LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 348
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. Registracija. Registracija!
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
14.00 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4106, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4107, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4108, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4109, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4110, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4111, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4112, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4113, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4114 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, tęsiame 2-1 bloko pateikimą ir liko klausti keletui kolegų. Pirmasis – A. Skardžius. Prašau. Kviečiame į tribūną energetikos ministrą Ž. Vaičiūną. Kolegos, prašom sėstis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, atominės uždarymas, to ir reikėjo tikėtis, pareikalaus nacionalinio biudžeto pinigų, jeigu mes jų negausime iš donorų. Tačiau mūsų surinkti pinigai ir dotacijos, kaip jūs puikiai žinote, kada dirbote viceministru, buvo „Nukem“ kompanijai, tai yra „Rosatom“ kompanijai, pervesti už neatliktus darbus, už tai, kad jie vėluoja, o mūsų kolegos, buvęs viceministras A. Darulis ir atominės direktorius Ž. Jurkšus, pasirašė neatšaukiamą susitarimą dėl 72,5 mln. eurų pervedimo šiai kompanijai ir tie pinigai pasiekė kompaniją. Ar jūs, kaip buvęs viceministras, tuo metu dirbęs ministerijoje, nematote, kad čia buvo taškymas tų pinigų ir galbūt būtų galima išsireikalauti tas lėšas iš atsakingų asmenų?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl konkretaus šio epizodo noriu pasakyti tiek, kad iš esmės tuo metu kaip tik taip pat vyko derybos dėl Ignalinos atominės finansavimo, tai yra šios perspektyvos 2014–2020 metų. Šis epizodas būtent siejamas su tuo, tiek su tam tikru spaudimu, pavadinčiau, ne tik „Nukem“ kompanijos, bet ir Europos Komisijos kompanijos. Vienareikšmiškai vertinti tikrai šio epizodo negalime, bet esmė tokia, kad tas pervedimas, kuris buvo atliktas… visi darbai šios kompanijos yra pabaigti Ignalinos atominėje elektrinėje ir visi mokėjimai iš esmės tarp 95–97 % yra atlikti. Šiandien nėra pagrindo kvestionuoti tų mokėjimų pagrįstumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip, ministre, jūs išsamiai atsakėte į mano klausimą atsakinėdamas į G. Vasiliausko klausimą, bet aš vis dėlto naudodamasis proga noriu paklausti. Ar čia yra koks nors baigtinis terminas, kada atominės elektrinės uždarymas jau bus, padėsime tašką ir, taip sakant, kaip kapuose kryželį pastatysime?
Ž. VAIČIŪNAS. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas pagal galutinį uždarymo planą, kuris šiuo metu yra galiojantis, turi būti užbaigtas iki 2038 metų. Kalbu apie visus pastatus, iki 2038 metų. Kalbu apie visus pastatus, kad visas kuras, visos patalpos turi būti išardytos ir turi likti tiesiog plynas laukas. Kitas terminas yra 2066 metai. Tai yra iki to laikotarpio gali būti saugomas tiek branduolinis kuras, tiek atliekos dabartinėse laikinose saugyklose. Apie šio fondo kaupimą, šio rezervo kaupimą mes kalbame apie laikotarpį po 2066 metų, kai tas garantinis terminas šiose saugyklose pasibaigs.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymų projektams nuo Nr. XIIIP-4016 iki Nr. XIIIP-4114, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Papildomi dėl visų klausimų – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Kolegos, siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną.
14.05 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 131, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138ES, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139ES, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 201, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631, 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140ES (pateikimas)
Kitas blokas, taip pat kviečiame energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, nuo klausimo 2-2.1 iki 2-2.3. Energetikos įstatymo įvairios pataisos ir Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisos. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiuo trijų įstatymų paketu nuosekliai įgyvendiname du tikslus, pirmasis – inovacijų energetikoje skatinimo, panaudojimo ir plėtros, antrasis tikslas – atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje gamybos plėtros, be abejo, didinant vietinės elektros energijos gamybos pagrindus ir tikslus. Kalbant konkrečiau, pirmiausia šiais įstatymų pakeitimais siekiama sukurti vadinamąją bandomąją energetikos inovacijų aplinką ir taip pat sukurti finansines inovacijų skatinimo priemones.
Antrasis dalykas yra sukuriamos teisinės prielaidos Lietuvoje atsirasti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms ir taip pat sudaryti galimybes tiesiogiai atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams pardavinėti elektrą vartotojams, neturint netgi tiekėjų licencijų, tai yra supaprastinama tvarka, ir tokia procedūra šiuo metu taikoma 13 iš 28 Europos Sąjungos šalių, tai Lietuva būtų 14 Europos Sąjungos šalis, taikanti tokią sistemą.
Kalbant labai konkrečiai apie kiekvieną įstatymo projektą, Energetikos įstatymo projektu sudaromos sąlygos veikti energetikos inovacijų aplinkoje. Antras dalykas – skatinamos reguliuojamų energetikos įmonių inovacijos, apibrėžiant tokios veiklos inovacijų finansavimo šaltinius. Antras dalykas, kalbant apie Elektros energetikos įstatymo projektą, būtent sudaroma galimybė atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams elektrą parduoti tiesiogiai vartotojams, sudarius atsinaujinančių energijos išteklių pirkimo–pardavimo sutartis. Antras dalykas, leidimas plėtoti veiklą pratęsiamas neribotą skaičių kartų, esant trečiųjų šalių veiksmams, čia būtent įgyvendinami Konstitucinio Teismo nutarimai dėl plėtros leidimų pratęsimo.
Trečias dalykas yra labai svarbus dalykas dėl kompensavimo, tai yra nutraukus ar apribojus elektros tiekimą ilgiau nei dviem savaitėms, tai yra 336 valandoms per dvejus metus, gamintojams, atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, bus kompensuojami dėl šio išjungimo patirti nuostoliai.
Trečias dalykas. Trečiu įstatymu – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu yra sukuriamos sąlygos atsinaujinančių išteklių bendrijų veiklai, taip pat kilmės garantijos būtų išduodamos ir asmenims, aukcione laimėjusiems kainos priedą, būtent atsinaujinančių energijos išteklių aukcioną. Trečias dalykas – nustatomi tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kriterijai.
Ketvirtas dalykas. Taip pat elektrinės galios didinimas skatinimo laikotarpiu galimas, nes iki šiol turėtume nepakankamai apibrėžtą situaciją, tai toks galios didinimas galimas tokiais atvejais, kai yra atskiriamas skatinamasis elektros tarifas nuo neskatinamosios elektros arba nustatoma tvarka suderinus kitą apskaitos būdą.
Penktasis dalykas. Perdavimo tinklų operatorius atsako už perdavimo tinklų plėtrą, modernizavimą ir kitą reikalingą įrangą statant vėjo elektrines jūroje.
Ir šeštasis labai svarbus dalykas gaminantiems vartotojams, kad gaminantiems vartotojams priklausanti saulės elektrinė yra pripažįstama kaip kilnojamasis daiktas. Tokios pagrindinės nuostatos. Prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. V. Rinkevičius pirmasis. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, ministre, už gerą idėją. Apskritai atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ar strategija… turime viską, bet truputį kelia nerimą, kad norime dalyvauti toje sistemoje, ypač kur mes čia priėmėme dėl gaminančio vartotojo ar vartotojos, gaminantis vartotojas – taip teisingai vadinama? Čia patrauklu ir turėtų tas plėstis, bet tas noras tų stambiųjų energetikos gigantų, tų, kurie valdo, monopolininkų, noras kuo daugiau iš to pasipelnyti jiems faktiškai turbūt neįdedant nieko į tai, na, suteikime tam tikras paslaugas, kurios, man atrodo, neadekvačiai brangios, stabdo tą procesą ir nedaro jo absoliučiai skaidraus ir patrauklaus. Čia toks, sakykim, grubiai tariant, absčiakas išeina, kad visi, norintys dalyvauti toje veikloje, turi susimokėti nemažus pinigus.
PIRMININKAS. Kolega, klauskite.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų čia labiau išskaidrinti ir sumažinti tų įmokų?
Ž. VAIČIŪNAS. Pirmas dalykas, turbūt reikėtų atskirti dvi kategorijas gaminančių vartotojų. Tai yra tie gaminantys vartotojai, kurių sistema jau yra įdiegta gana seniai, tai yra individualiai gaminantys vartotojai, būtent tie, kurie turi savo individualius namus ar individualią nuosavybę ir ten, pavyzdžiui, gali įsirengti saulės elektrines. Tokie gaminantys vartotojai tikrai nėra niekaip pririšti, niekaip susaistyti jokiais papildomais mokesčiais, yra tik vienas dalykas, yra tinklų mokestis, tai yra būtent už tą elektros energiją, kuri yra pagaminama, bet nesuvartojama, o suvartojama vėliau arba žiemos sezono metu, arba nakties metu, tuomet, kai gamyba nevyksta. Be abejo, toks tinklų mokestis objektyviai pagrįstas ir turi būti mokamas. Be abejo, mūsų interesas, kad jisai nekiltų ir nedidėtų. Iš gaminančių vartotojų plėtros, individualių vartotojų plėtros, mes matome aiškią statistiką – šiuo metu yra daugiau negu 3 tūkst. vartotojų, palyginti su metų pradžia, jų buvo maždaug 1 tūkst. 500. Tai gaminantys vartotojai tikrai sparčiai plečiasi, šita sistema tikrai yra patraukli, nes ji atsiperka maždaug per septynerius, aštuonerius metus su Europos Sąjungos parama, su ta sistema, kurią esame įdiegę.
Jūsų klausimas turbūt buvo būtent apie antrąją gaminančių vartotojų kategoriją, tai yra apie nuotolinę apskaitą. Ši sistema įsigaliojo nuo spalio 1 dienos. Ir taip pat yra sukurta gaminančių vartotojų platforma, tai yra būtent ta sistema, kuri leidžia susieti bet kuriame Lietuvos taške pastatytą saulės elektrinę su gaminančiu vartotoju. Pirmas dalykas, ši platforma yra neutrali ir lygiomis sąlygomis gali dalyvauti tiek visi gaminantys vartotojai, tiek saulės elektrinių plėtotojai. Tai mūsų tikslas buvo sukurti konkurenciją. Taip, pirmasis projektas, kuris įgyvendintas būtent bendrovės „Ignitis“, kaip pilotinis yra skirtas tam, kad nuo kitų metų pavasario gaminantys vartotojai jau galėtų naudotis tokia sistema. Bet aš neabejoju, ir kiek turime informacijos, visi saulės elektrinių plėtotojai gana aktyviai dalyvauja toje platformoje. Kitaip tariant, jokio monopolio čia nebus ir kiekvienas gamintojas, plėtotojas galės ieškoti klientų bet kur Lietuvoje. Bet aš kalbu apie tuos gaminančius vartotojus, kurie fiziškai negali įsirengti saulės elektrinės ant savo namų, ir pirmiausia, be abejo, tai aktualu daugiabučių namų gyventojams.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jeigu galima trumpiau, nes dar daug norinčių paklausti. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dėl Energetikos įstatymo ir dėl jūsų siūlymo įteisinti tokią sąvoką kaip bandomoji energetikos inovacijų aplinka. Pagal jūsų teigimą, tai yra visuma priemonių, kurios asmenims leidžia realioje aplinkoje laikinai diegti ir išbandyti naudą visuomenei teikiančias energetikos inovacijas. Kaip jums atrodo, ar jūs arba kiti suinteresuoti asmenys bandys prisidengti, jeigu bus įteisinta šita sąvoka, tokiais projektais kaip CO2 laidojimas žemės gelmėse arba hidraulinio ardymo technologijų taikymas? Tuo, dėl ko vyko didelės diskusijos, tuo, kam Seimas buvo nepritaręs. Ar čia nebus dar viena tokia savotiška landa pradėti tą veiklą, kuria lyg ir bus prisidengta, kad čia bandomoji veikla, bet mes ją pradėsime, statysime elektrines, CO2 laidosime ir taip toliau. Kaip galite pakomentuoti tokią galimybę?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai galbūt šiek tiek keista girdėti tokį jūsų nuogąstavimą, nes šios bandomosios aplinkos kūrimo tikslas yra būtent sudaryti sąlygas. Energetikos aplinka yra reguliuojama, dėl to bet kokiai inovacijai, kad ir pačiai paprasčiausiai, reikia gauti visas licencijas ir visus leidimus. Pirmas dalykas, kad netgi šita bandomoji aplinka bus prižiūrima Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, tai yra nors nebus reguliuojama pati veikla, bet kriterijai, principai bus sukurti šios tarybos. Tai yra pirmas aspektas. Antras aspektas, be abejo, turės būti, ir yra, ir turės būti laikomasi visų tiek Seimo priimtų įstatymų, tiek Vyriausybės nutarimų. Kitaip tariant, tie dalykai, kurie yra draudžiami, negalės būti įgyvendinti ir išbandomi. Vienareikšmiškai.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė. Rimante!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš čia nieko neužsirašiau klausti.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt gerai, kad atsinaujinanti energetika plečiasi, daroma plėtra tam tikra. Gal čia ir ūkininkai galėtų daugiau prisijungti ir juos reikėtų daugiau paremti, nes jie turi ir žaliavų, ir visko. Norėčiau paklausti tik, kiek tas kainuoja? Iš tikrųjų kažkada buvo kalbama, kad atsinaujinančiai energetikai reikalingi tam tikri rezervai. Tai kaip šiuo metu, kaip susibalansuos? Aš suprantu, kad daugiau tiekėjų įvairių rūšių energiją gamina, tai galbūt sistema pati susibalansuoja? Bet iš tikrųjų kaip dabar yra? Ar dideli rezervai reikalingi? Ir jeigu taip, tai ar plėtra mums nekainuos labai daug? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą, tikrai aktualus ir taiklus klausimas. Be abejo, atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi dviem principais. Pirmas principas – pačių atsinaujinančios energetikos technologijų plėtra ir antras dalykas – jų galimybės integruoti į tinklą, kalbu tiek apie perdavimo, tiek apie skirstomąjį tinklą. Šiuo požiūriu tie planai, kurie buvo pristatyti ir kurie plėtojami, tai per artimiausius trejus, ketverius metus mūsų planuojami paskelbti aukcionai atsinaujinančiai energetikai, kuri sudaro 2,5 teravatvalandės elektros energijos, tai yra dvigubai tiek, negu šiuo metu pagaminama. Tokia apimtis gali būti visiškai integruota į tinklą. Kalbėdamas techniškai, būtent techniniais parametrais, galėčiau pasakyti, kad maždaug 300–400 megavatų apimtis atsinaujinančios energetikos be problemų gali būti integruota. Kita papildoma dalis – be abejo, ateityje reikės investuoti į tinklą tam, kad užtikrintume tiek balansavimo, tiek visas kitas sistemines paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū. Žygimantai, jeigu greitai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Europoje vis daugiau žaliosios politinės jėgos ir ji žiūri į mus su tam tikra viltimi matydama tas mūsų pastangas žaliąją energetiką stumti į priekį. Ar šis įstatymas prisidės prie to? Ką reikėtų padaryti, kad mes iš tikrųjų taptume tos žaliosios politikos lyderiais europiniu mastu?
Ž. VAIČIŪNAS. Be abejo, šis įstatymas prisidės iš esmės tuo, kad ankstesnė sistema numatė ganėtinai ambicingą plėtrą, dėl ko Lietuva iki 2030 metų yra viena iš penkių Europos Sąjungos šalių pagal ambicingiausius atsinaujinančios energetikos plėtros planus, bet šie pakeitimai įveda dvi esmines naujoves. Pirmas dalykas, atsiranda energetikos bendruomenės, tai yra būtent piliečiai, bendruomenės gali taip pat uždirbti iš atsinaujinančios energetikos, kurdamiesi, kooperuodamiesi ir plėtodami savo projektus. Tokiu būdu taip pat mes mažiname atotrūkį tarp atsinaujinančios energetikos ir visuomenės.
Ir antras dalykas, kas iki šiol nebuvo padaryta, tai, kaip ir minėta, tos tiesioginės pirkimo ir pardavimo sutartys, vadinamos angliškai PPA susitarimais, kurie leidžia, neturint tiekimo licencijos, prekiauti atsinaujinančia energetika. Tai tokie yra esminiai parametrai, jie labai svarbūs.
Ir, be abejo, trečias dalykas, turėdami šitą teisinę bazę, taip pat planuojame paremti finansiškai atsinaujinančios energetikos bendrijas iš tų pinigų, iš tų finansų, kuriuos mes gausime, jau gauname šiuo metu, iš susitarimo su Liuksemburgu, būtent pardavus atsinaujinančių išteklių statistiką.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkui už pristatymą. Bet koks žingsnis į priekį, kad ir ne septynmylis, yra tikrai sveikintinas mūsų elektros energetikos sistemoje, nes tikrai mes žiūrime labai atidžiai į sinchronizacijos procesą. Šiame procese mums bet kokia papildoma elektros generacija Lietuvoje yra tikrai sveikintina ir reikalinga. Tačiau, naudodamasis proga atkreipsiu dėmesį, ir buvo paminėti gaminantys vartotojai. Štai komitete gana dideliu balsų santykiu buvo pritarta tolesniam šio projekto rėmimui keičiant atsiskaitymo tvarką, kad 20 % pagamintos elektros galėtų atiduoti ir už tai taip atsiskaityti. Energetikos ministerijos atstovas tam prieštaravo. Tai jūs tik girdėkite Seimo nuotaikas, galvokime, kaip ne tik subsidijas infrastruktūrų įkurtume, bet ir subsidijas kažkaip… galvokime, konkurencija rinkoje pagerins sąlygas, kad tie gaminantys galėtų tiesiog daryti verslą ir jiems apsimokėtų, o ne tik gauti vienkartines išmokas už pasistatymą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Vėlgi tie balansavimo kaštai visada yra tam tikra mistifikacija ir galvokime Lietuvoje apie judėjimą išmaniųjų tinklų kryptimi, kad gaminančių vartotojų apskritai užtektų tam tikrai gyvenvietei, gal net miesteliui. Gal čia tokios utopinės vizijos, bet jos tikrai yra realios pasaulyje. Galėtų ir Lietuva prie to judėti, kad nustotume būti priklausomi nuo savo pačių sukurtų tam tikrų monopolistų tinklų, jau nebe kokių nors trečiųjų šalių importinių monopolistų, bet savo pačių sukurtos sistemos, kad tie žmonės tikrai taptų… tada tikrai tapsime energetiškai laisvi ir užtikrinsime savo generaciją.
Galbūt tiek minčių ir raginčiau pritarti, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po pateikimo balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams – klausimams 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, balsuoja už po pateikimo, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta.
Komitetai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4138 siūlomas Ekonomikos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-4139 – taip pat Ekonomikos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-4140 kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas.
Prašau. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Aš tik norėjau, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų ir dėl pirmo klausimo kaip papildomas skirtas, nes čia susiję su energetika vis tiek.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Dėl visų yra, tik pagrindiniai skirtingi, prie Ekonomikos komiteto dar Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną.
14.22 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3919. Kviečiu finansų ministrą V. Šapoką į tribūną. Prašau, ministre, pristatyti. Pateikimas. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiame parengtą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto parengimo priežastys yra šios.
Europos Tarybos Ekspertų komitetas dėl priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, vadinamasis MONEYVAL, pateikė išvadą ir rekomendaciją, kad Lietuvos muitinė efektyviau nustatytų grynųjų pinigų nedeklaravimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejus, jeigu turėtų prieigą prie duomenų apie oro transportu į Lietuvą atvykstančius keleivius. Taigi šiame projekte, atsižvelgiant į MONEYVAL rekomendaciją, siūlome tokią pareigą ir suteikti.
Duomenis apie į Lietuvą oro transportu atvykstančius keleivius dabar gauna policija, VSAT, VSD. Jie šituos duomenis turi teisę pateikti tik konkretaus prašymo pagrindu ir tik konkrečiais tikslais, atskirai įvertinę kiekvieną atvejį. Duomenys pateikiami per dvi savaites.
Toks dabartinis duomenų gavimo būdas, terminai, pasak MONEYVAL, nesuteikia muitinei galimybės šių duomenų pagrindu vykdyti rimtą rizikos analizę. Keleivių, į ES įvežamų ar iš jos išvežamų, ES viduje gabenamų prekių muitinės kontrolė iš esmės pagerintų galimybę realiuoju laiku gauti duomenis apie oro transportu į Lietuvą atvykstančius keleivius, nes tai leistų muitinei atlikti rizikos analizę, nustatyti ir išskirti didelės rizikos keleivius, kartu palengvinti ir spartinti mažos rizikos prekių judėjimą.
Projekte siūloma nustatyti, kad duomenis apie oro transportu į Lietuvą atvykstančius keleivius, be policijos, be VSATʼo, be VSD, gautų ir muitinė. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas pateikė pasiūlymą nustatyti, kad institucijos iki ateinančių metų birželio 30 dienos turi patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Jis yra priimtinas ir tikrai, manau, komitete galima į tai atsižvelgti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Nematau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, muitinė visą laiką dalyvaudavo prekių įvežimo procese. Kodėl reikėjo laukti paraginimo iš Europos institucijų, kad mes pataisytume šį įstatymą?
V. ŠAPOKA. Manau, tobulo laiko turbūt niekada nėra. Jeigu yra veiklos trūkumų ir teisės aktui… kurie galbūt trikdo tą procesą, tas klaidas reikia taisyti. Manau, galime ir iš teigiamos pusės pažiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti už, prieš? Kolegos, gal galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Pritariame? Ačiū, pritarta.
14.26 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 34, 162 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4092ES, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1872 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4093, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1873 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4094, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4095, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 55, 56, 60, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4096 (pateikimas)
Dabar vėlgi blokas: klausimai 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3, 2-4.4, 2-4.5. Prašom, ministre, pristatyti. Pristato finansų ministras V. Šapoka. Nemažas skaičius pataisų. Pirmas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisų… pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4092 ir jo lydimasis. Prašau, ministre.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, parengėme ir Vyriausybėje pritarėme įstatymų projektų paketui. Jį sudaro penki įstatymų projektai: keturi kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys įstatymų projektai ir vienas papildomą savanorišką pensijų kaupimą reglamentuojantis įstatymo projektas.
Šių metų birželio 20 dieną buvo priimtas Reglamentas dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo. Trumpai. Šiame reglamente yra nustatomos vienodos nacionalinių nuostatų skelbimo, susijusio su KIS taikomais platinimo reikalavimais ir investuotojams skirtais rinkodaros pranešimais, taisyklės, nustatomi KIS valdytojams taikomų mokesčių ir rinkliavų, susijusių su jų tarpvalstybine veikla, bendrieji principai.
Taigi tam, kad galėtume tinkamai įgyvendinti šį reglamentą, visuose šiuose projektuose yra siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas būtų paskirtas priežiūros institucija, atsakinga už Reglamento nuostatų priežiūrą. Taip pat yra suderinamos nuostatos su kitu Reglamentu dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų… vadinamasis PRIIPS reglamentas.
Yra gautos iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvados, ir pateiktos dvi techninio pobūdžio pastabos. Į jas taip pat bus galima atsižvelgti svarstant projektus Seimo komitetuose. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majausko nematau. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, prieš kelias dienas Valiutos fondo dabartinė vadovė K. Georgieva pranešime paskelbė, kad visą pasaulio valstybių skolą sudaro 188 trln. dolerių. Tai du kartus daugiau negu pasaulio GDP. Sakykite… Tai valstybių ir korporacijų skolos. Sakykite, Lietuvoje irgi yra skola, aišku, ne tokia didelė – mažytė, bet kiek sudaro valstybinė skola ir korporacijų skola, kitaip sakant, privati skola nuo BVP ir lyginant su kitomis Europos Sąjungos euro zonos valstybėmis? Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Lietuvoje šis rodiklis, kai mes vertinome tiek privačią, tiek valstybinę skolą, yra vienas iš pačių žemiausių visoje ES. Jis svyruoja tarp 60–70 % ir yra žymiai mažesnis, nei buvo prieš dešimtmetį, kai matėme, kad valstybės skola tuo metu buvo žymiai mažesnė, o privati skola, na, tikrai jau signalizavo, kad pučiasi burbulas. Šiuo atveju Lietuva bendrame kontekste tikrai išsiskiria, sakyčiau, santūriu rodikliu.
PIRMININKAS. V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ministre, ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, mano toks klausimas, galbūt netiesiogiai susijęs su įstatymo projektu. Štai Lietuvos bankinis sektorius toks panašus į monopolijas, nėra konkurencijos, paslaugos yra labai brangios, kooperatinė bankininkystė kažkaip nejuda iš vietos, kalbu apie alternatyvas. Kaip manote, ką mes dar galime padaryti, galbūt ką nors esate numatę daryti, kad vis dėlto pritrauktumėte naujų žaidėjų ne tik į fintechus, bet apie tą, taip sakant, klasikinę bankininkystę, kad tos konkurencijos atsirastų daugiau, banko paslaugos būtų labiau prieinamos, ar mes čia jau nieko negalime padaryti?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Lietuvoje yra tas mažos rinkos sindromas, kaip ir iš esmės yra nemažai šalių, kurios nėra didelės, yra kaip Lietuva. Įprastai susiformuoja tam tikras oligopolinis modelis, čia tikrai sutinku.
Dabar jeigu kalbėtume apie pačius įkainius, tai reikėtų tikrai detaliai žiūrėti, nes yra vietų, kur Lietuvoje tie įkainiai tam tikrų paslaugų yra maži, yra vietų, kur galbūt jie yra didesni. Kalbant apie finansavimo alternatyvas, tai iš tikrųjų yra labai daug kas nuveikta, yra priimtas ir peržiūrėtas iš esmės visas reguliavimas. Ką mes matome? Bendrovės tikrai pradėjo labai aktyviai naudotis, pavyzdžiui, kad ir išleisdamos obligacijas, tai ten augimas per metus yra net kartais, ne procentais, tai situacija rutuliojasi palankia linkme taip, kad rinka būtų labiau subalansuota ir to finansavimo papildomi šaltiniai rastųsi. Taip pat privataus kapitalo fondai steigiami, vėl tas procesas yra spartus.
Kalbant apie mažmeninę bankininkystę, tai žinoma, kad konkurenciją kuria ir naujai ateinančios fintecho įmonės. Jeigu kalbėtume apie klasikines tas paslaugas su fiziniais skyriais, ta pasaulinė tendencija yra daugmaž panaši visur, yra pereinama prie skaitmenizacijos. Manau, konkurenciją dar galima tikrai sustiprinti, aišku, orientuojantis į pritraukimą naujų žaidėjų, bet tam, kad jie norėtų čia ateiti, investicinė, mokestinė aplinka turėtų būti labai stabili. Šiuo metu pasigirti tuo stabilumu turbūt būtų per drąsu. Jeigu mes norime daugiau konkurencijos, turime dar didesnį dėmesį skirti, kad tos verslo sąlygos galėtų būti prognozuojamos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiami kolegos, dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Įstatymų paketui nuo projekto Nr. XIIIP-4092 iki projekto Nr. XIIIP-4096. Ačiū, pritarta. Aišku, kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma visą paketą, ačiū, ministre, svarstyti gruodžio 10 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.34 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(7) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277. Svarstymas. Kviečiu kolegę A. Kubilienę. (Balsai salėje) V. Bukauskas. Valentinai, jūsų projektas. Svarstymas. Sodininkų bendrijų. (Balsai salėje) Dabar? Mes prieš tai buvusius įstatymus išbraukėme iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Einame greičiau prie grafiko. Atsiprašau Astos. V. Bukauskas. Prašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. P. Nevulis, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom, Petrai.
P. NEVULIS (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stančikas, Kaimo reikalų komitetas. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymą, jam pritarė. Rezultatai: už – 4, susilaikė 1. Iš tikrųjų svarstymo metu buvo daug pastabų. Kad šis Sodininkų bendrijų įstatymas pagrindines problemas išspręstų, komitetas abejoja.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kolegos, dabar turėtume sutarti dėl diskusijų. Ar 20 minučių užtektų? Užtektų. Dabar jau tikrai į tribūną frakcijos vardu kviečiu A. Kubilienę. Prašom, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi, kad pagaliau po ilgų svarstymų ir įvairių diskusijų šis Sodininkų bendrijų įstatymas pasiekė plenarinių posėdžių salę. Tenka tik apgailestauti, kad prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Aplinkos ministerijos viceministras ir kurioje buvo daugybė suinteresuotų institucijų, kurios parengė pataisas… šitos pataisos nugulė į tuomečio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos darbo stalo apatinį stalčių. Ir Lietuvos sodininkų asociacijai buvo paaiškinta, kad nėra politinės valios.
Politinė valia atsirado, ir tikrai dėkoju penkioms kolegėms, kurios pritarė ir padėjo parengti šį įstatymą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad politinė valia akivaizdi ir komitetuose. Todėl Kaimo reikalų komiteto pirmininko pasisakymą prieš mane laikau neetišku. Noriu pasakyti, kad visi trys komitetai, tam buvo parinkti net trys komitetai, pritarė. Tai yra Kaimo reikalų komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tai rodo, kad nemaža dalis Seimo narių įsiklausė į projekto iniciatorių argumentus, ir tikrai dėkoju visiems tiems, kurie pritarė projektui.
Kolegos, tikrai nereikia aiškinti, kad šio įstatymo laukia labai daug žmonių. Mes šiuo metu turime daugiau kaip 228 tūkst. žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus, ir nemaža dalis šių žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą, bet kai kurie iš jų šiuos savo sklypus laiko poilsio ir rekreacijos vieta. Aš kalbu maždaug pusei milijono gyventojų svarbiu klausimu.
Atsižvelgiant į sodininkų bendrijų… Šiuo įstatymo projektu siekiama suderinti visus interesus – ir tų, kurie nuolatos gyvena, ir tų, kuriems tai yra poilsio vieta. Atsižvelgdama į sodininkų ir jų bendrijas vienijančių organizacijų pasiūlymus ir pastabas, ir kartu su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atliktomis papildomomis korekcijomis, aš tikiu, mes iš tikrųjų maksimaliai subalansavome skirtingus interesus.
Noriu reaguoti į keletą dažniausiai iškylančių klausimų, ir ypač į pasisakymą, kad šis įstatymas yra nereikalingas. Įstatymo panaikinimo šalininkai iš tikrųjų nesiekia problemos sprendimo, o jų menamas šūkis „Nėra įstatymo, nėra problemos“ neatitinka realios situacijos ir gero valdymo principų. Šiandien soduose reikalingos aiškios bendros sugyvenimo taisyklės, aiškios pareigos ir aiškios teisės. Tą patį pateikė ir mūsų siūlomo įstatymo pataisų projektas. Projekte siekiama pirmiausia sureguliuoti santykius tarp sodininkų bendrijų narių ir tarp ne bendrijų narių. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Aukščiausiasis Teismas suformulavo doktriną, kuri atskleidė, kad Sodininkų bendrijų įstatymu reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkų bendrijų nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitu teisės pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įgiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo vykdyti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Nepaisant to, vis dėlto pasitaikydavo atvejų, kai sodų bendrijų pirmininkai imdavo mokesčius iš ne sodininkų bendrijų narių kaip bendrijų atstovų ir padidindavo jiems mokesčius už kokius nors infrastruktūros remontus ar įdiegimą. Teismas pasisakė, kad tokia praktika neleistina.
Vis dėlto neretai būdavo puolama ir į kitą kraštutinumą. Sodininkų bendrijoms nepriklausantys asmenys atsisakė mokėti bet kokias įmokas, nors jos būdavo susijusios ir su bendrąja daline nuosavybe, ir jos priežiūros organizavimu.
Taigi mūsų projekte yra labai aiškiai reglamentuota, kokius mokesčius, pabrėžiu, atsižvelgiant į teismų praktiką, turi mokėti sodininkų bendrijos nariai, o kokius mokesčius turi mokėti ne bendrijos nariai, ir nesvarbu, ar jie yra pašalinti, ar jie patys savanoriškai išstoję.
Kitas reikšmingas šio projekto pokytis yra sodų teritorijoje esančių kelių perdavimas savivaldybėms. Kaip žinome, kai pradėjo statyti namus soduose ir pasidarė tarsi gyvenamieji kvartalai, kai kur sodai jau yra integruojami palaipsniui į miestą, tačiau kelių būklė čia yra apgailėtina. Taigi kelių perdavimas savivaldybių žinion yra reikšmingas žingsnis panaikinant iki šiol egzistuojančią ir vis labiau aktualią atskirtį, kurią spauda skambiai įvardijo – sodininkų bendrijose gyvenančių beteisių miestiečių problema.
Atsižvelgiant į tai, kad perduodamų kelių yra daug, o savivaldybės jų iš karto perimti negalės, šiame projekte taip pat yra įvardinta ir prioritetų tvarka. Tai pirmiausia perimami tie keliai, kurie naudojami daugiausiai, tai yra tokie tranzitiniai keliai, kurie pereina per bendriją, paskui, kai kelios bendrijos yra. Toliau, kur didesnis procentas gyvena, nuolatiniai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir panašiai.
Ir trečias labai svarbus dalykas…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, kolege!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …jau visiškai baigiu, kaip minėjau, kai kuriems tai yra poilsio rekreacinė zona. Todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl komercinės veiklos. Šiuo metu jis yra suderintas taip, kad jokiems teisininkams nekyla jokių problemų. Taigi kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Frakcijos vardu. Ir prašyčiau laikytis reglamento, nes… o jeigu sutaupysite laiko, dar geriau. Ačiū. Prašom, Rimante.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, kolegė Asta labai išsamiai paaiškino, kaip atsirado įstatymo projektas ir svarbiausius momentus, kuriuos jis reglamentuoja. Nei apie tikslus, nei apie projektą nekalbėsiu, stengsiuosi labai trumpai.
Turbūt projekto atsiradimo viena iš pagrindinių priežasčių buvo susipriešinimas tarp sodininkų, tarp tų sodininkų, kurie turi savo verslą sodų bendrijų teritorijose ir neaišku, kokiu būdu ir kaip gavę leidimus turėti autoservisus, lentpjūves. Aš pritarčiau ir, manau, mes dabar labai teisingai pasisakome įstatymo projekte, kad ar maža kirpykla, ar vaikų darželis, vietinėms reikmėms reikalingas, ar maža parduotuvė yra normalu.
Kitų sodininkų grupė… Tai viena, kuri nori plėtoti verslą, kita grupė – tų seniai gyvenančių, kurių lėšomis viskas, kas yra sodų bendrijų teritorijoje, yra padaryta – didžioji dauguma ir kelių, ir aptvėrimas, ir, jeigu yra vandentiekis, nuotekos, ir taip toliau. Jų nuomone, jie kaip turėjo galimybę būti sodų bendrijos nariu, taip ir turi.
Iš tikrųjų mūsų reglamentavimas yra labai… Tai, kas siūloma įstatymo projekte, manau, priimtina abiem grupėms. Aš manau, kad šiandien mes turime balsuoti ir turėti šitą įstatymą todėl, kad vėl vyksta veiksmas, kada sudaroma darbo grupė, dar nesudaryta, vyksta diskusijos net ir Vyriausybėje, kad būtų imtasi sodų bendrijų likvidavimo. Šiandien galiojantis Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia, jeigu visuotinio susirinkimo metu yra priimamas sprendimas, likviduoti bendriją ir registruoti bendruomenę. Iš tikrųjų žmonės yra klaidinami. Sodų bendrijose vyksta tam tikri veiksmai, kada bendrijų nariai yra informuojami, kad jeigu jie neįregistruos bendruomenės, negalės pakeisti asbesto stogų į gerus stogus, kadangi Europos struktūrinių fondų lėšos tam neskiriamos. Iš tikrųjų vėl sodininkai yra sumišę, ar šiandien jie dar gali išlikti kaip sodininkų bendrija, ar jie jau turi likviduotis.
Balsavimas už įstatymą, jo priėmimas, aš tikiuosi, kad tai turėtų ir galbūt, ne galbūt, aš tikiu, kad įvyks dar šiais metais, padėtų nuraminti žmones. Šiandien pati asmeniškai pasirašiau raštą dviem ministrams – žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui. Kalbant apie tuos pačius stogus, kad būtų pakeistos taisyklės, o taisyklėse įrašyta, jeigu tu turi gyvenamąjį namą kaime, esi deklaravęs gyvenamąją vietą, iš tiesų tu gali pakeisti stogą, gauti finansavimą iš Europos struktūrinių fondų ir prierašas – išskyrus gyvenantys sodų bendrijose. Tai yra diskriminacinė nuostata. Mūsų siekis yra, kad ir šitoje dalyje būtų pakeistos taisyklės, nuraminti žmonės. Be abejo, ir nuraminsime visus tuos… kur neramumas yra žmonėms kilęs, jeigu priimsime šį tikrai labai reikalingą įstatymą, kuris buvo rengiamas, beje, nuo 2007 metų.
PIRMININKAS. Ačiū, Rimante, jūs išlaikėte žodį, sutaupėte laiko. K. Masiulį kviečiu į tribūną. Prašau, Kęstuti. Skirtos penkios minutės, bet galite ir trumpiau. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, pirmininke, būsiu lakoniškas. Kolūkių nebeturime, bet kolūkiai išliko sodų bendrijose. Ir tie kolūkiai per 30 metų labai stipriai nudreifavo į didžiulius konfliktus. Vieni žmonės ten gyvena, kiti nori verslauti, treti nori, kad būtų kelias, o kelias neatitinka jokių reglamentų, absoliučiai jo ten nutiesti negalima. Dabar čia bandoma kelią perduoti savivaldybei, tai kaip perduosi, kaip atrėši tas gyvatvores ir visa kita? Aš esu labai skeptiškas dėl to projekto, kuris čia yra. Labiau esu aplinkos ministro ir ministerijos palaikytojas, jų poziciją palaikau. Man keista, kad valdantieji suskilo patys. Aplinkos ministerija mano vienaip, įstatymo teikėjai kitaip. Matyt, ir mes čia nesutarsime. Būtų gerai, kad Vyriausybė, kuri turi nepalyginti didesnes galimybes rengti tokį konsoliduotą, visa apimantį ir labiau į kompromisą einantį projektą, jį ir rengtų. Aš pats laikausi požiūrio, kad sodų bendrijos atgyvenusios, jas reikia naikinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiamas K. Mažeika. Prašau, Kęstuti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų nenoriu nei pyktis, neturiu jokio intereso, kaip kažkas sakė, negyvenu sode, neturiu sodo ir esu visiškai ramus, bet turbūt prisimename laikus, kai Lietuvoje dar buvo kolūkiai, kurie lyg ir sugriuvo, nes buvo organizacijos visų ir kartu niekieno. Panaši situacija išliko. Kolūkiai neišliko, bet išliko sodai. Man labai primena vieną pasakymą apie duobėtą kelią, kai yra lopas ant lopo ir lope dar yra duobė arba skylė. Tokiais bandymais perduoti kelius, bandyti, biudžete, lyg ir pasakyta, rasta pinigų, kažkiek jų investuoti į sodų kelius tikrai nėra problemos sprendimas.
Kolegos, paėmiau keletą skaičių. Pirma. Galiu pasakyti, „Sodros“ duomenimis, 2018 metais buvo registruota 1 tūkst. 386 sodų bendrijos. Dirbančiųjų buvo 900, vidutinė alga – 180 eurų. 2019 metais buvo registruota 1 tūkst. 27 bendrijos ir 660 – jau trečdaliu mažiau dirbančiųjų, tai yra sodų bendrijų pirmininkų. Realiai kiekviena sodų bendrija turi turėti pirmininką. Įstatuose yra numatyta, kad turi ir dažnai pirmininkas gauna atlyginimą, taip pat buhalteris, kuris turi teikti finansines ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, gyventojų pajamų mokesčio ataskaitas pateikė 601 sodų bendrija, pelno ataskaitas pateikė 281 sodų bendrija, iš jų nulines, tai yra jokios veiklos nevykdė, – 242 sodų bendrijos ir tik 39 iš visų deklaravo kokią nors veiklą.
Kolegos, turbūt skaičiai, girdime, pasako daug ką. Turbūt interesas tų žmonių, kurie gyvena ypač miestuose, kur sodai jau tapę miestais, mikrorajonais… ir kai kurie žmonės yra tapę įkaitais nuo tų laikų, negali normaliai tapti savivaldybės piliečiais, normaliais žmonėmis, kurie galėtų kreiptis į savivaldybę dėl vienokių ar kitokių problemų. O pasakymas, kad žmonėms pabrangs, žemės mokestis pakils ar kokių kitokių problemų atsiras, tai yra tikrai laužta iš piršto. Turiu vieną pavyzdį: dabar turi mokėti 50 eurų sodų bendrijai, o jeigu mokėtų savivaldybei, tai mokėtų tik 14 eurų. Vadinasi, ta kita dalis yra tiesiog atlyginimas sodų bendrijos pirmininkui, buhalteriui ir išlaikyti tam biurokratiniam papildomam sraigteliui, kuris tikrai primena kolūkio laikus.
Gerbiamieji, iš tiesų nekvestionuoju, ar tai geras sprendimas, ar blogas, bet pagalvokite patys, kad mes, užkimšdami vieną skylę, atveriame dar tris skyles. Kas ir buvo pasakyta, ar spręsime problemą iš esmės, ar nespręsime? Galbūt tikrai leiskime patiems sodininkams, ne pirmininkams nuspręsti, kas turi vykti sodų bendrijoje, bet patiems gyventojams, kad patys gyventojai taptų savo teritorijos, savo gyvenamosios vietos šeimininkais. Kolegos, tikrai kviečiu susimąstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Bukauską pristatyti pataisas. Taip, kolegos, pirmoji pataisa yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komitetas nepritarė. Galite pakomentuoti?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip, gerbiamas pirmininke, komitetas nepritarė, nes siūlomos nuostatos susijusios su sodininkų… kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto… Ne? Gerai, balsuojame. Kas pritaria Vyriausybės… Balsuojame alternatyviai. (Balsai salėje) Ne? Gerai, pradedame nuo Vyriausybės. Kas pritaria Vyriausybės nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko, po to balsuosime… Dabar už Vyriausybę arba prieš. (Šurmulys salėje) Dar kartą, kolegos, iš naujo. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės pasiūlymui dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas nepritarė Vyriausybės…
PIRMININKAS. Gerbiamas Valentinai, gal dar kartą paaiškinkite, už ką balsuoja.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas būtent Vyriausybės pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Netriukšmaujame! (V. GURECKIENĖ: „Jūs pasakykite, ką Vyriausybė siūlė.“) Taip, ką siūlė Vyriausybė? Kolegos, netriukšmaukite.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Vyriausybė siūlė būtent įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi dėstomojoje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti keitimo protokolus ir kelių, gatvių perdavimo tvarką, taip pat nurodyti ir vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo tvarką.
PIRMININKAS. Taip, kas už šią nuostatą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, labai didelis triukšmas!
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 46, prieš – 17, susilaikė 23. Vyriausybės nuomonei pritarta.
Kita pataisa Seimo nario K. Masiulio. Kęstuti, norite pristatyti savo pataisą? Ne, komitetas nepritarė, gal atsiimate? (Balsai salėje) Atsiima Kęstutis. Kita pataisa Seimo nario R. Šarknicko. Gerbiamasis kolega Robertai, dėl savo pataisos, norite pristatyti ją? Prašau, 2 straipsnio 1 dalies.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Taip, aš siūlau pritarti, kad tie keliai būtų… kaip bandoma buvo suklaidinti, kad ir savininkų sodų sklypuose būtų asfaltuojama, nieko panašaus, – iki sodų sklypų, kad galėtų atvažiuoti ir greitoji, ir gaisrinė, ir panašus specialus reikalingas transportas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas nepritarė, nes pasiūlymas neproporcingai iškreiptų prioritetų eilę.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame už R. Šarknicko nuomonę, kuriai komitetas nepritarė. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priminsiu, komitetas nepritarė.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 13, prieš – 11, susilaikė 63. Nepritarta. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū.
Dar viena pataisa dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies. K. Masiulio. Prašau, Kęstuti, pristatyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, visos mano pataisos yra susijusios. Jos ėjo į tą pusę, kad faktiškai būtų naikinamos tos bendrijos kaip tokios, maždaug ta linkme. Aš kalbėjau su ministerijos atstove komiteto posėdžio metu, ji sakė, kad ministerija ruošiasi panašias idėjas pateikti ir svarstyti Seime, tai aš manau, tegul jie rengia ir pateikia, negu aš vienas ten bandau pataisyti pataisomis.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Kita įstatymo pataisa Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komitetas pritarė iš dalies. Prašau.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Trumpai, ką siūlė Vyriausybė ir ką ministerija.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Būtent dėl kelių pločio, ne mažiau kaip 4,5 metro inicijuojant naujų kelių formavimą.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti pozicijai – komiteto pritarimui iš dalies? Galime, ačiū. Bendru sutarimu.
Dar viena pataisa Seimo nario kolegos R. Šarknicko. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vienas iš pasiūlymų yra tas, kad prioritetas būtų skiriamas tik sodininkų bendrijoms, kuriose gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau nei 20 % gyventojų. Būtent į tai reikia atkreipti dėmesį, nes ten, kur ne gyvena, o vasaroja, tai tikrai, sutinku, ten tikrai neverta nei rengti urbanistiką ar asfaltuoti ir panašiai. Suteikti tą prioritetą 20 % žmonių, pradėti nuo ten startuoti ir įgyvendinti tuos projektus. Žinoma, ne iš karto, tai būtų kiekvienos savivaldybės reikalas. Kaip matau, kad gali būti ir kitoks balsavimas, prašyčiau socialiai reaguoti į tuos gyventojus, kurie yra deklaravę ir gyvena sodų bendrijose.
PIRMININKAS. Turbūt ne apie tai. Jūs turėtumėte kalbėti apie įstatymo pataisą dėl 2 straipsnio 3 dalies.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Apie sodų sklypus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prašau pagarsinti.
PIRMININKAS. Įrašomi ir sodų sklypai. „Mėgėjų sodų teritorijoje keliai, gatvės turi būti tvarkomi… kaip prireikus ją mėgėjų sodų bendrijai…“ ir pridėta „sodų sklypus“.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, kad pranešėte. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Siūlote balsuoti. Komitetas nepritarė.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas nepritarė, nes valdžios institucijos negali daryti įtakos privataus sklypo užstatymo struktūrai.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame už R. Šarknicko pataisą arba prieš ją. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas jai nepritarė.
Kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 17, prieš – 9, susilaikė 60. Nepritarta. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū.
Toliau. Vėl Seimo nario K. Masiulio. Suprantu, jis atsiima? Ačiū. Toliau kitas pasiūlymas Seimo nario R. Andrikio. R. Andrikis galėtų pakomentuoti? Siūlo papildyti iniciatorių suformuluotomis sąvokomis.
R. ANDRIKIS (LGF). Aš pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei. Kitaip sakant… Gerai, ačiū. Prašau pasakyti komiteto nuomonę.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
R. ANDRIKIS (LGF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Kaip suformuluota čia, taip?
R. ANDRIKIS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys K. Bacvinka, dar viena pataisa. Ar yra K. Bacvinka? Kolega Kęstuti, ar įdėjote kortelę? Nėra, gerai.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gal trumpai pasakykite, kam nepritarė, gerai?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Nepritarė, jo pasiūlymas apie išankstines sąskaitas ir komiteto nuomonė yra nepritarti, nes dėl išankstinių sąskaitų šiuo metu kelia daug ginčų. Įstatymo pakeitimo projektu atsiskaityti už iš anksto nesuderintus darbus būtų sudėtinga.
PIRMININKAS. Gerai. Komitetas nepritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Vėl K. Bacvinka, kurio nėra. Prašau. Valentinas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip pat čia liečia antstolius, sudarant sodų… Taip pat yra komiteto pozicija nepritarti. Neaiškus papildomai siūlomas subjektas, kuriam turi būti pateikiama pažyma apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
PIRMININKAS. Galime? Komitetas nepritarė Kęstučio nuomonei. Galime pritarti komiteto nuomonei, nepritarimui, kitaip sakant? Ačiū, pritariame.
Ir vėl Seimo narys R. Andrikis siūlo 8 straipsnio… R. Andrikis. Kolega Andriki, 8 straipsnio 15… pakeitimas. Jūs siūlote.
R. ANDRIKIS (LGF). Su komiteto nuomone sutinku.
PIRMININKAS. Vadinasi, atsiimate?
R. ANDRIKIS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Yra dar 15 straipsnio 22… Seimo nario P. Gražulio. Nėra Petro. Komitetas nepritarė. Gal iš karto pakomentuosite? (Balsai salėje) Yra. (Balsai salėje) Petras atsiima, pritaria komiteto nuomonei.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Dar viena Seimo nario R. Andrikio pataisa.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. R. Andrikis.
R. ANDRIKIS (LGF). Sutinkame su komitetu.
PIRMININKAS. Sutinka. Ačiū. Ir dar viena Seimo nario R. Andrikio. R. Andrikis. Dar viena pataisa.
R. ANDRIKIS (LGF). Pritariame komitetui, kuris teisingai sprendžia.
PIRMININKAS. Valentinai, pristatykite pataisą. Kam čia…
V. BUKAUSKAS (MSNG). Būtent Seimo nario R. Andrikio pasiūlymas dėl 3 straipsnio 2 dalies. Tai būtų pagal bendrijų pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai joms tenkančių bendrojo naudojimo objektų eksploataciją.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto pritarimui iš dalies? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta. Ir dar viena pataisa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. O kam būtent? Čia labai sunku suprasti. Tobulinti įstatymo projektu nustatomą teisinį… atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktos išvados 1, 5, 6… Aha. Tai jūs pritariate kuriems punktams?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Pritarta dėl Teisės departamento pastabų Nr. 1 ir Nr. 5, nepritarta dėl Teisės departamento pastabos Nr. 6.
PIRMININKAS. Jūs pritarėte Nr. 1, Nr. 5, nepritarėte Nr. 6, taip?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, kitaip sakant, pritarti iš dalies? Visos pataisos. Už nori kalbėti V. Ačienė. Prašom, kolege. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis teisės aktas yra toks senas, priimtas jau 2003 metais, kad verčia kolegas prisiminti net kolūkio laikus. Pasiklausius kai kurių kolegų pasisakymų, tikrai bręsta mintis, kad pats geriausias dalykas yra netvarka – įstatymas faktiškai neveikia ir problemos yra tiesiog nesprendžiamos.
Taigi dabartinis įstatymo projektas būtent ir atsako į daugelį šiuo metu kylančių problemų. Tuo pačiu oponentus noriu patikinti, kad šiame įstatymo projekte nėra tokio dalyko kaip verslo draudimas, draudimas kirpyklų, vaikų darželių ir panašiai. Tikrai šito nėra. Ir būkime biedni, bet teisingi – reikia pripažinti, kad sodo teritorijos jau tampa gyvenamaisiais kvartalais, kad čia nuolat gyvena žmonės ir jie yra tie patys rinkėjai, rinkėjai į savivaldą, ir aš manau, kad savivalda taip pat turi atsisukti į savo nuolat čia gyvenančius gyventojus.
Taigi nematau jokios rizikos ir kokio nors supriešinimo, kad savivalda neprisiims tų kelių ir panašiai. Juo labiau kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą būtent skirti finansavimą šiai daliai. Taigi nebijokime, baubo čia jokio nėra, ir balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tai daugiau nieko negu graudus laiškas savivaldai. Suprantu, kad problema įsisenėjusi, nieko mes nepadarėme ir iš tikrųjų turbūt prie to prisidėjo ir pačios bendrijos, kur netvarkingai statė namus, darė kelius. Šis laiškas nieko nereiškia, tik pasakome, kad dabar, žinote, nevaikščiokite pas mus, nekvaršinkite galvos, dabar kvaršinkite galvą savivaldai. Eikite tenai, jums pasirašys arba nepasirašys ketinimo protokolo. Kas tai yra? Tai ne teisinis aktas, tai ne koks reglamentavimas – paprasčiausiai žmonių dėmesio nukreipimas į savivaldą. Tai ką dabar? Jie visi nueis į savivaldą, sakys: čia parašyta įstatyme, kad galite pasirašyti ketinimo protokolą. Savivalda vėl taip pat sakys: na, žinote, ketinimo protokolas, gal ir galime čia pasišnekėti, bet tam nėra pinigų. Manyčiau, čia tikrai ne tik savivaldos klausimas, tai yra valstybinės reikšmės klausimas. Iš karto reikia spręsti ir kitus dalykus, tai yra ką dabar padarys savivaldybė, gavusi patikėjimo teise tuos kelius, kuomet nuosavybė yra žmonių rankose, o ten parašyta, kad dabar turi suorganizuoti, kad ir gaisrinės privažiuotų, ir greitosios privažiuotų – visi privažiuotų, o tas kelias užstatytas. Tai, savaime suprantama, turbūt reikia ir kitų aktų, kurie reglamentuotų, kaip tą žemę galbūt būtų galima paimti, išpirkti, atpirkti, kad vis dėlto savivaldybės galėtų tvarkytis. Taip pat dar vienas dalykas. Įstatyme buvo tam tikras gudravimas, kuomet kai kas jau suprato, kad dar perduoti ir nuotekas, ir vandentiekį iš tikrųjų būtų labai didelė našta. Bet dabar jau yra patvirtinta, kad ir vandentiekis bus perduotas, ir kanalizacija bus perduota, ir savivaldybėse spręskite. Galiu pasakyti, kad savivaldybė ir be mūsų pamažu sprendžia pagal savo gebėjimus ir pagal savo finansus. Ir dabar jau kai kur vandentiekiai tiesia tinklus, mato, kur apgyvendinta, tačiau be jokio spaudimo ir be jokios mūsų pagalbos. Manyčiau, kad turbūt čia nėra tokių sprendimų, kur mes…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …represiniu būdu galime išspręsti be finansų. Jeigu būtų finansai, būtų numatytos tvarkos, būtų ir kitas reikalas. Aš čia tikrai susitvarkysiu ir šiame procese nedalyvausiu.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš neteisingai užsirašęs, bet pasisakysiu prieš.
PIRMININKAS. Gerai, įskaitysime jus prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). E. Pupinis labai teisingai viską paminėjo. Gerais norais kelias į pragarą klotas yra. Tai reikia ne gerais norais bandyti taisyti chaosą, o iš esmės jį taisyti. Problemų raizgalynė yra didelė, reikėtų jas kardinaliai spręsti. Kardinalus sprendimas – matyt, reikėtų savivaldybėms perimti beveik visą ūkį. Kokiu būdu? Tai ir pinigų kainuotų, ir panašiai, vėlgi čia tik ministerijos gali spręsti. Mūsų tokiu būdu kylantis įstatymas nė kiek neina į priekį, jis tik sukelia iliuziją, kad bus kas nors pataisyta, o iš tikro problemos kaip buvo, taip ir bus nespręstos.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame po svarstymo. Nėra bendros nuomonės. Kas pritaria Sodininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2277, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Balsuojame po svarstymo. Kolegos, labai didelis triukšmas.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 59, prieš – 4, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas… Prašau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl protokolo – aš susilaikiau. Čia mane užkalbino…
PIRMININKAS. E. Pupinis susilaikė.
Darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3 klausimai. Pateikimas. Kviečiu V. Simuliką. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, pirmininke, aš iš tikrųjų labai norėjau padėkoti, nes to įstatymo tikrai laukia labai daug žmonių. Ačiū visiems, balsavusiems už.
15.13 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3929(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 931 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3930(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3931(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Simuliką į tribūną. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektai. Prašau.
V. SIMULIK (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį į faktines aplinkybes, kurios šiandien yra savivaldos rinkimuose. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pareigas arba mandatą, nesuderinamą su savivaldybės tarybos nario mandatu, moka 10 vidutinių atlyginimų užstatą, ir jeigu laimėjęs mandato atsisako, jis netenka šito užstato. Iniciatorių supratimu, labai panašus, analogiškas, veikiantis, jau patikrintas savivaldos rinkimuose mechanizmas galėtų būti naudojamas ir Seimo rinkimuose. Tai yra, kad pilietis, Lietuvos Respublikos pilietis, dalyvaujantis Seimo rinkimuose, pretenduojantis į Seimo nario mandatą, bet jo pareigos nesuderinamos su Seimo nario mandatu, mokėtų užstatą, tą patį, galima ir didesnį, ir laimėjęs Seimo nario mandatą, jeigu jo atsisako, moka tą… na, lieka tas užstatas valstybei. Galėtų būti 10, galėtų būti 15. Čia vaizduotės reikalas ir komiteto narių, jeigu bus pasiūlymui pritarta po pateikimo, diskusijose, nes buvo siūlymų ir šnekų tokių, kad galėtų būti 20 tūkst. eurų ir 30 tūkst. eurų. Iniciatoriai mano, kad tai yra Seimo apsisprendimo teisė.
PIRMININKAS. Kolega J. Razma norėjo dėl vedimo tvarkos, turbūt taip? Ar klausti? Tada jūs klausiate pirmasis. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, su kokia partija jūs planuojate dalyvauti ateities rinkimuose, kad čia reikia kažkokių žvaigždžių, kurios temptų sąrašą, bet paskui galbūt atsisakytų tų mandatų?
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš labai atsiprašau – klausimas ne į temą. (Balsai salėje) Labai gerbiu gerbiamą J. Razmą už gerą humorą, bet klausimas ne į temą. Nepykite.
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, kaip jūs vertintumėte tą faktą, kad šiandien Seimo nariai yra pasidarę sau išskirtines sąlygas dalyvauti politiniame gyvenime ir politinėje erdvėje? Tuo tarpu visi kiti, tai yra tiek savivaldybių tarybų nariai, tiek Europos Parlamento nariai veikia politiniame lauke pagal vieną reguliavimą. Kai tas pats reguliavimas praeitos kadencijos Seimo buvo priimtas ir Seimo nariams, šios kadencijos Seimas prieš savivaldybių tarybų rinkimus pakeitė tą reguliavimą dėl savęs, dėl savęs, būtent tik Seimo narių kategorijos, pakeitė tą reguliavimą. Padarė tokį, kuris atitiktų Konstituciją, nes Teisės departamentas, priimant šitą reguliavimą, buvo pripažinęs, kad toks reguliavimas pažeidžia Konstituciją ir kad išskyrė tik save vienus, o visą kitą politinį spektrą, veikėjus politinio lauko paliko pagal tą reguliavimą, koks ir buvo priimtas iki šiol, kuris, beje, yra prieštaraujantis Konstitucijai.
V. SIMULIK (LVŽSF). Teikėjų vardu ir sakau, kad tikslas yra suvienodinti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nesvarbu, kokias pareigas jie užimtų.
PIRMININKAS. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas kolega, pone Simulikai, ar jums neatrodo, kad eina į rinkimus žmonės, balsuoja žmonės, mobilizuoja visus kitus ir po to apsisprendžia kitaip, ar čia nėra įžeidimas žmonių jausmų, kuriuos kandidatui jie rodė jam einant į rinkimus?
V. SIMULIK (LVŽSF). Nemanau. Manau, kad žmonės nėra akli ar gluši. Jie atsirenka. Manau, kad einant ir į savivaldą… Aš pats dalyvavau sąraše, komandos sprendimas buvo toks. Aš esu komandos lyderis ir nesislepiu už svetimų nugarų. Tiek šiauliečiams, tiek kitiems visą laiką sakiau: meru būsiu, jeigu bus pasitikėjimas, eiliniu tarybos nariu nebūsiu. Nemanau, kad šiauliečiai negirdi, nemato ir nežino, kas yra daroma ir kodėl daroma. Lietuvos Respublikos piliečiai tikrai, manau, išprusę, išsilavinę, ypač tie, kurie eina ir balsuoja.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs, galvodamas apie žmogaus teises ir jas gindamas kaip komiteto pirmininkas, galbūt elgiatės teisingai, bet jeigu galvotume apie tai, ką mums pavyko anoje kadencijoje pasiekti, kad galimai mažiau arba bent jau gyventojų apgaudinėjimas būtų apmokamas ir ganėtinai brangiai – 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių… Čia šiuo atveju įrašyta, kad Europos Parlamento nariai ir merai netenka Seimo nario mandato arba… tai yra tiesiog netenka Europos Parlamento mandato. Sakykite, koks tikrasis yra tikslas norėti, kad Europos Parlamento nariai, siekdami išsaugoti mandatą, vestų sąrašą, apgaudinėtų rinkėjus? Ar jie iš tikrųjų ruošiasi… Gal jūs diskutavote su galimais pretendentais?
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju. Jūsų pradžia buvo labai teisinga, nes mūsų komitetas yra truputį kitoks, kitaip mąstantis ir kitaip žiūrintis į daugelį reiškinių. Mūsų supratimas yra (bent jau teikėjų supratimas), kad sąlygų suvienodinimas yra pagrindinis žmogaus teisių siekiamybės tikslas.
PIRMININKAS. A. Nekrošius. Prašau, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš iš esmės pritariu R. Baškienės nuomonei ir taip pat jūsų norėčiau paklausti, kam konkrečiai būtų taikomos šitos lengvatos, vadinkime taip, dabar Europos Parlamente esantiems nariams?
V. SIMULIK (LVŽSF). Lengvatos niekam nebūtų taikomos. Tai yra bauda, užstatas, kaip jūs norite, taip pavadinkite. Seimas gali priimti, kad tas užstatas bus 20 tūkst., 30 tūkst. eurų. Jeigu tai yra lengvata, jinai brangiai kainuoja. Bet lygiateisiškumo principas prieš įstatymą, prieš Konstituciją… Kolega, aš viską suprantu, ką jūs čia filosofuojate. Lygiateisiškumo principas prieš įstatymą yra visų Lietuvos Respublikos piliečių teisė turėti vienodas žaidimo sąlygas. O žmonės, ar atsirinks, ar neatsirinks, aš manau, atsirinks.
PIRMININKAS. E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Klausimai iš tikrųjų būtų du. Vienas klausimas. Negi jūs iš tikrųjų galvojate, ar mes visi galvojame, kad rinkėjas yra visiškai kvailas, ir įrašę į sąrašą kokią žvaigždę mes jį visą laiką kvailiname, sakome, kad rinkėjai neklysta, ir dedame šauktuką, o paskui sakome – rinkėjai klysta ir jie balsuoja ne už tuos, už ką… O gal rinkėjai ir neklysta, gal jiems ir reikia, kad Europos parlamentaras būtų koks nors jų meras ar savivaldybininkas.
Kitas klausimas. Negi jūs manote, kad Europos parlamentaras negali panorėti vieną dieną būti savivaldos tarybos nariu ar kaip? Aš manau, kad gali. Kas čia blogo? Jeigu gali sportininkai ir menininkai būti sąrašuose ir mes jų nebaudžiame, tai kodėl nubaudžiame Europos parlamentarus?
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėl to, kad galvoju, kad gali norėti ir gali būti, aš dėl to ir ginu tas pozicijas. Aš tokių abejonių neturiu.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jaučiuosi iš tikrųjų nepelnytai prisidėjęs prie šio įstatymo projekto, todėl mano patarėja prašė perduoti jums linkėjimus, kad jūs perduotumėte savo patarėjai, kad jinai kitą kartą nesinaudotų jos aiškinamuoju raštu ir pirminiais metodo duomenimis. Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Techniniai dalykai. Ačiū už pastabą, bet techniniai dalykai, nepykite, ne mano kompetencijos klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių dėl motyvų? (Balsai salėje) Netriukšmaujame! Už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, gerbiama Baškiene, sutinku su jumis, kad rinkėjų apgaudinėti, matyt, nereikėtų ir tokios sąlygos neturėtų būti sudarytos. Praeitos kadencijos Seimas, neatsižvelgdamas į išvadą Teisės departamento, kuris parašė, kad toks reguliavimas automatinio mandato netekimo pažeidžia Konstituciją, per dvi valandas ypatingos skubos tvarka priėmė jūsų registruotas pataisas. Galima diskutuoti, jos gal teisingos, gal ne, rinkėjų apgaudinėjimas – gerai, jeigu nebūtų vieno fakto, kad šios kadencijos Seimas, artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, su jūsų dauguma, aš nežiūrėjau, kaip jūs balsavote, bet, manau, balsavote irgi už, Seimo nariams, tai yra sau, šitą reguliavimą pakeitė ir padarė, kad Seimo narys į savivaldybių tarybas gali kandidatuoti prarasdamas tik 9,5 tūkst. eurų, o kitiems politinio lauko dalyviams, tai yra ne tik Europos Parlamento nariams, bet ir savivaldybių tarybų nariams, jūs palikote reguliavimą tokį, koks buvo iki šiol.
Gerbiama Rima, būkime sąžiningi iki galo ir pasakykime, kad jeigu norėjome pakeisti tą reguliavimą, tai reikėjo jį pakeisti visiems, lygiai taip pat kaip ir priėmėte dėl visų. Beje, teisėkūros procese, čia turbūt jau ir ponia A. Širinskienė nesuklys ir neduos sumeluoti, yra nepaprastai blogai teikti pataisas, pritaikytas vienam ar keliems asmenims. Tą praeitos kadencijos pabaigoje jūs ir padarėte.
Aš noriu informuoti, kad dėl procedūrinių pažeidimų priimant ypatingos skubos tvarka jau ruošiamas skundas ir į Konstitucinį Teismą. Taip, Seimas Seimo nutarimu nepriims to, bet 29 Seimo narių parašus mes tikrai surinksime ir Konstitucinis Teismas galės išaiškinti ir išaiškins tai, ką jau du kartus patvirtino ir Teisės departamentas, kad toks teisinis reguliavimas, kurį jūs siūlėte ir kuris šiandien galioja Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, yra pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MAZURONIS (MSNG). Ir tokias pataisas jūs teikėte.
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors pranešėjas piktinosi mano klausimu, aš neatsitiktinai klausiau, su kokia partija jis ateity sieja savo politinę karjerą. Manau, neatsitiktinai žiniasklaida šituos projektus pavadino V. Uspaskicho projektais, nes iš dabar žinomų tokių teoriškai įmanomų variantų būtent labiausiai tikėtinas V. Uspaskicho noras pratempti sąrašus. Jeigu nedidelė grupelė išeina į Seimą, tai nelabai galbūt norisi atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, tai geriau, žinoma, išsipirkti tą reikalą. Kitaip sakant, projekto iniciatoriai siūlo, kad rinkėjų apgaulę būtų galima išpirkti užstato negrąžinimu.
Aš manau, kad reikia kalbėti ne apie tai, kad būtų sugrąžinta buvusi padėtis, kaip siūlo autoriai, o jeigu reikia dėl savivaldos irgi įvesti reikiamus sugriežtinimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra bendros nuomonės. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3929, Nr. XIIIP-3930, Nr. XIIIP-3931. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas, gerbiami kolegos, pradėtas.
Gerbiami kolegos, už – 11, prieš – 44, susilaikė 37. Nepritarta.
Dabar balsuojame alternatyviai. Tie, kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš, susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas alternatyvus. Už – tobulinti, prieš – atmesti. Balsavimas alternatyvus, kolegos, balsuojame.
Už – 16, prieš – 74. Atmesta. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų Seimas išties savo balsavimu parodė ir, matyt, suprato tikruosius kėslus ir tikruosius norus. O jaunajam kolegai galiu pasakyti tik tiek, kad 2015 metais teikti pasiūlymai, ir jeigu mes visus pasiūlymus, visus įstatymus, kuriuos priėmėme skubos tvarka, tada veikė toks reguliavimas, dabar iš naujo pradėtume peržaisti, tai įeitume į tikrai didelius nesusipratimus. Todėl manau, kad visi žinome tikruosius jūsų tikslus, o kad ateityje galvotume ir matytume situaciją, ir jūs pastebite, kad skuba nedaroma, kad mes iš tiesų labai atsakingai veikiame ir vertiname Konstitucinio Teismo sprendimą… Ir dar. Tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl mano pasiūlymo pasakė, kad jis neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Jurgi Razma, jeigu gausiu pasiūlymą iš Konservatorių partijos, tikrai pasvarstysiu. Bet juokaudamas pasakysiu šia tematika.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, būkime vis dėlto teisingi sau. Buvo priimtas įstatymas ir visais lygiais, tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimuose, tiek Europos Parlamento rinkimuose, galiojo vienodos sąlygos. Jeigu dalyvauji, išrenka ir turi būti ar meru, ar tarybos nariu, ir palieki Seimo nario mandatą. Jūs gi padarėte išimtį prieš Seimo rinkimus, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose Seimo nariai, jeigu neišrenka, tik užstatą palieka valstybės biudžete. Čia nėra garbingas žingsnis. Aš suprantu ir konservatorius, ir valstiečius, ir socialdemokratus, na, kam reikalingas stiprus konkurentas ir oponentas ateinančiuose Seimo rinkimuose, toks kaip V. Uspaskichas?! Nereikalingas. Geriau, kaip sako, nekeiskime įstatymo, padarykime dvejopus standartus. Tai irgi nėra gražu, vis tiek rinkėjai tuos dalykus mato ir supranta.
15.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4001(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu į tribūną… Kitas – darbotvarkės rezervinis 2 klausimas. Į tribūną kviečiu L. Kasčiūną. Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė. Prašau, kolege.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėl esu prieš jus su ta pačia tema, kuria kalbėjomės ryte, tai dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Taigi priminsiu, kad pagal šiuo metu galiojantį kodeksą administracinio poveikio priemonę, draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, gali skirti ne tik teismas, bet ir administracinių nusižengimų bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, tai yra pareigūnas asmeniškai. Taigi dabar policijos pareigūnas gali sulaikyti pilietį sporto ar kitų viešųjų renginių metu ir be teismo sprendimo uždrausti jam lankytis visuose Lietuvos viešuosiuose renginiuose. Pabrėžtina tai, kad ne tik sporto varžybose, bet visuose viešuosiuose renginiuose. Toks draudimas gali trukti nuo vieno mėnesio iki dvejų metų. Šiandien mes taip pat jau po svarstymo pritarėme, Seimas pritarė, išplėsti draudimo galiojimo erdvę ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse ir ten vykstančiuose viešuosiuose renginiuose.
Gerbiamieji, į jus kreipiasi, per šią savaitę į mus visus kreipėsi tikrai stipriausių Lietuvos futbolo ir krepšinio klubų sirgaliai: Marijampolės „Sūduvos“, Alytaus „Dainavos“, Vilniaus „Žalgirio“, taip pat konkuruojantys Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ aistruoliai. Visi jie kreipėsi dėl vieno ir to paties, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose būtų taikomas tik teismo sprendimu. Iš tiesų tos istorijos, kurias teko išgirsti ir kurios buvo nuskambėjusios ir žiniasklaidoje, tikrai verčia kelti klausimą, ar dabar asmeniškai pareigūnų pritaikomos nuobaudos yra adekvačios, proporcingos ir neprieštarauja sveikam protui. Aš tik primenu paskutinį atvejį, kaip jau ir minėjau, kad pakabinus vieną plakatą, raginantį, kad futbolo mačai vyktų ne 14 valandą ar po darbo, du žmonės buvo sulaikyti ir po to vienam iš jų duotas draudimas lankytis viešuosiuose renginiuose Lietuvoje vienus metus, kitam – net dvejus metus. Natūralu, kad tokia situacija verčia mus atsiliepti į tų žmonių lūkestį. Mes dažnai galvodami apie mūsų sirgalius, futbolo ar krepšinio, ar kitų sporto šakų sirgalius, dažnai mąstome stereotipais ir kai kurie iš mūsų galbūt nori šiek tiek pabūti šalia jų per atstumą. Tačiau mes turime suprasti vieną paprastą dalyką – tai yra mūsų visuomenės dalis. Jie kuria palaikymo atmosferą net ir tada, kai komandoms ne tik sekasi, bet ir kai jos pralaimi. Jeigu nebūtų jų, mūsų krepšinio, o ypač futbolo, tribūnos būtų tuščios. Jie palaiko savo komandas ne tik Lietuvoje, bet vyksta su jomis svetur, į atokiausius pasaulio kampelius ir nepaiso to, ar komandos laimi, ar beviltiškai pralaimi. Tai žmonės, kurie žino, kas yra ištikimybė ir garbė. Jie įsipareigoja savo klubų spalvoms, savo vėliavoms, o kartu jie yra įsipareigoję ir Lietuvai. Komandų palaikymas yra jų gyvenimo dalis. Draudimas palaikyti savo komandas – tai sprendimas, kuris atima iš jų dalį gyvenimo.
Kaip ir minėjau, dažnai mes vengiame jų ir stebime juos iš toli. Bet gyvenime gali būti įvairių situacijų, kai mes visi norėtume, kad jų šalia mūsų būtų kuo daugiau. Priminsiu jums vieną labai paprastą istorinį pavyzdį – tai 2014 metų Ukraina. Kai prasidėjo Rusijos agresija Kryme, šalia to buvo bandoma destabilizuoti visą Rytų Ukrainą, kai pačios Ukrainos kariuomenė buvo paralyžiuota, korumpuota ir nesiėmė jokių veiksmų, tada į pirmas gretas stojo savanoriai ir didelę dalį tų savanorių sudarė Ukrainos futbolo komandų gerbėjai, kurie viską metę, metę darbus vyko ginti savo valstybės. Tai buvo momentas, dabar daug kur aprašytas, kai šie žmonės prisidėjo prie savo valstybės nepriklausomybės.
Jie yra mūsų visuomenės dalis, atsižvelkime į jų prašymą, įvertinkime. Čia tik kalbame apie pateikimą. Neišvengiamai turbūt bus paprašyta Vyriausybės išvados, Teisės ir teisėtvarkos komitetas diskutuos, darys klausymus, išgirs įvairių pusių pozicijas ir galės priimti galutinius sprendimus. Todėl aš kviečiu palaikyti mano pataisą, kuri iš principo atspindi tai, ko siekia mūsų sirgaliai, tai yra kad ta nuobauda, draudimas lankytis viešuosiuose renginiuose galėtų būti skirta tik teismo keliu.
Ačiū. Pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkojame. Labai didelis susidomėjimas jūsų teikiamu projektu. Klausti nori devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, iš tiesų jūs užgavote jausmus. Iš tikrųjų aktyvūs žmonės dažnai būna visur aktyvūs. Žinau, kad Sausio 13-ąją Utenos rokeriai važiavo ginti parlamentą su motociklais, bet jie vis tiek važinėja su šalmais, nors gal nusipelnė važinėti be šalmų.
Kitas klausimas, vis dėlto įsivaizduokite jūs save pareigūno vietoje, kai reikia sutramdyti žmones, kurie iš tikrųjų ne visi korektiškai elgiasi, ne visi tik su plakatais, bet ir kėdes laužo, ir panašiai. Ar ne geriau tada būtų nusisukti, nueiti ir sakyti: aš nieko nemačiau, nes jam atsiras tokia privilegija, kad reikės eiti į teismus. Kam matyti? Geriau nusisukti ir bus, kas bus. Nemanote, kad toks siūlymas iš viso paralyžiuos kai kurį darbą vien todėl, kad reikės daug problemų išspręsti po to, jeigu tu užfiksuosi faktą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Edmundai, ačiū už klausimą. Vakarų Europos valstybėse dažnai randama įvairių kitokių sprendimų, na, sakykime, tarp aktyvaus palaikymo grupių ir stadiono administracijos arba klubų, kuriuos jie palaiko, yra tam tikri neformalūs susitarimai, užsibrėžiamos tam tikros raudonos linijos pavyzdžiais, ką gali daryti, ko negali. Tarkim, fajerio uždegimas, ar ne, tai labai gražiai paįvairina palaikymą ir palaikymas tampa turtingesnis. Kai kuriose valstybėse tai yra draudžiama, bet yra susitarimas, kad jeigu tai nekenkia aplinkinių sveikatai, saugumui, jie gali tai naudoti. Ir taip vyksta, sakykime, yra tam tikras nebylus susitarimas.
Kalbant dėl mūsų pareigūnų, na, jokiu būdu – nutraukti tam tikrą konfliktinę situaciją jie gali bet kada ir netgi mano pataisa jiems netrukdys to padaryti. Jie galės tai padaryti tik po to, jeigu jie matys, kad tas pažeidimas buvo rimtas ir vertas to, na, sakykime, draudimo vykti, lankytis sporto renginiuose, jie surinks įrodymus – dabar viskas filmuojama, ir atiduos spręsti teismui. O teismas įvertins, ar tie surinkti įrodymai yra tokio dydžio, kad būtų verti tokių baisių, sakykime, arba tokių sprendimų.
Aš pasakysiu jums pavyzdį. Ką tik visai neseniai vykusiose Portugalijos ir Lietuvos nacionalinio futbolo rinktinių rungtynes nutraukė žmogus, kuris išbėgo į aikštę – norėjo apsikabinti ir nusifotografuoti su K. Ronaldu. Žinote, kokią jis gavo bausmę? 30 eurų. O tie žmonės, kurie pakabino plakatą, kai Alytus žaidė su Vilniaus „Žalgirio“ dubleriais tuščiame stadione, gavo dvejų metų draudimą važiuoti į viešuosius renginius. Tai disproporcija tokiais atvejais yra akivaizdi. Šia prasme reikia turėti instituciją, kuri būtų kiek įmanoma objektyvi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Salėje nematome. Tuomet R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Girdėjau minint mūsų miestą, Alytų, žinau, dzūkai yra tankai ir panašiai. Iš tikrųjų šį jūsų įstatymo pateikimą apibūdinčiau kaip bausti negalima, pasigailėti kažkuria prasme. Iš tikrųjų yra žiauroka, kai dvejus metus negali lankytis už plakatą. Aš galvoju apie šeimą, apie sportą, kultūrą, kai tu gali taisytis, galų gale tu negali su šeima ir vaikais net dvejus metus važiuoti į sporto varžybas. Mes net needukuojame, kad iš tikrųjų tas jaunas tėtis galėtų pasitaisyti, ar ne? Yra toks kompromisinis variantas, ką jūs manote… Aš pritarsiu jūsų pateikimui, bet noriu paklausti. Ką jūs manote apie kompromisinį variantą, kad vietoj dvejų metų būtų skiriama administracinė bauda, ir viskas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš manau, tikrai, Robertai, būtų galima svarstyti tokį pasiūlymą, bet tam reikia pritarti, kad mes galėtume rasti platformą, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų padaryti klausymus šia tema, aišku, jeigu rastų laiko. Taip, iš tikrųjų galima tiesiog palikti baudą, nes, šalia draudimo vykti į renginius, yra ir baudos galimybė. Manau, kad tai būtų adekvačiau ir neatimtume iš žmogaus gyvenimo dalies.
Dar noriu patikslinti – įdomiausia, kad už tam tikrą pažeidimą sporto renginio metu žmogui gali uždrausti lankytis visuose viešuosiuose renginiuose. Aš kalbu ir apie ėjimą į teatrą, į kino teatrą, visa tai, kas tuo apibrėžiama. Gerai jūs sakote, reikia rasti tą aukso vidurį, kad būtų išsaugotas ir tvarkos principas, bet ir teisingumo principas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega sirgaliau, jeigu jūs iš šios garbios tribūnos šiandien garantuotumėte, kad Lietuvos rinktinė nugalės Portugaliją, tai, ko gero, mes čia dauguma pritartume jūsų projektui. Bet kadangi tai kelia abejonių, abejonių yra ir jūsų projekte. Prašom atsakyti: ar nebuvo galima jūsų šitų pasiūlymų sujungti, pasiūlyti su tuo projektu, kurį pristatė šiandien rytą J. Bernatonis, – į Administracinių nusižengimų. Pirma.
Antra. Ar jūs taip nebepasitikite Lietuvos policija, kuri kokybiškai dirba, kad viską norite perduoti tik teismams, kurie ir taip yra apkrauti darbu?
Trečia. Ar neatrodo, kad jūs čia truputį painiojate meilę Lietuvai, meilę komandai su tvarkos siekimu? Mes visi, čia susirinkę, mylime Lietuvą ir komandas, bet, man atrodo, nereikėtų čia tuo spekuliuoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Niekas nespekuliuoja. Aš tiktai žinau, kaip tie žmonės jaučia ir kaip jie mato save šioje valstybėje. Jūs užsiminėte, būtent šiandien vyksta Portugalija – Lietuva, ir niekas turbūt iš mūsų netiki, kad mes galime pasipriešinti portugalams, ar ne? Bet dalis šių žmonių, kurie mūsų prašo balsuoti už šią pataisą, šiandien yra išvykę į Portugaliją už savo pinigus, paėmę atostogų tam, kad palaikytų mūsų nacionalinę rinktinę net ir tokios būklės, kokios rinktinė yra. Mano požiūriu, tokia ištikimybė įrodo, kad tai yra ištikimybė ne tik komandai, bet ir mūsų valstybei.
Dėl sujungimo aš visiškai sutinku. Gal ir bus po šio pateikimo galimybė tą dalyką daryti, svarstyti. Čia priklausys ir nuo komiteto. Gal jie gali dabar priėmimo stadiją šiek tiek pristabdyti viso projekto, kur jis judėjo. Galima greičiau apsvarstyti šitą mano pataisą. Visa tai galima sujungti.
Dabar, žiūrėkite, dėl teismų. Aš visiškai pasitikiu mūsų pareigūnais, tačiau būna situacijų, kad sprendimus veikia simpatijos, antipatijos, kai nėra tiksliai apibrėžtas nusižengimo mastas, nes, pavyzdžiui, į tokius nusižengimus, už kuriuos galima gauti dvejų metų draudimą, įeina, pavyzdžiui, keiksmažodis, kuris gali būti spontaniškai pasakytas, kuris galbūt buvo spontaniškai pasakytas, bet pareigūnas gali tai interpretuoti kaip tam tikrą asmeninį įžeidimą. Aš ir noriu pasakyti, kad geriausia tokiais atvejais, kurie kelia tokius ginčus, surinktus įrodymus nešti į teismą ir teismas spręstų. Iš tikrųjų tų atvejų nebuvo tiek daug, kad čia būtų kokia nors didžiulė apkrova. Mes kalbame apie kelias bendruomenes, kurios susidūrė su trim, keturiais atvejais, kurie, aišku, suintensyvėjo per pastaruosius dvejus metus, kai įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. Šia prasme, aš manau, mums tikrai galima rasti tą pusiausvyrą ir tarp teismų darbo, ir tarp teisingumo principo, kurį reikėtų vykdyti, nes mano pateikti pavyzdžiai, žiniasklaidoje aprašyti pavyzdžiai rodo, kad kartais tos proporcijos ir sveikas protas tikrai neišlaiko tų visų esminių kriterijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų man patinka ta aistra, su kuria jūs pristatote projektus. Aš, priešingai, nei ką tik buvęs kolega, labai sveikinu, kad tokia iniciatyva atsirado, yra proga pasikalbėti. Žiūrėkite, bet kyla tokių klausimų. Aš noriu pasakyti, kad policijos užduotis yra ne riboti kažką. Policijos užduotis yra apsaugoti tuos pačius sirgalius, užtikrinti paties renginio saugumą. Iš tiesų, kai atsiranda atskiri žmonės, kurie tyčia daro destrukcijas, mes galime turėti ir žmonių aukų, mes galime tikrai turėti problemų dėl tokio įstatymo priėmimo.
Mano klausimas vis dėlto yra toks. Ar mes galime galbūt patarti tiems sirgaliams, kurie Alytuje dėl plakatų iškabinimo dvejus metus negali ateiti į rungtynes, skųsti teismui tokius sprendimus kaip neadekvačius? Galima bet kokį sprendimą skųsti teismui. Nesvarbu, kad kodeksas nenumato. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Ar, jūsų nuomone, mes vis dėlto tokiu įstatymu nesukelsime papildomų rizikų, kad policija tiesiog negalės laiku reaguoti operatyviai ir apsaugoti nuo tokių žmonių, kurie iš esmės kelia grėsmę pačiam renginiui?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Vytautai, už klausimus. Atsakysiu labai trumpai į pirmą. Mes dažnai kalbame apie jaunus žmones, studijuojančius kur nors pirmame, antrame, trečiame kursuose. Dabar kaip tik tas Alytaus atvejis, ar ne? Jam irgi sako žmonės: tu gali skųsti teismui. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia pinigus, tai reiškia advokato samdymą, tai reiškia teisinius procesus. Ir tai yra ta žmonių kategorija, kuri galbūt, sakykim, verta būtų, kad pirmiausia galbūt teismas įvertintų ir jau po to būtų tam tikra sankcija, o ne taip, kad dabar kažkas nusprendžia vienasmeniu sprendimu ir po to jis jau teisme už savo pinigus, kurių jis neturi, kurių jis dar neuždirbo, turi įrodinėti, kad jis nekaltas, kad keiksmažodis ar plakatas buvo neįžeidžiantis ar panašiai. Šiuo požiūriu aš galvočiau, kad geriau vis dėlto sukeisti vietomis ir pirma galbūt teismas, po to jau teisingumo vykdymas, o ne pareigūnų sprendimas ir aiškintis jaunam žmogui, kuris tikrai neturi lėšų to daryti teismuose.
O dėl kito klausimo, tai aš tikrai nemanau, kad čia mes ką nors paskatinsime. Jokiu būdu. Čia kaip tik paskatinsime, sakykim, nusibrėžti tam tikras raudonąsias linijas tarpusavyje, tarp sirgalių bendruomenių ir policijos pareigūnų, stadiono administracijos, kas yra įmanoma stadione, kad palaikymas komandai būtų užtikrinamas, ko galbūt nereikėtų daryti. Ir visą laiką nutraukti tam tikrus veiksmus pareigūnai turi teisę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas. Dar leisime A. Kupčinskui. Prašome.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai, gerbiamas kolega. Manau, kad ši nuostata tikrai yra pozityvi, gera, nes Europos konvencija kalba apie brutalų elgesį ir tikrai tuos faktus turėtų nagrinėti teisminės institucijos. Pareigūnai turėtų surašyti tik administracinių nusižengimų protokolą, o jeigu jau yra grubus ir brutalus nusižengimas, tai jau turėtų spręsti teismas. Jūsų išvardinti atvejai ar tiktai patenka į brutalaus elgesio kategoriją, nes, man atrodo, kad ten dalis tikrai yra švelnesnės normos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Būtent. Jūs tiktai patvirtinote, ką aš ir bandžiau visą laiką pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visi žinome, kad įtemptose varžybose kartais ir teisėjai klysta. Šiuo atveju teismas ir teismo sprendimas, atitolęs nuo to meto varžybų įkarščio, kada galėjo būti padarytas vienoks ar kitoks sprendimas, leistų objektyviau įvertinti vieną ar kitą tikrą ar tariamą prasižengimą. Todėl aš manau, kad teisinėje valstybėje turi spręsti ir teisingumą vykdyti teismai. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šitas variantas gerbiamojo L. Kasčiūno šiek tiek tobulintinas. Gal reikėtų suteikti kažkuriam laikotarpiui, mėnesiui, trim mėnesiams, kad pareigūnas, reikėtų svarstyti, turėtų teisę riboti, kiek viešuosiuose renginiuose pažeidėjas negali lankytis. Tačiau tikrai toks ilgas laikotarpis kelia abejonių, kad reikėtų suteikti tokią diskreciją pareigūnui. Ir man nesvarbu, kartais mane kritikuoja, kodėl perimi vieną ar kitą projektą, juk jį teikia konservatoriai? Aš nežiūriu, kas jį teikia, bet ką teikia. Manyčiau, kadangi yra tam tikrų mano pastebėjimų… Po pateikimo tikrai reikia, nors užsirašiau prieš, bet visus raginu po pateikimo pritarti, gal dar galima šitą įstatymo projektą patobulinti, aš tikrai matau tam tikrų, kaip čia, galbūt tam tikrų netobulumų, bet negaliu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai pareikšti. Prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto – Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4001(2) yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nenumatoma.
Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
15.51 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2), Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dabar imsimės kompleksinio rezervinio 1 klausimo – tai Miškų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2) su lydimaisiais projektais Nr. XIIIP-3492(2), Nr. XIIIP-3493(2), Nr. XIIIP-3494(2), Nr. XIIIP-3495(2) ir Nr. XIIIP-3496(2). Svarstymo stadija.
Diskusijoje frakcijos vardu pirmasis kalba A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Išties klausimas vertas tikrai labai plačios diskusijos. Gaila, kad jos nebuvo Seime ilgą laiką. Dar praėjusios Vyriausybės išdiskutuotas projektas, Vyriausybėje buvo organizuota darbo grupė ir jos rezultatas buvo, kad turi egzistuoti 26 sustambintos urėdijos. Pagal pasikeitusią situaciją praėjusios kadencijos pabaigoje tai sulaukė labai nedaug palaikymo ir liko 42, bet staiga šios kadencijos pradžioje suinteresuotos, mano įsitikinimu, grupės pasiekė tai, kad liktų viena urėdija.
Kaip žinote, į urėdijas vadovai buvo atrenkami pasamdytos bendrovės ir buvo paskirti būtent tie žmonės, kuriuos atrinko naujasis paskirtas vadovas, tai yra ponas M. Pulkauninkas, su R. Masiulio rekomendacija, o vadovus į dabartines urėdijas, tuos filialus, atrinko pasamdyta kompanija labai keistu būdu, panašiu, kaip atrenkami vadovai į „Lietuvos energijos“ įmones ir „Lietuvos geležinkelius“.
Tačiau noriu atkreipti kolegų dėmesį, šiandien yra valstybės valdoma įmonė. O iš tiesų komitetas, komiteto pirmininko pavaduotojas ponas S. Gentvilas kreipėsi į EBPO. EBPO Teisės reikalų departamento direktorius N. Bonučis aiškiai atsakė, kad valstybinių įmonių teisių ir korporatyvinių valdymo funkcijų supaprastinimas… tai siūlo EBPO parengti planus, pagal kuriuos valstybinės įmonės, vykdančios ekonominę veiklą, būtų konvertuojamos į ribotos atsakomybės akcines bendroves.
2018 metų sausio mėnesį 42 urėdijos buvo reorganizuotos į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją (VMU). Tikslas buvo didinti veiklos efektyvumą ir ekonominį naudingumą. Tačiau kas nutiko? VMU deleguota funkcija buvo – žaliavinės medienos pardavėju gali būti tik Valstybinių miškų urėdija. Tačiau praėjus dvejiems metams, tai yra 2019 metų pabaigoje, jeigu nepatingėtumėte įeiti į „Baltpoolo“ puslapį, tai elektroninėje medienos prekybos sistemoje yra registruoti 26 subjektai. Tai 26 padaliniai, neturintys jokios teisės prekiauti mediena ir sudaryti sutarčių. Šiandien jie patys nustato kainodarą, patys sudaro sutartis. Kiekvienas padalinys sudaro trumpalaikes, ilgalaikes sutartis. To neleidžia jiems joks teisinis reglamentavimas ir jų turimas… ir neturėjimas būtent to juridinio statuso, kas leistų tai daryti. Tačiau buvęs vadovas gal dėl tos priežasties ir paliko tas pareigas, nes toks neteisėtas veikimas, disponuojant valstybės turtu…
Kolegos, primenu jums Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 3, 7 straipsnius – tai būtent valstybės turto savininkas yra Seimas ir Vyriausybė kartu. Ir tai labai svarbi nuostata. O miškas yra valstybės turtas. Tai šiuo atveju mes dvejus metus leidome neteisėtai disponuoti turtu tiems sukurtiems subjektams, kurie neturi net filialo statuso. Tai apie kokias deleguotas funkcijas mes galime kalbėti? Bet kas blogiausia, kad šitie subjektai, kaip teigia statistika… Štai galėčiau pacituoti „Baltpoolo“ duomenis. Pavyzdžiui, 2019 metų antrasis pusmetis. Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio rajoninis padalinys. Mediena, tai yra lapuočiai, 19,75 euro už kietmetrį, kai gretima Kuršėnų urėdija prekiauja po 21,5 euro, o Joniškio urėdija – po 38 eurus už tą patį asortimentą. Gretimos urėdijos prekiauja perpus mažesnėmis kainomis.
Mes šiandien galime kalbėti apie labai aiškią situaciją, kad visa tai lemia žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų rinkos iškraipymą, valstybės biudžeto praradimus, sukuria terpę manipuliuoti rinka. Dabartinė situacija yra keistina, nes valstybės turtas parduodamas ne rinkos kaina. Turtą parduoda neteisėti pardavėjai, sukuriamos skirtingos konkurencinės sąlygos be jokio racionalaus ir teisėto pagrindo.
Štai turime tokią ten situaciją. Gaila, kad ministras neklauso. Aišku, jis yra naujas, atsakomybė jo yra maža, tačiau mūsų siūlymas atsižvelgti į komiteto (…) reikalavimus ir yra legalizuoti tą neteisėtą dvejų metų veikimą, sukuriant aiškias sąlygas, tai yra akcinė bendrovė ir… taip pat akcinės bendrovės filialus, ir legalizuoti neteisėtą ir greičiausiai nusikalstamą veikimą, prarandant valstybės turtą už parduotą žaliavinę medieną, medienos atliekas ir visa kita.
Dar vienas aspektas, kurį komitetas siūlo, tai yra atsižvelgti į labai svarbų aspektą, kad miškas nėra vien tik ūkinė veikla. Miškas, visų pirma, yra aplinkosauginė, antra, socialinė ir, jeigu galima gauti, dar ir, sakykime, ūkinė veikla, iš kurios biudžetas gali gauti pajamų.
Štai tie pagrindiniai aspektai, ir mes, suklydę ir leidę manipuliuoti valstybės turtu konkurencinėmis sąlygomis, turime atitaisyti šią klaidą. Tačiau interesų grupės, kurias, aš drąsiai galiu teigti… yra veikiamos būtent ministerijos, šiandien veikia kitaip, nemato čia problemų. Aš manau, čia reikalingas atskiras parlamentinis tyrimas, specialiųjų tarnybų tyrimas, kodėl neteisėti subjektai disponuoja valstybės turtu ir daro žalą valstybės pajamoms iš šio miško ūkinės veiklos. Norėčiau atkreipti dėmesį ir pritarti komiteto pateiktam variantui. Ačiū visiems už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad gerbiamas A. Skardžius labai argumentuotai išdėstė esamas problemas. Be abejonės, šis įstatymas, kuris buvo pakeistas valstiečiams atėjus, sukūrus vieną urėdiją, tikrai lūkesčių nepateisino, o sukūrė dar daugiau chaoso, neteisėtumo ir faktiškai savivaliavimo. Ir tikrai reikia iš šios situacijos išeiti.
Matome, kad visuomenėje kyla pasipriešinimas dėl… man dar vienas klausimas kyla, ar laikomasi tų kvotų? Kaip kertami šiandien miškai, girios kertamos saugomose teritorijose? Žmonės yra sunerimę, kad šiandien jokios atsakomybės nei parduodant mišką, nei kertant mišką niekas neprisiima. Ir manau, kad tų kvotų taip pat nesilaikoma.
Todėl, aš manau, labai laiku šiandien yra pateiktos komiteto pataisos, ir raginu visus Seimo narius tikrai pritarti šioms komiteto pataisoms. Tai, kad šioje sferoje labai aktyviai lobistinės grupės darbuojasi, daro įtaką ministrui ir kitiems Seimo nariams, yra ne paslaptis. Pats praeitoje kadencijoje buvau Seimo narys, frakcijos seniūnas, pajutau didžiulį lobistų spaudimą, kad vis dėlto būtų suteiktos didesnės galimybės toms lobistinėms organizacijoms miško sąskaita lobti, nusipirkti pigiau medienos. Bet tai yra visų Lietuvos žmonių turtas ir reikia jį labai atsakingai naudoti. Todėl prašau ir raginu Seimo narius pritarti komiteto pateiktiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Nekrošių. Ar jūs kalbėsite, ar atsisakote? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, mano kaltė, prašokome vieną procedūrą, bet emocijos yra pareikštos. Dabar imsimės (…) procedūrų. Visų pirma turėjo būti pristatyta Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Kviečiu gerbiamą K. Bacvinką ir jūs tada pristatysite visas išvadas, kurias komitetas… Vieną dėl Miškų, o paskui dėl Medžioklės įstatymo, po to.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena, mieli kolegos, o jau vakaras. Aplinkos apsaugos komitetas spalio 9 dieną buvo susirinkęs, svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu, bet po to dar buvo gauta pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Mes pasiūlymus paskui svarstysime. Dabar turėtų būti pateikta išvada papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Gerbiama A. Širinskienė. Ar nėra? Yra, prašom. Čia yra Miškų įstatymo lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pakeitimo įstatymą ir pritarė bendru sutarimu. Tuo metu posėdyje buvo septyni žmonės.
PIRMININKĖ. Ir dėl Žemės įstatymo, projektas Nr. XIIIP-3496(2), lydimasis Žemės įstatymo 100 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia papildomas buvo Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu A. Stančiką. Pateikite išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir balsavimo rezultatai – 6 už. Pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Taigi, kolegos, pagrindiniai lydimieji yra pristatyti. Liko tik Medžioklės, Saugomų teritorijų ir Valstybės turto. Aplinkos apsaugos komitetas – pranešėjas gerbiamas K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, šitiems komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu yra pritarta.
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, dabar, vadovaujant gerbiamam K. Bacvinkai, turėtume eiti pastraipsniui.
16.03 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2) (svarstymo tęsinys)
Miškų įstatymo 1 straipsnis – 2 straipsnio pakeitimas. Yra A. Salamakino, L. Balsio, J. Razmos ir jūsų paties pasiūlymai.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto nuomone…
PIRMININKĖ. Minutėlę. Kas pristatys esmę? Gerbiamas L. Balsys? Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, kolegos. Esmė paprasta – įteisinti girininkijas kaip miškų urėdijų struktūrinį teritorinį padalinį. Po diskusijų komitete mes sutikome, kad būtų taip, kaip komitetas siūlo formuluoti. Tokia ir pataisa.
PIRMININKĖ. Ar yra kas dešimt paremia? O gal sutariame, kadangi aktualu… (Balsai salėje) Visus siūlymus pereisime. Laikykime, kad yra pritarta. Komitetas pritarė iš…
K. BACVINKA (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Iš dalies. Komiteto išvada, kad girininkija – miškų urėdijos struktūrinis teritorinis padalinys. Tokia formuluotė?
K. BACVINKA (LVŽSF). Tikrai taip.
PIRMININKĖ. Šitokia formuluotė?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Ar galima pritarti tokiai formuluotei? Norite balsuoti? (Balsai salėje) Taip. Gerbiami kolegos, prašom susikaupti. Balsuosite. Komitetas yra pritaręs formuluotei, jog girininkija yra miškų urėdijos struktūrinis teritorinis padalinys. Kas remiate komiteto poziciją, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 18, prieš – 27, susilaikė 22. Taigi komiteto formuluotei nėra pritarta.
Ką darome? Čia esminis klausimas, mano supratimu. Darome pertrauką? (Balsai salėje) Ar nereikia, pranešėjau? Einame toliau? (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Čia apibrėžimas yra apie girininkiją, klausimas, bet toliau bus kiti klausimai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai nėra esminis reikalas?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Sakykime, dar nėra tas griaunantis įstatymą… komiteto parengta išvada.
PIRMININKĖ. Dabar, gerbiamieji, koks liks girininkijos apibrėžimas? (Balsai salėje) Kaip komiteto: girininkija – miškų urėdijos struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklos plotas negali viršyti… (Balsas salėje: „Ne, ne, ne…“) Čia pataisa. 1 straipsnio 4 dalis. Aišku. Kaip išdėstyta 1 straipsnio 4 dalyje.
Antras pasiūlymas A. Skardžiaus. Komitetas nepritarė, bet autorius yra atsiėmęs komitete. Taip, sutinkate?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, atsiimu.
PIRMININKĖ. Pritariate. Gerai. Tada yra V. Vingrienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Toliau vėlgi keleto Seimo narių – A. Salamakino, L. Balsio, J. Razmos ir K. Bacvinkos dėl 12 straipsnio 5 dalies 12 punkto. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Čia dabar komiteto nuomonė?
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamas Balsy, pateikti.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mūsų siūlymo esmė yra įteisinti miškų urėdijas kaip Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomas įmones. Toks siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies, ir aš irgi sutinku su tokia formuluote, kokia yra pasiūlyta komiteto. Iš esmės siūlo tą patį, tik su techniniais pataisymais.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto išvada yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarti iš dalies.
Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Motyvas būtų toks, kad miškų urėdijos – tai AB „Lietuvos valstybiniai miškai“ įsteigtos įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymo nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą taikytinuose teisės aktuose nustatytą veiklą. Tai yra dabar būtų neteisėta legalizuoti veikimą, kuris, kaip jau minėjau savo pasisakyme svarstymo metu, atkreipiau dėmesį, kad dvejus metus nuo 2018 metų pradžios veikia neteisėtai, net neįsteigę filialų. Šiuo atveju tas veikimas disponuojant valstybės turtu yra neteisėta ir, sakyčiau, nusikalstama veika, reikalaujanti atskiro teisėsaugos institucijų tyrimo. Štai ta problema ir yra. Todėl čia yra esminė pataisa, ir jeigu jai nepritariama, tai toliau komiteto išvada vargu ar gali būti svarstoma.
PIRMININKĖ. Čia yra komiteto formuluotė?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Po svarstymo. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašau apsispręsti ir balsuoti dėl komiteto redakcijos. Kas palaikote komitetą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 18, prieš – 25, susilaikė 23. Taigi komiteto formuluotei nėra pritarta. Kas… (Balsai salėje) Toliau. Yra siūloma V. Vingrienės pataisa. Komitetas nėra pritaręs, bet prašom pristatyti. (Balsas salėje) Atsiimate.
Toliau keliaujame. 4 dalis… (Balsai salėje) Prašau. Per šoninį mikrofoną – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi visos kitos pataisos yra susijusios tiesiog, jeigu mes dabar balsavome prieš šitą pasiūlymą, tai visi kiti pasiūlymai netenka prasmės, nėra prasmės ir balsuoti toliau.
PIRMININKĖ. Pranešėjau, prašau, jūsų pozicija. (Balsai salėje) Dėl įstatymo gerbiamas K. Bacvinka, kaip pranešėjas, turi teisę nuspręsti ir išreikšti poziciją.
K. BACVINKA (LVŽSF). Mano pozicija, sakyčiau, eiti toliau per visus siūlymus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai toliau pataisų svarstymas netenka prasmės? Taip?
V. GURECKIENĖ. Jos visos susijusios? Ar susijusios?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip.
V. GURECKIENĖ. Susijusios. Vadinasi, pataisų nebėra. Balsuojame po svarstymo.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, pirmininke, esminių pataisų, susijusių su veiklos statusu, ką ir nurodė Konstitucinis Teismas, – apsispręsti dėl veikimo algoritmo, kaip veikia, ar tai valstybės valdoma įmonė, ar tai, sakykim, kita valdymo forma, ar tai akcinė bendrovė, šiuo atveju, taip, tai yra viena iš esminių pataisų. Nors bus dar dėl kai kurių straipsnių kitų pataisų, bet ar verta svarstyti, aš tiesiog klausčiau galbūt komiteto pirmininko tokiu atveju ar pranešėjo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jeigu yra pranešėjo nuomonė, kad toliau nėra dėl ko svarstyti, tada Seimas turi apsispręsti dėl komiteto… (Balsai salėje) Apsispręsti dėl šitos išvados po svarstymo. (Balsai salėje) Na, taip. Ką mes darome po svarstymo, ar pritariame, ar ne?
K. BACVINKA (LVŽSF). Siūlyčiau peržiūrėti dar vieną…
PIRMININKĖ. Motyvai už, prieš. Ačiū, Kęstuti. Ar bus kalbančių? (Balsai salėje) R. J. Dagys. Prašom. Kalba prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes dabar išvis nieko čia nepataisėme. To, ką Konstitucinis Teismas prašė išsiaiškinti, praktiškai beveik nieko nėra ir padaryta. Kokia prasmė toliau to svarstymo? Savo laiku įvykęs sandėris dėl miškų, turime jo pasekmes, gyventojai jau tą seniai įvertino ir ilgai dar vertins šio sandėrio pasekmes. Jeigu jūs nenorite net minimaliai jų pataisyti, tai kokia prasmė tada svarstyti? Tiesiog palikime, kaip yra, kaip dabar yra, jūs vis tiek nieko nekeičiate ir nieko nenorite taisyti, norite, kad toliau ta pati ydinga sistema… Aš siūlau iš viso atmesti šitą projektą ir pradėti svarstyti iš naujo viską.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdžiai matyti, kad interesų, arba lobistų, grupės yra labai įtakingos ir stiprios. Esanti situacija juos tenkina. Labai keistai šį kartą susitarė valstiečiai su konservatoriais, konservatoriai net nedalyvauja balsavime, matyt, irgi stipriai pasikalbėjo su tam tikromis interesų grupėmis. Tačiau manau, kad tikrai visuomenė nurims ir prie šito klausimo reikės grįžti. Patys matote, kas vyksta Lietuvos miškuose, kokiomis kainomis, neturėdami teisės, pardavinėja Lietuvos turtą – medieną. Manau, kad tikrai Seimas turėtų rasti politinės valios ir atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tvarką šitame sektoriuje būtina padaryti. Dabar net komitetas… atrodo, jau komiteto variantui nepritariame, tai tiesiog tegu teikia miškininkai, kurie kerta mišką… akivaizdžiai tą įstatymą, balsuokite už jį. Bet jie jau turi savo įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom susikaupti. Balsuojame, ar… Mano supratimu, lieka tik nuspręsti, kad mūsų svarstymas neteko prasmės. (Balsai salėje) Ne? Pasiūlymai? Prašom tada. Už visą? Ar pritariate komiteto išvadai po svarstymo, ar ne? Nutraukiu balsavimą. (Triukšmas salėje) Per šoninį mikrofoną – ministras K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, noriu, kad būtų aiškumas, nes kolegos dabar klausinėja, diskutuojame. Prašau patikslinti formuluotę. Mes balsuojame už patobulintą komiteto išvadą su atmetimais, kurie buvo padaryti, taip?
PIRMININKĖ. Kadangi mes…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritarti po svarstymo su sprendimais, kurie buvo priimti dėl pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Komitete? Taip jūs formuluojate? Komiteto išvada buvo pateikta dėl miškų urėdijos apibrėžimo. Ir paskutinis balsavimas buvo, kad tik 18 Seimo narių pritarė komiteto išvadai, visi kiti nepritarė. Aš klausiu pranešėjo, ar mes turime toliau svarstyti? Ir dabar nutarėte… Turite spręsti klausimą, ar šitą reikalą toliau tvarkys Aplinkos apsaugos komitetas, ar perduos kitam. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, ne! Gerbiami kolegos, mes dabar turime pritarti arba nepritarti projektui po svarstymo.
PIRMININKĖ. Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip klausimas ir turėtų būti formuluojamas, ar yra pritariama projektui po svarstymo stadijos su visais pasiūlymais, kuriems nepritarta? Nė vienam pasiūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėl kurių Seimas balsavo – arba pritaria, arba ne. Prašau, balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje)
Kolegos, ar galima pritarti po svarstymo su Seime priimtomis pataisomis? (Triukšmas salėje) Mes visų nesvarstėme. (Triukšmas salėje) Gerai, eilės tvarka. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, juk jeigu, svarstant pagrindinio komiteto išvadą, Seimas nepritaria vienam iš pagrindinių komiteto siūlymų, tada stabdomas svarstymas, projektas grąžinamas į komitetą, yra tokia statutinė nuostata. Šiuo atveju viena iš esminių nuostatų ir buvo, kad vietoj vienos urėdijos yra kelios urėdijos – daugiskaita. Tam Seimas nepritarė, todėl pagrindinis komitetas pagal savo veiklos kryptis, įtvirtintas Statute, turi pasiimti tą įstatymo projektą ir vėl nešti į Seimą, o Seimas gali kitam komitetui pavesti tik tada, kai bus atmesta pagrindinio komiteto išvada.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, komiteto išvada buvo pristatyta ir paskui mes pradėjome svarstyti Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir kuriems nepritarė. Tai dabar mes tiesiog turime rezultatą ir turime nuspręsti, ar yra komiteto išvadai pritarta, ar nėra pritarta po svarstymo.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi mes pirmu balsavimu nepritarėme komitetui ir tai yra jau balsavimas įvykęs, siūlau (ir taip turėtų būti), kad šias pataisas arba šį įstatymo projektą turi svarstyti kitas komitetas, o ne šitas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes čia keliose vietose iki galo nepabaigėme. Jeigu pranešėjas manė, kad tai yra esminė nuostata, kuri keičia išvadą, ką jis yra pasakęs, turėjo tada nutraukti svarstymą, atiduoti komitetui. Bet jeigu ne, dar liko pataisos, tai tos pataisos turėjo būti apsvarstytos ir tik tada galima balsuoti už komiteto bendrą išvadą. Mes nepabaigėme procedūros niekaip. Niekaip nepabaigėme. Pabaikime procedūrą ir eisime toliau, viskas.
PIRMININKĖ. Ir duosime stebėjusiems posėdį ramiai iš šalies ir patyrusiems. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, viskas yra teisingai, ką ir siūlė posėdžio pirmininkė. Mums dabar reikia balsuoti už pagrindinę išvadą. Pasiūlymus, kuriuos mes jau svarstėme arba kurių jau nebesvarstėme, nes priėmus sprendimą dėl vieno iš pasiūlymų kiti pasiūlymai nebetenka prasmės… Todėl kviečiu nusiraminti, balsuoti, formuluoti klausimą – kas už tai, kad pritariate išvadai, ir priimsime Seime sprendimą, ar pritariame. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame, ar pritariame komiteto išvadai po svarstymo. Kas pritariate komiteto išvadai po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 9. Tokie rezultatai yra dėl komiteto išvados. Gerbiamieji, lieka antras variantas projekto Nr. XIIIP-3491 be jokių Seimo narių pasiūlymų.
Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Pirmininke, tai dabar jūs aiškiai suformuluokite, ar komitetas pritarė. Ar Seimas pritarė komiteto išvadai, jūs formulavote.
PIRMININKĖ. Taip.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai reiškia, kad šiandien jau turi būti 26 urėdijos ir AB „Lietuvos miškai“. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, šiandien tik svarstymas, ne priėmimas. Mes pritarėme po svarstymo.
Per centrinį mikrofoną – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas vieną kartą jau pasisakė dėl procedūrų, kad buvo pažeistos Seime priėmimo procedūros. Šiandien taip pat, manau, jos pažeistos, nes mes neapsvarstėme visų pasiūlymų. Neapsvarstėme. Todėl šis balsavimas yra nekorektiškas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes pradėjome svarstyti pasiūlymus, nebuvo pritarta ir klausėme pranešėjo. Pranešėjas pasakė: nėra susiję ir nėra prasmės visų svarstyti… Jie visi susiję. (Balsai salėje) Taip. Taigi situacija tokia.
16.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, lydimasis liko… Administraciniai po svarstymo buvo pristatyti, liko… Ar galime bendru sutarimu dėl administracinių, ar balsuoti reikia? Dėkoju.
16.25 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2) (svarstymo tęsinys)
Medžioklės įstatymui po svarstymo ar galime bendru sutarimu, komitetas pritaria? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau balsuoti. Ar bus kalbančių dėl motyvų? Nėra. Prašau balsuoti. Dėl Medžioklės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3493 po svarstymo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 6.
Ir per šoninį mikrofoną – R. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Man regis, kad svarstydami pagrindinį įstatymą mes visiškai įsivėlėme į teisinį nihilizmą, nebeaišku, ką mes priėmėme ir ką mes svarstėme. Aš kviesčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išnagrinėtų visą situaciją, už ką mes balsavome ir ką priėmėme, ir pateiktų savo rekomendacijas Seimui.
16.26 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2). Svarstymas. Komiteto išvada buvo pritarti. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojate? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta.
16.27 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2) (svarstymo tęsinys)
Lydimasis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495. Po svarstymo komitetas yra pritaręs. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
16.27 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat lydimasis Žemės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2). Ar bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Dėkoju. Taigi baigėme su Miškų įstatymu.
16.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIIP-4173 (pateikimas)
Imsimės rezervinio 3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas. Gerbiama I. Šimonytė. Pateikimo stadija.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip žinoma, kadangi Valstybės kontrolė negali audituoti pati savo finansinių ataskaitų, kiekvienais metais Seimas patvirtina audito įmonę, kuri atlieka šį auditą. Buvo, na, pirkimo procedūros, tai yra paskelbtas kvietimas audito įmonėms dalyvauti. Dalyvavo keletas įmonių ir tos, kurios atitiko reikalavimus, buvo išrikiuotos tiesiog mažėjančios kainos tvarka. Pasirinkta įmonė, kuri pasiūlė mažiausią kainą. Įmonė vadinasi „Audito kokybė“, turi patirties, atitinka kitus reikalavimus. Siūlome Seime patvirtinti tiesiog nutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų trumpumą. Klausti niekas nepageidauja. Ar po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Tai yra po pateikimo. Dėkoju.
Siūlomi komitetai. Audito komitetas. Ir svarstymo data… Deja, neturiu pasiūlymo. Kaip jūs manytumėte? Galite ir po savaitės, ar ne? Taigi kitas ketvirtadienis, matyt, būtų 20 diena. Seimo komiteto posėdis, taigi lapkričio 20-oji.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4168 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįšime prie pagrindinės darbotvarkės. Vėl kompleksinis 2-7 klausimas su lydimaisiais įstatymų projektais. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4168. Jį pateiks A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstant įvairias pataisas dėl šio įstatymo, kurį aš apibendrintai gal pavadinsiu Liustracijos įstatymu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pastebėta, kad nėra suderintos dabar galiojančių skirtingų įstatymų nuostatos, todėl yra siūlomi šie įstatymų projektai. Kadangi tai vyko, jei neklystu, daugiau kaip prieš mėnesį, todėl į rudens darbotvarkę nepateko.
PIRMININKĖ. Niekas klausti nepageidauja. Ar po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Svarstymas. Pageidaujančių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritariame.
Ir priėmimas. Motyvų taip pat niekas nepageidauja išsakyti. Taigi prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo papildant ją projektais. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai ir visi pritarė. (Gongas) Seimo nutarimas dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos papildymo projektais Nr. XIIIP-4006, Nr. XIIIP-4007, Nr. XIIIP-4008, Nr. XIIIP-4009 ir Nr. XIIIP-4010 yra priimtas.
16.32 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4006, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4007, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4008, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 36, 37 ir 88 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4009, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4010 (pateikimas)
Prašom pristatyti projektą Nr. XIIIP-4006 ir lydimuosius.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš visus… Čia keli projektai, kadangi jie susiję bendra logika. Kaip ir minėjau, yra kalbama apie tam tikrą įstatymų koliziją, kai jie nėra suderinti tarpusavyje, nes Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš 20 metų, o per tuos metus atsirado ir tos pareigybės taip pat renkamos kaip Europos Parlamento nariai, tiesiogiai renkami merai, kuriems tos nuostatos, įpareigojančios Liustracijos įstatymu politikus deklaruoti, ar jie sąmoningai nevykdė kitų valstybių specialiųjų tarnybų užduočių, netaikomos. Šiuo atveju visuose įstatymuose, kurie čia yra pateikti, tiesiog sulyginamos visos galimybės patikrinti kandidatus, nes kol kas šios nuostatos galiojo tik Seimo nariams. Nei savivaldai, nei kandidatams į Prezidentus, nei kitiems renkamiems pareigūnams tai negaliojo.
Galiu tik pasakyti, kad čia jau kolega Z. Jedinskis buvo VRK užklausęs ir pastebėjęs, kad nuo 2016 metų nebuvo tikrinami kandidatai. Šiuo atveju tiesiog siūloma, kad įstatymuose būtų vienodos sąlygos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti, kaip žinoti, jeigu neatidaryta ta liustracijos dėžė tų žmonių, kurie buvo kagėbistais.
Ir kitas klausimas būtų, ar nederėtų tiems žmonėms, apie kuriuos kokiu nors būdu gaunama informacija ir parašoma, kad jie buvo tokie žmonės… Ar iš viso vertėtų jiems dalyvauti rinkimuose – ar vietos savivaldos, ar Seimo, ar Europos Parlamento? Dėkoju.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, kad šis įstatymas… Kadangi liustracija buvo atliekama savanorišku pagrindu, tai yra 1,5 tūkst. žmonių atėjo prisipažinti, tikrinama, lyginama tik su prisipažinusių asmenų sąrašu, ne su kokiais nors kitais dokumentais. Tos bylos, tam tikru laiku sudarytos VSD prisipažinusių, yra. Yra su kuo palyginti. Jeigu atsirastų kiti dokumentai, matyt, turėtų galioti kitos Liustracijos įstatymo nuostatos dėl patikros pripažinimo, tačiau jau keliolika metų jos faktiškai išsisėmusios, naujų dokumentų tiesiog nebeatsiranda.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas panašus. Iš tikrųjų ar nebus čia daugiau tam tikrų nuobaudų tiems, kurie prisipažino, liustravosi, o tų duomenų dauguma galbūt ir neturėsime. Tai vėlgi, kaip čia?
Ir dar vienas klausimas, kaip čia buvo, kad vis tiek atsiliko? Kaip istorikas gal jūs galėtumėte pasakyti, kodėl taip tendencingai vieniems taip, o kiti, atrodo, politikai… Iš tikrųjų kaip tas klostėsi?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi įstatymas, kaip minėjau, prieš 20 metų buvo priimtas, tie žmonės, kurie atėjo prisipažinti, žinojo, kad jiems viešumas bus taikomas vieninteliu atveju, jeigu jie eis į renkamas pareigas. Kitu atveju valstybė tas garantijas palieka. Šiuo atveju tikrai nereiškia, kad jie nuskriausti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau pasitikslinti, ar priėmus šiuos pasiūlymus kiekvienas kandidatas, kuris bendradarbiavo su kokiomis nors specialiosiomis tarnybomis, savo dalomojoje, reklaminėje medžiagoje, plakatuose privalės nurodyti, kad jis taip darė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir Seimo nariams, kurie pripažinti, tai neužkerta kelio, kaip žinote, kandidatuoti, bet jeigu jie pripažinti, jie turėtų deklaruoti tai rinkimų plakatuose. Tokios praktikos mūsų istorijoje jau buvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai po pateikimo. Ar bus? Taip, paremti siūlymus nori A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad projektas tikrai yra geras, nes vis dėlto jis išsaugo valstybės duotą pažadą tiems, kurie prisipažino, kurie bendradarbiavo su KGB, kita vertus, patikra dėl šios problemos yra žymiai platesnė. Be abejonės, tie, kurie bendradarbiavo ir prisipažino… ir neišlaikė žodžio, ir toliau eina į valdžią, bus deklaruoti viešai kaip bendradarbiavę. Todėl kviečiu balsuoti už. Šiuo momentu tikrai tai yra optimalus variantas.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiami kolegos, motyvai už yra išsakyti. Prieš nėra norinčių. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų. Mes kompleksiškai balsuosime ir už visus lydimuosius. Už projektą Nr. XIIIP-4006, Nr. XIIIP-4007, Nr. XIIIP-4008, Nr. XIIIP-4009 ir Nr. XIIIP-4010.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi po pateikimo šiems įstatymų projektams yra pritarta.
Siūlomi komitetai: dėl projekto Nr. XIIIP-4006 kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-4007 ir dėl visų kitų lydimųjų kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 12 diena.
16.41 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4012 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4012. Kviečiu jį pateikti G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Teikiu įstatymo projektą. Rengdami Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą gavome pastabą iš Teisės departamento. Ir šiuo įstatymo pakeitimu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai būtų numatyti nauji įgaliojimai tvarkyti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Deja, niekas klausti jūsų neužsirašė. Kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Po pateikimo pritarta projektui Nr. XIIIP-4012. Kaip pagrindinis komitetas skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nenumatoma. Svarstymo data – lapkričio 28 diena.
16.42 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4118 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4118. Pateikia mums G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Klausimas yra išties labai buitinis ir paprastas. Kaip žinote, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Vidaus tarnybos statutas, kuris turėjo tam tikrą priedą, reguliavusį ateitį tų žmonių, kurie įsidarbino iki naujojo Vidaus tarnybos statuto. Ir tame įgyvendinimo nuostatų priede yra kalbama apie muitinės pareigūnus. Jų yra dvi grupės. Yra muitinės administracijos darbuotojai, kuriems nustatyta, kad tie, kurie įsidarbino iki naujo Statuto įsigaliojimo, gali dirbti iki 65 metų, tai yra senatvės pensijos realiai gali sulaukti, tuo tarpu muitinės postų pareigūnams, kurių iš tikrųjų šiandien labai trūksta, buvo įrašyta įgyvendinimo nuostata iš anksčiau galiojusio Statuto, kad jie dirba iki 62 metų ir 6 mėnesių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad anksčiau galiojusiame Statute buvo nuostata, kad jie gali dirbti iki 62 metų ir 6 mėnesių, bet taip pat turi teisę teikti prašymą ir pratęsti tarnybą dar trejiems metams – realiai sulaukti senatvės pensijos amžiaus. Tuomet Konstitucinis Teismas nustatė, kad negali būti tarnybose tokių pratęsimų, turi būti nustatytas vienas amžius konkrečiai, todėl buvo paliktas amžius 62 metai ir 6 mėnesiai. Išėjo tokia situacija, kad tie žmonės, kurie įsidarbino muitinės postų pareigūnais ir tikėjosi, kad ten jie galės sulaukti senatvės pensijos amžiaus, dabar, likus dvejiems metams iki senatvės pensijos, yra atleidžiami iš tarnybos. Sakyčiau, kad tokia situacija yra ne visai teisinga. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad šiandien labai trūksta muitinės postų pareigūnų. Yra per 250 tuščių vietų. Ta pareigybė iš tikrųjų nėra labai populiari tiesiog dėl didelių, aukštų reikalavimų. Ten reikia ir aukštojo išsilavinimo, ir fizinio pasirengimo, todėl jaunimas nelabai ją renkasi. Todėl didelė dalis muitinės postų pareigūnų yra būtent tokio amžiaus, apie kurį kalbu šiame įstatyme, ir daugelis iš jų yra tiesiog atleidžiami likus vos keliems metams iki senatvės pensijos, kuomet jiems susirasti naują darbą yra ypač sunku. Mes su kolega S. Šedbaru taip pat darėme susitikimą su muitinės vadovybe ir jie šiam įstatymui pritaria, ir tikrai rastų vietos šiems darbuotojams pasilikti, jų nuomone, įstatymas yra reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Išties labai ačiū, kad jūs pastebėjote šią sudėtingą situaciją muitinėje. Prašau pasakyti, kiek tai paliestų šiandien žmonių ir kaip šiandien tai jau išspręstų problemą? Ar tai yra tik per ilgesnį laikotarpį?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbu apie tuos žmones, kurie įsidarbino iki naujojo Vidaus tarnybos statuto. Tai liečia beveik visus dabar dirbančius darbuotojus, tik logiška kalbėti apie tai, kad dalis jų pasiekia 62 metus ir 6 mėnesius artimiausiu laikotarpiu. Bet, kiek žinau, keliasdešimt pareigūnų planuojama atleisti jau šiais metais, tai tikrai greitesnis priėmimas išspręstų daugelio iš jų problemas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Ar pageidausite kas pareikšti motyvus? Nėra norinčių. Taigi prašom balsuoti dėl Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4118. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4118 yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – gruodžio 17 diena.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4181 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pagrindinę darbotvarkę mes šiandien įveikėme. Liko rezerviniai klausimai. Ir rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-4181 pateikimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę mums jį pateikti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, mieloji kolege. Mieli Seimo nariai, Seimo valdyba, atsiprašau, nebe tą numerį… Kadangi truputį ausis nuo garsaus kai kurių kolegų šauksmo užkrito, tai nebegirdėjau, kuris numeris.
PIRMININKĖ. 4181.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, susiradome. Seimo sprendimas atstatydinti vicepirmininką R. Žemaitaitį reikalauja pakeisti ir Seimo valdybos sprendimą todėl, kad vicepirmininkai yra valdybos nariai. Todėl prašau pritarti ir sumažinti valdybos narių skaičių iš 9 į 8, ir iš valdybos narių išbraukti R. Žemaitaitį.
PIRMININKĖ. Mes kol kas tik išbraukiame vieną R. Žemaitaitį. Valdyba lieka.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau. Tikrai taip, valdyba lieka tokia pati, nes vicepirmininkų skaičius nesikeičia. Taip, dėl skaičiaus, atsiprašau, aš čia persistengiau. (Balsas salėje: „Gera idėja…“)
PIRMININKĖ. Pateikimas yra toks, kad iš valdybos narių yra išbraukiamas R. Žemaitaitis.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Klausiančių nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Pritariame.
Priėmimas. Prašom balsuoti. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti, prašom balsuoti dėl viso nutarimo projekto Nr. XIIIP-4181.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4181) priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4182 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4182. Prašom R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Iš Seniūnų sueigos išbraukiame R. Žemaitaitį ir džiaugiamės, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė yra R. Budbergytė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų taip pat niekas nepageidauja klausti. Niekas nepageidauja reikšti motyvų. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju.
Svarstymas. Kalbančių taip pat nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Ir priėmimas. Taip pat niekas kalbėti nesiruošia. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi nutarimas dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-4182) priimtas. (Gongas)
16.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4165 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4165. Prašom, gerbiamoji Rima, pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gavę opozicinių frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės raštą, kad vietoj kolegos A. Palionio, nes jis kaip ministras yra labai užimtas, sudėtinga jam suderinti darbotvarkę ir dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos darbe… opozicinės frakcijos, kaip ir nustato tvarka, siūlo į Etikos ir procedūrų komisiją P. Čimbarą. Todėl prašau jūsų pritarti Seimo nutarimui, kuriame ir teikiamas pakeitimas, A. Palionį išbraukiant ir įrašant P. Čimbaro pavardę. Linkime sėkmės Etikos ir procedūrų komisijos darbe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Dėkoju.
Ir priėmimas. Motyvų niekas nepageidauja pareikšti. Taigi priėmimo procedūra. Prašau balsuoti dėl nutarimo dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4165, išbraukiant A. Palionį ir įrašant P. Čimbarą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4165) priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Seimo savaitės (2019-11-18–2019-11-22) – 2019 m. lapkričio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko mums savaitės, prasidedančios lapkričio 18 diena, posėdžių darbotvarkės pateikimas. Kviečiu ją pateikti.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, savaitės darbotvarkė buvo patvirtinta Seniūnų sueigoje. Per tą laiką po patvirtinimo yra pasipildžiusi tais projektais, dėl kurių yra surinkti 47 parašai, tai yra privalomi. Tai odontologų klausimai ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai. Toliau Narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės, Farmacijos įstatymo 8 straipsnio įstatymo projektas. Tokie yra.
Toliau yra siūloma (čia kalbu apie pirmąją dieną, tai yra apie antradienį, 19 dieną), po pietų yra numatytas Vyriausybės pusvalandis, ir jam buvo pritarta. Siūlyčiau dėl įtemptos darbotvarkės galbūt atsisakyti ir nukelti tolesniam laikui E. Jankevičiaus pranešimą apie mediacijos ir neteisminių ginčų sprendimo plėtrą Lietuvoje.
O kita darbotvarkė yra tokia, kokia pateikta. Tai yra komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas, ir nemažai tokių. Toliau rytiniame posėdyje bus siekiama patvirtinti Mokslo tarybos pirmininką R. Baroną, bus pristatytas nevyriausybinių organizacijų kandidatas į VTEK’ą – M. Žaltauskas.
Seimo vakariniame posėdyje – komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas, tai yra Baudžiamojo kodekso, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas ir daug Vyriausybės inicijuotų projektų pateikimų. Pateikia ministrai E. Jankevičius, L. Kukuraitis, V. Šapoka, V. Sinkevičius, R. Tamašunienė, R. Karoblis, Ž. Vaičiūnas, K. Mažeika nemažai įstatymų. Tai būtų lapkričio 19 dieną.
O lapkričio 21 dieną, kaip jau žinote, yra biudžeto diena. Pirmasis svarstymas ir susiję įstatymai. Be to, rytinis posėdis baigsis Lietuvos Respublikos Vyriausybės valanda. O popietiniame – taip pat biudžetiniai klausimai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti ir paprašyti. Lapkričio 19 dieną eina nemažai rinkimų įstatymų, todėl norėčiau paprašyti įtraukti taip pat svarstyti įstatymų projektus nuo Nr. XIIIP-3940 iki Nr. XIIIP-3945. Ten buvo neatitiktis Konstitucijai. Mes tai pataisėme ir norėtume su visu paketu jau ateiti į Seimą, o ne kiekvieną kartą atskirai.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad kolegos pritars, kad prašymas teisėtas ir teisingas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gal būtų galimybė kitą ketvirtadienį taip pat įtraukti į priėmimą šiandieną sėkmingai svarstytą Sodininkų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2277(7)?
V. PRANCKIETIS. Suprantu, kad jis yra aktualus, bet ar mes tikrai jam turėsime laiko? Gal mes galėtume po biudžeto svarstymo grįžti prie Sodininkų įstatymo? Ar nesutiktumėte su tokiu pasiūlymu? Ačiū. Matau, kad sutinkate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti savaitės darbų programai bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
Ir Seimo narių… Prieš Seimo narių pareiškimus dar norėčiau patikslinti dėl mūsų rezervinio klausimo, kai mes sprendėme dėl Valstybės kontrolės finansinio audito. Su komiteto pirmininke sutarėme lapkričio 20 dieną, bet tai yra trečiadienis, o Seimo posėdžiai yra ketvirtadieniais. Taigi svarstymo data būtų lapkričio 21-oji. Ne 20 diena, o lapkričio 21-oji, kitos savaitės ketvirtadienis.
16.59 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir Seimo narių pareiškimai. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį antradienį, svarstant Sveikatos draudimo ir Farmacijos įstatymus, aš pasakiau, kad kolegę A. Kubilienę veikia tam tikros plikės ir jinai pakeičia savo nuomonę – komitete balsuoja vienaip, o Seime kitaip. Pasirodo, aš suklydau. Komiteto pirmininkė nuosekliai komitete balsavo už įstatymo projektą, bet kadangi jam buvo nepritarta, tai antras balsavimas buvo grąžinti tobulinti arba atmesti. Aš pažiūrėjau tą išvadą ir padariau klaidą, nes parlamente kolegė A. Kubilienė balsavo prieš siūlymą grąžinti įstatymo projektą tobulinti, vadinasi, jinai nuosekliai balsavo ir komitete, ir parlamente. Padariau klaidą ir jos atsiprašau.
Naudodamasis proga, kolegos, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vardu noriu pasakyti, kad prieš metus mes su delegacija, su buvusia komiteto pirmininke, lankėmės Čekijoje ir susitikome su analogiška komisija. Bandėme aiškintis, kokios jų ir mūsų darbo apimtys. Pasirodo, kad Čekijos parlamente, Senate, per visą kadenciją jie negavo nė vieno Seimo nario skundo vienas ant kito. Nė vieno karto nebuvo Seimo narys apskundęs kito savo kolegos. Pas mus tokių atvejų daugėja. Vakar svarstėme, rodos, penkis ar šešis atvejus. Tie atvejai tokie, kad, pavyzdžiui, vienas kolega pasakė nekorektišką repliką, kitas kolega pagalvojo, kad tą repliką pasakė kitas žmogus – vėl skundas mums. Trečias kolega bandė apibendrinti, vėl nepataikė. Žodžiu, aš manau, kad visais šiais atvejais reikėtų tiesiog prieiti, ką vakar padarė ir kolega A. S. Nausėda komitete, iš karto pripažino, kad jis sakė, iš karto sakė, atsiprašysiu, taip, išsprūdo. Ir jokios problemos nėra. Visaip gali būti politikoje, visaip galime pasakyti, ir aštriau, ir kiečiau, ir švelniau, bet jeigu padarome klaidą, jaučiame, kad pasielgėme neetiškai, aš labai rekomenduoju, tikiuosi, kad komisija pritars, visais tais atvejais geriau prieiti prie kolegos, paklausti, atsiprašyti, paspausti ranką ir tikrai bus mažiau darbo, nes mūsų komisija apkrauta labai dideliu darbu. Tikrai raginu visus kolegas. Galbūt ir mano tas kartus pavyzdys, aš pripažįstu, kad padariau klaidą ir atsiprašau, bet būtų daug mažiau žiniasklaidai, būtų daug mažiau žmonėms priežasčių kartais kaltinti mus įvairiais nebūtais dalykais. Mes juk visi čia esame draugai, visi kolegos. Mus tik skiria galbūt kai kuriais atvejais politinės pažiūros, todėl raginu visus, jeigu ką nors padarėme ne taip, suklydome, ne taip pareiškėme, griežčiau pareiškėme, po minutės, po dviejų, juk visi suprantame, kad padarėme klaidą, prieiti, pašnekėti, paduoti vienas kitam ranką, pasižiūrėti ir nebūtinai problemas, paprastas problemas, žmogiškas problemas spręsti rašant skundą Etikos ir procedūrų komisijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau pareiškimų šiandien neturime. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Taigi lapkričio 14 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero vakaro ir gero savaitgalio, gerbiami kolegos!
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.