AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Galiojanti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija sudaro galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis ypač vertinguose ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu miškuose (t. y. esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose), neatsižvelgiant į bendrojo plano arba saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos pačių vertingiausių miškų apsaugos ir neatitinka viešojo intereso.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto antikorupcinį vertinimą ir nustatė, kad esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina skaidraus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso ir tinkamos įstatymu saugomų vertybių apsaugos. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad Miškų įstatyme numatytas leidimas nesilaikyti bendrųjų planų ar saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo sprendinių gali lemti kitų asmenų ar jų grupių teisėtų interesų pažeidimus. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nes sudaro galimybes neatsižvelgti ne tik į savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus, bet ir į kitus aukštesnės galios (valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių) bendruosius planus.
Atsižvelgiant į šiuos galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio trūkumus, parengtas Įstatymo projektas, kurio tikslas – užtikrinti, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas pačiuose vertingiausiuose miškuose vyktų vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Tokiu būdu bus užtikrintas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso skaidrumas ir viešumas, o sudarius galimybes procese dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims bus užtikrinta valstybės, visuomenės ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyra.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, siūloma Miškų įstatyme numatyti, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, galimas tik tuomet, kai atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas yra numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Kęstutis Mažeika.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcijoje numatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, galimas neatsižvelgiant į bendrųjų planų ar saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo sprendinius.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma Miškų įstatyme numatyti, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5, 7, 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, galimas tik tuomet, kai atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus užtikrinta tinkama pačių vertingiausių ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu miškų apsauga. Numačius, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas vyksta vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procesas taps skaidresnis, o sudarius galimybes procese dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims, bus užtikrinta valstybės, visuomenės ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyra.
Priėmus Įstatymo projekte numatytus pakeitimus, bus panaikintos dviprasmiškos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kurias įgyvendinant galima neatsižvelgti ne tik į savivaldybių ar jų dalių bendruosius planus, bet ir į kitus aukštesniosios galios (valstybės teritorijos ir valstybės teritorijos dalių) bendruosius planus. Tokiu būdu tarpusavyje suderintos bus Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostato ir užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas ir vientisumas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai sumažins korupcijos pasireiškimo tikimybę ir užtikrins, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ypatingos vertės miškuose bus vykdomas skaidriai ir viešai, įtraukiant į šį procesą visus suinteresuotus asmenis ir tokiu būdu užtikrinant valstybės, visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. Aiškesnis reglamentavimas ir skaidresnė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra padės užtikrinti geresnes sąlygas planavimui, kai verslo plėtra susijusi su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
Kęstutis Mažeika
Saulius Skvernelis
Dainius Gaižauskas
Kęstutis Bacvinka
Petras Nevulis
Virginija Vingrienė
Audrys Šimas