LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 273

STENOGRAMA

 

2015 m. rugsėjo 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS

 

 

 

PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Tę­sia­me mū­sų dar­bą. Skel­biu po­pie­ti­nį Sei­mo po­sė­dį pra­dė­tą. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 57 Sei­mo na­riai.

 

15.02 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildymo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3377(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Tę­sia­me mū­sų dar­bą iš ry­ti­nės dar­bo­tvarkės. Tę­sia­me dis­ku­si­ją dėl 1-8 klau­si­mo – dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XIIP-3377 svars­ty­mo. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­kas po­nas R. Pa­liu­kas per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­to var­du pra­šau per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XIIP-3377.

PIRMININKAS. Pra­šom ar­čiau mik­ro­fo­no.

R. PALIUKAS (DPF). At­si­pra­šau. Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to var­du pra­šau pa­da­ry­ti per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio svars­tant pro­jek­tą Nr. XIIP-3377, nes iš­ki­lo…

PIRMININKAS. Iki ki­to po­sė­džio frak­ci­jos var­du?

R. PALIUKAS (DPF). Ko­mi­te­to var­du.

PIRMININKAS. Ko­mi­te­to var­du. Ge­rai, ačiū. Ar ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me. Iki ki­to po­sė­džio. Dis­ku­si­jos ne­tę­sia­me.

 

15.03 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildymo 701 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3151(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Grįž­ta­me prie 1-7, mums lie­ka tik bal­sa­vi­mas svars­ty­mo sta­di­jo­je. Skel­biu bal­sa­vi­mą. Svars­ty­mo sta­di­jo­je bal­suo­ja­me dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 70 straips­nio įsta­ty­mo pro­jek­to. Vyks­ta bal­sa­vi­mas. Ger­bia­mie­ji, vyks­ta bal­savimas.

Ačiū. Bal­sa­vo 63 Sei­mo na­riai: už – 29, prieš – 8, su­si­lai­kė 26. Po svars­ty­mo ne­pri­tar­ta.

Su­pa­žin­din­siu su Sei­mo sta­tu­tu. Grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti, jei­gu pri­im­tas toks nu­ta­ri­mas, kar­tu tu­ri bū­ti pri­im­tas Sei­mo pro­to­ko­li­nis ir t. t.

Ki­tas va­rian­tas – grą­žin­ti ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti iš es­mės. Tre­čias va­rian­tas – at­mes­ti pro­jek­tą ir pri­rei­kus pa­ves­ti pa­reng­ti nau­ją pro­jek­tą. Tai­gi tu­ri­me tris va­rian­tus. Gal yra siū­ly­mas ben­dru su­ta­ri­mu grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti? Vis­kas ge­rai. Ačiū. Ben­dru su­ta­ri­mu grą­ži­na­me pro­jek­tą to­bu­lin­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui. Dė­ko­ju.

Ju­da­me to­liau. Po­nas J. Raz­ma – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Mes čia ga­li­me su tais grą­ži­ni­mais to­bu­lin­ti ir už­truk­ti ne vie­ną kar­tą. Aš siū­ly­čiau pir­miau­sia val­dan­tie­siems pa­gal­vo­ti, ar ne­rei­kia pa­da­ry­ti tam tik­rą Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­są, nes yra la­bai su­dė­tin­ga įveik­ti tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Gal vis dėl­to tai, ką no­ri­me reg­la­men­tuo­ti, rei­kia spręs­ti per Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mą?

PIRMININKAS. Ką gi, yra jū­sų pa­siū­ly­mas val­dan­tie­siems. Bus ma­ty­ti, ar bus iš­girs­tas.

 

15.05 val.

Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142, 143, 15, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3461, Žuvininkys­tės įsta­ty­mo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papil­dy­mo 141, 142, 143, 144 straips­niais įsta­ty­mo Nr. XII-781 2 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo Nr. XIIP-3462, Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 872, 873, 875, 877, 8711, 239, 2591, 320, 324, 325, 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3463 (pateikimas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-9a, b, c klau­si­mai. Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ger­bia­mo­ji mi­nist­rė, Sei­mo na­rė po­nia V. Bal­trai­tie­nė. Pra­šo­me pa­teik­ti šiuos tris įsta­ty­mų pro­jek­tus: Nr. XIIP-3461, Nr. XIIP-3462 ir Nr. XIIP-3463. Po­nia V. Bal­trai­tie­nė. Pra­šom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Tei­kiu jums pro­jek­tus, ku­rie yra pa­reng­ti pa­gal 2014 m. lap­kri­čio 10 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­nio ko­mi­te­to pa­si­rink­tą pri­ori­te­ti­nės tei­sė­kū­ros ini­cia­ty­vos ge­rin­ti žve­jy­bos ver­slo są­ly­gas įgy­ven­di­na­mą al­ter­na­ty­vą. Taip pat jų pa­ren­gi­mą lė­mė ben­dro­sios žu­vi­nin­kys­tės po­li­ti­kos re­for­ma, tai yra po­rei­kis įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tus. Šių įsta­ty­mų ir pa­grin­di­nio įsta­ty­mo tiks­las yra pa­ge­rin­ti ver­sli­nės žve­jy­bos są­ly­gas, su­ba­lan­suo­ti žve­jy­bos lai­vy­no pa­jė­gu­mą su pri­ei­na­mai­siais žu­vų iš­tek­liais, pa­di­din­ti žve­jy­bos sek­to­riaus eko­no­mi­nį gy­vy­bin­gu­mą ir kon­ku­ren­cin­gu­mą, reg­la­men­tuo­ti in­di­vi­du­a­lių žve­jy­bos ga­li­my­bių jū­rų van­de­ny­se sky­ri­mą, nu­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kei­ti­mo­si žve­jy­bos ga­li­my­bėmis su Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis na­rė­mis ir už­sie­nio vals­ty­bė­mis prin­ci­pus, taip pat pa­ves­ti Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai at­lik­ti fi­zi­nes pa­tik­ras žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų par­da­vi­mo ga­lu­ti­niam var­to­to­jui vie­to­se, nu­sta­ty­ti kon­kre­čių pa­žei­di­mų žu­vi­nin­kys­tės sri­ty­je pri­pa­ži­ni­mo sun­kiais kri­te­ri­jus. Pa­grin­di­nis įsta­ty­mas ap­ima žve­jy­bą jū­ros prie­kran­tė­je, Bal­ti­jos jū­ro­je ir to­li­muo­siuo­se van­de­ny­se.

Pir­miau­sia trum­pai pri­sta­ty­siu, kas yra da­bar ir ką kei­čia­me Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tė­je. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tės in­di­vi­du­a­lios žve­jy­bos ga­li­my­bės ūkio sub­jek­tams ne­skirs­to­mos, ta­čiau ūkio sub­jek­tų ben­dram nau­do­ji­mui yra ski­ria­ma tam tik­ra Lie­tu­vos žve­jy­bos ga­li­my­bių da­lis. Pa­vyz­džiui, men­kių – 5 %, stri­me­lių – 7 %. Tam tik­ro­se žve­jy­bos ba­ruo­se yra daug no­rin­čių žve­jo­ti, to­dėl ky­la kon­flik­tų tarp žve­jų, nes pa­pras­čiau­siai fi­ziš­kai ne­su­tel­pa­ma į tą prie­kran­tę. To­dėl nau­jai tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu yra pla­nuo­ja­ma įves­ti per­lei­džia­mą­ją tei­sę nau­do­ti žve­jy­bos įran­kius. Ta per­lei­džia­mo­ji tei­sė ga­lio­ja 15 me­tų, ap­ri­bo­jant ūkio sub­jek­to nau­do­ja­mų įran­kių skai­čių ir žve­jy­bos ba­rą. Sie­kiant už­tik­rin­ti sta­bilu­mą, to­kia tei­sė bus su­teik­ta is­to­ri­niu prin­ci­pu – pro­por­cin­gai pa­si­ren­kant 3 iš pas­ku­ti­nių 7 me­tų, at­si­žvel­giant į pro­por­cin­gai suž­ve­jo­tų žu­vų kie­kius, į žve­jy­bos vie­tą. Vie­nas ūkio sub­jek­tas ne­ga­lė­tų tu­rė­ti tei­sės nau­do­ti dau­giau kaip 10 % vi­sų žve­jy­bos įran­kių. Pa­sa­ky­siu pa­vyz­dį. Jei­gu pa­gal vi­są prie­kran­tę, pa­gal tal­pą yra 100 žve­jy­bos įran­kių, t. y. tin­klų, va­di­na­si, į vie­ną ne­ga­lė­tų bū­ti su­kon­cen­truo­ta dau­giau kaip 10 %, kad ne­bū­tų di­des­nė kon­cen­tra­ci­ja vie­nam. Per­leis­da­mi tei­sę nau­do­ti žve­jy­bos įran­kius ūkio sub­jek­tai ga­lės pa­si­trauk­ti iš ver­slo, jei­gu no­rės, bet tai per­leis­ti ki­tam. Taip pat ma­no­me, kad bus efek­ty­ves­nė li­ku­sių ūkio sub­jek­tų žve­jy­ba. Čia, kaip mi­nė­jau, bū­tų prie­kran­tė­je.

To­liau Bal­ti­jos jū­ro­je. Šiuo me­tu pa­gal Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mą Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos ga­li­my­bės kas­met skirs­to­mos ūkio sub­jek­tams is­to­ri­niu prin­ci­pu, t. y. pro­por­cin­gai pa­si­ren­kant po tre­jus ge­riau­sius me­tus. Kiek­vie­na įmo­nė pa­si­ren­ka tre­jus me­tus iš sep­ty­ne­rių pas­tarų­jų me­tų, kiek yra suž­ve­jo­ta žu­vų, ge­riau­sius me­tus pa­si­ren­ka ir pa­gal tai yra skirs­to­mi pro­cen­tai.

Taip pat 5 % vi­sos kvo­tos, ku­ri yra ski­ria­ma Lie­tu­vai, yra nu­ma­ty­ta, kad ga­li­ma par­duo­ti auk­cio­no bū­du. Vie­nas ūkio sub­jek­tas ne­ga­li tu­rė­ti dau­giau kaip 40 % vi­sų žve­jy­bos ga­li­my­bių. Nau­ja­me įsta­ty­me yra pla­nuo­ja­ma įves­ti 15 me­tų ga­lio­jan­čią per­lei­džia­mą­ją tei­sę. Va­di­na­si, pa­si­ren­kant iš sep­ty­ne­rių pas­ta­rų­jų me­tų tre­jus ge­riau­sius me­tus, ta tei­sė bū­tų ga­li­ma 15 me­tų. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se yra ne­ri­bo­ja­ma. Mes ma­no­me, kad il­giau kaip 15 me­tų ne­tu­rė­tų bū­ti.

Ga­li kil­ti klau­si­mas, ko­dėl 15 me­tų? Ma­no­me, kad in­ves­ti­ci­jos į lai­vus yra ga­na di­de­lės ir jei­gu kas­met kei­čiant, ne­tu­rint tos ga­li­my­bės, to tik­ru­mo, kad 15 me­tų tu tu­rė­si to­kias ga­li­my­bes žve­jo­ti, pa­pras­čiau­siai bū­tų kaip ir ver­slo truk­dis. Į tai at­si­žvelg­da­mos ki­tos vals­ty­bės iš­vis ne­nu­sta­to lai­ko­tar­pio. Va­di­na­si, tu ga­vai tam tik­ras kvo­tas, tau vi­sam lai­kui ir yra. Mes sa­ko­me – ap­si­ri­bo­ti 15 me­tų.

Taip pat pa­lie­ka­me 5 %, kad tu­rė­tų bū­ti par­duo­da­ma auk­cio­ne, kad į rin­ką ga­lė­tų at­ei­ti nau­jos įmo­nės, ku­rios ga­lė­tų kur­ti sa­vo is­to­ri­ją. Ki­to­se vals­ty­bė­se auk­cio­ne nė­ra par­duo­da­ma. Kaip mi­nė­jau, nu­sta­to­mos kvo­tos ir jos ga­lio­ja vi­są lai­ką, kiek yra. Ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad tas, kas at­ėjo į žve­jy­bos ver­slą, tas ir lie­ka. Ne­bent kas nors kam nors par­duo­da ar­ba per­lei­džia sa­vo tei­sę. Vy­riau­sy­bė­je bu­vo pri­im­ta, kad vis dėl­to 5 % tu­rė­tų lik­ti auk­cio­ne par­duo­ti ir taip ga­lė­tų at­ei­ti ki­tos įmo­nės, ku­rios ga­lė­tų pra­dė­ti kur­ti sa­vo is­to­ri­ją, pa­gal ku­rią pas­kui bū­tų skirs­to­mos tos ga­li­my­bės. Iš­lie­ka tas pats ri­bo­ji­mas pa­gal mū­sų Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mą, kad ne­ga­li­ma vie­nai įmo­nei su­teik­ti dau­giau kaip 40 % ga­li­my­bių.

To­liau tre­čias bū­tų to­li­mie­ji žve­jy­bos ra­jo­nai. Mes žve­jo­ja­me At­lan­to van­de­ny­ne ir ki­tuo­se van­de­ny­nuo­se. Da­bar šiuo me­tu čia yra žve­jy­bos ga­li­my­bės skirs­to­mos pa­gal pir­mu­mo kri­te­ri­jus, va­di­na­si, pa­gal pra­šy­mus. Jei­gu ne­už­ten­ka, ta­da jau jei­gu vi­sų pra­šy­mų ne­ga­li­me pa­ten­kin­ti, yra ten­ki­na­ma pa­gal pir­mu­mą. Da­bar yra siū­lo­ma, kad ly­giai taip pat, kaip kad Bal­ti­jos jū­ro­je vyk­tų žve­jy­ba ir bū­tų pa­skirs­to­mos ga­li­my­bės, taip bū­tų skirs­to­mos ir to­li­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se. Taip pat kai skirs­to­ma Bal­ti­jos jū­ro­je, yra žiū­ri­ma į tai, kiek yra par­duo­da­ma Lie­tu­vos rin­ko­je. Ta­da ga­li gau­ti pa­pil­do­mas ga­li­my­bes. Jei­gu yra žve­jo­ja­ma to­li­muo­siuo­se van­de­ny­se, tai žiū­ri­ma, kiek yra su­mo­ka­ma mo­kes­čių. Pa­gal tai yra ver­ti­na­ma, kiek ga­li­ma gau­ti pa­pil­do­mų prie­dų.

Aš la­bai trum­pai tiek pri­sta­tau. Tik dar no­riu baig­da­ma pa­sa­ky­ti, kad yra nu­ma­ty­ta, kai vi­suo­se žve­jy­bos ra­jo­nuo­se yra su­tei­kia­mos per­lei­džia­mo­sios tei­sės, jos ga­li bū­ti pa­nai­kin­tos tik­tai to­kiu at­ve­ju, jei­gu ūkio sub­jek­tas ke­le­rius me­tus ne­pa­nau­do­jo dau­giau kaip pu­sės gau­tos žve­jy­bos ga­li­my­bių. Va­di­na­si, jiems bu­vo su­teik­ta, bet jie kaž­ko­dėl, dėl ko­kių nors prie­žas­čių, gal pa­pras­čiau­siai tuo me­tu jiems ne­ap­si­mo­kė­jo, ne­pa­nau­do­jo, ga­li bū­ti iš­vis at­im­ta tei­sė.

Da­bar kaip mū­sų so­cia­li­niai part­ne­riai į tai re­a­guo­ja? Ben­dros nuo­mo­nės per vi­sus me­tus taip ir nė­ra. Ga­liu pa­sa­ky­ti, gal­būt yra toks kai ku­rių žve­jy­bos įmo­nių no­ras, kad rei­kė­tų pa­im­ti vi­są kvo­tą ir pa­skirs­ty­ti vi­siems, bet yra ki­ta įmo­nė, ku­ri jau daug me­tų žve­jo­ja, iš tik­rų­jų daug in­ves­ta­vo į lai­vus ir ši­taip pa­da­ry­ti, ma­nau, bū­tų ne­tei­sin­ga. Aš kaip pa­ly­gi­ni­mą sa­kau, kaip pa­pras­tai yra že­mės ūky­je – ūki­nin­kas tu­ri že­mės, in­ves­ta­vo, sta­tė­si pa­sta­tus, pir­ko­si tech­ni­ką, kaž­kas at­ėjo į rin­ką – tau per daug yra, tu man da­lį ati­duok, vi­si pa­si­da­li­na­me vie­nodai. Na, aiš­ku, čia gal tas pa­ly­gi­ni­mas ne­ga­li bū­ti, nes že­mės ūkis yra daug pla­čiau ir daug dau­giau žai­dė­jų.

Bal­ti­jos jū­ra yra ap­ri­bo­ta sa­vo te­ri­to­ri­ja, taip pat sa­vo iš­tek­liais. Ne­ga­li­me su­da­ry­ti są­ly­gų tik vie­nai įmo­nei žve­jo­ti, bet ne­ga­li­me ir at­im­ti tos tei­sės, žlug­dy­ti tą įmo­nę, ku­ri dau­ge­lį me­tų dir­bo, ir net­gi ta­da, kai ne­ap­si­mo­kė­jo žve­jo­ti nei špro­tų, nei stri­me­lių, vis tiek žve­jo­jo, kū­rė tą sa­vo is­to­ri­ją, o da­bar ku­rie at­ėjo nau­ji, jie sa­ko: ir mes da­bar no­ri­me žve­jo­ti, nes da­bar pa­bran­go stri­me­lės ir špro­tai, bet men­kės ver­tė yra su­ma­žė­ju­si. Jei­gu ši­taip žai­si­me, tai, va­di­na­si, kiek­vie­nais me­tais, na, kas pen­ke­ri me­tai kei­čia­si tur­būt, yra toks kri­ti­mas, pa­ki­li­mas, tai at­si­tik­tų taip, kad kai yra špro­tų ir stri­me­lių pa­klau­sa, vi­si pul­tų žve­jo­ti stri­me­les ir špro­tus ir sa­ky­tų, da­li­na­mės vi­si. Kai at­si­ras­tų men­kių, vi­si pa­lik­tų stri­me­les, ta­da pul­tų ten žve­jo­ti. Mes sa­ko­me, kad tu­ri bū­ti is­to­ri­niu prin­ci­pu tas, kas yra, ką da­ro ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, skirs­ty­da­ma tarp vals­ty­bių vi­sas kvo­tas, tas ga­li­my­bes da­lin­da­ma, to­kiu pat prin­ci­pu mes siū­lo­me pa­skirsty­ti ir Bal­ti­jos jū­ro­je. Bet, kaip mi­nė­jau, nuo­mo­nės la­bai ski­ria­si, kiek įmo­nių, tiek yra ir nuo­mo­nių.

Dėl to­li­mų­jų van­de­nų su­ta­ri­mas yra, juos ten­ki­na ši­tas tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, dėl prie­kran­tės ir­gi nė­ra jo­kių prieš­ta­ra­vi­mų. Šiaip siū­lau pri­tar­ti ir ko­mi­te­tuo­se svars­ty­ti. Aiš­ku, ir to­liau bus su­si­tin­ka­ma su so­cia­li­niais part­ne­riais, ku­rie ne vie­ną kar­tą da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se mi­nis­te­ri­jo­je, bu­vo Vy­riau­sy­bė­je iš­klau­sy­ti. Tu­ri­me ju­dė­ti į prie­kį ir pri­im­ti įsta­ty­mą. Aš tiek trum­pai.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, jūs iš­nau­do­jo­te vi­są pa­tei­ki­mo lai­ką, nuo­dug­niai vis­ką pa­aiš­ki­no­te. Klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia S. Ba­ce­vi­čius. Klau­sau.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Bu­ce­vi­čius aš, o ne Ba­ce­vi­čius.

Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, su­pran­ta­ma, kad rei­kia, kaip jūs ir sa­ko­te, ju­dė­ti su šiuo įsta­ty­mu. Kaip jis bus pri­im­tas, koks jis bus pri­im­tas, aiš­ku, pri­klau­sys nuo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės. Jūs iš­sa­kė­te sa­vo min­tis ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ją. Bet, šiaip ar taip, da­bar mes pa­skirs­tė­me auk­cio­no bū­du 5 % kvo­tų. Ar jums, mi­nis­te­ri­jai, yra ži­no­ma, kas tas kvo­tas įsi­gi­jo, ar mū­sų ver­sli­nin­kai pa­si­nau­do­jo ta pro­ga, kaip jūs mi­ni­te, at­ei­ti nau­jiems mū­sų žai­dė­jams, pa­gy­vin­ti mū­sų tą žve­jy­bi­nę rin­ką ir at­sa­ky­ti į dau­ge­lį ky­lan­čių klau­si­mų, ar vis dėl­to tos kvo­tos iš­ėjo iš Lie­tu­vos?

Dar to­kios es­mi­nės pa­sta­bos. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to yra 31 pa­sta­ba dėl nau­jo įsta­ty­mo. Mes lyg ir tu­rė­jo­me lai­ko iš­gry­nin­ti jį, bet vis tiek ne­ma­žai tų pa­sta­bų.

Dar vie­na es­mi­nė pa­sta­ba – an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas. Pa­vyz­dys.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, pra­šau klaus­ti. Lai­kas bai­gia­si.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėl Tau­ti­nio pa­vel­do įsta­ty­mo da­rė­me an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą, dėl ši­to įsta­ty­mo ne­rei­kia, jū­sų ma­ny­mu?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jei­gu Sei­mas nu­spręs, kad rei­kia, tik­rai aš nie­ko prieš, ga­li­ma pra­šy­ti an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo.

Dėl 5 %, ku­rie bu­vo ir da­bar par­duo­ti auk­cio­ne. Taip, yra įmo­nių, ku­rių sa­vi­nin­kai yra ne Lie­tu­vos ka­pi­ta­las, taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, yra Es­ti­jos, yra Ru­si­jos. Mū­sų ap­si­spren­di­mo tei­sė. Ūkio mi­nis­te­ri­ja siū­lė daug di­des­nį pro­cen­tą par­duo­ti auk­cio­ne, nes ma­no, kad taip bū­tų tei­sin­giau pa­skirs­to­ma, na, kon­ku­ruo­tų, pi­ni­gai at­ei­tų į vals­ty­bės biu­dže­tą, nes šiaip yra ne­mo­ka­ma ši­ta kvo­ta skirs­to­ma. Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kaip mi­nė­jau, nie­kur nė­ra auk­cio­no. Mes pa­siū­lė­me vis dėl­to lik­ti prie 5 %. Tos įmo­nės, ku­rios nu­si­pir­ko, tik­rai bu­vo ne­lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo, bet tie lai­vai žve­jo­ja Bal­ti­jos jū­ro­je, dir­ba Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je, čia žve­jo­ja.

Aš sa­ky­čiau, tu­rė­tų bū­ti ap­si­spren­di­mo tei­sė pa­čiam Sei­me. Mes Vy­riau­sy­bė­je… Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad čia ne tik mi­nis­te­ri­jos, dau­ge­lis pa­tai­sų bu­vo pa­reng­ta po to, kai de­ri­no­me su ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis, tiek su Ūkio mi­nis­te­ri­ja, tiek su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja. Tai yra ben­dras Vy­riau­sy­bės pro­jek­tas. Mes ap­si­spren­dė­me vis dėl­to 5 % leis­ti par­duo­ti. Ir pa­ga­liau tos įmo­nės, ku­rios nu­si­per­ka, ne tik kad nau­jos at­ei­na, bet jos ku­ria sa­vo is­to­ri­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas K. Gry­baus­kas. Jū­sų klau­si­mas.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mas tik­rai su­lau­kia daug dė­me­sio, ir jau du kar­tus mes svars­tė­me, da­bar jau svars­to­me tre­čią kar­tą. Ir dar tik pra­si­de­dant tam pro­ce­sui vi­si Sei­mo na­riai ga­vo­me Žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos raš­tą, kur sa­ko­ma, kad si­tu­a­ci­ja blo­gė­ja, nė­ra an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo, įtei­si­na­ma žve­jy­bos kvo­tų mo­no­po­li­ja. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė? Vis dėl­to klau­si­mai bu­vo pa­kan­ka­mai iš­dis­ku­tuo­ti anks­tes­niais įsta­ty­mo svars­ty­mo mo­men­tais. Ko­dėl da­bar toks pa­si­prie­ši­ni­mas?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Anks­tes­ni įsta­ty­mai bu­vo tik vie­no ar ki­to straips­nio kei­ti­mai. Anks­čiau vi­sos kvo­tos bu­vo skirs­to­mos mi­nist­ro įsa­ky­mu, įsta­ty­me tai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta, bu­vo tik­tai ben­dra są­vo­ka. Tiek Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, tiek Ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­si­sa­kė, kad vis­kas tu­ri bū­ti per­kel­ta į įsta­ty­mą, tai mes pa­da­rė­me. Iš tik­rų­jų ne vie­ną kar­tą bu­vo pri­sta­ty­ta ir mū­sų so­cia­li­niams part­ne­riams – toms žve­jų aso­cia­ci­joms, bet kaip mi­nė­jau, na, iš tik­rų­jų to ne­su­ta­ri­mo nė­ra. Vi­si yra prieš vie­ną di­de­lę įmo­nę, ku­ri jau daug me­tų žve­jo­ja ir ku­ri tu­rė­jo mo­no­po­lį. Da­bar Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos yra ap­ri­bo­ji­mas įsta­ty­mu, kad ne dau­giau kaip 40 %, tai yra įtei­sin­ta ir įsta­ty­me, tai reiš­kia, kad vie­no mo­no­po­lio ne­ga­li bū­ti. Bet svar­biau­sia, tos li­ku­sios žve­jų aso­cia­ci­jos ir tar­pu­sa­vy­je ne­su­ta­ria, vi­si – prieš vie­ną, bet kai rei­kia spręs­ti tai, ką jie siū­lo, to su­si­ta­ri­mo nė­ra.

Aš tik ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kai ku­rios įmo­nės ta­da, kai bu­vo ga­li­ma gau­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gų už tai, kad su­pjaus­tė lai­vus, tuo pa­si­nau­do­jo. Šian­die­ną kaž­ko­dėl vėl no­ri at­ei­ti į rin­ką, ne­be­tu­ri tos ga­li­my­bės, nes ne­tu­ri sa­vo is­to­ri­jos, nes ta­da ne­žve­jo­jo, o da­bar su­gal­vo­jo, pa­ma­tė, kad gal pel­nin­gas ver­slas, no­ri at­ei­ti ir to­dėl yra tas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­si­mą už­duo­da po­nas B. Pau­ža. Nė­ra. Po­nas E. Jo­ny­la. Pra­šau, jū­sų klau­si­mas.

E. JONYLA (LSDPF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, vie­ną klau­si­mė­lį. At­ro­do, kad vis dėl­to šis įsta­ty­mas, sa­ky­ki­me, pa­reng­tas at­si­žvel­giant dau­giau ma­žiau į vie­nos įmo­nės is­to­ri­ją. Te­gu bū­na taip. Sa­ky­ki­te, ar nė­ra ko­kių nors ri­bo­ji­mų, kad par­duo­dant 5 % kvo­tas pir­me­ny­bę tu­rė­tų tu­rė­ti Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mes esa­me Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir ne­ga­li­me, nė­ra to­kio įsta­ty­mo, va­di­na­si, tu­rė­tų bū­ti… Ne­ži­nau, kaip į tai pa­žiū­rė­tų Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, ma­nau, kad tik­rai už­pro­tes­tuo­tų, jei­gu mes leis­tu­me, kad da­ly­vau­tų tik­tai tie, kur yra lie­tu­viš­kas ka­pi­ta­las. Bet jūs at­vi­ri teik­ti to­kius siū­ly­mus, pa­tai­sas dėl įsta­ty­mo. Vy­riau­sy­bėj to­kio mums nei Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, nei Tei­sės de­par­ta­men­tas ne­bū­tų lei­dęs. Mes apie tai gal­vo­jo­me, šne­kė­jo­me, bet gal Sei­mas ki­taip pri­im­tų spren­di­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas B. Bra­daus­kas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Kvo­tas nu­sta­ty­ti vie­naip ar ki­taip ga­li­ma, ka­da tu­ri ką da­lin­ti, tai la­bai leng­va da­lin­ti. Sa­ky­ki­te, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja… La­bai pa­pras­tas da­ly­kas, re­sur­sai, ypač Kur­šių ma­rio­se, ir jū­ro­je nyks­ta dau­giau­sia ne dėl to, kad žve­jo­ja­ma, o dėl di­de­lės ne­lai­mės – kor­mo­ra­nų ant­plū­džio. Ką Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja da­ro ar­ba gal­vo­ja da­ry­ti, kad šią ne­lai­mę kaip nors pa­ža­bo­tų? Ne­kal­ba­ma apie 100 to­nų, yra pra­ran­da­ma de­šim­tys tūks­tan­čių to­nų žu­vies. Ačiū.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tie­sų mes su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne vie­ną kar­tą apie tai kal­bė­jo­me ir tei­kė­me sa­vo pa­sta­bas, tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ne­ga­li nei nai­kin­ti, nei ką nors da­ry­ti, tas pats ir kal­bant apie bet ku­riuos lau­ki­nius žvė­ris, – vi­sur mes ma­to­me, ko­kius nuos­to­lius da­ro že­mės ūkiui, ne tik kor­mo­ra­nai žu­vi­nin­kys­tei. Bet šiuo at­ve­ju tik­rai no­rė­čiau pa­lai­ky­mo ir iš Sei­mo dis­ku­tuo­jant su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. At­vi­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mes at­si­mu­ša­me kaip į sie­ną dėl dau­ge­lio da­ly­kų, kar­tu ir dėl kor­mo­ra­nų.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas K. Gla­vec­kas. Jū­sų klau­si­mas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, vie­nas rim­tas, ki­tas pu­siau rim­tas klau­si­mas. Sa­ky­ki­te, aš ne­la­bai ge­rai ži­nau tą pro­ble­mą, bet kaip yra su Bal­ti­jos jū­ros žu­vies iš­tek­liais, nes iš tik­rų­jų skai­tant si­tu­a­ci­ja ten yra pras­toka? Toks pa­siū­ly­mas. Sa­ky­ki­te, jei­gu mes prie Lie­tu­vos kran­tų pra­dė­tu­me šer­ti tą žu­vį, gal ji­nai pas mus at­plauk­tų iš ki­tų kraš­tų?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne­ži­nau, ar at­plauk­tų, ar ne. Iš­tek­lių iš tik­rų­jų ma­žė­ja. Mū­sų, kaip ša­lies, kvo­ta ir­gi ma­žė­ja. Ne be rei­ka­lo lei­džia­ma gau­dy­ti tik tam tik­ro dy­džio žu­vį. Ko­mi­si­ja tą su­pran­ta, iš­tek­liai ma­žė­ja ne tik pas mus, bet ir ki­tur. Ati­tin­ka­mai, kaip mi­nė­jau, ma­žė­ja ir mū­sų kvo­tos. Čia, aiš­ku, šė­ri­mu tur­būt ne­iš­gel­bė­si­me. Rei­kia, kad ir van­duo šva­rus bū­tų, gal­būt ir kai ku­rios žve­jy­bos drau­di­mas, ma­ži­ni­mas, kad už­aug­tų ta žu­vis, pri­si­veis­tų ir jos bū­tų dau­giau. Tą spren­džia Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, nes mes gau­na­me kvo­tas iš jos. Ko­mi­si­jo­je vyks­ta la­bai di­de­li gin­čai de­ran­tis dėl kvo­tų dy­džio.

PIRMININKAS. Ačiū. Pas­ku­ti­nis už­duo­da klau­si­mą po­nas S. Brun­dza.

S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Aš no­rė­čiau pa­kar­to­ti ko­le­gos S. Bu­ce­vi­čiaus klau­si­mą dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo. Jūs pa­sa­kė­te, kad čia Sei­mas tu­rė­tų nu­tar­ti, ar ne­bū­tų pa­pras­čiau, jei­gu mi­nis­te­ri­ja sa­vo ini­cia­ty­va kreip­tų­si? Yra lai­ko ir vi­sa tai pa­da­ry­tų.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mes ga­li­me kreip­tis, jei­gu yra ben­dras… Vi­sa­da taip bū­na, kad at­ei­ni į Sei­mą ir jei­gu Sei­mo na­rys pra­šo Vy­riau­sy­bės iš­va­dos… Iš tik­rų­jų mes nie­ko prieš ne­tu­ri­me, kad bū­tų ver­ti­ni­mas, ir tą už­sa­ky­si­me. Ga­li­me pro­to­ko­luo­ti, kad mi­nis­te­ri­ja už­sa­kys an­ti­ko­rup­ci­nį…

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar ga­li­me kal­bė­ti dėl mo­ty­vų. No­rin­čių nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­jame. Ge­rai, skel­biu bal­sa­vi­mą. Vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl tri­jų Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mų pro­jek­tų Nr. XIIP-3461, Nr. XIIP-3462 ir Nr. XIIP-3463. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Ačiū. Bal­sa­vo 73: už – 53, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 20. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Po­ne Mar­kaus­kai, jūs per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną dėl ve­di­mo tvar­kos, taip?

R. MARKAUSKAS (DPF). Žu­vi­nin­kys­tės ko­mi­si­ją kaip pa­pil­do­mą įra­šy­ki­te ap­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ačiū. Da­bar pa­si­tar­si­me. Pa­grin­di­nis siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, o po šio pa­siū­ly­mo – Žu­vi­nin­kys­tės ko­mi­si­ja kaip pa­pil­do­ma. Ge­rai. Ačiū. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 13 d. 1-9 klau­si­mų kom­plek­sas baig­tas.

 

15.29 val.

Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3303 (pa­tei­ki­mas)

 

1-10 klau­si­mas. Po­nas S. Bu­ce­vi­čius. Ma­lo­niai pra­šo­me pa­teik­ti Žu­vi­nin­kys­tės įsta­ty­mo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3303. Pra­šau, po­ne Bu­ce­vi­čiau.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ką ir mi­nist­rė da­bar pri­sta­ty­da­ma sa­vo nau­juo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se mi­nė­jo, yra su­si­jęs… mes jau ant­rus me­tus svars­to­me dėl dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo. Į mus krei­pė­si įmo­nių aso­cia­ci­jos „Lam­pet­ra“ at­sto­vai, ku­rie iš­dės­tė sa­vo pro­ble­mas. Jos yra su­si­ju­sios su dviem mi­nis­te­ri­jo­mis, t. y. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri du kar­tus ima tą pa­tį mo­kes­tį. No­rė­da­mi to iš­veng­ti ir pa­dė­ti ūkio sub­jek­tams, kad to­kios ko­li­zi­jos ne­bū­tų, siū­lo­me pa­ves­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai rū­pin­tis iš­tek­liais, tuo tiks­lu ir yra tei­kia­mas šis įsta­ty­mo pro­jek­tas. Trum­pai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, už ope­ra­ty­vų pri­sta­ty­mą. Klau­si­mą už­duo­da K. Gry­baus­kas. Pra­šom.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gal ga­lė­tu­mė­te, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, pa­sa­ky­ti, kiek ski­ria­si dy­dis mo­kes­čio, ku­ris mo­ka­mas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai iš dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo?

S. BUCEVIČIUS (DPF). Jis vie­no­das ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai, ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai, yra ana­lo­giš­kas. Bet vėl pa­si­kar­to­siu, du kar­tus ap­mo­kes­tin­ti ver­slo ūkio sub­jek­to są­skai­ta iš tik­rų­jų ne­de­ra.

PIRMININKAS. Ačiū po­nui S. Bu­ce­vi­čiui už pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­mą į klau­si­mą. Mo­ty­vų nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me. Ačiū.

Ju­da­me to­liau. Pa­grin­di­nis – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – spa­lio 13 d. Prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra.

Dar­bo­tvarkės 1-11a, b, c, d klau­si­mai. Ta­čiau dėl jų mes jau bu­vo­me su­ta­rę, kad ne­bus.

 

15.31 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Su­si­ta­ri­mo dėl įna­šų į ben­drą per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir sujungi­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3516, Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo Nr. XI‑393 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3489, In­dė­lių ir įsi­pa­rei­go­ji­mų investuo­to­jams drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-975 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP‑3490, Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 2, 10, 61, 62, 67, 71, 72, 73, 75, 76, 83, 84, 85, 87 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 361, 751, 752 straips­niais, 761 straips­nio ir try­lik­to­jo skir­snio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3491, Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 601, 602 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3492, Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo Nr. X-1024 2, 3, 71, 81, 83, 84, 87 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91, 851 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3493, Lie­tu­vos ban­ko įsta­ty­mo Nr. I-678 1, 8, 11 straips­nių, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo, 44 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios ir Įsta­ty­mo papildymo 211 straips­niu ir nau­ju 2 prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3494, Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. IX-1068 57 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3495, Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 62, 73 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIP-3496, Fi­nan­si­nio už­tik­ri­ni­mo su­si­ta­ri­mų įsta­ty­mo Nr. IX-2127 3 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3497, Ver­ty­bi­nių po­pie­rių įsta­ty­mo Nr. X-1023 32 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3498, Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo Nr. VIII-1835 1 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3499, Vie­nos vals­ty­bės ri­bas per­žen­gian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės bendro­vių jun­gi­mo­si įsta­ty­mo Nr. X-1367 1 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIP-3500, įsta­ty­mo „Dėl dar­buo­to­jų da­ly­va­vi­mo ben­dro­vė­je po vie­nos vals­ty­bės ri­bas per­žen­gian­čio ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės ben­dro­vių jun­gi­mo­si“ Nr. X-1607 3 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3501, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.116 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3502, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 145, 163, 166, 2671 ir 627 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3503, Administra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 71, 881, 98 ir 99 straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3504 (pa­tei­ki­mas)

 

Tik da­bar per­ei­na­me prie po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės. 2-1 klau­si­mas. Ger­bia­ma­sis fi­nan­sų mi­nist­ras R. Ša­džius pri­sta­tys įsta­ty­mo „Dėl Su­si­ta­ri­mo dėl įna­šų į ben­drą per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir su­jun­gi­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tą. Pra­šom, po­nas mi­nist­re.

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pra­šy­čiau jū­sų lei­di­mo, jei­gu ga­li­ma, 2-1 ir vi­są kom­plek­tą 2-2 kar­tu pri­sta­ty­ti.

PIRMININKAS. Iš kar­to? Ne­pri­eš­ta­rau­ja­me? Ne­pri­eš­ta­rau­ja­me. Vi­sas kom­plek­tas: 2-2a, 2-2b, c, d, e, f ir t. t. Pra­šom.

R. ŠADŽIUS. Ir vi­sas rai­dy­nas su­si­ju­sių įsta­ty­mų. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bės var­du tei­kiu jums vi­są kom­plek­tą įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie su­si­ję su ban­kų veik­la ir ban­kų per­tvar­ky­mo me­cha­niz­mo įgy­ven­di­ni­mu. Mes tu­ri­me Lie­tu­vo­je per­kel­ti ir įgy­ven­din­ti mū­sų tei­sės ak­tais, įsta­ty­mais ban­kų gai­vi­ni­mo ir per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vą. Taip pat tu­ri­me įgy­ven­din­ti in­dė­lių ga­ran­ti­jų sis­te­mų di­rek­ty­vą, per­kel­ti į mū­sų tei­si­nę ba­zę. Tu­ri­me at­lik­ti pa­kei­ti­mus, ku­rie rei­ka­lin­gi už­tik­rin­ti tin­ka­mą Ben­dro­jo per­tvar­ky­mo me­cha­niz­mo reg­la­men­to vei­ki­mą. Jau čia ne vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos, o eu­ro zo­nos mas­tu. Ir ra­ti­fi­kuo­ti su­si­ta­ri­mą dėl įna­šų į ben­drą­jį eu­ro zo­nos per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir su­jun­gi­mo.

Es­mę vi­sų ši­tų tei­sės ak­tų iš­skir­čiau į dvi da­lis. Pir­ma – dėl ban­kų ir jų veik­los ir ką da­ry­ti, kai ban­kams sun­ku. Šiuo­se įsta­ty­muo­se, ati­tin­ka­mo­je di­rek­ty­vo­je ir siū­lo­muo­se įsta­ty­muo­se yra nu­sta­to­ma tvar­ka, kaip elg­tis su ban­kais, ka­da jie ga­li veik­ti to­liau, nors ir su­si­du­ria su sun­ku­mais, ap­si­ei­da­mi be ban­kro­to pro­ce­dū­ros.

Ban­kų ban­kro­to pro­ce­dū­rą mes tu­ri­me ge­rai reg­la­men­tuo­tą, ta­čiau kiek­vie­no, ypač di­de­lio, ban­ko ban­kro­tas yra di­de­lė ne­lai­mė ša­lies eko­no­mi­kai, to­dėl bu­vo lau­žo­mos gal­vos Eu­ro­pos mas­tu, ką da­ry­ti, kaip be ban­kro­to bū­tų ga­li­ma pa­tai­sy­ti ban­ko svei­ka­tą ir kaip bū­tų ga­li­ma per­tvar­ky­ti ban­ką, kad jis veik­tų to­liau ir ne­nu­ken­tė­tų in­dė­li­nin­kai. Be ban­kro­to siū­lo­mi tie me­cha­niz­mai.

Ant­ras, pats svar­biau­sias, ele­men­tas. Ga­liau­siai tu­ri baig­tis mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų nau­do­ji­mas ban­kų per­tvar­kai ir ban­kų sis­te­mos svei­ka­tai tai­sy­ti. Tai yra nu­sta­to­mas me­cha­niz­mas, kaip ban­kų in­dust­ri­jos, vi­sos eu­ro­pi­nės ban­kų sis­te­mos pi­ni­gais bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti pro­ble­mi­nių ban­kų pro­ble­mas. Tai bū­tų ban­kų per­tvar­ky­mas ir gai­vi­ni­mas, ir už šią pro­ce­dū­rą Lie­tu­vo­je rei­kia pa­skir­ti ati­tin­ka­mą… ins­ti­tu­ci­ją. Siū­lo­ma, kad ši ins­ti­tu­ci­ja bū­tų Lie­tu­vos ban­kas. Iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių 14 ša­lių pa­si­rin­ko kaip tik to­kį mo­de­lį, kad ša­lies cen­tri­nis ban­kas bū­tų ban­kų per­tvar­kos me­cha­niz­mas.

Per­tvar­ky­mo prie­mo­nės yra siū­lo­mos ke­tu­rios, ga­na ino­va­ty­vios, ta­čiau Eu­ro­pos mas­tu har­mo­ni­zuo­tos per­tvar­ky­mo prie­mo­nės, ku­rios leis­tų tą ban­ką, ban­ko ver­slą to­liau suk­ti, to­liau jam veik­ti, iš­spren­dus ban­ko ba­lan­so klau­si­mus. Pir­mas bū­das – tai ver­slo per­lei­di­mas, per­tvar­ko­mos įstai­gos tur­tas, tei­sė ir įsi­pa­rei­go­ji­mai, vi­si ar­ba tik jų da­lis, per­duo­da­mi ki­tam ati­tin­ka­mą veik­los li­cen­ci­ją tu­rin­čiam as­me­niui, pa­vyz­džiui, ki­tam ban­kui.

Ant­ras bū­das yra lai­ki­no­sios įstai­gos su­kū­ri­mas. Kai ne­tiks­lin­ga ar­ba ne­įma­no­ma iš kar­to tai­ky­ti ki­tas per­tvar­ky­mo prie­mo­nes, tai per­tvar­ko­mos įstai­gos tur­tas, tei­sės ir įsi­pa­rei­go­ji­mai ar­ba jų ati­tin­ka­ma da­lis ga­li bū­ti lai­ki­nai per­duo­da­mi spe­cia­liai šiuo tiks­lu Vy­riau­sy­bės ar per­tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos įstei­gia­mai lai­ki­na­jai įstai­gai, to­kiam tar­pi­niam, va­di­na­mam brid­ge, ban­kui. Mes ne­tu­rė­jo­me šios prie­mo­nės, ji bu­vo vie­nas iš eks­per­tų siū­lo­mų va­rian­tų svars­tant Ūkio ban­ko li­ki­mą. Siū­lo­ma įtei­sin­ti šį bū­dą, ku­ris yra tai­ko­mas ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Tai bū­tų vals­ty­bi­nis ban­kas, ku­ris, pra­ėjus tam tik­ram lai­kui, su­tvir­tė­jęs bū­tų pri­va­ti­zuo­tas.

Tre­čias va­rian­tas, ku­rį mes įgy­ven­di­no­me Ūkio ban­ko at­ve­ju, tai yra tur­to at­sky­ri­mas, ban­ko da­li­ni­mas į dvi da­lis: vie­ną – ge­rą­ją, ku­ri to­liau ar­ba vei­kia at­ski­rai, ar­ba per­duo­da­ma ki­tai įstai­gai, ki­tą – blo­gą­ją, ku­ri pe­ri­ma­ma ati­tin­ka­mai tvar­ky­ti ar­ba ban­kru­tuo­ja.

Ket­vir­tas ir pats pa­grin­di­nis prin­ci­pas yra gel­bė­ji­mas pri­va­čio­mis lė­šo­mis, tai yra an­gliš­kai va­di­na­mas bail in in­stru­men­tas. Jo es­mė yra ban­ko ba­lan­so per­žiū­ra ati­tin­ka­mai nu­ra­šant ban­ko įsi­pa­rei­go­ji­mus, pra­de­dant nuo ak­ci­nin­kų ir bai­giant ati­tin­ka­mais pri­vi­le­gi­juo­tais to ban­ko ver­ty­bi­nių po­pie­rių tu­rė­to­jais. Tai yra ban­ko sa­vi­nin­kai nu­ken­čia pir­miau­sia, jei­gu ban­kas pri­si­ė­mė ne­veiks­nių ak­ty­vų, pa­vyz­džiui, iš­da­vė ne­la­bai grįž­tan­čias ar ne­veiks­nias pa­sko­las.

Vi­soms toms pro­ce­dū­roms, be abe­jo, rei­kia tam tik­rų pi­ni­gų, to­dėl yra siū­lo­ma įsteig­ti, Lie­tu­vo­je mes to ne­tu­rė­jo­me, per­tvar­ky­mo fon­dą. Lie­tu­vo­je mes tu­rė­jo­me In­dė­lių drau­di­mo fon­dą, tu­ri­me ir iki šiol In­dė­lių drau­di­mo fon­dą, ku­ris ir fi­nan­sa­vo Ūkio ban­ko at­ve­ju tą per­tvar­kos ope­ra­ci­ją, tur­to at­sky­ri­mo ope­ra­ci­ją. Bet pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus yra nu­ma­ty­ta, kad kiek­vie­na ša­lis gre­ta In­dė­lių drau­di­mo fon­do, ku­ris ne­iš­nyks­ta, tu­rė­tų per­tvar­ky­mo fon­dą, į ku­rį taip pat bū­tų mo­ka­mos ban­ko įmo­kos tam tik­ru pe­ri­odiš­ku­mu, iš ku­rio bū­tų ima­mi pi­ni­gai, kai rei­kė­tų per­tvar­ky­ti ban­ką, pa­vyz­džiui, su­stip­rin­ti jo ka­pi­ta­lą. Per­tvar­ky­mo fon­dai pa­gal su­si­ta­ri­mą, tai 2-1 klau­si­mas, siū­lo­mi ra­ti­fi­kuo­ti, tai eu­ro zo­nos ša­lių su­si­ta­ri­mas. Tie per­tvar­ky­mo fon­dai per aš­tuo­ne­rius me­tus bū­tų su­jung­ti į vie­ną ben­drą eu­ro zo­nos per­tvar­ky­mo fon­dą, pra­de­dant per­ves­ti pi­ni­gus nuo 2016 m. sau­sio 1 d. Ta­čiau pi­ni­gai iš kar­to ne­tap­tų ben­drais vi­sai eu­ro zo­nai, jie iš pra­džių pa­kliū­tų į ben­dro­jo fon­do tam tik­rus sky­re­lius, kiek­vie­nos ša­lies na­cio­na­li­nius sky­re­lius, ir tie sky­re­liai juos pil­dant bū­tų po tru­pu­tį su­ben­dri­na­mi, for­muo­jant iš to fon­do bran­duo­lį, ku­ris per aš­tuo­ne­rius me­tus ap­im­tų vi­są fon­dą, ati­tin­ka­mai nu­sta­tant ei­lę, iš kur bū­tų ima­mi pi­ni­gai, jei­gu rei­kė­tų per­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis su­sidu­rian­tį ban­ką kon­kre­čio­je ša­ly­je. Pir­miau­sia iš to sky­re­lio bū­tų nau­do­ja­mi tos ša­lies įneš­ti pi­ni­gai ir tik po to bū­tų nau­do­ja­mi ben­dri vi­sų ša­lių pi­ni­gai. O jei­gu to pri­trūk­tų, ati­tin­ka­mai bū­tų nau­do­ja­mi pa­pil­do­mi re­sur­sai, pa­vyz­džiui, sko­li­ni­ma­sis iš ki­tų ša­lių sky­re­lių. Vi­sa tai yra de­ta­liai ap­ra­šy­ta su­si­ta­ri­me dėl įna­šų į ben­drą per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir su­jun­gi­mo, ku­rį siū­lo­ma jums ra­ti­fi­kuo­ti.

In­dė­lių ga­ran­ti­jų sis­te­mų di­rek­ty­va. In­dė­lių drau­di­mą mes tu­ri­me, vi­si ži­no ma­giš­ką­ją su­mą – 100 tūkst. eu­rų vie­na­me ban­ke vi­siems in­dė­liams, ku­rie yra šven­ti ir ne­lie­čia­mi vie­nam in­dė­li­nin­kui. Ta­čiau siū­lo­mi tam tik­ri pa­kei­ti­mai, ku­rie bū­tų pa­da­ry­ti in­dė­li­nin­ko nau­dai. Pa­vyz­džiui, tai­kant šią drau­di­mo for­mą (ji, be­je, Lie­tu­vo­je bu­vo tai­ko­ma taip pat ne tik ban­kų, bet ir kre­di­to uni­jų ban­kro­to at­ve­jais), bū­tų su­trum­pin­ta in­dė­lių kom­pen­sa­ci­jų iš­mo­kė­ji­mo truk­mė. Šiuo me­tu ji sie­kia 30 dar­bo die­nų, pa­laips­niui bū­tų su­trum­pin­ta iki 7 dar­bo die­nų. Nau­ja ap­lin­ky­bė, ar­ba nau­jas ypa­tu­mas, bū­tų… Be­je, mes su­si­dū­rė­me ir sa­vo prak­ti­ko­je su to­kiais at­ve­jais, kai žmo­gus, par­da­vęs ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, gau­na iš­kart di­de­lę, žen­kliai di­des­nę ne­gu 100 tūkst. eu­rų su­mą, ją pa­si­de­da į sa­vo są­skai­tą prieš pat ban­ko ar kre­di­to uni­jos ban­kro­tą. Siū­lo­ma to­kiais at­ve­jais nu­sta­ty­ti, kai kon­kre­tūs tie lė­šų šal­ti­niai yra ži­no­mi – bū­tent ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mas, pa­vel­dė­ji­mas, ža­los at­ly­gi­ni­mas, jei­gu tie pi­ni­gai pa­kliu­vo ne anks­čiau kaip še­ši mė­ne­siai iki drau­di­mi­nio įvy­kio mo­men­to, jie pa­kliū­tų į šim­tu pro­cen­tų ap­sau­go­tą su­mą ir bū­tų taip pat šim­tu pro­cen­tų kom­pen­suo­ja­mi iš In­dė­lių drau­di­mo fon­do. In­dė­lių drau­di­mo fon­dui taip pat bū­tų mo­ka­mos ban­ko įmo­kos ir to­kiu bū­du ši prie­mo­nė taip pat bū­tų fi­nan­suo­ja­ma ban­ko lė­šo­mis.

Ga­lė­čiau jus in­for­muo­ti, kad In­dė­lių drau­di­mo fon­das Lie­tu­vo­je vei­kia. Ži­no­ma, jis, kai įvy­ko „Sno­ro“ ar Ūkio ban­ko, ar kre­di­to uni­jų ban­kro­tai, ne­bu­vo su­kau­pęs pa­pil­do­mų rei­ka­lin­gų pi­ni­gų, to­dėl at­si­ra­do bū­ti­ny­bė sko­lin­ti vie­šą­sias lė­šas In­dė­lių drau­di­mo fon­dui (ir tai bu­vo pa­da­ry­ta), bet iš ei­na­mų­jų įmo­kų ati­tin­ka­mai sko­los yra grą­ži­na­mos. Jums siū­lo­muo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se taip pat nu­ma­to­ma to­kia ga­li­my­bė, kad re­gu­lia­rios ban­kų įmo­kos bū­tų mo­ka­mos nor­ma­lia tvar­ka, ta­čiau jei­gu ati­tin­ka­mai In­dė­lių drau­di­mo ar­ba per­tvar­kos fon­das bū­tų su­si­dū­ręs su pro­ble­mo­mis ir bū­tų pa­si­ė­męs pa­sko­lą iš vie­šų­jų lė­šų, iš iž­do, ati­tin­ka­mai bū­tų per­skai­čiuo­ja­mos ei­na­mo­sios įmo­kos ne per vie­ną kar­tą, bet taip, kad bū­tų ga­li­ma pa­deng­ti su­si­da­riu­sį skir­tu­mą.

Mes tru­pu­tį vė­luo­ja­me įgy­ven­din­ti kai ku­rias di­rek­ty­vas, kon­kre­čiai Ban­kų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vą ir In­dė­lių drau­di­mo di­rek­ty­vą, ku­ri tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­ta nuo lie­pos 3 d. Per­ei­na­mo­sio­se įsta­ty­mo nuo­sta­to­se, kad ne­pa­da­ry­tu­me ža­los ūkio sub­jek­tams (ban­kai yra svar­būs ūkio sub­jek­tai), į tai yra at­si­žvelg­ta, bet Vy­riau­sy­bė pra­šy­tų ši­tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Mie­lai at­sa­ky­čiau į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū už vi­so blo­ko pri­sta­ty­mą. Tai­gi da­bar klau­si­mai ir­gi dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų vi­so blo­ko. K. Gla­vec­kas. Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, jei­gu lei­si­te, aš už­duo­siu ke­tu­ris klau­si­mus. Ka­dan­gi tai yra blo­kas, tai ir klau­si­mų daug yra.

Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­ro jū­sų pra­ne­ši­mas yra la­bai ge­ras ir, aš ma­nau, bū­tų la­bai ge­rai ti­kęs bet ku­rio­je kon­fe­ren­ci­jo­je bet ku­rio­je ša­ly­je, bet čia yra Sei­mas, ir aš ma­nau, kad dau­ge­lis ne­la­bai su­pra­to, ką jūs sa­kė­te. Aš su­for­mu­luo­siu to­kius pa­pras­tes­nius klau­si­mus.

Pir­mas – Per­tvar­kos fon­das. Į jį nu­ma­to­ma at­skai­ty­ti 1 % nuo ban­ko. Ban­kai tu­rės at­skai­ty­ti. Plius (…) in­dė­lių drau­di­mo sis­te­mos. Ban­kams tie vi­si da­ly­kai kai­nuos apie 2 %. Ka­dan­gi ban­kų pa­lū­ka­nos ir taip yra aukš­tos, tai dar la­biau pa­di­dins ban­kų pa­lū­ka­nas. Ban­kai da­bar­ti­niu me­tu iš es­mės ne­ga­li kon­ku­ruo­ti ar­ba, ki­taip sa­kant, teik­ti pi­ges­nes pa­lū­ka­nas ir to­dėl, kad lau­kia­mas ir (…), ir ki­to ko­rek­ci­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­cen­tų, va­di­na­si, ga­li dar la­biau pa­brang­ti. In­dė­li­nin­kai ar­ba kre­di­to­riai, ku­rie pa­si­sko­li­nę iš ban­kų, taip pat tu­rės pro­ble­mų, nes ban­kai sa­vo mo­kes­čius iš kar­to per­de­da sko­li­nin­kams. Tai pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. Kas bus su Šve­di­ja ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos fi­nan­si­nė­mis sis­te­mo­mis, ku­rios ne­įei­na į Ban­kų są­jun­gą? Vi­sos tos tai­syk­lės jau ir­gi ne­ga­lio­ja. Kaip tas ben­dras fon­das su Eu­ro­pa at­ro­dys be Šve­di­jos ir be Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos?

Tre­čias klau­si­mas. Lie­tu­va iš es­mės yra vie­nin­te­lė Bal­ti­jos vals­ty­bė, ne­tu­rin­ti fi­nan­sų sek­to­riaus plė­to­ji­mo stra­te­gi­jos. Jūs tai pui­kiai ži­no­te. Ka­da ji ga­lų ga­le bus pa­reng­ta?

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš es­mės tai, ką jūs siū­lo­te, siū­lo­te skir­tin­gas kre­di­to­riams są­ly­gas ki­to­se skir­tin­go­se vals­ty­bė­se. Ki­taip sa­kant, kre­di­to­riai at­ski­ro­se vals­ty­bė­se tu­rės skir­tin­gas kre­di­ta­vi­mo są­ly­gas. Tai taip pat ir­gi tam tik­ra pras­me ne­pro­tin­ga ir nė­ra vi­siš­kai tei­sin­ga. Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ge­rai. Ačiū. Ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry, iš tik­rų­jų es­mi­niai klau­si­mai, ku­riuos jūs už­da­vė­te. Be abe­jo, kiek­vie­nas, ga­li­ma sa­ky­ti, taip pri­mi­ty­viai sam­pro­tau­jant, la­bai pa­pras­tai, kiek­vie­nas ver­sli­nin­kas vi­sas sa­vo są­nau­das per­ke­lia ant sa­vo klien­to pe­čių. Bet ku­ris – ar tai bū­tų au­to­ser­vi­sas, ar par­duo­tu­vė, ar kir­pyk­la, ar bet koks ki­tas ver­slas. Šiuo po­žiū­riu ban­kas tik­rai nė­ra iš­im­ti­nis. Ban­ko veik­la yra įvai­ria­ly­pė. Ban­kai vyk­do ir va­liu­tos kei­ti­mą, da­bar jau ma­žiau, nes mes eu­ro zo­no­je, ir at­lie­ka mo­kė­ji­mus. Už mo­kė­ji­mus mo­ka gal­būt ne to­kius ma­žus mo­kes­čius, ko­kių mums no­rė­tų­si. Be to, sko­lin­da­mi pi­ni­gus ban­kai gau­na ati­tin­ka­mas pa­lū­ka­nas iš tų, ku­riems pa­sko­li­no pi­ni­gus. Ban­kai tu­rė­tų kom­bi­nuo­ti sa­vo ver­slo rū­šis. Lie­tu­vo­je aš pa­si­gen­du ban­kų sko­li­ni­mo ak­ty­vu­mo. Iš tik­rų­jų la­bai daug gau­na­me nu­si­skun­di­mų, ypač smul­kie­ji ver­sli­nin­kai su­si­du­ria su bė­do­mis, gau­da­mi ban­ko pa­sko­las už bet ko­kias pa­lū­ka­nas. Dėl to ne pa­lū­ka­nų dy­dis, o ban­kų ape­ti­tas sko­lin­ti ir ban­kų ape­ti­tas pri­si­im­ti ati­tin­ka­mą ri­zi­ką yra pro­ble­ma. Ben­dra­me ba­lan­se ši­tos įmo­kos tik­rai nė­ra di­de­lės. Ban­kai šiuo me­tu dir­ba ga­na pel­nin­gai. O ati­tin­ka­mi jū­sų įvar­dy­ti tiks­li­niai ly­giai bū­tų pa­sie­kia­mi per tam tik­rą lai­ko­tar­pį.

Drau­di­mo įmo­kas iki šiol ban­kai mo­ka. Mes ap­skai­čia­vo­me, kad įgy­ven­di­nus šiuos įsta­ty­mus, per­skai­čia­vus in­dė­lių drau­di­mo įmo­kas ir prie jų pri­dė­jus ban­kų per­tvar­ky­mo fon­do įmo­kas, ben­dra įmo­ka Lie­tu­vo­je vei­kian­tiems ban­kams su­ma­žė­tų, pa­ly­gin­ti su tuo, ką jie mo­ka da­bar.

Dėl Šve­di­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Ban­kų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­va, ku­rią mes per­ke­lia­me ši­tais įsta­ty­mais, ga­lio­ja vi­soms 28 ša­lims. Vi­so­se ša­ly­se stei­gia­mi ar­ba jau vei­kia ban­kų per­tvar­ky­mo fon­dai. Tai­syk­lės taip pat yra de­ri­na­mos.

Ki­tas da­ly­kas, kad eu­ro zo­no­je, ku­rio­je įgy­ven­di­na­mas ben­dras per­tvar­ky­mo fon­das, skir­tin­gai nuo ki­tų ša­lių, ku­rios tu­ri sa­vo at­ski­rus fon­dus, eu­ro zo­no­je są­ly­gos šiek tiek ki­to­kios. Eu­ro zo­na tam­pa tar­si vie­nos vals­ty­bės mo­de­lis ban­ko ir jo veik­los, ir jo veik­los pro­ble­mų at­žvil­giu. Ta­čiau šiuo­se įsta­ty­muo­se ir ati­tin­ka­ma­me su­si­ta­ri­me, ku­rį siū­lo­me ra­ti­fi­kuo­ti, yra nu­ma­ty­tos ir tai­syk­lės, ką da­ry­ti, jei­gu su pro­ble­mo­mis su­si­du­ria tarp­tau­ti­nė ban­ki­nė gru­pė, kaip pa­skirs­ty­ti ri­zi­ką ir ko­kiu bū­du iš­spręs­ti kaš­tų klau­si­mus. Nes kaš­tai, be abe­jo, yra ta­da ne vien to per­tvar­ky­mo fon­do, ypač eu­ro zo­nos, taip pat ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ar­ba Šve­di­jos fon­dų, ku­rie to­se ša­ly­se vei­kia ir ku­rie pri­va­lo bū­ti pa­gal Ban­kų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vą, ku­rią mes taip pat įgy­ven­di­na­me.

Dėl skir­tin­gų są­ly­gų skir­tin­giems kre­di­to­riams. Aš sa­ky­čiau taip: iš tie­sų kre­di­ta­vi­mo są­ly­gos 28 ša­ly­se yra skir­tin­gos, bet tai tru­pu­tį ki­tų tei­sės ak­tų re­gu­lia­vi­mo da­ly­kas. Būs­to kre­di­ta­vi­mo tam tik­ras tai­syk­les šiuo me­tu mes ren­gia­me ak­ty­viai da­ly­vau­jant Lie­tu­vos ban­kui. Ma­nau, kad gruo­džio mė­ne­sį at­ne­ši­me šį įsta­ty­mą į Sei­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Bu­vo at­sa­ky­ta į ke­tu­ris klau­si­mus. A. Pa­lio­nis. Jū­sų klau­si­mas.

A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš no­rė­čiau tru­pu­tį pla­čiau pa­klaus­ti apie Šve­di­ją. Kaip jūs ir mi­nė­jo­te, bus įna­šai į ban­kų gel­bė­ji­mo fon­dus. Bet aš taip su­pran­tu, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Šve­di­ja tu­rės sa­vo at­ski­rus fon­dus.

Da­bar Lie­tu­vo­je vei­kian­tys Skan­di­na­vi­jos ban­kai pa­gal da­bar­ti­nę re­gist­ra­ci­jos for­mą, aš taip su­pran­tu, tu­rės mo­kė­ti pa­gal tai, kaip mes pa­si­ra­šę su­tar­tį, pri­ta­rę per­tvar­ky­mo fon­dui. Ar ne­ga­li bū­ti taip, kad Skan­di­na­vi­jos ban­kai ga­li pa­keis­ti re­gist­ra­ci­jos for­mą Bal­ti­jos ša­ly­se?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už ge­rą klau­si­mą. Iš tik­rų­jų Ban­kų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­va taip ir bu­vo su­ra­šy­ta, kad ban­kams pa­pras­čiau­siai ne­ap­si­mo­kė­tų vien dėl to, kad Šve­di­jo­je yra at­ski­ras fon­das, o eu­ro zo­no­je yra ben­dras fon­das, kad vien dėl tos ap­lin­ky­bės jiems ne­ap­si­mo­kė­tų keis­ti bu­vi­mo vie­tos. Nes ban­kų įmo­kų nu­sta­ty­mo prin­ci­pai yra tvir­ti­na­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais, dėl to ban­kai at­si­du­ria vie­no­do­se kon­ku­ren­ci­nė­se są­ly­go­se.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas R. Kup­čins­kas. Pra­šau.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jei­gu aš tiks­liai su­pra­tau, iš pra­džių per­tvar­ky­mo fon­das bus na­cio­na­li­nis, o po 8 me­tų su­si­lie­ja į ben­drą eu­ro zo­nos per­tvar­ky­mo fon­dą. Ar tų fon­dų funk­cio­na­vi­mo prin­ci­pai la­bai skir­sis, kai na­cio­na­li­nis, ar, tar­ki­me, bus iš­nau­do­tas na­cio­na­li­nis fon­das? Ar ta­da mes iš to ben­dro, kai po aš­tuo­ne­rių me­tų su­si­jung­si­me, ar bus ko­kia nors do­ta­ci­ja, ar ne do­ta­ci­ja, taip sa­kant, į tą (…)? Ar to­kių at­ve­jų ga­li bū­ti, ar ne? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ačiū už tik­rai pui­kų klau­si­mą. Tai taip pat nu­ma­ty­ta su­si­ta­ri­me. Iš tik­rų­jų, ka­da yra iš­nau­do­ja­mos lė­šos to per­tvar­ky­mo fon­do, įvy­kus tam tik­ram įvy­kiui, jos tu­ri iš kaž­kur at­si­ras­ti, ir vie­nin­te­lis ir pa­grin­di­nis šal­ti­nis, iš ku­rio ga­liau­siai jos ten tu­ri at­si­ras­ti, yra pa­ti fi­nan­sų rin­ka, tai yra rin­kos vei­kė­jai. Dėl to ex post ar vė­les­nės įmo­kos yra taip ap­skai­čiuo­ja­mos, kad jos kom­pen­suo­tų per tam tik­rą lai­ką iš­leis­tą per­tvar­ky­mo fon­do pi­ni­gų su­mą. Tik­rai vie­na ša­lis ki­tai ne­tu­rės mo­kė­ti. Kai po aš­tuo­ne­rių me­tų per­tvar­ky­mo fon­das bus ben­dras vi­sai eu­ro zo­nai – de­vy­nio­li­kai ša­lių, bū­tent tas fon­das, esant rei­ka­lui, ap­mo­kės per­tvar­ky­mo ope­ra­ci­ją, o po to su­si­rinks iš ban­ko ati­tin­ka­mas įmo­kas.

PIRMININKAS. Ačiū. P. Nar­ke­vi­čius, jū­sų klau­si­mas. At­si­pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). At­si­pra­šau, pir­mi­nin­ke, bet da­bar ma­no klau­si­mas.

PIRMININKAS. Pra­šau. Per­šo­kau jus.

K. DAUKŠYS (DPF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, re­a­liai šian­dien Lie­tu­vo­je yra du ma­ži lie­tu­viš­ki ban­kai. Vi­si ki­ti ban­kai yra skan­di­na­viš­ki: šve­diš­ki, nor­ve­giš­ki, da­niš­ki, ku­rie fak­tiš­kai ne­įei­na į eu­ro zo­ną. Tai da­bar mes mo­kė­si­me pi­ni­gus į fon­dą, ku­ris gel­bės ne­aiš­ku ko­kius ban­kus, bet ne pas mus vei­kian­čius, ir ko­kia pras­mė vi­so šio veiks­mo? Mes tu­ri­me sa­vo in­dė­li­nin­kus gi­nan­tį, tai yra mo­ka­me į In­dė­lių drau­di­mo fon­dą, o čia mes mo­kė­si­me į fon­dą, ku­ris, ko ge­ro, gel­bės vo­kiš­kus ar­ba dar ko­kius nors ki­tus ban­kus, ku­rie pas mus ne­la­bai ką da­ro.

R. ŠADŽIUS. Pir­miau­sia pa­tai­sy­siu, ne mes mo­kė­si­me, o ban­kai mo­kės. Ir mo­kės vi­si ban­kai, ar jie, kaip sa­ko­te, šve­diš­ki, ar ko­kie nors ki­ti. Tie ban­kai, ku­rie yra re­gist­ruo­ti Lie­tu­vo­je, mo­kės įmo­kas, ku­rios pa­klius į ben­drą eu­ro zo­nos fon­dą. Su fi­lia­lais ga­li bū­ti ir ki­taip, bet eu­ro zo­nos ben­dra­sis fon­das są­vei­kau­ja spren­džiant tarp­vals­ty­bi­nes pro­ble­mas su tais at­ski­rais ki­tų vals­ty­bių fon­dais, ku­rie yra. Be­je, ki­tos vals­ty­bės nag­ri­nė­ja ga­na rim­tai ga­li­my­bę įsto­ti į Ban­kų są­jun­gą. Pa­vyz­džių aš čia ne­teik­siu, bet yra vals­ty­bių, ku­rios su­si­do­mė­ju­sios ga­li­my­bė­mis, kaip ne­bū­nant eu­ro zo­no­je pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos Ban­kų są­jun­gos. To­kia ga­li­my­bė yra nu­ma­ty­ta su­si­ta­ri­me. Ka­dan­gi su­si­ta­ri­mą da­rant, ieš­kant kom­pro­mi­so… Be­je, tuo me­tu Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant Eu­ro­pos Są­jun­gai bu­vo nu­spręs­ta su­ras­ti kom­pro­mi­są, ku­ris tik­tų vi­siems, ku­ris ne­disk­ri­mi­nuo­tų eu­ro zo­nos ir ne eu­ro zo­nos ša­lių.

Ir bū­tent tai, an­tra ver­tus, lei­do su­da­ry­ti vie­no­das są­ly­gas ban­kams veik­ti ten ir čia. Be abe­jo, tai yra toks drau­di­mas, jei­gu vi­si ban­kai da­bar mo­ka in­dė­lių drau­di­mo įmo­kas, o su pro­ble­mo­mis su­si­du­ria tik­tai Ūkio ban­ko in­dė­li­nin­kai, tai vi­si ban­kai su­ne­ša tuos pi­ni­gus, ku­rie iš­mo­ka­mi Ūkio ban­ko in­dė­li­nin­kams, po to mė­gi­na­ma ban­kro­to bū­du at­gal su­kaup­ti tas lė­šas, ku­rios bu­vo iš­mo­kė­tos. Tai yra nor­ma­li drau­di­mi­nė pro­ce­dū­ra. Ap­skai­čiuo­ta, kad ban­kų yra daug, o su pro­ble­mo­mis su­si­durs tik­tai vie­nas ki­tas. Mes tu­ri­me ban­kų lė­šo­mis tu­rė­ti su­kur­tą ban­kų fi­nan­si­nę pa­gal­vę, ku­ri leis­tų be ban­ko ban­kro­to, tai ir­gi la­bai svar­bu, lei­džiant ban­kui to­liau dirb­ti ir ne­skriau­džiant in­dė­li­nin­kų, ir ne­skriau­džiant mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ban­kų lė­šo­mis iš­spręs­ti pro­ble­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar po­nas P. Nar­ke­vi­čius. Jū­sų klau­si­mas.

P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, 2014 m. ge­gu­žės 21 d. Lie­tu­va pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą (pir­mas klau­si­mas dėl ban­kų), ta­po Ban­kų są­jun­gos da­li­mi ir pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl įna­šų į ben­drą per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir su­jun­gi­mo. Aš tu­riu ke­lis klau­si­mus, jei­gu ga­li­ma, pra­ne­šė­jau. Pir­mas. Ar jau yra kon­kre­čios tai­syk­lės ir dėl to jau ga­li­ma kon­kre­čiai dis­ku­tuo­ti?

Ant­ras klau­si­mas. Ar jūs tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, ar vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys įgy­ven­dins nuo 2016 m. sau­sio 1 d.? Kiek aš ži­nau, per­tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­ja bus siū­lo­mas Lie­tu­vos ban­kas.

R. ŠADŽIUS. Taip.

P. NARKEVIČIUS (DPF). Ar to­je dis­ku­si­jo­je da­bar jau da­ly­vau­ja kar­tu ban­kai, nes tam, kad įgy­ven­din­tu­me, rei­kės ne­ma­žai iš­tek­lių? La­bai ačiū.

R. ŠADŽIUS. Taip, tai­syk­lės jau yra. Vi­sos 28 ša­lys pri­va­lo per­kel­ti ban­kų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vą ir jau pri­va­lė­jo tą pa­da­ry­ti, ta­čiau ne­ma­žai ša­lių vė­luo­ja, bet per ru­de­ni­nį par­la­men­tų se­zo­ną tas vė­luo­jan­čių vals­ty­bių skai­čius spar­čiai ma­žė­ja. Mes, Lie­tu­va, de­ja, šiuo po­žiū­riu esa­me tarp at­si­li­kė­lių. Ne­tu­riu aš da­bar sta­tis­ti­kos, ją ga­lė­tų pa­teik­ti spe­cia­lis­tai (juo la­biau kad ji kas­dien kin­ta) ir dėl su­si­ta­ri­mo, dėl tų įmo­kų per­ve­di­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo, ku­ris įsi­ga­lio­tų nuo 2016 m. sau­sio 1 d. Kon­kre­tūs skai­čia­vi­mo bū­dai, prin­ci­pai yra iš­dės­ty­ti įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se, ku­rie yra ant jū­sų sta­lo ir ku­riems Vy­riau­sy­bė siū­lo pri­tar­ti. O kai ku­rios de­ta­lės, pa­vyz­džiui, ri­zi­kos ver­ti­ni­mas ir vi­sa ki­ta, yra nu­sta­to­mos eu­ro­pi­niais tei­sės ak­tais, ku­rie taip pat yra baig­ti. Lie­tu­vos ban­kas bus per­tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­ja, Lie­tu­vos ban­kui aš tu­riu iš­reikš­ti di­džiu­lę pa­dė­ką už ak­ty­vų dar­bą pa­de­dant kur­ti šiuos tei­sės ak­tų pro­jek­tus. Tai tik­rai la­bai su­dė­tin­gas dar­bas. Lie­tu­vos ban­kas, ti­kiuo­si, ak­ty­viai da­ly­vaus ir svars­tant Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te ši­tą tei­sės ak­tų pro­jek­tą. Jis pa­si­ren­gęs, ma­no ži­nio­mis, vi­siš­kai pa­si­ren­gęs įgy­ven­din­ti tas tai­syk­les, ku­rias mums rei­kia įtei­sin­ti įsta­ty­mais.

PIRMININKAS. Ačiū. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, po­ra klau­si­mė­lių dėl In­dė­lių drau­di­mo fon­do. Ar ne­di­dės drau­džia­mų­jų įmo­kų su­ma, na, drau­di­mo su­ma, tar­kim, 100 tūkst. eu­rų? Ar ne­bus di­des­ne su­ma drau­džia­ma? Ir ant­ras klau­si­mas. Ma­nęs nuo­lat klau­sia dėl tų ver­ty­bi­nių po­pie­rių lakš­tų. Ar ne­nu­ma­to­me jų per­kel­ti ir ap­draus­ti? La­bai ačiū.

R. ŠADŽIUS. Kaip aš mi­nė­jau, pa­skai­čia­vus pa­gal nau­ją sche­mą, siū­lo­ma įtvir­tin­ti šiais įsta­ty­mais dvi įmo­kas, ku­rias mo­kė­tų ban­kai. Vie­na – in­dė­lių drau­di­mo, o ki­ta – ban­kų per­tvar­ky­mo fon­dui. Su­dė­jus ši­tas įmo­kas, ku­rios bū­tų kas­met skai­čiuo­ja­mos ir ne­bū­tų sta­bi­liai nu­sta­ty­ta vie­na kaž­ko­kia kon­kre­ti su­ma… Pa­ly­gi­nus su da­bar mo­ka­ma vie­na įmo­ka į da­bar ga­lio­jan­tį, į da­bar eg­zis­tuo­jan­tį In­dė­lių drau­di­mo fon­dą, ben­dra su­ma šiek tiek su­ma­žė­tų, t. y. ban­kų fi­nan­si­nė naš­ta šiek tiek su­ma­žė­tų. Ne­daug, bet su­ma­žė­tų.

Dėl įvai­rių ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų drau­di­mo. In­ves­ti­ci­jų drau­di­mą mes ir­gi siū­lo­me pa­ko­re­guo­ti pa­gal nau­ją drau­di­mo ga­ran­ti­jų sis­te­mos di­rek­ty­vą. Da­bar da­lis in­ves­ti­ci­jų yra ap­drau­džia­ma tik 90 % su­ma. Siū­lo­ma vi­sas in­ves­ti­ci­jas iki 22 tūkst. eu­rų draus­ti 100 % su­ma.

Dėl įvai­rių ki­tų fi­nan­si­nių prie­mo­nių, ku­rios yra pla­ti­na­mos. Iš tik­rų­jų rei­kia in­ves­tuo­to­jams ar tiems žmo­nėms, ku­rie mė­gi­na ras­ti nau­dą sa­vo lai­ki­nai lais­viems pi­ni­gams, la­bai įdė­miai žiū­rė­ti, į ką jie in­ves­tuo­ja ir ar iš tik­rų­jų tos prie­mo­nės, į ku­rias yra in­ves­tuo­ja­mos tos lė­šos, yra ap­draus­tos, o jei­gu taip, tai ko­kiu bū­du ap­draus­tos?

Fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jos tu­ri su­teik­ti vi­są ir pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją. Jei­gu in­for­ma­ci­ja bu­vo ne­pa­ti­ki­ma, ga­li­ma ieš­ko­ti ir ža­los at­ly­gi­ni­mo iš ati­tin­ka­mos fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos.

PIRMININKAS. La­bai ačiū ger­bia­ma­jam mi­nist­rui už pri­sta­ty­mą ir at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Jū­sų ati­džiai klau­sė daug Sei­mo na­rių, bet, ma­tyt, dau­giau­sia su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė­te iš da­mų kai­rė­je, nes ger­bia­mo­sios Sei­mo na­rės la­bai ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja dėl šio klau­si­mo.

Ačiū, ger­bia­ma­sis mi­nist­re.

Tę­sia­me. Siū­ly­mas yra toks. Po­nia Dan­gu­te! Ačiū. Ka­dan­gi bu­vo pa­teik­ti du blo­kai klau­si­mų, siū­lau at­ski­rai pa­kal­bė­ti ir bal­suo­ti dėl mo­ty­vų dėl 2-1 klau­si­mo, po to – vi­sas ki­tas blo­gas.

Dėl 2-1 klau­si­mo – pro­jek­to Nr. XIIP-3516 yra ga­li­my­bė už­si­ra­šy­ti dėl mo­ty­vų. Jei­gu nė­ra, gal ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­bal­suo­si­me? Bal­suo­ja­me. Po­nas K. Gla­vec­kas. Jūs dėl ve­di­mo tvar­kos? Dėl mo­ty­vų no­ri­te? Dėl mo­ty­vų, ku­ris ei­na… (Bal­sai sa­lė­je) Po­nas Pet­rai, aš ra­gi­nu jus bū­ti draus­min­gą. Ka­dan­gi jūs da­bar re­pli­ka­vo­te iš vie­tos, tai pa­nau­do­jo­te sa­vo tei­sę re­pli­kuo­ti. Pra­šom nu­si­ra­min­ti. Da­bar, po­nas Kęs­tu­ti, jūs ne­už­si­ra­šė­te, ta­čiau su­teik­si­me ga­li­my­bę, ka­dan­gi daug įsta­ty­mų pro­jek­tų, jums kal­bė­ti dėl mo­ty­vų.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų per­tvar­ky­mo fon­das – tai tik vie­nas iš ban­kų re­struk­tū­ri­za­vi­mo ir gel­bė­ji­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je in­stru­men­tų. Eu­ro­pos cen­tri­nis ban­kas tu­ri vi­są mo­ne­ta­ri­nę po­li­ti­ką ir vi­so­kių ki­tų in­stru­men­tų, ku­rių iš tik­rų­jų tu­rė­tų, ma­no su­pra­ti­mu, pa­kak­ti re­struk­tū­ri­zuo­ti, su­tvar­ky­ti ban­ki­nę sis­te­mą. Bet kaž­ko­dėl to ne­už­ten­ka ir ban­do­ma vi­siems ki­tiems Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riams už­dė­ti tą naš­tą.

Ant­ras as­pek­tas yra tas, kad iš tik­rų­jų per­tvar­ky­mo fon­do mo­kes­čiai, tas mo­kes­tis, bus ne kas ki­ta kaip mū­sų, ban­kų klien­tų, pi­ni­gai, taip pat ir mū­sų, ku­rie ar­ba są­skai­tas nau­do­ja­te, ar­ba tu­ri­te są­skai­tas, ar­ba ap­mo­ka­te. To­dėl tai vie­naip ar ki­taip at­si­lieps pro­cen­tams. Ypač, ma­no su­pra­ti­mu, pro­ble­miš­ka ga­li bū­ti at­ei­ty­je kre­di­to­riams ar­ba žmo­nėms, ku­rie yra pa­ė­mę pa­sko­las, ypač gy­ve­na­mo­jo būs­to ar ki­tas, ne fik­suo­tas, bet kin­ta­mas pa­sko­las, nes ši­tas dy­dis tie­sio­giai veiks ir kin­ta­mų pa­sko­lų dy­dį.

To­dėl pa­sa­ky­da­mas tas pro­ble­mas, ku­rios yra, aš vis dėl­to ma­nau, kad rei­kia bal­suo­ti už tuos įsta­ty­mų pro­jek­tus, nes mes pa­pras­čiau­siai ne­tu­ri­me ki­to pa­si­rin­ki­mo, bet juo­se yra daug da­ly­kų, ku­rių mes ne­iš­si­de­rė­jo­me ar­ba ku­rių mes ne­ga­lė­jo­me iš­si­de­rė­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je koo­pe­ruo­da­mie­si su ki­tais kraš­tais, Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis ir ki­tais. Tuos klau­si­mus iš tik­rų­jų rei­kė­jo ko­re­guo­ti va­do­vau­jan­tis vi­sų pir­ma Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sais ir ver­slo in­te­re­sais, o ne vien tik Briu­se­lio ar Ber­ly­no in­te­re­sais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi bu­vo ne­aiš­kus tech­ni­nis už­si­ra­šy­mas dėl mo­ty­vų už ar prieš, tai dar su­teik­si­me ga­li­my­bę ki­tam už­si­ra­šiu­siam. Po­nas P. Gra­žu­lis, jū­sų mo­ty­vai tik už.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš ma­nau, kad moks­lų dak­ta­ras, fi­nan­sų moks­lų dak­ta­ras, eko­no­mis­tas K. Gla­vec­kas jau tu­rė­tų, bent mo­ky­da­mas ki­tus, pats mo­kė­ti už­si­ra­šy­ti. Juk ati­da­ry­tas pus­la­pis, ga­li­ma už­si­ra­šy­ti už ir prieš. Net ne­už­si­ra­šiu­siam jūs su­tei­kė­te jam tei­sę kal­bė­ti. Ga­li už­si­ra­šy­ti.

Ant­ras da­ly­kas. Šian­dien mus vi­sus mo­ko, bet ne­mo­ka pats net už­si­ra­šy­ti, kaip kal­bė­ti, ne­ži­no, ar už, ar prieš.

Aš ma­nau, kad vis tiek po pa­tei­ki­mo rei­kia ši­tam pa­ke­tui pri­tar­ti. Pa­grin­di­nis Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas nag­ri­nės, įsi­klau­sys ir į ban­kų, ir į aso­cia­ci­jų, ir į vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, ma­nau, kad ši­tą pro­jek­tą iš­gry­nins.

PIRMININKAS. Ką gi, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me. Skel­biu bal­sa­vi­mą. Pri­min­siu, bal­suo­ja­me dėl įsta­ty­mo „Dėl Su­si­ta­ri­mo dėl įna­šų į ben­drą per­tvar­ky­mo fon­dą per­ve­di­mo ir su­jun­gi­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­to Nr. XIIP-3516. Pri­sta­tė fi­nan­sų mi­nist­ras.

Bal­sa­vi­mas baig­tas. Bal­sa­vo 79 Sei­mo na­riai: už – 66, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, ka­dan­gi klau­si­mas su­si­jęs su ra­ti­fi­ka­vi­mu. Jū­sų va­lia ap­si­spręs­ti. Au­to­riai siū­lo. Pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me? Ne. Ta­da pra­šom po­ną M. Zas­čiu­rins­ką.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ži­no­ma, aš ne­pri­klau­sau Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui, bet čia tik­riau­siai vi­siems aiš­ku, kad tai yra biu­dže­ti­nis klau­si­mas.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Yra pa­siū­ly­mas, kad pa­grin­di­nis bū­tų Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ar tuo pa­čiu klau­si­mu? Ne. Ta­da bal­suo­ja­me. Kas už, tai bū­tų už Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą (al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas), kas prieš – už Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą. Už – taip, kaip yra pro­jek­te, prieš – pa­siū­ly­mas, kad bū­tų Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Vyks­ta bal­sa­vi­mas, ap­si­spren­džia­me dėl pa­grin­di­nio ko­mi­te­to. Ačiū. Bal­sa­vi­mas baig­tas.

Tai­gi pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu lie­ka ki­tas, va­di­na­si, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, nes prieš bal­sa­vo 68, už – 8. Tai­gi pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Su­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu. Svars­ty­mo da­ta – lap­kri­čio 5 d. Tai­gi 2-1 klau­si­mas iš­nag­ri­nė­tas.

Grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės vi­so blo­ko 2-2 klau­si­mų, ku­rie bu­vo pri­sta­ty­ti, į klau­si­mus at­sa­ky­ta. Įsta­ty­mų pro­jek­tai. Mo­ty­vai dėl vi­so blo­ko. Nė­ra mo­ty­vų. Ben­dru su­ta­ri­mu vi­sam blo­kui ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­ta­ria­me vi­sam blo­kui.

Da­bar tik dėl pa­grin­di­nių. Pa­grin­di­nis siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m įsta­ty­mų pro­jek­tai). Dėl ki­tų. Dėl 2n klau­si­mo, t. y. dėl pro­jek­to Nr. XIIP-3502, pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mi – Au­di­to bei Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tai. Dėl 2o klau­si­mo, t. y. dėl pro­jek­to Nr. XIIP-3503, pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Au­di­to, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tai. Taip pat ir dėl 2-2p klau­si­mo, t. y. dėl pro­jek­to Nr. XIIP-3504. Tai­gi, ar to­kiam pa­skirs­ty­mui dėl pa­grin­di­nių ir pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų pri­ta­ria­me? Prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra, pri­tar­ta. Ačiū. Vi­sų svars­ty­mo da­ta nu­ma­ty­ta lap­kri­čio 5 d. Tai­gi ačiū. Vi­są šį blo­ką klau­si­mų mes iš­nag­ri­nė­jo­me, dė­ko­ja­me dar kar­tą fi­nan­sų mi­nist­rui po­nui R. Ša­džiui.

 

16.08 val.

Prieš­gais­ri­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo V1 sky­riu­mi įsta­ty­mo Nr. XII-1330 12 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3478 (pa­tei­ki­mas)

 

Ju­da­me to­liau. Da­bar klau­si­mas dėl pro­jek­to Nr. XIIP-3478. Kvie­čia­me vi­ce­mi­nist­rą A. Nor­ke­vi­čių pa­teik­ti Prieš­gais­ri­nės sau­gos įsta­ty­mo Nr. IX-1225 kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3478. Pa­tei­ki­mas. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­ras A. Nor­ke­vi­čius. Pra­šom.

A. NORKEVIČIUS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­riu jums pri­sta­ty­ti Prieš­gais­ri­nės sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šio pro­jek­to tiks­las yra at­si­sa­ky­ti im­pe­ra­ty­vaus įpa­rei­go­ji­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų… Vy­riau­sy­bei pa­reng­ti ir pa­teik­ti Sei­mui įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­riais bū­tų nu­sta­ty­tos biu­dže­ti­nės įstai­gos per­tvar­ky­mo į vie­šą­ją įstai­gą są­ly­gos ir tvar­ka. Biu­dže­ti­nių įstai­gų tei­si­nę for­mą reg­la­men­tuo­ja Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mas, ku­rio pa­kei­ti­mas įsi­ga­lio­jo nuo 2015 m. bir­že­lio 20 d. Jo 4 ir 13 straips­niuo­se nu­sta­to­ma tvar­ka, kaip biu­dže­ti­nės įstai­gos ga­li bū­ti per­tvar­ko­mos į ki­tos tei­si­nės for­mos ju­ri­di­nius as­me­nis, tarp jų ir vie­šą­sias įstai­gas. Tai­gi biu­dže­ti­nių įstai­gų per­tvar­ky­mo tvar­ka jau yra nu­sta­ty­ta pa­kei­tus mi­nė­tų Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mą, to­dėl at­ski­rų įsta­ty­mo nuo­sta­tų, re­gu­liuo­jan­čių biu­dže­ti­nių įstai­gų per­tvar­ky­mą į vie­šą­sias įstai­gas, pri­im­ti ne­rei­kia.

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas dėl pro­jek­to pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų ne­tu­rė­jo. Svar­bu pa­mi­nė­ti tai, kad no­rė­da­mi įsi­ti­kin­ti, ar iš tik­rų­jų to­kia spe­cia­lio­jo įsta­ty­mo iš­im­tis rei­ka­lin­ga, krei­pė­mės į Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ją pa­teik­ti nuo­mo­nę, ar tiks­lin­ga Lie­tu­vos Res­pub­li­kos prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos įsta­ty­me nu­sta­ty­ti at­ve­jį, kai su­tei­kia­ma tei­sė biu­dže­ti­nės įstai­gos tei­si­nės for­mos sa­vi­val­dy­bių prieš­gais­ri­nes tar­ny­bas per­tvar­ky­ti į vie­šą­sias įstai­gas. Ga­vo­me at­sa­ky­mą, kad aso­cia­ci­ja, ap­klau­su­si vi­sas ša­lies sa­vi­val­dy­bes, pa­tei­kė nuo­mo­nę, kad, dau­gu­mos sa­vo nuo­mo­nę pa­tei­ku­sių sa­vi­val­dy­bių nuo­mo­ne, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos įsta­ty­me nė­ra tiks­lin­ga nu­sta­ty­ti at­ve­jus, kai su­tei­kia­ma tei­sė biu­dže­ti­nės įstai­gos tei­si­nės for­mos sa­vi­val­dy­bių prieš­gais­ri­nes tar­ny­bas per­tvar­ky­ti į vie­šą­sias įstai­gas. At­si­žvelg­da­mi į tai, sa­vo įsta­ty­mo pro­jek­te mes ne­siū­lo­me nu­sta­ty­ti to­kio at­ve­jo. Pra­šy­čiau pro­jek­tui pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Tai­gi pir­ma­sis – po­nas R. Mar­kaus­kas.

R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, ar nė­ra čia bai­mės, kad stei­gė­jas sa­vi­val­dy­bė, kai bus ga­li­ma per­tvar­ky­ti prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bą, nau­do­sis Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mu ir dau­ge­lis prieš­gais­ri­nių tar­ny­bų kaip kom­po­nen­tas pa­klius į ko­mu­na­li­nes įmo­nes, tru­pu­tį pra­ra­si­me sa­vo veik­los kryp­tį ir dėl prieš­gais­ri­nės sau­gos gy­ven­to­jams tai ga­li at­si­liep­ti nei­gia­mai, nes dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bių tau­py­da­mos pi­ni­gus, ma­nau, taip gud­rau­da­mos ga­li su­jung­ti ko­mu­na­li­nę įstai­gą su prieš­gais­ri­ne tar­ny­ba. Ar nė­ra bai­mės? O Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos įsta­ty­me mes iš­kel­tu­me tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, kad to ne­at­si­tik­tų.

A. NORKEVIČIUS. Ne, to­kios bai­mės nė­ra ir ri­zi­kos nė­ra, ka­dan­gi prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bos iš­liks kaip biu­dže­ti­nės įstai­gos, o šiuo tei­sės ak­tu, pro­jek­tu kaip tik no­ri­me su­tvar­ky­ti tik tą at­ve­jį, kad spe­cia­lia­ja­me tei­sės ak­te ne­rei­kia to­kios tei­sės, nes tai yra nu­sta­to­ma Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas M. Zas­čiu­rins­kas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, ma­ne do­mi­na or­ga­ni­za­ci­nis klau­si­mas. Čia, Sei­me, mes tu­rė­jo­me Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą. Po to mums bu­vo aiš­ki­na­ma, kad bū­ti­nai rei­kia pa­da­ry­ti pa­tai­sas dėl vie­šų­jų įstai­gų, taip pat, kaip ir jūs iš tos tri­bū­nos, aiš­ki­no, kad bū­ti­nai rei­kia, ir t. t. Nu­bal­sa­vo­me, pri­ėmė­me. Da­bar pra­ėjo po­ra die­nų, na, aš per­kel­ti­ne pras­me sa­kau po­ra die­nų, pa­si­ro­do, kad tai bu­vo žiau­ri klai­da, kad to ne­rei­kia da­ry­ti, ir t. t. Ma­no klau­si­mas yra toks. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ko­kių veiks­mų jūs ėmė­tės, kad to­kių nesu­si­pra­ti­mų dau­giau ne­bū­tų. Čia mes da­bar kal­ba­me apie įsta­ty­mų pro­jek­tų tei­ki­mo ko­ky­bę. Ką jūs pa­da­rė­te ir kas čia kal­tas, kad mus su­klai­di­no?

A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip anks­čiau bu­vo įsta­ty­mo pro­jek­tas reng­tas ir pa­teik­tas Sei­mui, bet mes, teik­da­mi įsta­ty­mų pro­jek­tus Sei­mui, la­bai sten­gia­mės, kad to­kių ne­sklan­du­mų ne­bū­tų.

PIRMININKAS. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) At­sa­kė­te, ačiū. Po­nas E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, tur­būt bū­tų ga­li­ma su­tik­ti su jū­sų iš­dės­ty­to­mis po­zi­ci­jo­mis, bet vyk­dant par­la­men­ti­nę kon­tro­lę aš tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jūs ar­ba, tiks­liau, Vy­riau­sy­bė iki ge­gu­žės 1 d. tu­rė­jo at­lik­ti tam tik­rus dar­bus, bet ne­at­li­ko ir šian­dien, rug­sė­jo 22 d., t. y. vė­luo­da­mi jau ke­tu­ris su pu­se mė­ne­sio, pra­šo ne­be­da­ry­ti tų da­ly­kų. Vis dėl­to jūs pri­pa­žįs­ta­te, kad iki ge­gu­žės 1 d. pa­gal tuo me­tu ga­lio­jan­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas jūs nie­ko ne­da­rė­te?

A. NORKEVIČIUS. Prie­šin­gai, da­rė­me la­bai daug ir sten­gė­mės su­pras­ti, ko­kia bu­vo įsta­ty­mų lei­dė­jo va­lia pa­sa­ky­ti, kad prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bas kaip biu­dže­ti­nes įstai­gas rei­kia per­tvar­ky­ti į vie­šą­sias įstai­gas. Dir­bo­me su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ta­čiau nie­kas mums aiš­kiai ir tiks­liai ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­kia bu­vo es­mė, koks tiks­las ir ko­kia nau­da iš to. Prie­šin­gai, dir­bę su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ga­vo­me at­sa­ky­mą, kad to­kių pa­kei­ti­mų ne­rei­kia, juo­lab kad jie dar ir pa­di­din­tų fi­nan­si­nę ir ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą kei­čiant sta­tu­są iš biu­dže­ti­nės įstai­gos į vie­šą­ją.

O iš tik­rų­jų toks ter­mi­nas bu­vo nu­sta­ty­tas, taip, Vy­riau­sy­bei bu­vo pa­ves­ta nu­sta­ty­ti tvar­ką ir są­ly­gas, kaip to­kios įstai­gos tu­rė­tų bū­ti kei­čia­mos į vie­šą­sias, ta­čiau va­sa­rą įsi­ga­lio­jęs Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mas ši­tą klau­si­mą iš­spren­dė.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš vis dėl­to no­riu pa­tiks­lin­ti. Jūs da­bar iš­brau­kė­te per­tek­li­nę nuo­sta­tą, nes per­tvar­ky­ti iš biu­dže­ti­nės įstai­gos į vie­šą­ją įstai­gą nu­ma­to­ma pa­gal ki­tus įsta­ty­mus ir sa­vi­val­dy­bėms lie­ka ta tei­sė per­tvar­ky­ti. Taip aš su­pran­tu? O jei­gu sa­vi­val­dy­bė pa­si­rinks pa­keis­ti prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos tei­si­nį sta­tu­są ir pa­sirinks vie­šą­ją įstai­gą, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kas ga­li bū­ti da­li­nin­kai, nes pa­ti prieš­gais­ri­nė šim­tu pro­cen­tų sa­vo da­li­nin­ku bū­ti, man at­ro­do, ne­tu­ri nei fi­nan­si­nių, nei vi­so­kių ki­to­kių iš­tek­lių? Ačiū.

A. NORKEVIČIUS. Da­li­nin­kai ir bū­tų vals­ty­bė ar­ba sa­vi­val­dy­bių ta­ry­ba.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­tei­ki­mą ir at­sa­ky­mus. Dė­ko­ja­me vi­ce­mi­nist­rui.

Da­bar lie­ka mums iš­klau­sy­ti mo­ty­vus. Yra mo­ty­vas prieš – po­nas A. Ne­stec­kis.

A. NESTECKIS (LSDPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, aš su­pran­tu, kad ši­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa bu­vo ne šiaip sau įra­šy­ta, nes yra sa­vi­val­dy­bių, ku­rios yra vie­šo­sios įstai­gos. Šian­dien jos yra, jos yra įre­gist­ruo­tos, jų da­li­nin­kas yra sa­vi­val­dy­bė ir da­li­nin­kas yra vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Ta­čiau iš­ky­la kai ku­rių klau­si­mų, kad ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės, įre­gist­ruo­da­mos vie­šą­sias įstai­gas, iš tik­rų­jų pa­si­skirs­to tiks­liai pro­por­ci­jas. Tam ir bu­vo įra­šy­tas tas straips­nis, kad vis dėl­to Vy­riau­sy­bė nu­sta­ty­tų, ko­kią tą pro­por­ci­ją tu­rė­tų su­da­ry­ti sa­vi­val­dy­bė. Sa­ky­sim, taip įvy­ko, Kau­no ra­jo­ne 50 % tu­rė­jo sa­vi­val­dy­bė ir 50 % vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ir kai rei­kia pri­im­ti spren­di­mą, iš es­mės spren­di­mo ne­ga­li pri­im­ti, nes du da­li­nin­kai po 50 % ir vis­kas, ir bai­gė­si. Aiš­ku, kol ne­su­ti­ko ki­ta pu­sė sa­va­no­riš­kai per­sior­ga­ni­zuo­ti iš tik­rų­jų su ma­žes­ne da­li­mi. Tam ir bu­vo tas punk­tas įra­šy­tas, kad Vy­riau­sy­bė vis dėl­to tu­rė­tų nu­ma­ty­ti, ko­kiom są­ly­gom tu­rė­tų ko­kias da­li­nin­kų pro­por­ci­jas su­si­dė­lio­ti. Šian­dien jūs iš­brauk­da­mi, nie­ko ne­da­ry­da­mi, pa­lie­ka­te tą at­vi­rą da­ly­ką, ku­ris ga­lė­tų reikš­ti kiek­vie­nas at­ski­rai. Aš ma­nau, kad tų pro­ble­mų tik­rai yra, tam ir bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Vy­riau­sy­bė pa­reng­tų tvar­ką ir ap­si­spręs­tų, ko jie no­ri. To­dėl bal­suo­siu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vų už nė­ra.

Tai­gi skel­biu bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo dėl Prieš­gais­ri­nės sau­gos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-3478.

Bal­sa­vi­mas įvy­ko. Bal­sa­vo 74: už – 39, prieš – 2, su­si­lai­kė 33. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ir pa­pil­do­mas ko­mi­te­tai: Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas pa­grin­di­nis, o pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 5 d. Pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Tai­gi klau­si­mas Nr. XIIP-3478 iš­nag­ri­nė­tas.

 

16.19 val.

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3474 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Klau­si­mą pri­sta­tys po­nas vi­ce­mi­nist­ras G. Kli­ma­vi­čius. Bus Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas. Pra­šau, po­ne Gin­ta­rai.

G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3474. Ši­tuo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo 8 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to nuo­sta­tos, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis dar­bo ins­pek­to­rius nu­sta­to vi­di­nio au­di­to vyk­dy­mo tvar­ką. Bū­ti­nu­mas ki­lo dėl to, kad, va­do­vau­da­ma­si Vi­daus kon­tro­lės ir vi­daus au­di­to įsta­ty­mo 6 straips­nio 3 da­li­mi, mi­nis­te­ri­ja nu­spren­dė cen­tra­li­zuo­ti mi­nis­te­ri­jos ir jai pa­val­džių įstai­gų vi­daus au­di­tą. Mi­nis­te­ri­jo­je, įstei­gus Cen­tra­li­zuo­to vi­daus au­di­to tar­ny­bą, Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ne­vyk­dy­tų vi­daus au­di­to.

Nu­ma­to­ma su­tau­py­ti apie 155 tūkst. eu­rų. Vie­na iš to­kių prie­žas­čių, kad iki da­bar mi­nis­te­ri­ja ne­ga­lė­jo vyk­dy­ti vi­daus au­di­to ten, kur tu­rė­jo funk­ci­jas. Kal­ba­ma apie VDI, Lie­tu­vos dar­bo bir­žą, „Sod­rą“, NDNT. Pra­šy­čiau pri­tar­ti pa­teik­tam pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­tei­ki­mą. Sei­mo na­riai no­ri jū­sų klaus­ti. Pir­ma­sis – po­nas R. J. Da­gys. Pra­šau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš prin­ci­po Dar­bo ins­pek­ci­ja, kaip jau mi­nė­ta, „Sod­ra“ ir ki­tos tar­ny­bos nė­ra šiaip koks mi­nis­te­ri­jos vi­di­nis de­par­ta­men­tas, yra ga­na sa­va­ran­kiš­ka įstai­ga. Ir taip tu­rė­tų bū­ti. Jos lo­gi­ka yra to­kia. Ji ga­li iš prin­ci­po au­di­tuo­ti pa­čią mi­nis­te­ri­ją dėl dar­bo san­ty­kių. Na, taip. Pa­gal dar­bo tei­sę vi­sai ga­li tą da­ry­ti, o vi­di­nį au­di­tą jūs pe­ri­ma­te į sa­vo ran­kas. Ar ne­ma­no­te, kad čia vis dėl­to ne vi­sai de­ra su Dar­bo ins­pek­ci­jos funk­ci­jo­mis?

G. KLIMAVIČIUS. Čia tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę? Iš tik­rų­jų jau sa­kiau, kad, vie­na, kal­ba­ma apie ko­ky­bę ir Vy­riau­sy­bės nuo­sta­tą apie (…) funk­ci­jų cen­tra­li­za­vi­mą asig­na­vi­mų vyk­dy­to­jų ly­giu. Tai tiek. Mes ma­ny­tu­me, kad ir su­tau­po­me, ir ko­ky­bė yra vi­sai ki­ta, nes vyk­dant vi­daus au­di­tą bū­tų dau­giau sis­te­mi­nis po­žiū­ris, o ne vien tik­tai kon­tro­lė, ką da­ro vie­ti­nis au­di­tas. Ačiū jums už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nas K. Gry­baus­kas. Pra­šau.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Ka­dan­gi jūs siū­lo­te pa­nai­kin­ti tris pa­rei­gy­bes ir pa­lik­ti pu­sę pa­rei­gy­bės, tai ky­la lo­gi­nis klau­si­mas, ar tai reiš­kia, kad Dar­bo ins­pek­ci­jos au­di­tas tik­rai ne­tu­rė­jo dar­bo krū­vio? Kaip sprę­si­te dėl dar­buo­to­jų?

G. KLIMAVIČIUS. Yra pro­jek­tas, pra­di­niai ­skai­čia­vi­mai pa­gal me­to­di­kas, kiek iš tik­rų­jų, tai mi­nis­te­ri­jos Vi­daus au­di­to sky­riu­je bū­tų 18 eta­tų. Dar nė­ra kon­kre­čių, kiek… Jei­gu kal­bė­tu­me kon­kre­čiai, tai VDI tu­ri su va­do­vu tris eta­tus, tai tie eta­tai bus pa­nau­do­ti per­ei­nant į cen­tri­nę tar­ny­bą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, pa­tei­kė­te įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū. Da­bar te­lie­ka mums iš­klau­sy­ti… Dė­ko­ja­me vi­ce­mi­nist­rui G. Kli­ma­vi­čiui.

Da­bar dėl mo­ty­vų. Už – po­nas M. Zas­čiu­rins­kas. Pra­šau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dė­kui, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Į au­di­tą ap­skri­tai ga­li­mi įvai­rūs po­žiū­riai: sis­te­ma ga­li bū­ti cen­tra­li­zuo­ta, sis­te­ma ga­li bū­ti de­cen­tra­li­zuo­ta. Šiuo at­ve­ju de­cen­tra­li­zuo­tos sis­te­mos au­di­to funk­ci­jos val­dy­mas, kaip ro­do ty­ri­mas, ne­pa­si­tei­si­no. Tai, at­si­žvel­giant į Vy­riau­sy­bės pri­im­tus spren­di­mus, kad kryp­tis yra cen­tra­li­za­ci­ja, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos štai šis siū­ly­mas kaip tik ir iš­spren­džia tą pro­ble­mą. Tai, aiš­ku, pa­di­dins ti­ki­my­bę, kad au­di­to ko­ky­bė bus ge­ro­kai aukš­tes­nė, tai pa­di­dins ga­li­my­bę, kad au­di­to ko­ky­bė bus ma­žiau pri­klau­so­ma nuo tų sub­jek­tų, ku­rie pa­tys dir­ba, vei­kia ir pri­ima spren­di­mus, to­dėl aš siū­lau pri­tar­ti pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je tei­kia­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar mo­ty­vas prieš – po­nas R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš taip ne­su­pap­ras­tin­čiau šio siū­ly­mo, ku­ris at­ro­do iš pir­mo žvilgs­nio toks pa­pras­tas ir ne­ke­lian­tis jo­kių pa­pil­do­mų kon­tro­ver­si­jų. Kaip ir klau­siau pra­ne­šė­jo, Dar­bo ins­pek­ci­ja nė­ra šiaip įstai­ga ar­ba koks nors de­par­ta­men­tas, koks pa­pras­tas pa­da­li­nys, ku­ris tu­rė­tų vi­daus au­di­tui… iš es­mės to­kiu at­ve­ju ji­nai tam­pa be­veik vi­daus au­di­tui pa­val­di įstai­ga, mi­nis­te­ri­ja. Pa­gal sa­vo funk­ci­jas tai yra kon­tro­liuo­jan­tis pa­da­li­nys, ku­ris dar­bo tei­sės ir ki­tais klau­si­mais ga­li tu­rė­ti ki­to­kią nuo­mo­nę ir ne tik ki­to­kią nuo­mo­nę, bet ir fik­suo­ti pa­žei­di­mus to­je mi­nis­te­ri­jo­je. Jei­gu mes pa­lie­ka­me, o daž­niau­siai tam tik­ras au­di­tas ga­li bū­ti pa­nau­do­tas ir kaip spau­di­mo įran­kis, kaip pa­pil­do­ma kon­tro­lė, tai tik­rai ne­pa­da­ro Dar­bo ins­pek­ci­jos la­biau ne­pri­klau­so­mos, ko mes no­rė­tu­me siek­ti. Tik­rai ne­ma­čiau jo­kių duo­me­nų dėl pras­tos au­di­ta­vi­mo ko­ky­bės ir t. t. Mi­nis­te­ri­ja tu­ri sa­vo au­di­to sis­te­mą, ku­ri rei­ka­lui esant ga­li da­ry­ti au­di­tą Dar­bo ins­pek­ci­jo­je, kaip iš­ori­nė. Au­di­tas yra ne tik­tai tik­ri­ni­mo, kas kam nu­si­žen­gė, bet ir pa­ta­ria­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja, kaip elg­tis įstai­gos va­do­vui. Da­bar jis tu­rės vi­są lai­ką pra­šy­ti mi­nist­ro ma­lo­nės, at­seit jūs pa­dė­ki­te man su­si­gau­dy­ti, kaip čia kas vyks­ta dėl ei­li­nių klau­si­mų, nes au­di­tas ne­bū­ti­nai vis­ką at­lie­ka, spren­džia­mi ir ma­žes­ni klau­si­mai. Efek­ty­vu­mo pras­me aš ne­ma­tau čia jo­kio su­tau­py­mo, nes au­di­tas tai yra ir tam tik­ras… nuo jo pri­klau­so ir iš­lai­dos, ir dar­bo efek­ty­vu­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Skel­biu bal­sa­vi­mą, nes yra mo­ty­vai už, prieš. Pri­min­siu, kad mes da­bar bal­suo­ja­me dėl Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-3474, dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas.

Bal­sa­vo 59: už – 42, prieš – 1, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo nė­ra. Svars­ty­mo da­ta – spa­lio 20 d. Ačiū. Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas iš­nag­ri­nė­tas.

 

16.27 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3468, Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1447 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3469 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar pra­šo­me po­ną vi­ce­mi­nist­rą L. Bart­ke­vi­čių pri­sta­ty­ti Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­dimo įsta­ty­mo ir Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo ir ki­tus ly­di­muo­sius pro­jek­tus, ku­rių re­gist­ra­ci­jos Nr. XIIP-3468 ir Nr. XIIP-3469. Šiuos du. Pra­šau, po­ne Lais­vū­nai.

L. BARTKEVIČIUS. Ačiū. La­ba die­na, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Tei­kia­me Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 4 straip­s­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Jis pa­reng­tas sie­kiant tin­ka­mai įgy­ven­din­ti nuo 2016 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­sian­čias Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas dėl pa­tai­sos pa­rei­gū­nų drau­di­mo vi­so­mis vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis.

Ant­ra­sis – Tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas tei­kia­mas kaip įgy­ven­di­na­ma­sis tei­sės ak­tas, jis pa­reng­tas sie­kiant taip pat tin­ka­mai įgy­ven­din­ti nuo sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­sian­čias Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­ta, kad pa­tai­sos pa­rei­gū­nai nuo 2016 m. sau­sio 1 d. pri­va­lo­mai drau­džia­mi pen­si­jų so­cia­li­niu drau­di­mu, li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­niu drau­di­mu, ne­dar­bo ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų bei pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­niu drau­di­mu.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tar­ny­bos Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­to pa­kei­ti­mo įsta­ty­me nė­ra nu­ma­ty­ta per­ei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio nuo­sta­tų dėl iš­mo­kų sky­ri­mo ir mo­kė­ji­mo. At­si­žvel­giant į tai, kad pa­tai­sos pa­rei­gū­nai iki 2015 m. pa­bai­gos, tai yra iki gruo­džio 31 d., nė­ra drau­džia­mi li­gos ir mo­ti­nys­tės, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų bei pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­niu drau­di­mu, ir įver­ti­nus tai, kad pa­gal so­cia­li­nį drau­di­mą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pų dy­dis tie­sio­giai pri­klau­so nuo dar­bo už­mo­kes­čio, siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad per­ei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu, kol pa­tai­sos pa­rei­gū­nai įgis tei­sę į vi­so dy­džio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pą, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ar­ba jam pa­val­džios įstai­gos iš joms skir­tų vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų mo­ka kom­pen­suo­ja­mo­jo už­dar­bio da­lį, ku­ri ly­gi skir­tu­mui tarp mo­kė­ti­nos ir iš­mo­kė­tos so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pos.

Pa­tai­sos pa­rei­gū­nams li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pos ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be pa­šal­pos bū­tų mo­ka­mos ben­dra šias drau­di­mo rū­šis reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, t. y. ne­tu­rint drau­džia­mų­jų pa­ja­mų mo­ka­mos ne ma­žes­nės nei nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus dy­dis pa­šal­pos.

Tai­gi ši­tie siū­lo­mi pa­kei­ti­mai per­ei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu už­tik­rins mo­kė­tų iš­mo­kų pa­gal Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų sta­tu­tą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus ir nau­jai pa­tai­sos pa­rei­gū­nams skiria­mų so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų ati­tik­tį. Pra­šo­me pri­tar­ti pa­teik­tiems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­klaus­ti jū­sų no­rin­čių nė­ra. Ačiū ger­bia­ma­jam vi­ce­mi­nist­rui. No­rin­čių iš­sa­ky­ti mo­ty­vus nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Taip ir da­ro­me. Pri­ta­ria­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Ben­dru su­ta­ri­mu jau pri­ta­rė­te. Pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka, tai­gi lap­kri­čio 5 d.

Dėl ki­to klau­si­mo pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ir­gi lap­kri­čio 5 d. Ačiū. 2-5a, 2-5b klau­si­mai iš­nag­ri­nė­ti.

 

16.32 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 16 ir 19 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3506, Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1509 2, 3 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3507 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6a, 2-6b klau­si­mai. Po­nas M. Zas­čiu­rins­kas jau yra pa­si­ruo­šęs. Pri­sta­tys Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pro­jek­tų re­gist­ra­ci­jos Nr. XIIP-3506 ir Nr. XIIP-3507. Po­nas M. Zas­čiu­rins­kas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­šau pri­tar­ti abiem įsta­ty­mų pro­jek­tams, ka­dan­gi jie yra tech­ni­nio po­bū­džio. Reng­da­ma prieš tai bu­vu­sį įsta­ty­mą, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pra­lei­do vie­ną žo­dį, t. y. su­ta­po, dar­bas ir tar­ny­ba at­ro­dė jiems, kad tai yra tas pats, o ne­įra­šius žo­džio „tar­ny­ba“ su­trik­do­mas tiek li­gos ir mo­ti­nys­tės, tiek ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų mo­kė­ji­mas. Pra­šau pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­tei­ki­mą. Po­nas R. J. Da­gys. Nė­ra. A. Mon­kaus­kai­tė. Pra­šau, po­nia.

A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ar vi­sais at­ve­jais siū­lo­te mo­kė­ti tas iš­mo­kas? Bū­na at­ve­jų, kai iš tar­ny­bos iš­ei­na žmo­gus ir ne sa­vo no­ru, pa­vyz­džiui, už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus, už gir­ta­vi­mą. O ki­tas da­ly­kas, ar yra ap­skai­čiuo­ta, kiek tai kai­nuo­tų biu­dže­tui?

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šiuo at­ve­ju ne­spren­džia­mi klau­si­mai, kam mo­kė­ti, kam ne­mo­kė­ti ir ko­kiais at­ve­jais. Čia yra gry­nai dvie­jų žo­džių klau­si­mas. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, kai tei­kė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, prieš tai bu­vu­sį, su­ta­pa­ti­no dar­bo vie­tą ir tar­ny­bą. Šiuo at­ve­ju mes tik pa­pil­do­me są­vo­ka „tar­ny­ba“ tam, kad ne­bū­tų tos pa­čios sis­te­mos trik­džių su to­mis pa­čio­mis iš­ly­go­mis per­ke­liant pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis­kas. Pri­sta­tė­te. No­rin­čių iš­sa­ky­ti mo­ty­vus nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, skel­biu bal­sa­vi­mą. Bal­suo­ja­me dėl Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­to ir dėl Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be įsta­ty­mo pro­jek­to. Jų re­gist­ra­ci­jos Nr. XIIP-3506 ir Nr. XIIP-3507. Pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 59 Sei­mo na­riai: už – 58, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas vie­nu ir ki­tu klau­si­mu bū­tų So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta – lap­kri­čio 5 d.

 

16.35 val.

Krau­jo do­no­rys­tės įsta­ty­mo Nr. I-1611 4 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIP-2846, Žmo­nių už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. I-1553 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-2847 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, tai bū­tų jau prie pa­bai­gos. Pri­min­siu, kad mes jau ne­at­si­lie­ka­me pa­gal lai­ką. Klau­si­mai 2-7a ir 2-7b. Po­nia D. Mi­ku­tie­nė pri­sta­tys Krau­jo do­no­rys­tės įsta­ty­mo 4 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir Žmo­nių už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­šom, po­nia Dan­gu­te Mi­ku­tie­ne.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­reng­ti šių dvie­jų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus pa­ska­ti­no si­tu­a­ci­ja, kad Lie­tu­vo­je nė­ra uni­ver­sa­lios vals­ty­bi­nės vi­ru­si­nių B ir C he­pa­ti­tų re­gist­ra­vi­mo, ste­bė­se­nos, kon­tro­lės ir pre­ven­ci­jos sis­te­mos. Ser­ga­mu­mas vi­ru­si­niais B ir C he­pa­ti­tais yra pa­pli­tęs ir yra la­bai ak­tu­a­li pro­ble­ma, tu­rin­ti iš tie­sų reikš­min­gas so­cia­li­nes eko­no­mi­nes pa­sek­mes vi­suo­me­nei. Lie­tu­vo­je kas­met už­re­gist­ruo­ja­ma apie 300 su­sir­gi­mų vi­ru­si­niais B ir C he­pa­ti­tais at­ve­jų, ta­čiau ofi­cia­lio­ji sta­tis­ti­ka tik­rai ne­at­spin­di re­a­lios pa­dė­ties, nes fak­ti­nis už­si­krė­tu­sių žmo­nių skai­čius yra daug di­des­nis.

Ak­tu­a­li pro­ble­ma yra ta, kad šias in­fek­ci­jas iš kar­to po už­si­krė­ti­mo la­bai su­dė­tin­ga iš­aiš­kin­ti, už­krės­tie­ji ser­ga pa­tys to ne­ži­no­da­mi, ne­jau­čia jo­kių li­gos simp­to­mų, to­dėl ky­la in­fek­ci­jos pla­ti­ni­mo ri­zi­ka. Ka­dan­gi nė­ra jo­kios ga­li­my­bės at­lik­ti ser­gan­čių­jų vi­ru­si­niais B ir C he­pati­tais re­gist­ra­vi­mą, at­vy­ku­siems as­me­nims į krau­jo do­no­rys­tės įstai­gą ar jo su­dė­ti­nių da­lių do­na­ci­jos pro­ce­dū­rai ri­zi­kos fak­to­rius dar la­biau pa­di­dė­ja, nes krau­jo ir jo su­dė­ti­nių da­lių do­no­rys­tė yra vie­na iš ga­li­my­bių už­si­krės­ti šia li­ga. Tei­sės ak­tai nu­ma­to pa­rei­gą prieš imant krau­ją pa­tik­rin­ti do­no­ro svei­ka­tą. Ta­čiau, ne­tu­rint vals­ty­bi­nio vi­ru­si­nių B ir C he­pa­ti­tų re­gist­ro, nė­ra re­a­lios ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti, ar šis as­muo ne­ser­ga šio­mis li­go­mis, ir taip pat už­tik­rin­ti krau­jo ir jo kom­po­nen­tų sau­gu­mą. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad he­pa­ti­to re­gist­ro įstei­gi­mas ir pa­rei­ga krau­jo do­no­rys­tės įgy­ven­di­ni­mo sub­jek­tams pa­gal jį at­lik­ti krau­jo do­no­rų duo­me­nų pa­tik­rą prieš krau­jo ir jo su­dė­ti­nių da­lių do­na­ci­ją tik­rai už­tik­rin­tų griež­tes­nį krau­jo do­no­rų at­ran­kos re­gu­lia­vi­mą.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos krau­jo do­no­rys­tės įsta­ty­mo 7 straips­nis yra pa­pil­do­mas nuo­sta­ta dėl ga­li­my­bės krau­jo do­no­rams at­lik­ti ne­mo­ka­mus krau­jo ty­ri­mus. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tai pa­ska­tins plė­to­ti krau­jo do­no­rys­tės sa­va­ran­kiš­ku­mo prin­ci­pą, ne­at­ly­gin­ti­nos krau­jo do­no­rys­tės pro­pa­ga­vi­mą. Iš­ties, jei­gu žmo­gus at­ėjo duo­ti krau­jo, jei­gu jam yra nu­sta­to­ma ar­ba įta­ria­ma ŽIV ar­ba AIDS, tai yra pri­va­lo­mai pra­ne­ša­ma ir tas žmo­gus yra hos­pi­ta­li­zuo­ja­mas ir gy­do­mas, ta­čiau jei­gu yra įta­ri­mų dėl he­pa­ti­to, ta­da nė­ra to­kios prie­vo­lės. Ta­da žmo­gus pats ar­ba gy­do­si, ar­ba ne.

Dar vie­ną svar­bų ar­gu­men­tą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kas man iš tie­sų su­kė­lė di­de­lį ne­ri­mą. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, he­pa­ti­tas C yra pa­pli­tęs po vi­są pa­sau­lį, ta­čiau di­džiau­sios ri­zi­kos re­gio­nai yra Vi­du­rio ir Ry­tų Azi­ja bei Af­ri­ka. Su­si­rū­pi­ni­mą iš tie­sų ke­lia tai, kad Si­ri­jos vai­kų iki vie­ne­rių me­tų he­pa­ti­to B imu­ni­za­ci­ja pro­cen­tais yra la­bai že­ma, 2012 m. tik 43 % vai­kų iki me­tų bu­vo imu­ni­zuo­ti. Nuo he­pa­ti­to kas­met mirš­ta apie 1 mln. 400 tūkst. žmo­nių, nors dau­ge­lio ši­tų li­gų iš tie­sų bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Šie vi­ru­si­niai he­pa­ti­tai nu­žu­do tiek pat žmo­nių, kiek ŽIV ar­ba tu­ber­ku­lio­zė per me­tus. Vis dėl­to mir­čių nuo ŽIV ir tu­ber­ku­lio­zės per pas­ku­ti­niuo­sius 20 me­tų su­ma­žė­jo, o mir­čių dėl he­pa­ti­to skai­čius pa­di­dė­jo 50 %. Tai yra Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­nys. Be to, šių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį PSO pri­ėmė Glaz­go he­pa­ti­to de­kla­ra­ci­ją, kur pa­ra­gi­no vi­sas ša­lis na­res im­tis vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių, kad bū­tų mo­ni­to­rin­gas, si­tu­a­ci­jos įver­ti­ni­mas, kad bū­tų kon­cen­truo­ja­ma­si į in­for­ma­ci­jos su­rin­ki­mą ir ap­skai­tą.

Tai­gi, šios įsta­ty­mo pa­tai­sos tik­rai pri­si­dės prie efek­ty­ves­nių žings­nių, kad ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti Glaz­go he­pa­ti­to de­kla­ra­ci­ją. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Po­nas A. Dumb­ra­va – pir­ma­sis. Pra­šom.

A. DUMBRAVA (TTF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, tik­rai svei­ki­nu dėl to rū­pi­ni­mo­si. Mes čia gal ne vie­nas esa­me krau­jo do­no­rai ir mums tai yra la­bai svar­bu. Ta­čiau aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ar jū­sų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pa­ra­šy­ta, kad tai vi­sai ne­kai­nuos, ar pa­pil­do­mai biu­dže­to lė­šų ne­pa­rei­ka­laus? Ar tai iš tik­rų­jų taip? Vie­nas klau­si­mas.

Ir ki­tas klau­si­mas dėl krau­jo ty­ri­mų. Ben­dra­sis krau­jo ty­ri­mas – do­no­rams ga­li­my­bės ne­mo­ka­mai iš­si­tir­ti. Tai man at­ro­do, kad da­bar mes, kiek­vie­nas žmo­gus, ga­li­me, ar do­no­ras, ar ne do­no­ras, vie­ną kar­tą per me­tus iš­si­tir­ti tą krau­ją, pa­si­da­ry­ti krau­jo ty­ri­mą ne­mo­ka­mai. Ar aš ką nors ne taip su­pra­tau? Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš ne­ma­nau, kad čia bus di­de­lės pa­pil­do­mos lė­šos dėl he­pa­ti­to re­gist­ro įstei­gi­mo. O dėl pa­ties as­mens, kad jis ga­lė­tų iš­si­tir­ti krau­ją ne­mo­ka­mai, tai mes kal­ba­me apie tai, kad pa­ska­tin­tu­me ne­at­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę. Dau­giau žmo­nių at­eis duo­ti krau­jo ti­kė­da­mie­si, kad jie tu­rės ga­li­my­bę iš­si­tir­ti šį krau­ją. Nes da­bar ži­no­te, kad mes la­bai spar­čiai žen­gia­me ir sten­gia­mės pa­siek­ti Ro­mos de­kla­ra­ci­jos iš­kel­tus tiks­lus dėl ne­at­ly­gin­ti­nos do­no­rys­tės. Ta­čiau vis tiek yra įvai­rių to­kių, švel­niai ta­riant, pa­siū­ly­mų, pa­ska­ti­ni­mų do­no­rams. Tai ge­riau te­gul tas pa­ska­ti­ni­mas bū­na svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­ga dėl pil­no krau­jo ty­ri­mo at­li­ki­mo ir tin­ka­mo jo iš­ty­ri­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė. Pra­šom.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ger­bia­mo­ji ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, gal ga­lė­tu­mė­te tie­siog po­pu­lia­riai pa­aiš­kin­ti, kas yra ta efek­ty­vi pa­tik­ra ar­ba griež­tes­nė pa­gei­dau­jan­čių duo­ti krau­jo do­no­rų at­ran­kos pro­ce­dū­ra? Aš tie­siog ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, ne­jau šiuo me­tu ir ne­at­ly­gin­tini do­no­rai, ir tie, ku­rie už at­ly­gį duo­da krau­jo, nė­ra griež­tai tik­ri­na­mi?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Be abe­jo­nės, jie yra tik­ri­na­mi, bet kai žmo­gus at­ei­na duo­ti krau­jo, jei jis jau yra do­no­ras, yra ti­ki­my­bė, kad jis ga­lė­jo tarp tų do­na­ci­jų ly­giai taip pat ir­gi už­si­krės­ti. Jam yra iš­ti­ria­mas, kiek­vie­ną kar­tą tik­rai yra ti­ria­mas krau­jas. Bet yra tam tik­ras lan­gas, lai­ko­tar­pis, per ku­rį ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti. Pa­ga­liau, aš da­bar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek kau­pi­ny­je do­no­rų krau­jo yra ti­ria­ma, ar 8, ar 12, ar 16. Bi­jau pa­sa­ky­ti, da­bar pas­ku­ti­niu me­tu yra pa­si­kei­tę, nes vie­no as­me­niš­kai iš­tir­ti krau­ją ga­na bran­gu vals­ty­bei. Tai ei­na­ma to­kiu at­ran­kos bū­du. Ta­čiau tu­riu pa­sa­ky­ti, tie žmo­nės, ku­rie at­ei­na nau­ji, čia apie tai ir kal­ba­ma, kad bū­tų iš­tir­ta, pil­nas krau­jo ty­ri­mas jam pa­da­ry­tas. Kad bū­tų ga­li­ma vi­siš­kai jį ap­sau­go­ti, o ta­da juk rei­kia į do­no­rų re­gist­rą. Kas ži­no, gal žmo­gui bu­vo nu­sta­ty­tas he­pa­ti­tas ar­ba įtar­ta, bet jis ne­si­gy­dė. Jis nu­va­žia­vo į ki­tą mies­tą ir nu­ė­jo kaip do­no­ras, ti­kė­da­ma­sis, kad jis už tai gal­būt gaus ko­kią nors kom­pen­sa­ci­ją. To­dėl re­gist­ras yra bū­ti­nas. Prieš žmo­gui at­ei­nant, iš­kart jis yra tik­ri­na­mas, yra jis he­pa­ti­to re­gist­re ar nė­ra, bet jo krau­jas vis tiek yra ti­ria­mas bet ko­kiu at­ve­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia A. Mon­kaus­kai­tė. Jū­sų klau­si­mas.

A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū. Aš pri­si­de­du prie ko­le­gų, abe­jo­jan­čių, ar rei­kia bū­ti­nai keis­ti įsta­ty­mą dėl to, kad įtvir­tin­tu­me ben­druo­sius krau­jo ty­ri­mus, nes ben­drie­ji krau­jo ty­ri­mai yra at­lie­ka­mi ir dėl tų vi­ru­sų yra at­lie­ka­mi. Jūs siū­lo­te at­lik­ti ben­druo­sius krau­jo ty­ri­mus, jūs tik­riau­siai tu­rė­jo­te ome­ny­je ko­kius nors gi­les­nius ty­ri­mus, gal ten ko­kį ka­lį, kre­a­ti­ni­ną, UREA, ke­pe­nų fer­men­tus ar pa­na­šiai? Tai vie­nas da­ly­kas.

Bet ki­tas da­ly­kas, Lie­tu­vo­je šian­dien nė­ra vei­kian­čios re­gist­rų sis­te­mos. Yra mė­gi­ni­mai kur­ti. Kai ku­rie mė­gi­ni­mai yra, kai ku­rie re­gist­rai vei­kia, sa­ky­ki­me, pro­fe­si­nių li­gų re­gist­ras. Bet ar jums ne­at­ro­do, kad rei­kė­tų siū­ly­ti ne po vie­ną li­gos re­gist­rą kur­ti, bet vi­są re­gist­rų sis­te­mą ir kad ją ad­mi­nist­ruo­tų vie­na įstai­ga? Tie­siog kad bū­tų tvar­ka vals­ty­bė­je.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji ko­le­ge. Aš tik­rai at­sa­ky­siu į tuos klau­si­mus. Šia­me Krau­jo do­no­rys­tės įsta­ty­mo 1 straips­nio – 4 straips­nio pa­kei­ti­me bū­tent tai ir yra įra­šy­ta, kad pri­va­lo­mą są­ra­šą, rei­kia­mus ro­dik­lius ir do­no­rų ap­klau­sos an­ke­tas – vis­ką nu­sta­to svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras. Tie­siog tai yra ben­dro­ji for­mu­luo­tė, kad ben­druo­sius krau­jo ty­ri­mus. O mi­nist­ras nu­sta­to tu­ri­nį to, ką rei­kia iš­tir­ti.

Žmo­nių už­kre­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­tai­so­je ir yra kal­ba­ma apie tai, apie šį re­gist­rą. Krau­jo do­no­rų re­gist­ras yra įsteig­tas. Ša­lia šio krau­jo do­no­rų re­gist­ro kaip pa­pil­do­ma po­sis­te­mė ei­tų he­pa­ti­to re­gist­ras. To­dėl vis­kas čia yra ge­rai. To­dėl ne­rei­kia pa­pil­do­mų lė­šų, nes Krau­jo do­no­rų re­gist­ras jau yra įsteig­tas, jis vei­kia, jį pa­gal vi­sus eu­ro­pi­nius do­ku­men­tus pri­va­lu tu­rė­ti. O čia bū­tų tik pa­pil­do­ma po­sis­te­mė prie ši­to.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia A. Stan­ci­kie­nė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ir, ži­no­ma, ad­mi­nist­ra­vi­mas. Yra Hi­gie­nos ins­ti­tu­tas, jie ži­no, dir­ba ir tu­ri tam vi­sas ga­li­my­bes.

PIRMININKAS. Pra­šom, po­nia Au­re­li­ja.

A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, ma­nau, kad rei­kia vi­so­kių re­gist­rų. Jū­sų ini­cia­ty­va yra ypač ge­ra, nes tos li­gos, kaip aš va­di­nu, yra tarp tų pa­slėp­tų li­gų, ku­rios tam tik­rą lai­ko­tar­pį ne­iš­len­da, o kai jau iš­len­da, tai ga­li bū­ti pri­da­ry­ta bė­dų.

Ma­no klau­si­mas ki­tas. Ar ne­pa­sa­ky­tu­mė­te, kaip Lie­tu­vo­je ap­skri­tai ruo­šia­ma­si spręs­ti tą da­ly­ką? Dak­ta­rai šne­ka, kad ty­ri­mų, at­lik­tų vie­no­je me­di­ci­nos įstai­go­je, ki­ta me­di­ci­nos įstai­ga ne­su­ge­ba elek­tro­ni­niu bū­du pa­tik­rin­ti, pri­ei­ti ir jo­kia­me re­gist­re tų duo­me­nų apie li­gas, ty­ri­mus ir t. t. ras­ti, iš­sky­rus me­di­ci­ni­nį po­pie­ri­nį iš­ra­šą, ku­rį pa­cien­tas tu­ri at­neš­ti. San­ta­riš­kių me­di­kai jau prieš dve­jus me­tus tą pro­ble­mą kė­lė, sa­kė, kad bė­da yra la­bai rim­ta, ir jie nie­kaip ne­su­pran­ta, ko­dėl tas rei­ka­las ne­su­tvar­ko­mas, ko­dėl jie, įė­ję į kom­piu­te­rį, klien­to li­gos ei­gos ne­ga­li ma­ty­ti ben­dro­je sis­te­mo­je?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Jei­gu ga­li­ma, aš at­sa­ky­siu nuo ant­ros da­lies. Su e. svei­ka­ta tos pro­ble­mos ir iš­si­spręs. Kiek ži­nau, ji sėk­min­gai tu­rė­tų bū­ti baig­ta pa­leis­ti, šiais me­tais tur­būt tik­rai bus, kaip su­pra­tau iš mi­nist­rės ko­men­ta­rų.

O dėl pa­ties he­pa­ti­to rei­kė­tų įver­tin­ti ir tai, kad ir pa­bė­gė­lių kri­zės kon­teks­te tai yra tik­rai di­de­lis iš­šū­kis vi­soms vals­ty­bėms. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja Lie­tu­vo­je tu­rė­jo sa­vo re­gio­nų kon­fe­ren­ci­ją. Ma­nau, mes tik­rai pri­va­lo­me va­do­vau­tis to­mis de­kla­ra­ci­jo­mis, kas bu­vo pa­skelb­ta. Vi­sos ša­lys da­ro žings­nius, kad kiek įma­no­ma tu­rė­tu­me in­for­ma­ci­jos, ją su­rink­tu­me ir tei­sin­gai ja nau­do­tu­mės.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia V. M. Čig­rie­jie­nė. Jū­sų klau­si­mas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, pra­šom pa­sa­ky­ti, man at­ro­do, lė­šos ad­mi­nist­ra­vi­mui tu­rė­tų pa­di­dė­ti. Kiek pro­cen­tų, jūs ma­no­te, ga­li pa­di­dė­ti ar ne­pa­di­dės? Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, nes ne­la­bai su­pra­tau klau­si­mą. Ką ad­mi­nist­ruo­ti, pa­tį re­gist­rą? Ne­ma­nau, kad ad­mi­nist­ra­vi­mo lė­šos čia ga­lė­tų pa­di­dė­ti, nes tai yra elek­t­ro­ni­nė sis­te­ma.

PIRMININKAS. Po­nas V. Mi­ka­laus­kas. Jū­sų klau­si­mas.

V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, šian­dien tik­rai nė­ra pro­ble­mų iš­si­tir­ti krau­ją ir įvai­rias li­gas. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar tik­rai ši­tas klau­si­mas nė­ra per­tek­li­nis ir kiek jis kai­nuos biu­dže­tui, li­go­nių ka­soms?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Jis nie­ko ne­kai­nuos nei biu­dže­tui, nei li­go­nių ka­soms. Svei­ka­tos sis­te­mo­je bu­vo di­džiu­lė spra­ga ir, at­ro­do, prieš še­še­rius me­tus mes pa­ma­tė­me, kad įsta­ty­me yra įra­šy­ta, kad pri­va­lo bū­ti Krau­jo do­no­rų re­gist­ras. Ta­da Sei­me pri­ėmė­me, dar kar­tą pa­to­bu­li­no­me įsta­ty­mą, tie­sio­gi­nė prie­vo­lė, Krau­jo do­no­rų re­gist­rą pri­va­lu tu­rė­ti pa­gal eu­ro­pi­nius do­ku­men­tus. He­pa­ti­to re­gist­ras yra ši­to re­gist­ro po­sis­te­mė, ir tai vi­siš­kai nie­ko ne­kai­nuos. Ne­tu­rė­da­mi tų duo­me­nų mes be ga­lo švais­to­me vals­ty­bės lė­šas, nes jei­gu žmo­gus jau yra He­pa­ti­to re­gist­re, iš jo kaip do­no­ro ne­ima­mas krau­jas, jis ne­už­kre­čia ki­tų krau­jo mė­gi­nių ir t. t.

PIRMININKAS. Ačiū. Po­nia I. Šiau­lie­nė. Jū­sų klau­si­mas.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­mo­ji ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, jūs se­niai va­do­vau­ja­te Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui. Tie cen­trai, ku­rie im­da­vo krau­ją, yra lo­ka­li­zuo­ti ir gy­ven­to­jai yra lo­ka­li­zuo­ti. Gal­būt iš Klai­pė­dos ne­va­žiuo­ja duo­ti krau­jo į Vil­nių. Tai ne­gi jie ne­tu­ri sa­vo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, kar­tą pa­ė­mę do­no­ro krau­jo ne­ve­da ele­men­ta­rios re­gist­ra­ci­jos? Ar bū­ti­nai tu­ri bū­ti re­gist­ras, gal už­ten­ka in­for­ma­ci­nės sis­te­mos? Ki­ta ver­tus, pats re­gist­ro eg­zis­ta­vi­mas ne­ap­sau­go nuo he­pa­ti­to vi­ru­so. Juk ga­li nu­tik­ti, kad ap­si­krės ma­ža kur, vis tiek tu­rės da­ry­ti ty­ri­mą. Ga­lų ga­le Svei­ka­tos di­rek­ty­va nu­ro­do, kad vi­sas su­rink­tas krau­jas tu­ri bū­ti ti­ria­mas, ar tik­rai nė­ra už­krės­tas he­pa­ti­tu B ar­ba C.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, vi­sas su­rink­tas krau­jas pri­va­lo bū­ti ti­ria­mas. Ele­men­ta­rios in­for­ma­vi­mo sis­te­mos ne­pa­kan­ka dėl šių prie­žas­čių. Kaip ži­no­te, jūs Sei­me ne­pri­ta­rė­te mū­sų teik­tai įsta­ty­mo pa­tai­sai, kad bū­tų ben­dra krau­jo cen­trų sis­te­ma Lie­tu­vo­je. Da­bar kli­ni­kos pa­gal di­rek­ty­vą ga­li tu­rė­ti tik­tai krau­jo ban­kus, bet Sei­mo va­lia bu­vo ki­ta. Sei­mas nu­bal­sa­vo, kad bū­tų krau­jo cen­trai, ir ši­tie krau­jo cen­trai ma­la­si po vi­są Lie­tu­vą ir ima krau­ją. Ben­dros sis­te­mos, ben­dro do­no­rų re­gist­ro nė­ra. O jei­gu Sei­mas bū­tų bu­vęs iš­min­tin­gas ir bū­tų pri­ėmęs spren­di­mą, kad yra vie­nin­te­lis Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras su sa­vo pa­val­du­mo fi­lia­lais prie vie­nų, prie ki­tų kli­ni­kų, tai bū­tų vi­siš­kai ki­taip. Tai ne­bu­vo su­dė­tin­ga pa­da­ry­ti, nes vi­sos ši­tos įstai­gos yra Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos pa­val­du­mo. O ben­dros sis­te­mos nė­ra, nes kiek­vie­na įstai­ga sa­vo duo­me­nų ba­zę gal­būt ir tu­ri, bet, kaip mi­nė­jau, nė­ra prie­vo­lės žmo­gų pri­vers­ti gy­dy­tis. Tik dėl ŽIV ir AIDS ši­tai yra. Pa­skai­ty­ki­te eu­ro­pi­nius do­ku­men­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors lai­kas bai­gė­si, ta­čiau pas­ku­ti­nio­ji no­ri pa­klaus­ti (mi­nu­tę dar!) po­nia R. Ša­la­še­vi­čiū­tė. Gal­vo­ju, kad su­teik­si­me žo­dį, tuo la­biau kad Ri­man­tė yra mi­nist­rė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). La­bai ačiū. Aš taip pat no­riu pa­kal­bė­ti apie he­pa­ti­to re­gist­rą, nes Lie­tu­vo­je do­no­rai dėl he­pa­ti­to B ir C yra ti­ria­mi efek­ty­viau­siais me­to­dais ir net 1/3 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių ne­tu­ri ši­to me­to­do. Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro duo­me­ni­mis, vi­ru­si­nio he­pa­ti­to B ir C žy­me­nų tarp pa­gei­dau­jan­čių tap­ti do­no­rais ir nuo­la­ti­nių do­no­rų iš es­mės su­ma­žė­jo, nes yra la­bai aiš­kiai nu­sta­ty­ta svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro tvar­ka, kad as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos pri­va­lo pra­neš­ti mi­nis­te­ri­jai ir krau­jo do­no­rys­tės įstai­gai apie pa­vo­jin­gas, ne­pa­gei­dau­ja­mas re­ci­pien­tų re­ak­ci­jas, ku­rių prie­žas­tis ga­li bū­ti su­si­ju­si su krau­jo ir jų kom­po­nen­tų ko­ky­be ar­ba sau­ga.

No­riu in­for­muo­ti, kad nė vie­no to­kio pra­ne­ši­mo nuo 2006 m. mi­nis­te­ri­ja ir ki­tos įstai­gos, ku­rioms bū­ti­na pra­neš­ti, ne­ga­vo.

PIRMININKAS. Po­nia Ri­man­te, aš la­bai at­si­pra­šau.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Vie­nas sa­ki­nys.

PIRMININKAS. Jūs ga­lė­jo­te už­duo­ti klau­si­mą.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Klau­si­mas da­bar ir yra. Ka­dan­gi yra sie­ja­ma su e. svei­ka­tos sis­te­ma, aš no­riu pa­klaus­ti ger­bia­mo­sios Dan­gu­tės… at­si­pra­šau, pir­mi­nin­kės dėl re­gist­ro. Ar nė­ra in­for­ma­ci­jos ir ne­ži­no­ma, kad tei­gia­ma, kad e. svei­ka­tos sis­te­ma pa­dės, bet be at­ski­ro re­gist­ro ji ne­funk­cio­nuos? Ma­no ži­nio­mis, e. svei­ka­tos sis­te­mo­je bus spe­cia­li­zuo­ti re­gist­rai, kur sa­vai­me be pi­ni­gų bus…

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas bai­gė­si. Klau­si­mą už­da­vė­te. Po­nia Dan­gu­te, pra­šau at­sa­ky­ti. Pa­si­sa­ky­mams yra…

D. MIKUTIENĖ (DPF). Šia­me Žmo­nių už­kre­čia­mų­jų li­gų ir pro­fi­lak­ti­kos kon­tro­lės įsta­tyme nie­ko apie tai ir nė­ra kal­ba­ma iki šiol. Ne­ži­nau, kaip ten bus su ta e. svei­ka­ta ir kaip jūs čia tuos vi­sus e. re­gist­rus val­dy­si­te, bet įsta­ty­mas kaip tik ir su­tei­kia jums ši­tą ga­li­my­bę. Yra nuo­sta­tos, ir re­gist­ras tei­gia – Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, val­dy­to­ja yra Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja taip, kaip yra Krau­jo do­no­rų re­gist­ras. Tai­gi aš čia vi­siš­kai ne­ma­tau jo­kios pro­ble­mos.

Dar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, ką pa­žy­mė­jo Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­tas dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vų ir dėl to, kad pa­gal di­rek­ty­vas kiek­vie­na ša­lis na­rė ga­li ir tu­ri ga­li­my­bę tai­ky­ti griež­tes­nes nor­mas ir griež­tes­nę ap­skai­tą. Aš ma­nau, ypač pa­bė­gė­lių kon­teks­te tai tik­rai vals­ty­bei la­bai ak­tu­a­lu.

PIRMININKAS. Ačiū po­niai D. Mi­ku­tie­nei, ku­ri at­sa­kė į klau­si­mus.

Ka­dan­gi mes tu­ri­me tik­tai no­rin­čių pa­sa­ky­ti mo­ty­vus už, gal at­si­sa­ko­me tų kal­bų, lai­ką iš­nau­do­ja­me, ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me? Ga­li bū­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, at­si­sa­ko­me moty­vų.

Skel­biu bal­sa­vi­mą. Vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų Nr. XIIP-2846, Nr. XIIP-2847 – dėl Krau­jo do­no­rys­tės įsta­ty­mo ir Už­kre­čia­mų­jų li­gų įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tų. Pa­tei­ki­mas.

66 bal­sa­vo: 46 – už, prieš – 1, su­si­lai­kė 19. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta – spa­lio 20 d. Ačiū.

Mes pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę lyg ir iš­nag­ri­nė­jo­me. Da­bar, jei­gu yra ke­le­tas mi­nu­čių, re­zer­vi­niai klau­si­mai.

 

16.55 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Gra­ži­nos Ma­ri­jos Pa­lu­kai­tie­nės pe­ti­ci­jos“ priėmi­mas

 

Dėl pe­ti­ci­jų – po­nas P. Čim­ba­ras. Pra­šau pri­sta­ty­ti Sei­mo pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą „Dėl Gra­ži­nos Ma­ri­jos Pa­lu­kai­tie­nės pe­ti­ci­jos“.

P. ČIMBARAS (DPF). Pir­ma dėl G. M. Pa­lu­kai­tie­nės?

PIRMININKAS. Taip, dėl G. M. Pa­lu­kai­tie­nės.

P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Va­do­vau­da­ma­sis Pe­ti­ci­jų įsta­ty­mu ir Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nuo­sta­tais, pri­sta­tau ko­mi­si­jos iš­va­dą dėl G. M. Pa­lu­kai­tie­nės pe­ti­ci­jos, ku­rią ko­mi­si­ja iš­nag­ri­nė­jo iš es­mės šių me­tų rug­sė­jo 16 d. ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti jos pa­teik­tą pa­siū­ly­mą pa­keis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nį ko­dek­są taip, kad, mi­rus vie­nam iš su­tuok­ti­nių, tur­tą pa­gal įsta­ty­mą pa­vel­dė­tų pa­li­kė­ją per­gy­ve­nęs su­tuok­ti­nis. Ko­mi­si­ja pri­ėmė šį spren­di­mą, at­si­žvel­gu­si į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą nuo­sta­tą. Ma­ny­ti­na, kad Ci­vi­li­nio ko­dek­so, pa­gal ku­rį per­gy­ve­nęs su­tuok­ti­nis ne­pa­vel­di vi­so sa­vo su­tuok­ti­nio tur­to… sis­te­miš­kai de­ra su Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­to­mis, re­gu­liuo­jan­čio­mis su­tuok­ti­nio tur­to tei­si­nį re­ži­mą, ir ne­tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­žei­džian­tis per­gy­ve­nu­sio su­tuok­ti­nio tur­ti­nes tei­ses ir in­tere­sus.

Be to, Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se yra įtvir­tin­ta kiek­vie­no fi­zi­nio as­mens tei­sė tes­ta­mentu pa­lik­ti vi­są tur­tą ar­ba jo da­lį vie­nam ar­ba ke­liems as­me­nims, ar­ba vien tik sa­vo su­tuok­ti­niui. Pra­šau pri­tar­ti šiai ko­mi­si­jos iš­va­dai ir pri­im­ti Sei­mo pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą at­mes­ti pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ki­tas… Ne­ga­li­me. Ge­rai.

Ta­da kal­bė­si­me dėl mo­ty­vų. Ačiū, ko­le­ga, kol kas.

A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš vi­siš­kai ne­se­niai, prieš dve­jus me­tus, pa­lai­do­jau sa­vo še­šu­rą. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad su­si­dū­riau su to­kia si­tu­a­ci­ja, kai ma­no uoš­vie­nė, ma­no any­ta, ku­ri bu­vo tei­sė­ta ben­drai už­gy­ven­to tur­to pa­vel­dė­to­ja ir net­gi tes­ta­mentu jie vie­nas ki­tam bu­vo no­ta­riš­kai tur­tą pa­li­kę, ne­ži­no­da­mi, ku­ris pir­mas nu­mirs, su­si­dū­rė su di­džiu­liais sun­ku­mais ir biu­ro­kratiniais keb­lu­mais, no­rė­da­ma įfor­min­ti tą bu­vu­sio sa­vo su­tuok­ti­nio tur­tą. Ne­svar­bu, kad bu­vo tes­ta­mentas, pas no­ta­rą rei­kė­jo va­žiuo­ti ke­tu­ris kar­tus, kiek­vie­ną kar­tą mo­kė­ti po 500–600 Lt. Rei­kė­jo va­žiuo­ti tiek ma­no vy­rui, tiek jo se­se­riai at­si­sa­ky­ti sa­vo tur­to da­lies, nors aki­vaiz­du, kad pa­gal tes­ta­mentą jie vie­nas ki­tam pa­lie­ka tur­tą, ir t. t.

To­dėl ma­nau, kad tos mo­ters iš­kel­ta pro­ble­ma yra tik­rai la­bai ar­ti­mai su­si­ju­si su re­a­ly­be, at­spin­di re­a­ly­bę, ir šis klau­si­mas yra ne iki ga­lo iš­dis­ku­tuo­tas Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jo­je. Tai, kad jie re­mia­si kaž­ko­kiais Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­aiš­ki­ni­mais, aš ne­ži­nau, ar ka­da nors Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos nors vie­nas dar­buo­to­jas su­si­dū­rė su pa­na­šia pro­ble­ma. Pro­ble­mų yra la­bai daug. Mes iš tik­ro tu­ri­me nu­ma­ty­ti, kad jei­gu tes­ta­mentu ar­ba net ir be tes­ta­mento su­tuok­ti­nis, vie­nam mi­rus, įgau­na tei­sę į ki­to tur­tą, ne­be­rei­kia jo vai­ky­ti vėl pa­pil­do­mai po vi­so­kius no­ta­rus ke­tu­ris, pen­kis kar­tus tam, kad jis įro­dy­tų, kad tik­rai jis yra to tur­to pa­vel­dė­to­jas. Ma­nau, tai yra vi­siš­kai lo­giš­ka ir vi­siš­kai su­pran­ta­ma ir tu­rė­tu­me pri­tar­ti tos mo­ters pe­ti­ci­jai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų mo­ty­vas bu­vo iš­sa­ky­tas prieš at­me­ti­mą.

Da­bar mo­ty­vas už – S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu mes pri­im­tu­me to­kius pa­siū­ly­mus, tai tur­būt grei­čiau­siai bū­tu­me vie­nin­te­liai pa­sau­ly­je ci­vi­li­nės tei­sės da­ly­viai, ku­rie ši­taip elg­tu­mės su pa­li­ki­mu. Tai ele­men­ta­rūs prin­ci­pai: pu­sė su­tuok­ti­nio tur­to pri­klau­so, be jo­kių dis­ku­si­jų, per­gy­ve­nu­siam su­tuok­ti­niui, o li­kęs tur­tą yra pa­vel­di­mas pa­gal ro­mė­nų tei­sės prin­ci­pus. Jei­gu yra ko­kios nors or­ga­ni­za­ci­nės pro­ble­mos, nė­ra do­ku­men­tų, rei­kia su­rink­ti, kur koks tur­tas, gal­būt jis bu­vo ne­įre­gist­ruo­tas, ypač kai­mo vie­to­vė­je, juk yra ir na­mai, ir ūki­niai pa­sta­tai dar ne­re­gist­ruo­ti. Nors ne vie­ną kar­tą mes čia, Sei­mo sa­lė­je, esa­me su­da­rę są­ly­gas tą pa­da­ry­ti, be­je, ir da­bar ne­baig­tas sta­ty­bas rei­kia su­tvar­ky­ti. Mes esa­me pri­ėmę Sta­ty­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas. Tai­gi po­nia tu­ri su, kaip mi­nė­jau, ro­mė­nų tei­sės prin­ci­pais, ku­rie yra ir mū­sų Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se… Aš ma­nau, kad Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja vi­siš­kai pa­grįs­tai siū­lo ši­tą pe­ti­ci­ją at­mes­ti. Pra­šau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū.

Bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl pe­ti­ci­jos pro­jek­to. Au­to­riai siū­lo at­mes­ti. Jei­gu bal­suo­si­te už, tai reikš at­me­ti­mą. Pa­tiks­lin­siu: už reiš­kia, kad pri­ta­rė­me pro­jek­to at­me­ti­mui, prieš ar­ba su­si­lai­kant bus iš­reikš­ta ki­ta po­zi­ci­ja. Ačiū. Bal­sa­vi­mas įvy­ko.

Bal­sa­vo 57. Už – 47, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Pro­jek­to at­me­ti­mui pri­tar­ta.

 

17.01 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ri­čar­do Rim­kaus pe­ti­ci­jos“ pri­ėmi­mas

 

Ki­tas re­zer­vi­nis dar­bo­tvarkės klau­si­mas – pro­to­ko­li­nis nu­ta­ri­mas „Dėl Ri­čar­do Rim­kaus pe­ti­ci­jos“. Pra­šau, po­ne Pet­rai.

P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ko­mi­si­ja taip pat iš­nag­ri­nė­jo Ri­čar­do Rim­kaus pe­ti­ci­ją rug­sė­jo 16 d. po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą ten­kin­ti jo­je pa­teik­tą pa­siū­ly­mą nu­sta­ty­ti, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jų A ly­gio pa­rei­gy­bei bū­ti­nas aukš­ta­sis ar jam pri­ly­gin­tas iš­si­la­vi­ni­mas. Da­bar bū­ti­nas aukš­ta­sis uni­ver­si­te­ti­nis iš­si­la­vi­ni­mas.

Ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvel­gu­si į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tas nuo­mo­nes. Ma­ny­ti­na, kad stu­di­jos ko­le­gi­jo­se ati­tin­ka aukš­to­sioms mo­kyk­loms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Dau­gu­ma A ly­gio vals­ty­bės tar­nau­to­jo pa­rei­gy­bei ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų bu­vo su­for­mu­luo­ti tuo­met, kai Lie­tu­vo­je vei­kė tik uni­ver­si­te­ti­nio ti­po aukš­to­sios mo­kyk­los. Ko­le­gi­jos Lie­tu­vo­je pra­dė­tos steig­ti 2000 m., pri­ėmus nau­ją­jį Aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­mą.

Ko­le­gi­jo­mis ga­lė­jo tap­ti tik tos mo­ky­mo įstai­gos, ku­rios ati­ti­ko nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, su­kū­rė ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo sis­te­mą, ak­ty­viai ben­dra­dar­bia­vo su so­cia­li­niais part­ne­riais. Bu­vo pa­reng­tos nau­jos stu­di­jų pro­gra­mos, mo­der­ni­zuo­ta stu­di­jų in­fra­struk­tū­ra. Ver­ti­nant pa­si­ren­gi­mą tap­ti ko­le­gi­jo­mis da­ly­va­vo ir už­sie­nio eks­per­tai.

Pra­ėjus ket­ve­riems me­tams po ko­le­gi­jų įstei­gi­mo, jos bu­vo iš nau­jo ver­ti­na­mos ir pri­va­lė­jo įro­dy­ti, kad stu­di­jos jo­se ati­tin­ka aukš­to­sioms mo­kyk­loms ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Mo­kslo ir stu­di­jų įsta­ty­mo (…) straips­ny­je yra nu­sta­ty­tos vie­no­dos ko­le­gi­nių ir uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų ap­im­ties ri­bos, ski­ria­si ne šių stu­di­jų ap­im­tis ir ly­gio rei­ka­la­vi­mai, bet jų po­bū­dis. Ko­le­gi­jo­se stu­di­jos yra la­biau orien­tuo­tos į prak­ti­nį pa­si­ren­gi­mą, o uni­ver­si­te­tuo­se – į gi­les­nes te­ori­nes ži­nias. Pa­žy­mė­ti­na, kad ko­le­gi­jų tei­kia­mas iš­si­la­vi­ni­mas ati­tin­ka Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės kū­ri­mo nuo­sta­tas ir rei­ka­la­vi­mus, iš­dės­ty­tus Bo­lo­ni­jos pro­ce­so do­ku­men­tuo­se.

At­si­žvel­giant į tai, pra­šau pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai ir pri­im­ti Sei­mo pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą – ten­kin­ti pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra siū­ly­mas ten­kin­ti pe­ti­ci­ją. Mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Ar ga­li­me vien­bal­siai pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti. Tai­gi vien­bal­siai šiam nutarimui dėl Ri­čar­do Rim­kaus peticijos pri­tar­ta.

P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar­bo­tvarkė yra baig­ta, iš­sky­rus pas­ku­ti­nį klau­si­mą. Tai Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai.

 

17.03 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Po­nia R. Baš­kie­nė. Pra­šau, jū­sų pa­reiš­ki­mas.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. „Mie­lie­ji ko­le­gos, iš­ties šian­dien ypa­tin­ga die­na – rug­sė­jo 22 d. Prieš 779 me­tus mū­šy­je Šiau­lių že­mė­je bu­vo pa­siek­ta di­džiu­lės is­to­ri­nės reikš­mės per­ga­lė, įra­šiu­si Lie­tu­vą ir bal­tus į Eu­ro­pos is­to­ri­ją, at­vė­ru­si ke­lius Lie­tu­vos vals­ty­bės įtvir­ti­ni­mui. Sau­lės mū­šio per­ga­lės fak­tą Šiau­lių ir Jel­ga­vos mies­tai pra­dė­jo iš­kil­min­gai mi­nė­ti dar 1986 m., šven­čiant 750-ąsias Sau­lės mū­šio per­ga­lės me­ti­nes.

Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do ir Sau­lės mū­šio per­ga­lės įam­ži­ni­mo puo­se­lė­to­jai ra­gi­no Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos par­la­men­tus Sau­lės mū­šio per­ga­lės die­ną – rug­sė­jo 22 d. – pa­mi­nė­ti kaip Bal­tų vie­ny­bės die­ną.

Lai­kau ran­ko­se la­bai se­ną do­ku­men­tą – 1994 m. rug­sė­jo 22 d. re­zo­liu­ci­ją – is­to­ri­nės Sau­lės mū­šio per­ga­lės tuo me­tu 758-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mo da­ly­vių re­zo­liu­ci­ją. Jo­je tei­gia­ma: „Sau­lės mū­šio per­ga­lė su­tei­kė jė­gos ir vil­ties bal­tų gen­tims ko­vo­ti dėl sa­vo ne­pri­klau­so­my­bės, su­bran­di­no są­ly­gas su­si­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bei ir 1253 m. ka­rū­nuo­ti Lie­tu­vos Ka­ra­liu­mi Min­dau­gą. Bal­tų vie­ny­bė tu­ri se­nas ir gi­lias tra­di­ci­jas, yra ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų pa­vyz­dys ir pa­trio­ti­nės dva­sios ug­dy­mo šal­ti­nis. Tai­gi šios is­to­ri­nės die­nos mi­nė­ji­mas yra is­to­riš­kas ir ak­tu­a­lus. Is­to­ri­nio Sau­lės mū­šio per­ga­lės mi­nė­ji­mo da­ly­viai kvie­čia Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos vals­ty­bių par­la­men­tus įtvir­tin­ti rug­sė­jo 22-ąją kaip vi­suo­ti­nai mi­ni­mą Bal­tų vie­ny­bės die­ną.“ Taip bu­vo ra­šo­ma prieš 21 me­tus. Pa­si­ra­šė šį reikš­min­gą do­ku­men­tą Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do Šiau­lių kraš­to pir­mi­nin­kas H. Smil­gys ir Ka­ra­liaus Min­dau­go ko­le­gi­jos kanc­le­ris, is­to­ri­kas V. Baš­kys.

2000 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas ir Lat­vi­jos Sei­mas to­kį spren­di­mą ir pri­ėmė. Šian­dien mes mi­ni­me pen­kio­lik­tuo­sius me­tus Bal­tų vie­ny­bės die­ną.

Rug­sė­jo 19 d. Ro­kiš­ky­je įvy­ko Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos tarp­par­la­men­ti­nis su­si­ti­ki­mas. Pa­si­džiaug­ta mū­sų – tik dvie­jų bal­tų tau­tų pa­sau­ly­je – bu­vi­mu kar­tu, kvies­ta vie­ny­bei ir su­si­tel­ki­mui, spręs­tos ben­dros pro­ble­mos. Tarp­par­la­men­ti­nės gru­pės (ypač Sei­mo na­rio V. Gai­liaus) ini­cia­ty­va bai­gia­mi už­kas­ti grio­viai ant is­to­ri­nių se­nų­jų Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ke­lių, ini­ci­juo­ja­mas lie­tu­vių ir lat­vių kal­bų mo­ky­mas pa­sie­nio mo­kyk­lo­se, mū­sų tau­tų kul­tū­ri­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas bei ki­tų pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas. Dė­me­sio lau­kia pra­dė­tas ir ne­baig­tas Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo pro­jek­tas, ku­riam už­baig­ti rei­kės ir Sei­mo pri­ta­ri­mo, nes 2016 m. su­kaks 780 me­tų, kai Sau­lės mū­šy­je bu­vo iš­ko­vo­ta per­ga­lė.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė yra at­krei­pu­si dė­me­sį, kad „kiek­vie­no iš mū­sų prie­der­me tu­ri ir pri­va­lo tap­ti pa­gar­ba lie­tu­viš­kam žo­džiui“. „Lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li tap­ti po­li­ti­nių san­do­rių ir san­dė­rių ob­jek­tu“, – taip tei­gia Pre­zi­den­tė.

Ar mums Sei­me už­teks po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės už lie­tu­vių kal­bos, kaip vals­ty­bi­nės kal­bos, iš­sau­go­ji­mą, kaip tai su­ge­bė­jo pa­da­ry­ti Lat­vi­jos par­la­men­ta­rai, kom­pro­mi­so var­dan pir­ma­ja­me pa­so pus­la­py­je jie ra­šo vals­ty­bi­ne kal­ba, o ant­ra­ja­me – gim­tą­ja. Apie sėk­min­gai įgy­ven­din­tą pro­jek­tą per tarp­par­la­men­ti­nės gru­pės pa­si­ta­ri­mą la­bai sėk­min­gai kal­bė­jo Lat­vi­jos Sei­mo na­rys R. Ra­žu­kas, siū­ly­da­mas Lie­tu­vos po­li­ti­kams pa­sek­ti jų pa­vyz­džiu. Na, o šian­dien bal­tų vie­ny­bei iš­sau­go­ti su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je lie­tu­vių kal­bos ži­no­vai ir puo­se­lė­to­jai ak­cen­ta­vo, kad ini­ci­juo­ja­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį, ti­kiuo­si, pa­si­ra­šys 50 tūkst. mū­sų ša­lies pi­lie­čių, taps svar­bus, reikš­min­gas bei vie­ni­jantis. TALKA už vals­ty­bi­nės kal­bos iš­sau­go­ji­mą vyks­ta. Jūs, mie­lie­ji ko­le­gos, ga­li­te prie jo pri­si­dė­ti.

Baig­da­ma nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas įgy­ven­di­no am­ži­ną­jį atil­sį A. Pa­tac­ko idė­ją pa­va­din­ti 2017 me­tus Pi­lia­kal­nių me­tais. Šian­dien ant jų bus už­de­ga­mi Bal­tų vie­ny­bės lau­žai. Ti­kiu, kad mes vi­si ak­ty­viai da­ly­vau­si­me Bal­tų vie­ny­bės die­nai skir­tuo­se ren­gi­niuo­se: 19 val. – Mo­ky­to­jų kie­me­ly­je, 20 val. – Ver­kių rū­mų par­ke ir dau­ge­ly­je ki­tų vie­tų.

Kaip skel­bė vie­no ren­gi­nio pa­va­di­ni­mas – „Mū­sų stip­ry­bė – vie­ny­bė­je!“

Tad svei­ki­nu vi­sus Bal­tų vie­ny­bės die­nos pro­ga.“ La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū po­niai Ri­mai. Ačiū už jū­sų pa­reiš­ki­mą. Ger­bia­mie­ji, re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 49 Sei­mo na­riai. Vi­siems jums ačiū už ben­dra­dar­bia­vi­mą. Po­pie­ti­nį Sei­mo po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas) Vi­so ge­ro!


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.