2016-05-03

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-266

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: 1. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktus duomenis iki 2017 m. balandžio 1 d.  787,4  tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse. Nuosavybės teisės atkurtos 779,97 tūkst. piliečių į 4,02 mln. ha žemės plotą, tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 99,7 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (99,9  proc., įvertinus žemės plotus, į kuriuos negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo). Liko nuosavybės teises atkurti 7,1 tūkst. piliečiams į 10,6 tūkst. ha žemę, tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose (toliau – žemėtvarkos projektai) 2,3 tūkst. piliečiams 5,7 tūkst. ha plote jau suformuoti grąžintinos žemės, miško sklypai, taip pat šiuo metu rengiamuose žemėtvarkos projektuose apie 1,2 tūkst. piliečių 1,3 tūkst. ha plote projektuojami žemės sklypai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į likusį neatkurtą žemės plotą, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą tikimasi užbaigti iki 2019 m. sausio 1 d. Planuojama, kad per 2017 metus visiems piliečiams, kurie aktyviai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtų suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikalingi žemės sklypai, o per 2018 metus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, kad pagal Tarnybos pateiktus duomenis net 4,2 tūkst. piliečiams į 6,8 tūkst. ha žemę nebus galima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dėl ne nuo Tarnybos priklausančių veiksmų (neveikimo), o dėl pačių piliečių, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę neveikimo: kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, arba atvykę be priežasties nesirenka arba vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, nederina suprojektuotų žemės sklypų ribų ir vietos, net nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidauja gauti žemės nors apie tai, kad privalo nurodyti vietovę, yra informuoti ne kartą. Įvertinant šias aplinkybes, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūloma numatyti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, neveikimo, tinkamai juos informavus, už žemę, turėtą kaimo gyvenamosiose vietovėse, būtų galima atlyginti pinigais. 2. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis, šalies miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,8 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į apie 39,4 tūkst. ha žemės plotą. Miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 90,56 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, tačiau Vilniaus mieste šis skaičius siekia tik 54 proc. Nuosavybės teises liko atkurti 6,6 tūkst. piliečių į 3,7 tūkst. ha žemės plotą. Piliečių pasyvus dalyvavimas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese pasitaiko ir miestuose. Yra žinomų atvejų, kai suformuotų naujų žemės sklypų konkrečiame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius, tačiau piliečiai kviečiami neatvyksta rinktis naujų žemės sklypų arba atvykę reikalauja geresnėje miesto teritorijoje suformuoto naujo žemės sklypo, nors to neįmanoma padaryti. Kadangi miestuose parduoti ar išnuomoti aukcione gali būti tik tokie nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, piliečiams nepasirinkus naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, stabdomas ne tik nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir valstybinės kitos paskirties naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionuose procesas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką miestuose, ar kituose šio įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams miestuose, kai suformuotų naujų žemės sklypų atitinkamame mieste poreikis yra mažesnis, nei savivaldybės pateiktų tokių žemės sklypų skaičius. Atsižvelgiant į tai bei siekiant kuo greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą ir miestuose, siūloma įtvirtinti konkrečius atvejus, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, neveikimo, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinė žemės tarnyba. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) papildyti nauju 2 straipsniu: ,,2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 21 straipsnį nauja 6 dalimi: ,,6. Jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje (jo įpėdiniai), Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima formuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.“ 2. Papildyti 21 straipsnį nauja 7 dalimi: ,,7. Jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų šiame mieste, eilėje įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau eilėje įrašyti piliečiai (jų įpėdiniai) Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę nepasirenka naujų žemės sklypų, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į likusios grąžinti žemės plotą, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nauji žemės sklypai, ar vertę, kai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyti nauji žemės sklypai. 3. Buvusias 21 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9, 10 ir 11 dalimis.“ Buvusį Įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu.

Teikia Seimo nariai:

Andriejus Stančikas

Kazys Starkevičius

Petras Čimbaras

Aurimas Gaidžiūnas

Vytautas Kamblevičius

Bronius Markauskas

Vytautas Rastenis

Juozas Rimkus