|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1
|
1
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, siekiant užtikrinti
darną su konstituciniais principais bei įtvirtinti, kad įstatymu būtų
atsižvelgiama į šeimos, kaip valstybės pagrindo, gerovę ir interesus.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto
(toliau – Projektas) 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko
teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus,
vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos
sistemos reglamentavimą, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad šeima
yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.
|
|
1
|
2
|
|
Argumentai: Teisinį
subjektiškumą turi visi žmonės. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad
žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Prigimtinis žmogaus teisių pobūdis
reiškia, kad jos neatskiriamos nuo individo ir nepriklauso nuo žmogaus
amžiaus, nuo to, ar jos įtvirtintos teisės aktuose. Vaiko teises ir galimybę
pačiam vaikui dalyvauti įgyvendinant jo teises užtikrina Lietuvos
tarptautiniai įsipareigojimai, Civilinis kodeksas ir įstatymai. Tai, kad
vaikas yra laikomas teisės subjektu, patvirtina ir daugybė paties Projekto
nuostatų, kuriose įtvirtinamos vaiko teisės. Nė vienas asmuo, net tėvai,
negali panaikinti ar nustatyti vaiko teisių ribų. Tačiau dėl objektyvių
priežasčių, t.y. dėl psichinio ir fizinio nebrandumo vaikas negali pats
pilnai naudotis savo teisėmis ir įstatymų numatyta tvarka didele dalimi jas
įgyvendina ne savarankiškai, bet per atstovus. Todėl Projekto 1 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė
„vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra perteklinė ir neatitinkanti
tikrovės.
Nėra tikslinga įstatymo paskirtyje nustatyti,
kieno apsaugą vaikui užtikrina įstatymas, nes formuluotė „šeimos ir valstybės
apsaugą“ yra labai abstrakti, o už apsaugos užtikrinimą atsakingi subjektai
yra numatyti konkrečiuose Projekto straipsniuose ir kai kurie nepatenka į
šeimos ar valstybės kategorijas (fiziniai asmenys, kurie turi pranešti apie
smurtą prieš vaiką, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Be to, išskyrus
išimtinius atvejus, šeima yra ta vieta, kur vaikas yra labiausiai mylimas,
tėvai daugiausiai juo rūpinasi ir natūraliai „suteikia“ geriausią įmanomą
apsaugą vaikui, net nesant galiojančių įstatymų ar jiems jų nežinant. Ši
šeimos (tėvų) apsauga kyla iš biologinės, socialinės šeimos/tėvystės/motinystės
prigimties, o ne iš įstatymų, todėl netikslu teigti, kad įstatymas vaikui
suteikia šeimos apsaugą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti
kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos
ir valstybės apsaugą, kuriąi užtikrintų vaikui būtinų
priemonių ir paslaugų visumaą.“
|
|
1
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas
teikiamas, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės
departamentas) išvadą. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje
įtvirtinta nuostata, kad „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos
Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede“. Tačiau Projekto
priede yra nurodytas tik vienas ES teisės aktas, todėl siūloma Projekto 1
straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą kaip šiuo metu galiojančioje įstatymo
redakcijoje: „Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės
aktu, nurodytu šio įstatymo priede“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos
Sąjungos teisės aktaisu, nurodytaisu šio įstatymo
priede“.
|
|
1
|
5
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Projekto 1 straipsnio 5 dalis
išbrauktina, nes Lietuvos Respublikos jurisdikcijos taisyklės nėra šio
įstatymo dalykas. Pastebėtina, kad bet kokiu atveju, taikant įstatymą, turės
būti atsižvelgta į tarptautinių sutarčių ir tarptautinės privatinės teisės
taisykles, išdėstytas Civiliniame kodekse (pavyzdžiui, 1.10-1.14, 1.31-1.34
straipsniuose).
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio
5 dalį:
„5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos
Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos
teritorijoje esantiems asmenims“.
|
|
2
|
2
|
|
Argumentai: Pasiūlymas
teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad atvejo
vadybininko sąvokos apibrėžimas
įneša neaiškumo, nes atvejo vadybininkas apibrėžiamas kaip bet koks asmuo,
koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Kadangi Teisės departamento išvadoje
nurodoma, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo sąvokos
reikėtų atsisakyti arba ją patikslinti, siūlomas jos patikslinimas.
Nurodyti reikalavimai (valstybės tarnyba,
išsilavinimas, patirtis, nepriekaištinga reputacija ir kt.) parinkti
atsižvelgiant į Projektu planuojamas reikšmingas atvejo vadybininko
funkcijas. Apibendrinant, atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti
šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą,
siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininkas savo
darbą atliktų itin profesionaliai, kompetentingai ir neštų už jį atsakomybę.
Projekto 41 straipsnyje numatytų atvejo vadybininko funkcijų pavyzdžiai:
‒ siūlyti Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreiptis
dėl vaikų paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą;
‒ koordinuoti atvejo vadybos procesą;
‒ inicijuoti Pagalbos plano sudarymą;
‒ atlikti šeimos socialinės rizikos lygio ir
šeimos poreikių įvertinimą;
‒ megzti santykius su šeima, vertinti jų
poreikius, aplinką, telkti bendruomenę ir specialistus, kurių reikia pagalbai
šeimai suteikti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atvejo vadybininkas – asmuo
valstybės tarnautojas, koordinuojantis
įgaliotas koordinuoti atvejo vadybos procesą ir atitinkantis
šiuos reikalavimus:
1)
turi universitetinį socialinio darbo,
pedagoginį, psichologinį ar medicininį išsilavinimą;
2)
turi ne mažiau kaip tris metus darbo su
vaikais ir šeimomis patirties;
3)
yra pasirašęs konfidencialumo
pasižadėjimą;
4)
yra deklaravęs privačius interesus;
5)
kartą per metus kelia savo kvalifikaciją
specialiuose mokymuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta
tvarka;
6)
yra nepriekaištingos reputacijos“.
|
|
2
|
N
|
|
Argumentai: Atvejo vadybininkas turės diskreciją vertinti
šeimą, su ja bendrauti, parinkti ir koordinuoti jos problemų sprendimo būdą,
siūlyti iš jos paimti vaiką, todėl svarbu, kad atvejo vadybininko reputacija
nekeltų jokių abejonių.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą 2 straipsnį 21
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„21 straipsnis.
Atvejo vadybininko nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas esąs
nepriekaištingos reputacijos ir negali eiti atvejo vadybininko pareigų, jeigu
jis:
1) yra pripažintas kaltu už
sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą, taip
pat pripažintas kaltu už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra pripažintas kaltu už
nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir
baudžiamieji nusižengimai žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ ir
XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, neatsižvelgiant
į teistumo išnykimą;
3) yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio
pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį, kol teistumas neišnykęs;
4) yra atleistas iš valstybės
tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų
darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
5) piktnaudžiauja
psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
6) yra teismo sprendimu
pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar
veiksnumo apribojimo panaikinimo;
7) kuriam teismo sprendimu
apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;
8) sergantis Sveikatos apsaugos
ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
9) buvęs SSRS valstybės saugumo
komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos
Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB,
KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“
numatyti apribojimai“.
|
|
2
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.
Įstatymai, reguliuodami bendruomenių teises ir pareigas, vartoja įvairias sąvokas:
savivaldybės, vietos, religinė bendruomenė ir taip toliau, todėl sąvoka „bendruomeninės
paslaugos“ yra pernelyg plati ir neleidžia suprasti, kokia bendruomenė turėtų
atlikti Projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Dėl šios
priežasties siūlomas dalies patikslinimas.
Pasiūlymas: Pakeisti
Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendruomeninės paslaugos – įvairių
formų ir rūšių, savivaldybės, vietos ir (ar) religijos bendruomenėje
teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos
paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias
problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos
poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų
savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį“.
|
|
2
|
8
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento
išvadą. Jis skirtas tam, kad Projekto nuostata būtų suderinta su Vaiko teisių
konvencijos 1 straipsniu.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vaikas – žmogus iki,
neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip“.
|
|
2
|
9
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Siūloma suderinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį su
Civilinio kodekso nuostata, kad nepilnamečių atstovais
pagal įstatymą yra tėvai, nepilnametį įvaikinus, ‒ įtėviai, nustačius jam
globą ar rūpybą – globėjai ar rūpintojai.
Pasiūlymas: Patikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko
tėvai, nepilnametį įvaikinus – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą
– globėjai, ar rūpintojai ir kiti įgalioti
teisėti vaiko atstovai“.
|
|
2
|
10
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento
išvadą. „Vaiko teisių apsaugos
tarnyba“ yra ne sąvoka, bet institucijos pavadinimo trumpinys, todėl siūloma
ne įvesti sąvoką, bet pirmą kartą nurodžius pilną institucijos pavadinimą
įvesti trumpinį (kaip ir yra numatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje) ir jį
toliau vartoti visame tekste.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 2 straipsnio
10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba –
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos“.
|
|
2
|
N
|
|
Argumentai: Sąvoka „geriausi vaiko interesai“
įstatymo Projekto kontekste yra labai svarbi: geriausiais vaiko
interesais grindžiamas vienas iš vaiko teisių įgyvendinimo principų, taip pat
atsižvelgiant į juos nustatoma, ar šeimai taikytinos sankcijos. Vis dėlto ši
sąvoka Projekte nėra apibrėžta, todėl asmeniškai gali būti itin subjektyviai
suprantama, priklausomai nuo asmens socialinio statuso, įpročių ir kitų
veiksnių. Siekiant užtikrinti Projekto taikymo objektyvumą, siūloma sąvoką
apibrėžti.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio
nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Geriausi vaiko interesai – sąlygos, kurios
kyla iš vaiko prigimtinių poreikių ir yra reikalingos pasirengimui
savarankiškai gyventi visuomenėje, saugo vaiko sveikatą, kiek įmanoma,
užtikrina visapusiškai darnią fizinę ir psichinę raidą bei dorovinį auklėjimą“.
|
|
2
|
N
|
|
Argumentai: Projektu siekiama reguliuoti
vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tačiau nenurodoma, kas tai
yra, todėl siūloma nustatyti sąvokos apibrėžimą.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnio
nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Žalinga socialinė aplinka ‒ socialinė
aplinka, kurioje vaikas patiria pavojų gyvybei, sveikatai ir (ar) kuri yra
žalinga vaiko psichinei ir fizinei raidai“.
|
|
4
|
|
1
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Projekto 4 straipsnio 1 punkte
žodis „prioritetiškumo“ keistinas žodžiu „prioriteto“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 1
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo
prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų,
susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais“.
|
|
4
|
|
2
|
Argumentai: Projekto 4 straipsnio 2 punktą siūloma
patikslinti atsižvelgiant į tai, kad vadovautis privaloma tik ratifikuotomis
tarptautinėmis sutartimis ir tai, kad tarptautiniai susitarimai nėra
tiesiogiai teisiškai įpareigojantys.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį 2
punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą
siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis
sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais“.
|
|
4
|
|
4
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Atsižvelgiant į teikiamos nuostatos
turinį ir tikslą bei derinant šią nuostatą su JTO Vaiko teisių konvencijos 2
straipsniu, kad vaiko diskriminacijos pagrindai nebūtų nepagrįstai
siaurinami, žodis „negalios“ keistinas į žodį „sveikatos būklės“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 4
punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nediskriminavimo.
Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar
vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios sveikatos būklės,
religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be
jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės“.
|
|
4
|
|
9
|
Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo
šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą Projekto
apibrėžimą, šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas
rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos
teisinėje sistemoje nusistovėjusiai logikai: pirmiausiai, vaikas, būdamas
šeimos dalimi, negali rūpintis pats savimi lyg iš šalies, kaip formuluojama
Projekte, be to, šeimos poreikiai apima ir vaiko poreikius. Vaikas gali būti
traktuojamas atskirai nuo šeimos tik kraštutiniais, išimtinai šiame Projekte
numatytais atvejais.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnio 9
punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prieinamumo. Vaikui
būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų
paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip,
kad jos atitiktų šeimos ir joje augančio vaiko ir šeimos poreikius
bei geriausius interesus“.
|
|
4
|
|
N
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatas,
jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos
gyvenimas, ir valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia
teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų
gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir
susirašinėjimo slaptumas.
2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi
šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina
demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies
ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar
nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių
teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį
nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų
numeraciją:
„3) privataus gyvenimo neliečiamumo.
Teikiant paramą ir pagalbą šeimai bei įgyvendinant vaiko teisų apsaugą,
užtikrinama, kad šeima, kurios dalis yra vaikas, nepatirs neteisėto, nebūtino
ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą, o informacija apie privatų
šeimos gyvenimą nebus atskleista tretiesiems asmenims“.
|
|
4
|
|
N
|
Argumentai: Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra
svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė)
vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės
prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką
visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Valstybės
institucijos, sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus, turi paisyti šio
prigimtinio vaiko intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir
motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas
vaikas turės tėvą ir motiną.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 4 straipsnį
nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų
numeraciją:
„2) tėvystės ir motinystės
papildomumo. Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko
prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.
|
|
4
|
|
N
|
Argumentai: Tai,
kad vaiko teisės yra įgyvendinamos
per jo atstovus, nustato Konstitucijos 26, 38 straipsniai. Civilinio kodekso
3.155 straipsnis teigia, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra
tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo
vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir
protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai
vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Civilinio kodekso 3.163 straipsnis nustato bendrą taisyklę, kad nepilnamečių
vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas). Šios ir
kitos tėvų (vaiko atstovų) teisės ir pareigos dalyvauti vaiko priežiūros,
teisių gynimo procese bei priimant su vaiku susijusius sprendimus negali būti
įgyvendinamos be vaiko atstovų (teisių ir pareigų subjektų) žinios ar jiems
nedalyvaujant. Išimtis iš šios taisyklės gali numatyti tik įstatymai.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą 4 straipsnį
nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti sekančių punktų
numeraciją:
„N) vaiko
atstovų dalyvavimo. Vaiko nuomonės išklausoma ir kiti su vaiko teisių
įgyvendinimu ir pagalba šeimai susiję klausimai sprendžiami, dalyvaujant
vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus“.
|
|
5
|
|
|
Argumentai: Pirma, su vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu yra
susijusi eilė kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, Darbo kodeksas, Pilietybės įstatymas, Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymas, Socialinės paramos mokiniams įstatymas, Švietimo
įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Vaiko minimalios
ir vidutinės priežiūros įstatymas, Patentų įstatymas ir daugybė kitų) ir
neretai jie detaliau reguliuoja konkrečios srities aspektus, todėl nereikėtų automatiškai
nuneigti jų galiojimo vaikams.
Antra, vaiko teisių įgyvendinimo principai
yra išdėstyti 4 Projekto straipsnyje.
Trečia, negali būti prievolės taikyti
neratifikuotas tarptautines sutartis.
Ketvirta, konvencija yra viena iš
tarptautinių sutarčių rūšių.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymai ir
kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų
apsaugą
Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja
santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga,
arba šie susiję santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos
atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 34
straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės
ratifikuotas tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas,
arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“.
|
|
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Pirma, siūloma skyriaus pavadinimą papildyti nurodant,
kad jame reglamentuojamas ir vaiko pareigų įgyvendinimas, kadangi nurodomas Projekto
tikslas – „užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant
vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus“.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto II skyriaus nuostatų paskirtis nėra
išvardinti visas vaiko teises ir į tai, kad vaikai gali turėti ir kitas
teises, išvardintas kituose tiesiogiai taikomuose teisės aktuose, be to,
pagrindinės vaiko teisės ir laisvės egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jos
aprašytos įstatyme – t. y. jos yra prigimtinės, siūloma pakeisti skyriaus
pavadinimą į „Pagrindinių vaiko teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimas“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto II skyriaus
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PAGRINDINIŲ VAIKO TEISĖSIŲ, IR
LAISVĖSIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMAS“
|
|
6
|
1
|
|
Argumentai: Siūloma Projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti, ją
suderinant su kitomis Projekto nuostatomis bei JTO Vaiko teisių konvencijos
preambule.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienas vaikas –
tiek iki gimimo, tiek gimus – turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai
vystytis“.
|
|
6
|
2
|
|
Argumentai: Projekto
6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip, kad draustų bet kokių, net ir vaikui
naudingų biomedicininių tyrimų atlikimą, kadangi visi biomedicininiai tyrimai
(kaip ir bet kuri sveikatos priežiūros paslauga, medicininė intervencija) yra
susiję su didesne ar mažesne rizika žmogaus (vaiko) sveikatai ir gali sukelti
nepageidaujamus reiškinius. Tačiau tam tikromis, retomis ligomis sergančių
vaikų sveikatai dalyvavimas klinikiniame tyrime gali duoti daugiau naudos nei
žalos ar net gelbėti vaiko gyvybę, jei nėra prieinamas patvirtintas gydymas,
dar nesukurti veiksmingi vaistai ar pan. Todėl geriausių vaiko interesų
neatitinka absoliutus tyrimų, „galinčių pakenkti sveikatai“, draudimas.
Tikslinga vaiko įtraukimo į mokslinius tyrimus bendrą taisyklę formuluoti taip,
kaip ji formuluojama Lietuvos Respublikos Biomedicininių
tyrimų įstatyme, ir numatyti blanketinę normą į šį įstatymą dėl kitų
biomedicininių tyrimų su vaikais aspektų reguliavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiami bet
kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys
pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis
draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal
įstatymą sutikimas Biomedicininiai ar kiti
moksliniai tyrimai su vaiku yra leidžiami tik tada, kai yra mokslinio
pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri
bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Biomedicininiai tyrimai su vaiku atliekami Lietuvos Respublikos
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka“.
|
|
8
|
1
|
|
Argumentai: Siekiant išvengti diskriminacijos, siūloma papildyti
Projekto 8 straipsnio 1 dalį teisėmis, kurios Projekte nustatomos tik
tautinėms bendrijoms priklausantiems vaikams, bei religijos laisve,
garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į
vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo
individualumu susijusius giminystės ryšius ir jų išsaugojimą, teisę
puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas bei teisę į religijos laisvę.“
|
|
8
|
2
|
|
Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto
8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 2-5 dalys, 18
straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 25 straipsnio 3
dalis, 26 straipsnio 3 dalis yra perteklinės, nes nustato tai, kas jau yra
nustatyta kituose įstatymuose, arba juose siekiama nustatyti tai, kas turi
būti reguliuojama kituose įstatymuose. Kitų įstatymų nuostatų kartojimas
Projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo
reikalavimo. Be to, nustatyti tai, ką reguliuoja kiti įstatymai nėra ir
neturi būti teikiamo Projekto paskirtis ir tikslas, nes kitų įstatymų
reguliavimo sritys yra nustatytos kituose įstatymuose. Todėl siūloma paminėtų
Projekto nuostatų atsisakyti.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnio
2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų
garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos
Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai“.
|
|
9
|
N
|
|
Argumentai: Projekto 9 straipsnio dalims reikalinga nustatyti
teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas (kaip jos nustatytos Projekto 4
straipsnio 3 punkte), kadangi tam tikras vaiko bendravimas, susirašinėjimo
slaptumas, dalyvavimas organizacijų veikloje ir pan. gali kenkti geriausiems
jo interesams, kelti pavojų arba varžyti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę
auklėti vaikus.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 9 straipsnį
nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos teisės negali būti savavališkai
ribojamos, išskyrus atvejus, kai jos prieštarauja geriausiems vaiko
interesams, siekiama apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos įtakos,
galimo pavojaus jo sveikatai, gyvybei, normaliai fizinei ar psichinei raidai
arba kai vaiko atstovai pagal įstatymą įgyvendina pareigą auklėti vaiką“.
|
|
10
|
|
|
Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 10
straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko
atstovą pagal įstatymą“.
Taip pat siūloma Projektą papildyti nuostata, kas
vaiką atstovauja atveju, kai yra apribotos vaiko atstovų pagal įstatymą
teisės jį atstovauti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir
brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės –
per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose
nustatytus asmenis, o vaiko atstovo pagal įstatymą teisių atstovauti
vaiką apribojimo atveju – per valstybės paskirtą gynėją“.
|
|
11
|
|
|
Argumentai: Siūloma
patikslinti Projekto 11 straipsnio 1 dalį, suderinant su visu Projektu ir
nurodant, kad turi būti paisoma ne bet kokių, o geriausių vaikų interesų bei
tai, jog tik išimtai šis įstatymas reglamentuoja vaiko paėmimą iš šeimos.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo
tėvais
1. Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę
bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei
tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.
2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai
vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo
sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai
reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą“.
|
|
13
|
1
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaikas pats nesirūpina savo
pragyvenimu, netvarko namų ūkio finansų ir yra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal
įstatymą išlaikomas įstatymų nustatyta tvarka, socialinė apsauga ir finansinė
parama turi būti skiriama šeimai, o ne vaikui atskirai.
Atskirai nuo šeimos gyvenančių vaikų teisę į
socialinę apsaugą ir valstybės finansinę apsaugą reglamentuoja kita šio
straipsnio dalis.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikaso,
negaunantisčio pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų
pagal įstatymą, šeima turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės
teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato
įstatymai bei kiti teisės aktai“.
|
|
14
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 14 straipsnio
3 dalį:
„3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų)
nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą
sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas“.
|
|
16
|
2
3
4
5
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 16 straipsnio
2-5 dalis:
„2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei
teisės aktai.
3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka
turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą
sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose,
disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.
4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko
atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų)
nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta
į vaiko interesus“.
|
|
17
|
2
3
|
|
Argumentai: Projektu
nustatytas praktiškai jokių ribojimų neturintis įpareigojimas „užtikrinti
galimybes ir sudaryti sąlygas“ kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose
reginiuose, žaidynėse ir pan. yra nerealistiškas, atsižvelgiant į objektyvias
Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygas ir iš valstybės ekonomikos kylančias jų
finansines galimybes. Net ir pasiturinti šeimai gali trūkti finansinių
pajėgumų neribotai užtikrinti numatytas veiklas ir užsiėmimus vaikui. Todėl
siūloma patikslinti Projekto 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, naudojant
teisės realizavimui įprastesnius terminus, suderintus su JTO Vaiko teisių
konvencijos 31 straipsnio terminais.
Taip pat siūloma papildyti Projekto 17
straipsnio 3 dalį galiojančiame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta
nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir
remia šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis
socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis, kadangi šie elementai yra lygiai
svarbūs pilnaverčiam vaiko laisvalaikiui.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio
2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Vaikui Vaikas
turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos teisę
žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse
ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose.
3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų
sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis
socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis“.
|
|
18
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 18 straipsnio
3 dalį:
„3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti
teisės aktai“.
|
|
19
|
1
|
|
Argumentai: Teisės
departamento teigimu, Projekto 19 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po
žodžių „vaiko apsaugą“ įrašytini žodžiai „nuo smurto“, kitaip lieka neaišku,
nuo to turi būti užtikrina apsauga.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiamas visų
formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko
atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo
smurto“.
|
|
20
|
|
|
Argumentai: Siūloma
papildyti Projekto 20 straipsnį, numatant tautinėms bendrijoms
priklausantiems vaikams teisę į religijos laisvę, kadangi neretų atveju ji
yra neatsiejama nuo jų kultūros, tradicijų ir identiteto.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių
Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės
Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą,
papročius bei tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Šią teisę
užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės
aktai“.
|
|
21
|
2
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 21 straipsnio
2 dalį:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių
teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos“.
|
|
22
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 22 straipsnį
ir atitinkamai pakoreguoti sekančių straipsnių numeraciją:
„22
straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
1. Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą,
švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir
kiti teisės aktai.
2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui
užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą
tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės
aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti
skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos
socialinės paramos mokiniams įstatymas.
5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų
galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos
Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą
nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
8. Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos
patentų įstatymas.
9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir
kiti teisės aktai.
10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus
reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės
nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai“.
|
|
23
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymas
teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Pirma, Projekto 23 straipsnio pavadinimas „Vaiko teisių naudojimas“ tikslintinas,
nes yra dviprasmis ir neatitinka suformuoto straipsnio turinio.
Antra, Projekto 23 straipsnyje numatytų vaiko pareigų katalogas yra
siauresnis nei įtvirtintas galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatyme, taigi jis Projektu siaurinamas. Teisės departamento teigimu, tarp
vaiko, kaip ir bet kurio kito asmens, teisių ir pareigų turi būti nustatytas
proporcingas balansas, kadangi bet kurio teisinio reglamentavimo pamatas –
asmens teisių ir pareigų vienovės užtikrinimas. Projekte detaliai
reglamentavus vaiko teises, proporcingas dėmesys turėtų būti skirtas ir vaiko
pareigų reglamentavimui. Priešingu atveju, naujos redakcijos įstatymo turinys
neatitiks jo paskirties (1 straipsnio 4 dalis). Projekto 23 straipsnyje
detalizuotos tik dvi vaiko pareigos – 1) gerbti tėvus ir 2) nepažeisti kitų
asmenų teisių ir laisvių. Netgi Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje vaiko
teisė gerbti tėvus detalizuota išsamiau („Vaikų pareiga – gerbti tėvus,
globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“) nei tai siūloma padaryti
įstatymo lygmeniu. Todėl vaiko pareigų katalogą siūloma papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Vaiko
teisių naudojimas Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
1. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi
laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir
kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.
Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
2. Pagrindinės vaiko pareigos yra šios:
1) gerbti savo tėvus, ir
tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės
aktuose kitus šeimos narius, globoti juos
senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos
reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose,
viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą,
visuomenės ir privačią nuosavybę.
3. Vaikas šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje
aplinkoje ir visuomenės rengėjų bei skleidėjų pagalba turi būti ugdomas
atlikti pareigas ir atsakyti už savo poelgius“.
|
|
24
|
2
|
|
Argumentai: Teisės
departamento nuomone, neaišku, kodėl
atsakomybė numatoma tik už fizinio ir psichologinio smurto demonstravimą,
nors Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos keturios smurto formos, o įstatymo 2
straipsnio 6 dalyje pateiktas smurto prieš vaiką apibrėžimas suformuoja net
penkias jo formas. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad atsakomybė būtų nustatyta
už visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą.
Trečia,
Projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostata netiksliai nurodo atsakomybę už
vaiko įtraukimą į kitą neteisėtą veiką bei smurto demonstravimą, todėl
siūloma tiksliau nurodyti, kad taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
2 dalį ir jas išdėstyti taip:
„2.
Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, visų šiame įstatyme numatytų smurto prieš vaiką formų demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą
veiką šio straipsnio pirmoje dalyje išvardintiems
subjektams taikoma įstatymų
nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.
|
|
24
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento
išvadą. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad
„Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos
smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar
prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos
nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė
pagalba <...>“. Kazuistinis nusikalstamų veikų vardinamas šioje
nuostatoje praranda prasmę, joje įrašius sąlygą „ar nukentėjusiam nuo kitos
nusikalstamos veikos“. Be to, šios nuostatos pradžia taip pat yra
tikslintina. Atsižvelgiant į tai ir laikantis teisėkūros ekonomijos principo,
siūloma cituojamą Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostatą performuluoti.
Antra,
atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius teisės aktus, „psichinio
smurto“ terminas yra tikslesnis nei „psichologinio smurto“ terminas, todėl siūloma atitinkamai tikslinti ir
susijusius terminus.
Trečia,
atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso terminiją, įstatymo 24 straipsnio 3
dalyje žodžiai „sukeltas pasekmes“ keistini žodžiais „sukeltus padarinius“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaikui, galimai
nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos,
įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip
pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos
veikos, Jeigu įtariama, kad vaikas nukentėjo nuo smurto ar
nusikalstamos veikos, jam turi būti teikiama reikalinga sisteminė
kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita),
parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti
sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės psichinės traumos
bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra
būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes sukeltus padarinius“.
|
|
24
|
4
5
|
|
Argumentai: Įstatymo iniciatoriai akcentuoja būtinybę kiekvienam
visuomenės nariui prisiimti atsakomybę už mūsų visuomenėje augančių vaikų
saugumą. Dėl to Projektu siūloma skatinti pranešti apie smurto prieš vaiką ar
vaiko teisių pažeidimo atvejus. Pasiūlymas teikiamas, kadangi už nepranešimą
arba melagingą pranešimą atsakomybė turėtų būti personalinė, nepriklausomai
nuo to, kokio juridinio asmens dalyvis žmogus yra, tik taip galima tikėtis
pokyčių. Turint omenyje juridinius asmenis, visiškai neaišku, kas atsakytų, pavyzdžiui,
už nepranešimą apie mušamą vaiką: akcininkai, savininkai, direktoriai,
kažkurie darbuotojai ar kt. Atsakomybė juridiniams asmenims gali sukurti
priešingą nei siekiamą efektą: sudaryti sąlygas žmonėms nesiimti veiksmų ir
neprisiimti už tai atsakomybės, nes tai turėtų padaryti visas juridinis
asmuo.
Antra, siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo
manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų
galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose vertinimuose
ir skunduose.
Teisės departamento teigimu, nėra aiškus „vaiko
teises pažeidžiančios veiklos“ formuluotės turinys, todėl nuostatą siūloma
performuluoti.
Be
to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūlomo reguliavimo dėl bendrininkavimo
nepašalinus iš Projekto, jis galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalims nustatančioms, kad „Asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir
pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs
nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų
nepriklausomas ir bešališkas teismas“, bei 109 straipsnio 1-3 dalims,
kurios numato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai,
nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“.
Bendrininkavimo
ir bendrininkų rūšis, bendrininkavimo formas, bendrininkų baudžiamąją
atsakomybę nustato Baudžiamojo kodekso 24-26 straipsniai. Remiantis jais, „bendrininkavimas
yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių“ pakaltinamų ir
sulaukusių Baudžiamojo kodekso nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant
nusikalstamą veiką. Projekto 24 straipsnio 5 dalies nuostatos leistų
baudžiamojon atsakomybėn traukti ir nesulaukusius nustatyto amžiaus asmenis,
nevertinti asmenų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdžio ir pan. Be to, Projekto 24 straipsnio 5 dalyje
įtvirtinama nuostata dėl bendrininkavimo ir aplaidaus pareigų atlikimo prieštarauja
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reglamentavimui:
1) Vadovaujantis BK 24 straipsnio 1 dalimi,
bendrininkavimas galimas tik tarp fizinių asmenų, o juridinis asmuo
tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali būti.
2) Projekto 24 straipsnio 5 dalyje aprašytoje
situacijoje bendrininkavimo negali būti, nesant vieno iš būtinųjų
bendrininkavimo požymių – tarpusavio susitarimo.
3) Nepranešimas apie nusikalstamą veiką sukelia
baudžiamąją atsakomybę tik jeigu be svarbios priežasties nepranešama apie
padarytą labai sunkų nusikaltimą (žr. BK 238 straipsnio 1 dalį).
Administracinę atsakomybę, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso
(toliau – ANK) 75 straipsnio 1 dalimi, gali sukelti nepranešimas apie tėvų,
kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus.
Tačiau pabrėžtina, kad nei BK, nei ANK nėra numatytos atsakomybės juridiniam
asmeniui dėl nepranešimo apie vaiko teisių pažeidimą.
4) BK 238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Už
nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens
artimieji giminaičiai ir šeimos nariai“. Atitinkama nuostata kyla iš
Konstitucijos 31 straipsnio trečiosios dalies, imperatyviai nustatančios
draudimą „versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus
giminaičius“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo 24 straipsnio 5
dalyje nenustačius šios išimties, nuostata gali prieštarauti Konstitucijos
31 straipsnio 3 daliai.
Taip pat, neteisinga „nepranešimą“ traktuoti kaip „aplaidų
pareigų atlikimą“. Pagal teikiamą reguliavimą tai turėtų būti traktuojama ne
kaip „aplaidus pareigų atlikimas“, o kaip „pareigos neatlikimas“. Todėl
siūloma 24 straipsnio 5 dalį patikslinti, nesukeliant teisės aktų kolizijos.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4. Fizinis ar juridinis
asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo arba kenčia nuo
nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos
kurio teisės buvo pažeistos ir dėl to jam gali reikti pagalbos,
privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai.
5.
Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar)
galimą vaikąo teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio
veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių
apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir
(ar) aplaidus pareigų atlikimas atsakomybės klausimas sprendžiamas
teisės aktų nustatyta tvarka“.
|
|
24
|
6
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Projekte apibrėžiamas smurtas apima prievartą ir
išnaudojimą, todėl jų minėjimas yra perteklinis ir neatitinka teisėkūros
ekonomijos principo.
Be to, tikslinga nustatyti, kad siekiama vaiką
apsaugoti ne nuo bet kokių smurto formų, o nuo „bet kokio smurto“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet
kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant
fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo
amžių ir vystymąsi“.
|
|
24
|
7
|
|
Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms
organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai nevyriausybinių
organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas Projekto 24
straipsnio 7 dalies patikslinimas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos,
įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias
vaiko apsaugos nuo smurto programas, įtraukia į jų įgyvendinimą
nevyriausybines organizacijas“.
|
|
25
|
1
2
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadą. Pirma, Projekto 25 straipsnio pavadinime antrą kartą
vartojamas žodis „vaiko“ yra perteklinis, dėl to brauktinas.
Antra, 25 straipsnio 1 dalyje po žodžio „bei“
įrašytinas žodis „kitų“.
Trečia, Projekto 25 straipsnyje 2 dalyje
kazuistiškai vardijamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu
narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Tačiau, lyginant su BK 259 ir 260 straipsniais, Projekte vardijamas veikų
sąrašas nėra išsamus, todėl jį siūloma papildyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 24 straipsnio
1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vaiko
apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
1.
Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių
gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių
medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar
alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.
2.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų,
narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių
medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, jų laikymo, gabenimo,
siuntimo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo“.
|
|
25
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Be to, Teisės departamento išvadoje informuojama, kad įstatymuose
neturi būti deklaratyvių teiginių, pavyzdžiui, jog už Administracinių
nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytas veikas taikoma administracinė
atsakomybė. Atitinkama nuostata kyla iš ANK paskirties. Joks įstatymas
neveikia izoliuotai nuo kitų: įstatymai tarpusavyje yra susiję tampriais
sisteminiais ryšiais ir taikomi ne pavieniui, o sistemingai. Konkretaus
įstatymo reguliavimo apimtį nulemia jo paskirtis ir reguliavimo objektas.
Perteklinės deklaratyvios ir su kitų įstatymų reguliavimo objektu susijusios
nuostatos ne tik neatitinka teisėkūros ekonomijos principo, bet gali
sukurti teisės normų kolizijas.
Todėl siūloma paminėtų Projekto nuostatų atsisakyti.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 25 straipsnio
3 dalį:
„3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar
kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų
platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą
ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar
psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta
administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.
|
|
25
|
N
|
|
Argumentai: Projekto 25 straipsnio 2 dalyje
suformuluota norma, jog „Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių,
alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio
platinimo“. Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinama nuostata, kad „Už vaiko nugirdymą,
įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių,
psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams,
padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne
gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už
veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji
atsakomybė“.
Atkreiptinas dėmesys, jog narkotinės, psichotropinės medžiagos gali
būti vaistų sudėtyje ir naudojamos vaikui gydyti. Dėl to, siekiant, kad
vaikui būtų užtikrintas gydymo prieinamumas bei vaikui skiriamų vaistinių
preparatų racionalus vartojimas, yra tikslintina, kokiais atvejais nebus
taikomi 2 ir 3 dalyje nustatyti apribojimai.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 25 straipsnį
nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio antroje ir trečioje dalyje
nurodyti apribojimai netaikomi tais atvejais, kai vaistiniai preparatai,
kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami
gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydimo metodiką (protokolą) bei
vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka“.
|
|
26
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas dėl tokių pačių argumentų kaip
ir 8 straipsnio 2 daliai.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 26 straipsnio
3 dalį:
„3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios
viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo
neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei
teisės aktai“.
|
|
27
|
2
3
|
|
Argumentai: Teisės departamento teigimu, Projekto 27 straipsnio
2 dalies nuostata yra deklaratyvi, be to, klaidinanti (baudžiamąją atsakomybę
numato ne įstatymai, o vienintelis kodifikuotas įstatymas – Baudžiamasis
kodeksas), dėl to turi būti išbraukta. Atsižvelgiant į tai ir tam, kad
nereikėtų nuostatos išbraukti, siūloma ją patikslinti.
Antra, valstybė negali nurodyti prievolės
nevyriausybinėms organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja
pačiai nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas
atitinkamas Projekto 27 straipsnio 3 dalies patikslinimas.
Trečia, remiantis Teisės
departamento išvada, Projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostata „nepaisydami
konfidencialumo taisyklių“ yra perteklinio pobūdžio. Nėra aišku, kokios „konfidencialumo
taisyklės“ taikomos pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, toks
terminas neegzistuoja, todėl siūloma jo atsisakyti ir palikti konfidencialumo
klausimo reguliavimą tą jau darantiems galiojantiems teisės aktams.
Pasiūlymas: Pakeisti
Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2. Už nusikalstamas veikas,
numatytas šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma taikoma įstatymų
numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamajame
kodekse nustatyta tvarka.
3.
Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir
kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai
ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas
nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko
išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko
prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio
turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip
vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie
tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –
vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją“.
|
|
27
|
N
|
|
Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos
teisinę sistemą nevykdo teisingumo, todėl reikalinga numatyta jai prievolę
informuoti tas institucijas, kurios yra atsakingos už aptariamų veikų
užkardymą.
Pasiūlymas: Papildyti
Projekto 27 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaiko teisių
apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie šio straipsnio pirmoje ir trečioje
dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ne vėliau kaip per 24 valandas
kreipiasi į policiją ir kitas teisėsaugos institucijas“.
|
|
28
|
1
|
|
Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisės
departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas,
kadangi kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už
nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius
nusikalstamas veikas“.
Trečia, Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti
apribojimai turėtų būti taikomi platesniam asmenų ratui, t.y. ne tik asmenims
padariusiems šioje dalyje numatytus nusikaltimus prieš vaikus, bet ir
padariusiems analogiškus nusikaltimus kitų asmenų atžvilgiu, kadangi
analogišką pavojų vaikui kelia tiek asmuo padaręs tyčinį labai sunkų
nusikaltimą prieš vaiką, tiek asmuo padaręs analogišką nusikaltimą kitam
asmeniui.
Ketvirta, žodžiai „labai sunkius ar sunkius“
sukeistini vietomis – „sunkius ar labai sunkius“.
Pasiūlymas: Pakeisti
Projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu
pripažintiems kaltais už padarius nusikalstamas veikas,
nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas,
susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija
ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko
pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko
įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais,
kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus
tyčinius labai sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš
vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių
baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar
panaikinimą, draudžiama:
1)
dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto,
sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir
organizacijose;
2)
dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte,
įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška
veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar
laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo
užtikrinimu;
3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą, jeigu ši
veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu,
priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu“.
|
|
28
|
3
|
|
Argumentai: Pasiūlymas
teikiamas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas Projektui. Pirma, žodis „apkaltinamuoju“ brauktinas, kadangi
kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Antra, formuluotė „pripažinti kaltais už
nusikalstamas veikas“ keistina į tikslesnę – „pripažinti kaltais padarius
nusikalstamas veikas“.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą
darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose,
kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi
teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu
pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas
šio straipsnio 1 dalyje“.
|
|
29
|
|
|
Argumentai: Siūloma Projekto 29 ir 30 straipsnius, nustatančius
tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi
tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos
vienos nuo kitų ir negali būti įgyvendinamos atskirai. Sąrašą taip pat
siūloma papildyti.
Projekte numatyta, kad „Visus
klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti
bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo
(mediacijos) paslaugomis“, tačiau nenumatyta, kas šias paslaugas privalo
teikti. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją mediacijos klausimu,
užsibrėžti mediacija užsiimančių padalinių steigimą kiekvienoje savivaldybėje
būtų per ankstyva ir brangu, todėl siūlomas centralizuotas mechanizmas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko
tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybės
Vaiko tėvai turi Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos
ir atsakomybės yra šios:
1).
Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos
yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose
ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2). Vaiko atstovai pagal įstatymą turi pirmumo
teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.
3. Vaiko atstovų
pagal įstatymą teisė rūpintis vaiko doroviniu, religiniu auklėjimu pagal savo
įsitikinimus yra nevaržoma.
4. Vaiko atstovams pagal įstatymą tenka
pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, sveikata bei
fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių
gebėjimų ugdymu. Taip pat jiems tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė tinkamai
vaiką prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui saugiai
augti, visapusiškai vystytis bei tobulėti.
5. Vaiko atstovai
pagal įstatymą turi teisę ir pareigą ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės
jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.
6. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą parinkti savo
vaikui mokymą.
7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę
ir pareigą atstovauti savo vaikams, teisę įgalioti kitą asmenį
atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius
veiksmus atstovaujant vaikui.
8. Vaiko atstovai
pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją,
susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus,
susijusius su vaiku, išskyrus atvejus, kai ši teisė yra apribota įstatymu.
9. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal
įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę
pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, kurias
teikia Meditacijos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų
nustatyta tvarka.
10. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi
pasirūpinti, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo
programą, nuolat be objektyvios būtinybės nebūtų paliekamas be vyresnių kaip
14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau
nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas
nakties metu, išskyrus nuo vaiko atstovų pagal įstatymą
nepriklausančias aplinkybes
11. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų
nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį
piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta
civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.
|
|
30
|
|
|
Argumentai: Siūloma Projekto
29 ir 30 straipsnius, nustatančius tėvų ir kitų vaiko atstovų teisės,
pareigas ir atsakomybes, sujungti, kadangi tėvų ir kitų vaiko atstovų
teisės, pareigos ir atsakomybės yra neatsiejamos vienos nuo kitų ir negali
būti įgyvendinamos atskirai.
Projekto 30 straipsnio dalis siūloma patikslinti ir
perkelti: 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ‒ į 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnio
3 dalį ‒ į 29 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 9
dalį, 30 straipsnio 4 dalį ‒ į 29 straipsnio 10 dalį, 30 straipsnio 5 dalį ‒
į 29 straipsnio 11 dalį,
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 30 straipsnį „Pagrindinės
vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė “, jį sujungiant su 29 straipsniu „Pagrindinės vaiko tėvų teisės“:
„30
straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą
pareigos ir atsakomybė
1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą
privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai
išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.
2. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal
įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė už saugios, vaiko visapusiškam
ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi
vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi,
pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.
3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą
privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko
laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.
4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai
(rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę
pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus
pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta
tvarka.
5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą
pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal
pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1
punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties
metu.
6. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal
įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių
pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma
įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“.
|
|
31
|
|
|
Argumentai: Įstatymai jau šiuo metu numato tėvų asmeninių
teisių perdavimo galimybes. Pavyzdžiui, asmeninė teisė ir pareiga „rūpintis
vaikų sveikata“, suformuluota CK 3.165 straipsnyje, yra tėvams apribojama
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatant nepilnamečio
paciento nuo 16 metų teisę priimti sprendimus dėl savo pačių gydymo ir tokio
amžius vaikas gali pats priimti sprendimus dėl jo atstovavimo duodant
sutikimą gydymui (21 str.). Dėl to taisytina 31 straipsnio 1 dalis.
Be to, Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad
Projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja
to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui: „Draudžiama vaiko
tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu
nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.“ Pastebima, kad
siūlomas reguliavimas dėl įgaliojimo kitam asmeniui atlikti konkrečius
teisinius veiksmus, ypač kiek tai susiję su įgalioto asmens teise atstovauti
vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju, gali sukelti
neigiamų pasekmių vaikams. Neapibrėžtas laike „laikinas išvykimas“ gali
tęstis ir keletą metų, o teisės atstovauti vaikui perdavimas iš esmės reiškia
tėvų asmeninių teisių ir pareigų perdavimą. Taip pat neaišku, kas nuostata
konkrečiai turime omenyje, ir ji taisytina teisės technikos požiūriu.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir Teisės departamento pasiūlymą šios nuostatos
atsisakyti arba, esant būtinam poreikiui šiuo klausimu Projektą tobulinti,
siūloma nuostatos atsisakyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas
atstovauti vaikui
1. Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems
vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems
asmenims, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka.
2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu
su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su
vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius
ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę
įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros
įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui
atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar
panašiai)“.
|
|
32
|
1
2
3
|
|
Argumentai: Duomenys apie asmenų sveikatos būklę ir teistumą
yra ypatingi, todėl jų išdavimas tretiesiems asmenims (šiuo atveju, Vaiko
teisių apsaugos tarnybai) turi būti vykdomas tik esant neišvengiamai
būtinybei ir įstatymuose nustatyta tvarka, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo
ir užtikrinta duomenų apsauga.
Be to, neaišku, ką reikštų Vaiko teisių apsaugos
tarnybai suteikta diskrecija tvarkyti šiuos duomenis ir kaip ji
veiktų, atsižvelgiant į galiojančius Civilinį kodeksą, Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymą, pacientų teises reglamentuojančius ir kitus
ypatingus asmens duomenis liečiančius įstatymus.
Siekiant pernelyg subjektyvių interpretacijų
siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti sveikatos būklių, apie
kurias Vako teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, sąrašą ir
tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai tvarką.
Seimo Teisės departamento teigimu, formuluotė pripažinti
kaltais už nusikalstamas veikas keistina į tikslesnę – pripažinti
kaltais padarius nusikalstamas veikas.
Siūloma atsisakyti 32
straipsnio 2 dalyje
numatytos sąlygos, kad Vaiko teisių
apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens
duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas
šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui
atvejais, nepaisant to, ar teistumas panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi tai pažeidžia nekalto asmens
reabilitaciją.
Siūloma atsisakyti Projekto 32 straipsnio
3 dalies, kadangi ji kartoja to paties straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1-3 dalis ir jas
išdėstyti taip:
„1. Vaiko teisių apsaugos
tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę gauti informaciją
apie vaiko atstovų pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenančių asmenų
teistumą ir (ar) sveikatos būklę įstatymuose nustatyta tvarka tvarkyti
vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis,
susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar
kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba
faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo sveikatai
ar gyvybei. Vyriausybė nustato sveikatos būklių,
apie kurias Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją,
sąrašą ir tokios informacijos suteikimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai
tvarką.
2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko Vyriausybės
nustatyta tvarka gali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų
asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už padarius
nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo bei taip pat kitų
sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant
to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius
nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos
tarnybai gali būti teikiami įstatymuose nustatyta tvarka tik
iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.
3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1
dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų
sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui“.
|
|
34
|
|
|
Argumentai: Valstybė negali nurodyti prievolės nevyriausybinėms
organizacijoms imtis konkrečių veiksmų, tai prieštarauja pačiai
nevyriausybinių organizacijų veikimo logikai. Todėl siūlomas atitinkamas
Projekto 34 straipsnio 1 dalies patikslinimas. Taip nevyriausybinių
organizacijų darbuotojai nepraranda prievolės informuoti, kadangi ji šioje
dalyje numatyta ir asmeniškai („ar asmuo, turintis
informacijos apie [...] vaiko teisių pažeidimą“), tikėtina, kad asmeninė atsakomybė kaip tik labiau
įpareigos.
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, šioje dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo darbo funkcijas“
brauktina kaip perteklinė.
Taip pat siūloma įpareigoti pranešti apie pranešėjo
manomai žinomą smurtą prieš vaiką ar vaiko teisių pažeidimą, o ne žinomą jų
galimybę, nes kitaip teisinei sistemai gresia paskęsti dirbtiniuose
vertinimuose ir skunduose.
Vaiko atstovai pagal įstatymą pagal apibrėžimo
logiką turi dalyvauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, išskyrus,
kai ši teisė jiems yra apribota įstatymų nustatyta tvarka.
34 straipsnyje aptariami pranešimai gali baigtis
sankcijomis šeimos nariams ar kitiems asmenims, todėl už veiksmų prieš juos
inicijavimą turi galioti atsakomybė. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir
užtikrinti skaidrius procesus, siūloma, kad sprendimą dėl pranešėjo
anonimiškumo priimtų teismas.
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Projekto 34 straipsnio 3 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, jog
ne bet kokio amžiaus vaikas turi veiksnumą kreiptis į teismą. Tokia teisė tam
tikrais atvejais pripažįstamas tik vaikams turintiems 14 metų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„34 straipsnis. Pareiga
pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos
ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų
darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis
informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip
pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo
nedelsiant apie tai informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu jų
teisės neapribotos įstatymu, vaiko teisių apsaugos tarnybaą
arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vVaiko
teisių apsaugos tarnybai arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą
vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
2. Sprendimą dėl Aasmens, pateikusio šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas
jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo
institucijas ir teismus anonimiškumo išlaikymo priima teismas. Ši
nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams.
3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos
vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos
kontrolierius), Valstybės vVaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą
instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Vaikas,
sulaukęs 14 metų amžiaus, įstatymų nustatyta tvarka gali savarankiškai
kreiptis į teismą“.
|
|
35
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23
įsakymo Nr. 1R-298 Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
patvirtinimo 40 punkte nurodoma, kad „Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma
atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka,
pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius
teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais
galios“. Dėl to atsakomybę nusakančios 35 straipsnio nuostatos yra
perkeltinos į Projekto pabaigą.
Pasiūlymas: Perkelti Projekto 35 straipsnį į Projekto pabaigą ir
parinkti atitinkamą numeraciją:
„35
straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų
atsakomybė
1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir
kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių
apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje
nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos
informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
|