Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 293

STENOGRAMA

 

2023 m. birželio 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS

 

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Iš­kart skel­bia­me va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Be abe­jo, re­gist­ra­ci­ja. Tai yra pir­mas veiks­mas. Kol vyks­ta re­gist­ra­ci­ja, pa­gir­siu pa­ties de­ši­niau­sio sek­to­riaus nuo ma­nęs Sei­mo na­rius, ku­rie pa­ro­dė dė­me­sį Sei­mo kon­tro­lie­rei ir jos pro­ble­moms. Be­veik vi­siš­kai už­pil­dy­tas sek­to­rius. Tik­rai pui­ku, kad taip su­pran­ta­me sa­vo pa­rei­gą.

Už­si­re­gist­ra­vo 61 Sei­mo na­rys.

 

14.02 val.

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis

Sei­mo kon­tro­lie­rės Eri­kos Le­o­nai­tės pra­ne­ši­mas

 

Kaip jau ir už­si­mi­niau, va­ka­ri­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – Sei­mo kon­tro­lie­rės E. Le­o­nai­tės trum­pas pra­ne­ši­mas ir at­sa­ky­mai į jū­sų klau­si­mus. Kvie­čiu į Sei­mo tri­bū­ną ger­bia­mą E. Le­o­nai­tę.

E. LEONAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Pir­miau­sia tik­rai no­rė­čiau nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti už su­teik­tą ga­li­my­bę trum­pai pri­sta­ty­ti mū­sų veik­lą, nag­ri­nė­ja­mą pro­ble­ma­ti­ką, tai, ką at­ran­da­me sa­vo veik­lo­je, ir, be abe­jo, at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

Nors kal­bu čia re­a­liai Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio me­tu, iš kar­to no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Sei­mo kon­tro­lie­rių įstai­ga ir aš, kaip Sei­mo kon­tro­lie­rė, ne­sa­me vyk­do­mo­sios val­džios da­lis, ne­sa­me Vy­riau­sy­bės da­lis. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, kad Sei­mo kon­tro­lie­riai yra pa­pil­do­mas teis­mams, tai yra sub­si­dia­rus, žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ga­ran­tas, ku­ris ne­pri­klau­so nei įsta­ty­mų lei­džia­ma­jai, nei vyk­do­ma­jai, nei teis­mi­nei val­džiai.

Mes įgy­ven­di­na­me tris man­da­tus, juos čia ir įvar­di­jau. Tai yra bū­tent, pir­miau­sia, kon­sti­tu­ci­nis man­da­tas, ty­ri­mas skun­dų dėl pik­tnau­džia­vi­mo ir biu­ro­kratizmo. Įgy­ven­din­da­mi šį man­da­tą nag­ri­nė­ja­me in­di­vi­du­a­lius pa­reiš­kė­jų skun­dus, taip pat vyk­do­me ty­ri­mus sa­vo ini­cia­ty­va, vyk­do­me tar­pi­nin­ka­vi­mo pro­ce­dū­ras, tei­kia­me re­ko­men­da­ci­jas.

Ki­ta mū­sų funk­ci­ja yra na­cio­na­li­nė pre­ven­ci­jos ins­ti­tu­ci­ja. Tai yra įgy­ven­di­na­me funk­ci­ją, ku­ri yra pa­ti­kė­ta pa­gal Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­ją prieš kan­ki­ni­mus. Vyk­dy­da­mi šią funk­ci­ją lan­ko­mės už­da­ro­se ins­ti­tu­ci­jo­se, tai yra ka­lė­ji­muo­se, psi­chiat­ri­jos įstai­go­se, so­cia­li­nės glo­bos įstai­go­se, mig­ran­tų re­gist­ra­ci­jos cen­truo­se, žiū­ri­me, ko­kios yra są­ly­gos. Tiks­las yra iden­ti­fi­kuo­ti ri­zi­kas, ku­rios ga­li lem­ti ne­žmo­niš­kų są­ly­gų at­si­ra­di­mą ar­ba žmo­gaus oru­mą že­mi­nan­čių są­ly­gų at­si­ra­di­mą, taip pat at­kreip­ti dė­me­sį į jau esa­mas pro­ble­mas ir tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų ne­ati­ti­ki­mą. Šiuo po­žiū­riu tei­kia­me re­ko­men­da­ci­jas ir vė­liau ben­dra­dar­biau­ja­me su kon­kre­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl jų įgy­ven­di­ni­mo.

Taip pat vei­kia­me kaip na­cio­na­li­nė žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­ja, esa­me ak­re­di­tuo­ti Jung­tinė­se Tau­to­se kaip A ly­gio, tai yra aukš­čiau­sio lyg­mens, ins­ti­tu­ci­ja. Jos kon­teks­te tei­kia­me išva­das, pa­siū­ly­mus, po­zi­ci­jas dėl tei­sės ak­tų pro­jek­tų, po­zi­ci­jas Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, kuo­met gau­na­me to­kį pa­klau­si­mą. Vyk­do­me žmo­gaus tei­sių pa­dė­ties ste­bė­se­ną, ren­gia­me mo­ky­mus, ypač už­da­rų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jams, apie žmo­gaus tei­sė­mis grin­džia­mą po­žiū­rį, ben­d­ra­dar­biau­ja­me su tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, na­cio­na­li­nė­mis, pi­lie­ti­ne vi­suo­me­ne.

Vis dėl­to šian­die­nos sa­vo trum­pą pri­sta­ty­mą no­rė­čiau la­biau­siai su­kon­cen­truo­ti į mū­sų vyk­do­mą kon­sti­tu­ci­nę funk­ci­ją. Jei­gu dėl ki­tų man­da­tų kil­tų klau­si­mų, tai tik­rai esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti.

Da­bar bū­tent tos pro­ble­mos, ku­rios at­si­sklei­džia ti­riant bū­tent skun­dus dėl pik­tnau­džia­vi­mo, dėl biu­ro­kratizmo. Šiek tiek juos taip san­ty­ki­nai su­gru­pa­vau į at­ski­rus blo­kus, pro­ble­mas, ku­rios at­si­sklei­džia mū­sų veik­lo­je, be abe­jo, jos tar­pu­sa­vy­je su­si­pi­na, yra la­bai glau­džiai su­si­ju­sios, bet tie­siog no­rė­čiau gal­būt kiek­vie­ną iš jų iliust­ruo­ti ke­liais prak­ti­niais pa­vyz­džiais. Tai yra vi­sų pir­ma per­dė­tas for­ma­liz­mas, tai, su kuo žmo­gus su­si­du­ria, kuo­met krei­pia­si į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. Ne­re­tai nu­tin­ka taip, kad nors yra už­duo­da­mas kon­kre­tus klau­si­mas, ta­čiau vie­toj at­sa­ky­mo yra pa­tei­kia­mas kon­spek­tas ar kom­pi­lia­ci­ja įvai­rių tei­sės ak­tų pa­va­di­ni­mų, nu­krei­pi­mų į juos ir to kon­kre­taus at­sa­ky­mo žmo­gus iš tie­sų ir ne­gau­na. O tai le­mia ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, ir nu­si­vy­li­mą, ir su­pra­ti­mą, kad jam į klau­si­mą ne­bu­vo at­sa­ky­ta. Tik­rai daž­nai ten­ka ir per tar­pi­nin­ka­vi­mą pra­šy­ti, kad tai bū­tų pa­aiš­kin­ta žmo­gui pri­ei­na­ma, su­pran­ta­ma kal­ba, nes ma­no­me, kad san­ty­ky­je tarp as­mens ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tik­rai ne­rei­kė­tų pre­ziu­muo­ti, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ir tik­rai už­krau­ti tą naš­tą gi­lin­tis ir į skir­tin­gų tei­sės ak­tų san­ty­kį, ir pa­na­šiai, tie­siog rei­kia pa­teik­ti at­sa­ky­mą.

Dėl veiks­mų ne­si­ė­mi­mo. Ma­tyt, kas ir yra tas gry­na­sis biu­ro­kratizmas. Tar­ki­me, ir­gi to­kia si­tu­a­ci­ja, čia bū­tent iš nau­jau­sių ty­ri­mų tą sa­kau, nes tik­rai tų pa­vyz­džių yra daug, bet tie­siog, kad žiū­rė­tu­me, kuo mū­sų ins­ti­tu­ci­ja gy­ve­na pas­ta­ruo­ju me­tu bū­tent kon­sti­tu­ci­nio man­da­to kon­teks­te. Kai as­muo krei­pė­si į Vals­ty­bi­nę te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ją prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir nu­ro­dė, kad vyks­ta ga­li­mai sa­va­va­liš­ka sta­ty­ba po­il­sio pa­skir­ties pa­sta­te pa­jū­ry­je, Šven­to­jo­je, bu­vo gau­tas at­sa­ky­mas, kad sta­ty­to­jas yra pa­tei­kęs de­kla­ra­ci­ją apie sta­ty­bos už­bai­gi­mą, to­dėl joks pa­tik­ri­ni­mas ne­bus at­lie­ka­mas. Kuo­met pra­dė­jo­me ty­ri­mą, vis dėl­to ins­pek­ci­ja at­li­ko pa­tik­ri­ni­mą, nu­sta­tė, kad sta­ty­bos iš tie­sų sa­va­va­liš­kos, ir krei­pė­si į tei­s­mą dėl de­kla­ra­ci­jos apie sta­ty­bos už­bai­gi­mą pa­nai­ki­ni­mo. Čia tie­siog gal­būt to­kia iliust­ra­ci­ja, kaip mes vei­kia­me, kad kar­tais, la­bai daž­nai jau ir skun­do ty­ri­mo me­tu, yra ima­ma­si at­lik­ti tuos veiks­mus, ku­rie grei­čiau­siai ne­bū­tų bu­vę at­lik­ti ki­tu at­ve­ju, nes jau ins­ti­tu­ci­ja sa­vo po­zi­ci­ją pa­reiš­kė­jui kaip ir bu­vo pa­tei­ku­si.

Taip pat yra vie­na jau ne vie­ne­rius me­tus be­si­tę­sian­ti si­tu­a­ci­ja, kuo­met ir šiuo me­tu Vil­niaus mies­to cen­tre vals­ty­bi­nė­je že­mė­je vei­kia mo­ka­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Šią pa­slau­gą tei­kia pri­va­tūs as­me­nys vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. Mū­sų at­lie­ka­mo ty­ri­mo me­tu bu­vo nu­sta­ty­ta, kad Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba yra iš­nuo­mo­ju­si vals­ty­bi­nę že­mę ben­dro­vei sta­ti­nių eks­plo­a­ta­ci­jai, ta­čiau ši ben­dro­vė sub­nuo­mo­jo šią že­mę ir tie sub­nuo­mi­nin­kai tie­siog vyk­do to­kį vi­sai pel­nin­gą ver­slą. Tai­gi ta si­tu­a­ci­ja tę­sia­si. Čia ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad bu­vo pri­pa­žin­ta, kad Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba iš tie­sų ne­vyk­dė vals­ty­bi­nės že­mės nau­do­ji­mo kon­tro­lės, pa­tik­ri­ni­mai ne­bu­vo at­lie­ka­mi ir tik ta­da, kai jau as­me­niš­kai kreip­da­vau­si kaip kon­tro­lie­rė pra­šy­da­ma at­lik­ti tuos pa­tik­ri­ni­mus, tai ta­da jie ir bū­da­vo at­lie­ka­mi. Bu­vo nu­sta­ty­ta, da­bar vyks­ta by­li­nė­ji­ma­sis iš tie­sų dėl tos že­mės kaip ir at­lais­vi­ni­mo. Bet kol kas pri­va­tus par­kin­gas vals­ty­bi­nė­je že­mė­je Vil­niaus cen­tre eg­zis­tuo­ja.

Dar vie­na, gal la­biau ku­rio­zi­nė, si­tu­a­ci­ja su­si­ju­si su, be­je, fi­zi­niu bar­je­ru. Tai bu­vo si­tu­a­ci­ja, ku­rią mums per­da­vė tir­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Pa­reiš­kė­jas, tie­siog tu­rin­tis du že­mės skly­pus ne­to­li Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nio, at­vy­ko į sa­vo skly­pus ir pa­ma­tė, kad jie yra vi­si iš­va­ži­nė­ti ir te­nai, jo skly­puo­se, vyks­ta fi­zi­nio bar­je­ro sta­ty­bos. Apie tai, kad įsta­ty­mu nu­sta­ty­tas ser­vi­tu­tas, apie tai, kad kaž­kas vyks­ta, ji­sai ne­bu­vo in­for­muo­tas. Krei­pė­si į mus, pra­šy­da­mas tie­siog su­ži­no­ti, kas vyks­ta, ir tik jau vyk­dant ty­ri­mą, po 6 mė­ne­sių, po to, kai fi­zi­nis bar­je­ras bu­vo re­a­liai pa­sta­ty­tas, žmo­gus ga­vo spren­di­mus dėl ser­vi­tu­to nu­sta­ty­mo. Ty­ri­mo me­tu pa­aiš­kė­jo, kad iš tie­sų dvi vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, tai yra Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, ne­su­si­ta­rė, ku­ri tie­siog tu­rė­tų in­for­muo­ti, ku­rios yra at­sa­ko­my­bė, sa­kė, nė­ra aiš­kaus re­gu­lia­vi­mo, ir re­zul­ta­tas – nė vie­na ne­in­for­ma­vo. Tai mes siū­lė­me šiek tiek pa­ko­re­guo­ti tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, api­brėž­ti, kad tik­rai ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pri­ima spren­di­mą dėl ser­vi­tu­to nu­sta­ty­mo, ir pri­va­lo pa­reiš­kė­ją su­pa­žin­din­ti, as­me­nį su­pa­žin­din­ti. Kol kas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­ma­to tam po­rei­kio.

La­bai daug for­ma­laus po­žiū­rio pa­vyz­džių su­tin­ka­me ka­lė­ji­muo­se. Iš tie­sų skun­dai iš nu­teis­tų­jų su­da­ro ko­ne di­dži­ą­ją da­lį, jei­gu pro­cen­tiš­kai pa­žiū­rė­tu­me, mū­sų gau­na­mų skun­dų. Kar­tais, de­ja, ga­li­ma tie­siog ma­ty­ti eg­zis­tuo­jan­čią tam tik­rą pro­fe­si­nę ne kul­tū­rą, bet an­ti­kul­tū­rą, kai da­ro­ma tik tai, kas tie­sio­giai nu­ma­ty­ta tai­syk­lė­se, o jei­gu tai ne­nu­ma­ty­ta, tai ir nė­ra da­ro­ma. Kaip pa­vyz­dys bū­tų, tar­kim, ir­gi pas­ta­ruo­ju me­tu iš­nag­ri­nė­ta si­tu­a­ci­ja, kai tik­rai ma­žo ūgio nu­teis­ta­sis pra­šė, kad jam bū­tų įreng­tos ko­pė­tė­lės pa­tek­ti į an­trą lo­vos aukš­tą, ka­dan­gi ant­ras aukš­tas. At­sa­ky­mas bu­vo, kad to­kia funk­ci­ja kaip ko­pė­tė­lių įren­gi­mas nie­kur nė­ra įtvir­tin­ta ir jam rei­kė­tų kreip­tis į me­di­kus, kad bū­tų ar­ba nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas, ar­ba spe­cia­lių­jų po­rei­kių ly­gis, ir ta­da pa­gal tai bū­tų žiū­ri­ma kaip į spe­cia­lų­jį po­rei­kį. Tai mū­sų iš­va­doje, aiš­ku, bu­vo kon­sta­tuo­tas biu­ro­kratizmas ir at­kreip­tas dė­me­sys, kad ge­rai, gal­būt ne­įma­no­ma tei­sės ak­te vis­ko su­ra­šy­ti – ir apie ko­pė­tė­les.

Čia, ma­ty­t, kai tos dis­ku­si­jos vyks­ta apie per­tek­li­nį re­gu­lia­vi­mą ir apie tai, kad kar­tais, at­ro­do, iki ab­sur­do di­dė­ja re­gu­lia­vi­mų skai­čius, tik­rai la­bai liū­di­na tas po­žiū­ris, ku­ris lyg ir rei­ka­lau­ja va iki to­kių smul­kme­nų su­re­gu­liuo­ti, kai tie­siog, at­ro­do, rei­kė­tų pa­im­ti, pa­da­ry­ti. Mes ir­gi at­krei­pė­me dė­me­sį: bet juk nė­ra tei­sės ak­to, ku­ris už­draus­tų tas ko­pė­tė­les įreng­ti tie­siog, kaip sa­ko­ma, be gy­dy­to­jo re­cep­to.

Ki­tas pa­vyz­dys bū­tų su­si­jęs vėl­gi su la­bai for­ma­liu po­žiū­riu. Tai bu­vo su sa­vi­raiš­kos lais­ve su­si­jęs at­ve­jis. Bu­vo ty­ri­mas, vyk­dy­tas ma­no ini­cia­ty­va, kai ga­vau in­for­ma­ci­ją, kad nuo Sa­kart­ve­lo am­ba­sa­dos pri­ei­gų bu­vo nu­rink­ti pro­tes­tuo­to­jų pla­ka­tai su už­ra­šais Sa­ve Mis­ha. Čia reaguojant bu­vo ir tarp­tau­ti­nė kam­pa­ni­ja, skir­ta dė­me­siui at­kreip­ti (ir pro­tes­tui su­reng­ti) į bu­vu­sio Sa­kart­ve­lo pre­zi­den­to M. Sa­a­kaš­vi­lio itin blo­gė­jan­čią svei­ka­tos būk­lę ir drau­di­mą jam iš­vyk­ti, kad gau­tų gy­dy­mo pa­slau­gas, iš ša­lies. Ši­tie pla­ka­tai bu­vo ne­del­siant nu­rink­ti mū­sų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, trak­tuo­jant, mums pa­sa­ky­tas pa­grin­das: tuo bu­vo sie­kia­ma už­kar­dy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą ar­ba nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Nors pla­ka­tas su už­ra­šu #SaveMisha, ma­tyt, ja­me tik­rai ne­bu­vo nei ko­kių nors drau­džia­mų sim­bo­lių, nei vie­šą­ją tvar­ką kaip nors ska­ti­na­ma pa­žeis­ti. Tik­rai ne­ma­tė­me pa­grin­do, ko­dėl rei­kė­tų juos taip sku­biai pa­ša­lin­ti, ir pa­tei­kė­me po­zi­ci­ją, kad vis dėl­to ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tu­rė­tų daž­niau at­kreip­ti dė­me­sį ir į sa­vi­raiš­kos lais­vės rei­ka­la­vi­mus, prie už­sie­nio vals­ty­bių at­sto­vy­bių kaž­kur pa­lik­tų pla­ka­tų ne­trak­tuo­ti vien tik­tai ar­ba kaip šiukš­lių, ar­ba kaip vie­šo­sios tvar­kos po­ten­cia­laus pa­žei­di­mo.

Pas­ku­ti­nis. Ta­da prie ki­to. Nu­sta­ty­tų ter­mi­nų ne­si­lai­ky­mas. Tai, aiš­ku, yra su­si­ję ir ap­skri­tai su ga­na su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Gal­būt Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te tik­rai su­si­du­ria­me su daug iš­šū­kių, kai, pa­vyz­džiui, pa­reiš­kė­jas krei­pė­si dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo, pa­tei­kė vi­sus do­ku­men­tus, ta­čiau po 8 mė­ne­sių gau­na pra­ne­ši­mą, kad trūks­ta dar vie­nos pa­žy­mos, ją pa­tei­kia, ta­da dar po 4 mė­ne­sių gau­na pra­šy­mą iš nau­jo pa­teik­ti vi­sas anks­tes­nes, nes bai­gia­si jų ga­lio­ji­mo ter­mi­nas. Taip, tas kon­kre­tus žmo­gus Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ga­liau­siai ga­vo, bet tam pri­rei­kė pus­an­trų me­tų.

Tau­py­da­ma lai­ką dar po vie­ną pa­vyz­dį iš ki­tų blo­kų. Ins­ti­tu­ci­jų klai­dų naš­tos per­kė­li­mas as­me­nims. Gal­būt ryš­kes­nis pa­vyz­dys bū­tų, kur ir su šiuo me­tu svars­to­mais Ka­dast­ro įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais su­si­jęs, tai yra kad bū­tent Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba rei­ka­la­vo iš as­me­nų sa­vo lėšo­mis at­lik­ti iš vals­ty­bės įsi­gy­tų vals­ty­bi­nės že­mės skly­pų pa­kar­to­ti­nius ka­dast­ri­nius ma­ta­vi­mus, kai pa­aiš­kė­da­vo, kad bū­tent vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų bu­vo at­lik­ti ne­tin­ka­mi, klai­di­nan­tys – tie­siog per­si­den­gę gre­ti­mų­jų skly­pų plo­tai. To­kiais at­ve­jais vi­sa naš­ta klai­dos, vals­ty­bės klai­dos, iš­tai­sy­mo bu­vo per­ke­lia­ma as­me­niui. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad tai le­mia ne­to­bu­las tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, ir bu­vo pa­siū­ly­ta to­bu­lin­ti Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mą. Kiek ži­nau, bū­tent bir­že­lio 15 die­ną yra re­gist­ruo­ti šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, įskai­tant ir tuos, ku­rie šią pro­ble­mą tu­ri spręs­ti. Tik­rai yra la­bai pui­kus pa­vyz­dys iš ben­dra­dar­bia­vi­mo ir iš to, kad į mū­sų pa­ste­bė­tas pro­ble­mas ir į re­ko­men­da­ci­jas bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys.

Ki­ta ver­tus, čia ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ne­re­tai ins­ti­tu­ci­jos pa­čios be mū­sų spau­di­mo, pa­ra­gi­ni­mo kar­tais ir ne­si­i­ma pro­ak­ty­vių veiks­mų, siek­da­mos to­bu­lin­ti ga­lio­jan­tį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą. Ir, pa­vyz­džiui, bu­vo nu­sta­ty­ta pro­ble­ma, kai as­me­nys, sie­kian­tys iš­veng­ti Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos pri­va­lo­mų­jų nu­ro­dy­mų at­lais­vin­ti ne­tei­sė­tai už­sta­ty­tą vals­ty­bi­nę že­mę vyk­dy­mo, ini­ci­juo­da­vo pa­kar­to­ti­nius krei­pi­mu­sis į teis­mą, gin­čy­da­mi ter­mi­nus, pra­šy­da­mi pra­tęs­ti ter­mi­nus, nors iš tie­sų to­kie krei­pi­mai­si net ne­teis­min­gi teis­mams, bet taip bū­da­vo ­vil­ki­na­mas pri­va­lo­mų nu­ro­dy­mų vyk­dy­mas ir tuo­met bu­vo tei­kia­ma re­ko­men­da­ci­ja, kad iš tie­sų ne­pa­grįs­tai ins­pek­ci­ja stab­do tuos nu­ro­dy­mus, ir pa­gal tai bu­vo pa­to­bu­lin­tas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas už­ker­tant ga­li­my­bes pik­tnau­džiau­ti.

Pas­ku­ti­nis pa­vyz­dys – dėl tar­pins­ti­tu­ci­nių gin­čų po­vei­kio – gal­būt ryš­kiau­sias bū­tų, kai dėl ne­su­ta­ri­mų tarp Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos ir Gin­čų ko­mi­si­jos prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ki­lus gin­čui, ar as­muo tu­ri tei­sę gau­ti kor­te­lę, lei­džian­čią sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ne­įga­lio­jo vie­to­je, iš tie­sų tas žmo­gus įsi­suk­da­vo į vi­siš­kai kaf­kiš­ką pro­ce­są: ne­pa­ten­kin­tas Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos spren­di­mu jis jį pri­va­lė­da­vo skųs­ti Gin­čų ko­mi­si­jai, Gin­čų ko­mi­si­ja pa­sa­ky­da­vo, kad jam kor­te­lė tu­ri bū­ti iš­duo­ta, ta­da Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba vėl at­mes­da­vo, o ta­da vis­kas suk­da­vo­si be ga­lo, be kraš­to. Bu­vo mū­sų re­ko­men­da­ci­ja: ini­ci­ja­vo­me tar­pins­ti­tu­ci­nį su­si­ti­ki­mą, sa­kė­me, kad jei iš tie­sų Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ja ma­no, kad Gin­čų ko­mi­si­jos spren­di­mai, įpa­rei­go­jan­tys iš­duo­ti tą ne­įga­lio­jo sta­ty­mo kor­te­lę, yra ne­pa­grįs­ti, jie tu­rė­tų tai gin­čy­ti teis­mui, o ne įvel­ti tie­siog tą žmo­gų į to­kį ne­si­bai­gian­tį… kai jis teis­mui skųs­tis ne­ga­li pa­gal re­gu­lia­vi­mą, bet už­si­su­ka tik­rai to­kia­me kaf­kiš­ka­me ra­te.

Tie­siog pa­bai­go­je no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad mū­sų vei­ki­mo prin­ci­pai yra to­kie, kad pir­miau­sia tai yra at­sto­va­vi­mas žmo­gui san­ty­ky­je su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis, tai yra jo in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas, sie­kis, kad tik­rai bū­tų pa­pras­ta, pri­ei­na­ma kal­ba, kad bū­tų jo pro­ble­ma iš­girs­ta, tai yra ak­cen­tas į pre­ven­ci­ją. Tai vėl­gi ne į tai, kad bū­ti­nai įvar­din­ti tik tai, kas blo­gai, bet vi­sa­da tei­kia­mos re­ko­men­da­ci­jos. Mes sa­ko­me, kad pa­grin­di­nis mū­sų dar­bo re­zul­ta­tas net yra ne tiek pa­baks­no­ti pirš­tu, kur kas nors bu­vo blo­gai, bet ką da­ry­ti, kad tai ne­be­pa­si­kar­to­tų ki­tiems žmo­nėms, ypač ir per tei­sės ak­tų to­bu­li­ni­mų siū­ly­mus, ir ki­tus da­ly­kus, taip pat ben­dra­dar­bia­vi­mą su ins­ti­tu­ci­jo­mis ir įvai­rių mū­sų skir­tin­gų man­da­tų kon­teks­te, kad tų žmo­gaus tei­sių pro­ble­mų, ypač sis­te­mi­nių, bent kaž­kiek su­ma­žė­tų.

Ga­lu­ti­nis tiks­las. Ma­no­me, kad šia pras­me esa­me lyg ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų są­jun­gi­nin­kai, nes ne­no­ri­me ei­ti per tą kon­fron­ta­ci­ją. Svar­bu iš tie­sų su­pras­ti, kad vi­si tu­ri­me ben­drą tiks­lą, kad yra žmo­gaus tei­sių, kaip de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­ma­ti­nio ele­men­to, gy­ni­mas ir kar­tu pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis ir pa­čia vals­ty­be stip­ri­ni­mas, kad bū­tų kuo ma­žiau nu­si­vy­li­mo, na, kuo ma­žiau to, ką iš tie­sų da­bar daž­nai ir ma­to­me vi­suo­me­nė­je. Tiek bū­tų iš ma­nęs. La­bai ačiū. La­bai lauk­siu jū­sų klau­si­mų.

PIRMININKAS. Dė­kui. Yra už­si­ra­šiu­sių klaus­ti. Pir­ma­sis – D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma kon­tro­lie­re, jū­sų įstai­ga prieš tre­jus me­tus, 2021 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį, at­li­ko skun­do ty­ri­mą Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je. Tu­ri­te pa­dė­ties ten ver­ti­ni­mo pa­tir­ties. Va da­bar Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas vėl ga­vo skun­dų iš tos li­go­ni­nės. Ka­dan­gi tu­ri­te pa­tir­ties, gal­būt pri­si­jung­tu­mė­te prie to pro­ce­so, pra­si­de­dan­čio Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te, si­tu­a­ci­jai įver­tin­ti. Ma­to­me, pa­vyz­džiui, Psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­me nu­ro­dy­ta, kad žmo­gus ga­li bū­ti hos­pi­ta­li­zuo­ja­mas, bet ga­li ir ne­bū­ti, jei ne­ke­lia grės­mės ap­lin­ki­nių svei­ka­tai ir gy­vy­bei. At­ro­do, kad taip ir yra. Bet jei­gu teis­mas nu­spren­dė, me­tams ten už­da­rė, ka­da ir kaip čia ga­li­ma per­žiū­rė­ti, kad žmo­gus, ku­riam vi­siš­kai nė­ra rei­ka­lo ten bū­ti, ga­li am­bu­la­to­riš­kai gy­dy­tis na­mie, o jis ten sė­di kaip ka­lė­ji­me. Pas­kui tas lai­kas įra­šo­mas, jei bus nu­teis­tas, į jo įka­li­ni­mo lai­ką. Gal ga­li­me čia pa­ben­dra­dar­biau­ti to­je sri­ty­je, tu­rint min­ty­je jū­sų pa­tir­tį? Ačiū.

E. LEONAITĖ. Man šiuo at­ve­ju, aiš­ku, rei­kė­tų ir kon­kre­čias at­ve­jo de­ta­les ži­no­ti. Iš tie­sų čia mū­sų kaip na­cio­na­li­nės žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­ja, tik­rai psi­chi­kos svei­ka­tos klau­si­mai ir tai, kad as­muo ne­bū­tų ne­pa­grįs­tai lai­ko­mas, hos­pi­ta­li­zuo­ja­mas pri­vers­ti­nai, pri­ski­ria­mi mū­sų man­da­tui. Ta­čiau, sa­kau, čia rei­kė­tų ži­no­ti kon­kre­čią si­tu­a­ci­ją ir tuo­met žiū­rė­ti, per ku­rią pri­ei­gą, ar per skun­do pri­ei­gą, ar per ko­kią nors ki­tą pri­ei­gą, į tai ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti.

PIRMININKAS. To­liau klaus­tų T. To­mi­li­nas, jei­gu bū­tų sa­lė­je. O. Lei­pu­tė yra sa­lė­je ir ga­li pa­klaus­ti. Ne­be­no­ri klaus­ti, jai vis­kas pa­si­da­rė aiš­ku. R. Že­mai­tai­tis ga­lė­tų klaus­ti, jei­gu ne­si­kal­bė­tų su kai­my­nu.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kaip tik dis­ku­tuo­ja­me šia te­ma. Kaip aš sa­kau, ačiū, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, už to­kią pa­skai­tą, bet aš jums tu­riu ki­tą klau­si­mą, jūs te­mos ne­pa­lie­tė­te. Šiuo me­tu kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės, ypač Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, to­kiems vei­kė­jams kaip E. Ja­ki­lai­čiui, A. Ta­pi­nui ir ki­tiems ale vi­suo­me­ni­nin­kams sky­rė pi­ni­gų tai ko­kiems nors vė­lia­vų pir­ki­mams, tai dar ki­tiems pa­na­šiems at­ve­jams. Kaip jūs ma­no­te, ar sa­vi­val­dy­bės, skir­da­mos vi­so­kiau­sio plau­ko vei­kė­jams pi­ni­gų, tei­sin­gai el­gia­si leis­da­mos vals­ty­bės pi­ni­gus? Kal­ba, kad rei­kia pirk­ti vė­lia­vų, kai tuo mo­men­tu Uk­rai­nai mes ga­lė­tu­me nu­pirk­ti, na, ga­lų ga­le vais­ti­nė­lių. Ar ne­tu­rė­tų teik­ti ata­skai­tos, iš kur, kaip jie pir­ko? Kaip pa­aiš­kė­jo, kai „Pe­tys už lais­vę“ bu­vo per­ka­mos kau­kės, pir­ko iš vie­nos įmo­nės, dėl to da­bar vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, ir kau­kes pir­ko du tris kar­tus bran­giau, ne­gu bu­vo pre­kiau­ja­ma pre­ky­bos cen­truo­se, ir pir­ko iš įmo­nės, ku­ri net ne­tu­ri tei­sės vers­tis, na, ne tik vers­tis, bet ji net ne­pre­kia­vo tais da­ly­kais. Kaip jūs, kaip Vals­ty­bės kon­tro­lės at­sto­vė, žiū­ri­te į to­kių sa­vi­val­dy­bių pro­ce­sus?

E. LEONAITĖ. Iš tie­sų aš čia tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad yra du Sei­mo kon­tro­lie­riai. Aš esu at­sa­kin­ga už vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. Ki­ta kon­tro­lie­rė M. Vai­niu­tė dir­ba su sa­vi­val­dy­bė­mis. Tik­rai aš apie sa­vi­val­dy­bių sri­tį ne­la­bai ga­liu ko­men­tuo­ti. Bet, ma­tyt, net jei sa­vi­val­dy­bių sri­ty­je ir dirb­čiau, jū­sų klau­si­mas yra la­biau, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, Vals­ty­bės kon­tro­lės, tai yra aukš­čiau­sio­sios au­di­to ins­ti­tu­ci­jos, sri­tis.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma vals­ty­bės kon­tro­lie­re, no­rė­čiau pa­klaus­ti klau­si­mą dėl Eu­ro­pos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų pa­nau­do­ji­mo. Ar šio­je sri­ty­je yra ko­kių nors pro­ble­mų? Kaip jos spren­džia­mos? Ar nė­ra taip, kad kon­tro­lė kai ku­riais at­ve­jais už­­i­ma to­kią po­zi­ci­ją ne į vals­ty­bės pu­sę, o la­biau sten­gia­si įtik­ti Ko­mi­si­jai, ku­ri gal­būt no­rė­tų su­ma­žin­ti fi­nan­sa­vi­mą ar ką nors pa­na­šaus? Kaip šia­me pro­ce­se vyks­ta tie rei­ka­lai? Ar daug to­kių nu­si­skun­di­mų, ar daug su­ra­šo­te ak­tų dėl ne­tei­sė­to pa­nau­do­ji­mo? Ačiū.

E. LEONAITĖ. Vėl­gi, ma­tyt, tu­riu at­si­pra­šy­ti, aš ne iš Vals­ty­bės kon­tro­lės. Sei­mo kon­tro­lie­rių įstai­ga ti­ria skun­dus dėl pik­tnau­džia­vi­mo, biu­ro­kratizmo, vyk­do­me už­da­rų ins­ti­tu­ci­jų ste­bė­se­ną, vyk­do­me žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­jas. Tie­siog tie au­di­to da­ly­kai iš tik­rų­jų ne­pri­skir­ti mū­sų kom­pe­ten­ci­jai, kad at­lik­tu­me.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, kaip iš tik­rų­jų jūs ver­ti­na­te? Pa­vyz­dys: kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri kon­sti­tu­ci­nę tei­sę į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, jei­gu tas tur­tas yra su­var­žy­tas. Šiuo me­tu Sei­mas, ener­ge­ti­kos mi­nist­ras pri­ėmė dėl vė­jo jė­gai­nių to­kį nu­ta­ri­mą, kad žmo­nių kon­sti­tu­ci­nės tei­sės į ža­los at­ly­gi­ni­mą yra su­var­žy­tos. Ar į jus rei­kia kreip­tis dėl to­kių da­ly­kų, kad jie ne­be­ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jų už to tur­to su­var­žy­mą, ar rei­kė­tų į ko­kias ki­tas ins­ti­tu­ci­jas kreip­tis, kad to­kie da­ly­kai vyks­ta? Ačiū.

E. LEONAITĖ. Jei­gu dėl nor­mi­nio ak­to, jūs sa­kė­te… Tai jei­gu dėl įsta­ty­mo, tai mes tik­rai ne­ga­li­me ko nors pa­keis­ti. Tai yra tei­sė­kū­ros pro­ce­sas ar­ba tai yra Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Dėl Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo tai yra ir­gi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo kom­pe­ten­ci­ja, kaip ir dėl Pre­zi­den­to dek­re­to.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, aš prie­šais jus sė­džiu. Ma­no klau­si­mas la­bai kon­kre­tus. Į jus krei­pė­si mū­sų ben­druo­me­nė, kon­kre­čiai iš Ma­žei­kių bu­vo, iš to re­gio­no, dėl per­lai­do­ji­mo as­mens, ku­ris bu­vo kaip be­na­mis, nors tu­rė­jo sa­vo ka­pus. Po to bu­vo, aiš­ku, ir Sei­mo kon­tro­lie­riaus pa­sta­bų, iš­sa­ky­tų sa­vi­val­dy­bei. Sa­vi­val­dy­bė pa­kei­tė ir sa­vo spren­di­mus, tvar­kas pa­kei­tė. Iš tik­rų­jų bu­vo di­džiu­lė ne­tvar­ka, ta­čiau at­ra­šė jums biu­ro­kratiškai, ne­pri­ėmę jo­kio mo­ty­vuo­to spren­di­mo. Mes to at­sa­ky­mo la­bai il­gai lau­kė­me, ben­druo­me­nė dar ir da­bar ne­su­lau­kia ga­lu­ti­nio spren­di­mo, jau grei­tai bus me­tai. La­bai no­rė­tų­si to ope­ra­ty­vu­mo. Ko­dėl tiek il­gai kar­tais už­trun­ka tie to­kie klau­si­mų svars­ty­mai ir nag­ri­nė­ji­mas, nes ten tik­rai la­bai aiš­kus bu­vo klau­si­mas ir pa­gal­bos į jus bu­vo kreip­ta­si bū­tent dėl biu­ro­kratinio da­ly­ko?

E. LEONAITĖ. Iš tie­sų, kai ėjau į tą po­sė­dį, sa­kiau, kad gal mums abiem kon­tro­lie­rėms – ir sa­vi­val­dy­bių – kar­tu bū­tų ge­rai at­ei­ti, bet aš tik­rai ši­tą klau­si­mą, kaip yra, ga­lė­siu per­duo­ti, nes kiek­vie­na pri­žiū­ri­me sa­vo sri­ties re­ko­men­da­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą. Aš tie­siog per­duo­siu ger­bia­mai M. Vai­niu­tei, kad…

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma kon­tro­lie­re, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (aš čia, ma­nęs ne­ma­to­te) kei­tė įsta­ty­mą prie­globs­čio pra­šy­to­jams, bet jis vis tiek prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Jūs as­me­niš­kai kri­ti­ka­vo­te po­li­ti­kų re­to­ri­ką – esą šiuo me­tu to­kio­mis są­ly­go­mis gy­ve­na tik 17 as­me­nų, kai ku­rie iš jų yra vai­kai. Kaip ver­ti­na­te pa­si­rink­tas prie­mo­nes mig­ra­ci­jos kri­zei su­val­dy­ti? Ar ne­įžvel­gia­te VRM kom­pe­ten­ci­jos sto­kos ir ar ma­to­te re­a­lią grės­mę, kad ir li­ku­sie­ji mig­ran­tai ban­dys pri­si­teis­ti kom­pen­sa­ci­jas?

Ir dar. Pra­šau pri­min­ti, ko­kių veiks­mų jū­sų ins­ti­tu­ci­ja ėmė­si, ma­ty­da­ma sis­te­mi­nius žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus pan­de­mi­jos me­tu? Ačiū.

E. LEONAITĖ. At­sa­kau dėl mig­ra­ci­jos kri­zės val­dy­mo. Tai tik­rai bu­vo pa­kar­to­ti­nai ir vi­sa­da, sa­kė­me la­bai aiš­kiai, aš sa­kiau sa­vo po­zi­ci­ją ga­na aiš­kiai ir at­krei­piau dė­me­sį ir į tas pro­ble­mas, įskai­tant ir dėl da­bar pri­im­tų Vals­ty­bės sie­nos ir jos ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­tai­sų, įtei­si­nan­čių ap­grę­ži­mus, ir dėl ga­li­mos ne­ati­tik­ties, be ki­ta ko, Kon­sti­tu­ci­jai ir įsi­pa­rei­go­ji­mams, ky­lan­tiems iš na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ir mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mams pa­gal Že­ne­vos kon­ven­ci­ją dėl pa­bė­gė­lių sta­tu­so. Pa­na­šu, kad tie­siog po­li­ti­nis spren­di­mas yra pri­im­tas bent jau trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, tai yra tol, kol ati­tin­ka­mi ar tarp­tau­ti­niai teis­mai ­pa­sa­kys, ­pa­teiks sa­vo ver­ti­ni­mą to­kį, koks pri­im­tas. Ta­čiau kar­tu ir­gi tu­riu pa­sa­ky­ti, kad šiek tiek ben­dra­dar­biau­ja­me su Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, jau žiū­ri­me, ban­do­me pa­teik­ti ir kal­bė­tis apie al­ter­na­ty­vas, ką vie­toj to ga­li­ma pa­da­ry­ti. Aiš­ku, tie spren­di­mai, nes jų yra, tie­siog ir­gi kaž­kiek kai­nuo­ja. Čia yra ta­da jau pri­ori­te­tų klau­si­mas, re­sur­sų klau­si­mas, bet tik­rai ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad jų nė­ra. Pa­vyz­džiui, ta pa­ti Švei­ca­ri­ja, ten yra ir­gi di­džiu­lis skai­čius as­me­nų, ku­rie kas­met pa­si­pra­šo prie­globs­čio, ta­čiau yra sis­te­ma, pa­gal ku­rią iš kar­to jau re­a­liai per 10 die­nų yra at­rū­šiuo­ja­ma, kur, ti­kė­ti­na, aiš­kiai ne­pa­grįs­ti, kur, ti­kė­ti­na, aiš­kiai pa­grįs­ti ar tie, dėl ku­rių rei­kia pa­si­gi­lin­ti. Pa­gal tai į­jun­gia­mi ir de­por­ta­ci­jos me­cha­niz­mai. Da­bar mes daž­nai tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kuo­met net jei­gu ma­no­me, kad aiš­kiai ne­pa­grįs­tas pra­šy­mas, ji­sai nag­ri­nė­ja­mas, pa­vyz­džiui, me­tus. Per tą lai­ką žmo­gus jau čia ir dar­bą su­si­ran­da, ir pra­de­da in­teg­ruo­tis. Tu­ri­me ir tų liūd­nų, ir dra­ma­tiš­kų si­tu­a­ci­jų, kai vyks­ta pri­vers­ti­nė de­por­ta­ci­ja jau jam pra­lei­dus tar­si me­tus Lie­tu­vo­je. Tai ne­tu­rė­tų la­bai taip už­si­tęs­ti.

Dėl pan­de­mi­jos iš tie­sų, ka­dan­gi aš tuo­met dar nė­jau šių pa­rei­gų, bet, kiek ži­nau, bu­vo vyk­do­mi ty­ri­mai ir tik­rai kai ku­rios prie­mo­nės tuo me­tu anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės bu­vo pri­pa­žin­tos kaip ne­pro­por­cin­gos. Tas bu­vo da­ro­ma, ypač dėl pri­va­lo­mo ap­gy­ven­di­ni­mo sa­vi­val­dy­bė­se, po to jau ir prie šios Vy­riau­sy­bės.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nė pa­klaus L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­ba die­na. Aš čia. Ger­bia­ma kon­tro­lie­re, jūs pa­mi­nė­jo­te sa­vo pra­ne­ši­me, kad vie­nas iš daž­niau­siai gau­na­mų skun­dų yra, kad vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos lai­ku ne­pa­tei­kia at­sa­ky­mų į pa­klau­si­mus ir taip to­liau. Ma­ža to, aš pa­ti su­si­dū­riau iš tie­sų su ši­ta pro­ble­ma ir su­si­ra­ši­nė­da­ma su mi­nis­te­ri­jo­mis, su ins­ti­tu­ci­jo­mis, nes tie at­sa­ky­mai pa­tei­kia­mi yra ne­iš­sa­mūs.

Do­ku­men­tų ren­gi­mo tai­syk­lė­se nu­ro­dy­ta, ko­kios da­lys tu­rė­tų bū­ti iš­dės­ty­tos, ar ne? Ir vie­na iš svar­bes­nių da­lių yra nu­ro­dy­ti, kaip ga­li­ma bū­tų ap­skųs­ti raš­tą, at­sa­ky­mą, jei­gu jis ma­nęs ne­ten­ki­na. Kai gau­ni, pa­vyz­džiui, iš po­li­ci­jos at­si­sa­ky­mą pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ku­ria­me tik pa­ra­šy­ta, kad at­si­sa­ko pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ne­iš­dės­ty­ti mo­ty­vai ir ne­nu­ro­dy­ta, kaip ga­li­ma jį ap­skųs­ti, tai iš tie­sų ky­la di­džiu­lis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Čia tik vie­ne­ti­niai at­ve­jai.

Ko­kių prie­mo­nių ėmė­tės ar­ba re­ko­men­da­ci­jas tei­kė­te, kad vis dėl­to ša­lin­tu­mė­te to­kius da­ly­kus iš vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų veik­los?

E. LEONAITĖ. Taip, iš tie­sų dir­ba­me ir­gi su to­mis skir­tin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis. Tai, ką jūs pa­sa­kė­te, ap­skun­di­mo tvar­kos ne­nu­ro­dy­mas ir­gi yra gana daž­nas pa­žei­di­mas. Čia at­krei­pia­me ir, jei­gu pri­rei­kia, or­ga­ni­zuo­ja­me su­si­ti­ki­mus. Ir tos pa­čios… Tie­siog po­kal­biai su ins­ti­tu­ci­jų va­do­vais, kad ne­su­pran­ta­me. Kar­tais pa­sa­ko, kad tai yra kai­ta, nes pa­gal Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus tai pri­va­lo bū­ti nu­ro­dy­ta. Vi­siš­kai su­tin­ku, kad tai tik­rai ne vi­sa­da nu­ro­do­ma, ypač, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te la­bai tei­sin­gai, po­li­ci­jos sis­te­mo­je tik­rai tas eg­zis­tuo­ja. Taip pat įka­li­ni­mo įstai­go­se ir­gi daž­nai la­bai su­tin­ka­me ši­tą pro­ble­mą. Tik­rai, sa­kau, šiuo at­ve­ju tai yra tie­siog vėl­gi tie pa­tys po­kal­biai, mū­sų la­bai aiš­kūs pri­mi­ni­mai nuo­la­tos. Taip, mes gau­na­me at­sa­ky­mą, kad bu­vo vi­si su­kvies­ti ta­me kon­kre­čia­me ko­mi­sa­ria­te, bu­vo pa­sa­ky­ta, kad rei­kia taip.

PIRMININKAS. Dė­kui Sei­mo kon­tro­lie­rei. Vi­si pa­klau­sė, kaip tik ide­a­liai spė­jo per nu­ma­ty­tą pus­va­lan­dį. To­liau tę­sia­me dar­bą pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę.

 

14.33 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 121 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2929, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 172, 18, 19, 461, 47, 561 straips­nių, 1 prie­dė­lio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 302 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2930, Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2931, Nekilnojamo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. X-233 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2932 (pateiki­mas)

 

Da­bar be­ne svar­biau­sias šios die­nos pro­jek­tų pa­ke­tas, mo­kes­ti­nių pro­jek­tų pa­ke­tas, čia iš vi­so ke­tu­ri pro­jek­tai. Pir­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2929 ir dar trys ly­di­mie­ji. A. Vyš­niaus­kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du no­rė­čiau pus­va­lan­džio per­trau­kos pa­pra­šy­ti.

PIRMININKAS. Yra pra­šy­mas frak­ci­jos var­du. Bal­suo­ja­me dėl pus­va­lan­džio per­trau­kos.

Už – 35, prieš – 11, su­si­lai­kė 11. Skel­bia­ma pus­va­lan­džio per­trau­ka.

 

14.34 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2933, Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 3, 4, 5 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo II1 sky­riu­mi įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2934, Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 22 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2935 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pa­ke­tas iš da­lies su­si­jęs su tuo, dėl ku­rio pa­skelb­ta per­trau­ka. Tai So­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pa­ke­tas ir du ly­di­mie­ji: pro­jek­tas Nr. XIVP-2933, pro­jek­tas Nr. XIVP-2934 ir pro­jek­tas Nr. XIVP-2935. A. Vyš­niaus­kas vėl dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, taip pat pus­va­lan­du­ko per­trau­kos.

PIRMININKAS. Vėl bal­suo­ja­me, ar skel­bia­ma pus­va­lan­džio per­trau­ka.

Už – 35, prieš – 10, su­si­lai­kė 6. Pus­va­lan­džio per­trau­ka ir dėl šio pa­ke­to.

Bet ne­pra­pul­si­me, tu­ri­me dar daug pro­jek­tų dar­bo­tvarkėje ir ne­tru­kus, už 15 mi­nu­čių, bus ir bal­sa­vi­mo in­ter­va­las. Pre­zi­den­to at­sto­vų dar nė­ra. Na­tū­ra­lu, jie žiū­ri į tą lai­ką, ku­ris bu­vo nu­ma­ty­tas.

 

14.36 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildymo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar pa­gal dar­bo­tvarkę 2-6 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2). Svars­ty­mo sta­di­ja, iš­klau­sy­si­me ko­mi­te­to iš­va­dą. Pra­ne­šė­ja – I. Ha­a­se.

V. Ąžuo­las dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du pra­šo­me per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Pa­kar­to­ki­te.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Iki ki­to po­sė­džio. Ge­rai. Tu­ri­me bal­suo­ti, yra toks siū­ly­mas frak­ci­jos var­du dėl per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

Už – 25, prieš – 34, su­si­lai­kė 1. Yra pa­kan­ka­mas bal­sų skai­čius, kad bū­tų per­trau­ka. Ma­tyt, no­ri­me pa­dir­bė­ti il­giau ket­vir­ta­die­nį. Ką pa­da­ry­si, ga­li bū­ti ir to­kių no­rų.

 

14.37 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2704 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar Pre­zi­den­to pa­teik­tas Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2). Taip pat svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja I. Ha­a­se pa­teiks Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2502. Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam jung­ti­niam įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2502(2) (su­jung­ti pro­jek­tai Nr. XIVP-2502, Nr. XIVP-2661) ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

PIRMININKAS. Dė­kui. Iš­klau­sy­si­me dar vie­ną iš­va­dą – tai Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­da, ku­rią tu­rė­tų pa­teik­ti A. Ged­vi­las. Jo nė­ra. Kas iš Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rių? At­ei­na A. Ged­vi­las. At­si­pra­šau. Pra­šom į tri­bū­ną.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­to spren­di­mas ir pa­siū­ly­mas toks: 6.1 punk­tas, pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms bei siū­ly­ti Sei­mo pa­skir­tam pa­grin­di­niam Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui pro­jek­tą to­bu­lin­ti pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos tei­sės ak­tus, taip pat de­par­ta­men­to, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Bal­suo­si­me per bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą, pra­si­dė­sian­tį po 10 mi­nu­čių.

 

14.40 val.

Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-1889 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2908(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės pro­jek­tas – Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2908(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Juš­ka. Kvie­čia­me ger­bia­mą R. Juš­ką į tri­bū­ną. Dėl iš­va­dos dėl Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo jus kvie­čia­me.

R. JUŠKA (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Tie­sa, aš su­kly­dau pa­mi­nė­da­mas, kad bal­sa­vi­mo in­ter­va­las bus po 10 mi­nu­čių, pa­tiks­li­nu – po va­lan­dos ir 10 mi­nu­čių. Man bū­tų sma­gu ma­ty­ti vi­są va­lan­dą prieš tai čia už­pil­dy­tą sa­lę, bet ką jau pa­da­ry­si. Dėl šio pro­jek­to už pa­si­sa­ky­ti pa­gei­dau­ja A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ko­kie ma­no mo­ty­vai dėl siū­lo­mo Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pa­lai­kant už? Pir­ma, re­gio­ni­nė po­li­ti­ka tu­ri ska­tin­ti re­gio­nų pri­si­tai­ky­mą prie kin­tan­čių tiek eko­no­mi­nės, tiek so­cia­li­nės ap­lin­kos są­ly­gų. To­liau. Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka tu­ri nuo­lat stip­rin­ti kiek­vie­no re­gio­no kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą ir kom­pe­ten­ci­ją. Ji tu­ri ma­žin­ti so­cia­li­nius, eko­no­mi­nius skir­tu­mus tiek tarp re­gio­nų, tiek re­gio­nų vi­du­je.

Re­gio­nų plėt­ros ta­ry­ba yra tas or­ga­nas, ku­ris at­sa­kin­gas už re­gio­nų po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mą, re­gio­nų plėt­rą ir gy­ven­to­jų in­te­re­sų bei po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mą. Ne­sun­ku su­vok­ti, kad gy­ve­ni­mui ne­sto­vint vie­to­je, no­rint tin­ka­mai vyk­dy­ti ma­no pa­mi­nė­tus už­da­vi­nius, rei­kia lai­ku pa­ste­bė­ti kin­tan­čias ap­lin­ky­bes ir ne­del­siant pri­im­ti ati­tin­ka­mus spren­di­mus bei įgy­ven­din­ti rei­kia­mas prie­mo­nes.

Į įsta­ty­mą vis­ko ne­su­ra­šy­si, to­dėl pri­ta­riu siū­ly­mui su­teik­ti tei­ses Re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bai vyk­dy­ti ne tik kon­kre­čiai įvar­din­tas, bet ir ki­tas su šios ta­ry­bos tiks­lų įgy­ven­di­ni­mu su­si­ju­sias funk­ci­jas. Toks pa­kei­ti­mas bū­tent ir leis lanks­čiau adap­tuo­tis prie kin­tan­čių są­ly­gų ir ope­ra­ty­viau spręs­ti su tais po­ky­čiais su­si­ju­sias pro­ble­mas. To­dėl agi­tuo­ju bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau pa­gei­dau­jan­čių pa­si­sa­ky­ti nė­ra. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Vis žiū­riu, dar pre­zi­den­tū­ros pra­ne­šė­jų ne­tu­ri­me, tai tę­si­me klau­si­mus iš to­les­nės dar­bo­tvarkės da­lies.

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mo pa­ke­tas – pro­jek­tai Nr. XIVP-2863…

 

14.43 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1730 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2790(2) (svars­ty­mas)

 

At­si­pra­šau, pra­lei­dau 2-9 klau­si­mą, tai yra Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2790(2). Taip pat svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jų čia ke­le­tas. Pir­miau­sia E. Sa­bu­tis tu­rė­tų pa­teik­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą, bet teks… Ge­rai, jau ma­tau tri­bū­no­je. Pra­šom.

E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Mie­lie­ji ko­le­gos, bir­že­lio 23 die­ną ko­mi­te­tas svars­tė Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2790(2). Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­dai ir pa­siū­ly­ti Sei­mui įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ir dar vie­no ko­mi­te­to iš­va­da. E. Ru­de­lie­nė tu­rė­tų pa­teik­ti Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to iš­va­dą. Nė­ra. Tai, ma­tyt, pir­mi­nin­kas tu­ri jau gel­bė­ti si­tu­a­ci­ją. A. Žu­kaus­kas pa­teiks Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to iš­va­dą dėl šio pro­jek­to.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2790 ir siū­ly­ti Sei­mui jį svars­ty­ti. Ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė V. Ra­ku­tis. Jis nuo­sek­liai, nuo­šir­džiai rū­pi­na­si ka­de­tų li­cė­jų rei­ka­lais, nes kaip tik apie tai yra šis pro­jek­tas. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ži­no­ma, pri­ta­ria­me nuo­sta­toms, pa­kei­čian­čioms įsi­ga­lio­ji­mo tvar­ką dėl aki­vaiz­džių prie­žas­čių, ta­čiau no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į ke­le­tą svar­bių ka­de­tų mo­kyk­las lie­čian­čių ypa­ty­bių. Ka­da mes pa­va­sa­rį svars­tė­me apie tai, kad bū­tų įra­šy­ta į Švie­ti­mo įsta­ty­mą nuo­sta­ta, kad sa­vi­val­dy­bių re­gio­ni­nės ka­de­tų mo­kyk­los, jau ta­da sig­na­li­za­vau apie pro­ble­mas, ku­rios ky­la iš to­kio mo­kyk­los sta­tu­so. Sa­vi­val­dy­bė, nors ir va­do­vau­ja re­gio­ni­nei mo­kyk­lai, nė­ra su­in­te­re­suo­ta spręs­ti spe­ci­fi­nių ka­de­tų mo­kyk­lų pro­ble­mų, tai yra spręs­ti ben­dra­bu­čio klau­si­mo. Šian­dien eg­zis­tuo­jan­čių dvie­jų su pu­se mo­kyk­lų, iš tik­rų­jų tiek Kau­ne, tiek Klai­pė­do­je, ben­dra­bu­čių pro­ble­ma yra vi­siš­kai at­vi­ra. Tų ben­dra­bu­čių ten nė­ra ir, at­ro­do, ne­ža­da at­si­ras­ti. Ko­dėl taip yra? To­dėl, kad sa­vi­val­dy­bei ne­rei­kia tų ben­dra­bu­čių, ben­dra­bu­čiai rei­ka­lin­gi at­va­žiuo­jan­tiems re­gio­no vai­kams, tai yra iš to­les­nių sa­vi­val­dy­bių. Čia yra chro­niš­ka ši­tos mo­kyk­los pro­ble­ma. To­dėl bū­tų la­bai ge­rai, kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas taip, kaip Ed­mun­das ža­dė­jo, vis dėl­to im­tų­si ši­tos pro­ble­mos spren­di­mo ir iš­spręs­tų, ko­dėl sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų tą ben­dra­bu­tį įreng­ti, iš ko­kių lė­šų, nes tas klau­si­mas taip ir li­ko at­vi­ras.

Ki­ta pro­ble­ma, su­si­ju­si su ši­tuo keis­tu sta­tu­su, kai sa­vi­val­dy­bė va­do­vau­ja re­gio­ni­nei mo­kyk­lai, yra di­rek­to­riaus sky­ri­mo pro­ble­ma. Na, di­rek­to­rius, sa­ky­ki­me, Klai­pė­do­je yra, bet Kau­ne šeš­ti me­tai ne­tu­ri­me nuo­lat pa­skir­to va­do­vo, nes sa­vi­val­dy­bei ta mo­kyk­la nė­ra įdo­mi. Ji sa­ko, sa­vi­val­dy­bė, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė, tvir­ti­na, kad tai yra vals­ty­bės rei­ka­las. Bu­vau su­si­ti­kęs su Kau­no ra­jo­no me­ru, mes taip pat ap­ta­rė­me ši­tą si­tu­a­ci­ją, jis ir­gi pa­tvir­ti­no, kad jei­gu mo­kyk­la yra re­gio­ni­nė, tai už jos or­ga­ni­za­ci­ją ir tu­rė­tų at­sa­ky­ti ar­ba vals­ty­bė, ar­ba koks nors re­gio­ni­nės val­džios or­ga­nas. To­dėl rei­kė­tų ne­už­merk­ti akių ir pa­sa­ky­ti, kad vis­kas yra ge­rai, bet rei­kė­tų su­gal­vo­ti, kaip ši­tas spe­ci­fi­nes pro­ble­mas bū­tų ga­li­ma spręs­ti mū­sų tei­si­nės ba­zės pa­grin­du, o jei­gu pa­aiš­kė­tų, kad esa­mos tei­si­nės ba­zės pa­grin­du pro­ble­mų spręs­ti ne­ga­li­ma, rei­kė­tų per­žiū­rė­ti, ar tik­rai sa­vi­val­dy­bė tu­ri va­do­vau­ti re­gio­ni­nei mo­kyk­lai. Čia ga­li­ma ras­ti ar­gu­men­tų ir prieš, ir už, ir taip yra, ir taip yra, bet fak­tas yra vie­nas, kad kai va­do­vau­jan­tis or­ga­nas ne­ati­tin­ka mo­kyk­los sta­tu­so, ky­la to­kių la­bai spe­ci­fi­nių, bet ši­toms mo­kyk­loms la­bai ak­tu­a­lių pro­ble­mų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dė­kui. Mo­ty­vai. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

14.49 val.

Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo Nr. I-599 49 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2909, Pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-2011 5 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2910 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar grįž­ta­me į dar­bo­tvarkę tru­pu­tį at­gal, nes jau su­lau­kė­me Pre­zi­den­to vy­riau­sio­jo pa­ta­rė­jo A. Ka­bi­šai­čio ir jis ga­li pa­teik­ti Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 49 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ly­di­mą­jį pro­jek­tą Nr. XIVP-2910. Kvie­čiu į tri­bū­ną Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją.

A. KABIŠAITIS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 68 straips­nio 1 da­li­mi, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui svars­ty­ti, pir­ma, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 49 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo yra nu­sta­to­mi pro­ku­ro­rų pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tai. Sie­kiant pro­por­cin­gu­mo ir sis­te­miš­ku­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mo, ko­e­fi­cien­tai siū­lo­mi 10 % ma­žes­ni už ati­tin­ka­mo lyg­mens tei­sė­jų. Ir an­tra, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo nu­sta­to­ma, kad šis įsta­ty­mas pro­ku­ro­rams pra­de­da­mas tai­ky­ti nuo šių me­tų spa­lio 1 die­nos.

Tei­kia­mų pro­jek­tų pa­ren­gi­mą pa­ska­ti­no šios prie­žas­tys: pa­grin­di­nės pro­ku­ro­rų funk­ci­jos, nu­sta­ty­tos Kon­sti­tu­ci­jos de­vin­ta­ja­me skir­sny­je „Teis­mas“. Su tei­sin­gu­mo sis­te­ma pro­ku­ro­rus sie­ja ne tik skir­snio pa­va­di­ni­mas. Jiems nu­sta­to­mos ana­lo­giš­kos, kaip ir teis­mams, ne­pri­klau­so­mu­mo ga­ran­ti­jos. Pro­ku­ro­rai vyk­do tei­sin­gu­mo sis­te­mai itin svar­bias funk­ci­jas, ku­rias vyk­dy­da­mi jie klau­so tik įsta­ty­mo. Tai yra or­ga­ni­zuo­ja iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ir jam va­do­vau­ja, pa­lai­ko vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą bau­džia­mo­sio­se by­lo­se, įsta­ty­mu nu­sta­ty­tais at­ve­jais gi­na as­mens, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės tei­ses bei tei­sė­tus in­te­re­sus.

Pa­žy­mė­ti­na, kad ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą ski­ria ir at­lei­džia Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas Sei­mo pri­ta­ri­mu, tai yra ana­lo­giš­ka tvar­ka kaip Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jus ir pir­mi­nin­ką. Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mą, ku­rį Sei­mas pri­ėmė 2023 m. ge­gu­žės 25 d., Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir spe­cia­li­zuo­tų teis­mų tei­sė­jams, žval­gy­bos pa­rei­gū­nams ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nams pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nis dy­dis tai­ko­mas jau nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos. Tai są­ly­gos žen­klų šių pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio pa­di­dė­ji­mą. Įsi­ga­lio­jus mi­nė­tai nuo­sta­tai, ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro dar­bo už­mo­kes­tis, ne­pai­sant jo tu­rimo sta­žo, bus net ke­liais šim­tais eu­rų ma­žes­nis už bet ku­rio Lie­tu­vos apy­lin­kės, tai yra že­miau­sios gran­dies, teis­mo tei­sė­jo dar­bo už­mo­kes­tį.

Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma pa­ke­tą tei­sės ak­tų, su­si­ju­sių su vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma, pro­ku­ro­rų dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čius nu­sta­tan­čio tei­sės ak­to pro­jek­to ne­tei­kia.

Šiuo as­pek­tu la­bai svar­bi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ofi­cia­lio­ji dok­tri­na. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2020 m. lap­kri­čio 3 d. nu­ta­ri­me nu­ro­dė: „Pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją toks pro­ku­ra­tū­ros sta­tu­sas su­po­nuo­ja, in­ter alia, jos fi­nan­si­nį ne­pri­klau­so­mu­mą, ku­rį už­tik­ri­na toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, kai lė­šos pro­ku­ra­tū­rai yra ski­ria­mos iš įsta­ty­mu pa­tvir­tin­to vals­ty­bės biu­dže­to ir to­kių lė­šų dy­dis yra adek­va­tus pro­ku­ra­tū­ros vyk­do­mų funk­ci­jų ap­im­čiai. At­si­žvel­giant į tai, vals­ty­bės biu­dže­to pro­ce­so tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas tu­ri bū­ti toks, kad, pla­nuo­jant ir tvir­ti­nant vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus pro­ku­ra­tū­rai, ji ne­pa­tir­tų po­li­ti­nio spau­di­mo dėl pro­ku­ro­rų vyk­do­mos veik­los.“

Spar­čiai di­dė­jant dar­bo už­mo­kes­čiui Lie­tu­vo­je ir at­si­žvel­giant į au­gan­tį in­flia­ci­jos ly­gį, pro­ku­ro­rų at­ly­gi­ni­mai jau šiuo me­tu yra ne­kon­ku­ren­cin­gi ir ne­lei­džia sis­te­mai iš­lai­ky­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos pro­fe­sio­na­lų. Pro­ku­ro­ro pro­fe­si­ja tam­pa ne­be­pa­trauk­li. Šiuo me­tu fak­ti­nis pro­ku­ro­rų skai­čius yra 600 pro­ku­ro­rų, tai yra 100 ma­žes­nis nei tei­sė­jų.

Tei­kia­mais pro­jek­tais Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas sie­kia su­ba­lan­suo­to, at­lie­ka­moms už­duo­tims ir vyk­do­mo dar­bo spe­ci­fi­kai, ky­lan­čiai at­sa­ko­my­bei pro­por­cin­go dar­bo už­mo­kes­čio pro­ku­ro­rams. Pri­ėmus tei­kia­mus įsta­ty­mų pro­jek­tus bus už­tik­rin­tas ne tik adek­va­tus pro­ku­ro­rų dar­bo už­mo­kes­tis, bet ir pa­čios pro­ku­ra­tū­ros veiks­min­gas funk­ci­jų vyk­dy­mas, pa­pil­dy­mas kva­li­fi­kuo­tais tei­si­nin­kais.

Šie siū­ly­mai yra tei­kia­mi ir at­si­žvel­giant į pa­ta­ria­mų­jų Eu­ro­pos Ta­ry­bos ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nę, kad nu­sta­tant pro­ku­ro­rų sta­tu­są ir jų dar­bo už­mo­kes­čio dy­džius tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į bū­ti­nu­mą iš­lai­ky­ti tam tik­rą tei­sė­jų ir pro­ku­ro­rų at­ly­gi­ni­mo pu­siau­svy­rą. Kaip mi­nė­jau, tai yra 10 % skir­tu­mas. Pa­na­šus tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas yra ir ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se na­rė­se. Eu­ro­pos Ta­ry­bos Veiks­min­go teis­in­gu­mo ko­mi­si­jos 2022 me­tų ata­skai­tos duo­me­ni­mis, 21 vals­ty­bė­je tei­sė­jai ir pro­ku­ro­rai vi­du­ti­niš­kai gau­na vie­no­dą ar­ba be­veik vie­no­dą, tai yra be­si­ski­rian­tį ne dau­giau kaip 10 %, dar­bo už­mo­kes­tį.

Dėl Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, gau­tų dėl pro­jek­to apie pro­ku­ro­rų at­ly­gi­ni­mo pro­por­cin­gu­mą. Jos nė­ra tiks­lios ir joms siū­ly­tu­me ne­pri­tar­ti. Tei­sė­jai gau­na prie­mo­kas už dar­bą po­il­sio ir šven­čių die­no­mis, o prie­mo­kos už virš­va­lan­džius ne­gau­na, nes, kaip sa­ko Teis­mų įsta­ty­mas, dar­bo lai­ką jie pla­nuo­ja sa­va­ran­kiš­kai, kas nė­ra nu­ma­ty­ta pro­ku­ro­rams. O dėl Tei­sės de­par­ta­men­to ko­le­gų pa­sta­bos apie spe­cia­lų­jį sta­tu­są tu­rin­tiems pro­ku­ro­rams ga­li­mą mo­kė­ti prie­dą, tai per vi­są nor­mos ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­pį to­kių pro­ku­ro­rų ap­skri­tai bu­vo tik­tai še­ši. Jiems prie­dai bu­vo su­mo­kė­ti nuo 10 % iki 30 % dy­džio. Dė­kui.

PIRMININKAS. Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia D. Griš­ke­vi­čius. Jo nė­ra. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl fi­nan­sa­vi­mo. Jūs aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ra­šė­te, kad 12 mė­ne­sių rei­kia be­veik 16 mln. eu­rų. Pui­kiai ži­no­te, ko rei­ka­lau­ja mū­sų įsta­ty­mų lei­dy­bos tvar­ka. Ne­nu­ro­do­te, iš kur rei­kia pa­im­ti. Aš su­pran­tu, kad tai įsi­ga­lio­ja spa­lio 1 die­ną ir ne­rei­kia 16 mln., rei­kė­tų 3 mln. su tru­pu­čiu, bet kaip jūs ma­no­te, iš kur rei­kė­tų pa­im­ti tuos pi­ni­gus? Aš svei­ki­nu dėl to įsta­ty­mo, mes tei­kė­me pa­na­šius pa­siū­ly­mus. Vis­kas dėl įsta­ty­mo ge­rai. Pa­pras­čiau­siai fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas. Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Trum­pai at­sa­kant, fi­nan­sa­vi­mas, kai bu­vo pla­nuo­ja­ma… ka­dan­gi tai yra vals­ty­bės tar­ny­bos sis­te­mos re­for­mos tą­sa, tei­sė­jų dar­bo už­mo­kes­tis taip pat bu­vo re­for­muo­tas kar­tu su šia re­for­ma, tad ją pla­nuo­jant per­nai me­tais šių me­tų biu­dže­te lė­šos tam bu­vo nu­ma­ty­tos. Jos bu­vo nu­ma­ty­tos asig­na­vi­muo­se, skir­tuo­se Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, iš per­ve­di­mo pro­gra­mos li­mi­tų. Iš šių lė­šų ir bū­tų fi­nan­suo­ja­ma, jei­gu jų ne­pa­kak­tų, bū­tų ga­li­ma fi­nan­suo­ti iš kre­di­to­ri­nio įsi­sko­li­ni­mo, ku­ris bū­tų den­gia­mas ki­tais me­tais.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Girs­kie­nė.

A. KABIŠAITIS. Aš at­si­pra­šau. Jei­gu ga­li­ma, pa­pil­dy­siu trum­pai. Iš tie­sų šiems me­tams rei­kia kiek dau­giau ne­gu 3 mln. eu­rų, kad bū­tų nuo spa­lio 1 die­nos ga­li­ma pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus pro­ku­ro­rams.

PIRMININKAS. Pra­šom.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Iš tie­sų pro­ble­ma da­ro­si pri­trauk­ti nau­jus spe­cia­lis­tus, jau­nus pro­ku­ro­rus į pro­ku­ra­tū­rą, gal­būt pre­zi­den­tū­ro­je vy­ko dis­ku­si­jos ta te­ma, ko­kias ga­li­ma bū­tų pa­siū­ly­ti prie­mo­nes, kad pri­trauk­tu­me nau­jų dar­buo­to­jų?

A. KABIŠAITIS. Iš tie­sų, taip, dis­ku­si­ja vy­ko dar per­nai. Jo­je da­ly­va­vo ne tik­tai pro­ku­ro­rai, bet da­ly­va­vo ir tei­sė­jai, taip pat STT, da­ly­va­vo So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­ras. Iš tie­sų vis dėl­to kaip vie­nas iš pa­grin­di­nių pri­trau­kian­čių fak­to­rių yra so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos. Vie­nas da­ly­kas – pa­rei­gū­nų tu­ri­mos so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos, im­ki­me, atos­to­gos, tu­ri­mas sta­žas vals­ty­bei ir daugiausia vis dėl­to yra at­ly­gi­ni­mai.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­sia K. Ado­mai­tis.

K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Tai aš, kaip ir ko­le­gos, džiau­giuo­si ši­tuo įsta­ty­mu, man at­ro­do, iš­sprę­si­me di­de­lį gė­dos klau­si­mą – dėl tei­sė­jų jau iš­spren­dė­me ir dėl pro­ku­ro­rų adek­va­čių at­ly­gi­ni­mų iš­sprę­si­me pa­ga­liau. Aš no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti to­kius gal tech­ni­nius, kon­kre­tes­nius da­ly­kus, čia ko­le­gė L. Girs­kie­nė klau­sė, kaip pri­trauk­ti pro­ku­ro­rus, tad ko­kia vis dėl­to bus star­ti­nė pro­ku­ro­ro al­ga, pra­de­dan­čio pro­ku­ro­ro, po šio pa­kei­ti­mo?

Ki­tas klau­si­mas bū­tų dėl sta­žo. Kiek su­pran­tu, vy­ko dis­ku­si­jos tuo at­žvil­giu, bet tiek tei­sė­jams, tiek pro­ku­ro­rams pa­gal nau­ją vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mą sta­žas ne­be­bus skai­čiuo­ja­mas, tie­siog pa­si­tiks­li­nu. Ir gal tiek bū­tų pa­si­tiks­li­ni­mų. Aiš­ku, ne­abe­jo­ju, kad tuos 3 mln. tik­rai vals­ty­bės biu­dže­te ra­si­me.

A. KABIŠAITIS. Kaip mi­nė­jau, at­ly­gi­ni­mai bū­tų apie 10 % ma­žes­ni už ati­tin­ka­mo lyg­mens tei­sė­jų, nes tei­sė­jų pa­rei­gy­bių yra ma­žiau ne­gu kad pro­ku­ro­ro, ar ne, pa­gal ly­gį ir pa­gal ran­gą? Kal­bant apie at­ly­gi­ni­mą į ran­kas, tą va­di­na­mą­jį, tai yra po mo­kes­čių, apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jų yra maž­daug 3 tūkst. 740 at­ly­gi­ni­mas, na, tai 10 % ma­žes­nis bū­tų apy­lin­kės pro­ku­ro­ro dar­bo už­mo­kes­tis. Ar dar koks klau­si­mas? (Bal­sai sa­lė­je)

Sta­žo prie­das. Pa­rei­gi­nę al­gą su­da­ro tik­tai tos prie­mo­kos, ku­rias ir mi­nė­jau, tai yra už virš­va­lan­di­nį dar­bą, nak­ti­nį dar­bą, taip pat prie­mo­ka už dar­bą šven­čių die­no­mis ir po­il­sio die­no­mis. Tai su­da­ry­tų ir tą ga­li­my­bę, kaip mi­nė­jau, ir spe­cia­lų­jį sta­tu­są tu­rin­čiam pro­ku­ro­rui gau­ti taip pat ap­mo­kė­ji­mą. Bet bent jau per pas­ku­ti­nius me­tus spe­cia­lų­jį sta­tu­są tu­rin­čių pro­ku­ro­rų, ku­rie tuos svar­biau­sius, sun­kiau­sius ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus ti­ria, ap­skri­tai ne­bu­vo to­kio sta­tu­so su­teik­ta.

PIRMININKAS. Ge­rai, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ačiū. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė tik už. Pir­mų­jų, ma­tau, čia nė­ra. K. Vil­kaus­kas tu­ri ga­li­my­bę vi­sus agi­tuo­ti bal­suo­ti už.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kaip ir mi­nė­jo ko­le­ga Al­gir­das, tei­kė­me šį pro­jek­tą, tą pa­siū­ly­mą, dėl jo bu­vo daug dis­ku­tuo­ta. Ma­nau, kad jis yra la­bai lo­giš­kas ir tei­sin­gas. Jei­gu iš­spren­dė­me šį klau­si­mą dėl tei­sė­jų, tai tik­rai rei­kia spręs­ti dėl pro­ku­ro­rų. Ne vie­ną kar­tą gir­dė­jo­me, kad yra pro­ble­mų dėl dar­buo­to­jų, jie ga­li iš­ei­ti dėl ma­žes­nių at­ly­gi­ni­mų. Tai­gi, ma­nau, rei­kia pri­tar­ti šiam pro­jek­tui. Jis yra svei­kin­ti­nas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kol kas vis­kas šio­je sta­di­jo­je su šiuo pro­jek­tu. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą.

 

15.01 val.

Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 2, 16, 186, 20, 31, 34 ir 40 straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2863(2), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais susiju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-1143 11, 19, 25, 26 ir 32 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2864(2), Re­kla­mos įsta­ty­mo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2865(2) (svars­ty­mas)

 

Tur­būt ei­lės tvar­ka mes ap­tar­si­me svars­ty­mo sta­di­ją pa­sie­ku­sį pa­ke­tą. Pir­ma­sis yra Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2863(2) ir ly­di­mie­ji pro­jek­tai Nr. XIVP-2864 ir Nr. XIVP-2865. Iš vi­so trys pro­jek­tai. Iš­klau­sy­si­me Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą, ją pa­teiks ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Juš­ka.

R. JUŠKA (LSF). Vi­siems trims pa­to­bu­lin­tiems Al­ko­ho­lio kon­tro­lės, Ta­ba­ko ir Re­kla­mos įsta­ty­mų pro­jek­tams ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl mo­ty­vų. Tuoj pa­žiū­rė­si­me. Taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė. O bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo, per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

15.02 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 pa­pil­dy­mo 98 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2346(3), Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 29 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2347(3), Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo Nr. VIII-1185 78 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2348(3), Azar­ti­nių lo­ši­mų įstaty­mo Nr. IX-325 207 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2349(3), Lietu­vos ban­ko įsta­ty­mo Nr. I-678 42 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2350(3), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įstatymo Nr. I-1143 191 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2351(3), Varto­to­jų tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-657 12 ir 491 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2352(3), Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2353(3), Ke­lių trans­por­to ko­dek­so 181 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2408, Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 633 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2409(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-11.1, 2-11.2, 2-11.3, 2-11.4, 2-11.5, 2-11.6… iki 2-11.10 klau­si­mų pa­ke­tas. De­šimt pro­jek­tų. Pir­ma­sis yra Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 98 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2346(3). Svars­ty­mo sta­di­jos vi­si šie pro­jek­tai. Iš­klau­sy­si­me Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­dą, ją tu­rė­tų pa­teik­ti A. Bag­do­nas. Dėl vi­sų pro­jek­tų, ma­tau, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas bu­vo pa­grin­di­nis, tai iš kar­to dėl vi­sų klau­so­me iš­va­das.

A. BAGDONAS (LSF). Da­bar iš ei­lės svars­ty­si­me siū­ly­mus?

PIRMININKAS. Ap­tar­si­me siū­ly­mus. Jei yra siū­ly­mų, ap­tar­si­me per bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Čia tik ben­dros iš­va­dos.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas iš­nag­ri­nė­jo šį klau­si­mą ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Vi­sam pa­ke­tui pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, vi­siems pro­jek­tams?

A. BAGDONAS (LSF). Taip, pri­ta­rė vi­sam pa­ke­tui, vi­sos ap­im­ti­es, bet dėl siū­ly­mų, ku­riems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, tik­rai tu­rė­si­me pa­sta­bų.

PIRMININKAS. Pa­sta­bas ap­tar­si­me ir dėl jų bal­suo­si­me vė­liau. Taip pat iš­klau­sy­si­me V. Mi­ta­lo, jis… Ma­tau, kad ko­mi­te­to at­sto­vas no­ri pa­tiks­lin­ti.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Vie­nas iš siū­ly­mų dėl pro­jek­to Nr. XIVP-2408. Ko­mi­te­tas jam ne­pri­ta­rė ir siū­lo at­mes­ti.

PIRMININKAS. Prieš­pas­ku­ti­nį pro­jek­tą ko­mi­te­tas siū­lo at­mes­ti.

Dėl pir­mo­jo pro­jek­to yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­da. V. Mi­ta­las pa­si­ren­gęs ją pa­teik­ti.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ši­tą įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tą Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas. Nu­ta­rė pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį pa­to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to, Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Už – 8, prieš – 1, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Taip pat pa­tiks­li­nu, kad jū­sų ko­mi­te­tas bu­vo pa­pil­do­mas dar dėl dvie­jų pro­jek­tų: Azar­ti­nių lo­ši­mų ir Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mų pa­tai­sų.

V. MITALAS (LF). Taip, ana­lo­giš­kai vi­siems, dar šiems dviem, mi­ni­miems pro­jek­tams ko­mi­te­tas pri­ta­rė ir siū­lė at­si­žvelg­ti į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už bu­vo 8, prieš – 1, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Dė­kui. Vėl pa­žiū­rė­si­me, ar nie­kas ne­už­si­ra­šė dėl mo­ty­vų. Taip, dar Kul­tū­ros ko­mi­te­to iš­va­da dėl vie­no iš pro­jek­tų, tai yra dėl 2-11.3 klau­si­mo – Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo 78 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2348(3). V. Ker­na­gis tu­rė­tų pa­teik­ti iš­va­dą. Ka­dan­gi pra­ne­šė­jo nė­ra, tau­py­da­mas lai­ką aš per­skai­ty­siu. Ko­mi­te­to spren­di­mas – iš es­mės pri­tar­ti Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo 78 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį svars­ty­ti, at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą pa­siū­ly­mą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Kol kas prie to pro­jek­to su­sto­ja­me ir bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

15.07 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 121 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2929, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 172, 18, 19, 461, 47, 561 straips­nių, 1 prie­dė­lio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 302 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2930, Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2931, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. X-233 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2932 (pateiki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar pra­ėjo jau tas pa­pra­šy­tas frak­ci­jos pus­va­lan­dis ir ga­li­me kvies­ti į tri­bū­ną mi­nist­rę G. Skais­tę. Ji pa­teiks mo­kes­ti­nių pro­jek­tų pa­ke­tą.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). La­ba die­na, mie­lie­ji ko­le­gos. No­riu pri­sta­ty­ti mo­kes­čių pa­ke­tą, ku­ris, mū­sų nuo­mo­ne, yra tvir­tas žings­nis link są­ži­nin­ges­nės mo­kes­čių sis­te­mos. Taip pat jis pri­si­dės prie eko­no­mi­kos au­gi­mo dėl gau­sių pa­ska­tų, ku­rios yra su­teik­tos in­ves­ti­ci­joms bei smul­kia­jam ver­slui šiuo pa­ke­tu, taip pat prie tie­siog pa­to­ges­nės mo­kes­čių sis­te­mos. Jei­gu žvel­g­tu­me į ro­dik­lius, tur­būt le­mian­čius ap­si­spren­di­mą, ku­ria kryp­ti­mi ju­dė­ti dėl mo­kes­čių, tai es­mi­niai ro­dik­liai, tur­būt turintys įta­kos ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­joms Lie­tu­vai, ku­rias mes jau de­šimt­me­tį gau­na­me la­bai pa­na­šias, kiek­vie­nais me­tais ša­liai na­rei Eu­ro­pos Ta­ry­ba pa­siū­lo dvi tris re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios yra es­mi­nės tos ša­lies rai­dai, tai mes jau de­šimt me­tų gau­na­me re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios yra su­si­ju­sios su mū­sų mo­kes­čių sis­te­ma. Siū­ly­mai daž­niau­siai yra di­din­ti per­skirs­ty­mą ir per­ei­ti prie eko­no­mi­kai ma­žiau ža­lin­gų mo­kes­čių, ma­žin­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bę bei skur­dą.

Jei­gu žvelg­tu­me į ob­jek­ty­vius ro­dik­lius, Lie­tu­vo­je per­skirs­ty­mo ly­gis, tai yra tai, ką mes su­ren­ka­me mo­kes­čiais ir so­cia­li­nė­mis įmo­ko­mis nuo BVP, yra 32,2, kai Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 40,7. Mū­siš­kis yra kur kas ma­žes­nis, tai ri­bo­ja, na­tū­ra­lu, ir biu­dže­to ga­li­my­bes pri­si­dė­ti prie mi­nė­tų tiks­lų sie­ki­mo. Taip pat Lie­tu­vo­je pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ly­gis pa­gal at­nau­jin­tus duo­me­nis yra ant­ras blo­giau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Už mus blo­ges­nius ro­dik­lius tu­ri tik Bul­ga­ri­ja, to­dėl taip pat siū­lo­mi tam tik­ri spren­di­mai, ku­rie pri­si­dės prie pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo. Esa­me ap­skai­čia­vę, kad Gi­ni ko­e­fi­cien­tas po pa­kei­ti­mų ga­lė­tų su­ma­žė­ti per pu­sę punk­to.

Taip pat Lie­tu­vo­je tur­to mo­kes­čių da­lis yra ge­ro­kai ma­žes­nė nei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis, Lie­tu­vo­je – 0,3 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, o Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 2,2. Tai yra ob­jek­ty­vūs duo­me­nys, ku­rie yra re­ko­men­duo­ja­mi Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos kaip spren­di­mai, rei­ka­lin­gi Lie­tu­vai. Pa­gal šiuos pa­ra­met­rus yra pa­siū­ly­ti tam tik­ri pa­kei­ti­mai.

Kas dar turėjo įta­kos mo­kes­čių pa­ke­to at­si­ra­di­mui? Tai pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­ra­dę du nau­ji su­si­ta­ri­mai dėl fi­nan­sa­vi­mo, tai yra su­si­ta­ri­mas dėl kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mo pa­di­di­ni­mo nuo 2 iki 2,5 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, taip pat švie­ti­mo su­si­ta­ri­mas dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo mo­ky­to­jams, dės­ty­to­jams bei moks­li­nių ty­ri­mų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plėt­ros fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mo. Šiuo­se su­si­ta­ri­muo­se, be ki­ta ko, bu­vo su­tar­ta ieš­ko­ti pa­pil­do­mų mo­kes­ti­nių šal­ti­nių tam, kad bū­tų ga­li­ma fi­nan­suo­ti šių įsi­pa­rei­go­ji­mų įgy­ven­di­ni­mą. Ka­dan­gi tu­ri­me šiuos su­si­ta­ri­mus, na­tū­ra­lu, kad pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mas vien ma­ži­nant mo­kes­čius da­ro­si ga­na su­dė­tin­gas, nes rei­kia už­tik­rin­ti fi­nan­sa­vi­mą ir kraš­to ap­sau­gai, ir švie­ti­mo su­si­ta­ri­mui įgy­ven­din­ti. To­dėl šiuo pa­ke­tu yra siū­lo­mas su­ba­lan­suo­tas spren­di­mas, ku­ris, iš vie­nos pu­sės, šiek tiek di­di­na mo­kes­ti­nes pa­ja­mas, iš ki­tos pu­sės, jas ma­ži­na, bet ma­ži­na to­se sri­ty­se, ku­rios ar­ba pri­si­de­da prie Lie­tu­vos eko­no­mi­kos trans­for­ma­ci­jos, ska­ti­na in­ves­ti­ci­jas, ar­ba ma­ži­na pa­ja­mų ne­ly­gy­bę per ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio plėt­rą.

Jei­gu žvelg­tu­me į da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją, dis­ku­si­jo­se dėl mo­kes­čių pa­ke­to iš­ties daž­nai pa­si­girs­ta: ar lai­kas, ar da­bar, kai ma­to­mas tam tik­ras eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mas? Tur­būt at­kreip­ti­nas dė­me­sys, ką tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos kal­ba apie mū­sų eko­no­mi­nius ro­dik­lius, kad vis­gi tai bu­vo eko­no­mi­kos klup­te­lė­ji­mas pra­ėju­sių me­tų IV ket­vir­tį, šių me­tų I ket­vir­tį, ti­kė­ti­na, kad an­tra me­tų pu­sė bus stip­res­nė. Pir­muo­sius at­si­ga­vi­mo žen­klus jau ma­to­me pa­gal ge­gu­žės mė­ne­sio var­to­ji­mo duo­me­nis. Taip pat šis mo­kes­ti­nis pa­ke­tas pri­si­de­da prie to, kad bū­tų ska­ti­na­mos in­ves­ti­ci­jos, ver­slo in­ves­ti­ci­jos – tiek stam­biojo ver­slo in­ves­ti­ci­jos, tiek smul­kio­jo ar vi­du­ti­nio ver­slo. Kas yra šiek tiek dau­giau ap­mo­kes­ti­na­ma, tai bū­tent aukš­tos pa­ja­mos ir daž­nai tos pa­ja­mos, ku­rios yra iš­ima­mos iš ver­slo as­me­ni­niam var­to­ji­mui.

Ma­no­me, kad šiuo pa­ke­tu bū­tų są­ži­nin­giau pa­skirs­to­ma mo­kes­ti­nė naš­ta, nes šiuo me­tu ma­to­me ne­to­ly­gu­mų tarp at­ski­rų ver­slo ar veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mo for­mų. Ypač dis­ba­lan­sai yra ma­to­mi tarp aukš­tų pa­ja­mų ir tie spren­di­mai čia yra taip pat pa­siū­ly­ti. Taip pat su­ku­ria­mos pa­ska­tos tie­siog pa­to­giau mo­kė­ti mo­kes­čius per au­to­ma­ti­nes mo­kes­čių de­kla­ra­ci­jas ir smul­kio­jo ver­sli­nin­ko są­skai­tą.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie są­ži­nin­giau pa­skirs­to­mą mo­kes­ti­nę naš­tą, yra at­si­sa­ko­ma tam tik­rų pir­miau­sia pel­no mo­kes­čio sri­ty­je ga­lio­jan­čių leng­va­tų ir iš­skir­ti­nio re­gu­lia­vi­mo. At­si­sa­ko­ma sek­to­ri­nio svei­ka­tos pa­slau­gas tei­kian­čių įstai­gų ir drau­di­mo pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių pel­no re­gu­lia­vi­mo, nes šiuo me­tu, tar­ki­me, svei­ka­tos pa­slau­gas tei­kian­čios įstai­gos, ku­rios gau­na pa­ja­mas iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do, tų pa­ja­mų į pel­no ap­mo­kes­ti­ni­mo re­ži­mą ne­įtrau­kia, bet ne­įtrau­kia ir są­nau­dų, ku­rios rei­ka­lin­gos toms pa­slau­goms teik­ti. Šio iš­skir­ti­nu­mo yra at­si­sa­ko­ma – tie­siog tiek pa­ja­mos, tiek iš­lai­dos bus trau­kia­mos ir į pa­ja­mas, ir į są­nau­das. Taip pat drau­di­mo įstai­gų ta pa­ja­mų da­lis, ku­ri bū­da­vo iš gy­ven­to­jų gau­na­ma ir ski­ria­ma ne kaip pa­ti drau­di­mo įmo­ka, bet kaip jai ad­mi­nist­ruo­ti rei­ka­lin­gos lė­šos, bus lai­ko­ma įmo­nės pa­ja­mo­mis ir jai teik­ti rei­ka­lin­gos są­nau­dos taip pat bus trak­tuo­ja­mos pel­no mo­kes­čio tiks­lais.

Taip pat yra re­gu­liuo­ja­mas au­to­mo­bi­lių iš­lai­dų at­skai­ty­mas, su­sie­jant su au­to­mo­bi­lio tar­ša. Už tuos au­to­mo­bi­lius, ku­rie yra ne­tar­šūs, tai yra CO2 iš­me­ti­mas yra 0, ga­li­ma bus at­skai­ty­ti į są­nau­das 75 tūkst. eu­rų – už tiek pirk­ti au­to­mo­bi­lį, ku­ris yra vi­siš­kai ne­tar­šus. Už tuos au­to­mo­bi­lius, ku­rių iš­me­ti­mas yra iki 130 gra­mų per ki­lo­met­rą, yra 50 tūkst. eu­rų, už tar­šes­nius au­to­mo­bi­lius, nuo 130 iki 200, at­skai­ty­ti į są­nau­das bus ga­li­ma 25 tūkst. eu­rų. Už la­bai tar­šius au­to­mo­bi­lius, ku­rių tar­ša yra virš 200, į są­nau­das bus ga­li­ma at­skai­ty­ti tik 10 tūkst. eu­rų. Tas pats bus tai­ko­ma ir il­ga­lai­kei nuo­mai.

Taip pat yra at­si­sa­ko­ma tam tik­ro pik­tnau­džia­vi­mo pres­ti­žo at­skai­ty­mų sri­ty­je. Tarp su­si­ju­sių as­me­nų pres­ti­žo at­skai­ty­mai bus ne­ga­li­mi, taip pat trum­pi­na­mas pres­ti­žo at­skai­ty­mo lai­ko­tar­pis nuo 15 iki 10 me­tų pa­gal tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką. Taip pat nuos­to­lių per­kė­li­mas tarp gru­pės įmo­nių yra su­vie­no­di­na­mas su pa­čio­je įmo­nė­je per­ke­lia­mais nuos­to­liais, kad bū­tų ga­li­ma į nuos­to­lius per­kel­ti iki 70 % tų me­tų pa­ja­mų.

Taip pat, kal­bant apie są­ži­nin­ges­nį gy­ven­to­jų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą, yra iš­skir­tos ke­lios gru­pės, tai yra dar­bo san­ty­kiai, in­di­vi­du­a­li veik­la, aukš­tų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mas (tai pa­ro­dy­siu šiek tiek vė­liau ki­to­se skaid­rė­se) ir neut­ra­lus in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tas – in­ves­ti­ci­nė są­s­kai­ta. Jei­gu kal­bė­tu­me apie dar­bo san­ty­kius, iš prin­ci­po vie­nas iš pa­grin­di­nių spren­di­nių, ku­ris yra šia­me įsta­ty­me, tai siū­lo­me nuo­sek­liai ar­tin­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį prie mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos, kad kuo di­des­nė mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos da­lis bū­tų ne­ap­mo­kes­ti­na­ma pa­ja­mų mo­kes­čiu. Per sa­vo ka­den­ci­ją Vy­riau­sy­bė mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­si­nę al­gą pa­di­di­no 30 %, o ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį – 56 %. Tai reiš­kia, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­ji da­lis au­ga be­maž dvi­gu­bai spar­čiau iki šiol ne­gu mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga.

Tas pats yra siū­lo­ma ir šiuo spren­di­niu, kuo­met mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga aug­tų 10 %, o ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis – 20 %. To­kiu at­ve­ju di­des­nės pa­ja­mos bū­tų tiems žmo­nėms, ku­rie už­dir­ba iki vie­no vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Iki vie­no vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio Lie­tu­vo­je už­dir­ba 70 % vi­sų Lie­tu­vos dir­ban­čių­jų. Tai yra 811 tūkst. as­me­nų. Pri­min­siu, kad ki­tų me­tų prog­no­zuo­ja­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis yra 2 tūkst. 45 eu­rai. Tai ki­tais me­tais žmo­nės, ku­rie už­dirb­tų iki to­kios su­mos, tie­siog dau­giau pa­ja­mų gau­tų į ran­kas.

Taip pat kei­čia­mas pro­gre­si­nis dar­bo san­ty­kių ap­mo­kes­ti­ni­mas. Šiuo me­tu pro­gre­si­nis toks di­de­lis ta­ri­fas yra tik dar­bo san­ty­kiams. Vir­ši­jus 60 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių yra ga­lio­jan­tis vie­toj 20 % – 32 % pro­gre­si­nis ta­ri­fas. Siū­lo­me, kad at­si­sa­kius šio ta­ri­fo bū­tų tai­ko­mas ben­dras aukš­tų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mas, apie jį pa­pa­sa­ko­siu šiek tiek vė­liau.

Taip pat dar­bo san­ty­kiams at­si­ran­da pa­pil­do­mas re­gu­lia­vi­mas dėl ne­dar­bo iš­mo­kų są­ly­gų. Tai yra trum­pi­na­mas ne­dar­bo drau­di­mo sta­žas nuo 12 iki 9 mė­ne­sių. Tai reiš­kia, kad žmo­nės, ku­rie dir­bo per 30 pas­ta­rų­jų mė­ne­sių bent 9 mė­ne­sius, ga­lės pre­ten­duo­ti į ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ką. Iki šiol tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos ne kar­tą kon­sta­ta­vo, kad ne­dar­bo drau­di­mo ap­rėp­tis Lie­tu­vo­je yra ne­di­de­lė tie­siog to­dėl, kad dau­ge­lis žmo­nių ne­su­kau­pia rei­ka­lin­go sta­žo ir tuo­met, kai jiems rei­ka­lin­gos pa­pil­do­mos pa­ja­mos iš ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kos, jie tie­siog jos gau­ti ne­ga­li. Taip pat spren­di­mu yra šiek tiek di­di­na­ma mi­ni­ma­lio­ji ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ka tam, kad bū­tų ap­sau­go­ti tie as­me­nys nuo skur­do.

Žvelg­da­mi į tra­jek­to­ri­ją, kaip ga­lė­tų vys­ty­tis ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis ir mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga per at­ei­nan­čius lai­ko­tar­pius, jei­gu nuo­sek­liai bū­tų lai­ko­ma­si tos pa­čios stra­te­gi­jos, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis au­ga dvi­gu­bai spar­čiau nei mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga, ma­no­me, kad per pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pį bū­tų ga­li­ma šiuos du dy­džius su­vie­no­din­ti nuo­sek­liai di­di­nant san­ty­kį tarp ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio ir mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos. Spren­di­mas, ku­ris siū­lo­mas ki­tiems me­tams, yra mak­si­ma­liai tai­ky­ti­ną ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį di­din­ti nuo 625 iki 751 eu­ro, tai yra 20 %, o mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­si­nę al­gą – nuo 840 iki 924 eu­rų. Dėl to­kio spren­di­mo žmo­nės, ku­rie gau­na mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­si­nę al­gą, ki­tais me­tais gau­tų 76 eu­rais į ran­kas dau­giau.

Taip pat yra spren­di­mas dėl ne­įga­lių­jų ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio. Ka­dan­gi jis yra di­des­nis nei stan­dar­ti­nis ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis, tai žmo­nėms, tu­rin­tiems di­des­nę ne­ga­lią, yra siū­lo­ma ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį di­din­ti nuo 1 tūkst. 5 eu­rų iki 1 tūkst. 131 eu­ro, tu­rin­tiems ma­žes­nę ne­ga­lią – nuo 935 eu­rų iki 1 tūkst. 61 eu­ro.

Žvel­giant į in­di­vi­du­a­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mą po pa­to­bu­li­ni­mų, ku­rie bu­vo at­lik­ti de­ri­nant su vi­suo­me­ne, net ir įver­ti­nus tą tre­jų me­tų pa­ja­mų au­gi­mą, koks ga­li bū­ti in­di­vi­du­a­lios veik­los, 85 % in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­čių as­me­nų po­ky­čiai iš es­mės ne­pa­lie­čia. Po­ky­čiai iš es­mės pa­lie­čia 15 % in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­čių as­me­nų, ku­rie tu­ri san­ty­ki­nai aukš­tes­nes pa­ja­mas. Žmo­nių, ku­rie gau­na pel­no iš in­di­vi­du­a­lios veik­los, tai yra iš pa­ja­mų at­ėmus są­nau­das, iki 15 tūkst. eu­rų per me­tus, to­kių as­me­nų po­ky­čiai ne­lie­čia ir, kaip mi­nė­jau, tai su­da­ro tik­rai di­dži­ą­ją dau­gu­mą vi­sų in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­čių as­me­nų. Taip pat in­di­vi­du­a­lią vei­k­lą vyk­dan­tys as­me­nys įgau­na tei­sę į ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ką. Iš prin­ci­po ap­mo­kes­ti­ni­mo po­ky­čiai pa­lies­tų tik aukš­tes­nių pa­ja­mų ga­vė­jus.

Taip pat tur­būt vie­nas iš pa­pil­do­mų spren­di­nių yra ver­slo liu­di­ji­mų re­gu­lia­vi­mo pa­to­bu­li­ni­mas. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad vis­kas, kas yra su­si­ję su in­di­vi­du­a­lios veik­los, ver­slo liu­di­ji­mų re­gu­lia­vi­mu, iš prin­ci­po yra siū­lo­ma Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos at­lik­to­je stu­di­jo­je, ku­rią jie at­li­ko drau­ge su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Jung­ti­niu ty­ri­mų cen­tru. Ten bu­vo nuo­sek­liai iš­nag­ri­nė­ta Lie­tu­vos mo­kes­ti­nė sis­te­ma ir pa­teik­ti pa­siū­ly­mai, kaip bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti sis­te­mą tvar­kin­ges­nę.

Tai siū­lo­ma ver­slo liu­di­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mo ri­bą, na, iki ku­rios ga­li­ma tu­rė­ti pa­ja­mų, šiuo me­tu ta ri­ba yra 45 tūkst. eu­rų, EBPO siū­lo nu­leis­ti šią ri­bą iki 20 tūkst. ir pa­lik­ti tei­sę ver­slo liu­di­ji­mais vers­tis tik smul­kiau­siems, taip su­da­rant ga­li­my­bę iš­ties pa­lik­ti tą va­di­na­mą­ją ver­slo liu­di­ji­mo kai­ną san­ty­ki­nai že­mą. Šiuo me­tu efek­ty­vus ta­ri­fas, ku­ris yra ver­slo liu­di­ji­mų sri­ty­je, yra tik 1,7 %, to­dėl no­rint, kad bū­tų ga­li­ma iš­ties pa­lik­ti ir to­liau to­kias ma­žas ver­slo liu­di­ji­mų kai­nas, ko­kios jos yra šian­dien, na, fik­suo­tus ta­ri­fus, ku­riuos nu­sta­to sa­vi­val­da, iš tie­sų siū­lo­ma ap­si­ri­bo­ti tik smul­kiau­sią veik­lą vyk­dan­čiais. Iki 20 tūkst. ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų per me­tus tu­ri 84 % ver­slo liu­di­ji­mų tu­rė­to­jų, tai iš es­mės di­džio­sios da­lies ver­slo liu­di­ji­mų tu­rė­to­jų šie po­ky­čiai ne­pa­lie­čia.

Taip pat yra siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti ver­slo liu­di­ji­mų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nu­oma be­si­ver­čian­tiems as­me­nims. Siū­lo­ma tur­to nuo­mai tai­ky­ti spe­cia­lų pa­sy­vių­jų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo mo­de­lį, kai yra tai­ko­mas stan­dar­ti­nis ta­ri­fas. Tai nė­ra lai­ko­ma in­di­vi­du­a­lia veik­la, ta­čiau yra lei­džia­ma, na, ap­mo­kes­ti­na­mo­ji ba­zė yra ne 100 %, o 80 %, sa­kant, kad apie 20 % tų pa­ja­mų, ku­rias žmo­gus gau­na iš tur­to nuo­mos, yra, na, jo są­nau­dos to tur­to ver­tei pa­ge­rin­ti, tar­ki­me, pa­da­žy­ti, pa­tvar­ky­ti ir pa­na­šiems da­ly­kams.

Tai po­ky­čiai, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti po dis­ku­si­jų su vi­suo­me­ne. Ka­dan­gi kei­čia­si re­gu­lia­vi­mas ir siū­lo­ma pa­gal EBPO re­ko­men­da­ci­jas ne­leis­ti at­skai­ty­ti į są­nau­das vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo ir pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų, mo­kes­ti­nė da­lis to­kiu at­ve­ju aug­tų 0,88 %, taip pat dėl pa­pil­do­mos ne­dar­bo drau­di­mo įmo­kos, ku­ri yra skai­čiuo­ja­ma nuo 90 % ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, mo­kes­ti­nė da­lis aug­tų 1,18 pro­cen­ti­nio punk­to, siū­lo­me su­ma­žin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio efek­ty­vų ta­ri­fą, di­din­da­mi mo­kes­ti­nio kre­di­to ap­im­tį. Taigi efe­kty­vus ta­ri­fas žmo­nėms, ku­rie gau­na pa­ja­mų iki 15 tūkst. eu­rų per me­tus, ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, pel­no, kaip mi­nė­jau, to­kių yra de­vy­ni iš de­šim­ties šiuo me­tu, jiems efek­ty­vus ta­ri­fas su­ma­žė­tų 2 pro­cen­ti­niais punk­tais. Va­di­na­si, mo­kes­ti­nė naš­ta bent jau fak­ti­nes są­nau­das de­k­la­ruo­jan­tiems iš prin­ci­po ne­si­keis­tų, o to­kiems žmo­nėms, ku­rie de­kla­ruo­ja pre­zump­ci­nes są­nau­das, na, nu­ma­no­mas są­nau­das, mo­kes­ti­nė naš­ta ga­lė­tų iš­aug­ti nuo 1 iki 2 pro­cen­ti­nių punk­tų, tai san­ty­ki­nai tik­rai ne­daug. Kar­tu tie žmo­nės įgau­tų tei­sę į ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ką tuo me­tu, kai jos rei­kia. Ma­tė­me pan­de­mi­jos pa­mo­kas, kad tuo­met, kuo­met pa­ja­mų yra ne­ten­ka­ma, iš­ties at­si­ran­da pro­ble­ma, nes ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ka to­kiems as­me­nims ne­pri­klau­so.

Da­bar žvel­giant į pa­ja­mų pa­si­skirs­ty­mo dia­pa­zo­ną (švie­siai mė­ly­ni žmo­gu­čiai ma­to­mi skaid­rė­je), iš vi­so in­di­vi­du­a­lios veik­los pa­ja­mas de­kla­ruo­ja 215 tūkst. žmo­nių. Iš jų į tą dia­pa­zo­ną, ku­rio iš prin­ci­po pa­kei­ti­mai ne­lie­čia ar­ba lie­čia itin mi­ni­ma­liai, tai yra ar­ba vi­sai ne­lie­čia, ar­ba nuo 1 iki 2 pro­cen­ti­nių punk­tų, pa­ten­ka 197 tūkst. as­me­nų, tai yra šiuo me­tu 92 % in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­čių as­me­nų. Jų po­ky­čiai… jų mo­kes­ti­nė da­lis nuo jų vi­sų pa­ja­mų iš prin­ci­po ne­si­kei­čia.

Di­des­ni po­ky­čiai pa­lie­čia as­me­nis, ku­rie už­dir­ba nuo 15 iki 35 tūkst., to­kių yra 13,8 tūkst. Taip pat vi­są ta­ri­fą po re­for­mos tre­jų me­tų į­gy­ven­di­ni­mo mo­kė­tų pa­gal da­bar­ti­nę kon­sis­ten­ci­ją tik­tai 3 tūkst. 770 as­me­nų. Per 2022 me­tus tie žmo­nės (rau­do­nai pa­žy­mė­ti šio­je skaid­rė­je), 3 tūkst. 770 as­me­nų, ben­drai už­dir­bo 383 mln. eu­rų pa­ja­mų ar­ba pel­no, ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų. Kiek­vie­nam iš jų vi­du­ti­niš­kai ten­ka 100 tūkst. eu­rų per me­tus, tai tik­rai yra san­ty­ki­nai aukš­tes­nes pa­ja­mas gau­nan­tys as­me­nys, to­dėl ma­no­me, kad nuo­sai­kus mo­kes­ti­nio ta­ri­fo au­gi­mas per tre­je­tą me­tų yra pa­tei­si­na­mas, nes šiuo me­tu jie mo­ka ma­žes­nius mo­kes­čius nei dar­bo san­ty­kius tu­rin­tys as­me­nys ir taip pat ma­žes­nius mo­kes­čius nei tu­rin­tys ver­slo san­ty­kius, nes ver­slo ap­mo­kes­ti­ni­mas yra 15 % pel­no mo­kes­tis, 15 % di­vi­den­dų ap­mo­kes­ti­ni­mas. Efek­ty­vus ta­ri­fas yra apie 27 %. Dar­bo san­ty­kių, jei­gu iki „Sod­ros“ lu­bų, tai yra 20 % plius „Sod­ra“, jei­gu virš „Sod­ros“ lu­bų, yra 20 %, o in­di­vi­du­a­lios veik­los ir „Sod­ros“ lu­bos yra ma­žes­nės, ir taip pat ta­ri­fas, vir­ši­jus „Sod­ros“ lu­bas, tie­siog yra 15 %, tai yra tik­rai ma­žes­nis.

Po pa­kei­ti­mų vi­siš­ko su­vie­no­di­ni­mo tarp dar­bo san­ty­kių ir in­di­vi­du­a­lios veik­los vis tiek ne­bū­tų, ka­dan­gi, tar­ki­me, so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos yra skai­čiuo­ja­mos nuo 90 % vi­sų ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, va­di­na­si, ne nuo vi­sų. Skir­tu­mas iš­lik­tų apie 2 pro­cen­ti­nius punk­tus ben­dros vi­sos mo­kes­ti­nės da­lies. Jei­gu žvelg­tu­me į pa­ja­mų pa­si­skirs­ty­mą, tai tie žmo­nės, ku­rių yra 197 tūkst., gau­na 40 % vi­sų pa­ja­mų, ku­rios yra gau­na­mos iš in­di­vi­du­a­lios veik­los. O tie 13,8 ir 3,7 tūkst. as­me­nų gau­na 60 % vi­sų pa­ja­mų, ku­rios yra gau­na­mos iš in­di­vi­du­a­lios veik­los. Tai tik­rai di­džio­ji da­lis pa­ja­mų gau­na­ma bū­tent tų žmo­nių, ku­rie gau­na di­des­nes pa­ja­mas. Tie žmo­nės, ku­rie tu­ri ma­žes­nes pa­ja­mas, gau­na san­ty­ki­nai ma­žiau. Ben­drai ši gru­pė 2022 me­tais už­dir­bo apie 1,1 mlrd. eu­rų ir, kaip mi­nė­jau, iš tos da­lies 383 mln. eu­rų yra bū­tent tų 3 tūkst. 770 as­me­nų pa­ja­mos.

Taip pat yra siū­ly­mų dėl aukš­tų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo, siū­ly­mai yra su­si­ję su tuo, kad šiuo me­tu mes tu­ri­me skir­tin­gus pro­gre­si­nius ta­ri­fus. Dar­bo san­ty­kių – nuo 60 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių, ar­ba ki­taip maž­daug 100 tūkst. eu­rų per me­tus, šiuo me­tu yra tai­ko­mas pro­gre­si­nis – vie­toj 20 % tai­ko­mas 32 % ta­ri­fas. Ka­pi­ta­lo pa­ja­mų pro­gre­si­nis ta­ri­fas yra nuo 120 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių, tai yra apie 200 tūkst. eu­rų per me­tus, vir­ši­jus – vie­toj 15 % yra tai­ko­mas 20 % pro­gre­si­nis ta­ri­fas. In­di­vi­du­a­lios veik­los pro­gre­si­nio ta­ri­fo nė­ra jo­kio. Di­vi­den­dai taip pat ne­tu­ri pro­gre­si­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo. Ma­no­me, kad vis­gi žmo­gaus ge­bė­ji­mas mo­kė­ti pri­klau­so nuo jo gau­na­mų pa­ja­mų kie­kio, aukš­tų pa­ja­mų kie­kio, bet ne nuo to, ko­kia veik­los for­ma ji­sai ver­čia­si. To­dėl siū­lo­me vi­sas gau­na­mas pa­ja­mas ap­mo­kes­tin­ti jų stan­dar­ti­niais ta­ri­fais, tuo­met su­pliu­suo­ti į vie­ną vie­tą ir, kai pa­ja­mos vir­ši­ja 100 tūkst. eu­rų, tai da­liai tai­ky­ti spe­cia­lų 5 % ta­ri­fą, o kai pa­ja­mos vir­ši­ja 300 tūkst. eu­rų per me­tus, ar­ba ki­taip 180 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių, tai da­liai tai­ky­ti 7 % spe­cia­lų ta­ri­fą. Šiuo me­tu pa­gal pro­gre­si­nius ta­ri­fus mo­ka apie 8 tūkst. žmo­nių, po pa­kei­ti­mų juos mo­kė­tų 16,5 tūkst. žmo­nių, tai yra apie 0,8 % nuo vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų.

Ko­dėl siū­lo­mas bū­tent di­des­nis ka­pi­ta­lo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mas, tur­būt ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą ma­tant šią skaid­rę. Tai yra pro­gre­si­nio ta­ri­fo da­bar­ti­nė ri­ba yra 60 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių. Šiuo me­tu pro­gre­si­nis ta­ri­fas, kaip mi­nė­jau, yra tai­ko­mas bū­tent dar­bo san­ty­kiams, tai yra tam­siai mė­ly­na gra­fa. Bet jau ma­to­me, kad nuo 60 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių spar­čiai pra­de­da di­dė­ti pa­ja­mos, to­je gru­pė­je gau­na­mos bū­tent iš ka­pi­ta­lo pa­ja­mų, tai yra dau­giau­sia di­vi­den­dų, ir kai jau per­žen­gia­ma ta 180 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių ri­ba, tai yra apie 300 tūkst. eu­rų per me­tus, tuo at­ve­ju aiš­kiai do­mi­nuo­ja ka­pi­ta­lo pa­ja­mos, di­vi­den­dai, ir ma­no­me, kad tie žmo­nės taip pat ga­lė­tų so­li­da­riai šiek tiek dau­giau pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­nės iš­lai­ky­mo.

Taip. Yra siū­lo­mas spe­cia­lus in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tas – in­ves­ti­ci­nė są­skai­ta, at­si­sa­kant šiuo me­tu esa­mų leng­va­tų. Šiuo me­tu yra tai­ko­mos leng­va­tos gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tims ir taip pat III pen­si­jų pa­ko­pai tai­ko­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­tos. Ma­no­me, kad jos šiek tiek iš­krei­pia kon­ku­ren­ci­ją tarp skir­tin­gų in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tų. Taip pat yra at­lik­tas Lie­tu­vos ban­ko slap­to pir­kė­jo ty­ri­mas, jis sa­ko, kad daž­nai žmo­nėms yra par­duo­da­mas pro­duk­tas, kal­bant apie in­ves­ti­ci­nį gy­vy­bės drau­di­mą, žmo­nėms daž­nai yra par­duo­da­mas pro­duk­tas, ku­ris yra nei jiems su­pran­ta­mas, nei jiems rei­ka­lin­gas ir daž­nai vi­siš­kai ne­aiš­kus, to­dėl siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti spe­ci­fi­nių leng­va­tų at­ski­riems in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tams ir vie­toj jų tai­ky­ti in­ves­ti­ci­nę są­skai­tą, ku­ria nau­do­da­mie­si žmo­nės ga­lės in­ves­tuo­ti į skir­tin­gus fi­nan­si­nius in­stru­men­tus.

Šiuo me­tu žmo­nės ga­li in­ves­tuo­ti taip pat į skir­tin­gus fi­nan­si­nius in­stru­men­tus, ta­čiau pa­ja­mos yra ap­mo­kes­ti­na­mos jų ga­vi­mo me­tu, o są­nau­dos ar­ba nuos­to­liai yra kiek­vie­no žmo­gaus as­me­ni­nis rei­ka­las. Tai dėl šios in­ves­ti­ci­nės są­skai­tos vie­no­je są­skai­to­je bū­tų lai­ko­mi vi­si in­ves­ti­ci­niai in­stru­men­tai ir jų grą­ža bū­tų de­da­ma į vie­ną vie­tą. Tai reiš­kia, kad iš nau­dos, grą­žos, bū­tų at­ima­mas nuos­to­lis ir ap­mo­kes­ti­na­ma tik ta da­lis, ku­ri iš tos są­skai­tos yra iš­ima­ma. Ti­ki­mės taip pa­ska­tin­ti di­des­nį ban­kuo­se lai­ko­mų fi­nan­sų var­to­ji­mą, nes šiuo me­tu dau­ge­lis žmo­nių lai­ko tie­siog ban­ko są­skai­to­se, net ne ter­mi­nuo­tuo­se in­dė­liuo­se sa­vo pi­ni­gus. Ma­no­me, kad taip bū­tų ga­li­ma ir pa­ska­tin­ti ka­pi­ta­lo rin­kos plėt­rą Lie­tu­vo­je, ir pa­ska­tin­ti tuos žmo­nes pi­ni­gus in­ves­tuo­ti. Ma­no­me, kad mū­sų są­skai­tos mo­de­lis bū­tų am­bi­cin­giau­sias re­gio­ne, ka­dan­gi bū­tų ne­ri­bo­ja­mas nei są­skai­tų skai­čius, nei ge­og­ra­fi­ja. Bū­tų ga­li­ma tu­rė­ti to­kias są­skai­tas vi­so­se ša­ly­se, ku­rios yra su­da­riu­sios dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo su­tar­tis su Lie­tu­va, iš­ven­gi­mo su­tar­tis su Lie­tu­va. Tad rei­kė­tų tie­siog de­kla­ruo­ti Vals­ty­bi­nė­je mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je, kad tai yra to žmo­gaus tu­ri­ma in­ves­ti­ci­nė są­skai­ta.

Taip pat di­de­lė pa­ke­to da­lis yra eko­no­mi­kos au­gi­mo ska­ti­ni­mas. Pir­miau­sia, tai yra in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mas tiek stam­biajam, tiek smul­kiajam ver­slui, šiek tiek vė­liau apie tai pa­pa­sa­ko­siu iš­sa­miau. Taip pat pa­ska­tos ta­len­tams pri­trau­kti į au­gan­čias įmo­nes, tai yra ple­čia­ma op­cio­nų leng­va­ta. Šiuo me­tu rei­kia, kad žmo­gus dirb­tų bent tre­jus me­tus įmo­nė­je ir vis dar tu­rė­tų dar­bo san­ty­kius to­je pa­čio­je įmo­nė­je, kad ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti op­cio­nais. Siū­lo­me, kad jei žmo­gus bent tre­jus me­tus dir­bo to­je įmo­nė­je, ne­bū­ti­na op­cio­nų iš­pir­ki­mo me­tu vis dar tu­rė­ti dar­bo san­ty­kius, nes dar­bo rin­ka tik­rai yra la­bai di­na­miš­ka.

Yra ne­ma­žai prie­mo­nių smul­kiajam ver­slui (apie tai tu­rė­siu at­ski­rą skaid­rę), eko­no­mi­kos au­gi­mui pa­lan­kes­ni mo­kes­čiai. Eko­no­mi­kos au­gi­mui pa­lan­kes­niais mo­kes­čiais tarp­tau­ti­nės in­s­ti­tu­ci­jos lai­ko ap­lin­ko­sau­gi­nius mo­kes­čius (tai yra Ak­ci­zų įsta­ty­mas, Sei­me jau pri­im­tas), taip pat ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, apie jį taip pat pa­pa­sa­ko­siu pla­čiau. Siū­lo­mas do­va­nų tarp gi­mi­nai­čių ap­mo­kes­ti­ni­mas. Iki šiol tai bū­da­vo ne­ap­mo­kes­ti­na­ma da­lis. At­si­žvel­giant į tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, siū­lo­ma ap­mo­kes­tin­ti do­va­nas tarp gi­mi­nai­čių, jei­gu jų ver­tė vir­ši­ja 300 tūkst. eu­rų. Ten yra iš­ly­ga, kad jei­gu yra ar­ti­mam gi­mi­nai­čiui per­duo­da­mas že­mės ūkio veik­la be­si­ver­čian­tis ūkis, jis taip pat ga­lė­tų bū­ti ne­ap­mo­kes­tin­tas. Ka­dan­gi ki­lo dis­ku­si­jų dėl to, ar trak­ta­vi­mas, kad to­kia leng­va­ta ga­li­ma tik že­mės ūkiui, ne­pa­žei­džia kon­sti­tu­ci­nio ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po, ma­nau, kad tą da­lį ga­li­ma bū­tų pra­plės­ti vi­siems šei­mos ver­slams, ku­rie vie­no šei­mos na­rio yra per­duo­da­mi ki­tam. Ma­nau, dis­ku­si­jo­se ko­mi­te­te ga­lė­si­me tą pa­kei­ti­mą pa­da­ry­ti.

Da­bar kal­bant apie in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mą, iš­ties šiuo me­tu, iki me­tų pa­bai­gos, Lie­tu­vo­je ga­lio­ja ga­na dos­ni in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to leng­va­ta. Vis dėl­to ma­no­me, kad ji pri­si­de­da prie mū­sų eko­no­mi­kos trans­for­ma­ci­jos, nes in­ves­ti­ci­jos yra kryp­tin­gos, jos yra nu­kreip­tos į ma­ši­nų, kom­piu­te­rių, įvai­rių tei­sių, taip pat nau­jų kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių įsi­gi­ji­mą. Ma­no­me, kad ta leng­va­ta yra pa­si­tei­si­nusi, ne­pai­sant to, kad jos ver­tė yra apie 100 mln. eu­rų per me­tus. Bet, tar­ki­me, 2021 me­tais dėl šios leng­va­tos bu­vo in­ves­tuo­ta apie 700 mln. eu­rų ir leng­va­ta pa­si­nau­do­jo apie 1 tūkst. 800 įmo­nių. Kaip mi­nė­jau, leng­va­tos ver­tė biu­dže­tui yra apie 100 mln., bet vis dėl­to tai yra in­ves­ti­ci­ją ska­ti­nan­tis spren­di­nys.

Taip pat yra siū­lo­ma pra­tęs­ti dar pen­ke­riems me­tams fil­mų ga­my­bai tai­ko­mą leng­va­tą. Ma­to­me, kad ji yra pa­si­tei­si­nu­si, nes tik­rai pa­ska­ti­na ir nau­jų fil­mų kū­ri­mą ir pa­ska­ti­na įmo­nes in­ves­tuo­ti į fil­mų kū­ri­mą, ir taip pat dėl sa­vo di­zai­no pri­si­de­da prie eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo, nes di­de­lę da­lį fil­mo ver­tės rei­kia su­si­rink­ti sa­va­ran­kiš­kai ir in­ves­tuo­ti ir di­dži­ą­ją da­lį fil­mo vis dėl­to rei­kia su­kur­ti bū­tent Lie­tu­vo­je. Per vi­są lai­ko­tar­pį, kiek leng­va­ta ga­lio­ja, prie jos bu­vo pri­si­dė­ju­sios 228 įmo­nės ir, na­tū­ra­lu, ma­no­me, kad leng­va­ta ga­lė­tų bū­ti pra­tęs­ta dar pen­ke­riems me­tams.

Taip pat yra siū­lo­mas pa­pil­do­mas nau­jas spren­di­nys. Ka­dan­gi in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to len­gva­ta, ma­to­me, dau­giau pa­si­nau­do­ja stam­bu­sis ver­slas, ma­no­me, kad mo­men­ti­nio il­ga­lai­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo mo­de­lis ga­lė­tų la­biau pa­si­tar­nau­ti smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui. Dėl to įmo­nės, ku­rios in­ves­tuo­ja į tas pa­čias tur­to kla­ses kaip ir dėl in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to leng­va­tos, tai yra įren­gi­niai, ma­ši­nos, įvai­rios aukš­tes­nę pri­dė­ti­nę ver­tė ge­ne­ruo­jan­čios in­ves­ti­ci­jos, ga­lė­tų tą tur­tą į są­nau­das įtrauk­ti tais pa­čiais pir­mai­siais me­tais. Šiuo lai­ku rei­kė­da­vo tie­siog iš­dė­lio­ti bran­gų tur­tą per ke­le­tą me­tų, į są­nau­das trauk­ti per, tar­ki­me, 10, 20 me­tų, o po šio spren­di­mo ga­lė­tų į są­nau­das įtrauk­ti tais pa­čiais me­tais, kai įren­gi­nys yra įsi­gy­tas. Na­tū­ra­lu, kad taip su­si­ma­žin­tų tais me­tais mo­kė­ti­ną pel­no mo­kes­tį, ir ma­no­me, kad tai pri­si­dė­tų prie įmo­nių lik­vi­du­mo.

Ben­dra šių dvie­jų leng­va­tų, tai­ko­mų in­ves­ti­ci­joms ska­tin­ti, kai­na yra apie 200 mln. eu­rų, da­lis iš tų spren­di­nių yra vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu neut­ra­lūs, nes, tar­ki­me, tos įmo­nės vis tiek įtrauk­tų tur­tą į są­nau­das per ke­le­tą me­tų, šiuo me­tu jos įtrauk­tų per vie­ne­rius me­tus. Iš es­mės sa­ky­čiau, kad pu­sė tos ver­tės il­guo­ju lai­ko­tar­piu yra neut­ra­lus spren­di­mas ir pri­si­dės šiuo lai­ko­tar­piu bū­tent prie in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo, nes jau 2024 me­tais įmo­nės ga­lės da­ry­ti spren­di­mus in­ves­tuo­da­mos ir taip su­si­ma­žin­da­mos mo­kė­ti­ną pel­no mo­kes­tį.

 Kal­bant apie smul­kų­jį ver­slą, taip pat yra ke­le­tas pa­pil­do­mų spren­di­mų. Vie­nas iš jų yra at­lie­piant Pa­sau­lio ban­ko at­lik­tą stu­di­ją: ka­dan­gi šiuo me­tu 5 % leng­va­ti­nį pel­no mo­kes­tį tu­ri įmo­nės, ku­rių apy­var­ta ne­vir­ši­ja 300 tūkst. eu­rų, siū­lo­me spren­di­mą, kad įmo­nės ne­tu­rė­tų no­ro už­strig­ti prie 300 tūkst. eu­rų ri­bos, siū­lo­me, kad ta­ri­fas or­ga­niš­kai aug­tų nuo 5 % iki stan­dar­ti­nio 15 % ta­ri­fo, kai įmo­nės pa­ja­mos au­ga nuo 300 tūkst. eu­rų iki 500 tūkst. eu­rų. Tai apie 8 tūkst. įmo­nių pa­pil­do­mai ga­lė­tų mo­kė­ti ma­žes­nį pel­no mo­kes­tį ir bū­tų pa­ska­tin­tos tie­siog nuo­sek­liai aug­ti iki 500 tūkst. eu­rų ri­bos, tuo­met jau bū­tų tai­ko­mas stan­dar­ti­nis ta­ri­fas. Tie­siog dau­giau įmo­nių mo­kė­tų ma­žes­nį pel­no mo­kes­tį.

Taip pat siū­lo­ma ga­li­my­bė pla­tes­niam įmo­nių ra­tui ne­mo­kė­ti avan­si­nio pel­no mo­kes­čio. To­kią ga­li­my­bę iki šiol tu­rė­jo ver­slai, ku­rių apy­var­ta ne­vir­ši­ja 300 tūkst. eu­rų, siū­lo­me tą ri­bą pra­plės­ti iki 500 tūkst. Tad įmo­nės, ku­rių apy­var­ta ne­vir­ši­ja  500 tūkst. eu­rų, ga­lė­tų ne­mo­kė­ti avan­si­nio pel­no mo­kes­čio, taip pat tu­rė­tų dau­giau lik­vi­du­mo apy­var­ti­nių lė­šų.

Ki­tas pa­kei­ti­mas. Smul­ku­sis ver­slas iki 150 tūkst. eu­rų apy­var­tos ga­lė­da­vo vi­są bran­gų tur­tą, ne­pai­sant, ko­kia tur­to kla­sė, nu­dė­vė­ti per vie­ne­rius me­tus. Siū­lo­me šią ri­bą pra­plės­ti nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eu­rų. Taip pat bū­tų pa­ska­ta smul­kia­jam ver­slui ir jo lik­vi­du­mo, apy­var­tu­mo di­di­ni­mo spren­di­mas.

Taip pat siū­lo­me at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nių kri­te­ri­jų, ku­rie yra tai­ko­mi nu­sta­tant, ar įmo­nė yra smul­kio­ji, ar jai ga­li­ma tai­ky­ti leng­va­ti­nį 5 % pel­no mo­kes­čio ta­ri­fą. Šiuo me­tu bu­vo du ro­dik­liai: vie­nas, kad apy­var­ta bū­tų iki 300 tūkst., ki­tas ro­dik­lis bu­vo ne­tu­rė­ti dau­giau ne­gu de­šimt dar­buo­to­jų. Siū­lo­me dar­buo­to­jų kri­te­ri­jaus at­si­sa­ky­ti, ma­no­me, kad jis ri­bo­ja dar­bo vie­tų kū­ri­mą­si ir yra per­tek­li­nis. Dėl šio spren­di­mo apie 1 tūkst. 700 įmo­nių pa­pil­do­mai ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti leng­va­ti­niu pel­no mo­kes­čio ta­ri­fu.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ri­bą siū­lo­me pa­kel­ti nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. erų, tad tos įmo­nės, ku­rios ne­pa­gei­dau­ja tap­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio mo­kė­to­jo­mis, tie­siog ga­lė­tų to­kios prie­vo­lės ne­tu­rė­ti.

Da­bar, kal­bant apie eko­no­mi­kos au­gi­mui pa­lan­kes­nius mo­kes­čius, yra, kaip mi­nė­jau, ap­lin­ko­sau­gos mo­kes­čiai, ku­rie jau yra per­ėję dis­ku­si­jas Sei­me, taip pat ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio mo­de­lio pa­kei­ti­mas. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio pa­ja­mos, jei­gu jos yra gau­na­mos iš ko­mer­ci­nės pa­skir­ties tur­to, ke­liau­ja į sa­vi­val­dy­bes, o jei­gu mo­kes­tis yra tai­ko­mas neko­mer­ci­nės pa­skir­ties tur­tui, to­kiu at­ve­ju pa­ja­mos iš to­kio mo­kes­čio ke­liau­ja į vals­ty­bės biu­dže­tą. Siū­lo­me pa­gal tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką tie­siog mo­de­lį su­vie­no­din­ti, kad pa­ja­mos iš ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio, kaip yra tur­būt di­džio­jo­je da­ly­je pa­sau­lio, ke­liau­tų bū­tent į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, kad jos ga­lė­tų iš su­rink­to mo­kes­čio pri­si­dė­ti prie in­fra­struk­tū­ros plėt­ros ir ver­tės ap­link tuos kon­kre­čius ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tus ge­ri­ni­mo.

Taip pat siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti tam tik­rų leng­va­tų, tai­ko­mų ko­mer­ci­nės pa­skir­ties tur­tui. Jos šiuo me­tu bū­da­vo įra­šy­tos tie­siai į įsta­ty­mą. Siū­lo­me įsta­ty­me pa­lik­ti leng­va­tas, at­lie­pian­čias tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tus, taip pat jei­gu yra nu­sta­ty­ti tam tik­ri tur­to ri­bo­ji­mai, o ki­tas leng­va­tas pa­lik­ti tei­sę tai­ky­ti sa­vi­val­dy­bėms jų dis­kre­ci­niu spren­di­mu.

Taip pat yra įtrau­kia­ma į ap­mo­kes­ti­ni­mą ne­baig­ta sta­ty­ba, jei­gu nuo sta­ty­bos lei­di­mo iš­da­vi­mo pra­ėjo dau­giau kaip de­šimt me­tų. Ma­no­me, kad tai bū­tų pa­ska­ta su­si­tvar­ky­ti su tam tik­rais pa­sta­tais vai­duok­liais, esan­čiais at­ski­ruo­se mies­tuo­se.

Taip pat at­lie­piant tai, kad vis­gi rei­kė­tų ak­tu­a­les­nio ver­ti­ni­mo, yra nu­sta­ty­ta, kad ma­si­nis tur­to ver­ti­ni­mas yra at­lie­ka­mas ne­be kas pen­ke­rius, o kas tre­jus me­tus. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio skai­čia­vi­mai bū­tų at­lie­ka­mi ne nuo san­do­rių ver­tės, bet nuo Re­gist­rų cen­tro ma­si­nio ver­ti­ni­mo ver­tės. Ji daž­nai yra ma­žes­nė, ne­gu žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja. Tie­siog rei­kė­tų pa­si­tik­rin­ti Re­gist­rų cen­tre, kiek kon­kre­čiai ma­si­nio ver­ti­ni­mo bū­du yra įver­tin­tas kiek­vie­no as­mens kon­kre­tus tur­tas.

Kal­bant apie gy­ven­to­jų tur­to ap­mo­kes­ti­ni­mą, tur­tas yra iš­skir­tas į dvi gru­pes. Vie­nai gru­pei pri­klau­so tur­tas, ku­ria­me žmo­gus gy­ve­na, jam tai­ko­mas leng­va­ti­nis ap­mo­kes­ti­ni­mas, o ant­ram, tre­čiam ir pas­kes­niems ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tams bū­tų tai­ko­mas stan­dar­ti­nis ta­ri­fas nuo 0,1 % iki 1 % pa­gal įsta­ty­me nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus. Juos įver­ti­nu­si sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų nu­sta­ty­ti ta­ri­fą tarp 0,1 % ir 1 %. To­kia tei­sė yra su­tei­kia­ma sa­vi­val­dy­bėms.

O kal­bant apie gy­ven­to­jų tur­tą, ku­ria­me yra de­kla­ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta, po dis­ku­si­jų su vi­suo­me­ne bu­vo nu­spręs­ta, kad 1,5 me­dia­nos ne­vir­ši­jan­ti da­lis yra ne­ap­mo­kes­ti­na­ma. Me­dia­na yra vi­duti­nė tos sa­vi­val­dy­bės ver­tė. Tai reiš­kia, kad pu­sė žmo­nių yra iki me­dia­nos ir jiems bū­tų ne­ap­mo­kes­ti­na­ma. Po to­kio spren­di­mo, kai ši ri­ba bu­vo pra­plės­ta iki 1,5 me­dia­nos, vadinasi, du treč­da­liai pir­mo­jo būs­to sa­vi­nin­kų to­kio mo­kes­čio ne­mo­kė­tų. Nuo 1,5 me­dia­nos iki 2 me­dia­nų bū­tų tai­ko­mas 0,06 % ta­ri­fas, virš 2 me­dia­nų ver­tės bū­tų tai­ko­mas 0,1 % ta­ri­fas. Tai reiš­kia, kad šiek tiek bran­ges­nis nei vi­duti­nis tur­tas to­je sa­vi­val­dy­bė­je jau bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mas tam tik­ru ne­di­de­liu ta­ri­fu. Vir­ši­jus 2 me­dia­nas, bū­tų tai­ko­mas pa­na­šus ta­ri­fas kaip ant­ram, tre­čiam ir pas­kes­niam tur­tui.

Žvel­giant į pa­sek­mes, kaip mi­nė­jau, du treč­da­liai pir­mo­jo būs­to sa­vi­nin­kų to­kio mo­kes­čio tie­siog ne­mo­kė­tų. Taip pat da­lis žmo­nių ne­mo­kė­tų to­kio mo­kes­čio, nes yra tai­ko­ma mi­ni­ma­li 5 eu­rų ri­ba. Jei­gu mo­kė­ti­nas mo­kes­tis ne­vir­ši­ja 5 eu­rų, taip pat ne­rei­kė­tų to­kio mo­kes­čio mo­kė­ti. Di­de­lė da­lis žmo­nių pa­ten­ka į tą dia­pa­zo­ną.

Taip pat yra nu­sta­to­mas leng­va­ti­nis trak­ta­vi­mas so­cia­liai pa­žei­džia­miems as­me­nims ir se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus su­lau­ku­siems as­me­nims. Jei­gu jie ma­no, kad jiems yra su­dė­tin­ga to­kį mo­kes­tį su­si­mo­kė­ti, jie tie­siog tu­rė­tų kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę ir jiems mo­kes­čio mo­kė­ji­mas bū­tų ati­dė­tas ar­ba tam lai­ko­tar­piui, ku­riam jie pa­gei­dau­ja, ar­ba iki tur­to per­lei­di­mo.

Taip pat yra nu­sta­to­mas mi­ni­ma­lus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fas vė­jo jė­gai­nėms, at­lie­piant stra­te­gi­ją per­ei­ti prie at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos ir di­din­ti elek­tros ge­ne­ra­ci­ją iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių Lie­tu­vo­je. Siū­lo­ma tai­ky­ti 0,5 % ta­ri­fą, nes šiuo me­tu ko­mer­ci­nės pa­skir­ties tur­tui yra nuo 0,5 iki 3. Siū­lo­me vė­jo jė­gai­nėms tai­ky­ti mi­ni­ma­lų 0,5 ta­ri­fą. Taip pat pri­žiū­ri­mam kul­tū­ros pa­vel­dui, įveik­lin­tam, tei­kian­čiam kul­tū­ros pa­slau­gas ir su­da­riu­siam su­tar­tį dėl kul­tū­ros pa­vel­do prie­žiū­ros, – to­kie ob­jek­tai taip pat bū­tų at­lei­džia­mi nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio.

Vi­du­ti­nis mo­kė­ti­nas mo­kes­tis pir­mo­jo būs­to sa­vi­nin­kams yra apie 16 eu­rų. Pir­mas mo­kė­ji­mas bū­tų 2026 me­tais. Ka­dan­gi ap­mo­kes­ti­ni­mas bū­tų skai­čiuo­ja­mas už 2025 me­tus, mo­kė­ji­mas bū­tų 2026 me­tais. Da­ta tur­būt taip pat yra su­si­ju­si ir su ki­tais spren­di­mais, nes šiuo me­tu dis­ku­si­jo­se ir­gi sa­ko­ma, ar lai­kas mo­kes­ti­niams pa­kei­ti­mams, bet vis­gi tie mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai, ku­rie yra su­si­ję su in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mu, jų pa­sek­mės bus jau­čia­mos jau 2024 me­tais, o tiek aukš­tes­nių pa­ja­mų, tiek in­di­vi­du­a­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas, jų mo­kė­ji­mas iš­si­dė­lio­ja nuo 2025 me­tų ir to­liau per tre­jus me­tus, to­dėl pa­sek­mės tik­rai bus ge­ro­kai vė­liau.

Už­bai­giant iš­ties vie­nas iš ak­cen­tų yra pa­to­gu­mas, pa­to­ges­nis gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio de­kla­ra­vi­mas, kuo­met yra for­muo­ja­mos au­to­ma­ti­nės gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio de­kla­ra­ci­jos. Di­de­lė da­lis žmo­nių nesu­si­grą­ži­na gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kos, tar­ki­me, dėl ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio, apie 57 mln. eu­rų ga­lė­tų bū­ti su­grą­žin­ti gy­ven­to­jams, ta­čiau jie to net ne­ži­no. Siū­lo­me, kad bū­tų for­muo­ja­mos au­to­ma­ti­nės de­kla­ra­ci­jos, taip pat bū­tų au­to­ma­ti­nės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio de­kla­ra­ci­jos, kad žmo­gui te­lik­tų tie­siog su­si­mo­kė­ti.

Ki­tas spren­di­nys yra smul­kio­jo ver­sli­nin­ko są­skai­ta, tai yra ga­li­my­bė ne­pa­tir­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos vyk­dant in­di­vi­du­a­lią veik­lą. Žmo­gus tie­siog fi­nan­sų įstai­go­je už­si­re­gist­ruo­tų sa­va­no­riš­kai, jei no­rė­tų, kad ta są­skai­ta yra jo, ver­sli­nin­ko, są­skai­ta, fi­nan­sų įstai­ga pra­neš­tų Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai, kad tas žmo­gus tam­pa mo­kes­čių mo­kė­to­ju. Ta­da įplau­kos bū­tų au­to­ma­tiš­kai trak­tuo­ja­mas kaip pa­ja­mos, bū­tų pre­zump­ci­nės są­nau­dos pri­tai­ky­tos ir Val­s­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja au­to­ma­tiš­kai su­for­muo­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio de­kla­ra­ci­ją, mo­kė­ti­nus mo­kes­čius ir so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, to­dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį bū­tų ga­li­ma su­si­mo­kė­ti vie­nu myg­tu­ko sprag­te­lė­ji­mu.

Ben­dras re­zul­ta­tas toks, kad vis dėl­to tai yra kryp­tin­gas žings­nis link są­ži­nin­ges­nės mo­kes­čių sis­te­mos. Bū­tų stip­ri­na­mos pa­ska­tos dirb­ti, taip pat at­si­sa­ko­ma vi­suo­me­nei di­des­nės ver­tės ne­ku­rian­čių leng­va­tų, jas pa­kei­čiant mo­der­niu in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tu – in­ves­ti­ci­ne są­skai­ta. Bū­tų stip­ri­na­mos pa­ska­tos pri­dė­ti­nę ver­tę di­di­nan­čioms in­ves­ti­ci­joms tiek smul­kia­jam, tiek vi­du­ti­niam ver­slui. Taip pat tar­šos ap­mo­kes­ti­ni­mas kar­tu su at­ei­nan­čio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis pri­si­dės prie svei­kes­nės ir ža­les­nės ap­lin­kos mums vi­siems. Na ir di­di­na­mas sa­vi­val­dos fi­nan­si­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas, stip­ri­na­mi pa­jė­gu­mai in­ves­tuo­ti į vie­šą­ją in­fra­struk­tū­rą, ka­dan­gi pa­ja­mos ati­teks bū­tent sa­vi­val­dy­bėms ir tie­siog bus dar pa­to­giau de­kla­ruo­ti mo­kė­ti­nus mo­kes­čius.

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Ačiū, ger­bia­mo­ji mi­nist­re. Pir­miau­sia at­si­pra­šau, ko­le­gos, už sa­vo bal­są, bet yra toks, koks yra. Tai dar, prieš pra­de­dant at­sa­ky­ti į klau­si­mus, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną Ž. Pa­vi­lio­nis no­ri pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­gos, aš at­si­pra­šau fi­nan­sų mi­nist­rės. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad bal­ko­ne yra M. Ro­tas, vie­nas iš pa­grin­di­nių so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rių, Vo­kie­ti­jos Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ku­ris pa­da­rė la­bai daug, kad ir bri­ga­da Lie­tu­vo­je bū­tų, da­bar sten­gia­si Uk­rai­nai at­ver­ti ke­lius į NATO. Tai pa­plo­ki­me, jei­gu ga­li­me, jam. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi pa­ke­tas svar­bus ir di­de­lis, pir­mi­nis siū­ly­mas yra 20 mi­nu­čių skir­ti klau­si­mams ir at­sa­ky­mams, o po to ma­ty­sime. Da­bar, ma­tau, yra už­si­re­gist­ra­vę, ro­dos, 22 ko­le­gos, jau 23, tai pra­de­dame. Pra­de­da­me klaus­ti. Pir­mas klau­sia A. Ba­g­do­nas. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Tai, ger­bia­ma mi­nist­re, dė­ko­ju jums už pri­sta­ty­mą. Iš­ties ne­ma­žai mo­kes­čių pa­kei­ti­mų da­liai tik­rai ga­li­ma pri­tar­ti, tiems, ku­rie ge­ri­na mo­kes­ti­nę ap­lin­ką, ku­rie su­pap­ras­ti­na mo­kes­čių su­rin­ki­mą. Ta­čiau vis dėl­to no­rui su­vie­no­din­ti in­di­vi­du­a­lios veik­los ir dar­bo san­ty­kius… Žmo­nėms, ku­rie gau­na pa­ja­mas pa­gal dar­bo su­tar­tis, ke­lia ne­ma­žai abe­jo­nių, juo­lab kad su ver­slo liu­di­ji­mu ar in­di­vi­du­a­lios veik­los pa­žy­ma dir­ban­čių­jų ri­zi­kos ge­ro­kai ski­ria­si. Na, pa­žiū­rė­ki­me į so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, atos­to­gas, li­gos at­ve­jus. Kar­tais nu­tin­ka ir taip, kad žmo­gus ap­skri­tai ne­gau­na tam tik­rą lai­ką pa­ja­mų. Dar dau­giau abe­jo­nių ke­lia no­ras ap­mo­kes­tin­ti šei­mos na­riams do­va­no­ja­mą tur­tą, nuo ku­rio jau yra su­mo­kė­ti vi­si mo­kes­čiai.

Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar ne­ma­no­te, kad jei­gu per pa­tei­ki­mo sta­di­ją su­lauks šis pa­ke­tas pa­lai­ky­mo, ar ne­nu­tiks taip, kad tie vi­si ge­ri da­ly­kai, jei­gu ne­pa­sieks pri­ėmi­mo sta­di­jos, taip ir liks šia­me re­for­mos pa­ke­te? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kar­tais pa­klau­sius vie­šos dis­ku­si­jos at­ro­do, kad ge­ri da­ly­kai yra tik­tai tie, ku­rie ma­ži­na ap­mo­kes­ti­ni­mą. Jei­gu taip trak­tuo­tu­me, tai tie­siog jo­kių po­ky­čių da­ry­ti ap­skri­tai nė­ra įma­no­ma. Kaip mi­nė­jau, šiuo me­tu yra su­da­ry­ti du di­de­li su­si­ta­ri­mai, ku­rie rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų lė­šų. Jei­gu mes no­ri­me tam tik­ras pa­ska­tas da­ry­ti tiek ver­slui, tiek tur­būt di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, di­din­ti pa­ska­tas dirb­ti, rei­ka­lin­gi sis­te­mi­niai spren­di­mai, ku­rie pa­dė­tų tas pa­ja­mas ga­lų ga­le už­tik­rin­ti, kad vals­ty­bės fi­nan­sai bū­tų tva­rūs il­guo­ju lai­ko­tar­piu. Jū­sų mi­ni­mas in­di­vi­du­a­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mo mo­de­lis yra EBPO re­ko­men­da­ci­ja ir at­lie­pia tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų prak­ti­ką. Ap­mo­kes­ti­ni­mas nė­ra su­vie­no­di­na­mas su dar­bo san­ty­kiais, aš tai jau mi­nė­jau, iš­lie­ka net ir po tre­jų me­tų lai­ko­tar­pio, kuo­met jis yra vi­siš­kai įgy­ven­di­na­mas. Tarp aukš­tų pa­ja­mų iš­lie­ka apie 2 pro­cen­ti­nius punk­tus skir­tu­mas, tarp ma­žų pa­ja­mų skir­tu­mas yra dar di­des­nis, nes mo­kes­ti­nis kre­di­tas, ku­ris tai­ko­mas in­di­vi­du­a­liai veik­lai, yra dos­nes­nis nei ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis, dėl to tik­rai ma­žes­nis ap­mo­kes­ti­ni­mas yra in­di­vi­du­a­liai veik­lai – ne dar­bo san­ty­kiams.

Koks tas skir­tu­mas yra pa­tei­si­na­mas, čia tur­būt kiek­vie­no įsi­vaiz­da­vi­mo rei­ka­las. Vis dėl­to EBPO, at­li­ku­si stu­di­ją, re­ko­men­da­vo at­lik­ti to­kius pa­kei­ti­mus. Mes juos pri­ėmė­me ne vi­sus, sa­ky­čiau, kad EBPO pa­siū­ly­mai bu­vo am­bi­cin­ges­ni. Ma­ty­si­me, kuo Sei­me baig­sis. Ma­no as­me­ni­nis lū­kes­tis, kad vis dėl­to pa­ke­tas iš­lik­tų su­ba­lan­suo­tas. Jei­gu bus da­ro­mi spren­di­mai, ku­rie ma­žins biu­dže­to pa­ja­mas, na­tū­ra­lu, kad tam tik­ros leng­va­tos taip pat tu­rės siau­rė­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si V. Mi­ta­las.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma fi­nan­sų mi­nist­re, kiek at­si­me­nu, jūs Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui bu­vo­te pri­ža­dė­ju­si, kad 2021 me­tais pa­reng­si­te mo­kes­ti­nę re­for­mą, 2022 me­tais mes ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti, jūs taip pat or­ga­ni­zuo­si­te dis­ku­si­ją su ver­slo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, so­cia­li­niais part­ne­riais, bet šiuo me­tu tu­ri­me jau 2023 me­tus, tu­ri­me eko­no­mi­nio ne­apib­rėž­tu­mo lai­ko­tar­pį, tech­ni­nę re­ce­si­ją. Tik­rai lai­ko­tar­pis yra vi­siš­kai ne­dė­kin­gas įteik­ti mo­kes­čių re­for­mą. Tai yra vie­nas da­ly­kas.

Bet ma­no klau­si­mas bū­tų la­bai pa­pras­tas. Aš nie­kur ne­ra­dau, kad bū­tų aiš­kiai pa­brėž­ta, koks bus fis­ka­li­nis efek­tas? Pa­vyz­džiui, NPD jūs pri­tai­ky­si­te, aš ma­nau, vi­si nu­bal­suos, bet 200 mln. eu­rų ma­žė­ji­mas, taip? Sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dos ki­tais me­tais augs virš 100 mln. Ar tu­ri­te at­li­kę ­skai­čia­vi­mus, kaip iš tik­rų­jų ki­tais me­tais augs pa­ja­mos, ly­gi­nant su šiais me­tais, įgy­ven­di­nus ir ši­tą mo­kes­čių re­for­mą, ir eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kal­bant apie lai­ką mo­kes­čių re­for­mai pa­teik­ti, tur­būt nie­ka­da jo nė­ra la­bai ge­ro. Ir ar ne­apib­rėž­tu­mas bu­vo ma­žes­nis prieš me­tus ar prieš dve­jus, aš drįs­čiau la­žin­tis. Ma­nau, kad tuo me­tu ne­apib­rėž­tu­mas bu­vo ge­ro­kai di­des­nis tiek dėl pan­de­mi­jos, tiek dėl ener­ge­ti­kos kri­zės. Ma­nau, kad da­bar prog­no­zuo­ti eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją yra tik­rai ge­ro­kai leng­viau. Tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos ma­no, kad ant­ro­je me­tų pu­sė­je eko­no­mi­ka at­si­sta­tys, ki­tais me­tais prog­no­zuo­ja­mas eko­no­mi­kos au­gi­mas.

Taip pat at­kreip­čiau dė­me­sį, ka­da įsi­ga­lios at­ski­ri mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai. Tar­ki­me, pel­no mo­kes­čio leng­va­tos bū­tų tai­ko­mos jau nuo at­ei­nan­čių me­tų, nuo 2024 me­tų, ir tai jau 2024 me­tais pa­ska­tins įmo­nių in­ves­ti­ci­jas. O spren­di­mai dėl pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo, dėl to, kad bū­tų skai­čiuo­ja­mi mo­kes­čiai už 2024 me­tus, mo­kė­ji­mas bū­tų 2025 me­tais. Tai sa­ky­ti, kad šie pa­kei­ti­mai, ku­rie yra siū­lo­mi da­bar, kaž­kaip ne­iš­ven­gia­mai yra su­si­ję su tech­ni­ne re­ce­si­ja, ku­ri bu­vo pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ir šių me­tų pra­džio­je, aš ne­drįs­čiau taip teig­ti.

Kal­bant apie ben­drą pa­ke­tą ir jo po­vei­kį, jis tur­būt yra skir­tin­gas ir taip pat at­ei­na skir­tin­gu lai­ku. Jei­gu žiū­rė­tu­me į tre­čiuo­sius re­for­mos me­tus, per­skirs­ty­mo ly­gis, ku­ris at­ei­na iš pa­pil­do­mų mo­kes­ti­nių pa­ja­mų, yra 0,6 % BVP, bet taip pat yra ki­ti spren­di­mai, ku­rie ma­ži­na vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mas. Sa­ky­čiau, kad dau­giau ar ma­žiau pats pa­ke­tas yra neut­ra­lus, nes da­lis leng­va­tų yra, kaip mi­nė­jau, vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu neut­ra­lios. Tar­ki­me, mo­men­ti­nio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo mo­de­lis per ke­le­tą me­tų yra biu­dže­tui neut­ra­lus, to­dėl su­ni­ve­liuo­ti vi­sų spren­di­mų į vie­ną kaž­ko­kį taš­ki­nį skai­čių tie­siog yra ne­įma­no­ma. Bet dau­giau ar ma­žiau, sa­ky­čiau, pats pa­ke­tas yra neut­ra­lus, ta­čiau ji­sai kryp­tin­gai ar­tė­ja prie są­ži­nin­ges­nės mo­kes­čių sis­te­mos, prie pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo. Jeigu žvelg­tu­me į pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­lius, esa­me ap­skai­čia­vę su EUROMOD’o mo­de­liu, kad po šio spren­di­mo, jei­gu ji­sai vi­sos ap­im­ties bū­tų pri­im­tas, Gi­ni ko­e­fi­cien­tas ga­lė­tų su­ma­žė­ti pu­se punk­to.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Mi­ta­las. Ruo­šia­si L. Sa­vic­kas.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, gerbiamas pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau daug ko pa­klaus­ti – ir dėl GPM įsta­ty­mo, ir ap­skri­tai dėl mo­kes­čių re­for­mos. Pa­vyz­džiui, ko­dėl taip iš­ei­na, kad jūs sau prieš­ta­rau­ja­te, pro­jek­to pri­sta­ty­mo pra­džio­je sa­ky­da­ma, kad lyg ir įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas pa­reng­tas tam, kad di­dė­tų per­skirs­ty­mas, o da­bar sa­ko­te, kad ji­sai yra neut­ra­lus fis­ka­li­niu po­žiū­riu? Bet tiek to. Aš gal­vo­ju, pa­klau­siu apie do­va­no­ji­mo as­pek­tą ir iš­im­tį žem­dir­biams, ku­ri yra pa­lik­ta. Ko­dėl sa­kant, kad ko­vo­ja­ma su iš­im­ti­mis, ši pa­pil­do­ma iš­im­tis at­si­ra­do, kai vi­si žmo­nės, gau­nan­tys do­va­nas iš ar­ti­mų­jų, tu­rės mo­kė­ti GPM’ą, o per­do­va­no­jant ūkį to ne­bus? Aš pri­si­me­nu pra­ėju­sią ka­den­ci­ją, kad bu­vo daug kri­ti­kuo­ja­mas stam­bių ūkių ir stam­bių ūki­nin­kų ap­mo­kes­ti­ni­mas. Aš no­riu pa­klaus­ti, ar po iš­sa­mios per­žiū­ros jūs esa­te ra­mi, kad vi­sos le­syk­lė­lės ir vi­sos iš­skir­ti­nės leng­va­tos yra per­žiū­rė­tos ir dau­giau dėl mo­kes­čių kaž­ko­kio iš­skir­ti­nu­mo stam­biems ūki­nin­kams nie­ka­da ne­kils klau­si­mų po šios re­for­mos?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš pri­sta­ty­da­ma ro­dik­lius, ku­rie le­mia mo­kes­ti­nius spren­di­mus, ak­cen­ta­vau ne tai, kad mes la­bai stip­riai pa­di­din­si­me per­skirs­ty­mą, bet, man at­ro­do, mes jo ma­žin­ti ne­be­tu­ri­me jo­kios erd­vės. Jei­gu mes kal­ba­me apie tai, kad rei­kia įgy­ven­din­ti švie­ti­mo su­si­ta­ri­mą, kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mo su­si­ta­ri­mą, ma­žin­ti per­skirs­ty­mo per biu­dže­tą ma­ži­nant mo­kes­čius tie­siog ne­bė­ra kur. Jei­gu mes no­ri­me di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį, o tas nuo­sek­liai bu­vo sa­ko­ma ir jū­sų frak­ci­jos taip pat ne kar­tą, kad rei­kia NPD su­ly­gin­ti su MMA, tie spren­di­mai yra ypač bran­gūs, tie­sio­gi­nis su­ly­gi­ni­mas – apie 1 mlrd. eu­rų. Jei­gu mes no­ri­me ei­ti link tų spren­di­nių, rei­ka­lin­gi ki­ti spren­di­mai, ku­rie leis­tų iš­lai­ky­ti bent jau tą pa­tį per­skirs­ty­mo ly­gį, ku­rį tu­ri­me šian­dien.

Da­bar kal­bant apie do­va­nų ap­mo­kes­ti­ni­mą, tai yra tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka, pa­pras­tai yra ap­mo­kes­ti­na­mos ne tik do­va­nos, bet taip pat ir pa­vel­dė­ji­mas, to mes šia­me pa­ke­te ne­si­i­ma­me. To­kie spren­di­mai ma­ži­na tur­ti­nę ne­ly­gy­bę ir yra pla­čiai tai­ko­ma tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka. Siū­lo­me ga­na aukš­tą ri­bą – 300 tūkst. eu­rų. Šiuo me­tu 95 % vi­sų do­va­no­ji­mų, ku­rie vyks­ta per me­tus, yra iki 100 tūkst. eu­rų. Tai sa­ky­čiau, kad bū­tų la­bai siau­ra gru­pė, ku­ri bū­tų pa­lies­ta to­kio spren­di­mo.

Dis­ku­tuo­jant dėl mo­kes­čių pa­kei­ti­mų su so­cia­li­niais part­ne­riais bu­vo iš­sa­ky­ta daug pa­sta­bų. Vie­na iš jų bu­vo, kad tai kliu­dys per­duo­ti že­mės ūkio vie­ne­tą šei­mos na­riams, ka­dan­gi tai yra ga­nė­ti­nai bran­gus tur­tas, daug že­mės, įvai­rios bran­gios tech­ni­kos, ku­ri yra kaip ir ne­da­lo­mas vie­nas vie­ne­tas, ta­čiau ge­ne­ruo­ja san­ty­ki­nai ne­di­de­lį pro­duk­ty­vu­mą, ne­di­de­lę ver­tę, bet pats sa­vai­me yra ga­na bran­gus da­ly­kas.

Pa­si­žiū­rė­jo­me tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką – iš EBPO ša­lių to­kią leng­va­tą tai­ko de­šimt ša­lių. Nu­ta­rė­me to­kį spren­di­nį pa­siū­ly­ti, kad jei­gu ūky­je bū­tų ir to­liau vyk­do­ma to­kia veik­la bent tre­jus me­tus, tai to­kios do­va­nos šei­mos na­riams siū­ly­tu­me ne­ap­mo­kes­tin­ti, bet gir­džiu iš­sa­ky­tas pa­sta­bas, kad tai yra tai­ko­mas iš­skir­ti­nu­mas tik že­mės ūkio sek­to­riui. Ma­nau, kad ko­mi­te­te tik­rai ga­li­me pa­dis­ku­tuo­ti ir pri­tai­ky­ti pa­na­šų re­gu­lia­vi­mą vi­siems šei­mos ver­slams, ku­rie yra per­duo­da­mi vie­no šei­mos na­rio ki­tam šei­mos na­riui. Ma­nau, kad tam tik­rą for­mu­luo­tę tik­rai ben­drai su­ra­si­me.

Ar vi­sų leng­va­tų, ku­rios yra ne­pa­grįs­tos, yra at­si­sa­ko­ma, tai aš tur­būt drą­siai ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ne, nes tur­būt pa­ke­tas vi­są lai­ką yra pri­ima­mas toks, dėl ku­rio pa­vyks­ta su­si­tar­ti, ir tik­rai ne dėl vis­ko pa­vy­ko su­si­tar­ti. Man at­ro­do, tiek, kiek ga­li­me tar­pu­sa­vy­je su­ras­ti ben­drų taš­kų, to­kį pa­ke­tą šian­dien ir esa­me pa­tei­kę.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te. To­liau klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. No­riu pa­pra­šy­ti ir klau­sian­čių, ir ger­bia­mos mi­nist­rės kon­cen­truo­čiau at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, nes trys klau­sė­jai – 10 mi­nu­čių jau pra­ėjo. Pra­šom.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). La­bai ačiū. Mi­nist­re, aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie in­ves­ti­ci­nę są­skai­tą. Jūs čia taip gra­žiai vis­ką pri­sta­tė­te, bet, ma­tyt, vel­nias sly­pi de­ta­lė­se. Pa­si­gi­li­nę į jį ma­to­me, kad nau­jai pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas ne­ap­ima vi­sų in­ves­tuo­to­jų. Eli­mi­nuo­ja­mi in­ves­tuo­to­jai, ku­rie in­ves­tuo­ja per su­telk­ti­nio ar­ba tar­pu­sa­vio sko­li­ni­mo­si plat­for­mas. Šiems in­ves­tuo­to­jams ne­tai­ko­mos pa­ja­mos, ku­rios… vis tiek lie­ka ap­mo­kes­ti­na­mos. Jie su­mo­ka tą pa­tį GPM’ą, ku­ris bu­vo iki šiol. Tai yra lie­ka, kaip bu­vo iki šiol. Kaip ži­no­ma, kai ku­rie in­ves­tuo­to­jai, ku­rie in­ves­tuo­ja di­de­les lė­šas, tu­ri tą iš­ly­gą, ku­rią jūs da­bar siū­lo­te, o tie ma­žiu­kai ne­tu­ri. Tai ko­dėl?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su­telk­ti­nio in­ves­ta­vi­mo in­stru­men­tai tu­ri ki­tas leng­va­tas, ku­rios yra tai­ko­mos ne Gy­ven­to­jų pa­ja­mų, bet Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­me. Tai tur­būt dėl at­ski­rų in­stru­men­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Šis są­ra­šas bu­vo pa­teik­tas po dis­ku­si­jų su Lie­tu­vos ban­ku, su rin­kos da­ly­viais kaip tie in­stru­men­tai, ku­rie la­biau­siai ati­tik­tų ki­to­se ša­ly­se tai­ko­mą prak­ti­ką ir bū­tų nau­din­giau­sia in­ves­tuo­ti bū­tent per to­kį mo­de­lį. Ta­čiau ma­nau, kad dis­ku­si­jo­se ko­mi­te­te tik­rai bus ga­li­ma iš­si­aiš­kin­ti at­ski­rus as­pek­tus, ko­dėl vie­naip ar ki­taip yra re­gu­liuo­ja­ma ir ar yra pra­s­mė pra­plės­ti į ki­tus fi­nan­si­nius in­stru­men­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, ar jums ne­at­ro­do, kad vi­sos šios re­for­mos toks Achi­lo kul­nas yra bū­tent prie­mo­nės, pa­siū­ly­tos tiems in­di­vi­du­a­lios veik­los vi­du­ti­nio­kams. Jei­gu mes žiū­ri­me į tas ag­re­guo­ja­mas pa­ja­mas, di­dži­ą­sias pa­ja­mas, jūs siū­lo­te pa­pil­do­mą 5 % ta­ri­fą nuo 60 VDU ir ten dar 2 % nuo 180. Čia kaip ir at­ro­do so­cia­liai tei­sin­ga. Ta­čiau kai mes kal­ba­me apie in­di­vi­du­a­lią veik­lą, tai stai­ga nuo 15 tūkst. pel­no iki 35 jau at­si­ran­da pa­pil­do­ma mo­kes­ti­nė naš­ta. Na, čia kaž­kur yra to so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo pro­ble­ma ar­ba iš tik­rų­jų yra nu­si­tai­ky­ta bū­tent į tą vi­du­ti­nę de­kla­ruo­jan­čių ir są­ži­nin­gai mo­kes­čius mo­kan­čių žmo­nių kla­sę, kaip tam tik­rą per di­de­lio leng­va­ti­nio ver­slo for­mą, ir ją ban­do­ma iš­stum­ti iš rin­kos. Aš dar su­pran­tu dėl ver­slo liu­di­ji­mų, kad jie tu­ri lik­ti tik ma­žiu­kams, bet in­di­vi­du­a­li veik­la yra nor­ma­li ver­slo for­ma. Ko­dėl mes tu­ri­me tuos vi­du­ti­nio­kus pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tin­ti?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, aš vi­są lai­ką gal­vo­ju, kad vi­du­rys yra per vi­du­rį. Tai in­di­vi­du­a­lios veik­los vi­du­ti­nio­kai yra tik­rai že­miau ne­gu 15 tūkst. eu­rų. 92 % in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­čių as­me­nų tu­ri pa­ja­mas, ma­žes­nes ne­gu 15 tūkst. eu­rų. Tai vi­du­rys yra la­bai to­li nuo 15 tūkst. eu­rų.

Vi­są lai­ką ga­li­ma žiū­rė­ti, kad tu kaž­kam di­di­ni, kaž­kam ma­ži­ni, bet tur­būt rei­kė­tų at­si­trauk­ti ir ap­skri­tai pa­žiū­rė­ti į ap­mo­kes­ti­ni­mą iš šiek tiek to­liau. Ka­dan­gi Lie­tu­vo­je tik­rai yra skir­tin­gas ap­mo­kes­ti­ni­mas tarp skir­tin­gų ver­slo for­mų, man at­ro­do, la­bai svar­bu at­sa­ky­ti sau į klau­si­mą, koks skir­tu­mas mo­kes­čių tarp skir­tin­gų veik­los for­mų yra pa­tei­si­na­mas, o koks jau ke­lia klau­si­mų.

Man at­ro­do, siū­ly­mas EBPO su­vie­no­din­ti… pri­ar­tin­ti ap­mo­kes­ti­ni­mą in­di­vi­du­a­lios veik­los prie dar­bo san­ty­kių yra pa­tei­si­na­mas, su­vie­no­di­ni­mo tik­rai nė­ra, in­di­vi­du­a­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas iš­lie­ka ma­žes­nis net ir po vi­sų pa­kei­ti­mų, net ir aukš­tų pa­ja­mų dia­pa­zo­ną imant. Sa­ky­čiau, ma­no pa­siū­ly­tas spren­di­nys lei­džia su­ly­gin­ti kon­ku­ra­vi­mo są­ly­gas tarp dar­bo san­ty­kių ir in­di­vi­du­a­lios veik­los.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, be­veik prieš me­tus mes pri­ėmė­me pro­ver­žio pa­ke­tą, tik­rai in­ves­tuo­to­jai at­ei­na ir vyks­ta vė­jo jė­gai­nių plėt­ra. Ko­dėl jūs įsta­ty­me nu­ma­to­te tur­to mo­kes­čio mo­kė­ji­mo iš­im­tį bū­tent vė­jo jė­gai­nėms, iki 0,5 kon­kre­čiai nu­ro­do­te, kai vi­sam ki­tam tur­tui yra nu­sta­ty­tas ta­ri­fas iki 3 %? Pa­čios sa­vi­val­dy­bės ga­li nu­sta­ty­ti.

Ant­ras mo­men­tas. Jūs net iš­ski­ria­te jū­ri­nį par­ką, jam iš vi­so iš­im­tis ir ne­rei­kės tur­to mo­kes­čio mo­kė­ti. Ko­dėl jūs ši­taip el­gia­tės teik­da­ma bū­tent to­kį įsta­ty­mą? Kas čia už to sto­vi? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, Vy­riau­sy­bė at­nau­ji­no am­bi­ci­ją dėl at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos plėt­ros ir da­bar stra­te­gi­nis tiks­las – 2030 me­tais vi­są elek­trą pa­si­ga­min­ti ša­lies vi­du­je, ne ma­žiau kaip 90 % – iš at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos. Vė­liau ti­ki­mės tap­ti ir elek­trą eks­por­tuo­jan­čia ša­li­mi. Na­tū­ra­lu, kad tam rei­ka­lin­gi sis­te­mi­niai po­ky­čiai, ne tik pro­ver­žio pa­ke­tas, bet ir ki­ti spren­di­mai. Ma­no­me, kad tai pri­si­de­da prie stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo ir kad bū­tų di­di­na­ma vė­jo jė­gai­nių plėt­ra da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu.

Taip pat tur­būt bu­vo pa­ste­bė­ta si­tu­a­ci­ja, kad kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se, na, ko­mer­ci­niam tur­tui tai­ko­mas ta­ri­fas yra nuo 0,5 iki 3 % ir daž­niau­siai 3 % ta­ri­fas yra tai­ko­mas tik tam tur­tui, ku­ris yra ap­leis­tas, no­rint pa­da­ry­ti po­vei­kį, kad jis bū­tų su­tvar­ky­tas. O kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės, ne­pai­sy­da­mos to, kad to­kiam tur­tui kaip vė­jo jė­gai­nės ne­rei­kia jo­kios pa­pil­do­mos in­f­ra­struk­tū­ros, tie­siog to­dėl, kad pa­to­gu to­kį tur­tą ap­mo­kes­tin­ti, tai­ky­da­vo mak­si­ma­lų 3 % ta­ri­fą. Tas, ma­no nuo­mo­ne, nė­ra pa­tei­si­na­ma. Ma­nau, kad bent šiuo lai­ko­tar­piu, kol bus įgy­ven­din­ta ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja, iki 2030 me­tų toks leng­va­ti­nis ap­mo­kes­ti­ni­mas vė­jo jė­gai­nių yra pa­tei­si­na­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Na­vic­kas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las. Pra­šau, ko­le­ga.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). At­si­sa­kau klaus­ti.

PIRMININKAS. At­si­sa­ko­te. V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mi­nist­re, jūs daž­nai mi­ni­te tei­sin­ges­nį ir vie­no­des­nį ap­mo­kes­ti­ni­mą. Kon­kre­tus pa­vyz­dys. UAB’as iki 300 tūkst., jo ben­dras ap­mo­kes­ti­ni­mas – 20 %. Ir jūs da­bar siū­lo­te jiems tuos mo­kes­čius ma­žin­ti, tą ri­bą di­din­ti iki 500 tūkst. pro­gre­sy­viai. O in­di­vi­du­a­lios veik­los, kai vyk­do­ma ta pa­ti veik­la ir už­dir­ba­ma ta pa­ti su­ma, ap­mo­kes­ti­ni­mas 40 %, du kar­tus di­des­nis. Tai koks jū­sų tiks­las? Ar jūs no­ri­te in­di­vi­du­a­lios veik­los sa­vi­nin­kus prie­var­ta su­va­ry­ti į UAB’us ir taip jiems pa­keis­ti kryp­tį? Ko­dėl taip da­ro­te, koks yra tiks­las ir kur čia yra vie­no­du­mas ir tei­sin­gu­mas? Tur­būt jūs gal ge­rai ži­no­te, kad EBPO ver­ti­ni­mas mū­sų mo­kes­ti­nės sis­te­mos yra vie­nas iš ge­riau­sių ir įvar­di­ja­ma kaip kon­ku­ren­cin­giau­sia mo­kes­čių sis­te­ma Lie­tu­vo­je, ska­ti­nan­ti kur­ti ver­slus, vyk­dy­ti ir mo­kė­ti mo­kes­čius, o ne bū­ti še­šė­ly­je. Ko­dėl ši­to fak­to nie­kur ne­pa­sa­ko­te? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). In­di­vi­du­a­li veik­la nuo ver­slo pir­miau­sia ski­ria­si tuo, kad yra mo­ka­mos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos ir jos ge­ne­ruo­ja ne tik­tai pa­pil­do­mas įmo­kas, bet taip pat ge­ne­ruo­ja ir pa­pil­do­mas iš­mo­kas, jei­gu to­kia si­tu­a­ci­ja su­si­klos­to, o ji­nai su­si­klos­to ar­ba su­lau­kus se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus, ar­ba su­lau­kus li­gos, ar­ba su­lau­kus ki­tų ap­lin­ky­bių, kuo­met ne­ga­li dirb­ti, jei­gu, tar­ki­me, bū­tų pri­im­tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas dėl ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kos. So­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas pri­ly­gin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mui, man at­ro­do, tie­siog yra ne­tei­sin­ga, nes tai yra vi­siš­kai ki­to­kio ti­po įmo­kos ir jos taip pat reiš­kia ir pa­pil­do­mas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, ku­rios yra rei­ka­lin­gos.

Da­bar dar­bo san­ty­kius tu­rin­tys žmo­nės mo­ka 20 % gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, in­di­vi­du­a­lios veik­los mo­ka 15 % gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, nors iš šio mo­kes­čio yra fi­nan­suo­ja­mos ne tik­tai ben­dro­sios vals­ty­bės pa­slau­gos, bet taip pat ir ben­dro­ji pen­si­jos da­lis, ku­ri yra mo­ka­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to. Pa­pil­do­ma pen­si­jos da­lis yra mo­ka­ma iš „Sod­ros“ biu­dže­to, iš so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų, o ben­dro­ji pen­si­jos da­lis yra mo­ka­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to. Tai reiš­kia, kad dar­bo su­tar­ti­nin­kai prie jos pri­si­de­da 5 %. Dėl in­di­vi­du­a­lios veik­los tur­būt klau­si­mas, kuo yra pri­si­de­da­ma, bet ben­dro­ji pen­si­jos da­lis tiek iš dar­bo san­ty­kių, tiek iš in­di­vi­du­a­lios veik­los yra iš­mo­ka­ma vie­no­da. Man at­ro­do, jei­gu iš­mo­ka yra vie­no­da, tai ir įmo­ka tu­rė­tų bū­ti taip pat vie­no­da. O jei­gu yra no­ras per­ei­ti prie ver­slo ap­mo­kes­ti­ni­mo mo­de­lio, ku­ris iki 300 tūkst. eu­rų yra pa­lan­kes­nis, vė­liau ta­ri­fas ir­gi tam­pa apie 27 % efek­ty­vus, tai to­kias ga­li­my­bes žmo­nės tik­rai tu­ri.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si R. Že­mai­tai­tis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, mes jau iš ry­to dis­ku­ta­vo­me, į daug ką at­sa­kė­te. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ar ban­dė­te teik­da­ma ši­tuos mo­kes­čių įsta­ty­mus kar­tu iš­spręs­ti veik­los rū­šių skai­čiaus ma­ži­ni­mą? Ne vie­nas eks­per­tas Lie­tu­vo­je ir tie pa­tys už­sie­nie­čiai kal­ba, kad jų pas mus per daug ir ta­da mig­ra­ci­ja ir mo­kes­čių, ir „Sod­ros“, ir ki­tų da­ly­kų, pa­pras­čiau­siai kei­čia veik­los pa­va­di­ni­mus, užuot są­ži­nin­gai ir do­rai mo­kė­ję tiek įmo­kas, tiek mo­kes­čius. Ar bu­vo to­kia dis­ku­si­ja, kad bū­tų ap­si­ri­bo­ta tri­mis, ko­kie yra ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, ar ši­tas gy­vu­lių ūkis ir to­liau gy­vuos? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau ir ry­te mi­nė­jau, man at­ro­do, es­mi­nė kri­ti­ka, ku­ri iš­sa­ko­ma dėl da­bar­ti­nės sis­te­mos, yra ne dėl to, kad tu­ri­me daug pa­va­di­ni­mų, bet dėl to, kad yra skir­tin­gas mo­kes­ti­nis re­gu­lia­vi­mas. Tai reiš­kia, kad at­ski­ros veik­los rū­šys yra ap­mo­kes­ti­na­mos skir­tin­gai ir žmo­nės kar­tais ren­ka­si veik­los for­mą ne to­dėl, kad ji yra pa­to­ges­nė dėl ki­tų as­pek­tų, dėl tei­si­nių as­pek­tų, bet dėl to, kad yra tie­siog ma­žes­ni mo­kes­čiai. Šiuo pa­ke­tu, man at­ro­do, tą pro­ble­mą iš es­mės iš­spren­dė­me. Ap­mo­kes­ti­ni­mas tam­pa to­ly­ges­nis, tik­rai at­si­ran­da dau­giau tvar­kos. Žmo­nės yra ap­mo­kes­ti­na­mi ar­ba kaip tu­rin­tys dar­bo san­ty­kius, ar­ba kaip ver­slo, bet ne­be­lie­ka tam tik­rų še­šė­lio zo­nų, ku­rios bū­da­vo iš­sau­go­ju­sios tam tik­ras spe­ci­fi­nes pri­vi­le­gi­jas, ypač tarp aukš­tų pa­ja­mų. O at­ski­ros veik­los for­mos tu­ri ne tik­tai mo­kes­ti­nį re­ži­mą, jis yra svar­bus, bet ne vie­nin­te­lis as­pek­tas. Taip pat yra svar­būs as­pek­tai, tar­kim, ar tai yra ri­bo­tos ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ju­ri­di­nis as­muo, ar ne­ri­bo­tos. Taip pat ar vie­nas žmo­gus da­ly­vau­ja ja­me, ar ke­le­tas žmo­nių. Ir taip pat ki­ti lanks­tu­mo as­pek­tai, ku­rie, man at­ro­do, vai­di­na ne ­pas­ku­ti­nį vaid­me­nį pa­si­ren­kant ver­slo for­mą. Jei­gu ne­be­lie­ka mo­kes­ti­nio ar­bit­ra­žo, man at­ro­do, pats sa­vai­me tų for­mų bu­vi­mas nė­ra kaž­ko­kia di­de­lė blo­gy­bė.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bai svei­ki­nu, mi­nist­re, jus. At­li­ko­te tik­rai la­bai su­dė­tin­gą dar­bą. Aiš­ku, pa­bai­go­je tas jū­sų pro­jek­tas brau­ky­tas, tai­sy­tas ir pa­na­šiai. Tik­rai už­jau­čiu ir kaip jau­nas žmo­gus jus dėl to, ką jums ten­ka čia at­lai­ky­ti ir da­ry­ti.

Aš to­kį po­li­ti­nį klau­si­mą ži­no­da­mas jū­sų pro­fe­si­ją ir ži­no­da­mas jū­sų iš tik­rų­jų ge­rą fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą. Kaip pa­vy­ko jums įti­kin­ti So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ją, kad jie pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je už ši­tą pro­jek­tą bal­suo­tų, Li­be­ra­lų są­jū­dį ir Lais­vės par­ti­ją, nes jie prieš tai sa­kė, kad jie tik­rai ne­pa­lai­kys ti­kė­da­mie­si, kad vė­les­nė­je sta­di­jo­je jūs nu­si­lei­si­te. Ar jau su­ta­rė­te, ku­rio­je vie­to­je nu­si­lei­si­te ir ku­rio­je vie­to­je kei­si­te tuos pro­cen­tė­lius, kad jie po pa­tei­ki­mo bal­suos?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tur­būt lai­kas pa­ro­dys, kas bal­suos po pa­tei­ki­mo. Man at­ro­do, da­bar­ti­nis pa­ke­tas yra pa­teik­tas po il­gų dis­ku­si­jų, il­gų kon­sen­su­so pa­ieš­kų ir kom­pro­mi­sų. Man at­ro­do, toks su­si­ta­ri­mas, ko­kį esa­me pa­tei­kę šian­dien, lei­džia ti­kė­tis, kad po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui bus pri­tar­ta. Vė­liau tik­rai tos dis­ku­si­jos Sei­me tę­sis. Man at­ro­do, tai yra nor­ma­lu. Ta­čiau ko­kio aš ti­kiuo­si ben­dro re­zul­ta­to svars­tant šį pa­ke­tą, kad vis­gi pa­ke­tas iš­liks pa­ke­tas, va­di­na­si, jei­gu bus da­ro­mos nuo­lai­dos vie­no­je sri­ty­je, jos taip pat tu­rės bū­ti da­ro­mos ir ki­to­je pu­sė­je tam, kad ne­iš­ba­lan­suo­tu­me vals­ty­bės fi­nan­sų.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Ko­le­gos, siū­lau ne­be­tęs­ti klau­si­mų ir at­sa­ky­mų raun­do. Tu­rė­si­me ga­li­my­bę ko­mi­te­tuo­se pa­klaus­ti. Kvie­čiu iš­sa­ky­ti nuo­mo­nes prieš, už. Jau se­no­kai yra bal­sa­vi­mo lan­gas, tai da­bar bus bal­sa­vi­mas dėl šio klau­si­mo ir dėl ki­tų ap­svars­ty­tų klau­si­mų. Pra­šau, M. Lin­gė – už.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tie­sų, kad ga­lė­tu­me to­liau tęs­ti šį sod­raus pa­ke­to svars­ty­mą, mi­nist­rė vi­są va­lan­dą tri­bū­no­je sto­vė­jo, pri­sta­tė. Tik­rai la­bai gau­su įvai­riau­sių pa­siū­ly­mų, il­gai lauk­tų pa­siū­ly­mų, bet kad tai tap­tų ga­li­my­be to­liau svars­ty­ti ir juos įgy­ven­din­ti, rei­ka­lin­ga to­kiai dis­ku­si­jai at­ver­ta ga­li­my­bė. Rei­ka­lin­gas pri­ta­ri­mas po pa­tei­ki­mo pa­ke­tui, ku­ris, pir­miau­sia, įgy­ven­di­na tiek Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, tiek Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ną, tiek „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­ną ir ga­liau­siai pa­si­kar­to­jan­čias ir ne vie­nos Vy­riau­sy­bės gir­dė­tas įvai­rių tarp­tau­ti­nių eks­per­tų ir or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas.

Pa­ke­tas, ku­ris tik­rai la­bai… La­bai daug ja­me vi­so­kiau­sių svar­bių siū­ly­mų, bet, na, juos gru­puo­ti, ma­tyt, ga­li­ma. Ga­li­ma iš­skir­ti tris svar­biau­sius da­ly­kus, tai yra pir­miau­sia su­da­ro są­ly­gas ma­žin­ti at­skir­tį ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bę – ar kal­bė­tu­me apie mo­kes­ti­nio ar­bit­ra­žo ma­ži­ni­mą, ar ato­trū­kio tarp ka­pi­ta­lo ir dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo ma­ži­ni­mą. Tai su­teik­tų dau­giau tei­sin­gu­mo, tai leis­tų amor­ti­zuo­ti re­ce­si­jos pa­sek­mes. Daž­nai gir­di­ma, kad ne lai­kas, kad ne­tin­ka­mas me­tas, bet di­de­lė dalis pa­ke­te esan­čių pa­siū­ly­mų kaip tik pa­dė­tų leng­viau įveik­ti re­ce­si­jos ke­lia­mus iš­šū­kius, ar kal­bė­tu­me apie ma­žė­jan­tį ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pel­ną per mo­men­ti­nius il­ga­lai­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo pa­siū­ly­mus, pra­tę­sia­mą in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to leng­va­tą, lei­džiančią at­skai­ty­mus in­ves­tuo­ti į ino­va­ci­jas, ar ten di­di­na­mą PVM mo­kė­ji­mo ri­bą, pel­no mo­kes­čio ta­ri­fo pa­laips­nį au­gi­mą nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Vi­sos tos prie­mo­nės, ku­rios yra ver­slui, lei­džia, pi­ni­gus iš­lai­kant ver­sle, ska­tin­ti ver­slo au­gi­mą. Na, o kal­bant apie ne­kil­no­ja­mojo tur­to mo­kes­tį, tai iš tik­rų­jų yra svar­bu, kad sa­vi­val­dy­bėms bū­tų dau­giau su­teik­ta tei­sių ir sa­va­ran­kiš­ku­mo ge­rin­ti ir stip­rin­ti vie­tos in­fra­struk­tū­rą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­ba V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų bent jau pa­vy­ko gau­ti at­sa­ky­mą, kad tiks­las ir yra in­di­vi­du­a­lios veik­los sa­vi­nin­kus su­va­ry­ti į UABʼus, nes in­di­vi­du­a­liai veik­lai mo­kes­čiai bus di­di­na­mi dras­tiš­kai, o UABʼuo­se ga­lė­si­me mo­kes­čių mo­kė­ti ma­žiau. Bet tai yra va­di­na­ma tei­sin­giau. Pa­im­ki­me ne­kil­no­ja­mojo tur­to mo­kes­tį, tai jau dar kar­tą įsi­ti­ki­nome, kad kon­ser­va­to­riai dir­ba mi­li­jo­nie­riams.

Vė­jo jė­gai­nių sa­vi­nin­kai. Šian­dien jė­gai­nė kai­nuo­ja 6 mln., Re­gist­rų cen­tre ji at­pin­ga iki 300 tūkst., sa­vi­val­dy­bė šiuo me­tu ga­li pa­im­ti 3 % mo­kes­tį už tą tur­tą, bet Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja sa­ko: ne, ne, ne, už­dė­kime lu­bas, kad ga­lė­tų pa­im­ti 0,5 % mo­kes­čio. Va­di­na­si, už vie­ną jė­gai­nę, ku­ri kai­nuo­ja 6 mln., sa­vi­val­dy­bė gaus 1 tūkst. 500 eu­rų. Va­lio lo­bis­tams, la­bai ge­rai dir­ba­te. Per­ei­ki­me prie dar­bo san­ty­kių ap­mo­kes­ti­ni­mo. Ban­ki­nin­kas N. Ma­čiu­lis ben­drą ap­mo­kes­ti­ni­mą da­bar tu­rės ma­žes­nį ne­gu ka­si­nin­kė, dir­ban­ti „Ma­xi­moje“. Taip pat so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas, juk di­džiau­sias al­gas gau­nan­tys tu­ri ma­žiau mo­kes­čių mo­kė­ti.

Vi­si, ku­rie bal­suo­si­te už šį pa­ke­tą, bal­suo­si­te už to­kį tei­sin­gu­mą. Pri­tar­ti jam tik­rai ne­ga­li­ma. Tik man ta­da ky­la pa­grin­di­nis klau­si­mas: ką dar­bo gru­pėje vei­kė­me dve­jus me­tus, jei­gu re­a­liai su­si­ti­kome, pa­si­šne­kė­jome. Kaip sa­ko, mes pa­si­ta­rėme, o aš nu­spren­džiau ir pri­ėmiau spren­di­mą vi­sai ki­tą. Aiš­ku, kon­tro­li­nis šū­vis bu­vo pats ge­riau­sias, kad iš ak­ci­zų, pa­si­ro­do, šiai Vy­riau­sy­bei 200 mln. pa­ja­mų ne­rei­kia ir at­si­sa­kė leng­va ran­ka, nes jų ne­rei­kia. O da­bar sa­ko­ma, kad la­bai svar­bu su­rink­ti 170 mln. ne­va ge­res­nėms pen­si­joms. Ma­to­me, kas yra kas. Ne vel­tui yra sa­ko­ma: ne žo­džiais, o dar­bais tė­vy­nę my­li­me, tad bal­suo­ki­te prieš.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Ir už kal­ba V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų gai­la, kad ne­pri­ta­rė Sei­mas, jog at­ski­rai bū­tų bal­suo­ja­ma dėl kiek­vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to, nes Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mų pa­kei­ti­mams aš tik­rai pri­ta­riu. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­me yra daug tai­sy­ti­nų vie­tų ir jau dir­ba­me tam, kad tuos siū­ly­mus dėl Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo re­gist­ruo­tu­me.

O Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mui aš ne­pri­ta­riu iš es­mės. Ne­pri­ta­riu mo­kes­čio ba­zės plė­ti­mui. Daug kar­tų gir­dė­jau, kad yra sa­ko­ma, jog tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį mi­ni ir mi­ni Lie­tu­vai, bet nei ko­a­li­ci­jos su­tar­ty­je, nei Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je tų įve­di­mų ar­ba ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ba­zės plė­ti­mo nė­ra įra­šy­ta. Kam įdo­mu, yra įra­šy­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių pla­ne prie­mo­nė iš­ana­li­zuo­ti Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mą. Tad tai vis dėl­to yra ne ko­a­li­ci­nis pro­jek­tas dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio. Esu pa­si­ren­gęs ir mes tik­rai bū­si­me pa­si­ren­gę teik­ti daug siū­ly­mų dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Vi­sa Lie­tu­va ta­po val­dan­čių­jų įkai­te to­dėl, kad no­ras gau­ti RRFʼo pi­ni­gus ska­ti­na Vy­riau­sy­bę įves­ti tur­to mo­kes­tį. Pa­tys įsi­pa­rei­go­jo­te – da­bar vi­sa Lie­tu­va tu­ri už jū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mus ken­tė­ti, tai yra ne­są­ži­nin­ga.

Kal­bant apie pa­čią mo­kes­čių re­for­mą, tik­rai gy­vu­lių ūkio ne­pa­nai­ki­na ir ne­kaip at­ro­do pa­ti fi­nan­sų mi­nist­rė, grą­ži­nu­si pi­ni­gus Kau­no sa­vi­val­dy­bei. Pa­ten­ka tarp tų če­kiu­kų tu­rė­to­jų. Tad, ma­nau, net ir mo­ra­liš­kai sto­vė­ti jai tri­bū­no­je tik­rai ne­de­rė­jo. O gy­vu­lių ūkis vis tiek lie­ka gy­vu­lių ūkiu – tur­tin­gie­ji mo­kės ten ma­žiau, o biu­dže­tas bus pil­do­mas tų varg­šų są­skai­ta, ku­rie gau­na mi­ni­ma­lų­jį at­ly­gį.

Kal­bant apie pa­ja­mas, tik­rai vi­suo­ti­nis pa­ja­mų ir tur­to de­kla­ra­vi­mas iš­spręs­tų dau­ge­lį pro­ble­mų. Mo­kes­čių tiks­las yra tai, kad jie bū­tų vi­suo­ti­niai mo­kes­čiai. Da­bar še­šė­ly­je sle­pia­si 20 % ir mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­rius ne­ge­ba iš­krapš­ty­ti iš še­šė­lio tų pi­ni­gų. O ki­tas as­pek­tas yra tas, kad su­rink­ti vie­šie­ji fi­nan­sai tu­ri bū­ti at­sa­kin­gai taš­ko­mi, nes žo­dis „iš­lei­džia­mi“ čia ne­tin­ka. Kiek­vie­na­me žings­ny­je Au­di­to ko­mi­te­tas, Vals­ty­bės kon­tro­lė ir ki­tos kon­tro­liuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos ma­to to­kį ne­ūkiš­ku­mą ar­ba nu­si­kals­ta­mą ap­lai­du­mą, ypač me­tų pas­ku­ti­nia­me ket­vir­ty­je, kai mi­li­jo­nais taš­ko­mi asig­na­vi­mų val­dy­to­jų pi­ni­gai, jau ne­kal­bant apie lė­šas, skir­tas sa­vi­gy­rai, dėl ku­rių nie­kaip ne­ga­li pa­teik­ti ata­skai­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Tei­kiu bal­suo­ti mo­kes­čių sis­te­mos per­žiū­ros įsta­ty­mų pa­ke­tą: Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2929, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2930, Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2931 ir Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2932.

Už­si­re­gist­ra­vo 125, bal­sa­vo 125: už – 72, prieš – 31, su­si­lai­kė 22. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis dėl Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2929 – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Kai­mo rei­ka­lų ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tai. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū.

Pro­jek­tas Nr. XIVP-2930. Tuoj. At­si­pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną K. Star­ke­vi­čius. Pra­šom.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat no­riu pa­siū­ly­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą.

PIRMININKAS. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas? Dar tre­čias pa­pil­do­mas. Ačiū.

Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2930. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2931. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2932 taip pat Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū.

Prem­je­rė no­ri per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. La­bai dė­ko­ju ko­le­goms, pa­lai­kiu­siems pro­jek­tus ir lei­du­siems pra­dė­ti dis­ku­si­ją Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Ma­nau, kad tai yra bū­tent tei­sin­gas ke­lias. Iš tų klau­si­mų, ku­riuos te­ko gir­dė­ti, daug da­ly­kų ga­li bū­ti dis­ku­tuo­ja­ma kaip pa­siū­ly­mai. Be abe­jo, tų dis­ku­si­jų bus. Taip de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je ir tu­ri bū­ti.

Bet aš no­rė­čiau tru­pu­tė­lį re­pli­kuo­ti dėl to, ką prieš tai kal­bė­jęs ko­le­ga sa­kė apie tai, kad kai kas už­si­ma­nė gau­ti RRF’o pi­ni­gų. Ne Vy­riau­sy­bė ga­vo RRF’o pi­ni­gus. Tuos pi­ni­gus ga­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Lie­tu­vos Res­pub­li­ka už juos ga­li pa­da­ry­ti daug pui­kių da­ly­kų vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Ki­taip jiems tu­rė­tu­me nau­do­ti sa­vo na­cio­na­li­nio biu­dže­to lė­šas, ku­rių nie­kaip ki­taip, kaip tik iš mo­kes­čių ar­ba sko­los mes ras­ti ne­ga­li­me. Tai yra la­bai nor­ma­lu, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, skir­da­ma lė­šas, pa­siū­lė taip pat iš­spręs­ti ir tam tik­ras pro­ble­mas, dėl ku­rių baks­no­jo Lie­tu­vai jau pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų.

PIRMININKAS. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). La­bai įdo­mus bu­vo pa­si­sa­ky­mas. Len­kai RRF’o lė­šas nau­do­jo ma­žin­da­mi mo­kes­čius, mes juos di­di­na­me. Bet čia jū­sų yra spren­di­mas. Aiš­ku, la­bai įdo­mu žiū­rė­ti į ko­le­gas, ku­rie ža­dė­jo ne­pa­lai­ky­ti šio pa­ke­to, bet grei­tai nuo­mo­nę pa­kei­tė. Na, tarp jų so­cial­de­mok­ra­tai.

PIRMININKAS. A. Skar­džius. Pas­ku­ti­nė re­pli­ka.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tik­rai ne­mi­nė­siu ger­bia­mos prem­je­rės pa­var­dės, bet pats RRF’o pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mo tu­ri­nys, kiek kar­tų te­ko jį svars­ty­ti Au­di­to ko­mi­te­te, tik­rai ke­lia la­bai di­de­lių abe­jo­nių. Pa­si­ro­do, pi­ni­gai nė­ra skir­ti eko­no­mi­kai gai­vin­ti. Mū­sų eko­no­mi­ka au­go, au­ga ir da­bar augs. Sa­vai­me augs, ne­nu­ken­tė­jo, to­dėl pi­ni­gų gai­vi­ni­mui ne­rei­kia, rei­kia sta­bi­lu­mui. O dėl sta­bi­lu­mo, pa­si­žiū­rė­ki­te, į ko­kius pro­jek­tus įkiš­ti, ko­kiu efek­ty­vu­mu jie bus su­va­ry­ti. RRF’o 2,2 mlrd. ir dar 1,8 sko­lin­tų. 4 mlrd. kaž­kur į ka­mi­ną.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Taip pat no­riu pa­tiks­lin­ti, kad šis klau­si­mas bus svars­to­mas ru­dens se­si­jo­je, tad vi­sa va­sa­ra nag­ri­nė­ti, klau­si­mams už­duo­ti ir taip to­liau.

 

16.23 val.

Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo Nr. I-599 49 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2909, Pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo ir asig­na­vi­mų dar­bo už­mo­kes­čiui per­skai­čia­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-2011 5 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2910 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

 Ka­dan­gi bal­sa­vi­mo lan­gas, pra­tę­sė­me lan­gą tur­būt iki po­sė­džio pa­bai­gos, yra ap­svars­ty­tų klau­si­mų. Klau­si­mų 2-4.1 ir 2-4.2 pa­ke­tas – Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2909 ir Pa­rei­gi­nės al­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2910. Pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 123: už – 122, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Ma­tau, kad pra­šo Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, tai ga­li­me fik­suo­ti, kad pra­šy­si­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ne­pri­eš­ta­rau­ja­te? Ačiū.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Dėl abie­jų pro­jek­tų. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.24 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2704 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2). Svars­ty­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 124, bal­sa­vo 124: už – 117, su­si­lai­kė 7. Po svars­ty­mo pri­tar­ta. Čia bu­vo tai­ko­ma sku­bos tvar­ka.

 

16.25 val.

Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-1889 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2908(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mas – Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo 12 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2908(2).

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 122, vien­bal­siai už – 122. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

16.26 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1730 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2790(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 6 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2790(2).

Bal­sa­vo 119: už – 99, prieš – 1, su­si­lai­kė 19. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas siū­lo sku­bos tvar­ką. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.27 val.

Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 2, 16, 186, 20, 31, 34 ir 40 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2863(2), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių gaminių kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-1143 11, 19, 25, 26 ir 32 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2864(2), Re­kla­mos įsta­ty­mo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2865(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ir 2-10.1, 2-10.2, 2-10.3 klau­si­mų blo­kas – Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2863(2), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2864(2) ir Re­kla­mos įsta­ty­mo 12 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2865(2).

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 119: už – 109, su­si­lai­kė 10. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

16.28 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 pa­pil­dy­mo 98 straips­niu įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-2346(3), Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-857 29 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2347(3), Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mo Nr. VIII-1185 78 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2348(3), Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo Nr. IX-325 207 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2349(3), Lie­tu­vos banko įsta­ty­mo Nr. I-678 42 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2350(3), Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-1143 191 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2351(3), Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-657 12 ir 491 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2352(3), Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 48, 50 ir 52 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2353(3), Ke­lių trans­por­to ko­dek­so 181 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2408, Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 633 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2409(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Yra pa­gal dar­bo­tvarkę nuo 2-11.1 iki 2-11.10 klau­si­mai – įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas. Dėl Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 98 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­to yra ko­le­gų pa­siū­ly­mų. Kvie­čiu A. Bag­do­ną į tri­bū­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­bu­vo dar, dar ne­bu­vo. (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj, pa­bai­ki­me ši­tą klau­si­mą. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes už­tru­ko­me prie mo­kes­ti­nių įsta­ty­mų pa­ke­to ir pra­lei­do­me bal­sa­vi­mo lan­gą. Aš tą lan­gą pra­tę­siau ir da­bar bal­suo­ja­me dėl to, ką ger­bia­mo Jur­gio esa­me ap­svars­tę, ta­da grį­ši­me. Taip yra, tvar­ka.

Dėl 1 straips­nio yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Pra­šau. Ko­mi­te­to at­sto­vas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė šį siū­ly­mą ir jam ne­pri­ta­rė. Pa­grin­di­niai ko­mi­te­to ar­gu­men­tai. Ma­no­me, kad teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo ter­mi­no il­gi­ni­mas pa­blo­gin­tų vyk­do­mų pre­ven­ci­nių veiks­mų efek­ty­vu­mą. At­krei­pia­me dė­me­sį, kad, kal­bant apie pa­žei­di­mus ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je, re­ak­ci­jos lai­kas yra vie­nas pa­grin­di­nių fak­to­rių. Tai pa­brė­žia vi­sos at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, ko­vo­jan­čios su to­kiais pa­žei­di­mais. Spren­di­mų dėl elek­tro­ni­nių pa­žei­di­mų pri­ėmi­mas tu­ri bū­ti sku­bus, nes lai­kas ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nę įta­ką ne­le­ga­lių pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mui ir skai­čiui as­me­nų, ku­rie vė­liau ga­li pa­tir­ti nuos­to­lių.

Pa­žy­mi­me, kad tei­kia­mas ter­mi­no teis­mo nu­tar­tims pri­im­ti pail­gi­ni­mas pa­blo­gin­tų šiuo me­tu eg­zis­tuo­jan­čias są­ly­gas ir dėl itin pa­vo­jin­gų veik­lų už­kar­dy­mo. Ne­tei­sė­tas ver­ti­ma­sis re­gu­liuo­ja­ma ko­mer­ci­ne veik­la ne­tu­rint li­cen­ci­jos yra nu­si­kals­ta­mas, įtrauk­tas į Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 202 straips­nį, nes to­kiais pa­žei­di­mais ga­li bū­ti pa­da­ro­ma di­de­lė fi­nan­si­nė ža­la fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims. Nu­si­kals­ta­mų vei­kų nu­sta­ty­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tvar­ka pro­ce­sas yra im­lus lai­kui, o jas in­ter­ne­te vyk­dan­čių as­me­nų daž­nu at­ve­ju ne­įma­no­ma iden­ti­fi­kuo­ti. Ko­mi­te­tas iš es­mės ben­dru su­ta­ri­mu ne­pri­ta­rė to­kiam Vy­riau­sy­bės siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Čia yra du Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Gal ne­be­ko­men­tuo­si­me ki­to, nes ma­tau…

A. BAGDONAS (LSF). Ne­pri­ta­rė abiem.

PIRMININKAS. Taip, taip. Su­pra­tau. Nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo ko­mi­te­to nuo­mo­nei?

A. BAGDONAS (LSF). Ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu ne­pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Taip, su­pra­tau. Nė­ra no­rin­čių. Ačiū.

Yra Sei­mo na­rio A. Kup­čins­ko pa­siū­ly­mas dėl to pa­ties straips­nio. Ko­mi­te­tas ir­gi ne­pri­ta­rė. Pra­šau. An­driau, no­ri­te pri­sta­ty­ti? Gal at­si­i­ma­te?

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš su­tin­ku iš da­lies. Iš tie­sų mes ko­mi­te­te dis­ku­ta­vo­me ir be­veik…

PIRMININKAS. Ku­ris vie­nas… Pir­mam jū­sų yra ne­pri­tar­ta, o ki­tam pri­tar­ta iš da­lies.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ge­rai, tin­ka.

PIRMININKAS. Ne­rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? Ačiū.

Dėl 2 straips­nio yra Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas, jam taip pat ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

A. BAGDONAS (LSF). Taip, A. Kup­čins­ko vie­nam siū­ly­mui ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 8 – už ir 1 – prieš. Ki­tam siū­ly­mui pri­ta­rė iš da­lies. At­si­spin­di Sei­mo na­rio A. Kup­čins­ko siū­ly­mas ben­dra­me įsta­ty­me.

O da­bar, jei­gu žiū­rė­tu­me į pas­ku­ti­nį Vy­riau­sy­bės siū­ly­mą, tai ko­mi­te­tas taip pat ne­pri­ta­rė, nes Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pir­ma­me sa­ki­ny­je ra­šo­ma: iš es­mės pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pro­jek­tui (nu­ro­dy­tas įsta­ty­mo pro­jek­to nu­me­ris), o pa­bai­go­je… o šia pa­sta­ba ne­tie­sio­giai siū­lo šį įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­ti ir ati­tin­ka­mą reg­la­men­ta­vi­mą nu­ma­ty­ti ki­ta­me įsta­ty­me. Ben­dru su­ta­ri­mu ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiam Vy­riau­sy­bės siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ma­tau, čia prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra. Pri­tar­ta ko­mi­te­to nuo­mo­nei. Ačiū, ger­bia­mas An­driau, už pri­sta­ty­mą.

Dėl mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po svars­ty­mo pa­ke­tui? (Bal­sas sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Ge­rai. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Yra 2-11.9 klau­si­mas – Ke­lių trans­por­to ko­dek­so… Pats ko­mi­te­tas pa­siū­lė at­mes­ti. Taip pat ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei? Ačiū, pri­tar­ta. Tvar­ka.

 

16.33 val.

Mais­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 62 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2890 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas – Mais­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2890. Pa­tei­ki­mas. Pra­šau bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 102: už – 70, prieš – 6, su­si­lai­kė 26. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

Dar per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną V. Mi­ta­las. Pra­šau.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, aš bū­tent ir no­rė­jau pa­siū­ly­ti, ka­dan­gi tai yra žie­di­nės eko­no­mi­kos te­ma, tai Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ga­lė­tų bū­ti pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu, o pa­pil­do­mas, jei­gu rei­kia, ga­lė­tų bū­ti, jei­gu no­ri… už tar­šą Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas šiaip jau yra at­sa­kin­gas. Ta­da toks ma­no pa­siū­ly­mas ir bū­tų – pa­grin­di­nis ir pa­pil­do­mas.

PIRMININKAS. Koks pa­grin­di­nis? Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas?

V. MITALAS (LF). Taip.

PIRMININKAS. Ge­rai. Pra­šom, A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­siū­ly­ti pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu ir Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą, nes vis dėl­to tai yra su mais­tu.

PIRMININKAS. Jis pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas skir­ti, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

A. VERYGA (LVŽSF). Pa­grin­di­niu? At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. Dabar al­ter­na­ty­va, jis bus pa­pil­do­mas. Ge­rai, bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai. Ko­le­gos, kas bal­suo­ja­te, kaip dar­bo­tvarkės pro­jek­te yra, kad pa­grin­di­nis bū­tų Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, bal­suo­ja­te už, kas bal­suo­ja­te prieš, pa­si­sa­ko­te už Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą. (Bal­sai sa­lė­je) Al­ter­na­ty­viai, taip.

Ko­le­gos, al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas: už Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą – 33, už Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą – 65. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi ko­mi­te­tai yra Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Čia da­bar man pa­ra­šy­tas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, stop! Vy­tau­tai, dar bu­vo?..

V. MITALAS (LF). Ap­lin­kos.

PIRMININKAS. Ap­lin­kos, ge­rai. Da­bar siū­lau bal­suo­ti al­ter­na­ty­viai. Yra siū­ly­mas: Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą. (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj, mi­nu­tė­lę! Yra siū­ly­mas čia, ma­no dar­bo­tvarkėje, to­dėl aš ne­ga­liu… (Bal­sai sa­lė­je) Abu­du ga­li bū­ti, taip. Ge­rai, dar kar­tą for­mu­luo­ju. Ko­le­gos, kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už Ap­linkos ap­sau­gos ko­mi­te­tą. O gal ga­li abu­du bū­ti pa­pil­do­mi? Mi­nist­re, pra­šau pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę.

A. ARMONAITĖ (LF). Žiū­rė­ki­te, ko­le­gos, la­bai pa­pras­ta ini­cia­ty­va, ne­pa­da­ry­ki­me di­de­lio biu­ro­kratinio apa­ra­to čia, par­la­men­te. Na, daug kam, aš su­pran­tu, Sei­mo na­riams įdo­mu, tai tik­rai ga­li­te teik­ti pa­siū­ly­mus ar da­ly­vau­ti, bet ne­pri­krau­ki­me 100 ko­mi­te­tų. Va­sa­ra ar­tė­ja, ne­ti­kiu, kad vi­si pa­pil­do­mi ko­mi­te­tai svars­tys. Yra Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, yra jau net Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, nors iš­vis ne­la­bai net ir ma­tau ko­dėl, na, te­bū­nie, iš­si­aiš­kin­si­me, mais­to sau­ga, ir už­ten­ka. Dar Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą pa­sky­rė­me, vis­kas – per akis. Ko­le­gos, tik­rai la­bai pra­šau, pa­pras­ta ini­cia­ty­va.

PIRMININKAS. Dar Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to ne­pa­sky­rė­me.

A. ARMONAITĖ (LF). Pa­skir­si­me.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, Sei­mo tei­sė yra siū­ly­ti. Aš įver­ti­nu jū­sų siū­ly­mus ir tei­kiu bal­suo­ti. Tie­siog ma­no to­kia funk­ci­ja.

Gal ga­li­me su­tar­ti, kad abu ko­mi­te­tai yra pa­pil­do­mi, ir ne­pri­eš­ta­rau­ja­me? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę! Ne­ma­tau pras­mės bal­suo­ti, nes… Jei­gu kas nors pa­siū­lys iš­brauk­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, ta­da su­tin­ku. V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Žiū­rė­ki­te, tai yra Ve­te­ri­na­rijos tar­ny­bos klau­si­mas, gal­būt to­dėl bu­vo įra­šy­tas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Jei­gu mums jį rei­kės svars­ty­ti, mes ap­svars­ty­si­me ir be pa­sky­ri­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, su­tin­ka­te, kad ne­bū­tų pa­skir­tas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas? Ge­rai. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Nu­tar­ta. Pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu ski­ria­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas.

P. Sau­dar­gas. Pra­šom.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ge­rai, kad iš­spręs­ta, bet dėl at­ei­ties, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke ir vi­si ko­le­gos. Da­bar jūs no­rė­jo­te siū­ly­ti al­ter­na­ty­vų bal­sa­vi­mą, kas už Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, kas už Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, nors gal­būt aš esu prieš abu. Jei­gu yra siū­ly­mas, kas nors pa­siū­lo pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, kas nors pa­siū­lo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, rei­kia at­ski­rai dėl jų bal­suo­ti, nes žmo­nės gal ne­no­ri, kad nė vie­nas bū­tų iš tų ko­mi­te­tų. Tai vie­nas da­ly­kas. Kai mes bal­suo­ja­me dėl pa­grin­di­nio, taip, ta­da rei­kia al­ter­na­ty­viai, nes pa­grin­di­nis ga­li bū­ti tik vie­nas, bet pa­pil­do­mų ga­li bū­ti daug, ga­li ne­bū­ti nė vie­no. Čia jau da­bar klau­si­mas iš­spręs­tas, bet dėl at­ei­ties. Pa­vyz­džiui, aš ne­bū­čiau ži­no­jęs, kaip bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Pri­imu pa­sta­bą. Ko­le­ga D. Gai­žaus­kas. Čia toks, at­ro­do, pa­pras­tas klau­si­mas. Pra­šom.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Toks pa­pras­tas klau­si­mas ir ne­pa­si­da­li­na­me kur. Aš tai dar pa­siū­ly­čiau Sa­vi­žu­dy­bių ir smur­to pre­ven­ci­jos, ka­dan­gi mais­tas jau pa­si­bai­gęs, tai dar to­kį ap­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Aiš­ku, hu­mo­ras ge­rai, bet… Pra­šom. A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Aš no­rė­jau pa­pra­šy­ti ma­no bal­są įskai­ty­ti prieš…

PIRMININKAS. Ge­rai, dėl pro­to­ko­lo.

A. GEDVILAS (MSNG). …vie­toj su­si­lai­ky­mo dėl pro­jek­to Nr. XIVP-2890.

PIRMININKAS. Ge­rai, dėl pro­to­ko­lo – prieš.

Tai­gi, ko­mi­te­tai pa­skir­ti. Prieš tai bal­suo­ti klau­si­mai bus svars­to­mi Sei­mo VII (ru­dens) se­si­jo­je. Ne­bu­vau įvar­di­jęs, tai prieš tai bal­suo­tas klau­si­mas ir ši­tas bus svars­to­mi ru­de­nį, 2023 me­tų ru­de­nį.

 

16.40 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 4, 5, 10, 11 ir 12 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2933, Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 3, 4, 5 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo II1 sky­riu­mi įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2934, Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 22 straips­nio pakei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2935 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, grįž­ta­me prie pa­tei­ki­mų. Kvie­čiu mi­nist­rę M. Na­vic­kie­nę. Dar­bo­tvar­kės 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3 klau­si­mų pa­ke­tas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2933, Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2934 ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2935.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šom.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Vi­sus kar­tu. La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia ma­no pa­siū­ly­mai, mū­sų mi­nis­te­ri­jos tei­kia­mi pa­siū­ly­mai yra tos pa­čios mo­kes­čių re­for­mos da­lis. Ka­dan­gi da­bar­ti­nė sis­te­ma tu­ri įvai­rių trū­ku­mų ir įvai­rių ydų, ku­rios ir po­ten­cia­liai ma­ži­na ap­mo­kes­ti­ni­mo tei­sin­gu­mą ir so­cia­li­nio drau­di­mo ap­rėp­tį, ir ne­įga­li­na mū­sų mo­kė­ti adek­va­čių so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų drau­di­mi­nės ri­zi­kos at­ve­ju, mes spren­džia­me šias pro­ble­mas ir di­di­na­me žmo­nių ap­sau­gą.

Bet da­bar, ko­le­gos, pa­si­tar­ki­me. Tu­riu il­ges­nę pri­sta­ty­mo ver­si­ją – kaip fi­nan­sų mi­nist­rė – ir tu­riu trum­pes­nę pri­sta­ty­mo ver­si­ją. Trum­pes­nę pri­sta­ty­čiau, jei­gu su­tar­tu­me, kad po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu ir pri­tar­si­me ma­no pro­jek­tams. Su ta džiu­gia, to­kia ty­lia pa­lai­ky­mo nuo­tai­ka ei­nu prie trum­pes­nės ver­si­jos.

Apie tiks­lus, ko sie­kia­me. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­me sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims už­tik­rin­ti di­des­nes so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, nu­ma­ty­ti aiš­kes­nę so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų mo­kė­ji­mo tvar­ką, ma­žin­ti pa­ja­mų ato­trū­kį tarp sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių­jų ir dir­ban­čių­jų nuo­la­ti­nį dar­bą bei į ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mą įtrauk­ti sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų gru­pes.

So­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų ba­zės kol kas bu­vo la­bai skir­tin­gos: nuo 100 %, nuo ku­rių mo­kė­da­vo so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas šei­my­nų da­ly­viai, iki 50 %, ku­riuos mo­kė­da­vo da­lis au­to­rių, ma­žų­jų ben­dri­jų ir pa­na­šiai. Siūlymas yra su­vie­no­din­ti ap­mo­kes­ti­na­mą­ją ba­zę iki 90 %, kad bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti tam tik­rą vie­no­dą po­žiū­rį ir la­biau ap­sau­go­ti tas as­me­nų gru­pes, ku­rios mo­kė­da­vo įmo­kas nuo ma­žes­nių ba­zių.

Įmo­kų lu­bų su­vie­no­di­ni­mas vi­siems dir­ban­tie­siems taip pat yra svar­bus iš­šū­kis, nes tie, ku­rie už­dirb­da­vo dau­giau­sia, nuo 43 iki 60 VDU, pa­tek­da­vo į tam tik­rą įmo­kų mo­kė­ji­mo va­ku­u­mą ir kar­tu ne­pa­si­rū­pin­da­vo di­des­ne sa­vo ap­sau­ga, tu­rė­jo to­kią, sa­ky­čiau, iš­im­tį, tu­rė­da­mi ga­na aukš­tas pa­ja­mas. Tai­gi įmo­kų lu­bų su­vie­no­di­ni­mas vi­siems dar­buo­to­jams.

Da­bar dėl ne­dar­bo drau­di­mo sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims. Tai yra ne­dar­bo drau­di­mo įmo­ka – 1,31 % nuo ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų. Jei­gu kal­bė­tu­me apie mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­sio al­gą gau­nan­čius sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čiuo­sius, tai įmo­ka bū­tų apie 12 eu­rų. Bet tas ne­dar­bo drau­di­mas pri­rei­kus, kai at­si­tin­ka tam tik­ra si­tu­a­ci­ja, kai yra rei­ka­lin­ga pa­pil­do­ma pa­gal­ba, pa­siek­tų apie 115 tūkst. as­me­nų.

In­di­vi­du­a­liai dir­ban­čių­jų įtrau­ki­mas į ne­dar­bo drau­di­mo sis­te­mą. Kaip ir mi­nė­jau, tei­sę į iš­mo­ką gau­tų di­de­lis skai­čius as­me­nų. Įmo­ka bū­tų 1,31 % nuo ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų per mė­ne­sį. Tei­sė į iš­mo­ką at­si­ras­tų mo­kant įmo­kas ne trum­piau kaip 9 mė­ne­sius. Siū­lo­mas prin­ci­pas kol kas pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je yra 1 mė­ne­sio iš­mo­ka per me­tus mo­kė­tą įmo­kų lai­ko­tar­pį. Už to­kią įmo­kų su­mą per 1 mė­ne­sį žmo­gus su­­kaup­tų apie 520 eu­rų iš­mo­kos, jei­gu mo­kė­tų mo­kes­tį nuo mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos. Va­di­na­si, dau­giau įmo­kų, dau­giau ir ap­sau­gos.

Da­bar ne­dar­bo drau­di­mas. Nedarbo so­cia­li­nio drau­di­mo sta­žą siū­lo­me pa­ma­žin­ti nuo 12 iki 9 mė­ne­sių. Tai yra ir mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mas At­si­ga­vi­mo fon­do lė­šų po­žiū­riu, bet ly­giai taip pat ir ki­tų re­ko­men­da­ci­jų, ku­rias Lie­tu­va gau­na bū­tent dėl so­cia­li­nio drau­di­mo ap­rėp­ties di­di­ni­mo. Jei­gu žmo­gus pra­ran­da dar­bą, tar­ki­me, po 8,5 mė­ne­sio, jis šian­dien ne­tu­rė­tų ga­li­my­bės bū­ti ap­sau­go­tas. Mes siū­lo­me tą ne­dar­bo drau­di­mo ap­sau­gą iš­plės­ti.

Taip pat yra siū­ly­mas tą iš­mo­ką pa­kel­ti iki 5 ba­zi­nių so­cia­li­nių dy­džių – 275 eu­rų. Ga­liu čia tur­būt, ko­le­gos, ir su­sto­ti, jei­gu su­ti­ko­te, kad pri­sta­ty­čiau trum­pes­nę ver­si­ją. Mie­lai at­sa­ky­čiau į jūsų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Taip. Yra no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti, ger­bia­ma mi­nist­re. V. Mi­ta­las. Pra­šom. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius.

V. MITALAS (LF). Dė­kui, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia tu­riu pri­pa­žin­ti, kad ne­pri­ta­riu jū­sų siū­lo­miems pa­kei­ti­mams. Man ky­la klau­si­mas, ko­dėl mes Lie­tu­vo­je, ma­ty­da­mi to­kią eko­no­mi­nę pa­dė­tį, ko­kia ji yra, kur yra tik­rai ga­na daug lais­vų dar­bo vie­tų, kai mes ži­no­me, kad dar­bo san­ty­kius tu­rin­tys žmo­nės ga­na ak­ty­viai pa­si­da­ro dėl ne­dar­bo drau­di­mo ko­kį po­il­sio mė­ne­sį ar du, tu­riu to­kių žmo­nių ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, dar trum­pi­na­me ne­dar­bo drau­di­mo sta­žą, įve­da­me jį pagal in­di­vi­du­a­lią veik­lą dir­ban­tiems žmo­nėms ir, užuot ban­dę ar­čiau pri­ar­tė­ti prie Da­ni­jos su flex se­cu­ri­ty ir pa­pil­do­mu ne­pri­va­lo­mu ne­dar­bo drau­di­mu, nuo to tik dar la­biau tols­ta­me ir su­ka­me kaž­kur la­bai į kai­rę. Ma­no klau­si­mas: ko­dėl mes taip da­ro­me?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Leis­ki­te man ne­su­tik­ti su ju­mis, nes ir jū­sų frak­ci­jos ko­le­gos vi­sa­da tu­ri ne­ma­žai pa­siū­ly­mų, ge­rų pa­siū­ly­mų, kaip di­din­ti pa­žei­džia­miau­sių gru­pių ap­sau­gą tiek per iš­mo­kų di­di­ni­mą, tiek per įvai­rių pa­slau­gų di­di­ni­mą, įvai­rių pa­žei­džia­miau­sioms gru­pėms pri­ei­na­mų pa­slau­gų so­cia­li­ne pras­me iš­plė­ti­mą. Vi­si tie da­ly­kai kai­nuo­ja. Ypač tie da­ly­kai kai­nuo­ja ta­da, kai mes ne­pa­si­rū­pi­na­me, kad žmo­nės pa­tir­tų ar­ba tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­tys, su­si­mo­kė­ję įmo­ką, tą ap­sau­gą gau­ti. Mes ma­tė­me la­bai pui­kų pa­vyz­dį, kas at­si­ti­ko per ko­vi­dą. Tas pa­vyz­dys ne­bu­vo la­bai ge­ras. Mes pa­ma­tė­me iš­si­ri­kia­vu­sių de­šim­tis tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie ne­ga­lė­jo vyk­dy­ti sa­vo veik­los, kad jie gau­tų tam tik­rą vals­ty­bės pa­ra­mą, ir vals­ty­bė ta­da tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti tais žmo­nė­mis. Šian­dien ką mes siū­lo­me? Mes siū­lo­me su­kaup­ti ga­li­my­bę tam žmo­gui, jei­gu at­si­tin­ka ko­kia nors ne­ti­kė­ta si­tu­a­ci­ja, kad jis ga­lė­tų bent kaž­kiek lai­ko pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi pats, ir tai mes siū­lo­me su tam tik­rais sau­gik­liais ir ne­vie­no­du prin­ci­pu kaip dar­bo san­ty­kiuo­se, nes su­pran­ta­me to da­ly­ko spe­ci­fiš­ku­mą.

Da­bar ki­tas da­ly­kas dėl to flex se­cu­ri­ty, ką jūs čia pa­mi­nė­jo­te, taip pat leis­ki­te ne­su­tik­ti, nes Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je vi­du­ti­nė truk­mė žmo­gaus, ku­ris ieš­ko dar­bo ir ga­li po­ten­cia­liai grei­tai su­grįž­ti į dar­bo rin­ką, yra iki 6 mė­ne­sių. Mes tą ra­tą ap­su­ka­me su tuo žmo­gu­mi, ku­ris iš­kri­to iš dar­bo rin­kos ir ga­li į ją įsi­lie­ti, nes jam ne­trūks­ta įgū­džių, jis ne­tu­ri ko­kių nors so­cia­li­nių pro­ble­mų, per tik­rai są­ly­gi­nai trum­pą lai­ką. To­dėl šis ap­sau­gos da­ly­kas nuo 9 iki 12 mė­ne­sių pa­lies­tų tik tuos as­me­nis, ku­rie re­a­liai ne­su­kau­pia to sta­žo per 30 mė­ne­sių, kad gau­tų tin­ka­mą ap­sau­gą. Aš ma­ny­čiau, čia tik­rai ne­rei­kė­tų mums šian­dien pa­vers­ti to kai­ruo­liš­ku­mu ar pa­na­šiai, juo la­biau kad tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir tie pa­tys įsi­pa­rei­go­ji­mai RRF’ui mums ir­gi tam tik­ra pras­me re­ko­men­duo­ja plės­ti ap­rėp­tį bū­tent tų gru­pių, ku­rios ga­li bū­ti la­bai pa­žei­džia­mos. Tų žmo­nių, ku­rie yra be­dar­biai, be­je, ir il­ges­nį lai­ką be­dar­biai, skur­do ri­zi­ka pa­di­dė­ja tik­rai la­bai žen­kliai. Aš siū­ly­čiau ver­tin­ti ar­gu­men­tų vi­su­mą ir tik­rai ne­no­rė­čiau pri­im­ti kri­ti­kos, kad tai yra kaž­koks kai­ruo­liš­kas po­žiū­ris.

PIRMININKAS. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, no­rė­čiau su ju­mis tru­pu­tį pa­dis­ku­tuo­ti kal­bant apie dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čius Lie­tu­vo­je. Jūs tik­riau­siai pa­ste­bė­jo­te, kad Lie­tu­vo­je dar­bo už­mo­kes­tis ir pra­ei­tais me­tais au­go spar­čiau­siai tarp vi­sų eu­ro zo­nos ša­lių, apie 15,6 % kai ku­riais ket­vir­čiais bu­vo. Šiais me­tais, jei­gu nag­ri­nė­si­me I ket­vir­čio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą, tai bu­vo pats spar­čiau­sias tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Taip pat šių me­tų I ket­vir­ty­je vi­du­ti­nė va­lan­dos dar­bo kai­na ir­gi aukš­čiau­sia ne tik eu­ro zo­nos ša­ly­se, bet ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je – 13,3 %…

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ne.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Eu­ro zo­no­je – 5,6. Ga­li­te pa­si­žiū­rė­ti, tik­rai ta­da Lie­tu­vos ban­kas ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das me­luo­ja. Aš kal­bu čia ne kaip opo­zi­ci­jos at­sto­vas, bet kaip nag­ri­nė­jan­tis si­tu­a­ci­ją, ypač pi­ni­gų po­li­ti­kos įta­ką mo­ne­ta­ri­nei ir fis­ka­li­nei po­li­ti­kai, tu­riu stu­di­ją pa­da­ręs, ga­liu pa­sa­ky­ti. In­flia­ci­ja jus gel­bė­jo fi­nan­suo­jant pa­di­dėjusias iš­lai­das, ypač 2022 me­tais, ir 2023 me­tais iš da­lies tai lei­džia da­ry­ti. Jei­gu pa­neig­si­te, tai tu­ri­te pa­neig­ti F. Mil­to­no, No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­to, te­ori­ją. Ar jūs ne­ma­to­te tam tik­rų grės­mių 2025–2026 me­tais? Ačiū.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Koks klau­si­mas?

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). 2025–2026 me­tais, ka­da in­flia­ci­ja pa­sieks 2 % ir ka­da dar­bo už­mo­kes­tis tik­rai ne­be­augs Lie­tu­vo­je taip, kaip au­go da­bar.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, man at­ro­do, kad tai, kad Lie­tu­vos dar­bo už­mo­kes­tis au­go spar­čiau­siai re­gio­ne, ro­do ke­lis da­ly­kus. Pir­mas da­ly­kas, kad mū­sų žmo­nės net ir la­bai su­dė­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis ga­lė­jo pa­kel­ti tam tik­rus iš­šū­kius, ypač kai mes ir kom­pen­sa­ci­nius da­ly­kus įtrau­kė­me, ir pa­na­šiai, tai aš ma­nau, kad ta ten­den­ci­ja bu­vo ge­ra. Dėl va­lan­di­nio dar­bo už­mo­kes­čio aš tu­riu šiek tiek ki­to­kią te­ori­ją ir ki­tus ar­gu­men­tus, bet ga­lė­si­me in­di­vi­du­a­liai apie juos pa­dis­ku­tuo­ti. O šiaip prog­no­zuo­ja­ma, kad ki­tais me­tais dar­bo už­mo­kes­čio ki­li­mas bus apie 6,3 %.

PIRMININKAS. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Tai gal ga­lė­si­te ko­mi­te­te pa­dis­ku­tuo­ti.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). In­di­vi­du­a­liai gal pas­kui ga­lė­sime, pa­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. Tai­gi, ko­le­gos, no­rė­tų klaus­ti J. Ja­ru­tis, bet jis ne­ga­li. No­rė­tų klaus­ti A. Sy­sas, bet jo nė­ra. Ta­da klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ma­no klau­si­mas pir­miau­sia dėl me­no kū­rė­jų sta­tu­so. Mes pa­ke­lia­me mo­kes­ti­nę ba­zę. Ko­kia bū­tų ta pa­ja­mų da­lis? Ar ji at­lieps? Mes to­kį smul­kų tą ap­mo­kes­ti­ni­mą da­ro­me. 90 % bu­vo jų mo­kes­ti­nė ba­zė, 50 % nuo jų pa­ja­mų.

Ant­ras mo­men­tas dėl ver­slo liu­di­ji­mo. Ir vėl smul­ku­sis ver­slas. Ži­no­me, kad la­bai daž­nai bū­da­vo, iš­si­per­ka die­noms ir taip to­liau. Da­bar jū­sų įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta kon­kre­čiai mė­ne­siui ir vis­kas. Nu­ma­ty­ta, jei­gu trum­piau ne­gu 3 mė­ne­siai, jū­sų ap­mo­kes­ti­na­ma ba­zė yra už vi­są mė­ne­sį. Ar bus iš­im­tys nu­ma­ty­tos, jei­gu jis dir­ba dar pa­gal dar­bo su­tar­tį? Nes mes ži­no­me, yra da­lis žmo­nių, ku­rie pre­kiau­ja pre­ky­vie­tė­se ir taip to­liau su ver­slo liu­di­ji­mu. Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tai gal aš pra­dė­siu nuo an­tro klau­si­mo. Da­bar mes pa­gal siū­ly­mą tu­ri­me, kad jei per pas­ku­ti­nius 30 mė­ne­sių, per ku­riuos skai­čiuo­ja­mas sta­žas ne­dar­bo so­cia­li­nei drau­di­mo iš­mo­kai gau­ti, bus tu­rė­ję prie sa­va­ran­kiš­kos veik­los ir dar­bo su­tar­ti­nius san­ty­kius 3 mė­ne­sius ir dau­giau, tai įmo­kos bus su­muo­ja­mos.

Bet svar­bes­nė jū­sų klau­si­mo da­lis, man at­ro­do, dėl me­ni­nės veik­los ir čia aš tur­būt no­rė­čiau ne­be­at­skir­ti at­ski­rų rū­šių. Taip, tai yra la­bai svar­bi rū­šis, ku­rią jūs pa­mi­nė­jo­te, bet ta pa­čia pro­ga gal pa­sa­ky­siu, ką žmo­nės gau­na, jei­gu nuo 50 % iki 90 % mes pa­ke­lia­me tą ba­zę, kaip at­ro­do žmo­gaus gau­na­mos iš­mo­kos. Pa­vyz­džiui, 2021 me­tų duo­me­ni­mis, mo­kant mo­kes­čius tik nuo de­kla­ruo­tų pa­ja­mų, tų ma­žes­nių, li­gos iš­mo­kos dy­dis ne­at­skai­čius mo­kes­čių bu­vo 248 eu­rai. Jei­gu mes ba­zę pa­di­di­na­me iki 90 % ir ji tam­pa be­veik 800 eu­rų, tai li­gos iš­mo­kos dy­dį su­da­ry­tų 447 eu­rai ir pa­di­dė­tų be­veik 200 eu­rų. Pa­vyz­džiui, mo­ti­nys­tės iš­mo­ka, ku­ri ir­gi yra la­bai svar­bi bū­tent ir jū­sų pa­mi­nė­tai žmo­nių ka­te­go­ri­jai, de­kla­ra­vus ma­žes­nę ba­zę, sie­kia 1 tūkst. 421 eu­rą, jei­gu ba­zė bū­tų be­veik 800 eu­rų, kas yra siū­lo­ma 90 %, tai ji pa­siek­tų 2 tūkst. 558 eu­rus, bū­tų di­des­nė 1 tūkst. 137 eu­rais. Tė­vys­tės iš­mo­ka ly­giai taip pat aug­tų. Ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kos dy­dis nuo di­des­nės ba­zės žmo­gui pa­di­dė­tų 136 eu­rais ir pa­siek­tų 502 eu­rus. Ten ir dėl mo­ti­nys­tės atos­to­gų mes tu­rė­tu­me pa­vyz­džių, kaip ky­la žmo­gaus ap­sau­ga ir kaip ky­la žmo­gaus iš­mo­kos, įve­dus są­ly­gi­nai ne­di­de­lę įmo­ką.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, ar ne­ma­to­te ri­zi­kos dėl sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų drau­di­mo ne­dar­bo drau­di­mu? Iš tik­rų­jų vis dėl­to jiems bu­vo su­teik­ti tam tik­ri lū­kes­čiai, kad jie gaus vi­so­kias nor­ma­lias iš­mo­kas. O jie ga­li dirb­ti, ga­li ne­dirb­ti. Ir šiuo me­tu su­tin­ki žmo­gų, sa­ko, vi­są gy­ve­ni­mą dir­bau, bet gau­nu 350 eu­rų pen­si­ją. Ta­da klau­si, koks ta­vo dar­bo drau­di­mo sta­žas? Sa­ko, 25 me­tai. Iš tik­rų­jų žmo­gus, at­ro­do, ir dir­bo, bet lū­kes­čiai di­de­li, o, pa­si­ro­do, tik­tai 25 me­tus mo­kė­jo so­cia­li­nes įmo­kas. Ar ne­bus čia taip pat ir­gi? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ge­ras klau­si­mas. Tik­rai daug apie jį dis­ku­ta­vo­me dar­bo gru­pė­se ir su so­cia­li­niais part­ne­riais, bū­tent to­dėl ir pri­ima­mas tas spren­di­mas, kad bū­tų tam tik­ra pras­me su­kaup­tas sta­žas di­des­niam iš­mo­kų mė­ne­sių skai­čiui gau­ti. Tas įmo­kų mo­kė­ji­mas 12 mė­ne­sių tam, kad gau­tų 1 mė­ne­sio iš­mo­ką, kaip ir yra tas sau­gik­lis, ku­rį, iš vie­nos pu­sės, ir pa­siū­lė pa­tys kai ku­rie sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tie­ji. Aš ma­nau, dėl to mė­ne­sių skai­čiaus mes ga­lė­si­me dar ko­mi­te­te dis­ku­tuo­ti, bet tas skir­tu­mas nuo dar­bo su­tar­čių ir bu­vo iš­lai­ky­tas, kad tu, mo­kė­da­mas 12 mė­ne­sių įmo­kas, gau­ni 1 mė­ne­sio iš­mo­ką, jei­gu tu­ri su­­stab­dy­ti tą veik­lą. Kar­tu ska­ti­na­me ir kaup­ti kuo il­giau, kad ne­su­si­da­ry­tų ga­li­my­bė to­kiam pik­tnau­džia­vi­mui, kai su­stab­dai – pra­de­di, su­stab­dai – pra­de­di. Čia to ge­riau­sio ba­lan­so ga­lė­si­me ieš­ko­ti Sei­mo ko­mi­te­tuo­se, bet apie tai mes bū­tent ir dis­ku­ta­vo­me su so­cia­li­niais part­ne­riais. La­bai ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re, už pri­sta­ty­mus, už at­sa­ky­mus į klau­si­mus.

Nuo­mo­nės už, prieš. Dar no­ri nuo­mo­nę iš­sa­ky­ti – prieš kal­ba V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų kaip ir prieš tai bu­vu­siuo­se pro­jek­tuo­se bu­vo tiks­las iš in­di­vi­du­a­lio­sios veik­los žmo­nes su­va­ry­ti į UABʼus, taip ir šia­me pro­jek­te tas pats. Pa­vyz­dys: lu­bos – 43 VDU. Da­bar per me­tus rei­kia su­mo­kė­ti virš 12 tūkst. eu­rų pa­sie­kus tas lu­bas. Kai jas pa­di­din­si­me iki 60, rei­kės su­mo­kė­ti apie 20 tūkst. eu­rų. Va­di­na­si, vi­si, ku­rie pa­puls į tą tar­pą, prie­var­ta bus su­va­ry­ti į UABʼus. Ta­da ne­be­rei­kės nė vie­no eu­ro so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų mo­kė­ti nei Li­go­nių ka­soms, nei „Sod­rai“. Jei­gu toks tiks­las, vis­kas ge­rai. Ta­da „Sod­ra“ dar ma­žiau gaus pa­ja­mų. Tik ta­da ir vėl tą ūkį la­bai stip­riai ple­čia­me, nes UABʼuo­se to­kių mo­kes­čių ne­rei­kia mo­kė­ti. Bet, kaip sa­ko­ma, tei­sin­giau, kai UABʼai mo­ka ma­žiau ne­gu pa­gal in­di­vi­du­a­li­ą­ veik­lą.

PIRMININKAS. Tai­gi tei­kiu bal­suo­ti, ko­le­gos. Kas už, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2933, Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2934 ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2935.

Už­si­re­gist­ra­vo 74, bal­sa­vo 74: už – 52, prieš – 1, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: dėl Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me, pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – E. Zin­ge­ris. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pra­šy­čiau įskai­ty­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, pro­to­ko­le – E. Zin­ge­ris už.

Dėl Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ir prieš tai pa­skelb­tą, ir ši­tą Sei­mo VII (ru­dens) se­si­jo­je. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

Ir dėl Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2935 pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Svars­ty­si­me VII (ru­dens) se­si­jo­je. Pri­ta­ria­me. Ačiū, pri­tar­ta.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas…

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKAS. Taip, J. Raz­ma. Pra­šau. Mik­ro­fo­nas įjung­tas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jei­gu bū­tų ga­li­ma, pir­mi­nin­ke, aš pra­šy­čiau trum­pam grįž­ti prie mū­sų šiek tiek anks­čiau svars­ty­to klau­si­mo – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pa­ke­to, tei­kia­mo ko­le­gos K. Ado­mai­čio, kur svars­ty­mo sta­di­jo­je ga­na vie­nin­gai pri­ta­rė­me. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas bu­vo ža­dė­jęs pra­šy­ti sku­bos, bet, man at­ro­do, taip ir ne­pa­pra­šė. Aš frak­ci­jos var­du pra­šy­čiau pri­tar­ti dėl sku­bos, nes ket­vir­ta­die­nį esa­me nu­ma­tę pri­ėmi­mą. Ne­si­no­ri vis­ko su­kel­ti į ant­ra­die­nį.

PIRMININKAS. Ge­rai, ga­li­me vi­sam pa­ke­tui tai­ky­ti sku­bą? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Ačiū, ger­bia­mas Jur­gi. Pri­tar­ta.

 

16.59 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl XX am­žiaus Lie­tu­vos lais­vės ko­vų ty­ri­mų ir jų sklai­dos, šių ko­vų įam­ži­ni­mo pro­gra­mos kryp­čių ir gai­rių pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2756(3) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl XX am­žiaus Lie­tu­vos lais­vės ko­vų ty­ri­mų ir jų sklai­dos, šių ko­vų įam­ži­ni­mo pro­gra­mos kryp­čių ir gai­rių pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2756(3). P. Kuz­mic­kie­nė. Pra­šau. E. Pu­pi­nis ta­da čia yra. Ma­tau, bet… Ko­mi­te­to iš­va­da, Ed­mun­dai. Pra­šau. Svars­ty­mas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą nu­ta­ri­mą ir jam pri­ta­rė. Taip pat ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė vi­soms Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­doms ir ki­tiems pa­teik­tiems pa­siū­ly­mams.

PIRMININKAS. Ačiū ko­mi­te­to at­sto­vui. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to gal V. Ra­ku­tis ga­lė­tų pri­sta­ty­ti? Ar­ba aš ga­lė­čiau. Ko­mi­te­tas svars­tė. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas šiam klau­si­mui pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja. Yra at­sto­vų? Taip pat aš pa­gar­si­nu, kad Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu šiam pro­jek­tui.

Ben­dro­ji dis­ku­si­ja. V. Ra­ku­tis. Pra­šom.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų la­bai ma­lo­nu yra ma­ty­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je pui­kiai pa­reng­tą XX am­žiaus Lie­tu­vos lais­vės ko­vų ty­ri­mų pro­gra­mą. Pui­ki pro­gra­ma, nu­sta­ty­ti tiks­lai, nu­ma­ty­ti re­zul­ta­tai. Ži­no­ma, yra ap­ra­šy­ta ir fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka. Jo­je nu­ma­ty­ti sep­ty­ni fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai. Ir mū­sų ko­mi­si­jos svars­ty­mo me­tu bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, kaip čia pa­vyks tą re­a­liai su­val­dy­ti. Bet ti­kė­ki­mės, kad Vy­riau­sy­bė tą pa­jėgs pa­da­ry­ti. Dau­giau­sia klau­si­mų, ga­lin­čių kil­ti svars­tant šią pro­gra­mą, kas tai yra per daik­tas ir kaip tai at­ro­do ap­skri­tai vi­so­je Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je, is­to­ri­jos po­li­ti­ko­je ir at­min­ties po­li­ti­ko­je?

Ma­ny­tu­me, kad tai yra pir­mas žings­nis for­ma­li­zuo­jant is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­ką, ta­čiau jos ne­at­sto­ja. Mes taip ir ne­tu­ri­me ben­dros vi­sos vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­kos. Lie­ka daug klau­si­mų už šios pro­gra­mos ri­bų.

Kaip tai pa­si­reiš­kia? Mes ti­ria­me trem­čių is­to­ri­jas, bet tik XX am­žiaus, XIX am­žiaus trem­čių is­to­ri­jos lie­ka už mū­sų ty­ri­mų ri­bos, taip pat XVIII am­žiaus pa­bai­gos. Tu­ri­me daug pro­ble­mų. Sa­ky­ki­me, ren­giant mū­sų spe­cia­lis­tus nė­ra jo­kios stra­te­gi­jos. Yra lai­ko­tar­pių, su­trau­kian­čių ga­na di­de­lį dė­me­sį, tai dau­giau­sia XX am­žius, ir yra at­ski­rų lai­ko­tar­pių, tu­rin­čių vos vie­ną ar ki­tą ty­rė­ją. Nors, at­ro­do, tai ne­di­de­lė pro­ble­ma, bet pro­ble­ma iš tik­rų­jų es­mi­nė, nes tarp­tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se mums la­bai sun­ku pa­sta­ty­ti ly­gia­ver­čius ty­rė­jus. Sa­ky­ki­me, yra to­kia pa­ra­dok­sa­li si­tu­a­ci­ja, kad Lie­tu­vos is­to­ri­ją ti­ria daug dau­giau Len­ki­jos is­to­ri­kų ne­gu Lie­tu­vos. Ir čia yra ne pro­cen­tais, o kar­tais. Len­ki­ja tu­ri is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­ką, o mes jos kaip ir ne­tu­ri­me. La­bai daž­nai yra at­ski­rų sri­čių, kur mes ne­tu­ri­me nė vie­no ty­rė­jo ar­ba net ne­su­pran­ta­me, kad yra to­kių da­ly­kų po­rei­kis. Tar­ki­me, Len­ki­ja ti­ria že­mes, ku­rios ka­da nors pri­klau­sė Len­ki­jos is­to­ri­jai, ir vi­są lai­ką tuo do­mi­si, taip pat kai­my­nų is­to­ri­ja. Pas mus daž­niau­siai šios sri­tys lie­ka vi­siš­kai be dė­me­sio. Net vi­si la­bai nu­stem­ba, kai su­ži­no, kad yra to­kia Pa­len­kė, ku­rio­je yra dau­gy­bė da­ly­kų, sa­ky­kim, Lie­tu­vos že­mės ūkio re­for­ma, Va­la­kų re­for­ma, vi­sų pir­ma vy­ko to­se te­ri­to­ri­jo­se, o mes nie­ko ne­ži­no­me ir net ne­si­ruo­šia­me to tir­ti. Taip pat yra bal­tis­ti­kos stu­di­jos. Tur­būt ma­žai kas ži­no to­kį fak­tą. Nors mes vi­si ži­no­me, kad bal­tų is­to­ri­ja mums la­bai svar­bi, mes ne­tu­ri­me nė vie­no jot­vin­gių spe­cia­lis­to, mes ne­tu­ri­me nė vie­no spe­cia­lis­to, ga­lin­čio nor­ma­liai tir­ti žiem­ga­lių, kar­tais ir sė­lių klau­si­mus. Čia yra to­kios pro­ble­mos. Kai nė­ra po­li­ti­kos, tie­siog nė­ra ir spe­cia­lis­tų.

To­dėl la­bai yra svar­bu, kad taip, kaip ši­ta pro­gra­ma pa­ren­g­ta, at­ei­ty­je rei­kė­tų pa­ren­g­ti vi­sos Lie­tu­vos is­to­ri­jos ty­ri­mų pro­gra­mą, nu­sta­ty­ti pri­ori­te­tus, svar­biau­sias sri­tis. Ma­ny­tu­me, mū­sų Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja pri­eis prie ši­to da­ly­ko. Bet pats ban­dy­mas XX am­žiu­je yra svei­kin­ti­nas ir siū­lau vi­siems tik­rai pri­tar­ti šiai pui­kiai pro­gra­mai.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Nuo­mo­nės už, prieš. Mo­ty­vai. A. Ažu­ba­lis kal­ba už. Pra­šom, ko­le­ga.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­gos, tik ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia yra rim­tas do­ku­men­tas, ga­lin­tis tap­ti at­spir­ties taš­ku ku­riant is­to­ri­jos po­li­ti­ką, kad už Lie­tu­vą ne­kur­tų ki­ti žmo­nės, ki­tos vals­ty­bės, ką mes da­bar ma­to­me daž­nai. Ma­to­me, kaip mū­sų na­cio­na­li­niai he­ro­jai daž­nai yra šmei­žia­mi, is­to­ri­nė tie­sa iš­krai­po­ma. Tai yra su­pran­ta­ma, ka­dan­gi vi­są oku­pa­ci­nį lai­ko­tar­pį NKVD ir KGB la­bai są­mo­nin­gai ir iš­ma­niai kū­rė Lie­tu­vos, kaip pro­na­cis­ti­nės, fa­šis­ti­nės vals­ty­bės, įvaiz­dį. Ir tą mes ma­to­me iš vie­no to­kio pa­vyz­džio. Bu­vo toks B. Ba­ra­naus­kas – enkavėdis­tas, par­ti­za­nų kan­kin­to­jas, as­me­niš­kai su­si­dė­jęs su E. Ro­zov­skiu, o po to jis ta­po LTSR Ar­chy­vų val­dy­bos prie LTSR Mi­nist­rų Ta­ry­bos di­rek­to­riu­mi. Re­zul­ta­tas – kny­gų, pa­va­din­ta „Fak­tai kal­ti­na“. Bu­vo to­kia se­ri­ja, kur bu­vo są­mo­nin­gai iš­krai­py­ta is­to­ri­ja, iš­vers­ta į an­glų kal­bą, o da­bar kai ku­rie lei­di­niai yra at­si­dū­rę to­kiuo­se gar­bin­guo­se mu­zie­juo­se, kaip Ho­lo­kaus­to mu­zie­jus Va­šing­to­ne. Čia Lie­tu­va tu­rė­tų at­lik­ti daug dar­bų, kad mi­tai ir ste­re­o­ti­pai, ir šmeiž­tas bū­tų pa­neig­ti ir kad is­to­ri­nė tie­sa bū­tų at­kur­ta.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Prieš kal­ba E. Zin­ge­ris. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad čia at­lik­tas di­de­lis dar­bas ir aš ab­so­liu­čiai už. Iš es­mės re­miu ir Aud­ro­niaus vi­sus pa­sa­ky­tus da­ly­kus, be jo­kios abe­jo­nės, so­vie­tai, o da­bar dar la­biau ir Pu­ti­nas. Mes ir žy­dų ben­druo­me­nė krei­pė­mės nu­sto­ti im­ti ant sa­vo pe­čių Ru­si­jai Ho­lo­kaus­to da­ly­kus, to­liau krai­po, apie ką kal­bė­jo ir bi­čiu­lis Aud­ro­nius, krai­po Antrojo pa­sau­li­nio ka­ro įvy­kius, už­mes­da­mi ant sa­vo va­di­na­mų­jų prie­ši­nin­kų, tai yra vals­ty­bių, ku­rias jie no­rė­jo pa­verg­ti, sa­vą­ją tie­są. Bet dėl mi­nė­ji­mo, ten yra 44 punk­tas – „Su­ki­li­mo mi­nė­ji­mas“, aš, ko ge­ro, pa­lauk­čiau is­to­ri­kų ty­ri­mų, kai ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti. Tas vie­nas punk­tas dėl mi­nė­ji­mo, man at­ro­do, vi­siš­kai per­tek­li­nis, pa­lauk­tu­me is­to­ri­kų spren­di­mų, į ku­riuos ir ape­liuo­ja­me ši­ta­me pui­kia­me do­ku­men­te. Jis tik­rai pui­kiai su­da­ry­tas ir aš vi­sa šir­di­mi jį re­miu, iš­sky­rus 44 punk­tą, kur įra­šy­ta „Su­ki­li­mo mi­nė­ji­mas“, to­dėl aš tu­riu šio­kių to­kių abe­jo­nių.

O šiaip no­riu pa­svei­kin­ti vi­sus, ku­rie ren­gė, ir pa­sa­ky­ti, kad tai yra pui­kus do­ku­men­tas, ska­ti­nan­tis ty­ri­mus, bet pats mi­nė­ji­mo ak­tas kaip tei­gia­mas da­ly­kas man ke­lia di­džiu­lių abe­jo­nių, ka­dan­gi žu­vo tie žmo­nės, jie da­bar jau ne­ga­li žo­džio pa­sa­ky­ti. Yra la­bai daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ir di­džiau­sias žu­vu­sių Eu­ro­po­je pro­cen­tas. Tai­gi aš dėl šio punk­to tu­rė­čiau su­si­lai­ky­ti. La­bai ačiū jums. Kvie­čiu bi­čiu­lius su­si­lai­ky­ti bū­tent dėl vie­no punk­to, o vi­sa ki­ta pa­rem­ti. Ačiū. Ka­dan­gi bus pa­tai­sa, ki­taip sa­kant, po ke­lių die­nų, ka­da bal­suo­si­me, bus to­kia pa­tai­sa įre­gist­ruo­ta tik dėl vie­no punk­to, re­miant vis­ką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos, už iš­sa­ky­tas nuo­mo­nes. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 83, bal­sa­vo 83: už – 74, prieš – 1, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

17.09 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų patvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2715(2) (pri­ėmi­mas)

 

Siū­lau ap­svars­ty­ti dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nį 1 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2715(2). Tei­kė­jas bu­vo E. Pu­pi­nis. Yra pa­siū­ly­mų. Kas ga­lė­tų? Pra­ne­šė­jas T. V. Ras­ke­vi­čius, bet aš ne­ma­tau. Iš Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to kas nors?.. Dar yra at­sto­vų? Gal D. Ke­pe­nis? A. Na­vic­kas? Dai­niau, at­ei­ki­te ir pri­sta­ty­ki­te ko­mi­te­to… Dėl 1 straips­nio yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas…

D. KEPENIS (LVŽSF). „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“.

PIRMININKAS. Taip. Dėl 1 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Gal ar­gu­men­tus ga­li­te pa­sa­ky­ti? Ža­lią tą. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė – pri­tar­ti, už, prieš? Ge­rai.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Už – 4, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl 2 straips­nio pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. Ga­li­me pri­tar­ti? Tai yra… At­si­pra­šau, 1 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti su ko­mi­te­to?.. Ačiū, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Dėl da­tos… ne­te­ki­mo ga­lios. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta. 3 straips­nis, kad įsi­ga­lio­ja nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos. Ga­li­me pri­tar­ti? Nuo­mo­nių nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti, kas už to­kį spren­di­mą dėl pro­jek­to. Pra­šom.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 83, bal­sa­vo 83 – vien­bal­siai pri­tar­ta. Nu­ta­ri­mui pri­tar­ta. (Gon­gas)

Da­bar, ko­le­gos, tu­riu pa­skelb­ti ke­lių mi­nu­čių tech­ni­nę per­trau­ką, nes pa­ke­to pra­ne­šė­jai iš pre­zi­den­tū­ros vė­luo­ja, kamš­ty­je įstri­gę. Ti­kiuo­si, kad per ar­ti­miau­sias 5 mi­nu­tes pa­si­stengs. 3 mi­nu­tes luk­tel­ki­me. Įei­na į sa­lę jau. Tuoj vyks­ta, vyks­ta, kan­try­bės. Kan­try­bės, ke­le­tą mi­nu­čių luk­tel­ki­me. Tuoj pa­baig­si­me. Ži­nau in­ten­ci­ją, bet pa­baig­si­me.

 

Per­trau­ka

 

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, čia mes esa­me įdo­mio­je pa­dė­ty­je, aš siū­lau per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio, gal ga­li­me dėl ši­to klau­si­mo? Frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. De­ja, ger­bia­mas ko­le­ga, ži­no­te, kol dar klau­si­mas ne­pa­skelb­tas, ne­ga­li­me mes. Jau. Per­trau­ka baig­ta. Pra­šom. Pra­šom, pre­zi­den­tū­ros at­sto­ve, mes jū­sų la­bai lau­kia­me.

 

17.14 val.

Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo Nr. VIII-1605 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2902, Ke­lių trans­por­to ko­dek­so 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2903, Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so 34 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2904, Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so 34 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2905 (pa­tei­ki­mas)

 

Pra­šom į tri­bū­ną, jei­gu pa­si­ruo­šusi. Tai tei­kiu 2-13.1 klau­si­mą – Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2902, 2-13.2 klau­si­mą – Ke­lių trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2903, 2-13.3 klau­si­mą – Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2904 ir Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2905. Pra­šom pri­sta­ty­ti.

I. SEGALOVIČIENĖ. Svei­ki, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ma­lo­nu, kad pa­lau­kė­te, mes la­bai sku­bė­jo­me. Šian­dien, ko­le­gos, esu įpa­rei­go­ta pri­sta­ty­ti ir jums pa­teik­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mą su ly­di­mai­siais. Pre­zi­den­tas no­ri ak­cen­tuo­ti sa­vo pa­siū­ly­mu vie­ną la­bai pa­pras­tą da­ly­ką.

Vie­ša­sis trans­por­tas Lie­tu­vo­je yra bū­ti­na są­ly­ga šian­dien ne tik gy­ven­to­jų ko­ky­bei, bet ir re­gio­nų at­skir­čiai ma­žin­ti. Iš tie­sų bū­tent švie­ti­mo, svei­ka­tos, už­im­tu­mo ir so­cia­li­nės pa­slau­gos, jų pri­ei­na­mu­mas yra kri­tiš­kai svar­bus ir iš es­mės pri­klau­so bū­tent nuo su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų. Pre­zi­den­tas įsi­ti­ki­nęs, kad vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ma šian­dien ne­pa­kan­ka­mai už­kar­do žmo­nių ju­du­mo at­skir­tį, tu­ri­me so­cia­liai tei­sin­gai ir taik­liai už­tik­rin­ti mo­bi­lu­mą ne­ga­lin­čių tu­rė­ti sa­vo as­me­ni­nio au­to­mo­bi­lio, tu­rin­čių ne­ga­lią, sen­jo­rų, vai­kų ar ki­tų vi­suo­me­nės gru­pių, ku­rios su­si­du­ria su so­cia­li­niais ir eko­no­mi­niais sun­ku­mais. To­dėl ša­lies va­do­vas siū­lo siek­ti ge­res­nio vie­šo­jo trans­por­to pri­ei­na­mu­mo ir siū­lo bū­tent leng­va­tų sis­te­mą pa­da­ry­ti so­cia­liai tei­sin­ges­nę, di­din­ti šių pa­žei­džia­mų gru­pių, ku­rias mi­nė­jau, ga­li­my­bę nau­do­tis vie­šuo­ju tran­spor­tu ir, ži­no­ma, di­din­ti jų ju­du­mą, ap­skri­tai mo­ty­va­ci­ją ir pa­ska­tas nau­do­tis vie­šuo­ju tran­spor­tu.

Ka­dan­gi kei­čia­me pa­tį įsta­ty­mą nau­ja re­dak­ci­ja, tai no­riu ak­cen­tuo­ti, kad siū­lo­me to­bu­lin­ti ir pa­tį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą ko­ky­bės link, nai­kin­ti įvai­riau­sius pa­si­kar­to­ji­mus, pa­se­nu­sias nuo­sta­tas, tam tik­rus įsta­ty­mų ne­ati­ti­ki­mus ir sis­te­ma­tiš­kiau reg­la­men­tuo­ti trans­por­to leng­va­tų sis­te­mą.

Ši­tas įsta­ty­mas yra skir­tas šioms tiks­li­nėms gru­pėms: tai yra pen­si­nio am­žiaus as­me­nims, vai­kams, šei­moms su vai­kais ir nu­ken­tė­ju­siems. Trans­por­to pa­slau­gos tik­rai žen­kliai su­dė­tin­giau, ly­gi­nant su ki­to­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis, pri­klau­so bū­tent toms as­me­nų gru­pėms, ku­rios pa­ti­ria įvai­riau­sią so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę at­skir­tį… Tik­rai pri­si­min­ki­me tiek pen­si­nin­kų, tiek vai­kų, tiek šei­mų, ku­rios au­gi­na vai­kus, skur­do ri­zi­kos ly­gį – jis yra tik­rai la­bai aukš­tas. Ypač ne­ri­mą ke­lia pas­ta­ruo­ju me­tu pa­blo­gė­ju­si vai­kų skur­do si­tu­a­ci­ja ir tai ro­do, ko ge­ro, ne­pa­kan­ka­mą so­cia­li­nės po­li­ti­kos prie­mo­nių taik­lu­mą ir ap­rėp­tį. Šian­dien ši­tas pro­cen­tas ma­žė­ja.

Pa­žvel­ki­me trum­pai į re­a­ly­bę. Au­to­bu­so marš­ru­to Vilnius–Klaipėda vie­no bi­lie­to kai­na yra 22 eu­rai. Ke­tu­rių as­me­nų šei­mai ke­lio­nė į vie­ną pu­sę kai­nuo­ja 88 eu­rus. Jei­gu im­tu­me ke­lio­nę au­to­bu­su iš Klai­pė­dos į Mar­cin­ko­nis ar­ba Ro­kiš­kį, ma­ty­tu­me taip pat ga­na aukš­tas kai­nas – 34, 38 eu­rai. Jei­gu ver­tin­tu­me, ko­kia yra re­a­ly­bė, jei­gu žmo­gus ne­tu­ri leng­va­tų, šiuo at­ve­ju ar tai bū­tų pen­si­nin­kas iki 70 me­tų, ar tai bū­tų šei­ma su vai­kais, iš prin­ci­po, jei­gu jie va­žiuo­tų į Klai­pė­dą, gy­ven­da­mi Ro­kiš­ky­je ar Va­rė­no­je, jie su­mo­kė­tų vos ne 12 % vi­sos sa­vo pen­si­jos ar­ba šei­ma tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti maž­daug 13 % sa­vo dar­bo už­mo­kes­čio.

Šian­dien, esant šiai vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tų sis­te­mai, Lie­tu­vo­je tik­rai yra pa­lik­tos tam tik­ros žmo­nių gru­pės už­ri­by­je ir čia mes ma­to­me ryš­kiau­sias pro­ble­mas: vai­kai nuo de­šim­ties me­tų, vyk­da­mi au­to­bu­sais to­li­mo­jo su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais, pa­vyz­džiui, iš Za­ra­sų į vie­ną iš uni­ver­si­te­ti­nių li­go­ni­nių Vil­niu­je ar­ba Kau­ne, ne­tu­ri ab­so­liu­čiai jo­kių nuo­lai­dų. Jų yra pra­stes­nė si­tu­a­ci­ja nei stu­den­tų, ku­rie tu­ri nuo­lai­das. Kai pen­si­nio am­žiaus as­me­nys su­lau­kia pen­si­jos, jų pa­ja­mos žen­kliai kren­ta, iki 70 me­tų jie taip pat ne­tu­ri vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos nuo­lai­dos vyk­ti to­li­mo­jo su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais ir taip ap­sun­ki­na­ma jų ga­li­my­bė nau­do­tis svei­ka­tos pa­slau­go­mis ar­ba ki­to­mis pa­slau­go­mis.

Pre­zi­den­tas siū­lo lai­ky­tis prin­ci­po, kad nie­kas ne­tu­ri bū­ti pa­mirš­tas, ir to­bu­lin­ti vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tų sis­te­mą šio­mis kryp­ti­mis. Pir­miau­sia, pra­plės­ti pen­si­nio am­žiaus as­me­nų ga­li­my­bes nau­do­tis trans­por­to leng­va­ta ir su­teik­ti tei­sę įgy­ti va­žia­vi­mo vie­šuo­ju ke­lei­vi­niu trans­por­tu bi­lie­tą su 50 % nuo­lai­da vi­siems pen­si­nio am­žiaus as­me­nims iki 80 me­tų, o nuo 70 me­tų… o ne nuo 70 me­tų, kaip da­bar nu­ma­to ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas. 80 me­tų su­lau­ku­siems ir virš 70… Nuo 80 me­tų nuo­lai­da lik­tų ta pa­ti.

Taip pat Pre­zi­den­tas siū­lo su­teik­ti tei­sę įsi­gy­ti va­žia­vi­mo vie­šuo­ju ke­lei­vi­niu trans­por­tu bi­lie­tą su nuo­lai­da vi­siems vai­kams, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kur jie gy­ve­na, kur ir ką mo­ko­si. Šian­dien šie kri­te­ri­jai at­si­ran­da. Mes tu­ri­me tik­rai skir­tin­gas nuo­lai­dų sis­te­mas ir vai­kai pa­gal am­žiaus gru­pę pa­ti­ria skir­tin­gas ga­li­my­bes. Tai­gi iki sep­ty­ne­rių me­tų im­ti­nai vai­kams – 100 % nuo­lai­da, nuo aš­tuo­ne­rių me­tų iki aštuoniolikos me­tų vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais – 80 % nuo­lai­da, kaip ir bu­vo, ir 50 % nuo­lai­da – vi­su ki­tu vie­šuo­ju ke­lei­vi­niu trans­por­tu ne tik mo­ki­niams nu­ro­dy­tais marš­ru­tais, ne tik­tai pa­gal marš­ru­tus, bet vi­siems vie­no­dai, uni­ver­sa­liai.

Su­teik­ti tei­sę įsi­gy­ti va­žia­vi­mo bi­lie­tą su 50 % nuo­lai­da tė­vams ir glo­bė­jams (tai yra ki­tas pa­siū­ly­mas), ku­rie bū­tent va­žiuo­ja kar­tu su vai­kais sa­vait­ga­lių ir šven­čių die­no­mis. Šian­dien tik­rai, jei­gu no­ri­me pa­ska­tin­ti šei­mas nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu, kar­tu tvar­ky­tis jiems ak­tu­a­lius rei­ka­lus vals­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je bei ju­dė­ti sa­vait­ga­liais, šven­čių die­no­mis, kaip lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo for­ma jiems tai yra tik­rai la­bai bran­gu.

Ki­ti du la­bai svar­būs as­pek­tai. Pre­zi­den­tas siū­lo su­teik­ti tei­sę įgy­ti bi­lie­tą su 80 % nuo­lai­da vi­siems pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pa­ci­joms da­ly­viams, nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims, po­li­ti­niams ka­li­niams ir trem­ti­niams, bu­vu­siems ge­tų, kon­cen­tra­ci­jos ir ki­to­kio ti­po prie­var­ti­nių sto­vyk­lų ka­li­niams. Ži­no­ma, nu­ken­tė­ju­siems nuo 1991 m. sau­sio 11–13 d. ir po to vyk­dy­tos SSRS ag­re­si­jos, ne­pai­sant jų am­žiaus. Šian­dien tai yra pri­klau­so­mai nuo am­žiaus. Tų žmo­nių yra li­kę tik­rai ne­daug ir tu­rė­tu­me at­si­žvelg­ti ne į am­žių, bet bū­tent į jų nu­ken­tė­ji­mo ly­gį ir šal­ti­nį.

Ir, ži­no­ma, su­teik­ti 80 % nuo­lai­dą as­me­nims, ku­rie da­ly­va­vo lik­vi­duo­jant Čer­no­by­lio ato­mi­nės elek­tri­nės ava­ri­jos pa­da­ri­nius, ir as­me­nims, ku­rie at­li­ko tar­ny­bą Af­ga­nis­ta­ne. Ši tiks­li­nė gru­pė iki šiol ne­tu­rė­jo iš vi­so jo­kių vie­šo­jo trans­por­to nuo­lai­dų.

At­kreip­siu jū­sų dė­me­sį, kad įsta­ty­mų pro­jek­tais siū­lo­mos prie­mo­nės ne tik ga­lė­tų pa­dė­ti žmo­nėms pi­giau pa­siek­ti bū­ti­nas jiems svei­ka­tos, švie­ti­mo, kul­tū­ros, so­cia­li­nes pa­slau­gas, bet su­teik­tų ga­li­my­bę žmo­nėms ju­dė­ti, ke­liau­ti, ma­žiau ter­šiant sa­vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką. Taip pat ti­ki­mės, kad šis įsta­ty­mų pa­ke­tas pri­si­dės žen­kliai prie na­cio­na­li­nio pa­žan­gos ro­dik­lio „Ke­lei­vių ve­ži­mas vi­sų rū­šių trans­por­tu“ ir tu­rės tei­gia­mą įta­ką spren­džiant ne­po­pu­lia­raus vie­šo­jo trans­por­to pro­ble­mą Lie­tu­vo­je, įvar­din­tą Su­si­sie­ki­mo plėt­ros pro­gra­mo­je.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, kvie­čiu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti Pre­zi­den­to ini­cia­ty­vai, pa­grin­di­niam įsta­ty­mui, dės­to­mam nau­ja re­dak­ci­ja, ir ly­di­mie­siems tei­sės ak­tams. Dė­ko­ju jums. Esu pa­si­ruo­šu­si at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus, jei to­kių tu­rė­si­te.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma pa­ta­rė­ja. Da­bar, ko­le­gos, jū­sų 10 mi­nu­čių. Klau­sia V. Mi­ta­las. Ruo­šia­si R. Vait­kus.

V. MITALAS (LF). Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pa­ta­rė­ja, ačiū už pri­sta­ty­mą. Su­pran­tu, kad čia dau­giau­sia kal­ba­ma apie vie­ti­nio trans­por­to leng­va­tas ir vi­so­kias iš­im­tis, nors jūs per sa­vo pri­sta­ty­mą kal­bė­jo­te ir apie tarp­mies­ti­nio. Ar jums yra ži­no­mas Ta­li­no mies­to pa­vyz­dys, kur pa­da­rius vie­šą­jį trans­por­tą ne­mo­ka­mą tos ke­lio­nės ta­po gau­ses­nės tik dėl to, kad vie­ną ar dvi sto­te­les ga­lin­tis pa­ei­ti žmo­gus da­bar va­žiuo­ja ne­mo­ka­mu vie­šuo­ju trans­por­tu, ir tai ju­du­mo pa­dė­ties iš es­mės ne­pa­ge­ri­no? Ir ar įver­ti­no­te re­a­lią vie­šo­jo trans­por­to pa­dė­tį Lie­tu­vo­je, ku­ri, nors ir ge­rė­ja, vis dėl­to rei­ka­lau­ja la­bai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų tam, kad vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vis lauk­tų sto­te­lė­je su sto­gu, at­ei­tų iki tos sto­te­lės ša­li­gat­viu ir va­žiuo­tų vie­šuo­ju trans­por­tu, ku­ris iš es­mės bū­tų ko­ky­biš­kes­nis, ne­gu mes tu­ri­me da­bar. Tam rei­kia tik­rai dar di­de­lių lė­šų.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų jūs esa­te tik­rai tei­sus. Pre­zi­den­tas, sto­vė­da­mas ši­to­je tri­bū­no­je, me­ti­nia­me pra­ne­ši­me taip pat ak­cen­ta­vo, kad mes tu­ri­me da­ry­ti du dar­bus iš kar­to, tai yra ir da­ry­ti vie­šą­jį trans­por­tą pa­trauk­les­nį, ir kar­tu tvar­ky­ti in­fra­struk­tū­ri­nę vi­są da­lį. Ta­čiau la­bai svar­bu, kad ši­tie da­ly­kai bū­tų su­de­rin­ti, nes tai yra ir leng­va­tos, ir in­fra­struk­tū­ra, ir pri­ei­na­mu­mas, ir marš­ru­tai, ir vi­si ki­ti da­ly­kai, jie tu­ri bū­ti kaip ben­dra sis­te­mos da­lis. Bet šian­dien, ka­da mes kal­ba­me apie leng­va­tų sis­te­mą, mes ma­to­me tam tik­rą so­cia­li­nį ne­tei­sin­gu­mą, iš­kri­tu­sias gru­pes. Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ka sa­ko: no one should be left be­hind – tai mes nie­ko ne­ga­li­me pa­lik­ti. Ir bū­tent tos pa­žei­džia­mos gru­pės, ku­rios iš tie­sų yra pa­žei­džia­mos, yra di­ver­si­fi­kuo­ja­mos pa­gal tam tik­rus ne­pa­grįs­tus ro­dik­lius ir kri­te­ri­jus. Ma­no­me, kad tik­rai pri­ei­na­mu­mą rei­kia di­din­ti to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rias jūs įvar­di­no­te, ir ly­giai taip pat tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti pa­žei­džia­mo­mis vi­suo­me­nės gru­pė­mis.

O kal­bant apie Ta­li­ną, be jo­kios abe­jo­nės, bet ver­ti­ni­mų yra įvai­rių. Ma­to­me, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bė­se taip pat at­si­ran­da vis dau­giau ini­cia­ty­vų už­tik­rin­ti ne­mo­ka­mą vie­šą­jį trans­por­tą, ir dėl to mū­sų ini­cia­ty­va ap­ima ir vie­ti­nį trans­por­tą, bet vi­si pa­grin­di­niai pa­kei­ti­mai kaip tik su­si­ję su tarp­mies­ti­niu. Ypač pa­grin­di­nis mo­ty­vas – pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas ir pa­sie­kia­mu­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Vait­kus. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū pra­ne­šė­jai už pri­sta­ty­mą. Įsta­ty­mu yra nu­ma­to­ma teik­ti leng­va­tas vyks­tant vie­šuo­ju trans­por­tu – au­to­bu­sais, tro­lei­bu­sais, trau­ki­niais ir net vi­daus van­de­nų lai­vais. Vi­siš­kai ne­se­niai tei­kiau įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma fu­ni­ku­lie­rius ir pa­ka­bi­na­mus ly­nus įtrauk­ti į vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą. Ar jūs pri­tar­tu­mė­te, kad bū­tų ir fu­ni­ku­lie­riams taip pat tai­ko­mos leng­va­tos?

I. SEGALOVIČIENĖ. Ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mą tur­būt be pa­pil­do­mos ana­li­zės. Tie­siog ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, rei­kė­tų pa­si­do­mė­ti pa­čiu sta­tu­su ir taip to­liau. Bet po­žy­mių, be jo­kios abe­jo­nės, vie­šo­jo trans­por­to, ypač ten, kur yra fu­ni­ku­lie­riai, ko ge­ro, yra.

PIRMININKAS. Taip. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už šį pro­jek­tą. Jis so­cia­liai yra tei­sin­gas ir rei­ka­lin­gas. Ko ge­ro, jau anks­čiau rei­kė­jo tur­būt ki­toms val­džioms ar pre­zi­den­tams tai da­ry­ti ir pa­na­šiai. Bet tai, ką šian­dien pa­ro­dė Sei­mo sa­lė­je dėl teis­mų re­for­mos, anks­čiau dėl mo­kyk­lų už­da­ry­mo re­gio­nuo­se, li­go­ni­nių re­for­mų, taip pat op­ti­mi­za­vi­mas, žo­džiu, vien tik op­ti­mi­za­vi­mas vyks­ta, tai ta at­skir­tis iš tik­rų­jų di­dė­ja Lie­tu­vos re­gio­nuo­se. Tas pa­ve­žė­ji­mas… Aiš­ku, to­kiu at­ve­ju pra­si­de­da toks da­ly­kas, kad jis bū­ti­nas, nes žmo­nėms jau rei­kės va­žiuo­ti. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: kiek Vy­riau­sy­bei rei­kė­tų lė­šų ši­tam da­ly­kui įgy­ven­din­ti? Ačiū.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Mū­sų skai­čia­vi­mais, iš­ties rei­kė­tų apie 7 mln. eu­rų, ir ti­ki­mės, kad iš tie­sų tas lė­šas tik­rai ga­lė­si­me ras­ti. Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma iš­va­dą dėl šio įsta­ty­mų pa­ke­to, įver­tins vi­sus as­pek­tus ir pa­siū­lys fi­nan­si­nius iš­tek­lius šiems pa­kei­ti­mams, skir­tiems pen­si­nin­kams, vai­kams ir šei­moms su vai­kais, ir nu­ken­tė­ju­siems. No­riu pa­sa­ky­ti svar­bią in­for­ma­ci­ją. Ši­tą įsta­ty­mų pa­ke­tą la­bai nuo­šir­džiai de­ri­no­me su vi­so­mis su­in­te­re­suo­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja yra pa­žy­mė­ju­si, kad 2024 me­tams bū­tent leng­va­toms jau da­bar yra pro­jek­tuo­ja­ma dau­giau nei 3 mln. pa­pil­do­mų lė­šų, ta­čiau no­ri­si ak­cen­tuo­ti ir tai, su­sie­jant su šian­die­nos ak­tu­a­li­jo­mis. Iš tik­rų­jų Pre­zi­den­tas ši­to­je tri­bū­no­je per me­ti­nį pra­ne­ši­mą sa­kė: ko­le­gos, mo­kes­čių re­for­mo­je yra la­bai ge­rų da­ly­kų ir yra klai­dų. Ir vie­na iš tų klai­dų tur­būt šian­dien yra ta, kad mes ma­to­me pro­gre­sy­vaus ap­mo­kes­ti­ni­mo da­ly­je nau­jo­vę, ly­gi­nant su prieš tai bu­vu­siu va­rian­tu, tai yra siū­lo­ma aukš­tes­nį pa­ja­mų ly­gį ap­mo­kes­tin­ti virš 180 VDU. Prieš tai bu­vęs va­rian­tas bu­vo 120. Tik­rai ma­no­me, kad tai nė­ra tei­sin­gas pro­gre­sy­vu­mo ke­lias ir tur­būt tai bū­tų klai­da. Bū­tų tiks­lin­ga grą­žin­ti į bent jau 120 ly­gį ir čia, įsi­vaiz­duo­ja­me, yra bū­tent apie 7–8 mln. eu­rų.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Pra­šom, ko­le­ga.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs pa­sa­kė­te, kad čia jūs ti­ki­tės ras­ti. Tai čia, kaip su­pran­tu, iš pre­zi­den­tū­ros biu­dže­to ir bus tie pi­ni­gai, 7 mln., pa­im­ti. Tai čia vis­kas ge­rai. Fi­nan­si­nis klau­si­mas iš­spręs­tas, at­sa­kė­te į ma­no klau­si­mą.

Bet aš žiū­riu, čia ne vi­sas są­ra­šas. Ko­dėl tik on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis? O šir­dies li­go­mis ser­gan­čius? Žmo­gų, va­žiuo­jan­tį pa­si­keis­ti są­na­rį? Aš čia ga­lė­čiau var­din­ti ir var­din­ti. Gy­ve­nu tarp me­di­kų, čia jums at­neš­čiau di­de­lį są­ra­šą, ku­riais ir­gi rei­kia tą są­ra­šė­lį pa­pil­dy­ti. Be to, Pre­zi­den­tas yra bib­lio­fi­las. Žmo­gus no­ri nu­va­žiuo­ti į bib­lio­te­ką pa­si­keis­ti kny­gą ar­ba pa­si­im­ti ei­li­nį „Auš­ros“ lei­di­nį ir da­bar jūs ne­su­da­ro­te jam ga­li­my­bės. Pa­pil­dy­ki­te są­ra­šą. Ka­dan­gi jū­sų biu­dže­tas yra ne­iš­se­mia­mas aruo­das, jūs ga­lė­si­te ir dau­giau su­ras­ti tų ge­rų da­ly­kė­lių.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Grą­ži­nu at­gal jums jū­sų pa­siū­ly­mą ir ti­kiuo­si, kad jūs pa­siū­ly­si­te ko­kių nors nau­jų idė­jų dėl nau­jai dės­to­mos įsta­ty­mo re­dak­ci­jos. Bū­tų la­bai svar­bu, kad tie žmo­nės, ku­rie da­bar yra už­ri­by­je leng­va­tų sis­te­mos, su­lauk­tų jū­sų pa­siū­ly­mo ir tie pa­siū­ly­mai bū­tų pri­im­ti.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad nė­ra nei Sei­mo biu­dže­to, nei pre­zi­den­tū­ros, nei Vy­riau­sy­bės. Yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės biu­dže­tas, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai. Noriu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į tik­rai, ma­no aki­mis, iš es­mės svar­bų fak­tą, kad so­cia­liai ne­tei­sin­ga leng­va­tų sis­te­ma ma­ži­na vie­šo­jo ke­lei­vi­nio trans­por­to pri­ei­na­mu­mą, o ne­gau­tos žmo­nių švie­ti­mo, svei­ka­tos, kul­tū­ros, so­cia­li­nės pa­slau­gos su­ku­ria so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę ne­ly­gy­bę, at­skir­tį. Prasta žmo­nių svei­ka­ta ir vals­ty­bei kai­nuo­ja šim­tus kar­tų dau­giau. Vi­sa­da skai­čiuo­ki­me tuos po­vei­kio kaš­tus ir po­vei­kio pa­ja­mas ir ta­da ma­ty­ki­me ben­drą vaiz­dą. Tai­gi, kvie­čiu teik­ti sa­vo pa­siū­ly­mus ir tik­rai bū­tų ma­lo­nu pa­dis­ku­tuo­ti pla­čiau, su nau­jo­mis idė­jo­mis.

PIRMININKAS. Ir dar pa­klaus­ti tu­ri ga­li­my­bę L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pa­ta­rė­ja, iš tik­rų­jų pri­tar­si­me ir, ma­nau, tai yra tei­sin­gas pro­jek­tas. Jūs tik­riau­siai ži­no­te, kad kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės jau ir šian­dien tai­ko ši­tas leng­va­tas ir fi­nan­suo­ja iš sa­vo biu­dže­to, tai yra ska­ti­na nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Kaip jūs pa­sa­kė­te, ma­ži­na so­cia­li­nę at­skir­tį, kad žmo­nės ga­lė­tų pa­siek­ti gy­dy­mo įstai­gą, kad ga­lė­tų pa­siek­ti, ga­lų ga­le, ne tik gy­dy­mo, bet ir at­va­žiuo­ti į mies­tą ap­si­pirk­ti. Mes ži­no­me, kad net ir vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo trans­por­tas kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se yra ne­mo­ka­mas. Aš kal­bu apie Ak­me­nę, Ma­žei­kius. Tai yra iš tik­rų­jų ne­ma­žos iš­lai­dos, bet taip mies­to trans­por­tu va­žiuo­ti į so­dus ska­ti­na vi­sus, ku­rie tik­rai ga­lė­tų pa­siek­ti, ir tai bū­tų jiems pa­to­gu. Mes ži­no­me, vy­res­nė kar­ta ne­tu­ri trans­por­to. Bet ma­no klau­si­mas: ko­kia ga­li­my­bė yra ska­tin­ti sa­vi­val­dy­bes? Jas ska­tin­ti įsi­gy­ti būtent eko­lo­giš­ką trans­por­to prie­mo­nę, elek­tro­mo­bi­lį, elek­tro­bu­sus, nes šian­dien kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mas, ku­ris yra nu­ma­ty­tas, yra la­bai ne­pa­trauk­lus sa­vi­val­dy­bėms.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų sa­vi­val­dy­bė­se mies­to vie­ti­nis ir prie­mies­ti­nis trans­por­tas… mes ma­to­me la­bai įvai­rių sis­te­mų. Pre­zi­den­to šis pa­siū­ly­mas yra ap­skri­tai su­si­tar­ti dėl mi­ni­ma­lių, Lie­tu­vo­je ben­drų stan­dar­tų ir ben­drų rei­ka­la­vi­mų leng­va­tos sri­ty­je. Ko­dėl? To­dėl, kad re­gio­no at­skir­tis vis dėl­to yra la­bai di­de­lė toms pa­žei­džia­moms gru­pėms, ku­rios bū­tent la­biau­siai ir pa­ti­ria so­cia­li­nę at­skir­tį ir ri­zi­ką, ku­rias mes tu­ri­me sau­go­ti. Mū­sų gal­va, rei­kia vie­nin­gai su­si­tar­ti dėl jų ir dėl ben­d­ros sis­te­mos Lie­tu­vo­je.

Be jo­kios abe­jo­nės, ža­lia­sis trans­por­tas, nau­jas trans­por­tas yra pa­trauk­les­nis žmo­nėms. No­ri­si pa­si­da­lin­ti iš pas­ku­ti­nės dar­bo die­nos Ro­kiš­ky­je. Grei­čiau­siai po­li­ti­nė va­lia įsi­gy­ti ir nau­do­tis to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rios yra na­cio­na­li­niu mas­tu pa­siū­ly­tos, yra tik­rai la­bai di­de­lė, ta­čiau vieš­ke­liai daug ką su­sta­to į sa­vo vie­tas. Nes nau­jas ža­lia­sis trans­por­tas tik­rai sun­kiai pri­tai­ko­mas. Tai­gi rei­kia ma­žin­ti tas kliū­tis, ku­rios ne­leis­tų ak­ty­viau nau­do­tis al­ter­na­ty­vio­mis ir to­kio­mis ino­va­ty­vio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis.

PIRMININKAS. Ačiū pa­ta­rė­jai. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nuo­mo­nės už, prieš. Už kal­ba A. Vin­kus. Pra­šom. Ačiū. Ger­bia­mas An­ta­nai, pra­šom pa­si­sa­ky­ti už. A. Vin­kus kal­ba už.

A. VINKUS (LVŽSF). Aš už­si­mąs­čiau kaip tik apie tai, ką čia da­bar kal­bė­jo. Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad kai Pre­zi­den­tas da­rė me­ti­nę ata­skai­tą, mes vi­si klau­sė­mės, Pre­zi­den­tui iš­ei­nant plo­jo­me su ova­ci­jo­mis, o po to, kai davėme in­ter­viu per vie­ną ar ki­tą te­le­vi­zi­ją, ma­tė­me kai kas, su ko­kia mi­mi­ka, su to­kia pa­šai­pa kai ku­rie. Ma­nau, kad mes Pre­zi­den­tą tu­ri­me gerb­ti, kiek­vie­na vals­ty­bė ger­bia.

O da­bar į klau­si­mą. Ma­nau, kad so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas tik­rai tu­ri bū­ti įvyk­dy­tas. Ir vis dėl­to di­des­nis vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas pen­si­nio am­žiaus žmo­nėms, vai­kams ne tik iki dve­jų me­tų, iki sep­ty­ne­rių me­tų ir taip to­liau, ypač sa­vait­ga­liais ir vals­ty­bi­nių šven­čių die­no­mis, ku­rių pas mus ne­trūks­ta, kad tė­vai, įtė­viai ar­ba glo­bė­jai kar­tu su vai­kais ga­lė­tų va­žiuo­ti ir pa­na­šiai. Ir čia at­si­lieps ir šei­mos ra­my­bei, ir vil­čiai, kad mū­sų šei­mos ims su­pras­ti ir val­džios pa­ra­mą jiems, o ne vien tik de­kla­ra­vi­mą – šei­ma, šei­ma, šei­ma.

Šian­dien po­nia M. Na­vic­kie­nė ir ki­ti čia kal­bė­jo, pri­sta­tė, ne šiaip sau mes bal­sa­vo­me už tai, kad vis dėl­to so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas ir pa­ra­ma žmo­nėms, ku­riems rei­ka­lin­ga, tu­rė­tų bū­ti. Kol Die­vas ne­at­ėmė mums ga­li­my­bės ju­dė­ti, ju­dė­ki­me, bet tam tu­ri bū­ti su­da­ry­tos są­ly­gos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. Prieš kal­ba V. Mi­ta­las. Pra­šom.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš vi­siš­kai su­tin­ku ir tik­rai ti­kiu, kad vie­ša­sis trans­por­tas ga­li bū­ti ir tu­ri bū­ti at­sa­ky­mas į dau­gy­bę klau­si­mų, dau­gy­bę ju­du­mo iš­šū­kių. La­bai ak­tu­a­lus da­ly­kas, kad mes ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti vi­so­kias re­for­mas, ku­rio­mis šiek tiek op­ti­mi­zuo­ja­me svei­ka­tos ar švie­ti­mo pa­slau­gas, ir ga­lė­tu­me tuos vie­nus ar ki­tus ob­jek­tus pa­siek­ti leng­viau.

Aš šiek tiek abe­jo­ju pa­siū­ly­to pa­siū­ly­mo tu­ri­niu dėl ke­le­to prie­žas­čių. Tą jau sa­kiau klaus­da­mas. Vi­sų pir­ma dėl vie­šų­jų fi­nan­sų po­rei­kio. Iš tik­rų­jų in­ves­ti­ci­jų į vie­šą­jį trans­por­tą tam, kad jis bū­tų iš tik­rų­jų pa­trauk­lus, kad ne tik trans­por­tas, bet ir vi­sa in­fra­struk­tū­ra, ku­ri rei­ka­lin­ga jam dar­niai dirb­ti, rei­kia la­bai di­de­lių. Tai pa­ty­riau bū­da­mas Vil­niaus vi­ce­me­ru, ku­ruo­da­mas vie­šą­jį trans­por­tą ir ma­ty­da­mas, kiek daug ir kaip iš tik­rų­jų vei­kia ty­ri­muo­se įro­dy­ta tie­sa, kad jei­gu ša­li­gat­vis prie vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lės yra ne­pa­to­gus, jei­gu tu tu­ri lauk­ti lie­tu­je ne­tu­rė­da­mas sto­te­lės, dau­gy­bė da­ly­kų: jei­gu au­to­bu­sas kur­suo­ja ne pa­gal tvar­ka­raš­tį, jei­gu jis vė­luo­ja, jei­gu jis va­žiuo­ja re­tai, kiek tie da­ly­kai tu­ri reikš­mės vie­šo­jo trans­por­to pa­trauk­lu­mui ir ju­du­mui. Dėl to man at­ro­do, kad mes tu­ri­me skir­ti vi­sas lė­šas, kiek tik ga­li­me, ne nau­joms leng­va­toms da­ry­ti, bet in­ves­ti­ci­joms, vie­ša­jam trans­por­tui ir su vie­šuo­ju trans­por­tu su­si­ju­siai in­fra­struk­tū­rai. Dėl to aš šiek tiek abe­jo­ju šiuo pro­jek­tu ir ne­ga­liu jam pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Bal­suo­ja­me dėl pa­teik­to įsta­ty­mų pa­ke­to – Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2902 ir ly­di­mų­jų Ke­lių trans­por­to ko­dek­so, Ge­le­žin­ke­lių trans­por­to ko­dek­so ir Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Už­si­re­gist­ra­vo 75, bal­sa­vo 72: už – 58, prieš – 1, su­si­lai­kė 13. Ir tai jau šian­dien bu­vo pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo VII (ru­dens) se­si­jo­je.

M. Lin­gė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Vy­riau­sy­bės iš­va­dos no­rė­tu­me pra­šy­ti.

PIRMININKAS. Taip pat pra­šo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

L. Ku­ku­rai­tis per cen­tri­nį. (Bal­sai sa­lė­je) Jau už­si­re­gist­ra­vo, kai bal­sa­vo. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

L. KUKURAITIS (DFVL). Ka­dan­gi vi­sai so­cia­li­nis pro­jek­tas, tai aš siū­lau pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą.

PIRMININKAS. Kaip?

L. KUKURAITIS (DFVL). SRDK siū­lau pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu, nes vi­siš­kai so­cia­li­nis pro­jek­tas. Daug yra so­cia­li­nių pro­jek­tų, kai rei­kia biu­dže­to, ir ne dėl vi­sų BFK tam­pa pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu.

PIRMININKAS. Siū­ly­mas yra tei­sė­tas. Aš tu­rė­siu teik­ti bal­suo­ti. An­drius dar no­ri pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Aš pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu no­rė­čiau pa­siū­ly­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą, o dėl pa­grin­di­nio tik­rai pri­ta­riu, tu­rė­tų bū­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

PIRMININKAS. Ge­rai. Min­dau­gas.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Is­to­riš­kai bū­tent dėl trans­por­to leng­va­tų klau­si­mo BFK vi­sa­da bū­da­vo pa­grin­di­nis, tai dėl nuo­sek­lu­mo, ma­tyt, tu­rė­tų ir lik­ti šis ko­mi­te­tas.

PIRMININKAS. Ge­rai, su­pra­tau. Dar K. Star­ke­vi­čius no­ri.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dar no­rė­čiau dėl pro­to­ko­lo. Mes pri­ėmė­me mo­kes­čių pa­ke­tą ir pa­mir­šo­me dėl Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­to Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą kaip pa­grin­di­nį. Ne kaip pa­grin­di­nį, kaip pa­pil­do­mą.

PIRMININKAS. Pel­no mo­kes­čio. Ku­ris nu­me­ris? Ka­zy, ku­ris nu­me­ris? Ge­rai, už­bai­ki­me ši­tą. Dėl pro­jek­to kaip pa­grin­di­nis yra siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ko­le­ga Li­nas siū­lė So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą. Ne­pri­eš­ta­rau­si­te, jei al­ter­na­ty­viai bal­suo­si­me? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Kas pa­lai­ko­te Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą, bal­suo­ja­te už, kas pa­lai­ko­te So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą, bal­suo­ja­te prieš.

Taip, ko­le­gos, pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ir da­bar re­gist­ruo­ja­mės. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Taip. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū.

Da­bar re­gist­ruo­ja­mės, jau pas­ku­ti­nis.

Skel­biu 2023 m. bir­že­lio 27 d. va­ka­ri­nį po­sė­dį baig­tą. Ge­ro va­ka­ro vi­siems!


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.