LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5160

 

2020-10-14 P-104-52

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Šarmavičius, Neformalaus ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Birietienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Projektu siekiama nustatyti, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, o mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku pats mokinių mokymosi Akademijoje turinys, jo trukmė, vienu metu priimamų mokytis mokinių amžius, o taip pat jo santykis su tolimesniu mokinių mokymusi mokykloje  pagal bendrojo ugdymo programas. Galimą šio neformalaus švietimo santykio su normaliu (įprastu) mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas problematiką iš dalies atspindi ir projekto nuostata, numatanti, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams suteikiama gyvenamoji patalpa, kas suponuoja, kad mokinys Akademijoje gali praleisti atitinkamą paros (savaitės) dalį, kas savo ruožtu, gali apsunkinti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nevykdo bendrojo ugdymo programų, todėl projekte turėtų būti aiškiai nustatyta neformalaus mokymosi Akademijoje turinys bei bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos dalyvavimo tokiame mokyme pobūdis . Pažymime, kad pagal Mokslų ir studijų įstatymą studijų programų, o taip pat ir neformalaus švietimo programų turinį nusistato pačios aukštosios mokyklos, todėl nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad mokinių neformalus mokymasis Akademijoje negali nei įtakoti bendrojo ugdymo programų turinio, nei apsunkinti jų mokymosi mokykloje pagal šias programas.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Akademijoje bus organizuojamas vienos atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos vienos klasės mokinių neformalusis, papildantis formalųjį švietimą, ugdymas. Tokio ugdymo galimybės numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais.

Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas.

Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo  mokykloje.

Akademijoje vykdant neformalųjį ugdymą, formaliojo švietimo programų turinys ir organizavimas nesikeis.

Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pagal neformaliojo ugdymo programą mokiniai mokysis 4 metus, t.y. antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo metu.

 

Komitetas nepritaria, kad Akademijoje besimokantiems mokiniams bus sunkiau mokytis pagal bendrojo ugdymo programas. Taip pat Komitetas nepritaria, kad nėra aiškus priėmimo sąlygų mokytis pagal šias programas aukštojoje mokykloje derinimas su bendrojo ugdymo mokykla.

 

Pasiūlymas:

1.                 Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:

17. Akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus. Akademija kartu su mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus atitinkančia bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta mokykla) gali vykdyti mokinių, besimokančių pagal antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildantį neformalųjį ugdymą. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

2.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Projekte siūloma nustatyti, kad bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus. Iš šios nuostatos nėra aišku, ar būtų atrenkama tik viena mokykla, kurioje besimokantys vaikai galėtų mokytis Akademijoje pagal neformaliojo švietimo programą, ar, vis dėlto, mokyklų skaičius nebūtų ribojamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neformaliajame švietime Akademijoje savanoriškumo pagrindu dalyvautų būtent mokiniai, o ne mokyklos, svarstytina, ar yra pagrįsta nustatyti, kad pagal mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus būtų atrenkami ne patys norintys mokytis pagal neformalaus švietimo programas mokiniai, o mokyklos.  Siūlomas reguliavimas gali lemti tokią situaciją, kad atrinktose pagal mokinių pažangumą mokyklose neatsiras nei vienas mokinys, norintis mokytis Akademijoje.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais.

Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas.

Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo  mokykloje.

 

Komitetas nepritaria, kad būtų atrenkami mokiniai, o ne mokyklos, nes mokykla turės užtikrinti tinkamą švietimą, o Akademijoje vyks tik neformalus švietimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:

 18. Mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24.

Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programos trukmė – 4 metai. Atrinkta mokykla kiekvienais metais, pagal Akademijos viršininko ir atrinktos mokyklos direktoriaus tvirtinamas sąlygas, suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta mokykla.“

3.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Projektu pildomoje įstatymo 20 straipsnio 18 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, su kuria formalųjį švietimą vykdančia mokykla  turėtų būti derinamos priėmimo mokytis Akademijoje sąlygos. Šioje dalyje taip pat reiktų aiškiai nustatyti, ar per metus  į Akademiją mokytis negali būti priimama ne daugiau nei 24 mokiniai (tai nustatyti reiktų ypač tuo atveju, jeigu neformalaus švietimo programa truktų ilgiau nei vienus mokslo metus), ar, vis dėlto, vienu metu mokytis Akademijoje pagal neformalaus švietimo programą negalėtų daugiau nei 24 mokiniai.

Pritarti

 

4.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Reikėtų tarpusavyje suderinti projekte  vartojamas sąvokas „bendrojo ugdymo programas vykdančios mokyklos“ bei „formalųjį švietimą vykdanti mokykla“.

Pritarti

 

5.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas.

Pritarti

 

6.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

1

 

 

Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys.

Pritarti

 

7.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

 

 

 

Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis ,,įstatymo“.

Pritarti

 

8.       

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2020-09-14   

2

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Pritarti

 

9.       

Teisingumo ministerijos

Europos teisės departamentas

2020-09-14   

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP­5160 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymui ir komiteto išvadoms.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-10-14   

1

1

 

Argumentai:

Derinant projekto nuostatas su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymas:

 Papildyti  projekto 1 straipsnį 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Į Studijuoti į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“

 

Atsižvelgiant, kad projekto 1 straipsnis pildomas  nauja dalimi (Teisės departamento 6 pastaba), projekto 1 straipsnio 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis.

 

 

2.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-10-14   

1

2

 

Argumentai:

Akademijoje bus organizuojamas vienos atrinktos bendrojo ugdymo mokyklos vienos klasės mokinių neformalusis, papildantis formalųjį švietimą, ugdymas. Tokio ugdymo galimybės numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais.

Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas.

Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo  mokykloje.

Akademijoje vykdant neformalųjį ugdymą, formaliojo švietimo programų turinys ir organizavimas nesikeis.

Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pagal neformaliojo ugdymo programą mokiniai mokysis 4 metus, t.y. antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo metu.

 

Pasiūlymas:

2.                 Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 20 straipsnį 17 dalimi:

17. Akademija, kartu su bendrojo ugdymo (antros dalies pagrindinio ir vidurinio) programas vykdančiomis mokyklomis gali vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas, ugdančias fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančias tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius. Bendrojo ugdymo mokykla atrenkama pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus. Akademija kartu su mokinių pasiekimo ir pažangos bei susijusius kriterijus atitinkančia bendrojo ugdymo mokykla (toliau – atrinkta mokykla) gali vykdyti mokinių, besimokančių pagal antros dalies pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, formalųjį švietimą papildantį neformalųjį ugdymą. Mokinių pasiekimų ir pažangos bei susijusius kriterijus bendrojo ugdymo mokyklai atrinkti, taip pat atrankos sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Pritarti

 

3.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-10-14   

1

3

 

Argumentai:

Kadangi formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas bus organizuojamas tik su atitinkamą formalųjį švietimą vykdančia mokykla, jo trukmė ir turinys siejasi ir su formaliojo švietimo programų turiniu, ir su įstatymo projekte numatytais neformaliojo ugdymo siekiais.

Formalųjį švietimą vykdys ir už jo kokybę atsakys atrinkta bendrojo ugdymo mokykla. Būtent todėl Akademijoje bus mokomi ne pavieniai mokiniai iš įvairių mokyklų, bet konkrečios mokyklos, kurios vykdomai formaliojo švietimo programai tik ir bus reikalingas Akademijoje organizuojamas neformalusis švietimas.

Mokinių mokymasis Akademijoje siejamas tik su mokymusi atrinktoje bendrojo ugdymo  mokykloje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:

 18. Mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustato Akademijos viršininkas, kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla. Mokinių, priimtų mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius negali būti didesnis nei 24.

Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius tvirtina Akademijos viršininkas kartu su atrinktos mokyklos direktoriumi. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programos trukmė – 4 metai. Atrinkta mokykla kiekvienais metais, pagal Akademijos viršininko ir atrinktos mokyklos direktoriaus tvirtinamas sąlygas, suformuoja ne didesnę kaip 24 mokinių klasę. Už mokinių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas atsako atrinkta mokykla.“

Pritarti

 

4.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-10-14   

1

4

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nustatyti vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose, vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, reikalavimai, tvirtina sveikatos apsaugos ministras, tikslintina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 19 dalies 1 punktas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Papildyti 20 straipsnį 19 dalimi:

19. Pagal formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programą Akademijoje besimokantys mokiniai mokslo metų metu aprūpinami:

1) maistu, patenkinančiu vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdant sveikos mitybos įgūdžius, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas rekomenduojamas paros normas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupes;

2) gyvenamąja patalpa, atitinkančia higienos normų reikalavimus bei apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus;

3) standartizuota apranga (uniforma), skirta ugdyti mokinių pagarbą ir elgesio kultūrą.“

Pritarti

 

5.       

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-09-14   

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. kovo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir bendrojo ugdymo mokyklos, kurios mokiniams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykdomas formalųjį švietimą papildantis neformalusis ugdymas, direktorius iki 2021 m. vasario 28 d.  priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Mokiniai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pagal formalųjį švietimą papildančio neformaliojo ugdymo programas pradedami mokyti nuo 2021-2022 mokslo metų.“

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Jarutis, A. Gumuliauskas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Dainius Gaižauskas                         

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas