LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3654

2024-06-05  Nr. 121-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja Simona Grybkauskaitė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vyriausioji specialistė Erika Petunovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Lietuvos kultūros instituto vadovas, ekspertas Rasius Makselis, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Edita Sabalionytė, Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, pilietis Kęstutis Urba.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Teikiamo Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti įstatymo tikslą. Pažymėtina, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje vardijami įstatymo reguliavimo dalykui priklausantys teisiniai santykiai, yra apibrėžiama įstatymo paskirtis, o ne tikslas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo paskirtis ir taikymas“, o šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Šio įstatymo tikslas – apibrėžti“ įrašyti žodžius „Šis įstatymas nustato“.	Pritarti	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 1.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	1	2		2. Atsižvelgiant į Seimo ratifikuotoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje vartojamą terminiją, o taip pat į tai, kad tautinės bendrijos dažnai suprantamos kaip juridiniai asmenys, atstovaujantys ir tenkinantys tautinei mažumai priklausančių asmenų interesus, siūlome projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „tautinėms bendrijoms“ įrašyti žodžius „tautinėms mažumoms“. Taip pat ginčytina, kad tik tautinėms mažumoms priklausantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę puoselėti savo kultūrą. Vadovaujantis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, tokią teisę turi visi be išimties Lietuvos Respublikoje gyvenantys ir atitinkamai tautinei mažumai priklausantys asmenys.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekte vartojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojama „tautinių bendrijų“ sąvoka, kadangi ji atliepia Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtintą teisę piliečiams, priklausantiems tautinėms bendrijoms, puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Projektu siekiama apimti platesnę visuomenės dalį nei vien tik tautines mažumas. Sąvoka „tautinės bendrijos“ suprantama plačiau, nes apima ir tas tautines mažumas, kurios turi savo (etninę) valstybę, ir tas – kurios neturi, pvz., karaimai, totoriai. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas neriboja tautinėms bendrijoms priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių gyventojų teisės puoselėti savo kultūrą.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	1	3		3. Projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad jeigu tarp šio įstatymo ir kitų kultūros sritį reguliuojančių įstatymų nuostatų yra prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos, konstrukcija teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme projekte neturėtų būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome šioje dalyje tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Jeigu tarp šio įstatymo ir kitų kultūros sritį reguliuojančių įstatymų nuostatų yra prieštaravimų“ įrašytina formuluotė „Jeigu kituose kultūros sritį reguliuojančiuose įstatymuose nustatytos kitokios nei šiame įstatyme įtvirtintos nuostatos“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	2	3		4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje brauktinas perteklinis žodis „kitas“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šioje dalyje apibrėžiamos sąvokos „kultūros dalyvis“ apibrėžimo turinys implikuoja, kad kultūros dalyviu bus laikomas ir aktyviai kultūros renginiuose tik kaip žiūrovas dalyvaujantis asmuo. Jeigu siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti kitokią kultūros dalyvio apibrėžtį (pagal kurią kultūros dalyviu būtų laikomas aktyviai dalyvaujantis kultūros kūrime, o ne dalyvaujantis pačioje kultūroje), sąvoką reikėtų tikslinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotės.	Nepritarti	Sąvoka „kultūros dalyvis yra suderinta ir aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Žodis „kitas“, šiuo atveju, nelaikytinas pertekliniu, nes jis atskiria nurodomas alternatyvas ir aiškiai suponuoja, kad kultūros dalyviu laikomas ne tik kultūros paslaugas teikiantis asmuo, bet ir kitas asmuo, aktyviai, sistemingai ir kryptingai kuriantis kultūrą ar joje dalyvaujantis. Sąvoka „kultūros dalyvis“ išplėtojama įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje įvardinama kultūros dalyvių sistema. Vadovaujantis minėtu straipsniu, kultūros renginių žiūrovas nelaikomas kultūros dalyviu.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	2	5		5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros įstaiga gali būti Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys. Vertindami šią nuostatą, pažymime, kad nėra aišku, koks kitas juridinio asmens padalinys (be filialo) galėtų teikti kultūros paslaugas (pažymėtina, kad juridinių asmenų atstovybės ūkinės veiklos vykdyti negali). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje padalinius galėtų steigti ne tik užsienio juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „jo filialas ar padalinys“ siūlome įrašyti žodžius „ar tokio juridinio asmens padalinys arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys“.	Nepritarti	Nesutiktina, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai įstaigoje ar organizacijoje veikia choras, orkestras ir pan., ir jie yra laikomi ne padaliniu, o filialu. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių įtraukimas nepagrįstai išplėstų Lietuvos kultūros įstaigų tinklą, be to, papildomai turėtų būti keičiami kiti kultūros srities įstatymai. Pažymėtina, kad užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos įprastai nesivadovauja Lietuvos kultūros politikos kryptimis (išskyrus atvejus, kai prisideda prie jų įgyvendinimo planavimo ar dalyvauja programinėse veiklose). Tokių užsienio subjektų tikslas – jų pačių kultūros sklaida, o ne Lietuvos kultūros populiarinimas. Šie subjektai yra kultūros vykdytojai, bet ne Lietuvos kultūros įgyvendintojai.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	3			6. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsnio pavadinime prieš žodį „uždaviniai“ įrašytinas žodis „pagrindiniai“ (taip, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje).	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	6	1		7. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros politikos principai yra ne įgyvendinami, o taikomi (įgyvendinant kultūros politiką), projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „principų įgyvendinimą“ įrašytini žodžiai „principų taikymą“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	8	1	3	8. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas pildytinas, numatant, kad kultūros paslaugas gali teikti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau ir kitos organizacijos bei tokių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „kiti fiziniai ir juridiniai asmenys“ siūlome įrašyti žodžius „kitos organizacijos ar jų padaliniai“.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	8	1	4	9. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „fiziniai ir juridiniai asmenys“ siūlome įrašyti žodžius „kultūros dalyviai“.	Nepritarti	Siekiant teisinės logikos ir aiškumo, siūlytina apibrėžiant kultūros dalyvių sąvoką nevartoti žodžio „kultūros dalyviai“, o aiškiai įvardinti asmenis, kurie aktyviai, sistemingai ir kryptingai kurdami kultūrą ar joje dalyvaudami yra laikomi kultūros dalyviais.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	8	2		10. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kultūros politiką“ įrašytini žodžiai „kultūros politikos formavimą ir (ar) įgyvendinimą“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	9			11. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti 9 straipsnyje minimų nacionalinių kultūros įstaigų statuso ypatumus (kriterijus, išskiriančius nacionalines kultūros įstaigas iš kitų kultūros įstaigų tarpo).	Pritarti	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 5.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-26	11	3		12. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 11 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtina blanketinė nuoroda, brauktina kaip perteklinė ir jokios papildomos reguliacinės reikšmės neturinti nuostata.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16				Teikiame pastabas 2024 05 17 LR Seimo Kultūros komitete vyksiantiems LR kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto (Nr. XIVP-3654) klausymams. Analizuodami ir vertindami pateiktą įstatymo projekto tekstą pastebėjome, kad jame nėra tinkamai atspindėtos 2024 m. vasario 8 d. Kultūros ministerijoje įstatymo rengėjų įvardintos problemos ir siūlomi jų sprendimai Kultūros politikos pagrindų įstatymu. Šio rašto priede Nr. 2024-05-16 / 11-1 pateikiame siūlymus kaip galima būtų papildyti ar patikslinti įstatymą, pagal jo pristatymo metu įvardintas problemas ir galimus jų sprendimo būdus, bei kitus siūlymus ar pastebėjimus. Dar norėtume atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui nėra įvardinti finansavimo šaltiniai. Įstatyme nenurodžius finansavimo šaltinių, tikslai ir uždaviniai gali likti labiau deklaratyvūs, pvz., „skatinti“, taip pat neaišku, kaip numatoma „sudaryti sąlygas“ ar „užtikrinti“.	Nepritarti	Kultūros finansavimo šaltinių reglamentavimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas ir neatliepia įstatymo tikslo bei pasirinktos įstatymo projekto koncepcijos. Kultūros finansavimo šaltiniai, tvarka ir kt. yra reglamentuoti kituose įstatymuose, įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bei planavimo dokumentuose.
2.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	2			Įstatymų leidėjų dėmesį norėtume atkreipti į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymas yra viešosios, o ne civilinės teisės aktas, tad jo antrame straipsnyje turėtų būti išvardintos visos toliau įstatyme naudojamos sąvokos ir jų aprašyme turėtų būti baigtinis subjektų sąrašas, tad naudojamos apibrėžtys „ir kitus“, „ir kt.“ kažin ar yra tinkamos.	Nepritarti	Įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos pagrindinės, o ne visos šio įstatymo sąvokos. Baigtinio subjektų sąrašo išvardinimas nėra tikslingas, nes tokiu atveju, pasikeitus ar atsiradus naujiems subjektams, kiekvieną kartą būtų reikalingas įstatymo pakeitimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte apibrėžtų sąvokų formuluotės atitinka teisėkūros principus ir teisinės technikos reikalavimus ir yra suderintos bei aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.
3.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	1	1		Papildyti 1 straipsnį (Įstatymo tikslas) Šio įstatymo tikslas – apibrėžti kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, nevyriausybinių organizacijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių sistemą, jų tarpusavio ryšius ir vaidmenį, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą.	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 1.
4.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	2			Papildyti 2 straipsnį (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos), nes „Kultūros dalyvis“ yra labai abstrakti sąvoka, neturinti aiškių sąsajų su Meno kūrėjais, Meno kūrėjų organizacijomis, Nevyriausybinėmis organizacijomis, kai tarp sąvokų yra aiškiai apibrėžta KKI – 4. Kultūros ir kūrybinės industrijos. Papildyti 8, 9 ir 10 punktais, esamą 8 punktą numeruoti 12 punktu: 8. Meno kūrėjas – originalius profesionaliojo meno kūrinius kuriantis, juos savitai atliekantis fizinis asmuo, kuriam įstatymo numatyta tvarka yra suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas. 9. Meno kūrėjų organizacija – profesionaliojo meno kūrėjus pagal meno sritis arba tokių sričių derinius vienijanti asociacija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą. 10. Profesionalusis menas – originalus, aukšto meistriškumo ir meninio lygio, asmens arba kolektyvo, sukurtos arba savitai atliktos meninės veiklos rezultatas, tokiu pripažįstamas profesionaliųjų meno vertintojų. 11. Nevyriausybinė organizacija (toliau – NVO) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.	Nepritarti	Sąvokos „meno kūrėjas“, „meno kūrėjų organizacija“, „profesionalusis menas“ yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme. Sąvoka „nevyriausybinė organizacija“ apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos išdėstytos išvardintuose įstatymuose.
5.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	3	2		Papildyti 3 straipsnio (Kultūros politikos tikslas ir uždaviniai) 2 dalį 6 punktu: 6) Nustatyti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką.	Pritarti iš dalies	Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldybės institucijos, o ne nevyriausybinės organizacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmens nustatymas nėra vienas iš kultūros politikos pagrindinių uždavinių, o tai yra būdas šiems uždaviniams pasiekti. Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 6.
6.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	4			Papildyti 4 straipsnį (Kultūros politikos principai) Kultūros politika formuojama ir įgyvendinama remiantis šiais principais: Atstatyti buvusį 9 punktą, numeruojant jį 8, papildant ankstesnę jo formuluotę: 8) tiesioginio dalyvavimo. Kultūros politikos formavimas vykdomas dalyvaujant NVO ir Meno kūrėjų asociacijoms, poįstatyminių aktų nustatyta tvarka apibrėžiant jų funkcijas bei atsakomybes Kultūros politikos įgyvendinime. Arba 8) tiesioginio dalyvavimo. Kultūros politikos formavimas ir įgyvendinimas vykdomas kartu su NVO ir Meno kūrėjų asociacijoms, poįstatyminių aktų nustatyta tvarka įvairiomis formomis įtraukiant kultūros dalyvių atstovus; Arba papildyti esančius punktus: 1) bendradarbiavimo. Kultūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir kultūros dalyviai bendrai siekia kultūros politikos tikslo įgyvendinimo, poįstatyminių aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir, atsižvelgdami į objektyvius kultūros būklės ir procesų stebėsenos rodiklius ir rezultatus, derina prioritetus, priemones, veiksmus ir sprendimų įgyvendinimo būdus; 6) „pagarbaus atstumo“. Valstybė ir savivaldybės finansuoja atskirų kultūros sričių projektus ir tęstines veiklas, nesikišdamos į jų turinį ir kūrybos procesą, o finansuojamų projektų ir veiklų vertinimą patiki kultūros ekspertams;	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik nevyriausybinės organizacijos ir meno kūrėjų asociacijos, bet ir kiti kultūros dalyviai lygiais pagrindais dalyvauja siekiant kultūros politikos tikslo. Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo būdai ir formos gali būti įvairūs, todėl nėra tikslinga juos reglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais.
7.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	5		11	Išbraukti dalį 5 straipsnio (Kultūros horizontalumo principo taikymas kitose politikos srityse) 11) užsienio politikos srityje – kultūrinės diplomatijos priemonės kuria teigiamą Lietuvos įvaizdį, pristato objektyviais informacijos šaltiniais pagrįstą šalies istoriją, garsina Lietuvos vardą, didina jos žinomumą pasaulyje, skatina tarptautinius kultūrinius mainus. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinį tapatumą, siekia išsaugoti užsienyje esantį Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, skatina Lietuvos kultūros puoselėjimą užsienyje ir pasikeitimą idėjomis tarp Lietuvos kultūros dalyvių ir užsienyje kuriančios Lietuvos diasporos; (Abejojame ar kultūros ir meno tikslas gali būti: “Pristatyti šalies istoriją pagrįstą objektyviais informacijos šaltiniais.”)	Pritarti	Siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) užsienio politikos srityje – kultūrinės diplomatijos priemonės kuria teigiamą Lietuvos įvaizdį, pristato objektyviais informacijos šaltiniais pagrįstą šalies istoriją, garsina Lietuvos vardą, didina jos žinomumą pasaulyje, skatina tarptautinius kultūrinius mainus. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinį tapatumą, siekia išsaugoti užsienyje esantį Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, skatina Lietuvos nacionalinės kultūros puoselėjimą užsienyje ir pasikeitimą idėjomis tarp Lietuvos kultūros dalyvių ir užsienyje kuriančios Lietuvos diasporos;“.
8.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	7	2	2, 3	Papildyti 7 straipsnį. (Savivaldybių kultūros politika ir jos santykis su valstybės kultūros politika): 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje: 2) priimdamos sprendimus dėl kultūros dalyvių, meno kūrėjų ir NVO organizacijų įtraukimo į kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus; 3) užtikrindamos tolygią kultūros raidą, kultūros paveldo apsaugą, meno kūrėjų ir jų organizacijų ir kultūros ir kūrybinių industrijų veiklų plėtrą savivaldybėse;	Nepritarti	Siūlomas 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas yra netikslingas, kadangi kultūros dalyvio sąvoka apima meno kūrėjus ir meno kūrėjų organizacijas bei nevyriausybines organizacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad kultūros ir kūrybinės industrijos jau savaime yra ekonominės veiklos, todėl papildomai įrašyti žodį „veiklų“ – netikslinga.
9.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	8 8	1 2	2	Papildyti 8 straipsnį (Kultūros dalyviai) 1. Kultūros dalyviai yra: 2) meno kūrėjai ir jų organizacijos; 3) kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys kultūros paslaugas; Jie 3 punkte yra minimi „kiti fiziniai asmenys“, o „meno kūrėjai” yra fiziniai asmenys, tai 2 punkte gali būti įvardinti ir juridiniai asmenys – „meno kūrėjų organizacijos“. 2. Už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos kartu su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytusais kultūros dalyviuais, užtikrina tolygų ir kokybišką kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudaro sąlygas visoms visuomenės grupėms dalyvauti kultūroje ir pažinti kultūros įvairovę.	Pritarti iš dalies	Siūloma papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) meno kūrėjai ir meno kūrėjų organizacijos;“. Pabrėžtina, kad pareiga  užtikrinti tolygų ir kokybišką kultūros paslaugų teikimą tenka kultūros politiką formuojantiems ir (ar) įgyvendinantiems subjektams, o ne kitiems kultūros dalyviams.
10.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	9			Papildyti 9 straipsnį (Nacionalinės kultūros įstaigos) Nacionalinės viešojo sektoriaus ir NVO kultūros įstaigos atlieka lyderių vaidmenį įstatymais ar kitais teisės aktais pavestose srityse, užtikrina ilgalaikę kultūros politikos įgyvendinimo raidą, savo veikloje taikydamos pažangias kultūros kūrybos, kultūros paveldo puoselėjimo ir aktualizavimo, kultūros sklaidos priemones.	Nepritarti	Nacionalinės kultūros įstaigos yra tik valstybės įstaigos. Įstatymo projekto 9 straipsnis skirtas išimtinai nacionalinių kultūros įstaigų vaidmeniui kultūros politikoje reglamentuoti. Nevyriausybinių organizacijų vaidmeniui – skirtas įstatymo projekto 10 straipsnis.
11.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	10			Šis straipsnis neturi 3 punkto, bet jis galėtų atsirasti. Jame galima būti apibrėžti kokiomis formomis ir kaip NVO organizacijos dalyvauja kultūros politikos tikslo formavime, jei tai nebus atspindėta kituose šio įstatymo straipsnių papildymuose, nes 3 punkte aptariamas tik galimas dalyvavimas kultūros politikos tikslo įgyvendinime.	Pritarti	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 6.
12.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	11	1, 2, 3		Patikslinti ir papildyti 11 straipsnį (Meno kūrėjai ir Meno kūrėjų organizacijos) 1. Meno kūrėjai ir Meno kūrėjų organizacijos, užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes. 2. Viešojo sektoriaus Kultūros įstaigos bendradarbiauja su meno kūrėjais ir Meno kūrėjų organizacijomis, skatina meno kūrėjų veiklą, kūrybos sklaidą, sudarydamos galimybę pristatyti visuomenei meno kūryboje atsispindinčią meninės raiškos įvairovę. 3. Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką teisinį veiklos reguliavimą ir jų teises į valstybės paramą bei veiklos ir kūrybinių programų finansavimą nustato Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas. (MK ir MKO įstatymas: 4. Meno kūrėjų organizacijų veikla ir kūrybinės programos finansuojamos iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.) Papildyti dar vienu punktu: 4. Meno kūrėjų organizacijų asociacijų atstovai dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijoms formuojant kultūros politiką ir nustatant kultūros politikos tikslus ir uždavinius, kultūros politikos principus.	Pritarti iš dalies	Siūloma patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų vaidmuo kultūros politikoje“. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Meno kūrėjai ir meno kūrėjų organizacijos užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes.“ Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą siūloma įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį išbraukti kaip perteklinę. Siūloma papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Meno kūrėjai ir meno kūrėjų organizacijos teikia nuomonę, išvadas ar siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms dėl kultūros politikos formavimo ir (ar) įgyvendinimo, kultūros politikos prioritetų nustatymo, kultūros srities teisinio reglamentavimo tobulinimo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo tikslinti straipsnio sąvokos ir formuluotės suderintos su Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nuostatomis.
13.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	11	1		Papildyti 11 straipsnį (Meno kūrėjai ir Meno kūrėjų organizacijos), jei tai nebus papildytas 2 straipsnis: Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 1. Meno kūrėjai ir Meno kūrėjų organizacijos, kaip juos apibrėžia LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas, užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes.	Nepritarti	Siūloma įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies blanketinė nuostata yra perteklinė.
14.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2024-05-16	12	1, 3		Papildyti 12 straipsnį (Kultūros dalyvių  kompetencijų tobulinimas) 1. Valstybė sudaro užtikrina galimybesę įgyti ir (ar) tobulinti kultūros dalyvių vykdomoms funkcijoms reikalingas bendrąsias ir (ar) profesines kompetencijas (toliau – kompetencijos). 3. Kultūros įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė (-ės) yra valstybė ar savivaldybė (-ės), užtikrina, o kitosų kultūros įstaigosų skatina nuolatinįis ir sistemingąas savo darbuotojų kompetencijų tobulinimąas vykdomas valstybės finansavimo programomis.	Nepritarti	Įstatymo projektu nesiekiama įtvirtinti pareigą valstybei ar savivaldybėms privalomai tobulinti viešajam sektoriui nepriskirtinų kultūros įstaigų darbuotojų kompetencijas.
15.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	1	1		Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (toliau – NKIKIA) išnagrinėjusi 2024 metų balandžio 18 d. įregistruotą Nr. XIVP-3654 Lietuvos Respublikos Kultūros pagrindų įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas), pripažįsta, kad įstatymo projektas yra svarbus ir reikalingas žingsnis Lietuvos visuomenei bei kultūros laukui, siekiant įtvirtinti kultūros sritį, pabrėžti jos svarbą, užtikrinti kokybišką kultūros ir kūrybinio sektoriaus interesus atitinkantį, valstybės ir savivaldos bei kultūros lauko dalyvių santykių reguliavimą. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas turėtų labiau atsižvelgti į šiuolaikinės visuomenės poreikius bei kultūros ir kūrybinio sektoriaus plėtros tendencijas, aiškiai pasisakyti apie kultūros vaidmenį ateities visuomenėje, turėti aiškesnes sąsajas su jau patvirtintais strateginiais dokumentais, ypač Lietuvos vizija „Lietuva 2050“, kuri buvo rengta aktyviai įtraukiant valstybės, savivaldos institucijas bei platų socialinių partnerių spektrą. Atsižvelgiant į pateiktą įstatymo projektą, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Papildyti 1 straipsnį. Įstatymo tikslas “bei nevyriausybinių organizacijų” ir išdėstyti taip: Šio įstatymo tikslas – apibrėžti kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros dalyvių sistemą, jų tarpusavio ryšius ir vaidmenį, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą.	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 1. Įstatymo projekte konceptualiai atsižvelgiama į Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, tačiau vizija, iš esmės, parodo, kaip turėtume matyti, o įstatymo projektu siekiama įtvirtinti konkrečius santykius ir tarpusavio ryšius.
16.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	2	3		2. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 2.1. Įstatymo projekte sąvoka „kultūros dalyvis“ apima kultūros paslaugas teikiančius, kuriančius ar joje dalyvaujančius subjektus, todėl trūksta aiškumo, ar į šią sąvoką patenka kultūros dalyvius atstovaujantys subjektai, pvz. atstovaujančios asociacijos, siūlome papildyti: Kultūros dalyvis – kultūros paslaugas teikiantis asmuo ar kitas asmuo, aktyviai, sistemingai ir kryptingai kuriantis visų sričių kultūrą, joje dalyvaujantis, ar atstovaujantis kultūros paslaugas teikiančius ar kultūrą kuriančius dalyvius (asociacijos, sąjungos ir kt.).	Nepritarti	Kultūros dalyvių sistema ir ją sudarantys subjektai yra aiškiai apibrėžti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytas asociacijų tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus ir juos ginti. Jeigu asociacija turi tik šias funkcijas, t. y. ji, kaip juridinis asmuo, nedalyvauja kultūros paslaugų teikime ar kultūros kūrime, nėra pagrindo ją laikyti kultūros dalyviu. Tais atvejais, kai asociacija dalyvauja kultūroje, ji yra priskirtina kultūros dalyviams, todėl siūlymas laikytinas pertekliniu.
17.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	2			2.2. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros lauke veikia, ne tik menininkai ir kūrėjai, bet ir kultūros ir kūrybos profesionalai, kurių veikla būtina sėkmingam kultūros paslaugų ir produktų kūrimo ir sklaidos procesuose, tačiau jų veikla neapibrėžta teisės aktuose. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos dokumentuose naudojamas nuostatas, rekomendacijas ir finansavimo priemones, 1 siūlome antrąjį įstatymo projekto straipsnį papildyti sąvoka „Kultūros ir kūrybos profesionalai“ – kultūros ir kūrybos specialistai, dirbantys kultūros ir kūrybiniame sektoriuje, profesijos, kurių veikla ir atsakomybės, susijusios su kūryba, gamyba ir sklaida, bei dažniausiai įkūnija kūrybinę raišką, saugomą intelektinės nuosavybės teisėmis, turinčią kultūrinę, kūrybinę, socialinę ar ekonominę vertę.	Nepritarti	Siūloma sąvoka „kultūros ir kūrybos profesionalai“ nėra vartojama įstatymo projekte, o šio įstatymo projekto 2 straipsnyje yra apibrėžtos tik pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pasiūlymo teikėjas naują sąvoką toliau įstatymo projekte siūlo vartoti tik vieną kartą, t. y. 5 straipsnio 6 punkte apibrėžiant kultūros horizontalumo principo taikymą socialinės apsaugos srityje, todėl, manytina, kad šis siūlymas apibrėžti papildomą sąvoką yra netikslingas ir perteklinis.
18.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	3	2	4	3. 3 straipsnis. Kultūros politikos tikslas ir uždaviniai. Siūlome 3 straipsnio antros dalies 4 papunktį papildyti ir praplėsi tokia formuluotę “visų sričių” ir išdėstyti taip: “4) užtikrinti tolygų kokybiškų visų sričių kultūros paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje;”	Nepritarti	Siūlomas įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto papildymas yra perteklinis ir nekeičiantis nuostatos esmės. Siūloma tikslinti įstatymo projekto formuluotė atitinka teisinės technikos reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kultūros sričių sąrašas nėra aiškiai įvardintas ir (ar) apibrėžtas.
19.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	4			4. 4 straipsnis. Kultūros politikos principai. Siūlome įtraukti lygiateisiškumo, inovatyvumo bei įvairovės principus. Užtikrinant įvairiems kultūros dalyviams lygias teises ir sąlygas, ne tik gauti kultūros paslaugas, bet ir jas teikti. Tai ypač aktualu nevyriausybinio sektoriaus atstovams teikiantiems kultūros paslaugas. Taip pat įtvirtintas inovatyvumo principas labiau atlieptų vizijos Lietuva 2050 nuostatas ir suponuotų platesnes galimybes valstybei skatinti, o kultūros lauke kurti inovacijas. Įvairovės principu siekti “užtikrinti kultūros įvairovę, visos kultūros sritys Lietuvoje laikomos lygiavertės viena kitos atžvilgiu.“ Taip pat, siūlome papildyti šio straipsnio 4 punktą, kultūros prieinamumo principą ir išdėstyti taip: „kultūros prieinamumo. Visiems Lietuvos Respublikos gyventojams sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti visų sričių kultūroje“.	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 3. Manytina, kad Kultūros komiteto siūloma įvairovės principo formuluotė iš dalies apima ir inovatyvumo principą. Siūlomas lygiateisiškumo principas laikomas universaliu ir, iš esmės, taikomu visose srityse. Siūlomas įstatymo projekto 4 straipsnio 4 punkto papildymas žodžiais „visų sričių“ yra perteklinis ir nekeičiantis nuostatos esmės.
20.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	5		6	5. 5 straipsnis. Kultūros horizontalumo principo taikymas kitose politikos srityse. Įstatymo projektas, turėtų įvertinti ir numatyti aplinkybes bei sumažinti įtampas, susijusias su nepalankiom socialinėm ir ekonominėm sąlygom kultūros ir kūrybos sektoriuje veikiančių profesionalų (apimant individualiai dirbančius asmenis) atžvilgiu. 2 Siūlome: 5.1. 6 dalį papildyti ir kitais kultūros dalyviais: „6) socialinės apsaugos srityje. Kultūra, įtraukdama socialiai pažeidžiamus asmenis į kultūros veiklas, stiprina socialinę sanglaudą, mažina socialinių problemų riziką, socialinę atskirtį, didina socialinę integraciją. Valstybė užtikrina meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, kultūros ir kūrybos profesionalų papildomas socialines garantijas ir/ar mokestines lengvatas, sudarančias sąlygas vykdyti kūrybinę ir kultūrinę veiklą.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad socialinės garantijos meno kūrėjams, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, atsižvelgiant į jų statusą ir veiklos specifiką, reglamentuojamos specialiaisiais įstatymais. Papildomų socialinių garantijų ir/ ar mokestinių lengvatų kultūros ir kūrybos profesionalams reglamentavimas nėra grindžiamas objektyviomis priežastimis, be to, toks reglamentavimas turi būti suderintas su kitais galiojančiais teisės aktais, atitinkamai įvertinus ir poveikį valstybės finansams bei kitoms sritims.
21.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	6	4		6. 6. straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmuo formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką. Siūlome praplėsti ir aiškiau apibrėžti Kultūros ministro rekomendacijų apimtis formuluojant taip: „Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos rekomendacijas, siūlo bazinių kultūros paslaugų paketo standartą.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į šį ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinami atskirų kultūros sričių raidos tikslai ir kryptys, rekomenduojami savivaldybių kultūros politikos prioritetai įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.“
22.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	8	1	3	7. III skyriuje, 8 straipsnyje. Kultūros dalyviai, aiškiau nusakyti atstovaujančių asociacijų ar organizacijų vaidmenį bei kultūros dalyvių lygias galimybes ir sąlygas teikti kultūros paslaugas ir 1 punkto 3 papunktį išdėstyti taip: “3) kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys visų sričių kultūros paslaugas, taip pat atstovaujantys kultūros paslaugas teikiančius dalyvius (asociacijos, sąjungos ir kt.)”	Nepritarti	Siūlomas įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymas žodžiais „visų sričių“ yra perteklinis ir nekeičiantis nuostatos esmės. Kultūros dalyvių sistema ir ją sudarantys subjektai yra aiškiai apibrėžti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje.
23.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16	10	1		8. 10 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos, papildyti 1 punktą: „1. Nevyriausybinės organizacijos, dalyvauja kultūros politikos formavime ir įgyvendinime, savo kultūrinės ir kūrybinės veiklos tikslus ir jų įgyvendinimo formas pasirinkdamos savarankiškai ir nepriklausomai, prisideda prie kultūros politikos tikslo įgyvendinimo:“	Nepritarti	Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldybės institucijos, o ne nevyriausybinės organizacijos.
24.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16				9. Siūlome įstatymo projekte nustatyti principus, kuriais remiantis būtų formuojamas kultūros finansavimo modelis, ypač NVO sektoriaus, kuris atitiktų tvarumo ir rankos atstumo principus.	Nepritarti	Šiuo įstatymo projektu nesiekiama reglamentuoti ar pakeisti kultūros srities finansavimo sistemos.
25.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16				10. Taip pat atsižvelgiant į vizijos „Lietuva 2050” nuostatas siūlome įstatymo projekte pastiprinti ir įtraukti nuostatas susijusias su skaitmeninių produktų ir paslaugų kūrimu, stiprinant Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus konkurencingumą, orientuojant kultūros dalyvius įgyti atitinkamas kompetencijas, o valstybę didinti investicijas į pažangių kūrybos formų skatinimą.	Pritarti iš dalies	Iš dalies atsižvelgiant į šį pasiūlymą, siūloma įstatymo projektą papildyti įvairovės principu (žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 3).
26.	Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija 2024-05-16				11. Siūlome taikyti pažangius kultūros ir kūrybinio sektoriaus veiklos skatinimo modelius, tam tikslui galėtų būti steigiamos atskiros kultūros ir kūrybinių industrijų laisvos ekonominės zonos bei sudarytos specialios socialinės, ekonominės, teisinės ir administracinės sąlygos.	Nepritarti	Laisvųjų ekonominių zonų steigimą ir funkcionavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.
27.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17				Šiuo raštu norime išreikšti savo poziciją dėl 2024 metų vasario 27 d. įregistruoto Lietuvos Respublikos Kultūros pagrindų įstatymo projekto (Reg. Nr. 24-3056) ir pasiūlyti pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas kokybiškas bei kultūros ir meno sektoriaus interesus atitinkantis sektoriaus ir valstybės santykių reguliavimas. Džiaugiamės, jog įstatymo projektas rengiamas atlikus išsamią šio įstatymo reguliavimo apimties galimybių analizę. Ypač svarbiu įstatymo projekto privalumu laikome tai, jog jame įvardijami įsipareigojimai konstitucinėms saviraiškos laisvės teisėms ir laisvėms. Iš esmės pritariame projekte įvardintiems kultūros politikos principams. Nors pritariame įstatymo projekte deklaruojamiems kultūros politikos principams, manome jog projekte pasiūlytos nuostatos bei jų hierarchija nepaaiškina, kaip šie principai bus įgyvendinti. Todėl manome, jog tokia forma ir turiniu, kokia siūloma projekte, nebus pasiekti įstatymo projekte įvardinti tikslai ir įgyvendinti uždaviniai. Pasirašančioms organizacijoms ypač svarbu, jog įstatyme būtų įgyvendintas 2024 metų vasario 8 d. LR kultūros ministerijoje vykusio įstatymo koncepcijos pristatymo metu įvardintos problematikos (prioritetai) - „Teisingo atlygio meno kūrėjams bei jų socialinių garantijų ir NVO dalyvavimo kultūros politikoje sąlygų užtikrinimas”. Manome, kad šie prioritetai yra labai svarbūs valstybės ir kultūros lauko santykių sureguliavimui, o jais būtų pasiekta aukštesnė kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo kokybė bei taip prisidedama prie visų Lietuvos žmonių gerovės. Visgi manome, jog tokia forma ir turiniu, kuris buvo pasiūlytas šiame projekte, įstatymas šių prioritetų išpildyti negali. Todėl teikiame šias pastabas, jas grindžiančius argumentus bei iš jų sekančius siūlymus įstatymo projekto pakeitimams.	Pritarti iš dalies	Meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų papildomų socialinių garantijų užtikrinimas yra atspindėtas taikant kultūros horizontalumo principą. Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą kultūros politikoje užtikrina siūlomas įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir 10 straipsnio 1 dalies papildymas nauju 6 punktu (žr. Kultūros komiteto pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 6).
28.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17	2			I. Kultūrinių funkcijų išskyrimas Manome, jog pagrindinis įstatymo projekto trūkumas yra tas, jog jame susilaikoma nuo tiesioginio kultūrinių funkcijų išskyrimo. Kadangi be funkcijų išskyrimo nėra įmanoma aiškiai aprašyti ir reguliuoti kultūros politikos sistemą (kas yra vienas iš poveikio vertinime įvardintų įstatymo tikslų), vengiant tiesiogiai įvardinti kultūros funkcijas įstatymo projekte funkcijos visgi įvardijamos netiesiogiai. Tai daroma gausiai taikant apibrėžtas ir neapibrėžtas (tik iš dalies funkcijų esmę atliepiančias sąvokas), kuriomis nepagrįstai susiaurinami reguliavimo subjektai bei kontekstai. Pavyzdžiui, sąvoka „kultūros paslauga” (apibrėžiama kaip „kultūrinė, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama nemateriali nauda ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis visuomenės kultūrinius poreikius ir viešuosius interesus.”) suponuoja, jog reguliavimui svarbios tik tos situacijos, kai galima įvardinti teikėjo ir gavėjo santykius, jų mainuose atsirandančią naudą bei visuomenės poreikius. Tuo tarpu įstatymo projekto trečio straipsnio antroje dalyje pateiktos nuorodos į kultūrines teises rodo rengėjo siekį reguliuoti kur kas platesnes situacijas, kuriose turi būti užtikrinamos asmens teisės. Tokios situacijos gali atsirasti net jei nėra „kultūros paslaugos” apibrėžime įvardintų mainų santykių. Netiesioginis kultūrinių funkcijų įvardijimas pastebimas ne tik sąvokų apibrėžimuose, bet ir kitose projekto teksto vietose. Pavyzdžiui, „humanizmo” principas, kuris ketvirtajame straipsnyje įvardintas kaip „Kultūrą kuria žmonės, o informacinės technologijos, dirbtinis intelektas ir kitos techninės ar skaitmeninės priemonės yra žmogaus kūrybos įrankiai” gali būti interpretuojamas kaip „kūrybos” funkcijos apibrėžimo dalis. Įgyvendinant kultūros stebėseną Lietuvoje šiuo metu sekama ESSnet-Culture ekspertų tinklo parengtomis rekomendacijomis. Jų ekspertizėje teigiama, jog be funkcijų apibrėžimo negali būti formuojami tikslūs stebėsenos objektai. Tad pasirinkimas įstatymo projekte neįvardinti funkcijų prieštarauja tame pačiame projekte įvardintam „nuolatinės stebėsenos” principui. Todėl remiantis šiais argumentais siūlome: 1.1 Įstatymo pirmo skyriaus antrajame skirsnyje (iš karto po kultūros apibrėžimo) pateikti bendrąjį kultūrinių funkcijų apibrėžimą bei šių šešių atskirųjų funkcijų apibrėžimus: kūryba, gamyba ir leidyba, sklaida ir prekyba, išsaugojimas, švietimas, valdymas ir reguliavimas; 1.2 Atsižvelgiant į kultūros politikos horizontalumo principą, drauge pateikti tokį apibrėžimą: „kitos kultūrinės funkcijos - kitose politikos srityse įgyvendinamos funkcijos, kuriomis siekiama šio įstatymo tikslų arba kultūrinės kompetencijos pasitelkiamos kitų nei kultūros politikos sričių tikslams pasiekti.”; 1.3 Įstatymo skyrius formuoti atsižvelgiant į funkcijų turinį. Formuojant įstatymo teiginius visur laikytis funkcijų hierarchijos. Pavyzdžiui, įstatymo preambulės teiginius siūlome perstruktūruoti atsižvelgiant į jų sąsajas su kultūrinėmis funkcijomis tokiu būdu: „pripažindamas, kad kultūrinės veiklos pagrindas yra asmens kūrybos laisvė; gerbdamas asmens ir bendruomenių teises į kultūrinį tapatumą, dalyvavimą kultūroje ir savirealizaciją, tradicijų puoselėjimą siekiant atviros, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės; pripažindamas, kad kultūra yra Lietuvos valstybės tapatumo ir tęstinumo pagrindas; tvirtindamas, kad kultūra yra demokratiškos ir darnios pilietinės visuomenės sąlyga; konstatuodamas poreikį remti ir puoselėti kultūrą; pabrėždamas, kad lietuvių kalba, raštas, menas, tradicijos, etnokultūra, istorija ir kultūros paveldas leidžia saugoti, kurti ir puoselėti Lietuvos kultūrinį savitumą pasaulyje; pripažindamas, kad kultūros paveldo apsauga yra viešasis interesas; pripažindamas savaiminę ir savarankišką kultūros vertę, kuri padeda siekti kitų valstybės politikos tikslų, siekdamas įtvirtinti lygiavertį kultūros politikos vaidmenį ir tęstinumą valstybės politikoje, skelbdamas, kad kultūra yra Lietuvos vystymosi paskata ir žmonių gerovės pagrindas; kultūra kuria reikšmingą pridėtinę vertę valstybei švietimo, mokslo, ekonomikos, aplinkos, sveikatos, saugumo, socialinėje ir užsienio politikos srityse bei skatina darnią visuomenės raidą; priima šį įstatymą.” 1.4 Įstatymo preambulės teksto dalį „gerbdamas asmens ir bendruomenių teises į kultūrinį tapatumą, dalyvavimą kultūroje ir savirealizaciją, tradicijų puoselėjimą siekiant atviros, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“ siūlome trumpinti į „gerbdamas asmens ir bendruomenių teises į kultūrinį tapatumą, dalyvavimą kultūroje ir savirealizaciją, tradicijų puoselėjimą”. Tokį pasiūlymą teikiame, nes tradicijų saugojimas yra vertingas ir dėl kitų šioje formuluotėje neįvardintų priežasčių, kurias Lietuvos valstybė tai jau pripažino pasirašydama UNESCO Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.	Nepritarti	Kultūrinių funkcijų nustatymas įstatymo projekte neatitinka pasirinktos įstatymo koncepcijos. Nėra tikslinga įstatyme įtvirtinti baigtinį kultūrinių funkcijų sąrašą, nes tai nepagrįstai jas ribotų, t. y. nereglamentuota funkcija automatiškai nebūtų laikoma kultūrine. Manytina, kad siūlymas per daug išplečia kultūrines funkcijas (pvz., prekybos funkcija), t. y. jas būtų sudėtinga atskirti nuo kitų, pavyzdžiui, ekonominių, socialinių ar pan. funkcijų. Įstatymo projekte tam numatomos horizontalumo principo sąsajos.
29.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17	2 11	1, 3		II. Paramos kūrybai įtvirtinimas Manome, kad pasiūlymas įstatymo koncepciją formuoti aplink „kultūrinių teisių” sąvoką ženkliai gerina projekto kokybę, ją lyginant su ankstesniais įstatymo kūrimo bandymais. Taip pat manome, jog tokia įstatymo formavimo kryptis atitinka Konstitucijos dvasią bei Lietuvos žmonių teises, interesus, troškimą kurti demokratišką visuomenę. LR Konstitucijoje yra įvardinta, jog valstybę kuria Tauta. Tad tokios kūrybos galimybes įtvirtinantis saviraiškos laisvės principas hierarchiškai turėtų užimti pirmą vietą įstatymo tekste - tik po jo aiškinant valstybės įsikišimo priežastis, aplinkybes ir būdus. Todėl: 2.1 Antrąjį įstatymo skyrių paskirti išskirtinai su kūrybos funkcija susijusiam reglamentavimui, kuriame būtų išaiškinama, kaip valstybė, konstatuodama poreikį remti ir puoselėti kultūrą taip pat įgyvendina įstatymo projekte įvardintus „kūrybos ir saviraiškos laisvės”, „rankos atstumo” ir „tvarumo” principus. Nors įstatymo projektas deklaruoja kertinių ir visuotinių teisių įtvirtinimą, jis taip pat siūlo „kultūros dalyvio” apibrėžimą, kuriuo ribojamas ratas subjektų, kurių teisės šiuo įstatymu gali būti įtvirtinamos. „Dalyvių” apibrėžimas taip pat yra nepagrįstai atskiriamas nuo kitų antrajame projekto straipsnyje įvardijamų apibrėžimų. Apibrėžiant „dalyvį” referuojama į „kultūros paslaugas”, o šios sąvokos ribotumus bei aiškių jos ryšių su kultūros funkcijomis trūkumą jau argumentavime aukščiau. Kultūros dalyvio apibrėžimas neišskiria specifinių subjektų, kuriems veikiant yra galimos įtampos tarp saviraiškos ir kūrybos laisvių bei valstybės siekio remti kultūrą. Dažniausiai su tokiomis įtampomis susiduriantys subjektais yra menininkai. Todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus siūlome: 2.2 Atsisakyti „kultūros dalyvio” apibrėžimo; 2.3 Įstatymo antrajame straipsnyje pateikti tokį menininko apibrėžimą: „Menininkas - asmuo, kuris reguliariai užsiima menine kūryba ir (arba) ją laiko esmine savo gyvenimo dalimi.” Įstatyme įtvirtinus menininką, kaip subjektą tampa įmanoma įtvirtinti valstybės įsipareigojimą remti kūrybos veiklas, taip detalizuojant įstatymo projekto preambulėje konstatuotą poreikį remti kultūrą. Menininkas yra kultūros lauko profesija. Savo praktikoje menininkai susiduria su specifinėmis profesinėmis rizikomis, neigiamai veikiančiomis jų ekonominę ir socialinę padėtį. Todėl antrajame įstatymo skyriuje siūlome straipsnį, kuriame: 2.4 keičiant projekto 11 straipsnio 1 skirsnį taip įvardinti valstybės intervencijos į kūrybines veiklas pagrindą: „Menininkai savo kūrybine veikla užtikrina kultūros gyvybingumą. Išskirtiniai aukštos meninės vertės kūriniai padeda permąstyti kultūrinius tapatumus, suprasti save ir kitus besikeičiančiame Pasaulyje. Tokia kūryba užtikrina kultūros aktualumą bei atsinaujinimą. Todėl valstybė ir savivalda finansuoja naujų kūrinių sukūrimą.” 2.5 pildant projekto 11 straipsnio 3 skirsnį įvardinti meno kūrėjo statuso poreikį: “Siekdama įtvirtinti menininkų profesines teises valstybė suteikia meno kūrėjo statusą šio statuso siekiantiems menininkams. Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką, jų teises į valstybės paramą nustato Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas.” 2.6 atsižvelgiant į specifines menininkų profesines rizikas bei poreikį aktyviai įtvirtinti jų profesinius interesus, tame pačiame straipsnyje siūlome šią formuluotę: „Dėl teisingo atlygio principų už kūrinių sukūrimą ir jų sklaidą sutariama trišalėje taryboje, kurią sudaro meno kūrėjų organizacijų atstovai, kultūros įstaigų atstovai bei kultūros ministerijos atstovai. Trišalės tarybos susitarimai įtvirtinami trišale sutartimi. Trišalėje sutartyje įvardijami teisingo atlygio už kūrinių sukūrimą ir jų sklaidą principai bei įkainių už įprastas sklaidos veiklas gairės. Trišalės sutarties įgyvendinimą prižiūri Lietuvos kultūros taryba. Valstybė užtikrina meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų papildomas socialines garantijas, sudarančias sąlygas vykdyti kūrybinę veiklą.”	Nepritarti	Siūloma įstatymo projekto struktūra neatitinka pasirinktos įstatymo projekto koncepcijos ir loginės struktūros. Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra apibrėžiama kultūros dalyvio sąvoka, o 8 straipsnio 1 dalyje įvardijama visa kultūros dalyvių sistema. Nesutiktina, kad sąvokos „kultūros dalyvis“ apibrėžime iš esmės referuojama į kultūros paslaugas – lygiaverčiai referuojama ir į kultūros kūrimą bei dalyvavimą kultūroje. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte vietoj siūlomo termino „menininkas“ vartojamas „meno kūrėjo“ terminas, kuris apibrėžtas Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme. Šiuo įstatymu nesiekiama reglamentuoti meno kūrėjų statuso suteikimo pagrindų ar teisingo atlygio principų.
30.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17	4			Svarbus šio įstatymo projekto privalumas yra tas, jog jame įvardijami Lietuvos kultūros politikos įgyvendinime de facto jau taikomi „rankos atstumo”, „tvarumo” bei „tarptautiškumo” principai remiant kultūrines veiklas. Šie principai aiškina kūrybos ir saviraiškos laisvės dilemas, kai kultūrines veiklas finansuoja valstybė. Visgi projekte šie principai įvardijami deklaratyviai. Nėra paaiškinamos pačios bendriausios situacijos, kuriose kyla pavojus šių principų įgyvendinimui. Todėl šiame straipsnyje taip siūlome įtvirtinti šiuos principus: 2.7 „Rankos atstumo” principą finansuojant kūrybos funkciją siūlome įtvirtinti tokia straipsnio formuluote: “Valstybė ir savivaldybės finansuodamos kūrinių sukūrimą nesikiša į kūrybos procesą ir kūrinių turinį. Kūrinių meninę vertę ir išskirtinumą vertina atitinkamos meno srities ekspertai.” 2.8 „Tvarumo” principą finansuojant kūrybos funkciją siūlome įtvirtinti tokia straipsnio formuluote: „Finansuodama kūrybinę veiklą valstybė turi atsižvelgti į atskirų meno sričių vystymąsi. Priimdama kūrybinės veiklos finansavimo sprendimus valstybė negali diskriminuoti atskirų meno sričių. Valstybė privalo remti naujai atsirandančias sritis ir skatinti tolygų kūrybinės kokybės vystymąsi visose meno srityse. Vertinimus apie meno sričių raidą bei vystymosi poreikius teikia mokslininkai ir sričių ekspertai.“ 2.9 „Tarptautiškumo” principą siūlome įtvirtinti tokia straipsnio formuluote: „Siekdama meno sričių atsinaujinimo ir kūrybos įvairovės valstybė finansuoja meno kūrėjų ir kūrybos profesionalų dalyvavimą tarptautinėse veiklose. Dalyvavimo tokiose veiklose tikslingumą ir naudą sričių raidai vertina meno sričių ekspertai.“ Manome, jog įstatymas turėtų įvardinti ir „mėgėjų” kūrybos skatinimo pagrindus bei valstybės bei savivaldos vaidmenį tenkinant tokiomis veiklomis užsiimančių menininkų poreikius. Mūsų nuomone politiką įgyvendinančiuose teisės aktuose turėtų būti atsisakoma stigmatizuojančios „mėgėjų meno” ar „menininko-mėgėjo sąvokos”. Šiems subjektams siūlome taikyti menininkų sąvoką, o pagrindu jų veiklai skatinti siūlome laikyti moksliniais tyrimais įrodytą teigiamą dalyvavimo kūrybos veiklose poveikį žmonių gerovei bei bendruomenių gyvybingumui. Todėl siūlome: 2.10 Įstatyme įvardinti meninės ir kūrybinės veiklos, kuria nebūtinai pasiekiama didelio išskirtinumo arba aukščiausios meninės vertės, skatinimo pagrindus bei valstybės ir savivaldybių įsipareigojimus ją remti. Taip pat šiose veiklose įtvirtinti tvarumo principo įgyvendinimą draudžiant diskriminuoti tokio pobūdžio kūrybinę veiklą skirtingose kultūros ir meno srityse.	Pritarti iš dalies	Siūlomas „rankos atstumo“ principas įtvirtintas įstatymo projekto 4 straipsnio 6 punkte. Siūlomas „tvarumo“ principas įstatymo projekte išreiškiamas per kultūros politikos tikslą ir  pagrindinius uždavinius. Siūlomas kultūros tarptautiškumo principas yra įtvirtintas įstatymo projekto 4 straipsnio 5 punkte.
31.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17				III. Tolygios sklaidos įtvirtinimas Kūrybos sklaida nėra galima be kūrinio gamybos ar leidybos. Įstatymo projekte šiuo metu nėra nuostatų, kurios paaiškintų valstybės dalyvavimo gamyboje bei leidyboje pagrindus. Vienas šiuo metu kultūros politikoje jau taikomas pagrindas yra sąlyginai mažas lietuvių kalbos naudotojų skaičius. Dėl šios priežasties ne visais atvejais yra galima gyvybinga kultūros laikmenų rinka. Tad siekdama kalbos gyvybingumo valstybė skatina kūrinių gamybą bei leidybą. Valstybė taip pat saugo autorinių teisių savininkų interesus. Bet šių veikimų pagrindų įstatymo projektas neaprašo, nesieja su įstatymo nuostatomis ir tikslais. Todėl siūlome: 3.1 Įstatymo projekte įvardinti valstybės dalyvavimo įgyvendinant gamybos ar leidybos funkcijas pagrindus. Svarbiu įstatymo siekiu yra užtikrinti kultūros prieinamumą visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Šio principo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su teritoriniu kultūros prieinamumu. Tačiau svarbūs yra ir medijuoti sklaidos būdai - per žiniasklaidą, paveldo skaitmenizavimą ir kitais būdais. Kultūros sklaida laisvai užsiima visi Lietuvos žmonės, taip pat ir susibūrę į nevyriausybines organizacijas. Siekiant tokias veiklas skatinti valstybė ir savivalda finansuoja tokias nevyriausybinių organizacijų veiklas, taip pat steigia ir tiesiogiai finansuoja tokias veiklas įgyvendinančias įstaigas. Toks valstybės ir savivaldos dalyvavimas būtinas įstatymo tikslams pasiekti, tačiau kelia poreikį aiškiau apibrėžti „nutolusio rankos“ bei „tvarumo” principų taikymą. Todėl įstatymo tekste siūlome: 3.2 Atskirai apibrėžti valstybės bei savivaldos dalyvavimo sklaidos funkcijos įgyvendinime pagrindus ir pareigas. 3.3 Įtvirtinti „rankos atstumo” principą finansuojant sklaidos funkciją šia formuluote: „Valstybė ir savivaldybės finansuodamos meno ir kultūros sklaidą nesikiša į sprendimus dėl sklaidos turinio. Sklaidos prioritetus nustato ir sprendimus dėl sklaidos veiklų turinio priima kultūros ekspertai.” 3.4 „Tvarumo” principą finansuojant sklaidos funkciją siūlome įtvirtinti šia formuluote: „Finansuodama sklaidos funkciją valstybė ir savivaldybės turi užtikrinti, kad nebūtų ribojama meninės raiškos ir kultūros reiškinių įvairovė.“ Įstatymo projekte pasigendame dėmesio ir paveldo sričiai. Įstatymas neaprašo skirtingų šios srities veikėjų sisteminių sąsajų, taip pat jų sąsajų su kūrybos bei sklaidos funkcijų įgyvendinimu. Todėl siūlome: 3.5 Įstatyme įvardinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įgyvendinant saugojimo funkciją pagrindus ir įsipareigojimus; 3.6 Įstatyme įtvirtinti nuostatą, jog „Valstybė finansuoja aukščiausią meninę vertę ir didžiausią poveikį Lietuvos meno istorijai turinčių meno kūrinių įsigijimą. Kūrinių meninę vertę ir poveikį meno istorijai vertina meno ekspertai ir mokslininkai.“ 3.7 Reglamentuoti savivaldybių pareigas skatinti kultūros sklaidos veiklas, įskaitant tokias, kurias įgyvendina Nevyriausybinio sektoriaus organizacijos ar menininkai.	Nepritarti	Siūlymas įstatymo struktūrą formuoti atsižvelgiant į kultūrines funkcijas ir įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įgyvendinant gamybos ar leidybos, sklaidos, saugojimo funkcijas pagrindus neatitinka šio įstatymo projekto koncepcijos ir loginės struktūros.
32.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17	5 12			IV. Horizontalumo principo įgyvendinimas Įstatymo projekto penktajame straipsnyje įvardintos kultūros politikos sąsajos su kitomis politikos sritimis. Manome, jog dėmesys kultūros politikos horizontalumui yra sveikintinas. Tačiau penktajame skyriuje pateiktas įvardinimas savaime nėra pakankamas siekiant užtikrinti skirtingas politikos sritis valdančių institucijų pastangų koordinavimą siekiant šio įstatymo tikslo. Penktajame straipsnyje pateiktus kultūros politikos horizontalumo pavyzdžius iš esmės galima apibendrinti kaip dviejų rūšių koordinavimo situacijas. Pirmosios rūšies situacijose įgyvendinant kitų sričių politiką gali būti palengvinamas arba apsunkinamas šio įstatymo tikslų įgyvendinimas. Pavyzdžiui, architektūros ar miestų plėtros politikos priemonės gali padėti arba apsunkinti paveldo išsaugojimą ir iš to atsiranda poreikis atskirų sričių institucijų koordinavimui. Antrosios rūšies situacijose kultūros sektoriaus ištekliais ar kultūrinėmis kompetencijomis gali būti pasiekiama kitų politikos sričių tikslų. Pavyzdžiui, meno sklaida užsienyje gali būti finansuojama siekiant diplomatinių tikslų. Atitinkamai siūlome: 4.1 Įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai įgyvendinant kitų sričių politiką gali būti palengvinamas arba apsunkinamas šio įstatymo tikslų įgyvendinimas, politiką formuojančios institucijos į sprendimų priėmimą privalo įtraukti kultūros srities politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei organizacijas, nepriklausomai nuo jų teisinės formos; 4.2 Įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai kultūros sektoriaus ištekliais ir kompetencijomis gali būti pasiekiama kitų politikos sričių tikslų, šių tikslų įgyvendinimas finansuojamas iš tų sričių tikslams įgyvendinimui skirtų biudžeto lėšų. Įstatymas turėtų įpareigoti kultūros srities politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas teikti pagalbą įgyvendinant šiuos valstybės tikslus, o kitų politikos sričių institucijas - laikytis šio įstatymo nuostatų. Viena svarbiausių horizontalaus koordinavimo su kultūros politika reikalaujančių sričių yra švietimo ir mokslo politika. Įstatymo projekte apibrėžiant „kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą” nepaaiškinamos įsipareigojimų skirtys ir veiklos sąsajos tarp kultūros lauko subjektų bei formalaus ir neformalaus švietimo sistemų bei mokslo įstaigų. Todėl siūlome: 4.3 Įstatyme pilnai apibrėžti kultūros kompetencijų tobulinimo sistemą, kurioje būtų įvardinamos formalaus ir neformalaus švietimo sistemos bei mokslo institucijų funkcijos plėtojant kultūrines kompetencijas.	Nepritarti	Pažymėtina, kad pareiga sprendimus, priimamus įgyvendinant kitų sričių politiką, derinti su kultūros politikos sprendimais yra įtvirtinta reglamentuojant horizontalumo principą.
33.	Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2024-05-17	1 2	1 1		V. Apibendrinimas Manome, jog įstatyme besiremiant kultūros funkcijų apibrėžimu bei jų hierarchija galima pasiekti aukštesnės reguliavimo kokybės. Reguliavimas yra tik vienas iš politikos elementų, per kurį reiškiasi kultūros politikos tikslai ir uždaviniai. Politikos tikslams ir uždaviniams ne mažiau svarbią įtaką turi Vyriausybių programos, finansavimo instrumentai, kitos viešosios politikos priemonės. Todėl manome, kad projekte pasiūlytas įstatymo tikslas apibrėžti politikos tikslą yra nerealistiškas. Be to šio tikslo formuluotė referuoja į patį save - „tikslas apibrėžti tikslą” nurodo į formulavimo klaidą arba faktą, jog tikslas nėra aiškus. Todėl siūlome atsisakyti „kultūros politikos tikslo ir uždavinio formulavimo” ir tiksliau apibrėžti paties įstatymo tikslus bei uždavinius: 5.1 Įstatymo tikslą formuluoti siūlome tokiu būdu: „Skatinant Lietuvos kultūros gyvybingumą užtikrinti žmogaus kultūrines teises.” Manome, jog tokia formuluotė tiksliai atspindi konstitucinius reguliavimo pagrindus bei iš valstybės dalyvavimo kultūros politikoje kylančias dilemas. Tokia formuluotė nurodo, kad kultūra kyla iš Tautos ir todėl valstybė dalyvaudama kultūroje turi pareigą aktyviai saugoti kultūrines teises ir negali jų pažeisti. Taip pat toks „rankos atstumo” principas formuluotėje derinamas su valstybės pareiga skatinti kultūrą siekiant jos gyvybingumo; 5.2 Įstatymo uždaviniais turėtų būti detalizuojama ko valstybė siekia reguliuodama skirtingas kultūrines funkcijas, o įstatymo teksto hierarchija turėtų sekti uždaviniais ir išplėtoti reguliavimo argumentaciją. Todėl apibendrindami iki šiol išsakytus siūlymus siūlome tokią įstatymo struktūrą: - Įstatymo preambulė; - I Skyrius: Bendrosios nuostatos; - II Skyrius: Kūryba; - III Skyrius: Gamyba ir leidyba; - IV Skyrius: Sklaida; - V Skyrius: Paveldo saugojimas; - VI Skyrius: Valdymas; - VII Skyrius: Kultūrinės kompetencijos; - VIII Skyrius: Horizontalus koordinavimas; - IX Skyrius: Baigiamosios nuostatos. Taip sukuriant aiškesnę reguliavimo intervencinę logiką galima būtų pateikti ir grįsti smulkesnius dabartinio projekto teksto komentarus. Pavyzdžiui, projekte siūlomas „kultūros” apibrėžimas tiksliai apibrėžia įstatymo objektą, tačiau nuoroda tik į „istoriškai susiformavusias” reikšmes šį objektą nepagrįstai riboja. Pagal šį apibrėžimą subkultūrų ar menininkų kuriamos reikšmių sistemos, kurios neturi aiškaus istorinio pagrindo, negalėtų būti interpretuojamos kaip „kultūros” dalis. Todėl: 5.3 Iš įstatymo projekte pateikti „kultūros” apibrėžimo siūlome išbraukti žodžius „istoriškai susiformavusi“. Intervencinė logika, kurią siūlome šiais komentarais taip pat leistų eksplicitiškai taikyti įstatyme aprašytus principus be rizikos, kad jie bus prieštaringai interpretuojami. Pavyzdžiui, projekte įvardintas „nuolatinės stebėsenos” principas nurodo sveikintiną siekį kultūros politiką formuoti atsižvelgiant į faktus apie socialinę realybę. Tačiau pats principo apibrėžimas ignoruoja tai, kad kultūros reiškiniai interpretuojami ne tik objektyvistiškai. Tiesioginis šio principo taikymas būtų žalingas kultūros politikos kokybei, nes taip apibrėžtu principu galima būtų ignoruoti siūlymus, grįstus humanistikos tyrimų rezultatais. Humanistikos tyrimai ypač retai seka pozityvistine epistemologija, į kurią nurodo „nuolatinis stebėsenos principas”. Todėl: 5.4 įstatymo projekte siūlome įtvirtinti nuostatą, jog „Kultūros politika formuojama ir įgyvendinama atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus.” 5.5 Siūlome įstatymo projekte nustatyti principus, kuriais remiantis būtų formuojamas kultūros finansavimo modelis, ypač menininkų ir nevyriausybinių organizacijų, kuris atitiktų tvarumo ir rankos atstumo principus. Šiame įstatymo projekto komentare išreiškėme tik esmines pastabas ir komentarus, kuriuos buvo įmanoma pateikti per komentavimui skirtą laiką. Todėl prašome aktyviai informuoti apie įstatymo rengimo eigą bei įtraukti į konsultacijas, kuriose būtų galimybė reaguoti į pakeitimus bei toliau teikti smulkesnius siūlymus, pastabas ir komentarus.	Nepritarti	Pažymėtina, kad įstatymo tikslas apibrėžia socialinių teisinių santykių tikrovę, kurią siekiama sukurti konkrečiu teisiniu reguliavimu, įstatymu siekiamus padarinius tam tikroje visuomeninių santykių srityje, tuo tarpu šiame įstatymo projekte, iš esmės, nustatoma įstatymo paskirtis, t. y. įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos siekiama reglamentuoti įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis. Pasirinkta įstatymo projekto koncepcija grindžiama ne su kultūrinėmis funkcijomis susieta įstatymo struktūra.
34.	Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ 2024-05-22	2			Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ susipažino su Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektu (toliau – Įstatymas) ir teigiamai vertina šio įstatymo pokyčių būtinybę. Asociacijai „Kultūros savivaldos kolegija“, kaip ir kitoms regionų asociacijoms, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti diskusijose rengiant įstatymo projektą, savo siūlymus buvome pateikę Kultūros ministerijai, tačiau praktiškai į juos nėra atsižvelgta, todėl, išklausę LRS Kultūros komiteto posėdžio diskusijas teikiame šiuos siūlymus. Įstatymo projektas lauktas ir regionų bendruomenės, pirmiausia, tikintis tęstinumo, nes Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ patvirtino Gaires, kuriose nemažai dėmesio skirta ne tik Lietuvos kultūros tarybos steigimui, bet ir regionų kultūros politikai. Viena iš gairių įgyvendinimo priemonių buvo parengti Regionų kultūrinės plėtros programą. Tačiau pasikeitus strateginio planavimo metodikai, Regionų kultūros plėtros programos nebeliko. Nebėra ne tik aukščiau įvardinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo tęstinumo, bet ir jokio strateginio, regionų kultūros politiką reglamentuojančio, dokumento. Atkreipiame dėmesį, kad etnografiniai regionai ir regionai – nėra tapatu. Teikiame siūlymus, kurių įtvirtinimas iš esmės keistų situaciją. 1. Savivalda nėra atskiras darinys Lietuvoje, tai svarbi valstybinės ir regioninės kultūros politikos formuotoja ir įgyvendintoja, todėl valstybės ir savivaldos pasitikėjimas ir konstruktyvus dialogas yra būtinas ir aiškus. Įstatymo rengėjai yra įvardinę problemas, ko siekiama šiuo įstatymu „Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra fragmentiškas ir nepakankamai sistemiškas, kadangi stokoja įstatymiškai apibrėžto konceptualaus kultūros politikos principų, sąvokų ir kultūros sektoriuje veikiančių subjektų tarpusavio sąveikos pagrindo…“, mūsų nuomone, Kultūros politikos pagrindų įstatyme turėtų būti laikomasi nuoseklumo aprėpiant nacionalinį, regioninį ir vietos savivaldos lygmenis. Regionų kultūros strategija / plėtra nėra įteisinta nė viename įstatyme ar kitu teisės aktu. Kai tuo tarpu nacionalinė kultūra turi 2021-09-29 LRV nutarimu Nr. 781 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos patvirtinimo“ patvirtintą programą. Siūlymas. Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme įteisinti regionų kultūros politikos sąvoką, o regionų kultūros politikos gaires deklaruoti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, taip pat papildyti šio teisės akto 23 straipsnio 13 dalį, kuris įgalintų Regioninės kultūros tarybos atstovus lygiavertiškai dalyvauti partnerių grupėje.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos tik tos sąvokos, kurios yra  vartojamos šiame įstatyme. Įstatymo projekte nėra vartojama sąvoka „regionų kultūros politika“. Atskirai reglamentuoti regionų kultūros politiką nėra tikslinga, nes kultūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl įstatymo nuostatos bus taikomos tiesiogiai.   Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 0
35.	Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“ 2024-05-22	6	4		2. Įstatymo rengėjai yra išskyrę projekto rengimą paskatinusias priežastis, kuriose įvardinti savivaldos kultūros politikos trukdžiai: „1. Trūksta už valstybės kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingų institucijų, savivaldos bei kultūros lauko dalyvių bendraveikos, jų vaidmuo bei funkcinės atsakomybės nėra susietos į vieningą sistemą… Nepakankamas savivaldos įsitraukimas ir iniciatyvumas formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kultūros taryba užsako nemažai kultūros lauko, taip pat ir savivaldos, regionų, tyrimų, tačiau, kaip toliau vyksta tyrimų rekomendacijų įgyvendinimas, daugeliu atveju nėra akcentuojama. Siūlymas. Siekiant išspręsti rengėjų įvardintas problemas ir aktualizuoti kultūros tyrimus, siūlome Kultūros politikos pagrindų įstatymo II skyriaus 6 straipsnio 4 dalyje aiškiau detalizuoti kultūros ministro nustatomas savivaldybių kultūros politikos gaires (įvardinant ne tik įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo funkcijas, bet ir prioritetus kultūros specialistų poreikio, paslaugų kokybės rodiklių, kultūros pokyčių stebėsenos, finansavimo srityse, bendradarbiavimo su NVO ir kitais sektoriais bei naujovių diegimo veiklos sistemoje modelius). Tuo pačiu Vietos savivaldos įstatymo nuostatos turėtų būti ne „kosmetinės“, o kultūros politikos turinį įtakojančios. Regionų kultūra negali likti užribyje, mes turime būti išgirsti, ir tik konstruktyvus bendradarbiavimas visuose lygmenyse, gebėjimas kalbėtis ir susitarti gali įnešti realius, pamatuojamus ir teigiamus kultūros lauko pokyčius bei padėti spręsti įsisenėjusias / augančias problemas regionuose.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į šį ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinami atskirų kultūros sričių raidos tikslai ir kryptys, rekomenduojami savivaldybių kultūros politikos prioritetai įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.“
36.	Kęstutis Urba 2024-05-29				Pirma pastaba – III skyriaus pavadinimas KULTŪROS DALYVIAI. Suprantu, kas norėta pasakyti, tačiau būdamas matematikos srities, kur viskas griežtai logiškai susieta, pradedant aksiomomis ir baigiant teoremomis, sakau, kad tai ... nesąmonė. Kur kas taikliau gal būtų KULTŪROS RAIŠKOS ir SKLAIDOS DALYVIAI Nes pati sąvoka KULTŪRA (ją suvokiant humanizmo lobyno prasme) yra šventas dalykas, tad nereikia užleisti ant jos galimų korupcionierių ar kolchozinių kultūrnamių girtuoklystės. Tegul jaučia pagarbų atstumą. Antra pastaba – KULTŪROS SVARBA reikalauja nuolatinio žvilgsnio už horizontų – į ateitį. Todėl derėtų kažkaip įteisinti KULTŪROS POLITIKOS STRATEGAVIMĄ. „Kultūra“ nevykusioje strategijoje LT-2050 minėta net 95 kartus, kaip savotiška panacėja, tačiau beviltiškai. Todėl vertėtų įterpti nuolatinį strateginio projektavimo mechanizmo apibūdinimą, galbūt, net per LIETUVOS KULTŪROS KONGRESĄ. Trečia pastaba – dėl Kultūros politikos apibrėžties nebuvimo. Ji turėtų būti gal tokia: Kultūros politika – viešųjų reikalų kultūros sferoje tvarkymas, kuriuo siekiama naujų verčių ir visapusės pažangos kūrimo.	Nepritarti	Siūlymas įtvirtinti sąvoką „kultūros raiškos ir sklaidos dalyviai“ yra netikslingas, kadangi įneštų daugiau neaiškumo, šiuo atveju, reikėtų papildomai apibrėžti ir kultūros raiškos turinį ir pan. Kultūros politikos sąvoką įstatymo projekte atspindi kultūros politikos tikslas ir pagrindiniai uždaviniai.
37.	Kęstutis Urba 2024-06-03				1. KULTŪROS SAMPRATA. Priskaičiuojama beveik du šimtai įvairių kultūros sąvokos apibrėžimų, aiškinimų, todėl labai svarbu susitarti kurią sąvoką naudojame. a) Nuo Antikos laikų eina pats bendriausias KULTŪROS apibrėžimas – visa tai ką sukūrė žmogus greta gamtos – NATŪROS. Šiame kontekste KULTŪRA gali būti pozityvi ir negatyvi – pvz. nacių ar bolševikų kultūra. b) Dar 18 a. filosofo I. Kanto diskutantas – kitas Karaliaučiaus u-to auklėtinis  J. G. Herderis (jam yra paminklas Veimare), beje, bendravęs ir su Giote, konkretizavo kultūros lauką gan plačia prasme: Kultūra apima ne tik menus, bet ir prekybą, pramonę, mokslą, politines institucijas, literatūrą, papročius, įsitikinimus... Kad kultūros politika privalo plėstis į gerokai platesnes valstybinio gyvenimo sferas, o nebūti tapatinama vien su menais ir paveldu, akcentuoja žymiausi šių laikų  pasaulio kultūrologai M.Weberis, M. Klein. Pažangi kultūra yra tokia, kuri padeda siekti žymiausių pasaulio mąstytojų aptiktų ir įvardintų  visų visuomenių tikslų: GEROVĖS, TEISINGUMO SAUGUMO, LAISVIŲ ir TVARKOS. 2. KULTŪROS SAMPRATA „Kultūros politikos įstatymo projekte“.  Pats įstatymo projekte pateiktas apibrėžimas „1. Kultūra – žmonių individualios ir (ar) kolektyvinės kūrybinės veiklos rezultatas, istoriškai susiformavusi ir nuolat kuriama reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti kalbą, žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, kitus materialius objektus ir nematerialius reiškinius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas.“ atitinka plačios kultūros sampratos „Herderišką tradiciją“  jau vien dėl „kitus materialius objektus ir nematerialinius reiškinius“, nes tai apima kad ir kultūros lauką siejamą su darbo ir poilsio, verslo, teisine, politine, valdymo, žiniasklaidos, mokslo, ugdymo, šeimos, kalbos, elgesio, jaunimo, kūno, ekologine, o ne tik minimomis kalbos... meninę, paveldo bei kitas išvardintas reikšmingas visuomenei kultūras. Visgi, įstatymo tekstas duoda suprasti, kad Kultūra tapatinama tik su pozityviąja jos puse, kad ir aiškiai neįvardinant Kultūros politikos tikslų. Kitaip tariant, KULTŪRA įstatymo projekte tapatintina su pažangiąja kultūra. Tai verčia įstatymą šiek tiek „steriliu“, atitrūkusiu nuo visuomenės piktžaizdžių, tačiau šviesus kelrodis, irgi, yra, visai neblogai. 1. KULTŪROS SAMPRATA strategijoje „Lietuva 2050“. Šios strategijos eseistinio pobūdžio tekste žodžio šaknis „kult-„ eklektiškiausiai žaižaruoja net 95 kartus įvairiausiomis prasmėmis ir kontekstais, o pats į kultūros sąvokos apibrėžimą pretenduojantis sakinys tėra pateiktas tik 18-me puslapyje su aiškiais alogizmais ir painiava (kultūra tai simboliai ir prasmės, o po to – jau ir materialus paveldas, kuris šiaip jau nėra tapatus vien simboliams ir prasmėms: Vizijos pamatas – kultūra Kultūra yra valstybės, kaip politinio darinio, išlikimo ir gyvybingumo pagrindinė sąlyga. Tai mus kaip bendruomenę jungianti paveldėta, mūsų kuriama ir permąstoma simbolių ir prasmių visuma, apibrėžianti asmens santykį su pačiu savimi, kitais ir pasauliu. Ji leidžia žmonėms bendrauti, įprasminti ir plėtoti savo žinias bei požiūrį į gyvenimą. Kultūra suteikia prasmę pasauliui ir žmogaus egzistencijai. Šiame dokumente ji apima Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, kultūriškai įprasmintą gamtos paveldą, tautos atmintį, kasdienę visuomenės kultūrą, jos vertybes ir praktikas, mokslą, taip pat profesionaliąją kūrybą ir naująsias kūrybinės raiškos formas – mūsų praeitį, dabartį, ateitį. Taigi, turime aiškų disonansą tarp kultūros apibrėžčių strategijoje ir įstatymo projekte situacijos vertinime logikos prasme, kur viskas turi būti aksiomatiškai pagrįsta ir logiškai surišta be dviprasmiškų interpretacijų, juolab pasižiūrėjus į strategijos rodiklius skirtus kultūrai „Vizijos pamatas: kultūra – mūsų tapatybės pagrindas. 28.1. Visuomenės dalis, kuri labai didžiuojasi savo šalies pilietybe; 28.2. Tapatinimasis su Lietuva: gyventojų, kurie jaučiasi artimai susiję su Lietuva, dalis (proc.)“ matosi elementari strateguotojų iš Vilniaus universiteto Filosofijos katedros, matomai, suignoravusios Lietuvos  Kultūros tyrimų institutą, ir, galiausiai, Seimo Ateities k-to bei jo biuro niekdirbystė: kultūros termino vartosena strategijos tekste liko elementariai nesuvaldyta. Beje, tai nėra joks priekaištas Seimo Kultūros k-to biurui, nes jis atlieka savo pareigas – užtikrina esamą kultūrinio proceso, apimančio menus ir paveldą vyksmą – status quo, o prieštarauti vyriausybės įdirbiui jam neleidžia elementari neformalioji subordinacija.  Tačiau, tiek jau to – tų universitetinių, kanceliarinių „piktžolių“, nes įstatymo projektas atrodo gerokai pažangesnis ir perspektyvesnis, o strategija-vizija yra atskiras „paplaukęs“ žanras. 3. ĮSTATYMO  projekto privalumai ir trūkumai. Tam kad įstatymas duotų ryškią pridedamąją vertę, o ne liktų vien „proginiu-paradiniu“, jis turi duoti eigą naujos Kultūros politikos sukūrimui, kurios „maksima“ būtų: a) Kiekvienais metais akademinė bendruomenė gavusi užsakymą pateiktų tiek valdžiai, tiek ir visuomenei – pirmiausiai „Kultūros kongresui“, mokslinį darbą - „METŲ KULTŪROS KNYGĄ“, kurioje būtų nušviečiami ir vertinami pokyčiai plačiame kultūros lauke: apimtų su  darbo ir poilsio, verslo, teisine, politine, valdymo, žiniasklaidos, mokslo, ugdymo, šeimos, kalbos, elgesio, jaunimo, kūno, ekologine, o ne tik minimomis kalbos... meninę, paveldo bei kitas išvardintas  susijusias reikšmingas visuomenei kultūras. Tegul visuomenė ir valdžia tvarkosi! Įstatymo projektas lyg ir kuria tam prielaidas: žodžio „moksl-“ šaknis figūruoja 8 kartus, o labiausiai  taikinio dešimtuką atitinka: kultūra yra aktuali  ... ir mokslinių tyrimų objektas; (5 str.9) bei 4. Kultūrinio proceso dalyvių kompetencijų tobulinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis šiais principais: 1) aktualumo – kompetencijų ugdymui naudojama aktuali informacija ir moksliniai metodai;  (12 str. 4). Taigi, įstatymo vertę apspręs, kiek Kultūros ministerija vaisingai  bendradarbiaus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Seimo Kultūros ir Švietimo ir mokslo k-tai sutartinai vykdys parlamentinę kontrolę minimu aspektu. Pagaliau, jie gi gali kreiptis į Lietuvos Mokslo tarybą ir inicijuoti atitinkamą reikminį mokslinį tyrimą tiek Lietuvos kultūros tyrimų institutui, tiek ir Lietuvos Socialinių tyrimų centrui bei jungtinėms akademinėms pajėgoms iš kitų Lietuvos mokslo institucijų, kad pagaliau, rastųsi, „Metų kultūros knyga“. Atvirai kalbant, man jau pabodo aiškinti šiuos elementarius dalykus, pradedant ex-ministru Biručiu, Kultūros ministerijos strategais – („mes turime patvirtintas trimetes strategijas... ko tamsta norite?“)  ir baigiant dabartiniu ministru Kairiu: sąstingis, stagnacija akivaizdi, nenoras siekti permainų yra akivaizdi, nors eilėje valstybės sferų situacija dramatiškai grėsminga: tebeina kaimo nykra, stinga darbuotojų gyvybinėse sveikatos, švietimo, teisėsaugos sferose, darbo jėgos stygių kažkiek naikino ukrainiečiai ir t. t. - visa tai egzistuojančios politinės ir valdymo antikultūros per dešimtmečius pasekmė. b) Lietuvos vyriausybėje atsiranda vicepremjeras KULTŪRAI plačiąja prasme, kurio pagrindinis rūpestis išvardintos kultūros rūšys, kurios turi tapti bendru daugelio ministerijų, o ne vien dabartinės „Menų ir paveldo“ = Kultūros ministerijos rūpesčiu. Tik tada Kultūros politika taps esminiu Lietuvos pažangos veiksniu. Redakcinio pobūdžio pastebėjimas glūdi nevykusioje „KULTŪROS DALYVIO“ formuluotėje, kuri keistina į KULTŪROS RAIŠKOS IR SKLAIDOS DALYVIAI (kitas variantas -  KULTŪRINIO PROCESO DALYVIAI), kad nebūtų loginio prieštaravimo pateiktam kultūros proceso apibrėžimui. Esminis dabartinio įstatymo projekto trūkumas yra tame, kad jame nebuvo Kultūros politikos apibrėžties, kurią derėtų formuluoti  tokiu būdu: Kultūros politika - viešųjų reikalų kultūros sferoje tvarkymas, kuriuo siekiama naujų verčių ir visapusės pažangos kūrimo. Kadangi politika yra gan plačiai suvokiama, būtent, kaip viešųjų reikalų tvarkymas. Toks apibrėžimo stygius sukuria prielaidas pvz., E. Pupinio, kuris dar ir painioja politikieriškumą su politika, demagogijoms Kultūros k-to posėdyje, kurios iš vis kvestionuoja tokį įstatymą. Įstatymo projektas, nors ir palieka perspektyvą minimai kultūros politikai plačiausia prasme jau vien Kultūros apibrėžtimi bei mokslo svarbos kultūros tyrimuose  pabrėžimu, tačiau jis tolesniais straipsniais aiškiai nuslysta į kultūros sampratą dar gan siaura prasme - tradiciškai menų raišką ir sklaidą, paveldą. Įstatyme suignoruota NVO dalyvavimas kultūros politikos formavime, todėl ginant Lietuvos Konstitucijos demokratiškumo, piliečių dalyvavimo nuostatas derėtų priimti tokią formuluotę: Nevyriausybinės organizacijos, savo kultūrinės ir kūrybinės veiklos tikslus ir jų įgyvendinimo formas pasirinkdamos savarankiškai ir nepriklausomai, prisideda prie kultūros politikos formavimo ir jos tikslų įgyvendinimo. Išvada – dabartinė Kultūros politikos įstatymo redakcija savo dvasia atitinka valdininkų įstatymą valdininkijos įsigalėjimui ir reikiamai nebrėžia naujos kultūros politikos perspektyvos, nors ir iš dalies kuria jai prielaidas. Ypač, tai akivaizdu 5-me straipsnyje, kuriame brėžiamos kultūros sąsajų gijos su ministerijų kompetencijomis, o ne ir su plačiomis išvardintomis aukščiau šiame tekste kultūrinio lauko sferomis, pradedant darbo ir poilsio, verslo kultūromis.... Akivaizdu, kad iškrenta, netgi, toks valstybės politikos fragmentas, kaip tarnybinė etika, neatsiejama nuo politinės ir valdymo kultūros. 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas „1. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros proceso dalyvių sistemą, jų tarpusavio ryšius ir vaidmenį, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą.“ 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos „Kultūros politika - viešųjų reikalų kultūros sferoje tvarkymas, kuriuo siekiama naujų verčių ir visapusės pažangos kūrimo.“ „3. Kultūrinio proceso dalyvis – kultūros paslaugas teikiantis asmuo ar kitas asmuo, aktyviai, sistemingai ir kryptingai kuriantis kultūrą ar joje dalyvaujantis.“ 4 straipsnis. Kultūros politikos principai „4) kultūros prieinamumo. Visiems Lietuvos Respublikos gyventojams sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti kultūriniuose procesuose;“. 5 straipsnis. Kultūros horizontalumo principo taikymas kitose valstybės politikos srityse „13) kitose srityse – įvertinami šioms sritims reikšmingi kultūros veiksniai sąlytyje su darbo ir poilsio, verslo, teisine, politine, valdymo, žiniasklaidos, mokslo, ugdymo, šeimos, kalbos, elgesio, jaunimo, kūno, ekologine, minimomis menine, paveldo bei kitomis reikšmingomis visuomenei kultūromis.“ 6 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmuo formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką „4. Kultūros ministras kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinami atskirų kultūros sričių raidos tikslai ir kryptys, rekomenduojami savivaldybių kultūros politikos prioritetai.“ III SKYRIUS KULTŪROS RAIŠKOS IR SKLAIDOS DALYVIAI (kitas variantas –  KULTŪRINIO PROCESO DALYVIAI) 8 straipsnis. Kultūros raiškos ir sklaidos  dalyviai „1. Kultūros raiškos ir sklaidos dalyviai yra:“. 10 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje „1. Nevyriausybinės organizacijos, savo kultūrinės ir kūrybinės veiklos tikslus ir jų įgyvendinimo formas pasirinkdamos savarankiškai ir nepriklausomai, prisideda prie kultūros politikos formavimo ir jos tikslų įgyvendinimo:“. 12 straipsnis. Kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas „1. Valstybė sudaro galimybes įgyti ir (ar) tobulinti kultūrinio proceso dalyvių vykdomoms funkcijoms reikalingas bendrąsias ir (ar) profesines kompetencijas (toliau – kompetencijos).“ „2. Kultūrinio proceso dalyvių kompetencijų ugdymo tikslas – užtikrinti aukštos kokybės kultūros paslaugų teikimą, turimų kompetencijų, gebėjimų ir praktinių įgūdžių tobulinimą ir įgijimą, sudaryti galimybes taikyti pažangius veiklos metodus ir priemones.“ „4. Kultūrinio proceso dalyvių kompetencijų tobulinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis šiais principais: 1) aktualumo – kompetencijų ugdymui naudojama aktuali informacija ir moksliniai metodai; 2) lygybės – skirtingose srityse veikiantiems kultūrinio proceso dalyviams sudaromos vienodos sąlygos ugdyti kompetencijas; 3) tikslingumo – kompetencijų ugdymas yra pagrįstas konkrečiais kultūrinio proceso dalyvių poreikiais.“.	Nepritarti	Pritartina nuomonei, kad kultūros samprata turi būti plati, apimanti ne tik menus ir paveldą, tačiau, manytina, kad įstatymo projekto kontekste kultūros sąvoka yra apibrėžiama ir suprantama plačiąja prasme. Idėja dėl mokslinio darbo „Metų kultūros knyga“ yra nereglamentuotina svarstomame įstatymo projekte. Siūlymas įtvirtinti sąvoką „kultūros raiškos ir sklaidos dalyviai“ yra netikslingas, kadangi įneštų daugiau neaiškumo, šiuo atveju, reikėtų papildomai apibrėžti ir kultūros raiškos turinį ir pan. Kultūrinio proceso dalyvių sąvoka galbūt būtų aiškesnė, tačiau, vėlgi, šios sąvokos įvedimas reikalautų papildomo kultūrinio proceso apibrėžimo. Manytina, kad kultūros politikos sąvoką įstatymo projekte atspindi kultūros politikos tikslas ir pagrindiniai uždaviniai. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldybės institucijos, o ne nevyriausybinės organizacijos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė		Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16	6			Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui (toliau – Projektas) Nr. XIVP-3654. 1. Siūlome Projekto II Skyriaus („Valstybės ir savivaldybių kultūros politika“) 6 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: Nacionalinė darbotvarkė kultūros prieinamumo klausimais ir Nacionalinės darbotvarkės kultūros prieinamumo klausimais planas rengiami Strateginio valdymo įstatymo nustatyta tvarka, jų įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (arba jos įgaliota institucija).	Pritarti		Siūloma papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti Strateginio valdymo įstatymo nustatyta tvarka rengiama nacionalinė darbotvarkė.“ Buvusias 6 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.
2.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16	6	4		2. Siūlome to pačio straipsnio dalį, kuri numato kultūros ministro nustatomas savivaldybių kultūros politikos gaires, tikslinti: Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, savivaldybių kultūros įstaigų (ar jų filialų) steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo, savivaldybių kultūros dalyvių finansavimo, taip pat šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.	Pritarti		Siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinami atskirų kultūros sričių raidos tikslai ir kryptys, rekomenduojami savivaldybių kultūros politikos prioritetai įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.“
3.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16	7			3. Siūlome to pačio skyriaus 7 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, valstybė skatina ir remia bendrą kelių savivaldybių ir (arba) suformuotos funkcinės zonos teritorijoje veikiančių savivaldybių viešųjų paslaugų (ar jų dalies) kultūros srityje teikimą. Kelių savivaldybių ir (arba) suformuotose funkcinių zonų teritorijose veikiančių savivaldybių viešųjų paslaugų (ar jų dalies) kultūros srityje teikimo taisykles ir formas, galimas prielaidas, skatinimo būdus nustato kultūros ministras.	Pritarti		Siūloma papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Bendrai kelių savivaldybių teritorijoje ir (ar) funkcinėse zonose kultūros dalyvių teikiamos kultūros paslaugos finansuojamos kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka.“ Buvusią 7 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi.
4.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16				Taip pat siūlome keisti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą, jį papildant Kultūros paso apibrėžimu („Kultūros pasas – priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.“) ir nauju 18 straipsniu: Kultūros pasas 1. Kultūros paso paskirtis – ugdyti asmenų savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinant kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą. Laikomasi nuostatos, kad asmenų kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją. 2. Kultūros pasas įgyvendinamas vadovaujantis prieinamumo, įtraukties, savarankiškumo, atvirumo, įvairovės ir kokybės principais. 3. Kultūros paso paslaugos teikiamos: 3.1. Lietuvos Respublikos mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas); 3.2. Lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose užsienyje pagal užsienio valstybės formaliojo švietimo programas ir Europos mokyklose pagal lietuvių kalbos programas besimokantiems mokiniams.  4. Kultūros paso administravimo, jo indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius, finansavimo tvarka reglamentuojama kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. Kultūros paso būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.	Atsižvelgti
5.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16				Taip pat siūlome keisti Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatymą numatant, kad regioninė politika, jos įgyvendinimo instrumentai skatina ne tik socialinių ir ekonominių, bet ir kultūros prieinamumo skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose. To pačio įstatymo 23 straipsnio 13 dalį papildyti ir suformuluoti taip: Atstovus į partnerių grupę deleguoja Regioninės kultūros tarybos, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį. To pačio straipsnio 14 dalies 1 punktą papildyti ir suformuluoti taip: partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, kultūros, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę nedeleguojamas šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;	Atsižvelgti
6.	Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2024-05-16				Lietuvos Respublikos Prezidentas yra pabrėžęs, kad privalome šiuo metu rengiamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą matyti kaip esminį lūžį, Lietuvos politinėje darbotvarkėje įtvirtinant kultūros statusą valstybės sąrangoje. Pasak šalies vadovo, turime vertinti visą turimą informaciją, taip pat analizuoti, kokius kitus – tiek šakinius kultūros, tiek ir kitų sričių įstatymus bei teisės aktus reikia tikslinti, kad kultūra iš tikrųjų taptų mūsų kasdienybės vektoriumi ir šviesios ateities pagrindu.	Pritarti
7.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16				Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT, Taryba) išnagrinėjo Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIVP-3654 (toliau – KPP įstatymas) ir teikia savo išvadas bei siūlymus dėl šio projekto tobulinimo: 1. Džiugina puiki KPP įstatymo preambulė, kurioje pabrėžiama kultūros svarba Lietuvos valstybės tapatumui ir tęstinumui, atkreipiamas dėmesys į tradicijų, etninės kultūros, kultūros paveldo reikšmę saugant, kuriant ir puoselėjant Lietuvos kultūrinį savitumą pasaulyje, taip pat skelbiama, kad kultūra yra Lietuvos vystymosi paskata ir žmonių gerovės pagrindas, sukuriantis reikšmingą pridėtinę vertę įvairiose valstybės politikos srityse, deklaruojamas siekis įtvirtinti lygiavertį kultūros politikos vaidmenį ir tęstinumą valstybės politikoje, konstatuojamas poreikis remti ir puoselėti kultūrą. Tokios nuostatos atitinka tausojamąjį kultūros politikos tipą, kai valstybė globoja (remia, saugo) pasirinktas kultūros vertybes, formuoja kryptingus postūmius sistemingomis nuostatomis, kuriomis turėtų vadovautis vykdomosios institucijos. Tausojamąjį kultūros politikos tipą įpareigoja rinktis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios preambulėje pabrėžiama, jog Konstituciją skelbia „lietuvių tauta [...], išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“, o Konstitucijos 42 straipsnis nustato, kad valstybė remia kultūrą, „rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Nuostatas dėl valstybės pareigos remti pamatines lietuviškos kultūros vertybes (kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą, papročius ir kultūros paveldą) pabrėžia ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.		Pritarti
8.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16	3	2		2. Tačiau KPP įstatymo preambulėje įvardyto siekio įtvirtinti lygiavertį kultūros politikos vaidmenį valstybės politikoje neatspindi 3 straipsnyje nurodyti kultūros politikos tikslas ir kultūros politikos uždaviniai, kur nebėra jokių nuostatų stiprinti kultūros vaidmenį, kad ji taptų Lietuvos tapatybės pagrindu (kaip teigiama Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, patvirtintoje 2023 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-2466). KPP įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvardijant kultūros politikos uždavinius visiškai neužsimenama apie būtinybę puoselėti nacionalinę kultūrą, tautinę savimonę, užtikrinti kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) išsaugojimą, apsiribojama tik uždaviniu puoselėti Lietuvos etnografinių regionų kultūrinį savitumą. Termino nacionalinė kultūra iš viso nėra visame KPP įstatymo tekste, nors Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje „Nacionalinio saugumo pagrindai“ apibrėžiant Kultūros politiką nurodoma: „Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą.“(beje, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad rengiant naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatos turi būti suderintos su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis). Tuo remdamiesi siūlome į KPP 3 straipsnio 2 dalį papildomai įtraukti šiuos uždavinius: • nacionalinės kultūros plėtra ir tautinės tapatybės puoselėjimas; • kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) išsaugojimas, Lietuvos įsipareigojimų dėl įsitraukimo į įvairias kultūrines tarptautines konvencijas ar kitas tarptautines sutartis įgyvendinimas; • dalyvavimas tarptautiniuose kultūros procesuose, Lietuvos kultūrinių pasiekimų sklaida; • Lietuvos visuomenės įtraukimo į kultūrines veiklas, kultūros sklaidos ir edukacijos stiprinimas; • imigrantų integravimas į Lietuvos kultūrą, kultūrinio dialogo skatinimas; • užsienio lietuvių tapatybės išsaugojimas ir įtraukties į Lietuvos kultūros procesus didinimas.		Pritarti iš dalies		Siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) savitumo. Kultūros politikos sprendimai priimami siekiant išsaugoti ir puoselėti unikalius Lietuvos nacionalinės kultūros aspektus, sąlygotus Lietuvos kultūrinių, istorinių, geografinių, etninių, socialinių, religinių, politinių ir kitų aplinkybių.“ Siūlomi papildomai įtraukti kultūros politikos uždaviniai iš esmės yra įvardinti ir išreikšti kituose įstatymo projekto straipsniuose, todėl juos atskirai apibrėžti kaip kultūros politikos pagrindinius uždavinius nėra tikslinga.
9.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16	3	2	3	3. Atkreipiame dėmesį, kad KPP įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodyti kai kurių etnografinių regionų pavadinimai neatitinka Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir 10 dalyje įtvirtintų etnografinių regionų pavadinimų: ne Dzūkija, o Dzūkija (Dainava); ne Suvalkija, o Suvalkija (Sūduva).	Pritarti		Siūloma pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) skatinti kultūros įvairovę, puoselėti Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) kultūrinį savitumą;“.
10.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16	5		6	4. KPP įstatymo 5 straipsnyje „Kultūros horizontalumo principo taikymas kitose politikos srityse“ detaliau įvardijant kultūros sąsajas su Socialinės apsaugos sritimi kelia abejonių teiginys „Valstybė užtikrina meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų papildomas socialines garantijas, sudarančias sąlygas vykdyti kūrybinę veiklą“. Atkreipiame dėmesį, kad išskiriant tik meno kūrėjus (kurių statuso neturi dauguma etninės kultūros puoselėtojų) ir profesionaliojo scenos meno kūrėjus, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas kitų kultūros sričių atžvilgiu, todėl ši nuostata yra diskriminacinė.	Nepritarti		Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų statusą ir veiklos specifiką specialiaisiais įstatymais šiems asmenims užtikrinamos papildomos socialinės garantijos.
11.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16	11			5. KPP įstatymo 11 straipsnyje „Meno kūrėjų vaidmuo kultūros politikoje“ nepagrįstai iš visų kultūros dalyvių išskiriami tik meno kūrėjai, tarsi kitų kultūros puoselėtojų, kurie neturi meno kūrėjo statuso (kaip minėta, tokio statuso neturi dauguma etninės kultūros puoselėtojų, o taip pat pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją pripažintų nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai), vaidmuo būtų visiškai nesvarbus kultūros politikoje. Tokia nuostata vėlgi yra diskriminacinė, todėl siūlome aptariamą KPP įstatymo 11 straipsnio pavadinimą keisti į:„Meno kūrėjų ir kitų kultūros puoselėtojų vaidmuo kultūros politikoje“, atitinkamai pakeičiant ir atskirų šio straipsnio dalių formuluotes.	Nepritarti		Atkreiptinas dėmesys, kad specialus meno kūrėjų statusas yra įtvirtintas Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme.
12.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16				6. Savivaldybių vaidmuo labai svarbus įgyvendinant kultūros politikos siekius ne tik Lietuvos regionuose, bet ir sostinėje, kituose didmiesčiuose. Todėl labai svarbus KPP įstatymo 7 straipsnis „Savivaldybių kultūros politikos santykis su valstybės kultūros politika“. Šiame straipsnyje pateiktos nuostatos neįvardija aiškių valstybės įpareigojimų savivaldybėms užtikrinti kultūros politikos įgyvendinimą, nes to neleidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija kultūros atžvilgiu. Dėl to siūlome kartu su KPP įstatymo projektu teikti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, siekiant savivaldybių funkciją dėl kultūros politikos įgyvendinimo priskirti valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms (išsamų siūlymą žr. EKGT rašte 2024-05-16 Nr. S-168 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto“).	Nesvarstyti		Šis pasiūlymas yra registruotas ir bus vertinamas svarstant šį įstatymo projektą lydintįjį Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3655.
13.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16				7. Visame KPP įstatymo tekste trūksta dėmesio kultūros finansavimui, konkretaus bent jau esamos kultūros finansavimo sistemos įvardijimo. Apie kultūros finansavimą užsiminta tik dukart: 4 straipsnyje apibūdinant pagarbaus atstumo principą (skiriant valstybės ir savivaldybės finansavimą atskirų kultūros sričių projektams ir veikloms nesikišama į jų turinį, vertinimas patikimas kultūros ekspertams) ir 5 straipsnyje apibūdinant kultūros politikos sąsajas su finansų sritimi (valstybė sudaro sąlygas ir skatina investuoti į kultūros paveldo apsaugą, taiko finansines paskatas kultūros sritims, skatina mecenatystę). To nepakanka siekiant įgyvendinti minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnį, kuris pabrėžia valstybės vaidmenį remiant kultūrą, Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsaugą. Stebina tai, kad KPP įstatymo projekte visiškai neužsimenama apie svarbiausius kultūros finansavimo šaltinius iš valstybės biudžeto –Lietuvos kultūros tarybos skiriamas lėšas kultūros ir meno sritims bei atskiroms kultūros programoms, Kultūros ministerijos bei kitų ministerijų lėšas (pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos skiriamas lėšas tautiniam paveldui), savivaldybių lėšas.	Nepritarti		Šiuo įstatymo projektu nesiekiama iš esmės pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ar kultūros srities finansavimo sistemą.
14.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16				8. KPP įstatymo projekte ne kartą paminėtas terminas kultūros sritys (1 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 3 punkte, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje), tačiau trūksta sąvokos kultūros sritys išaiškinimo. Sąvokos kultūros sritys aiškus įvardijimas itin aktualus, kadangi KPP įstatymo 5 straipsnyje apibūdinant kultūros politikos sąsajas su finansų sritimi nurodoma, jog valstybė teikia finansines paskatas kultūros sritims. Siūlome sąvokos kultūros sritys apibrėžimą pateikti KPP įstatymo 2 straipsnyje išvardijant kultūros sritis remiantis Lietuvos kultūros tarybos sudarytu kultūros ir meno sričių sąrašu (Literatūra, Muzika, Scenos menai, Taikomieji menai, Vizualieji menai) ir papildant jį Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sritimi.	Nepritarti		Įstatymo projekte apibrėžti ir aiškiai įvardinti kultūros sritis yra netikslinga. Toks įvardijimas ribotų naujų kultūros sričių pripažinimą keičiantis kūrybiniams, socialiniams, ekonominiams ir kt. veiksniams.
15.	Etninės kultūros globos taryba 2024-05-16				Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, EKGT nepritaria Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIVP-3654 ir siūlo jį iš esmės tobulinti.	Nepritarti		Žr. Kultūros komiteto siūlomą sprendimą.
16.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17				Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) susipažino su Teisės aktų informacinėje sistemoje registruotais Kultūros politikos pagrindų įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3654), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3655) ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-3656) projektais. Paveldo komisija 2024 m. kovo 13 d. raštu Nr. V11-27 „Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto“ Kultūros ministerijai pateikė pastabas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas). Vertiname, kad į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta, tačiau esminės pastabos aktualios ir šiai Įstatymo projekto redakcijai. Paveldo komisijos 2024 m. gegužės 15 d. neeiliniame posėdyje buvo pritarta anksčiau teiktoms ir dar aktualioms pastaboms. Konstatuota, kad Įstatymo projekto idėjos siekis yra sveikintinas, nes šia idėja (Įstatymo projektu) bandoma sureguliuoti ar inicijuoti kultūros plėtros procesų vienodą, tolygią, lygiateisę sklaidą, į Lietuvos kultūros politikos gaires perkeliami šiuolaikiniai kultūros sampratos ir jos idealų principai, deklaruojamos tarptautinių institucijų idėjos ir bendros gerosios tendencijos. Tačiau šiame Įstatymo projekte yra pateikiamos idėjinės kultūros politikos kūrimo ir įgyvendinimo kryptys. Paveldo komisija abejoja, ar dokumento forma yra tinkama ir dokumentas turi būti teikiamas kaip įstatymo projektas. Šis dokumentas savo turiniu labiau atitinka strategijoms ar gairėms būdingą reglamentavimą. Įstatymo projekte nustatytas kultūros politikos tikslas, uždaviniai, suformuluoti kultūros politikos principai bei jų taikymas kitose politikos srityse, nustatytos valstybės ir savivaldybių kompetencijos kultūros politikos srityje, nurodyti kultūros dalyviai, tačiau jo apimtis ir turinys nesureguliuos visuomeninių santykių kultūros politikos srityje, o tik apibrėš šios politikos kryptis. Būtina Įstatymo projekte aprašyti ir kai kurias papildomas sąvokas, kaip pvz., „kultūros kūrėjai“, esamas sąvokas koreguoti, kaip pvz., „kultūros dalyviai“, „kultūros paslauga“. Papildyti ir koreguoti Įstatymo projekte įvardintus uždavinius. Visi konkretūs pastebėjimai pateikiami pridedamame priede. Apibendrinus, galima teigti, kad Įstatymo projektas kultūros paveldo apsaugai nepadeda, o kaip tik suteikia dar daugiau neaiškumo ir neapibrėžtumo, kas neigiamai veikia patį paveldo apsaugos procesą. Jame neakcentuojamas kultūros paveldo ryšys su esama ar planuojama įgyvendinti kultūros politika. Įstatymo projekte įvardintas tikslas – „įtvirtinti kultūros politikos įgyvendinime dalyvaujančių subjektų sistemą numatant jų vaidmenį“ – nėra pilnai atskleistas ir neįvertinti visi kultūros politikos įgyvendinime dalyvaujantys subjektai, nėra sudarytos sąlygos ir neužtikrinta kultūros paveldo objektų ir teritorijų integracija į kultūros politikos sistemą.	Nepritarti		Šiuo metu nėra visa apimančio teisės akto, kuriuo būtų nustatomi kultūros politikos tikslai, numatomos šių tikslų įgyvendinimui skirtos teisinės, infrastruktūros, ekonominės priemonės, nustatančios ir įteisinančios valstybės įsipareigojimų kultūros srityje visumą, todėl šiuo įstatymo projektu siekiama įstatymiškai nustatyti konceptualų Lietuvos kultūros politikos principų, sąvokų ir kultūros sektoriuje veikiančių subjektų tarpusavio sąveikos pagrindą. Įstatymo projektu nesiekiama atkartoti specialiųjų kultūros srities įstatymų nuostatų, įvardinti visų kultūros politikos įgyvendinime dalyvaujančių subjektų ir pan. Pažymėtina, kad kultūros paveldo apsaugos sritį reglamentuoja specialieji įstatymai.
17.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	2	3		Siūlome koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje esančią sąvoką, kad atsispindėtų, jog kultūros paveldas yra integrali visos kultūros dalis. Svarbu pabrėžti, kad kultūros paveldas jau sukurtas, o ne kuriamas (kuriamas nebent tik ateičiai), kaip, kad bandoma apibrėžti „kultūros dalyvio“ sąvokoje.	Nepritarti		Tai, kad kultūros paveldas yra integrali kultūros dalis ir yra ne kuriamas, o sukurtas atspindi pati „kultūros“ sąvoka. Tuo tarpu, kultūros dalyvio sąvoka apibrėžia kultūros subjektus.
18.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	2	5		Siūlome koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje esančią sąvoką taip: „5. Kultūros įstaiga – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys, kurio pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros ir sklaidos paslaugas (biblioteka, cirkas, galerija, kino teatras, koncertinė įstaiga, kultūros centras, meno centras, meno inkubatorius, muziejus, parodų salė, teatras, kultūrinių renginių organizatorius ir kt.).“	Nepritarti		Siūlomas sąvokos „kultūros įstaiga“ apibrėžimas įvestų daugiau neaiškumo, nes nėra paaiškinamas termino „kultūrinių renginių organizatorius“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „kultūros įstaiga“ apibrėžime išvardintų kultūros įstaigų sąrašas nėra baigtinis. Siūlymas įrašyti, kad kultūros įstaigos veikla yra teikti kultūros ir sklaidos paslaugas, neatitinka kultūros paslaugos sąvokos.
19.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	2	6		Siūlome koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje esančią sąvoką taip: „6. Kultūros paslauga – kultūrinė, kultūros paveldo taikomoji-tiriamoji, kultūros ir kultūros paveldo sklaidos, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama nemateriali ar materiali nauda, ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis visuomenės kultūrinius poreikius ir viešuosius interesus.“	Pritarti iš dalies		Siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kultūros paslauga – kultūrinė, kūrybinė, meninė ar pažintinė veikla, kuria teikiama materiali ar nemateriali nauda ar sukuriamas materialus produktas, tenkinantis visuomenės kultūrinius ar kūrybinius poreikius ir (ar) viešuosius interesus.“ Manytina, kad kultūros paslaugos apibrėžimas turi būti universalus, o ne pritaikytas išskirtinai kultūros paveldo sričiai, todėl siūlymas papildyti veiklos formas nėra pagrįstas.
20.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	3	2	5	Siūlome koreguoti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardintą uždavinį taip: „4) stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų (savininkų) ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą.“	Nepritarti		Manytina, kad siūlymas išskirtinį vaidmenį stiprinant tarpusavio bendradarbiavimą suteikti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams (savininkams) yra nepagrįstas.
21.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	3	2		Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje yra įvardinti kultūros politikos tikslą įgyvendinantys uždaviniai, tačiau tarp jų nėra vieno iš pagrindinių – integralumo – uždavinio. 4 straipsnyje kalbama apie kultūros politikos principus, kuriame pirmu punktu įvardintas horizontalumo principas (įtvirtinantis integralumą). Manome, kad uždaviniai ir principai turi derėti, todėl siūlome Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įvardinti naują uždavinį: „5) užtikrinti kultūros politikos sąveiką ir dermę su kitomis valstybės politikos sritimis.“	Pritarti iš dalies		Integralumo principas yra glaudžiai susijęs ir įstatymo projekte išreikštas per horizontalumo principą. Pritartina, kad įstatymo projekte įvardinti kultūros politikos pagrindiniai uždaviniai turi derėti su kultūros politikos principais, tačiau jie neprivalo būti tiesiogiai susieti ar vieni kitus atkartoti.
22.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	7			Siūlome papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip: „3) steigia ir išlaiko kultūros įstaigas, skatina tokių įstaigų steigimą ir kultūros paslaugų teikėjus ir (ar) gali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaryti sutartis dėl viešųjų kultūros paslaugų teikimo su kitais viešai pasirenkamais kultūros paslaugų teikėjais, ir (ar) gali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perduoti viešųjų kultūros paslaugų teikimą kitai savivaldybei ar regiono plėtros tarybai;“	Nesvarstyti		Siūlyme minimas įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo įrašytas Kultūros ministerijos parengtame ir suinteresuotosioms institucijoms derinti teiktame įstatymo projekte. Seime registruotame projekte šios įstatymo nuostatos nėra.
23.	Valstybinė kultūros paveldo komisija 2024-05-17	8	1		Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje yra įvardinti kultūros dalyviai. Šiame sąraše nėra įvardinta viena iš kultūros dalyvių grupių – kultūros paslaugas gavę ir priimantys subjektai. Šie dalyviai yra ne tik kultūros paslaugų gavėjai, bet ir paklausos kūrėjai. Siūlome šią kultūros dalyvių grupę įvardinti.	Nepritarti		Įstatymas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles. Suformuluoti imperatyvius reikalavimus ar suteikti jau turimas dispozityvias teises kultūros paslaugas gaunantiems subjektams nėra tikslinga.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10					Teikiamos Seimo Ateities komiteto pastabos Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIVP-3654. 1. Kultūros politikos pagrindų įstatymo (toliau – KPPĮ) projektą (toliau – Projektas) būtina geriau suderinti su valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, LR Seimo patvirtinta 2023 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XIV-2466 (toliau – Vizija). Kaip rodo Projekto aiškinamojo rašto 8 punktas, Projekto rengėjai yra susipažinę tik su Vizijos koncepcija, bet ne su Seimo patvirtintu Vizijos dokumentu, kuriame kultūrai numatytas fundamentalus vaidmuo.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekte konceptualiai atsižvelgiama į Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, tačiau vizija iš esmės parodo, kaip turėtume matyti, o įstatymo projektu siekiama įtvirtinti konkrečius santykius ir tarpusavio ryšius.
2.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10					2. Atkreiptinas dėmesys, kad Vizijoje, kaip ir Projekte, kultūra suprantama dvejopai: ne tik kaip kultūros sektoriaus institucijų veiklos rezultatas, bet ir kaip „mus kaip bendruomenę jungianti paveldėta, mūsų kuriama ir permąstoma simbolių ir prasmių visuma, apibrėžianti asmens santykį su pačiu savimi, kitais ir pasauliu“ (pabraukta cituojant, Vizija, p. 19). Plg. Projekte: „žmonių individualios ir (ar) kolektyvinės kūrybinės veiklos rezultatas, istoriškai susiformavusi ir nuolat kuriama reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti kalbą, žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, kitus materialius objektus ir nematerialius reiškinius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas“ (pabraukta cituojant, Projektas, 2 str. 1 punktas). Būtent šia, platesniąja, reikšme kultūra suvokiama kaip Vizijos pagrindas. Tačiau Projektas iš esmės reglamentuoja tik kultūros sektoriaus subjektų sistemą ir sąveiką. Nekvestionuojant tokio reglamentavimo poreikio ir tikslingumo, vis dėlto reikėtų Projektą papildyti sąsajomis su platesne kultūros sąvokos reikšme, su kultūros kaip visuomenės tapatybę grindžiančios prasmių ir simbolių sistemos vaidmeniu, kurį pabrėžia Vizija. Toliau išdėstomi galimi konkretūs Projekto patikslinimai ir papildymai.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad, iš esmės, įstatymo projekte yra gana aiškiai įtvirtinta kultūros kaip visuomenės tapatybę grindžiančios prasmių ir simbolių sistemos reikšmė.
3.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10					3. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta „Kultūros dalyvio“ sąvoka ir Projekto III skyrius „Kultūros dalyviai“ iš kultūros eliminuoja piliečius ir kitus eilinius visuomenės narius, kurie pagal plačiąją kultūros apibrėžtį yra tikrieji ir pagrindiniai kultūros subjektai. Šias projekto nuostatas reikėtų patikslinti, suderinant su Projekto 2 str. 1 punkte pateikta „Kultūros“ sąvokos apibrėžtimi ir šios sąvokos apibrėžtimi ir faktine vartosena Vizijoje.	Nepritarti	Manytina, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos „kultūros dalyvis“ turinys ir 8 straipsnio 1 dalyje įvardyta kultūros dalyvių sistema  implikuoja, kad įstatymo projekte apibūdinami tik tie asmenys, kurie yra aiškiai ir nedviprasmiškai išskiriami bei kiti asmenys, kurie sistemingai ir kryptingai kuria kultūrą ar joje dalyvauja. Nėra būtina eksplicitiškai nurodyti visų žmonių ar piliečių, nes tokiu atveju nebebus poreikio apskritai nustatyti ir apibrėžti sistemą.
4.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10	3	2			4. Projekto 3 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti kultūros politikos uždaviniais, susijusiais su Vizijos pažangos kryptimis ir kultūros kaip Vizijos pagrindo vaidmeniu: a. demokratinės politinės kultūros ugdymo; b. pilietinės tapatybės, pagrįstos pasitikėjimo, bendradarbiavimo, atsakomybės ir pilietinio dalyvavimo nuostatomis ir Lietuvos ir Europos istorijos ir kultūros paveldu, ugdymo; c. įvairiapusės, išsilavinusios, kūrybiškos, atsparios, empatiškos, bendruomeniškos ir nuolat besimokančios asmenybės ugdymo; d. kultūrinės transformacijos, nukreiptos į tvarios visuomenės nuostatų formavimąsi, į vartotojų kultūros ir įpročių atsisakymą, skatinimo, atsakomybės už gamtinę aplinką, kultūros ir visuomenės tapatybės išsaugojimą ir plėtojimą stiprinimo.	Nepritarti	Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ nurodytos pažangos kryptys nėra išimtinai tik kultūros politikos formavimo kryptys, jos taip pat apima ir kitas viešojo valdymo sritis. Šios pažangos kryptys įgyvendinamos visoms valstybės institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje ir siekiant strateginio planavimo dokumentuose numatytų rezultatų. Būtų netikslinga numatyti kultūros dalyviams ir už kultūros politikos formavimą ir (ar) įgyvendinimą atsakingoms institucijoms visų vizijoje įvardintų pažangos krypčių koordinavimą ir (ar) įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, iš esmės, įstatymo projekte nurodyti principai, pagrindiniai uždaviniai bei horizontalumo sąsajos apima vizijoje numatytas kryptis.
5.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10	5				5. Projekto 5 straipsnį papildyti punktu, skirtu valstybės veiklos sričiai „valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas“ (Strateginio valdymo įstatymas, 3 str. 26 d. 1 punktas), ir jame suformuluoti kultūros horizontalumo taikymo principus, išplaukiančius iš Vizijos 1 pažangos krypties „Piliečių kuriama demokratija“ pažangos srities „Kultūros vaidmens valstybėje ir bendruomenių saitų stiprinimas“.	Pritarti iš dalies	Kultūros horizontalumo principo taikymas regioninės politikos srityje yra nustatytas įstatymo projekto 5 straipsnio 5 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 5 straipsnyje įvardytų valstybės politikos sričių sąrašas nėra baigtinis – 13 punkte nurodoma, kad kitose srityse įvertinami šioms sritims reikšmingi kultūros veiksniai. Įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąsajas viešojo administravimo srityje numato imperatyvios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kad kultūra yra demokratijos pagrindas, toliau detaliau išskleidžiami bendruomenių saitai instrumentiniame lygmenyje ir pan., todėl manytina, kad pasiūlymas iš esmės yra atspindėtas įstatymo projekte.
6.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10	5		9		6. Projekto 5 straipsnio 9 punkto formuluotes suderinti su Vizijos 2 pažangos krypties formuluotėmis, kuriose numatoma, kad „Švietimas ir mokslas [turi būti] išplėtoti kaip kertinė Lietuvos kultūros dalis, užtikrinanti šios kultūros ir ja grindžiamos valstybės tęstinumą, gyvybingumą ir intelektualinį savarankiškumą“ (Vizija, p. 28), ir kuriose apibūdinamas švietimo ir mokslo kaip kertinių kultūros perteikimo bei turtinimo kanalų vaidmuo.	Pritarti	Žr. Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą.
7.	Seimo Ateities komitetas 2024-05-10	5				7. Peržiūrėti kitų Projekto 5 straipsnio punktų formuluotes, jas suderinant su atitinkamomis Vizijos pažangos krypčių formuluotėmis.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad įstatymo projekto formuluotės atitinka pagrindines vizijos idėjas ir pažangos kryptis.
8.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	2	8		N	Argumentai: Įstatymo projekte nėra kultūros lauke vartojamos „regioninės kultūros politikos“ sąvokos, kurią derėtų įteisinti būtent Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme. Įstatymo projekto 2 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ turėtų būti apibrėžta „regioninės kultūros politikos“ sąvoka. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Regioninė kultūros politika – nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kultūros politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos tik tos sąvokos, kurios yra  vartojamos šiame įstatyme. Įstatymo projekte nėra vartojama sąvoka „regioninė kultūros politika“. Atskirai reglamentuoti regionų kultūros politiką nėra tikslinga, nes kultūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl įstatymo nuostatos bus taikomos tiesiogiai.   Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0
9.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	2	9		N	Argumentai: Įstatymo projekte nėra kultūros lauke vartojamos „regiono kultūros politikos“ sąvokos, kurią derėtų įteisinti būtent Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme. Įstatymo projekto 2 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ turėtų būti apibrėžta „regiono kultūros politikos“ sąvoka. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Regiono kultūros politika – regiono ir (ar) savivaldybės lygmens kultūros politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos tik tos sąvokos, kurios yra  vartojamos šiame įstatyme. Įstatymo projekte nėra vartojama sąvoka „regiono kultūros politika“. Atskirai reglamentuoti regionų kultūros politiką nėra tikslinga, nes kultūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl įstatymo nuostatos bus taikomos tiesiogiai.   Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 0
10.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	2				Argumentai: Papildžius Įstatymo projektą naujomis 2 straipsnio 8 ir 9 dalimis, esamą 2 straipsnio 8 dalį laikyti nauja 10 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 8 dalies numeraciją ir ją išdėstyti taip: „8 10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos išdėstytos Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“	Nepritarti	Nepritartina pasiūlymams įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti naujomis 8 ir 9 dalimis.
11.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	1	1			Argumentai: Atsižvelgiant į kultūros politikos principus – bendradarbiavimo ir horizontalumo principus, į 2024 m. gegužės 17 d. Kultūros komiteto posėdyje išsakytus pagrįstus argumentus, į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, į Įstatymo projekto 10 straipsnį „Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo kultūros politikoje“, siūlytina Įstatymo projekte, apibrėžiant įstatymo tikslą, nurodyti ir nevyriausybines organizacijas. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros dalyvių sistemą, jų tarpusavio ryšius ir vaidmenį, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą.“	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 1.
12.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	3	2	5		Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo ir kultūros prieinamumo principus, į pasiūlymą Nr. 4, reikėtų papildyti nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasiūlymas:     Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:    „5) stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą.“	Nepritarti	Vadovaujantis įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kultūros dalyvių sistema, nevyriausybinės organizacijos yra laikomos lygiaverčiais kultūros dalyviais, todėl siūlymas papildomai išskirti nevyriausybines organizacijas yra perteklinis.
13.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	6	5		N	Argumentai: Įstatymo projektas eksplicitiškai ir imperatyviai nenustato pareigos Kultūros ministerijai vykdyti kultūros politikos įgyvendinimo, kultūros politikos principų įgyvendinimo, kultūros politikos tikslo pasiekimo, kultūros politikos pagrindinių uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos. Todėl siūlytina Įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi. Pasiūlymas:     Papildyti 6 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:   „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija vykdo kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse stebėseną.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į šį ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros politikos gaires, kuriose įtvirtinami atskirų kultūros sričių raidos tikslai ir kryptys, rekomenduojami savivaldybių kultūros politikos prioritetai įtvirtinamos kultūros politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos, renkamų kultūros statistikos rodiklių, tolygaus ir kokybiško kultūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose, šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytų bendradarbiavimo sričių įgyvendinimo ir kitos kultūros politikos įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijos.“ Taip pat žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 4.
14.	Seimo narys Stasys Tumėnas 2024-05-22	10	1	6	N	Argumentai: Atsižvelgiant į kultūros lauke veikiančių nevyriausybinių organizacijų praktiką ir potencialą, į 2024 m. gegužės 17 d. Kultūros komiteto posėdyje išsakytus pagrįstus argumentus, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu.  Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) konsultuodamos ir teikdamos ekspertinio vertinimo paslaugas.“	Pritarti iš dalies	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą Nr. 6.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-05-29	5		9		Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIVP-3654 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Komiteto pasiūlymą. Argumentai: Pritariant Ateities komiteto pastabai, kad kultūra valstybės pažangos vizijoje „Lietuva 2050“ suprantama dvejopai – ne tik kaip kultūros sektoriaus veiklos rezultatas, bet ir, svarbiausia, kaip visuomenės tapatybę grindžianti simbolių ir reikšmių sistema, kad kultūra yra ne vien kultūros institucijų, bet ir socialinės politikos sritis, kultūros plačiąja prasme perteikimas ir aktualizavimas turėtų atsispindėti švietimo ir mokslo srityje. Pasiūlymas: „9) švietimo ir mokslo srityje – valstybė plėtoja švietimą ir mokslą kaip svarbią Lietuvos nacionalinės kultūros dalį, švietimo įstaigos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos perteikia ir aktualizuoja Lietuvos kultūros tradiciją, sudaro sąlygas įgyti ir ugdo Lietuvos visuomenę siejančias vertybines ir pilietines nuostatas, socialines, kultūrines ir kūrybines kompetencijas, o kultūra yra aktuali svarbi formaliojo ir neformaliojo švietimo dalis, kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, raštingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą pagrindas ir, kultūra vystoma mokslinių tyrimų moksliniais tyrimais ir mokslu grįstomis inovacijomis objektas;“.	Pritarti iš dalies	Siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) švietimo ir mokslo srityje – valstybė plėtoja švietimą ir mokslą kaip svarbią Lietuvos nacionalinės kultūros dalį, švietimo įstaigos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos perteikia ir aktualizuoja šalies kultūros tradicijas, sudaro sąlygas įgyti ir ugdo vertybines ir pilietines nuostatas, socialines, kultūrines ir kūrybines kompetencijas, o kultūra yra aktuali svarbi formaliojo ir neformaliojo švietimo dalis, kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, raštingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą pagrindas ir mokslinių tyrimų objektas, kultūra vystoma moksliniais tyrimais ir mokslu grįstomis inovacijomis;“.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIVP-3654(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2024-06-05	1 1	1		T	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl to, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje vardijami įstatymo reguliavimo dalykui priklausantys teisiniai santykiai, t. y. apibrėžiama įstatymo paskirtis, o ne tikslas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, Seimo nario Stasio Tumėno pasiūlymus dėl didesnio nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų įtraukimo į kultūros politiką, siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą, 1 straipsnio 1  dalį ir juos išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas paskirtis ir taikymas „1. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti Šis įstatymas nustato kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį formuojant ir (ar) įgyvendinant kultūros politiką, savivaldybių kultūros politikos santykį su valstybės kultūros politika, kultūros dalyvių sistemą, jų tarpusavio ryšius ir nacionalinių kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų vaidmenį kultūros politikoje, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimą.“	Pritarti
2.	Kultūros komitetas 2024-06-05	2	5			Vertinant įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą kultūros įstaigos sąvoką, pasigendama valstybės archyvo kaip itin svarbios kultūros įstaigos įvardinimo, todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kultūros įstaiga – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys, kurio pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros paslaugas (biblioteka, cirkas, galerija, kino teatras, koncertinė įstaiga, kultūros centras, meno centras, meno inkubatorius, muziejus, parodų salė, teatras, valstybės archyvas ir kt.).“	Pritarti
3.	Kultūros komitetas 2024-06-05	4		3	N	Atsižvelgiant į Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pasiūlymą dėl įvairovės principo, kuris suponuotų platesnes galimybes užtikrinti kultūros raiškos įvairovę, įtvirtinimo, siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauju 3 punktu:  „3) įvairovės. Kultūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir kultūros dalyviai, siekdami kultūros politikos tikslų, skatina kultūros raiškos įvairovę, sudaro sąlygas pažinti skirtingus Lietuvos ir užsienio kultūros reiškinius, taikyti įvairius inovatyvius ir efektyvius kūrybos ar dalyvavimo kultūroje būdus, ieškoti kūrybiškų sprendimų;“. Buvusius 4 straipsnio 3–7 punktus laikyti atitinkamai 4–8 punktais.	Pritarti
4.	Kultūros komitetas 2024-06-05	7	2	5		Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, įgyvendindamos šį įstatymą ir kitus kultūros srities įstatymus, vertina objektyvius kultūros būklės ir procesų rezultatus ir rodiklius, o Kultūros ministerijai pareiga vykdyti stebėseną kyla tiek iš numatyto bendradarbiavimo principo, tiek iš įstatymo projekto 14 straipsnyje nustatyto ex post vertinimo, siekiant nedubliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomų funkcijų, siūloma papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vykdydamos kultūros politikos įgyvendinimo ir žmogaus kultūrinių teisių ir laisvių įgyvendinimo stebėseną.“	Pritarti
5.	Kultūros komitetas 2024-06-05	9	2		N	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte reikėtų atskleisti nacionalinių kultūros įstaigų statuso ypatumus, siūloma papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Nacionalinių kultūros įstaigų savininkė yra valstybė. Nacionalinių kultūros įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.“ Buvusią nesunumeruotą 9 straipsnio dalį laikyti atitinkamai 1 dalimi.	Pritarti
6.	Kultūros komitetas 2024-06-05	10	1	6	N	Atsižvelgiant į Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, Seimo nario Stasio Tumėno pasiūlymus apibrėžti, kokiomis formomis nevyriausybinės organizacijos dalyvauja kultūros politikoje, siūloma įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 6 punktu: „6) teikdamos nuomonę, išvadas ar siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl kultūros politikos formavimo ir (ar) įgyvendinimo, kultūros politikos prioritetų nustatymo, kultūros srities teisinio reglamentavimo tobulinimo.“	Pritarti
7.	Kultūros komitetas 2024-06-05	13				Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, reglamentuojančia nacionalinės darbotvarkės rengimo pagrindus, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas, t. y. pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. 4. Kultūros ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už –  7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3654(2).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė