 pritariantieji, kad būtų svarstoma V. Bako pataisa.
Balsavo 75 Seimo nariai, už yra tik 11. Pataisa nesvarstoma. Taigi 7 straipsnį galime priimti bendru sutarimu be šio pasiūlymo. P. Urbšys – replika.
P. URBŠYS (MSNG). Replika. Kad būtų aiškiau, nes gerbiamo Seimo nario V. Bako… norite išskaidrinti, bet, man atrodo, jis pasirinko ne šitą straipsnį. Šitas straipsnis, kurį siūlė išbraukti, susijęs su nevyriausybinėmis organizacijomis. Nevyriausybinių organizacijų statusas yra apibrėžtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Bet kažkodėl nebuvo paliestas kitas straipsnis, kuris susijęs su asocijuotomis struktūromis, kurios turi specialų įstatymą. Čia kažkas panašaus gali atsirasti, apie ką kalbėjo Vytautas, bet Seimas teisingai apsisprendė, kad šiuo atveju nereikia nevyriausybinių organizacijų laikyti lobistinėmis, nes tarptautinėje teisėje tai yra advokacija.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos – taip, o dėl diskusijos – ne, žodžio nesuteiksiu. Jūs ką tik kalbėjote, Vytautai Bakai. (Balsai salėje) Buvo paminėta, kad kolega. Kalbėkite.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš, tiesą sakant, dėl vedimo tvarkos, nelabai suprantu naują praktiką. Mes lyg ir buvome sutarę Seime, kad priėmimo metu dėl pataisų svarstymo nereikia atskirai balsuoti, bet dabar kažkas pasikeitė. Na, gerai. Reaguodamas į kolegą P. Urbšį, noriu pasakyti – paskaitykite Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, ten nėra detaliai apibrėžtos sąvokos, kas yra viešosios naudos gavėjai. Tokį statusą pagal įstatymą suteiks Vyriausybė. Taigi Vyriausybė Lietuvoje nuo šiol ir spręs, kas yra lobistai, o kas ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos jūs jau pasakėte ir buvo sutarta tik dėl pirmojo projekto bloko, kad 29 yra, o dėl kiekvieno projekto aš turiu klausti Seimo, ar yra 29 pritariantys. Šiuo atveju nebuvo.
Taigi visam 7 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti. Bendru negalime. Gerai, balsuojame dėl 7 straipsnio.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 75, prieš – 5, susilaikė 11 Seimo narių. 7 straipsniui pritarta balsuojant.
8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Gerbiami kolegos, jūs diskutuoti gal galėtumėte išeiti kur nors už salės ribų? 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10, 11 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16, 17 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Įstatymo įsigaliojimas – naujos redakcijos 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsuosiu už, nes man, kaip politikui, svarbiausia yra visuomenės požiūris į svarstomą projektą. Kiek aš galiu spręsti, visuomenė turi daug pozityvių lūkesčių dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Įsivaizduojama, kad tai esmingai pagerins teisėkūros procesų skaidrumą, sumažins visokias neteisėtas įtakas tam procesui. Kai kurios įstatymo nuostatos, neabejotina, prie to gali prisidėti, sakykim, fiksuota juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą. Tai pakankamai neblogai, manau, čia išspręsta.
Bet, kaip žinome, daugiausia visi čia akcentuojame santykių su lobistais deklaravimą. Čia, kolegos Seimo nariai, turėsime vargo. Aš kviečiu atidžiai perskaityti, kas yra parašyta toje vietoje. Reikės deklaruoti ne tik fizinius susitikimus su lobistais, bet ir jų raštu gautus pasiūlymus, pastabas dėl įstatymų projektų, nes parašyta, kad reikia deklaruoti aptarimą, kai gaunami raštai net elektroninėmis priemonėmis. Jeigu mesendžeriu gausite kokią pastabą dėl teisės aktų projektų ir jūs parašysite, kad čia nesąmones rašo, tai jau yra aptarimas ir tai turėsite deklaruoti.
Prisiminkite, kai tenka susidurti su ypač aktyviais lobistais, pavyzdžiui, dėl važiavimo dviračiu per perėjas, kai turbūt visi kasdien gaudavote po kelis raštus iš M. Kučinsko. Turėsite tikrai per dieną kokią valandą skirti, kad visa tai kruopščiai deklaruotumėte. Štai ta perspektyva šviesioji. O R. Karbauskis, manau, tikrai šypsosi, nes jam, kaip Agrokoncerno vadovui, turinčiam visokių interesų, nereikės labai…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …stengtis deklaruojant, kaip jis…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …tuos interesus aptaria su Seimo nariu R. Karbauskiu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mano pastabos tokios pat kaip J. Razmos, o išvados – balsuoti prieš, skirtingai, negu kolega Jurgis. Žiūrėkite, lobistas… Teko dirbti Europos Parlamente, susidurti su lobistais. Lobistas yra pajamų iš atstovavimo uždirbantis fizinis ar juridinis asmuo. Žiūrėkime praktiškai. Šiandien koks nors lobistas fizinis asmuo vieną dieną atstovauja gamtosaugininkų nevyriausybinei organizacijai, kitą dieną – pacientų organizacijai, trečią dieną – kokiai nors verslo asociacijai. Jis, kaip plataus profilio lobistas, gauna pajamų, užsidirba ir yra profesionalus registruotas lobistas. Esamas įstatymas privers kaip lobistus registruotis pačią gamtosauginę organizaciją, pačią pacientų organizaciją ir tą pačią verslo asociaciją – jie gali būti labai siaurame sektoriuje veikiantys juridiniai vienetai. Įsivaizduokime tą gamtosauginę organizaciją, kuri neturi nė vieno apmokamo darbuotojo, tai tiesiog visuomenininkų sambūris, ir privalės kažkas iš jų tapti registruotu lobistu, užsidirbti pinigų. Iš ko? Iš savo kolegų, nevyriausybinės organizacijos narių. Ką iki šiol darė visuomeniniais pagrindais, turės pasiimti pinigus ir tapti lobistu. M. Kučinsko pavyzdys labai geras. Aš nežinau, ar ten už jo stovi išvis kokia nors organizacija, bet M. Kučinskas akivaizdžiai daro įtaką įstatymų priėmimui, ir jam, atrodo, pavyks. Tai M. Kučinskas privalės registruotis lobistu ir labai greitai bankrutuos, nes jis niekam daugiau ir neatstovauja.
O pats įstatymo priėmimas rodo mūsų įstatymų leidybos spragas. Gulėjo gal metus stalčiuje, kol nebuvo sulaikytas V. Sutkus, ir tada aplombas, rėkia – opozicija, žinau, mums trukdys, bet R. Karbauskis ryžtingai pateiks šį įstatymo projektą. Štai tokį ir turime projektą.
PIRMININKAS. Laikas! Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų balsuosiu už šį įstatymą, nes neskaidrus lobizmas yra agresyviausia korupcijos forma. Mes smerkiame lobistus, tai yra tuos, kurie daro poveikį politikams ar sprendimų priėmėjams, tačiau mes visiškai nutylime apie tuos, kuriems daromas tas poveikis. Nėra nei bylų, nei sulaikymų, kai kalbama apie tuos, kuriems tas poveikis daromas. Aš tikiuosi, ši situacija pasikeis, negalime sakyti, kad vien ponas V. Sutkus yra lobistas. Jis pas kažką ėjo, mes kol kas apie tai nežinome.
Bet aš nuo dviračių noriu sugrąžinti, mes čia taip šnekamės, į tikrovę. Kolegos, neteisėto lobizmo žala matuojama milijardais eurų. Neteisėto lobizmo tikslas – politinį procesą, kuris šiaip jau yra viešųjų reikalų tvarkymas, siekis išnaudoti asmeninei naudai gauti. Kitaip tariant, politika paverčiama siaurų interesų tenkinimo ir pelnymosi įrankiu. Ir tai daro ne vien lobistai, bet ir tie, kurie tame procese dalyvauja.
Pavyzdžiui, be dviratininkų, kurių čia kai kas labai bijo, yra tokie projektai, garsūs pavyzdžiai, tai yra „Leo LT“, „Rubicon“, „MG Baltic“ savininkų veikla. Visa tai yra neteisėto lobizmo arba šešėlinio lobizmo aktai. Kviečiu nepamiršti, kad neteisėtas lobizmas apima ne tik vidaus procesus, jis apima ir poveikį, kuris mums daromas iš išorės. Pavyzdžiui, „Rosatom“ arba kitų energetikos įmonių lobistai siekia, kad Lietuva niekada neįgyvendintų savo energetinių projektų. Kiti lobistai siekia, kad įvyktų pokyčiai transporto, mūsų strateginio transporto sektoriuje.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). Taigi, kolegos, nejuokaukite apie dviračius, tai yra rimtas projektas. Jis yra skylėtas, taip, leidžia išvengti dėmesio…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …bet iš esmės tai žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš –V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man rodos, šiame Lobistinės veiklos įstatyme mes galime atpažinti visas mūsų teisėkūros problemas. Visų pirma, tai yra proginis įstatymas. Prie jo grįžta po vienos rezonansinės istorijos. Antra, kaip ką tik jau sakė kolega, kuris agitavo už jį, jis yra skylėtas, jį reikės taisyti, jis yra ydingai suformuluotas. Šiandien jį teikia žmonės, kurie per kelis mėnesius neregistruoja nė vieno susitikimo su lobistais, tai parodo tam tikrą veidmainiškumą.
Ar jūs manote, kad kiekvieną žinutę, gautą per mesendžerį, per socialinius tinklus, tie patys žmonės dabar ims karštligiškai deklaruoti? Liberalų sąjūdžio frakcijos žmonės, atstovai čia, Seime, esame tie, kurie dažniausiai ir daugiausiai deklaruojame savo susitikimus su visomis interesų grupėmis. Tą galima daryti savanoriškai. Šiandien priimdami tokį įstatymą mes sukuriame dar vienas nesunešiojamas klumpes tiek politikams, tiek ir patiems įvairių interesų atstovams ir tiesiog užsidedame varnelę, kuri praktikoje neveiks. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes tam tikra prasme savo įstatymų leidybos praktikoje esame faktiškai visos planetos priekyje. Jeigu visą tą įstatymą, pavyzdžiui, perkeltume į kitas valstybes, į Ameriką, į Europos Sąjungos, tai neabejotinai jos nukentėtų daug labiau nei nuo koronaviruso.
Ką aš turiu omenyje. Šis įstatymas savo esme, nors iš tikrųjų ir yra geras ketinimas, bet turinio požiūriu įveda visiškai naują biurokratinį arba paragrafinį valdymą, arba bandymą valdyti santykius, kurie yra nevaldomi tokiu būdu. Juos reikia visiškai kitaip valdyti ir jie yra savaiminis dalykas, turi būti taikomas valdymas. Taigi aš manau, kad šis įstatymas, nors ir užsirašiau pasisakyti už, bet tiesiog nepraleidau progos pasakyti, kad jis yra tiek pažangus, kad jis yra nenaudingas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, korupcinis kvapas mūsų valstybėje nekoks, nors buvo garsiai deklaruota, jog ateina ta politinė jėga, kuri išskaidrins politinės korupcijos aplinką. Šios politinės jėgos vadas, tapęs Lietuvos viršininku, į dienos šviesą traukia visus, kurie nebuvo susieti su juo. O tie, kurie buvo susipynę su jo verslo interesais, ir liko neliečiami. O tie, kurie išdrįsdavo suabejoti jo ar jo globotinių skaidrumu, sulaukdavo susidorojimo ir keršto. Kai kvapas nekoks, tai reikalingas dezodorantas, oro gaiviklis, kuris nors prieš rinkimus pagerintų šį kvapą. Šiai funkcijai labai tinka priimamas Lobistinės veiklos įstatymas su išreklamuotu dekoratyviniu kryžminiu deklaravimu, kuris neva padės kontroliuoti politikus ir lobistus. Nors dauguma šioje salėje netiki, kad tie, kurie nori sudaryti nešvarų sandėrį, norės vienas kitą pakišti, bet vis tiek dauguma balsuos už kišamą fiktyvų kryžminį deklaravimą. Esu prieš tokį žmonių mulkinimą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Bilotaitė. (Šurmulys salėje)
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tai reikia pasakyti, kad ne tik kad yra pasiektas dugnas, bet jis jau yra pramuštas. Jeigu žvelgsime į situaciją, kai matome tokius ministrus kaip J. Narkevičius, kuriems iškeliami tokie įvairūs įtarimai, skandalai, ir jie, nepaisant to, vis tiek laikosi įsikibę savo postų, tai aš nežinau, apie kokį skaidrumą mes galime kalbėti. Taip, paskutiniai skandalai iš tikrųjų lobizmą padarė neigiamu baubu ir tai yra suprantama. Bet, kita vertus, pats lobizmas nėra toks jau blogis, jeigu jis yra naudojamas žmonių, kurie turi gerų interesų. Bet kai viskas yra daroma po kilimu, kai yra paminamas viešasis interesas ir atstovaujama tik siaurų grupių interesams, mes matome rezultatą ir todėl šiandien tas įstatymas ir yra ant mūsų stalo. Bet aš tikiuosi, nepaisant tų visų dalykų, konteksto, aš tikiuosi, kad šis įstatymo projektas vis tiek bus postūmis ir mes turėsime daugiau skaidrumo. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. (Skambina varpeliu) Gerbiami kolegos, gerbkime ir kitus. Povilai Urbšy, geltona kortelė. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, visada, kiek analizavau lobizmo situaciją Lietuvoje, esu tvirtos nuomonės, kad mums iš tikrųjų šios pilkos zonos tas taisykles derėtų ir derėjo suformuluoti daug anksčiau, bet tos taisyklės turi būti suformuluotos ne dėl akių, bet labai aiškiai apibrėžiant, kas yra lobistas, kas yra paprastas žmogus iš visuomenės, kuris siekia, kad viena ar kita jo problema būtų išgirsta, kas yra kažkokios visuomeninės, pilietinės organizacijos. Tai yra skirtingi dalykai. Dabar su šia pataisa mes tarsi imame ir imituojame veiklą. Ir dar, kai imame ir imituojame tą veiklą, mums patiems teks tuos imitacinius dalykus vykdyti. Tai dabar pagalvokite, daugybė iš jūsų, kolegos, gaunate didžiulį srautą elektroninių laiškų, didžiulį srautą mesendžerio žinučių iš paprastų žmonių, tai jie nėra lobistai. Jie yra tie žmonės, kurie susiduria su tam tikromis problemomis mūsų valstybėje ir mėgina apie tas problemas mus informuoti tam, kad mes girdėtume, tam, kad mes nebūtume atitrūkę nuo žmonių. Kita vertus, yra tie atvejai, apie kuriuos kalbėjo kolega V. Bakas. Tai yra „MG Baltic“, tai yra kiti didžiuliai, stambūs lobistai, kurie siekia paveikti Seimą, kad būtų priimti vieni ar kiti sprendimai. O kai tie ryšiai yra nedeklaruojami, tai yra nusikalstama ir valstybei labai žalinga veikla, kuri atneša šimtus milijonų žalos. Bet šiomis pataisomis mes tų problemų neišsprendžiame, mes tiesiog viską supainiojame ir padarome papildomą dirbtinį apkrovimą kiekvienam Seimo nariui ir jo padėjėjui. Ar mes, kaip Seimas, turėtume spręsti problemą nuosekliai, ar mes turėtume ją imituoti? Ką mes kalbame apie tą patį kryžminį deklaravimą? Jis yra perteklinis ir neaiškus. Dėl to kviečiu susilaikyti ir kartu visoms partijoms kolektyviai vienąkart spręsti šią problemą.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Lobistinės veiklos įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95, užsiregistravo 97: už – 61, prieš – 8, susilaikė 26 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3052(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3052(2) priėmimas. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra pateikta, juos galime priimti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Pristatykite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, kadangi kryžminiam deklaravimui yra pritarta Lobistinės veiklos įstatyme, siekiant suvienodinti lydimuosius teisės aktus, tas pats principas atkartojamas ir Teisėkūros pagrindų įstatymo tekste.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt bendru sutarimu galime tikėti, kad A. Širinskienė turi 29 palaikančius, kad būtų svarstomos jos pataisos? Čia yra įstatymų suderinimas, tad siūlau pritarti tam bendru sutarimu. Ačiū už pritarimą. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Bendru sutarimu pritarėme. Tada ir visam 3 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti.
4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, taip pat A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lygiai taip pat šiuo atveju siekiant suderinti teisės aktus ir buvo pateiktas pasiūlymas dėl tų pačių priežasčių, kaip anksčiau minėjau.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, mes galime taip pat pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Ir visam 4 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Motyvai dėl viso, Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 85: už – 68, prieš – 2, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3052) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3053(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3053(2) priėmimas. Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. Yra redakcinė Teisės departamento pataisa, jai pritariame. Komitetas pritaria. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas nuo 2021 m. sausio 1 d. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 83: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3053) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4012(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.4 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4012. Priėmimas. Kviečiu G. Kindurį. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien priėmė papildomą išvadą dėl Teisės departamento pastabos. Teisės departamentas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, apie kurio pakeitimą kalbama, jau yra įsigaliojęs nuo Naujųjų metų, todėl turi būti keičiamas būtent to paties įstatymo 17 straipsnis. Todėl komitetas atsižvelgė į šią pastabą ir išdėstė taip, kad 1 straipsnis yra 17 straipsnio pakeitimas. Nuostata yra papildyti 17 straipsnio 1 dalį būtent 20 punktu, o ne 19 punktu, nes 19 punktas jau yra galutinėje įstatymo redakcijoje, būtent dėl to tada dar pakeisti ir įstatymo pakeitimo projektą – išbraukti žodžius „pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275“. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu keičiamas įstatymo pavadinimas. Mes galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4012) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke.
10.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio Plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projektas Nr. XIIIP-4966(2) (priėmimo tęsinys)
Mieli kolegos, kaip mane jau ir informavo, praėjo pusė valandos ir mes galime grįžti prie darbotvarkės 1-5 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ projekto Nr. XIIIP-4966(2). Priėmimas. Yra Seimo Teisės departamento redakcinė pastaba, komitetas jai pritarė. Daugiau neturime pasiūlymų, kuriuos galėtume apsvarstyti pagal nustatytą gautų pasiūlymų pateikimo laiką.
S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai yra nenormatyvinis Seimo nutarimas, jis prilyginamas Seimo rezoliucijai. Jam negalioja laiko tarpas, kada gali būti registruojami pasiūlymai. Prašyčiau svarstyti vakar registruotus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Deja, kaip mane informuoja ir Sekretoriatas, vis dėlto Seimo nutarimui taikomos ir įstatymo, būtent įstatymo, nustatytos normos, todėl jūsų pasiūlymo svarstyti negalime. O nutarimai svarstomi skubos tvarka.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš esmės visame pasaulyje keičiama paradigma. Mes traukiamės nuo tos politikos, kai iš esmės draudžiama valstybės aktyvi ekonominė veikla ir daugeliu sprendimų, kaip pavyzdį galima paimti tuos pačius vidaus sandorius…
PIRMININKĖ. (Gongas) Atsiprašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …mes vis labiau atlaisviname valstybės ekonominę veiklą. Tai darome ne dėl to, kad turime kažkokius keistus ideologinius motyvus arba atsigręžiame į praeitį. Mes visi esame absoliutūs praktikai. Mes žiūrime, kaip veikia vienos ar kitos rinkos, matome rinkų veikimo pliusus ir minusus ir ten, kur reikia, valstybės spaudimas turėtų atsirasti. Tai daro ir skandinavai, ir amerikiečiai, ir visos pažangios šalys. Jeigu mes matome, kad vaistų rinkoje turime problemų, didiname vienokį ar kitokį valstybės spaudimą tam, kad problemų sumažėtų.
Bankų sektoriuje tų problemų tikrai yra labai daug. Yra simptomiškas turbūt garsiausio Lietuvos bankininko G. Nausėdos nuomonės pasikeitimas, kai, kaip bankininkas, jis prieštaravo valstybinio banko kūrimui, kaip Prezidentas, jis ne kartą išreiškė poziciją, kad valstybinis bankas būtų vienas iš variantų sprendžiant sistemines problemas – ir kapitalo prieinamumo smulkiam verslui, ir regionų nuolatinio diskriminavimo iš bankų, ir kitas problemas. Ypač dabar krizės metu jų tikrai nemažai. Manau, kad žingsnis po žingsnio, deklaruojant aiškius politinius prioritetus, galima padaryti daug naudos ir mūsų verslui, ir mūsų gyventojams. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano nuomonė skirtinga nuo T. Tomilino. Aš manau, kad šis valstybinio banko steigimas Seimo nutarimu tiesiog oro virpinimas manipuliuojant žmonių jausmais, nepasitenkinimu komerciniais bankais ir dideliais įkainiais, kai neturi realiai jokių idėjų ar priemonių konkurencijai finansų sektoriuje didinti ir situacijai realiai pakeisti. Šitas darinys nebus tradicinis bankas taip, kaip žmonės jį supranta ir kaip jūs jį apibūdinate įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Todėl jūsų sukelti lūkesčiai dėl mažesnių būsto palūkanų ar paslaugų įkainių neturi jokio pagrindo, nes tai bus labiau verslo kreditavimo fondas, dėl savo prigimties turintis tiesiog potencialo tapti politinės korupcijos židiniu.
Priminsiu, kad tokia idėja jau buvo 2016 metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje. Praėjo 3,5 metų, tačiau matome, kad rezultato realiai nėra. Todėl bandymas vėl mojuoti valstybinio banko vėliava prieš 2020 metų Seimo rinkimus yra tiesiog nenuoširdus.
Galų gale Vyriausybei nereikia Seimo paraginimo ar Seimo nutarimo tam, kad būtų įsteigtas toks valstybinis plėtros bankas. Jei būtų reali politinė valia, valstybinis bankas jau seniai būtų buvęs įsteigtas, tačiau kadangi tokios politinės valios nėra, tai kas belieka? Belieka imituoti procesą prieš kiekvienus rinkimus. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – motyvai už. K. Glavecko nėra. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kad reikia valstybės plėtros banko, reikalinga, kad valstybė dalyvautų kredito įstaigų kapitale, tai patvirtino daug išvadų. Tai patvirtino ir krizės tyrimo išvados, tai patvirtino ir darbo grupė, kuri buvo BFK organizuota dėl finansinių paslaugų prieinamumo regionuose, ir tai patvirtina netgi pačios Bankų asociacijos atstovai, kurie pritaria, kad valstybė turėtų kurti tokį banką, kad valstybė turi rūpintis ne vien pelningumu ar dideliu pelnu tokio banko, o valstybė turi rūpintis, kad finansavimą gautų tie, kuriems kiti nebesuteikia.
Pavyzdys. SVV įmonė, smulkusis vidutinis verslas – 70 % paraiškų atmesta, paskolos iki 30 tūkst. eurų. Didieji bankai iš jų paprasčiausiai išeina. Paskolos iki 1 mln. eurų. Net iš tų išeina, o tai yra visas mūsų, deja, ekonomikos variklis. Netgi kaip Vokietijos finansų ministras sako, smulkusis ir vidutinis verslas yra labai svarbi valstybės dalis. Mes tą turime suprasti. Turime suprasti, kad jeigu verslas negaus finansavimo, negalės pasiskolinti, jis negalės dirbti. Vadinasi, negalės ir mokėti mokesčių valstybei.
Pavyzdžiai, kai pats verslas Biudžeto ir finansų komitetui rašė. Kaip pavyzdys: „Invegos“ teikiama garantija – 80 %, o bankas paprašo dar 100 % užstato, viską užstatyti, ką turi, ir dar pasirašyti vekselius. Pavyzdys statybų bendrovės, kurios nebegauna apyvartinėms lėšoms, nors turi pasirašytas renovacijos sutartis, bet negali dirbti. Deja, bet taip yra. Kovidinė situacija tai tik patvirtino ir pagilino.
Nebeturime kitos išeities kaip tik eiti prie tiesioginio skolinimo ir sukurti priemones, kad verslui būtų galimybė pasiskolinti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, kaip ir pagonių amžinoji ugnis, valstybinis bankas atliks simbolinę, o ne praktinę funkciją. Kaip ir amžinąją ugnį, valstybinį banką reikės nuolatos kūrenti, tik ne malkomis, o valstybės gyventojų, mokesčių mokėtojų, pinigais. Pinigų reikės daug.
Finansų ministras atkreipė dėmesį, kad jeigu norime ne tik iškabos, reikės maždaug milijardo eurų tam, jog bankas galėtų konkuruoti su kitais dideliais skandinaviškais bankais, veikiančiais čia, Lietuvoje, ir tam, jog galėtų turėti bent kokią, o ne simbolinę įtaką.
Atkreipsiu dėmesį, kad jau ir dabar valstybė turi atsakomybę už nemažai sričių: švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, bet net ir su esamomis nesugeba susitvarkyti tinkamai. Pasižiūrėkite į Seimo, Vyriausybės reitingus. Jie išlieka rekordinėse žemumose. Tai rodo, kad valstybė nesugeba tvarkytis su jai pavestomis funkcijomis ir sritimis, o dabar, greta tų sričių, dar nori prisiimti ir naujų – šiuo atveju finansavimo, valstybinio banko kūrimo.
Didžioji bėda su tokiomis iniciatyvomis ir tokiais projektais yra politinė korupcija. Dauguma Centrinės ir Rytų Europos šalių pardavė valstybinius komercinius bankus matydamos, jog paskolos dažnai yra politiškai motyvuotos – duodamos giminaičiams ar partijai lojaliems žmonėms, lojalioms įmonėms.
Taigi, siekiant išvengti tokių korupcinių skandalų, išvengti mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo ir tokių simbolinių ugnių kūrenimo prieš rinkimus, kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytė-Nielsen. Atsiprašau, jūs prieš. M. Puidokas – motyvai už. Po to kalbės Viktorija.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, mūsų Prezidentas G. Nausėda pritaria, kad padėtis bankų rinkoje verčia spręsti dėl tokio banko steigimo. Lietuvai iš tikrųjų reikėtų susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje. Tokį patį atsakymą dėl tokio banko poreikio ir naudos valstybei gavau su kolegomis mokslininkais analizuodamas Pietryčių Azijos šalių pavyzdžius. Tą matome ir iš kitų šalių, sėkmingų šalių, pavyzdžių.
Primenu, kad svarstyti galimybę kurti valstybinį banką pasiūlė ir 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Realiai dabar turime Lietuvoje pustrečio didesnio banko, tad kitų gerų sprendimų variantų mums neliko. Lietuviškų bankų rinkoje nėra arba jie silpni, išauginti bankus iš didelių… tiksliau, iš mažų iki didelių svarbių žaidėjų reikia laiko. Prisikviesti atsakingų užsienio žaidėjų pas mus buvo bandoma daugybę metų – nepavyko.
Tenka patvirtinti ekspertų žodžius, kad dabar Lietuvoje veikiantys bankai nėra socialiai atsakingi, todėl valstybinis bankas galėtų būti draugiškas aplinkai, socialiai atsakingas ir skaidriai bei efektyviai valdomas. To labai reikia, nes tada ir užsienietiški bankai privalės pasitempti. Šiuo metu jiems menkai skauda širdį dėl lietuviško verslo augimo ir stiprėjimo. Paradoksalu, kai palūkanos už paslaugas ženkliai skiriasi net Lietuvoje ir Lenkijoje, tie verslai, kurie gali, bando skolintis tenai, o ne Lietuvoje.
Valstybinis bankas turėtų išlikti nuosaikiai pelningas, o kitos jo veiklos kryptys turėtų būti nukreiptos į bendruomenes, žmones, gamtos išsaugojimą. Šito dabar mūsų šalyje veikiantys bankai nedaro. Deja, jie dabar vis dažniau primena tik pelno siekiančius laisvosios rinkos stambius plėšrūnus. Jie privalo gauti impulsą keistis, nes dabar jų gaunamas daug didesnis už Europos Sąjungos vidurkį pelnas keistis neskatina. Žmonės apmokestinami už kiekvieną suteikiamą mažiausio banko paslaugą…
PIRMININKĖ. Mindaugai, laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …tad esame nusipelnę… .
PIRMININKĖ. Dėkoju, jau leidome maksimaliai. Viktorija. Jos nematau. Yra S. Gentvilas. Prašom. Motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiame priešrinkiminiame teatre turbūt argumentai nenori būti išgirsti, bet aš juos išsakysiu.
Paskutinis Lietuvos valstybinis bankas – Lietuvos žemės ūkio bankas – buvo privatizuotas 2002 metais. Tuomet ir R. Karbauskis buvo Seimo narys, ir tuomet buvo nemažai ministrų, tokių kaip J. Bernatonis, L. Linkevičius, Vyriausybėje. Tie patys ministrai, ta pati Vyriausybė, tie patys Seimo nariai pritarė tuomet už juokingą 71 mln. eurų, atsiprašau, litų, kas yra 20 mln. eurų, pardavimui Vokietijos kitam bankui pagrindinio trečio didžiausio Lietuvos banko pagal tuometinę kapitalizaciją privatizuoti. Priminsiu, kad tada palūkanų normos, Lietuvos banko duomenimis, buvo skolinantis litais – 6,6 %, JAV doleriais – 5,8 %, bet tada nei R. Karbauskis, nei gerbiami socialdarbiečiai ministrai nematė reikalo išlaikyti valstybinį banką, pardavė jį už 20 mln. eurų. Tokia ta istorija.
Dabar reikia 1 mlrd. eurų, kad dvejų metų laikotarpiu įsteigtume normalų, veikiantį banką. Ir bankai nėra steigiami Seimo nutarimais, bankai steigiami įstatymais. Ir visa tai, ką jūs darote, yra priešrinkiminis farsas. Nes ką iš tikrųjų jūs turėjote padaryti per šią kadenciją, tai privilioti nors vieną lenkišką banką.
Tą banką kvietė tiek premjeras, tiek Prezidentas, bet aiškus atsakymas, kodėl tokie bankai nesikūrė Lietuvoje. Yra S. Jakeliūnas ir jūsų leista demagogija. S. Jakeliūnas pasakė Skandinavijos bankams: jūs turite parsiduoti. Neaišku kam, gal rusams. Trys atakos prieš „Revolutą“, nė viena nepasiteisino. Bankų aktyvų apmokestinimas. Koks protingas užsienio investuotojas steigtųsi tokioje valstybėje, kur tokie demagogai valdžioje. Vienintelė galimybė yra išlikti…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. Mes neišjungėme mikrofono.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Bet jūs pabaikite paskutinį sakinį.
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu sprogdinti rinkimų burbulus ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū, Simonai. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Užsirašiau kalbėti už, nes aš pritarčiau minčiai apsvarstyti Valstybinio plėtros banko kūrimo galimybę, jeigu nutarime būtų parašyta, kad pavedama Vyriausybei padaryti rimtą kaštų ir naudos analizę, įvertinti kitų šalių patirtį, įvertinti, kas geriau, ar dabar esanti mūsų įvairių fondų ir agentūrų sistema, kuri atlieka panašią funkciją, „Invega“ ir kitos. Ir kad Vyriausybė tai išanalizuotų ir pateiktų Seimui išvadą. Manau, tai būtų racionalus sprendimas, ir tada mes galėtume svarstyti, ar einame tokio banko kūrimo kryptimi, ar neiname.
Dabar, deja, šis nutarimas atrodo tik kaip viešųjų ryšių produktas. 1 straipsnis iš viso skamba juokingai: pripažinti Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kaip galima pripažinti svarbiu projektu daiktą, kurio dar nėra, ir nežinoma, ar bus.
Antras punktas: įgalioti Vyriausybę kalbėtis su Europos Komisija. Nuo kada Vyriausybei reikia prašyti Seimo įgaliojimo, kai nori dėl ko nors pasikalbėti su Europos Komisija. Tai gal visais atvejais pradėkime dalinti leidimus arba neleisti.
Na ir svarstyti valstybės dalyvavimo kredito kapitale galimybes. Tik galimybes svarstyti. Jeigu čia taip, kaip skelbia kolegos, kurie pasisakė už, kad čia steigiame, čia bus kitaip, reikėjo įstatymo projektą taip dėl investicijų fondų, tai būtų rimtas reikalas.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra, deja, tik viešųjų ryšių akcija. Bet galima pabalsuoti, kadangi žmonės irgi turi tam tikrų lūkesčių, nors turinys yra tikrai keistas.
PIRMININKĖ. J. Razma kalbėjo prieš, tad R. Šarknickas kalbės už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš balsuosiu už, pirmininke. Aš balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Na, gerai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Teisingas sprendimas, gerbiama pirmininke, labai teisingas sprendimas.
PIRMININKĖ. Jūsų argumentai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Adekvatu. Aš norėjau pasakyti, kai Lenkijos valstybė įsteigė valstybinį banką, automatiškai reikalai pasisuko į regionus. Mes dabar turime tokią situaciją Lietuvoje: mažesniuose regionuose ateinančių kompanijų komerciniai bankai nefinansuoja, verskitės patys iš įvairių kitų paskolų. Tas pats yra ir Alytaus pramonėje. Pakalbėkite su pramonės verslo atstovais, generaliniais direktoriais, jie tiesiog negali plėsti savo gamybos, nes nėra finansavimo iš komercinių bankų. Valstybinis bankas būtent gelbėtų šituos dalykus. Aš kviečiu balsuoti už ir imkime gerą pavyzdį iš Lenkijos.
PIRMININKĖ. Liko nuskriausta A. Armonaitė. Aš tikrai kaip posėdžio pirmininkė suteiksiu jai žodį, nes nežinau, kaip J. Razma balsuos.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Valstybinis bankas, valstybinės vaistinės tikrai ne atsitiktinumas, kad prieš pat rinkimus į kadencijos pabaigą kaip triušius iš kepurės iliuzionistai pradėjo traukti valdantieji. Jeigu nuoširdžiai norėjo su tuo kažką padaryti, reikėjo daryti kadencijos pradžioje. Šis nutarimas iš tiesų yra niekinis, nes ankstesnių nutarimų, kuriuose būdavo formuluotė „įgalioti Vyriausybę“, Seimas nepriimdavo dėl valdžių atskyrimo principo. Dabar jau nebereikia nei valdžių Lietuvoje atskirti, jau, pasirodo, galima įgalioti ir Vyriausybę, Teisės departamentas, nors tai ir pažymi, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Kita vertus, niekas nekreipia dėmesio jau ir į Konstituciją. Tai tikriausiai nebereikėtų stebėtis.
Yra trys problemos, susijusios su šiuo dideliu projektu. Visų pirma, reikės labai daug lėšų, bent vieno ar dviejų milijardų, kad bankas būtų reikšmingas ir konkurencingas. Iš kur mes tuos pinigus paimsime?
Poveikis. Realus poveikis ekonomikai yra neaiškus, niekas čia nieko neskaičiavo, tik parašė nutarimą ne pagal teisėkūros taisykles.
Ir trečia problema – valdymas. Mes turime daug projektų, kuriais grąžinami į valstybines įmones valstybės atstovai, išstumiami nepriklausomi ekspertai, ir tai gali būti terpė korupcijai. Lygiai taip pat valdant ir šį valstybinį banką. Taigi šias problemas matydama tikrai nepalaikysiu ir siūlau to nedaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė buvo teisingai užsirašiusi ir kalbėjo prieš. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 13. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš norėčiau reaguoti į kolegos S. Gentvilo pastabas dėl kai kurių pavardžių – R. Karbauskis, J. Bernatonis ir kiti.
Tai, gerbiamas Simonai, neužmiršk, kas tada buvo finansų viceministras ir kas dirigavo šitam paradui. Pardavė vokiečiams už 70 mln., vokiečiai pardavė danams, danai pardavė norvegams, norvegai pardavė „Luminorui“. Atleido tūkstantį darbuotojų ir pasibaigė visa daina. Tai ar reikia mums tokių bankų?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Seimo priimtame nutarime dėl Valstybinio plėtros banko steigimo yra teiginys: „Įgalioti Vyriausybę ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais.“ Klausykite, kam jūs mulkinate vėl tuos žmones, kad jūs kuriate kažkokį valstybinį banką? Jums prieš rinkimus reikia užpildyti rinkimų lankstinuką ir įrašyti, kad jūs vykdote pažadus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų repliką. Seimas jau apsisprendė. R. Sinkevičius. Prašom, kolega.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš noriu paprašyti jūsų ir Seimo leisti Ekonomikos komitetui trumpam susirinkti į posėdį, kadangi dėl popietinių atskirų įstatymų projektų priėmimų yra pateikta Teisės departamento pastabų, kurias mes turėtume pasvarstyti.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu paklausti, ar per pietų pertrauką?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ne, ne, dabar.
PIRMININKĖ. Jūs norite prašyti dabar.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Kiek mes turime Seimo narių? Ar nesužlugdysime Seimo darbo, jeigu jūsų visas komitetas, o tai 12 Seimo narių, išeitų?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Mums užtenka septynių.
PIRMININKĖ. Registruojamės, kiek mūsų dabar yra, pasižiūrime salėje, nes išties mes esame atsakingi už tai, kad vyktų plenarinis posėdis, o komitetas jau turi derinti.
Užsiregistravo 79. Deja, Seimas negali sutikti su tokiu jūsų prašymu. Manau, kad taip, dirbkime.
11.02 val.
Civilinio proceso kodekso 3, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 7991 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4905(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4905(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės nekviečiu, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Priėmimas pastraipsniui. (Balsai salėje) Minutėlę, pabaigiu.
1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Ir po to – J. Razma dėl vedimo tvarkos.
Balsavo ir užsiregistravo 69 Seimo nariai. Deja.
Gerbiami kolegos, tie, kurie esate rūkomuosiuose ar vaikštote kur nors, gal galite sugrįžti į posėdžių salę? Pakvieskite kolegas, dar kartą balsuosime. Tikrai nebuvo prieštaravimų, nebuvo nuomonių prieš, matau, ten daug kas užsiima kitais darbais. Dar kartą, kolegos, prašau balsuoti dėl Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4905(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji vicepirmininke, jūs tikrai esate labai galinga ir įtakinga Seimui, bet gal nereikėtų taip susitapatinti su viso Seimo galiomis. Kai mes užsiregistravome, kiek yra salėje, jūs pasakėte: Seimas pasakė, kad neleidžia Ekonomikos komitetui, nors Seimas dėl to nebalsavo.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turėjote teikti balsuoti, gal Seimas išleis mus posėdžiauti.
PIRMININKĖ. Jeigu matome ir mokame aritmetiką, puikiai suprantame, kad išėjus 11 Seimo narių mums visiems tektų daryti posėdžio pertrauką ir nepriimti įstatymų. Ačiū už jūsų moralą, bet leidžiu sau kai kada kaip pirmininkė… gal formuluotė netinkama.
J. RAZMA (TS-LKDF). Seimas turi spręsti…
PIRMININKĖ. Supratau. Ačiū už pasiūlymus. Bet galbūt ir Ekonomikos komitetas galėtų posėdį surengti pietų pertraukos metu? (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, ultimatyvus reikalavimas. Komiteto pirmininkas tam taip pat pritaria. Ar leisti Ekonomikos komitetui dabar rengti posėdį? (Balsai salėje) Matant aritmetiką, tikrai gali pritrūkti balsų kitiems įstatymams priimti. Balsuojame. Tokia J. Razmos pastaba iš tikrųjų teisėta. Taip, aš turėjau leisti balsuoti. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas nori dabar rengti komiteto posėdį (tiems, kurie nesuprato), bet gali nelikti balsų salėje. (Balsai salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už tai, kad dabar Ekonomikos komitetas rengtų posėdį, balsavo 35, prieš – 24, susilaikė 23. Dirbame toliau. Visi kartu.
11.06 val.
Vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411(3). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę kviečiu.
Bet čia yra tiktai Teisės departamento pateikti pasiūlymai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ir mes pritariame.
Dėl antrojo Teisės departamento pasiūlymo yra išdėstyti komiteto argumentai ir nepritarta. Prieštaravimų nėra? Dėkoju. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ir mes taip pat, įvertinę tai, pritariame. 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4411) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291, 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4646) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2) (priėmimas)
Lydimasis – Policijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2, 3, 4 straipsnius taip pat galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta.
Yra norinčių kalbėti. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės šiuo įstatymu iš policijos atimamas asignavimų valdytojo statusas. Policija nustojo būti asignavimų valdytoja. Kitaip tariant, kartu nustoja ir Seimas būti tuo subjektu, kuris nustato užduotis policijai ir skiria finansavimą. Aš čia matyčiau tokį dvigubą pavojų, tai vienas yra tas, kad policija politizuojama. Kaip minėjau, keičiama policijos generalinio komisaro skyrimo tvarka, atimamas asignavimų valdytojos statusas.
Kita problema, kad yra silpninamos Seimo galios iš tiesų atlikti tinkamą policijos veiklos parlamentinę kontrolę ir dalyvauti nustatant užduotis. Aš siūlyčiau balsuoti prieš, nes iš esmės toks sprendimas, kuris siūlomas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais faktoriais. Priešingai, policijai puikiai sekasi, tai institucija, kuri puikiai persitvarkė, kuri turi vieną aukščiausių visuomenės pasitikėjimą ir gali būti apskritai pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis kitoms valstybės institucijoms. Tai aš tikrai kviečiu negriauti to, ką per daugybę metų mums pavyko pasiekti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes jau diskutavome šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje. Aš noriu pasakyti, kad nieko naujo neįvyksta – 2019 metais priimti sprendimai ir dabar tik koreguojamas įstatymas, taip, kaip veikia finansavimas policijos dabar, taip jis veiks ir kitais metais, nieko naujo čia neįvyko, lyginant su 2019 metais. Niekas neatima iš parlamento nei formuoti užduočių… Visada svarstant biudžetą svarstomos visos statutinės tarnybos, jų veiklos siekiami rezultatai, kuomet skiriamas finansavimas, ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas daug dalyvauja ir prisideda, kad ir kitos tarnybos, kurios taip pat nėra atskiri asignavimų valdytojai, gautų finansavimą jų tikslams, taip pat ir pasieniečiai, ir Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyba. Visos tarnybos yra svarstomos ir jų papildomi kažkokie poreikiai svarstomi komitetuose.
Lygiai taip pat vyks ir dabar, juo labiau niekas nedraudžia atlikti parlamentinę kontrolę. Tikrai neverta nuogąstauti, juo labiau kad tikrai ne naujas čia dalykas, o tiesiog suvienodinami teisės aktai, todėl Policijos įstatyme nebuvo tos nuostatos iš ankstesnių metų. Tai viso labo tik tiek, nieko čia naujo nevyksta ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Šedbaras – motyvai prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įvyksta, nes daugybę metų, aš dabar čia greitai negaliu suskaičiuoti, tikrai virš dešimties metų policija buvo savarankiškas asignavimų valdytojas, tai yra institucija, kurią kažkiek galima prilyginti Lietuvos kariuomenei kaip vieningam juridiniams asmeniui, ko siekia ir policija. Yra institucija, į kurią žmonės žiūri kaip į pagalbą, saugotoją, ir šiuo aspektu negali būti net jokios užuominos, kad gali būti veikla politizuojama, atliekami tyrimai, kriminalinė žvalgyba, kurią atlieka… Šiuo aspektu savarankiškas asignavimų valdytojas tai ir yra garantija, tam tikra garantija šalia kitų, kad šita institucija veiks savarankiškai ir nepriklausomai.
Ką reiškia biudžeto svarstymas komitetuose ar dar kažkur? Mes gi puikiai žinome – Vyriausybė sudaro pajamų ir išlaidų sąmatą, atneša į Seimą, komitetai gali siūlyti, gali nesiūlyti, po to, po antrojo Vyriausybės svarstymo, juk mes žinome, kokia tvarka galima pakeisti arba negalima pakeisti tam tikras eilutes. O po to viskas priklauso nuo vidaus reikalų ministro, kaip asignavimų valdytojo, duos policijai ar neduos finansavimą tam tikroms funkcijoms vykdyti arba nevykdyti. Mes nieko nesakome, kad taip yra, bet taip gali būti, taip yra užkuoduojama galimybė daryti įtaką policijoje vykstantiems procesams. Tai, kad nuo pernai metų šita funkcija buvo atimta, tai nereiškia, kad nieko neįvyko ir kad tai yra įprasta praktika. Tai nėra įprasta praktika, tai yra bloga praktika ir čia tiktai yra turbūt mėnesio ar metų klausimas, kada vis tiek prie to klausimo reikės grįžti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritardamas kolegoms, kurie ką tik pasisakė, manau, kad Seime vis dėlto turime pasistengti išlaikyti aukštesnį policijos statusą. Tai yra struktūra, kuri iš statutinių bene pirmoji rimtai reformavosi ir tikrai puikiai susitvarkys kaip asignavimų valdytojas. Valdomi pinigai tikrai yra ne tokie maži, kad reikėtų juos dėti į bendrą katilą.
Aš kviečiu visus, kurie nepritaria ministrės sumanymams žeminti Policijos departamento statusą, tiesiog nesiregistruoti, nes tik taip mes galime sustabdyti šitas užmačias. Nereikėtų sakyti, kad čia yra nieko nereiškiantis dalykas. Jeigu vis dėlto policijos ir vadovo skyrimo tvarka yra žeminama, dabar buvo tas išskirtinumas, nemanau, kad jo reikėtų atsisakyti, kviečiu balsuoti prieš.
Ministerijai gavus teisę skirstyti asignavimus, kaip atsitinka, matome pagal saugomų teritorijų situaciją, kai praeitų metų pabaigoje svarstydami biudžetą priėmėme pataisą skirti saugomoms teritorijoms, jų administracijoms papildomų pinigų, o aplinkos ministras paėmė ir tą visą papildomą sumą padalino visoms savo struktūroms. Ir kas iš to mūsų balsavimo Seime? Nulis. Tai lygiai taip pat ir ministrė gali padaryti: paimti Policijos departamentui skirtus Seime papildomus pinigus, kaip mes čia balsuosime, ir atiduoti kitoms struktūroms. Siūlau to tikrai nenumatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji valdantieji, aš kreipiuosi ir į šarmingąją ministrę. Jums beliko tik keli mėnesiai būti valdžioje ir nebūtinai būsite kitoje koalicijoje valdantieji. Ar tikrai reikia padaryti taip, kad institucijos, kurios buvo nepolitizuojamos, savarankiškos ir turėjo pakankamai gerą savarankišką finansavimą, staiga taptų stipriai politiškai priklausomos? Ateis piktieji konservatoriai su G. Landsbergiu priešaky ir gali būti blogai, mes ten pradėsime tvarkytis. Ar tikrai jūs to norite? Pavyzdžiui, aš to labai norėčiau ir už tai turėčiau balsuoti už.
Bet jeigu žiūrėtume į valstybės interesą, tai tikrai taip nereikia, gerbiama, elegantiška ministre, elgtis. Tikrai institucijų savarankiškumas yra reikalingas valstybei. Pritariu Jurgiui, norėjau tą patį siūlyti – boikotuoti tokį valstybei blogą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, balsuojame. Motyvai išsakyti.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Lauksime geresnių laikų, priimant šį įstatymą.
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu nuo šarmingos ministrės rūgštiniam K. Masiuliui pasakyti, kad iš tiesų mes nieko naujo nepadarėme, nes tai nėra nauja. Biudžeto sandaros įstatyme yra įtvirtinta ta nuostata, ir tas biudžetas jau buvo taip formuojamas. Tiesiog Policijos įstatyme liko nepakeista, buvo neteisinga formuluotė. Mes šiandien balsuosime ar nebalsuosime, tai visai kitų įstatymų pakeitimus reikia daryti norint, kad policijos asignavimai vėl būtų jų asignavimai, nes šiuo metu viskas yra centralizuota, visos tarnybos yra Vidaus reikalų ministerijoje. Neklaidinkite – šitas įstatymas, šių metų biudžetas buvo formuojamas jau kitaip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš atkreipčiau jūsų dėmesį, kad yra bene įtakingiausios Seimo narės A. Širinskienės projektas, kuris sugrąžins Policijos departamentui savarankiškų asignavimų valdytojo teises. Tai jūs susivokite situacijoje. Jūs nesate dar tokia galinga. Mes priimsime tą projektą ir viskas čia bus gerai.
PIRMININKĖ. Na štai, visi labai galingi, bet Seimas apsisprendžia ir turi savo sprendimus.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš irgi labiau… Man labiau patinka A. Širinskienė.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, panašu, kad vasara ir mes visi pasiilgome meilės. (Juokas salėje) Šitaip linksmiau. R. Tamašunienė irgi apie meilę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip. Šiaip jau, jeigu norite žinoti, aš išvis prieš didelius decentralizavimus. Tada reikia pakeisti visoms tarnyboms. Ir pasieniui duoti savarankiškai, kodėl mes negalime formuluoti užduočių ir kontrolės, ir ugniagesių tarnybai duoti, nes tai didelės, gausios, tūkstantinių pareigūnų tarnybos. Ir nebus politizuota, ir bus decentralizuota. Patys pasirinkome kelią centralizuoti, o dabar po truputį, palaipsniui imame keisti kelią, brendame į takelius. Tai mes patys taip apsisprendėme. Čia, žinokite, aš tikrai ne prieš. Labai netgi už.
11.21 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4412(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Štai ta linksma gaida mes skelbiame kitą įstatymo projektą – Prokuratūros įstatymo 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4412(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Ir dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. (Gongas) Įstatymas priimtas.
11.22 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 271 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473(2) (priėmimas)
Kitas teisės aktas. Kolegos, toli neišeikime, dar turime daug įstatymų priėmimų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4473(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime juos priimti? Priimame.
Dėl 17 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, čia dėl įsigaliojimo datos. Ir antrajam pasiūlymui taip pat pritaria. Daugiau pasiūlymų nėra. Šį straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus į salę ir balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai – už 72 vienbalsiai pritaria įstatymo projektui. (Gongas)
11.24 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4835(2) (priėmimas)
Lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4835(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1, 2 straipsnius galime priimti? Pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas taip pat dėl datų, kaip ir dėl pagrindinio. Pasiūlymams komitetas pritarė ir mes pritariame. 4 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 70.
Gerbiami kolegos, matau A. Širinskienę, pakvieskite, gal sutiktų grįžti į salę ir balsuoti dar kartą. Matau, kad kolegos buvote išėję ir nespėjote balsuoti. Dar kartą skelbiu balsavimą dėl Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-4835(2). Balsuojame, kolegos, pritrūko balsų, o jūs buvote salėje ir tiesiog nespėjote. Tai lydimasis įstatymas anksčiau priimto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai, vienbalsiai, atsiprašau, 73 Seimo nariai – vienbalsiai 73 pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
11.26 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909(2). Priėmimas. Kviečiu, čia jau dabar kviečiu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Kravčionok, nes yra gauta pasiūlymų ir mes juos turime aptarti.
Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pasiūlymai. Pirmajam komitetas pritarė, galime ir mes pritarti. Antrasis pasiūlymas, komitetas nepritarė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, Seimas jau priėmė sprendimą, kad apylinkėse, kur yra virš 3 tūkst. rinkėjų, rinkimai gali vykti papildomose patalpose. Teisės departamentas siūlo nustatyti terminą, per kurį Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl tų papildomų patalpų. Komitetas nepritarė, nes negalima iš anksto prognozuoti, kokia bus epidemiologinė situacija, ir neaiškus tas terminas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes pritariame komiteto argumentams dėl Teisės departamento. Dabar dėl to paties straipsnio Seimo narė I. Šiaulienė yra pateikusi pasiūlymą. Ponia Irena, prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, tikrai manytume, kad savivaldybės turėtų užtikrinti galimybę balsuoti toje pačioje rinkimų apylinkėje. Žinome, kad nėra pats aukščiausias mūsų rinkėjų aktyvumas, ir tiesiog kad neerzintume, net ir mums patiems, jeigu reikėtų eiti ieškoti dar kur nors kitur rinkimų apylinkės, todėl ir tikslinamas įstatymas, kad ta papildoma balsavimo patalpa būtų tame pačiame pastate tos pačios rinkimų apylinkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad svarstytume I. Šiaulienės pasiūlymą? Galime sutarti bendru sutarimu? Matau jūsų linktelėjimą. Komiteto argumentai.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė pasiūlymui. Dėl pasiūlymo norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame ir komiteto, ir Seimo narės pasiūlymui. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
2 straipsnis. I. Šiaulienės pasiūlymas. Prašome, kolege, jūsų pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju. Atsiprašau, 2 straipsnyje yra tikslinama dėl nuotolinio balsavimo būdo. Žinome, kad yra neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, kurie yra pateikę prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus, dėl karantino, dėl esamos situacijos ir, jeigu nutiktų taip, kad būtų antroji banga, gali būti žmonių, kurie bus priversti saviizoliuotis, todėl lygiai taip pat reikėtų, kad tie rinkėjai išsaugotų rinkimų teisę. Komitete vyko diskusija, kaip garantuoti tiems asmenims, ar būtų kokie nors balsavimo kodai ar kaip, bet šita kategorija asmenų taip pat neturėtų likti be balsavimo teisės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė iš dalies. Pritarė Seimo narės pasiūlymui dėl saviizoliacijoje esančių rinkėjų ir taip pat papildė, pasinaudojęs iš 3 straipsnio Seimo narės pasiūlymu, kaip gali balsuoti saviizoliacijoje esantys rinkėjai: Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali būti paštu siunčiamas elektroninio balsavimo kodas, leidžiantis rinkėjui balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar Seimo nariai sutinka su komiteto pozicija pritarti iš dalies? Sutinka. K. Masiulis nori pritarti I. Šiaulienės siūlymui?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nereikia čia nieko per daug aiškinti, bet iš tikro geresnė yra komiteto formuluotė, nes ji leidžia balsuoti ir tiems žmonėms, kurie serga, ir juos slaugantiems.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir mes pritariame komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies. Dėkojame, kolegos. Bendru sutarimu.
Taip pat Teisės departamento pasiūlymai dėl šio 2 straipsnio.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Pritarta. Čia yra techninė…
PIRMININKĖ. Pritarta ir mes pritarėme. Visą 2 straipsnį galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. I. Šiaulienės pasiūlymas. Irena Šiauliene, jūsų pasiūlymas dėl 3 straipsnio.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas yra susijęs su mūsų užsienyje esančiais piliečiais. Jeigu būtų neįmanomas toje užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomose balsavimo vietose užsienyje, užsienio reikalų ministro motyvuotu teikimu balsavimas tokioje užsienio valstybėje VRK sprendimu būtų organizuojamas tik paštu siunčiant rinkėjui rinkimų biuletenį arba siunčiant paštu rinkėjams elektroninio balsavimo kodą, leidžiantį rinkėjui balsuoti VRK svetainėje. Elektroninio balsavimo tvarka garantuoja slaptą balsavimą ir neleidžia dvigubo balsavimo. Tą visą tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Tai yra tiesiog, kad nebūtų galima… Tas kodas reikalingas identifikuoti, kad balsavo rinkėjas, kuris turi teisę balsuoti, bet kaip balsavo, nebūtų galima žinoti. Taip būtų užtikrintas balsavimo slaptumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, tačiau Seimo nariai užsirašė balsuoti kitaip dėl pasiūlymo. A. Vinkus pritaria I. Šiaulienės pasiūlymui.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, aš labai prašau palaikyti šitą pasiūlymą, nes pasaulio lietuvių valdyba, pasaulio lietuviai rašo, skambina, prašo. R. Baltaduonis sako – mūsų vienintelė viltis, dėkojame jums, kad patvirtinote atskirą užsienyje gyvenančių lietuvių apygardą ir dabar yra dar vienas šis žingsnis. Aš palaikau ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis siūlo balsuoti prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nesu taip jau kategoriškai prieš ar netgi abejoju pats.
PIRMININKĖ. Apsispręskite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pats manau, kad gal reikėtų, vienaip ar kitaip, įtvirtinti elektroninį balsavimą. Galbūt iš tikro reikėtų nuo užsienio apygardos pradėti, bet mes visai tos temos nesame išdiskutavę, neaiški metodika. Nežinia, ar čia negalima jų pramušti. Neduok Dieve, jeigu bus sukelta abejonių, gali būti taip, kad, užuot užsienio lietuviai turėję savo atstovą, neturės jokio atstovo, nes bus sukelta abejonių, kad jis išrinktas teisėtai. Aš matau tokius pavojus. Jūs patys vertinkite. O šiaip aš už elektroninį balsavimą ir už tai, kad tai būtų daroma, bet per tą skubą, per tokį nepasirengimą gali būti ir prastų pasekmių.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl I. Šiaulienės pasiūlymo. Motyvus ką tik girdėjote, komiteto argumentus, kad pritaria, – taip pat. Balsuojame.
Balsavo 75 Seimo nariai: už pasiūlymą – 57, prieš – 2, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Dėl šio straipsnio taip pat gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Taip pat Teisės departamentas siūlo, kad dėl įsigaliojimo datos būtų 4 straipsnis. Galime tam pritarti ir 4 straipsnį priimti? Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar, aš atsiprašau, mane turėsite įskaityti kaip užsirašiusį prieš. Sąžiningai pasakau.
PIRMININKĖ. Na, štai, kaip gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Visiškai netikėtai buvo priimta pataisa, įtvirtinanti elektroninį balsavimą, tai yra balsavimą VRK svetainėje. Ar jūs įsivaizduojate, kad mes sugebėsime tam pasirengti per likusį laiką?
Tikrai dabar aš kviečiu kolegas nesiregistruoti ir įstatymo projektą blokuoti, nes negalima taip juokauti. Tikrai elektroninio balsavimo įdiegimas reikalauja išsamių diskusijų, kaip bus su saugumo užtikrinimu, pasipriešinimu kibernetinėms atakoms ir taip toliau. Dabar priėmimo stadijoje vienas du pabalsuojame ir yra. Ekstremaliąją situaciją Vyriausybei paskelbti ir pratęsti labai paprasta. Niekas jos nevaržo. Jeigu mes būtume bent apsidraudę nuo tokių dalykų, tai galbūt, sakytume, na, be reikalo nebus tos ekstremaliosios situacijos. Dabar tai padaryti labai paprasta. Tikrai kviečiu nesiregistruoti tuos, kurie jaučia bent šiokią tokią atsakomybę dėl pasekmių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma prisipažino, kad balsuos prieš, ir motyvai buvo prieš. (Balsai salėje) Šiandien puiki prisipažinimų diena.
Motyvai už – J. Bernatonis. Tikriausiai teisingai.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Niekas neatsiranda netikėtai, nelauktai, kaip mano kolega Jurgis sakė. Aš noriu priminti kolegoms Seimo nariams, kad yra Vyriausybės teigiama išvada būtent dėl internetinio balsavimo vienoje pasaulio lietuvių apygardoje. Yra visų pasaulio lietuvių organizacijų prašymai, pasisakė tais klausimais taip pat ir Prezidentas savo pranešime. Tai nėra atsitiktinai. Jeigu Lietuvoje mes galime dar ilgai diskutuoti, reikalingas ar nereikalingas tas papildomas balsavimo būdas, tai įvertinę situaciją kitose valstybėse, kur, deja, pandemija dar nėra įveikta kaip Lietuvoje, karantino nėra atsisakyta, mes neturime teisės atimti iš mūsų tautiečių teisę balsuoti, juo labiau sukūrę specialią apygardą, kad jie galėtų išsirinkti savo atstovą. Tą sistemą gali sukurti ta įmonė, kuri dabar aptarnauja Vyriausiąją rinkimų komisiją, su kuria yra pasirašyta trejų metų sutartis, yra tam tikras finansavimas, gali sukurti ir testuoti per vieną mėnesį. Taigi, kolegos, jeigu nesidomime tuo, tai nereiškia, kad tai nerealu.
PIRMININKĖ. Dėkoju J. Bernatoniui. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt jau rinkimai pradeda panašėti į kompiuterinius žaidimus. Turbūt ne žaidimai čia, nes gali spręstis ir valstybės likimas. Paskaitykite tekstus, ne per mėnesį tokie dalykai daromi. Tai yra ne vienos kokios nors organizacijos apklausos mechanizmas. Apskritai mokslininkai pasisako, kad mažiausiai dvejus metus reikia testuoti tokią sistemą, tiktai tada galima įgyvendinti. Aš niekaip nesupratu, ar čia… Aš suprantu, kad čia jūsų tokia politinė linija yra, bet negalima žaisti ja ir pastatyti kartu su šiuo įstatymu visą Seimą prieš faktą. Iš tikrųjų nėra kito kelio nei nepalaikyti. Jeigu mes čia prisižaisime, manyčiau, tautą pralinksminsime smarkiai, kad svarstome aštuonerius metus, o per vieną ar du mėnesius norime paleisti kompiuterinio balsavimo sistemą. Tikrai siūlau nebalsuoti, nedalyvauti tame balsavime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Kirkilas – motyvai už.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, mes kaip tik ir siūlome pabandyti organizuoti visa tai bent vienoje apygardoje, kurioje yra ypatingos sąlygos. Pirmą kartą mes tą apygardą sukūrėme. Kaip žinote, dėl pandemijos iš tikrųjų bus labai sudėtinga, plius mes niekaip negalime, net ir siųsdami papildomai diplomatų, užtikrinti, kad periferijoje, pavyzdžiui, Anglijos ar Airijos šitie rinkimai pasiektų mūsų tautiečius.
Antras punktas yra tas, kad balsavimas paštu tikrai nėra saugesnis, greičiausiai priešingai. Bet svarbiausia yra tai, kad, kolegos, mes jau savo pinigus patikime. Internetinis balsavimas taip pat yra labai svarbi e. valdžios dalis. Mūsų kaimynai estai, kurie tuo labai didžiuojasi, įvedė visa tai jau senokai, prieš 15 metų. Lietuva taip pat pradėjo bandyti prieš 12 metų, priminsiu, gerbiamas Pupini, kad net jūsų A. Kubiliaus Vyriausybė tokį projektą siūlė, tuo metu Seimas tam nepritarė. Po to kitos vyriausybės siūlė. Dabar atsirado geras šansas išmėginti tai, jeigu mes dar bijome visur, išmėginti nors vienoje apygardoje, apibendrinti visą šitą patirtį ir toliau eiti pažangos keliu. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano situacija panaši į Jurgio – kol nebuvo šitos pataisos, aš galvojau, kad reikės pritarti šitam įstatymui. Dabar siūlyčiau jį blokuoti, jeigu esame atsakingi žmonės. Tai dabar ką, gerbiamas J. Bernatonis jau žino ir įmonę, gal žino ir kiek jam pinigų bus už tai paskirta? Čia nė viešųjų pirkimų, matyt, nebereikia, nieko organizuoti šitam dalykui. Gal viskas jau sukurta ir ištrauks iš stalčiaus, pasirodo, kad kažkas yra apmokėję. Nėra tokių dalykų, nėra sukurtos sistemos. Mes nieko apie ją negirdėjome.
Tai dabar likus vos keliems mėnesiams iki balsavimo pradėti kurti sistemą, organizuoti viešuosius pirkimus ir tikėtis, kad sėkmingai viskas bus padaryta, yra neapdairu. Tarkime, ji kažkur veiks, kažkur neveiks, kokioje nors valstybėje neveiks. Tai dabar X valstybėje neveikia, kitur veikia. Arba X valstybėje reikėjo elektroninės balsavimo sistemos, kitur nereikėjo, kitur balsavo įprastiniu būdu. Tai dabar galioja tie rinkimai ar negalioja to Seimo nario? Šiaip parlamentas nesužlugs, nes ir vienam Seimo nariui, esant neišrinktam, susirinks visi kiti, bet iš tikro apygarda yra ypatinga ir nereikėtų dėl jos daryti tokių išimčių.
O aš labai entuziastingai žiūriu į elektroninį balsavimą ir pasisakau už jo buvimą. Lygiai taip pat siūliau, kad tai atsirastų būtent užsienio apygardoje kaip eksperimentas, bet reikėjo tai daryti laiku, dabar jau per vėlu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Sinkevičius – motyvai už.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, būtų labai nauja, jeigu Lietuva pasaulyje būtų pirmoji, kuri būtų įvedusi internetinį balsavimą. Bet mes turime mūsų kaimynų estų pavyzdį, mes internetine bankininkyste beveik visi naudojamės ir ja tikime. Tai kodėl nepadarius pilotinio projekto, balsuojant vienoje apygardoje, kur iš tikro svarūs argumentai, ir neišbandžius šitos sistemos? Aš kviečiu rimtai pagalvoti ir išbandyti, nes skaitmeninės technologijos į mūsų gyvenimą atėjo, eina ir eis vis kas kartą platesniu mastu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas – motyvai prieš.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pirmiausia norėčiau atsiliepti į kolegos J. Bernatonio pasakymą, kad nesidomime elektroniniu balsavimu. Tai kaip tik domimės, Ekonomikos komitete yra Inovacijų pakomitetis, kuriam priklausau, tuo pačiu noriu pasakyti, kad praėjusiais metais kartu su estų ambasada organizavau konferenciją Seime. Būtent estai pristatė savo pavyzdžius ir savo patirtį. Noriu pasakyti, kad mums tikrai toli iki estų dėl elektroninio balsavimo, ir mes esame visiškai nepasirengę. Aš tą noriu pasakyti priešingai, negu teigia ponai J. Bernatonis ir G. Kirkilas. Esmė yra, kad per elektroninę bankininkystę niekas neleidžia balsuoti. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad galima per elektroninę bankininkystę, tai to tikrai negalima. Galima tik per ID korteles ir jų suteiktais kodais.
Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs žinote, kiek Lietuvoje yra išduota ID kortelių? Jų yra išduota vos per 1 mln. Vadinasi, du trečdaliai Lietuvos piliečių negalės pasinaudoti elektroninio balsavimo galimybe ir tam nėra jokių techninių galimybių. Užsienyje gyvenančių lietuvių, turinčių ID korteles, yra dar mažesnis procentas. Pirmiausia pasidomėkite Migracijos departamente, kiek yra išduota ID kortelių.
Tai, ką jūs dabar siūlote, yra avantiūra ir ji tikrai neįvyks iki Seimo rinkimų. Siūlydami šias įstatymo pataisas, jūs einate į visišką avantiūrą ir net gali būti, kad rinkimai išvis neįvyks, turės būti nukelti. Galbūt jūs to ir siekiate, nes neperlipate jokio barjero – nei 3, nei 5 %. Aš manau, kad jūsų pagrindinis tikslas yra nukelti rinkimus, kad jie išvis neįvyktų.
Balsuokime prieš arba geriausia – ištraukime korteles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi jau keturi prieš, įvardinu ir J. Razmą, kuris užsirašęs kitoje pusėje kalbėjo, dar vienas kalbantysis, būtų motyvai už, – V. Kamblevičius. Paskutinis.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų dešimtmetis eina, kai mes bandome, sakyčiau, tokį novatorišką balsavimą. Tačiau neturime, matyt, mes nei drąsos, nei pasiryžimo, kad nors įvyktų tas veiksmas. Sakyčiau, gal reiktų, kaip ir minime, paimti nors vieną pilotinę apygardą ir išbandyti tą situaciją, tada pamatysime, kur yra pliusai ir minusai. Aš visus kviečiu nuoširdžiai palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ponas J. Bernatonis. Replika bus ar dėl vedimo tvarkos?
J. BERNATONIS (LSDDF). Trumpa replika, nes aš buvau paminėtas kaip…
PIRMININKĖ. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). …kalbantis tai, kas netiesa. Aš noriu kolegoms pasakyti, kad iš tiesų reikia domėtis nuolat. Tai, kas buvo prieš metus, ir tai, kas yra Estijoje, po metų gal atrodo kitaip. Iš tiesų, pone Masiuli, jokių viešųjų pirkimų nereikia daryti, nes viešuosius pirkimus Vyriausioji rinkimų komisija yra padariusi. Trejus metus aptarnaus ta IT kompanija, kuri laimėjo tą konkursą, ir darbų apimtys čia nėra labai didelės.
Bet aš tik noriu atkreipti dėmesį. Aš norėčiau truputį jūsų jautrumo rinkėjams. To pageidauja patys rinkėjai, pasaulio lietuviai. Jeigu jūs manote, kad Rusijos ir Baltarusijos paštas yra patikimesnis už mūsų internetą, tai labai keista. Niekada konservatoriai taip nepasitikėjo Rytų valstybėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai buvo išsakyti. Čia buvo dėl to, kad paminėta pavardė. Bet dabar paminėtas ir K. Masiulis. Tai vienodai visiems teisingi būsime.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš labai kompetentingam kolegai noriu pasakyti, kad vis dėlto viešieji pirkimai buvo padaryti, kompanija pasamdyta, bet pažiūrėkite, ar ten pagal darbų apimtį yra numatyta parengti elektroninio balsavimo sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. Išties sunku žinoti, kas jūsų galvose, tad suteikiame galimybę. Balsuojame. Priėmimo stadija. Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 34, prieš nėra, susilaikė 5. Pritrūko balsų, balsuosime kitą kartą.
V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Džiaugiuosi, kad sveiko proto dar yra ir žmonės galvoja. Bet aš tik noriu priminti (ir galbūt informuoti) Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės L. Matjošaitytės labai aiškią ir oficialiai išreikštą poziciją mums posėdžiaujant Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos metu – ji kategoriškai paneigė bet kokią minimalią galimybę šiuose, ateinančiuose, rinkimuose tai įvykdyti. Taip, mes galime kalbėti apie kitus galbūt rinkimus, nebūtinai Seimo, kokie artimiausi rinkimai, galima ir tą bandomąjį variantą daryti ir taip toliau. Bet jeigu, ponai, iš tikrųjų norite sustabdyti rinkimus, sugriauti valstybės sąrangą, na, jums tikrai kol kas tai nepavyksta, bet jūsų nuopelnai išties bus įrašyti į Lietuvos istoriją.
Bet iš tikrųjų tai būtų pražūtinga, nes viešieji pirkimai per mėnesį nedaromi, nebent jūs, kaip sakė kolegos, jau turite savo nugalėtojus. Tai nediskredituokite nei Lietuvos valstybės pastangų eiti su progresu į priekį, galvokite ne tik apie savo asmeninę kišenę, bet ir apie rinkėjus, kuriais jūs šiandien kažkodėl labai susirūpinote. Tai ačiū, kas nebalsavote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai nieko baisaus neatsitiks, jeigu mes toliau nesiregistruosime ir to projekto iš viso nepriimsime, nes ten yra tokios neesminės, kosmetinės pataisos dėl ekstremaliosios situacijos, kad viena diena būtų pailgintas išankstinis balsavimas ar ten keliose patalpose padaryti balsavimai, ar apsaugos priemonės numatytos. Na, kai kuriuos tuos dalykus galima padaryti ir be mūsų įstatymų pakeitimų.
Tikrai nereikia rizikuoti taip staigiai įvesto internetinio balsavimo galimybe. Manau, kad ramiai diskutuodami dėl kitų rinkimų galbūt ir gražiai sutartume, kad tai vienai užsienio lietuvių apygardai tą galima numatyti, bet tinkamai pasiruošus, be abejo, ir konkursą surengus tai paslaugai teikti, o ne taip, kaip J. Bernatonis siūlo, kad tai pačiai bendrovei, kuri parinkta jų turbūt partijos atstovo Z. Vaigausko vadovavimo laikais. Reikia viską rimčiau daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos, dirbame toliau. Atleiskite, nepastebėjau. J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš šiandien labai populiarus, labai dažnai minima mano pavardė ir aš dėkingas už tai Jurgiui pirmiausia.
Bet aš noriu pasakyti, kad jūs neteisus, konkursas buvo vadovaujant ne Z. Vaigauskui, o naujai pirmininkei, kai laimėjo ta kompanija, kuri dabar dirba ir tvarko VRK visą IT sistemą. Ir turbūt nėra preteksto ja nepasitikėti, nes jeigu nepasitikime, tada žlugtų visi rinkimai.
Aš tiesiog norėčiau pastebėti, kad daug nedalyvavo balsuojant, tai yra atstovai tų partijų, kurios nori, kad kuo mažiau žmonių dalyvautų balsuojant, tačiau aš siūlau jūsų frakcijoms apsvarstyti, neperlenkite, nes jeigu neateis 25 %, daugiamandatėje rinkimai neįvyks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
11.53 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939(2). Priėmimas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimti galime.
Dėl viso įstatymo projekto – P. Saudargas. Kalba šiandien ypač gražus P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų projektas Lietuvai yra vienas svarbiausių, jeigu ne pats svarbiausias per šiuos tris laisvės dešimtmečius. Tai iš tiesų atveria mums pagaliau tikrą galimybę tapti energetiškai nepriklausoma valstybe, politiškai jau tapome, belieka kultūriškai, ekonomiškai ir energetiškai taip pat tapti visiškai nepriklausomiems. Kol kas energetiškai tai tėra siekiamybė, kai importuojame tiek dujas, tiek elektrą. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų taptų paskata toliau integruotis į Vakarus, į Vakarų energetinę sistemą, generuoti daugiau elektros savo jėgomis.
Šiuo atveju įstatymas kalba apie saugumo priemonių užtikrinimą, ištisas saugumo priemonių paketas, kuo turėtų rūpintis tiek ir kibernetinis saugumas, tiek ir infrastruktūrinis saugumas vystant galutinius prisijungimo sinchronizacijos darbus. Tiesiog kviesčiau kolegas pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Aš atsiprašau už savo sentimentus, kad pastebėjusi gražią šaulių aprangą atkreipiau į jus dėmesį, ir džiaugiuosi, kad taip pat šia apranga yra pasipuošęs ir mūsų ministras A. Veryga, ir vicepirmininkas A. Nekrošius.
P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, sutikime, kad turėjo būti padaryta jau vakar. Ar neabsurdiškai skamba tai, kad mes bandėme statyti atominę elektrinę, kai nebuvo atlikti sinchronizavimo darbai? Iš esmės mes būtume pastatę elektrinę, kuri būtų inkorporuota į Rusijos energetikos tinklą. Dabar yra keista tai, kad, kiek aš suprantu, tas terminas turėjo būti daug ankstesnis ir ne kas kitas, o Rusija padarė viską, kad Kaliningradas būtų nepriklausomas nuo mūsų tinklų. Savotiškai mes tarsi šlubčiodami bandome suskubti į nuvažiuojantį traukinį. Aš tikiuosi, gal už paskutinio vagono užsikabinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Poderys. Prašom, kolega.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų prisidedu prie savo kolegos P. Saudargo išsakytų pagyrimų dėl šio įstatymo projekto. Dėl ko šitie su saugumu ir panašiais reikalavimais susiję įstatymų projektai yra svarbūs? Dėl to, kad šios bendrovės yra privatūs juridiniai asmenys ir jos turi veikti ne tik pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir įmonių įstatymus, bet ir pagal kitus paaukštintus reikalavimus. Aš tiesiog tik noriu priminti, kad ir dažnai mūsų minima BRELLʼo sutartis juk yra pasirašyta įmonių. Įmonė pasirašė. Dabar mes tas daugelį pasekmių srebiame ir politiniu lygiu. Todėl tokioms įmonėms turi būti iškelti reikalavimai ir įstatymuose, kad veiktų ne tik kaip įmonė ir bendrovė, bet ir turi veikti taip, kad atlieptų strateginius tikslus ir strategines nuostatas. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Skardžius – motyvai už. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Turbūt niekas neabejoja, kad strateginis tikslas yra per penketą metų sinchronizuotis su kontinentine Europa, tačiau nereikėtų turbūt kai kurioms partijoms vardan to, kad laimėtų rinkimus, deklaruoti, kad mes nusikarpysime laidus, nusikarpysime jungtis. Tai būtų tiesiog neprotinga. Mes sinchronizuojame savo tinklus, šiuokart elektros, bet tuojau 2021 metais mes sinchronizuosime ir dujų tinklus. Su kuo? Su kontinentine Europa. Sudarysime sąlygas Baltijos valstybėms per Lietuvą turėti jungtį tiek elektros, tiek dujų. Bet ta pati Europa tiesia „Nord Streem-1“, „Nord Streem-2“. Ar mes pro kitą galą pirksime tas pačias rusiškas dujas, o elektrą pirksime per Suomijos jungtį su Rusija, per BRELLʼo jungtį iš Estijos, per BRELLʼo jungtį iš Latvijos? Tada savo dujas, kurias atsivežame per terminalą, parduosime… perkame brangiau 34 % negu rinkos kaina, parduodame už rinkos kainą. Latviai pagamina elektros energiją, o mes kaip kvailiai perkame. Mūsų naujas Elektrėnų 9 blokas 450 megavatų stovi neveikiantis, nes jam yra saugumo dedamoji, ir mes, nors pats jis yra efektyvus, kombinuoto ciklo, tai yra aukštas efektyvumo koeficientas, mes negalime jo naudoti degindami dujas. Nebūkime kvailiai, tiesiog išnaudokime visas galimybes, nenukarpykime sau laidų, nes, priešingai, mūsų strateginiu objektu – Kruonio hidroakumuliacine 900 megavatų galios, tai yra visas vasaros poreikis, naudosis latviai, estai ir kiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! Dėkoju.
Balsuojame. Motyvai išsakyti. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4939. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 1919 m. birželio 27 d. V. Putvinskis-Pūtvis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą. Siūlau pasveikinti ne tik šaulius Seimo narius, bet ir visus Lietuvos šaulius.
PIRMININKĖ. Išties labai puiki pastaba ir mūsų aplodismentai, ir pagarba šauliams. Ačiū, kad jūs esate. (Balsai salėje)
12.00 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas. Toliau vyksta priėmimai. Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4921. Priėmimas. Vienas straipsnis. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento išvada, siūlanti sukeisti žodžius. Manau, tam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymui ir 1 straipsnį galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto užsirašęs kalbėti M. Majauskas, negaliu ignoruoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kaip ir pasitaiko kartais tikrai racionalių projektų valdančiosios daugumos pasiūlytame pakete ir čia yra vienas iš tokių. Šiuo projektu yra siūloma spręsti perteklines biurokratines kliūtis, kurios suvaržo asmenis, kurie tiesiog nori pasimėgauti gamta plaukiodami valtimi, laivu su varikliu.
Atkreipsiu dėmesį, kad reali variklių galia dėl gamtosauginių reikalavimų mažėjo. Mažėjo gana intensyviai. Taigi pasižiūrėkime į 10 arklio galių variklį: iki dešimties nereikėdavo laivavedžio teisių, nuo dešimties jau reikėdavo. Toks variklis prieš dešimt metų nėra tolygus varikliui, pagamintam šiandien, – 10 arklio galių, todėl matėme dažnai dokumentų klastojimą, kai tyčia mažindavo variklių duomenis dokumentuose, kad galėtų laivais su tokiais didesniais varikliais plaukioti be laivavedžio teisių.
Priėmus šį įstatymą bus mažiau paskatų klastoti dokumentus ir mažiau perteklinių biurokratinių reikalavimų, tai skatins daugiau žmonių mėgautis gamta, nes reikalavimą pakėlus iki 25 arklio galių, iš tikrųjų daugiau žmonių galės mėgautis gamta neidami per įvairias biurokratines kliūtis, kurios reikalauja išsilaikyti laivavedžio teises.
Svarbu, jog tai atitiks ir europietišką praktiką. Pavyzdžiui, Italijoje, leidžiama iki 40 arklio galių be laivavedžio teisių, Graikijoje – 30, Norvegijoje – 25. Taigi, kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų gyvename XXI amžiuje, svarbu saugoti gamtą ir atsisakyti triukšmingų variklių. Pritariu įstatymo pakeitimams, kurie suteikia galimybes vairuoti pramogines vandens transporto priemones asmenims, turintiems tinkamą kvalifikaciją. Įstatymas įpareigoja darbdavį suteikti laivavedžiams ir gelbėtojams vandens transporto priemones, taip pat ir vandens motociklus, bet jie yra ganėtinai didelio triukšmo šaltiniai, todėl raginu, kad tai būtų tik pirmas žingsnis, o ateityje teisės aktais reikėtų įpareigoti naudoti mažatriukšmes elektrines vandens transporto priemones, kurios daugeliu atvejų dėl techninių parametrų šiais laikais lenkia priemones, naudojančias vidaus degimo variklius, pavyzdžiui, startavimo greitį, o tai ypač aktualu gelbėtojams. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, iš tiesų mes teikėme su kolega J. Jaručiu pasiūlymą ir pasiūlėme šiek tiek sumažinti administracinę naštą. Į tai turbūt komitetas neatsižvelgė ir pritarė tik iš dalies mūsų pasiūlymui. Iš tiesų dėl pačių laivų, kas buvo siūloma, turbūt ir kitose Europos Sąjungos šalyse yra laivams iki 6 metrų ilgio, kitur yra ir didesniems, kai nereikia įvairių registracijų ir taip toliau, kur yra didinamas biurokratinis aparatas, kur reikalingi papildomi ištekliai ir žmonėms tikrai rūpestis. Iš tiesų tikėkimės, kad ateityje bus į tai sureaguota.
Ypač dėl laivų iki 6 metrų, juos žmonės naudoja savo reikmėms, žvejai, iš tiesų nereikėtų užkrauti papildomos administracinės naštos, lygiuotis į kitas Europos Sąjungos šalis. Bet iš principo įstatymui siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas. Prašom. Motyvai už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties esame jūrinė valstybė, tačiau visiškai esame apleidę mūsų vidaus vandenis. Vienas iš motyvų, kodėl taip yra, būtent tai, kad laivavedžiai dabar yra priversti dažnai net vykti į Lenkiją, ypač Kroatiją, išlaikyti ten teises. Ten jos ir pigiau kainuoja, ir mažesni reikalavimai, žemesnė kartelė.
Aš manau, kad išties ši pataisa labai gera, paskatins galbūt labiau naudoti mūsų vidaus vandenis, galbūt daugiau imsis iniciatyvos ir kiti žmonės, norintys pramogauti, ir nepabijos tapti tais laivavedžiais. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4921) priimtas. (Gongas)
1-15 klausimas. Gerbiami kolegos, dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo projekto yra gauta Teisės departamento pasiūlymų. Jeigu Ekonomikos komitetas svarstys pietų pertraukos metu, tai vakariniame posėdyje galėsime Teisės departamento apsvarstytus įstatymus įvertinę priiminėti toliau. Tad šio klausimo nesvarstome.
12.07 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239(2) (priėmimas)
1-16 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4239(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Siūlau palaikyti įstatymo projektą, nes šiuo įstatymu vis grįžtame prie tų temų apie nepriklausomus valdybos narius. Ir čia šiuo atveju yra įstatymo lygmeniu aiškiai ir išsamiai išrašomi nepriklausomumo standartai, kurie ir užtikrina tai, kad jie veiks ne kažkieno interesais, o bendrajam gėriui. Šie standartai dabar tikrai atitinka tokius, kokie yra nusistovėję tarptautinėse rinkose. Tikrai prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Akcinių bendrovių įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4239) priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240(2) (priėmimas)
Lydimasis – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti… Virgilijau Podery, norite kalbėti?
V. PODERYS (MSNG). Aš labai trumpai. Šio įstatymo labai mažo pakeitimo ir papildymo paskirtis yra ta, kad strateginėse įmonėse būtų bent vienas valstybės atstovas. Iki šiol yra daug strateginių įmonių, kur nėra valstybei atstovaujama iš viso. Dėl to tikrai labai prašau šitą palaikyti. Tai tikrai be galo svarbus pakeitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl lydimojo įstatymo projekto. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo priėmimas. Kviečiame visus kolegas balsuoti! Mindaugai Puidokai, gerbiamas Artūrai Skardžiau! Prašome, nes matau, kad balsų… ir jūsų dalyvavimas tik tik.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai, 72 vienbalsiai pritarė įstatymo projektui.
Lydimasis – Geležinkelių transporto. Yra Teisės departamento pasiūlymų, kuriuos komitetas apsvarstys, ir tik tada mes galėsime priimti.
12.10 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 9, 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4225(2) (priėmimas)
Tad darbotvarkės 1-17 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4225(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai, 74 Seimo nariai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau jūsų atsiklausti, ar galime dabar iš vakarinės posėdžio darbotvarkės priimti įstatymų projektus, dėl kurių Teisės departamento pastabos jau yra apsvarstytos? Galime.
12.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3516(2) (priėmimas)
Tokiu būdu pirmasis 2-1.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3516(2). Dėkoju už jūsų pritarimą, kad galime iš vakarinio posėdžio priiminėti įstatymus. Priėmimas pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Teisės departamento pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Komitetas jam pritarė įvertinęs Teisės departamento pasiūlymą ir pakeitęs redakciją. Galime tam pritarti? Pritariame.
Taip pat antroji redakcija… Teisės departamento pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio, jam komitetas pritarė. Tad visą 4 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 5 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Ir mes pritariame. 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
6, 7, 8, 9, 10 straipsniai, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
O dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritaria. Ir mes pritardami teigiame, kad 11 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. (Gongas) Įstatymas priimtas.
12.14 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 5, 10, 11, 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4425(3) (priėmimas)
Kaip ir minėjau, kitų įstatymų projektų, šiuo atveju Nr. XIIIP-3517, svarstyti negalime, nes yra pasiūlymų. Tad kviečiu svarstyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4425(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto, sekundėlę, tuoj patikslinsime, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 4, 7, 17, 24, 31 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4426(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4426(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnius galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra, galime priimti.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos – keičiama į rugpjūčio 1 dieną. Atitinkamai suderinta, komitetas tam pritarė ir mes pritariame. 8 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4427(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas, 2-3.3 klausimas – Lietuvos banko įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4427(2). Priėmimas. Pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis. Galime pritarti? Pritariame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Taip, norinčių balsuoti yra ir balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4428(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 1223 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-4428(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš ir susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
12.18 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4817(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4817(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime pritarti ir priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes tam pritariame. Suderino formuluotę. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, 2-5 ir 2-6 klausimai lieka vakariniame posėdyje, nes yra pasiūlymų, kuriuos reikia apsvarstyti.
12.20 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 2, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 273 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278(2) (svarstymas)
Tad imamės darbotvarkės 2-7 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ar galėtų ją perskaityti komiteto pirmininkė A. Širinskienė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas 22 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu 9 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
12.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4279(2) (svarstymas)
Šio teisės akto lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienę vėl kviečiu į tribūną. Agne Širinskiene, kviečiu jus į tribūną. Teisės ir teisėtvarkos komiteto lydimasis… Atsiprašau, kad iš karto nepakviečiau perskaityti ir lydimojo įstatymo. Komiteto išvada. Bet jūs tai padarysite dabar. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Su lydimuoju yra analogiška situacija. Tai yra bendru sutarimu turime 9 balsus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame lydimajam teisės aktui.
12.22 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4964(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Užimtumo įstatymo papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4964(2). Kviečiu J. Rimkų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Svarstymas. Perskaitykite komiteto išvadą.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4964. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu mes atitaisome skriaudą ir socialinį neteisingumą, kurį, deja, dėl tam tikrų įstatymo spragų pritaikėme labai didelei kaimo žmonių grupei. Kai teikėme kovidinę pagalbą savarankiškai dirbantiems, mes apsisprendėme dėl modelio, koks bus taikomas savarankiškai dirbantiems gelbėti. Deja, smulkūs ūkininkai, skirtingai nuo stambesnių ūkininkų, į tos pagalbos priemones tiesiog nepateko dėl įstatymų specifikos. Nesigilinsiu aš. Šią skriaudą mes ištaisėme.
Aš pabandysiu argumentuoti, kodėl tai yra labai svarbu ir kodėl buvo įdėta tikrai nemažai ir opozicijos, ir pozicijos pastangų, kad tas kompromisas ir tas įstatymas išvystų dienos šviesą. Aš čia kalbėsiu šiek tiek apie žemės ūkį, bet taip pat ir apie bendrą situaciją Lietuvos kaime, regionuose.
Savaime suprantama, kad XX amžiuje mes vystėme ekonominę politiką pagal industrinės visuomenės paradigmą, bet šiandien yra postindustrinė realybė mūsų ekonomikoje, dominuoja paslaugų sektorius, ir ekonomikos pagrindinis variklis ir pagrindinis išteklius nebėra kapitalas ir žemė arba darbas, bet yra žinios. O žinių nešėjai, kaip jūs žinote, yra vis dar ne kompiuteriai, o žmonės.
Mūsų ekonomika nesiremia masiškumu, bet individualizuota preke arba paslauga. Mes vis dažniau, kalbėdami apie šiuolaikinę ekonomiką, naudojame ne kontrolės ar hierarchijos terminus, bet galvojame apie sąveiką, daugiafunkciškumą, kooperaciją, specializaciją, ekologiją, žinias ir panašiai. Taigi aš užduodu klausimą, jeigu mes visa tai suprantame, jeigu mes suprantame, kaip atrodys XXI amžiaus ekonomika, kodėl mes konstruodami priemones nematome milžiniškos žmonių grupės Lietuvos regionuose, mūsų skaičiavimais, tai apie 40 tūkst. žmonių, kurių veiklos pobūdis kaip tik patenka į šiuolaikinės XXI amžiaus ekonomikos požymius?
Taip, smulkūs ūkiai nėra tokie našūs ir negamina tiek daug produkcijos, bet, kaip aš anksčiau minėjau, masiškumas yra XX amžiaus savybė. Specializacija, individualumas, unikalumas yra XXI amžiaus produkcijos esmė. Jeigu mes kalbame apie verslumo stoką mūsų regionuose, tai šitie žmonės yra verslūs, nes jie sugeba bent jau save ir savo aplinką aprūpinti maisto produktais, kitomis prekėmis. Jeigu mes kalbame, kad XXI amžiuje bus labai svarbus daugiafunkciškumas, tai, taip, smulkūs pusiau natūriniai ūkiai yra daugiafunkciniai. Jie atlieka ne tik siaurą kažkokio daikto arba maisto gamybos funkciją, jie taip pat augina vaikus, rūpinasi aplinka ir taip toliau.
Jeigu mes kalbame apie aplinkosaugą, kas yra viena pagrindinių XXI amžiaus politinių madų gerąja prasme, tai smulkus, pusiau natūrinis ūkis, žinoma, yra mažiau chemizuotas, žinoma, jis prisideda prie geresnės aplinkos, sveikesnio dirvožemio, vandenų ir panašiai. Pagrindinė mūsų kaimo katastrofa yra depopuliacija. XXI amžiaus ekonomika mums suteikia šansą tą depopuliacijos tendenciją šiek tiek pristabdyti, nes XX amžiuje nuolat vyko bėgimas, nuolatinė urbanizacija, bet šiandien turint internetą, turint visiškai kitokiais principais grindžiamą ekonomiką, kai daugiafunkciškumas, specializacija, prekių unikalumas, ekologija tampa svarbiais dalykais, mes negalime atsieti ekonomikos proveržio nuo smulkių šeimos ūkių paramos. Šiandien, konstruodami priemones, mes eliminavome didžiulę grupę žmonių, taip, galbūt nepakankamai daug turinčių karvių ir nepakankamai daug turinčių produkcijos, iš kovidinės paramos. Tai yra visiškas neteisingumas ir absoliutus XXI amžiaus tendencijų nejautimas. Šią skriaudą opozicija ir pozicija kartu ištaiso ir aš labai prašau jūsų balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Jo nėra salėje.
Gerbiami kolegos, yra gauti pasiūlymai. Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą J. Rimkų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį. Dėl 1 straipsnio yra T. Tomilino ir R. Petrauskienės pasiūlymas. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mūsų pasiūlymas paremtas Vyriausybės ir Teisės departamento pastabomis. Mes į jas visas atsižvelgiame ir tiesiog siūlome…
PIRMININKĖ. Ir pritariate komiteto…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritariame, absoliučiai pritariame komiteto pastaboms.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria…
J. RIMKUS (LVŽSF). Pritaria iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritaria iš dalies. Rasta bendra redakcija, bendras sutarimas ir teikėjai su tuo pasiūlymu sutinka. Taip pat antras jūsų pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai taip pat susiję su pastabomis. Aš pritariu komiteto sprendimui.
PIRMININKĖ. Komitetas?
J. RIMKUS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Dėkoju. Toliau yra įsigaliojimas – 2 straipsnis. Vyriausybės pritarimas. Visa tai įvertinę po svarstymo norime sakyti motyvus. Ačiū pranešėjui. Yra motyvų.
A. Nekrošius – Motyvai už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš esmės šis projektas labai reikalingas ir ilgai lauktas, nes pakankamai socialiai teisingas. Manau, kad mūsų smulkiuosius ūkininkus, kurie pateko į bėdą, kurie neturi darbo, neturi kitų pajamų, šis siūlymas išgelbėja ir tas pajamas užtikrina. Manau, kad visi palaikys šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Syso nematau salėje. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4964(2)
Balsavo 71 Seimo narys: už – 64, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
12.31 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390(2) (svarstymas)
Dėkoju jums, kad puikiai dirbame, dirbame toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390(2). Kviečiu V. Rastenį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Prašom, kolega.
V. RASTENIS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų birželio 23 dieną svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4390. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bei pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. G. Skaistės nematau salėje. Kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta dėl šio teisės akto svarstymo stadijoje. Motyvai. Gintarės nėra. Balsuojame dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
12.33 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501(2). Svarstymas. Kviečiu G. Burokienę. Jos nėra, gerbiamas G. Kindurys. Prašom, kolega, perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Birželio 25 dieną komitetas svarstė šį projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavo už – 4, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu V. Ačienę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai labai gaila, kad šis įstatymo projektas šiek tiek užtęstas svarstant, bet manau, kad komiteto priimta nuomonė yra labai svarbi. Prisimenant ankstesnes diskusijas, nereikia šito teisės akto painioti su artėjančiais rinkimais, su populizmu ir panašiai. Tik nesuprantu, kodėl kolegos yra prieš diskusiją, už bendrą sutarimą ir kompromiso ieškojimą.
Pataisa yra skirta tik toms savivaldybėms, kurios neskiria žodžių „savivalda“ ir „savivalė“ reikšmės ir mano, kad tai yra vienareikšmiški žodžiai. Pristatymo metu pasigirdo tokių nuomonių, kad kaimo mokyklų lygis yra gana žemas, kad reikia jas jungti prie miesto mokyklų ir taip pasiekti aukštesnį lygį. Bet noriu pasakyti, kad negalima kaimo mokyklų lyginti su mokinių atranką vykdančių mokyklų pasiekimais, ir taip pat negalima jų lyginti, kaip girdėjome, su kaimo parduotuvėmis. Taigi nereikia nuvertinti kaimiškų mokyklų mokytojų, kurie dirba sudėtingesnėje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Jų organizuojamas ugdymas yra arčiau žmogaus tiek pažinimo, tiek bendravimo, tiek įvairios pagalbos aspektu. Mokykla kaimui yra bendruomeninio gyvenimo centras, vaikai yra aktyvūs bendruomeninėje veikloje.
Suprantu, kad labai svarbus yra savivaldybės, kaip steigėjo, vaidmuo, tačiau šia pataisa nėra ignoruojamas steigėjo vaidmuo, tačiau prašoma bendrauti su bendruomene, tarpusavyje bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų, taip užtikrinti žmonių gerovę, o tada ir su ugdymu bus viskas gerai. Ir tik tokiu atveju dabar galiojantis teisės aktas veiks visa apimtimi. Taigi mano ir kolegos pateiktas įstatymo projektas, kurio esmė, kad uždarant mokyklas turi būti rastas bendras kompromisas su bendruomene, sulaukė tikrai nemažo visuomenės palaikymo.
Sutinku, galbūt pirminis variantas buvo šiek tiek per griežtas, galbūt kai kuriais aspektais ir prieštaravo Konstitucijai. Nors, kita vertus, ar žmogaus pasirinkimas gyventi vienoje ar kitoje vietovėje, kur yra sukurta infrastruktūra, dėl kurios jis ir pasirinko šią vietovę, kuria savo gyvenimo planus, jaučiasi atsakingas už gyvenamosios vietovės puoselėjimą, saugumą ir pasisako už joje vykstančius pokyčius, norėdamas išsaugoti savo kraštą nepakitusį, yra prieštaravimas Konstitucijai?
Taigi skatiname jaunas šeimas kurtis regionuose, mokame subsidijas ir tuo pačiu naikiname infrastruktūrą. Vyksta tiesiog nesuderinami dalykai, kai šalies mastu skatiname tam tikrą regionų atsigavimą, tačiau kai kurios savivaldybės nemato tęstinumo poreikio. Taigi, ar visada reikia vertinti tik ekonominį rezultatą? Mokyklų naikinimo procesas dar nėra baigtas. Manau, kad ši patobulinta pataisa skirta tam, kas nesupranta, jog gyvenimo kelyje yra ne vienas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Staniuvienę. Diskusija. Jums skiriamos penkios minutės.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, išnagrinėjau Lietuvos mokyklų tinklo optimizavimo patirtį. Ministerija formuoja, organizuoja, koordinuoja valstybės politikos įgyvendinimą švietimo srityje, skiria lėšas iš valstybės biudžeto, ji neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai. Savivaldybės rengia mokyklų tinklo pertvarkymo trejų, ketverių metų laikotarpio planus, numato ilgalaikes mokyklų tinklo organizavimo vizijas. Politinės valios trūkumas uždaryti mokyklas ir savivaldybių rinkimų įtaka, kai sprendimai kartais dėl mokyklų tinklo optimizavimo, pertvarkymo yra atidedami arba išvis nepriimami.
Mokyklų tinklo optimizavimo kartais neskatina netgi didelės ir smarkiai tarp savivaldybių besiskiriančios išlaidos mokyklų ūkiui išlaikyti bei mokytojų trūkumo problemos. Mokyklų tinklo savivaldybėje optimizavimo paskirtis – sukurti tokią mokyklų sistemą, kuri leistų kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teises ir kokybiškas mokymosi sąlygas, kokybiško išsilavinimo prieinamumą švietimo pagalba ir kita. Tik optimaliai sutvarkyta mokyklų sistema užtikrina gerą vaikų ugdymo kokybę tiek mieste, tiek kaime. Taip pat sudaro prielaidas mažinti žmonių socialinę atskirtį. Tai yra savarankiška savivaldybių funkcija – gebėjimas iš anksto strateguoti, įspėti bendruomenę, kalbėtis su bendruomene, pateikti esmę pagrindžiančius tyrimus.
Didžioji dalis savivaldybių taip ir tvarkosi. Aistros verda. Įstatymų keitimu norima išbalansuoti šią sistemą, perduodant visą svorį ugdymo įstaigos tarybai, iš kurios turi būti gautas pritarimas. Kuri taryba kirs pamatus, ant kurių stovi? Teikiamo įstatymo keitimu mokyklos bendruomenės siūlomų sprendimų priėmimą nustatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šio įstatymo keitimu savivaldybė netektų galių tvarkytis savo namuose savarankiškai, tai spręstų ministerija. Mano manymu, kai kalbame apie savivaldybių savarankiškumą, kuo labiau teisių ir pareigų perduoti savivaldybėms. Šis įstatymo projektas yra perteklinis, nepasvertas ir prieštaraujantis Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš vis dėlto to, ką paminėjo, kalbėjo iš tribūnos L. Staniuvienė, didžiai daliai prieštarauju. Švietime nėra demokratijos, kiek mes norėtume matyti. Juolab kad ir mūsų daugumos partijų programose apie tai buvo kalbėta. Regioninės mokyklos optimizavimas turi būti demokratinis, turi būti išklausytas bendruomenės balsas. Neseniai viename regione teko išgelbėti pilnai veikiančias tris mokyklas, dirbančias į pliusą, rezultatų reitinguose jie yra dešimtuke. Įsivaizduokite, uždaryti tris pilnai veikiančias mokyklas! Tai šiuo atveju mano pasiūlymas dėl šio projekto yra uždėti saugiklį, kad pilnai veikiančios mokyklos būtų apsaugotos nuo kai kurių savivaldybių klerkų ketinimų dėl kažkokių interesų reorganizuoti arba uždaryti mokyklas. Juo yra pasiūlyta, kad paskutinių penkerių metų reitingų rezultatai būtų įtraukti į vertinimo kriterijus. Būtent tie aukščiausių reitingų vertinimo rezultatai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jie kiekvienais metais skelbia šiuos rezultatus. Pagal juos niekada nebuvo vertinama. Esant tokiam saugikliui tos savivaldybės, kurios ketintų taip elgtis, negalėtų sugalvoti kažkurią dieną atsikėlusios imti ir uždaryti.
Net Prezidentas sureagavo, kaip galima tas mokyklas uždaryti, kai yra aukščiausia švietimo kokybė. Negalima žiūrėti vien tik į ekonominį pagrindimą, tai yra absurdas. Švietimo kokybė ir mokslas tiems vaikams atsiperka vėliau, kai jie baigia mokyklas, baigia universitetus, jie neša kapitalą į mūsų valstybę. Aš prašyčiau palaikyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra gauti pasiūlymai. Mes pasiruošę juos svarstyti dabar? Pasiruošę. Tad kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą G. Kindurį į tribūną ir svarstysime iš eilės.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario Z. Jedinskio pasiūlymas. Kolega, prašome pristatyti.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Mano pasiūlymas yra toks, kad savivaldybės tarybos neformaliojo švietimo ugdymo įstaigos ir ikimokyklinės įstaigos likviduojamos gavus mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos pritarimą.
PIRMININKĖ. Ir komiteto argumentai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė atsižvelgęs į prieš tai buvusius nagrinėjimus ir teigia, kad tos nuostatos, kuriomis mes siūlome nustatyti, kad savivaldybių tarybų teisė reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti projekte nurodytas mokyklas ar įstaigas yra ribojama, nustatant privalomą konkrečios mokyklos pritarimą, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 1 daliai. Ko gero, ir kituose pasiūlymuose panašiai yra, kad vis dėlto tai yra savarankiška funkcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Iš tiesų dar kartą noriu pakartoti. Čia ne už pasiūlymą, aš už visą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Čia dabar už pasiūlymą.
V. BAKAS (MSNG). Gerai, nekalbu.
PIRMININKĖ. Nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl kolegos Z. Jedinskio pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 20, prieš – 10, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių R. Šarknicko ir L. Staniuvienės pasiūlymas. Kuris, kolegos, pristatote? R. Šarknickas. Prašau. Minutėlę, tuoj, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką tik mūsų nuomonės tribūnoje išsiskyrė su ponia L. Staniuviene, tačiau tas mano siūlymas lieka galioti, nes buvau iniciatorius. Tai, ką kalbėjau iš tribūnos dėl paskutinių penkerių metų reitingų rezultatų, vertinimai būtų įtraukti, norint reorganizuoti mokyklas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes neaišku, kokia galėtų būti taikoma metodika, kuria nustatomi reitingai, todėl tas pasiūlymas abejotinas dėl pagrįstumo ir patikimumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Keista klausytis Seimo nario, kuris atseit atstovauja regionų interesui, kad reikia vadovautis reitingavimo duomenimis. Paprastai tuos reitingavimo tyrimus atlieka būtent tie, kurie nori kiek galima maksimaliai optimizuoti švietimo, ugdymo tinklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai… Jūs kalbėti jau negalite, nes tai jūsų pasiūlymas. Už savo paties pasiūlymą jau neišeina šį kartą.
Balsuojame. Balsuojame dėl R. Šarknicko ir L. Staniuvienės pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 15, prieš – 17, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl šio 1 straipsnio yra Seimo narių V. Ačienės, V. Ąžuolo ir G. Burokienės pasiūlymas. V. Ačienė. Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Tai buvo dar vienas pasiūlymas, kad jeigu mokyklos tarybos nuomonė prieštarauja savivaldybės tarybos nuomonei, kad ginčą spręstų ekspertų komisija, kurios sudarymo tvarką reglamentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Argumentai. Abejotina, ar savivaldybės tarybos kompetencijos nepažeidžia siūlymas išbraukti nuostatą, leidžiančią tarybai savarankiškai reorganizuoti, likviduoti ir pertvarkyti mokyklas, nes savivaldybės atstovaujama institucija neformaliojo švietimo tiekėjo tinklą formuoja savarankiškai, atlieka savininko teises ir pareigas ir tas įstaigas išlaiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už V. Ačienės, V. Ąžuolo ir G. Burokienės pasiūlymą nori kalbėti P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Sutinku, kad gali būti kolizija dėl savivaldybės tarybos įgaliojimų, bet sutikite, jeigu mes nepaliekame tarpinio varianto susitarti, iš esmės tas įgalinimas bendruomenių faktiškai bus fiktyvus, nes taryba nuspręs. Bet jeigu tuo atveju, kai kyla ginčai, atsirastų dar ekspertinis vertinimas, man atrodo, tai padėtų vienaip ar kitaip vienas kitą suprasti. Man atrodo, jeigu po svarstymo mes pritartume, kai kuriuos dalykus patobulintume priėmimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša – motyvai prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, aš trumpai. Įsivaizduokite, jeigu tokių ginčų per visą Lietuvą bus per metus po šimtą ir daugiau, tai ką veiks Švietimo ministerija? Vien nagrinės šituos ginčus kaip teismai, kurie būna apkrauti darbu, nespėja su padidėjusiu krūviu. Todėl aš manau, kad šis siūlymas yra nelogiškas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl V. Ačienės, V. Ąžuolo, G. Burokienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 27, prieš – 2, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
A. Papirtienė ir E. Jovaiša teikia pasiūlymą dėl 1 straipsnio. A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad įrašytume, kad savivaldybė informuoja ir konsultuojasi su mokyklų bendruomenėmis. Pasiūlyme taip pat yra keletas konsultavimo procedūrų įdėta. Toliau ten susiję su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jeigu bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenė nesutinka su savivaldybės sprendimo projektu, ji gali kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kaip yra ir dabar, bet tiesiog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudaro komisiją kreipimuisi išnagrinėti ir siūlymams pateikti. Tačiau mes sutinkame su pritarimu iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip, komitetas pritarė iš dalies ir jūs su tuo sutinkate, Seimo nariai taip pat tam pritaria. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas teikia pasiūlymą. Komiteto pirmininke, sutinkate su pagrindinio komiteto argumentais, ne? Prašau. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymas labai trumpas ir aiškus, jeigu švietimo įstaigoje yra mažiau nei 16 vaikų, tai atsižvelgti į bendruomenę nereikia, tai yra argumentuojama tuo, kad 16 vaikų yra arba dvi klasės, arba visa darželio grupė. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagrindinio komiteto argumentai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Jeigu trumpiau, tai argumentai tokie patys, panašūs kaip ir dėl gerbiamo Seimo nario Z. Jedinskio, kad vis dėlto yra suvaržoma savarankiškumo teisė ir galimai prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo, jam pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… (Balsai salėje) Nemačiau. Dabar atkreipiu dėmesį, ką tik įsijungė lentelė. Z. Jedinskis – už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas yra labai geras, jis įvertina ir vaikų skaičių, ir manau, kad visiškai nelogiškas yra argumentas, kad prieštarauja Konstitucijai, nes ar ikimokyklinės įstaigos reorganizacija, ar mokyklų reorganizacija yra vienos rūšies reorganizacija ir tikrai, mano manymu, be bendruomenės pritarimo neturi vykti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galima pasiekti neblogą kokybę, kai korepetitorius dirba su dviem vaikais. Tai gal padarome visas tokias mokyklas. Čia apskaičiuota 16 vaikų į keturias klases, tai yra po keturis vaikus. Tų vaikų mokymo klasės komplekto kaina yra apie 30 tūkst., tai ką – po 8 tūkst. kiekvieno vaiko mokymui? Gerai būtų toks variantas, bet ar tikrai jūs atsižvelgsite skirdami biudžetą ir tokias sumas, kuomet klasėje mokysime po keturis vaikus? Kam siūlyti tokias fiks idėjas, kuomet jų įgyvendinti neįmanoma? Aš suprantu, kai Vilniaus rajono savivaldybė tokia turtinga ir moko po keturis vaikus klasėje, tai jūs mokykite, bet savo sąskaita, ne valstybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo. Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė. Motyvus girdėjote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą – 18, prieš – 13, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Lieka Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicija ir redakcija.
Dėl 2 straipsnio yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Pritarta iš dalies. Galvą linksi komiteto pirmininkas V. Ąžuolas, pritardamas pagrindinio komiteto pozicijai.
Gerbiami kolegos, aptarėme visus pasiūlymus. Dėl minėto įstatymo projekto motyvai po svarstymo. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas pasiūlytas sustiprinti atsvarų sistemą švietimo politikoje. Aš labai dėkingas V. Ąžuolui, V. Ačienei ir kitiems, kurie tikrai stengėsi ieškoti sprendimų dėl kaimo mokyklų sunkaus likimo. Iš tiesų nėra vienareikšmės teorijos ar vienareikšmės argumentacijos, ką reikėtų daryti su dideliu tinklu. Labai dažnai mes šitoje salėje pamirštame, kokią naudą mums suteikia būtent šitas pakankamai platus mokyklų tinklas. Aš taip pajuokausiu, karantino metu mūsų mokinių skaičius klasėje sumažėjo iki nulio, nes klasėse nebuvo mokinių. Bet mokymo procesas puikiausiai vyko, todėl XXI amžiuje kalbėti, kad mažos mokyklos, mažos klasės, kad distancinis mokymas yra kažkuo blogesnis, tai, žinote, su tuo niekada nesutiksiu.
Kaimo mokyklų problemų pagrindas yra socialinė aplinka ir mes ką tik svarstėme vieną įstatymą, kuris taisė iš dalies mažą, tūkstantąją dalį problemų kaime, nes mes čia per daugybę metų esame tiek spragų pridarę ir padarę tiek klaidų, kad iš tikrųjų kaime gyventi yra sunkiau ir daug sunkiau pasamdyti korepetitorių. Tačiau kaip ten būtų, šios mokyklos susitvarko ir vaikai pabaigia mokyklą ir toliau kabinasi į gyvenimą.
Taigi nėra lengvo sprendimo, bet demokratijos sustiprinimas, atsvarų sistemos įgalinimas yra žingsnis gera linkme. Žinoma, savivaldos teisių negalima paneigti, jos yra aukščiau už rekomendacinę bendruomenės nuomonę, tačiau patį procesą mes turime pailginti, sustiprinti bendruomenės balsą ir nuo to tik laimės Lietuva.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, dar vienas toks priešrinkiminio populizmo įstatymas, kur Seimas bando kažką parodyti, tiksliau, valdančioji dauguma, kokie mes geri, mes pasiryžę kažkaip gelbėti. Kur tas gelbėjimas? Pamažinti savivaldos teises. Sukiršinsite bendruomenes, kurios tikėdamos, kad galima išspręsti, rašys raštą į ministeriją. Ministerijos klerkai atvažiavę pažiūrės, kad iš tikrųjų kažką reikia daryti, bet jie nedarys. Patys, dar ir premjeras sakė, kad reikia tvarkyti tinklą, kad galbūt netgi, jei savivaldybės netvarko tinklo, reikia perimti į valstybės rankas, sutvarkyti tinklą ir grąžinti savivaldybėms. Jūsų politika pakankamai neaiški, nežinote, ko norite. Tai susitarkite galbūt su premjeru, kuris sako, kad kažkaip reikia sutvarkyti tinklą. Dabar čia metate kažkokį tokį galbūt vilties gabalėlį, o pagrindinė viltis yra, kad nėra moksleivių. Kaip ir minėjau, galėtume skirti. Aš irgi galbūt būčiau už tai, jeigu galėtume po keturis vaikus mokyti klasėje. Bet mes mokome klasėje po keturis vaikus kieno sąskaita? Tų, kurie mokosi po 30 klasėje. Pasidaro tam tikri paradoksai, kai kai kuriose klasėse gimnazijose mokosi 32 vaikai. Tai jūs pabandykite sumažinti dar tas klases iš pradžių, kad būtų išlaikytos tos klasės, kuriose yra po kelis vaikus.
Nežinau, iš tikrųjų nesuprantamas įstatymo projektas, tuo labiau kad ir Savivaldybių asociacija nepritarė. Pagrindinis dalykas čia yra diskusija. Jūs eikite diskutuoti. Turite tarybose savo tarybos narių, kvieskite tuos tarybos narius, eikite į bendruomenes, kalbėkitės ir tarkitės, kad protingai būtų išspręstos problemos, o nerašykite į įstatymą beviltiškų frazių. Net jūsų sėdinčiai kolegei, kuri dirbo savivaldybėje, suprantamos idėjos ir kad tų idėjų įgyvendinti neįmanoma. Aš nepritariu tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Švietimo įstatymo 44 straipsnio po svarstymo. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 46, prieš – 15, susilaikė 14.
Baigėsi posėdis. Ar galime pratęsti posėdį ir išklausyti kolegų replikas, nes 13 valandų? (Balsai salėje) Posėdžiauti turi komitetai nuo 13 valandos, taip buvome sutarę. Gana replikų. Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume posėdį išklausyti replikas? Posėdis privalo baigtis 13 valandą. Jeigu jį pratęsiame, aš turiu teikti balsuoti. Deja, kolegos, visiems būkime teisingi.
Posėdis baigėsi 13 valandą. Pratęsime – kalbėsime. Už tai, kad pratęstume posėdį, balsavo 12 Seimo narių, prieš – 37, susilaikė 7.
Gerbiami kolegos, registruojamės. Rytinį posėdį baigiame. Ką tik balsavome, beje, bet jūsų pageidavimas.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas) Dėl protokolo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš suprantu, nėra kanclerio, bet neužrakinkite tų durų, kur padėtas vanduo, nes per dvi valandas ten nebelieka geriamojo vandens. Nė vienoje pusėje. Tai tiesiog ačiū.
PIRMININKĖ. Pasirūpinsime, pranešime kancleriui, kad trūksta vandens šalia plenarinių posėdžių salės.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.