LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 273
STENOGRAMA
2015 m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tęsiame mūsų darbą. Skelbiu popietinį Seimo posėdį pradėtą. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
15.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3377(2) (svarstymo tęsinys)
Tęsiame mūsų darbą iš rytinės darbotvarkės. Tęsiame diskusiją dėl 1-8 klausimo – dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIIP-3377 svarstymo. Gerbiamasis pirmininkas ponas R. Paliukas per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIIP-3377.
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.
R. PALIUKAS (DPF). Atsiprašau. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio svarstant projektą Nr. XIIP-3377, nes iškilo…
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio frakcijos vardu?
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto vardu.
PIRMININKAS. Komiteto vardu. Gerai, ačiū. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Bendru sutarimu pritariame. Iki kito posėdžio. Diskusijos netęsiame.
15.03 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3151(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie 1-7, mums lieka tik balsavimas svarstymo stadijoje. Skelbiu balsavimą. Svarstymo stadijoje balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio įstatymo projekto. Vyksta balsavimas. Gerbiamieji, vyksta balsavimas.
Ačiū. Balsavo 63 Seimo nariai: už – 29, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo nepritarta.
Supažindinsiu su Seimo statutu. Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, jeigu priimtas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis ir t. t.
Kitas variantas – grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Trečias variantas – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują projektą. Taigi turime tris variantus. Gal yra siūlymas bendru sutarimu grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti? Viskas gerai. Ačiū. Bendru sutarimu grąžiname projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. Dėkoju.
Judame toliau. Ponas J. Razma – per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes čia galime su tais grąžinimais tobulinti ir užtrukti ne vieną kartą. Aš siūlyčiau pirmiausia valdantiesiems pagalvoti, ar nereikia padaryti tam tikrą Konstitucijos pataisą, nes yra labai sudėtinga įveikti tą Konstitucinio Teismo nutarimą. Gal vis dėlto tai, ką norime reglamentuoti, reikia spręsti per Konstitucijos pakeitimą?
PIRMININKAS. Ką gi, yra jūsų pasiūlymas valdantiesiems. Bus matyti, ar bus išgirstas.
15.05 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142, 143, 15, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461, Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo Nr. XII-781 2 ir 10 straipsnių pakeitimo Nr. XIIP-3462, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 872, 873, 875, 877, 8711, 239, 2591, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3463 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9a, b, c klausimai. Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamoji ministrė, Seimo narė ponia V. Baltraitienė. Prašome pateikti šiuos tris įstatymų projektus: Nr. XIIP-3461, Nr. XIIP-3462 ir Nr. XIIP-3463. Ponia V. Baltraitienė. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Teikiu jums projektus, kurie yra parengti pagal 2014 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto pasirinktą prioritetinės teisėkūros iniciatyvos gerinti žvejybos verslo sąlygas įgyvendinamą alternatyvą. Taip pat jų parengimą lėmė bendrosios žuvininkystės politikos reforma, tai yra poreikis įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentus. Šių įstatymų ir pagrindinio įstatymo tikslas yra pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumą su prieinamaisiais žuvų ištekliais, padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą, reglamentuoti individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimą, nustatyti Lietuvos Respublikos keitimosi žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis principus, taip pat pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti fizines patikras žuvininkystės produktų pardavimo galutiniam vartotojui vietose, nustatyti konkrečių pažeidimų žuvininkystės srityje pripažinimo sunkiais kriterijus. Pagrindinis įstatymas apima žvejybą jūros priekrantėje, Baltijos jūroje ir tolimuosiuose vandenyse.
Pirmiausia trumpai pristatysiu, kas yra dabar ir ką keičiame Baltijos jūros priekrantėje. Pagal dabar galiojančius įstatymus Baltijos jūros priekrantės individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų bendram naudojimui yra skiriama tam tikra Lietuvos žvejybos galimybių dalis. Pavyzdžiui, menkių – 5 %, strimelių – 7 %. Tam tikrose žvejybos baruose yra daug norinčių žvejoti, todėl kyla konfliktų tarp žvejų, nes paprasčiausiai fiziškai nesutelpama į tą priekrantę. Todėl naujai teikiamu įstatymo projektu yra planuojama įvesti perleidžiamąją teisę naudoti žvejybos įrankius. Ta perleidžiamoji teisė galioja 15 metų, apribojant ūkio subjekto naudojamų įrankių skaičių ir žvejybos barą. Siekiant užtikrinti stabilumą, tokia teisė bus suteikta istoriniu principu – proporcingai pasirenkant 3 iš paskutinių 7 metų, atsižvelgiant į proporcingai sužvejotų žuvų kiekius, į žvejybos vietą. Vienas ūkio subjektas negalėtų turėti teisės naudoti daugiau kaip 10 % visų žvejybos įrankių. Pasakysiu pavyzdį. Jeigu pagal visą priekrantę, pagal talpą yra 100 žvejybos įrankių, t. y. tinklų, vadinasi, į vieną negalėtų būti sukoncentruota daugiau kaip 10 %, kad nebūtų didesnė koncentracija vienam. Perleisdami teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektai galės pasitraukti iš verslo, jeigu norės, bet tai perleisti kitam. Taip pat manome, kad bus efektyvesnė likusių ūkio subjektų žvejyba. Čia, kaip minėjau, būtų priekrantėje.
Toliau Baltijos jūroje. Šiuo metu pagal Žuvininkystės įstatymą Baltijos jūros žvejybos galimybės kasmet skirstomos ūkio subjektams istoriniu principu, t. y. proporcingai pasirenkant po trejus geriausius metus. Kiekviena įmonė pasirenka trejus metus iš septynerių pastarųjų metų, kiek yra sužvejota žuvų, geriausius metus pasirenka ir pagal tai yra skirstomi procentai.
Taip pat 5 % visos kvotos, kuri yra skiriama Lietuvai, yra numatyta, kad galima parduoti aukciono būdu. Vienas ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 % visų žvejybos galimybių. Naujame įstatyme yra planuojama įvesti 15 metų galiojančią perleidžiamąją teisę. Vadinasi, pasirenkant iš septynerių pastarųjų metų trejus geriausius metus, ta teisė būtų galima 15 metų. Noriu pasakyti, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse yra neribojama. Mes manome, kad ilgiau kaip 15 metų neturėtų būti.
Gali kilti klausimas, kodėl 15 metų? Manome, kad investicijos į laivus yra gana didelės ir jeigu kasmet keičiant, neturint tos galimybės, to tikrumo, kad 15 metų tu turėsi tokias galimybes žvejoti, paprasčiausiai būtų kaip ir verslo trukdis. Į tai atsižvelgdamos kitos valstybės išvis nenustato laikotarpio. Vadinasi, tu gavai tam tikras kvotas, tau visam laikui ir yra. Mes sakome – apsiriboti 15 metų.
Taip pat paliekame 5 %, kad turėtų būti parduodama aukcione, kad į rinką galėtų ateiti naujos įmonės, kurios galėtų kurti savo istoriją. Kitose valstybėse aukcione nėra parduodama. Kaip minėjau, nustatomos kvotos ir jos galioja visą laiką, kiek yra. Galima pasakyti, kad tas, kas atėjo į žvejybos verslą, tas ir lieka. Nebent kas nors kam nors parduoda arba perleidžia savo teisę. Vyriausybėje buvo priimta, kad vis dėlto 5 % turėtų likti aukcione parduoti ir taip galėtų ateiti kitos įmonės, kurios galėtų pradėti kurti savo istoriją, pagal kurią paskui būtų skirstomos tos galimybės. Išlieka tas pats ribojimas pagal mūsų Konkurencijos įstatymą, kad negalima vienai įmonei suteikti daugiau kaip 40 % galimybių.
Toliau trečias būtų tolimieji žvejybos rajonai. Mes žvejojame Atlanto vandenyne ir kituose vandenynuose. Dabar šiuo metu čia yra žvejybos galimybės skirstomos pagal pirmumo kriterijus, vadinasi, pagal prašymus. Jeigu neužtenka, tada jau jeigu visų prašymų negalime patenkinti, yra tenkinama pagal pirmumą. Dabar yra siūloma, kad lygiai taip pat, kaip kad Baltijos jūroje vyktų žvejyba ir būtų paskirstomos galimybės, taip būtų skirstomos ir tolimuosiuose rajonuose. Taip pat kai skirstoma Baltijos jūroje, yra žiūrima į tai, kiek yra parduodama Lietuvos rinkoje. Tada gali gauti papildomas galimybes. Jeigu yra žvejojama tolimuosiuose vandenyse, tai žiūrima, kiek yra sumokama mokesčių. Pagal tai yra vertinama, kiek galima gauti papildomų priedų.
Aš labai trumpai tiek pristatau. Tik dar noriu baigdama pasakyti, kad yra numatyta, kai visuose žvejybos rajonuose yra suteikiamos perleidžiamosios teisės, jos gali būti panaikintos tiktai tokiu atveju, jeigu ūkio subjektas kelerius metus nepanaudojo daugiau kaip pusės gautos žvejybos galimybių. Vadinasi, jiems buvo suteikta, bet jie kažkodėl, dėl kokių nors priežasčių, gal paprasčiausiai tuo metu jiems neapsimokėjo, nepanaudojo, gali būti išvis atimta teisė.
Dabar kaip mūsų socialiniai partneriai į tai reaguoja? Bendros nuomonės per visus metus taip ir nėra. Galiu pasakyti, galbūt yra toks kai kurių žvejybos įmonių noras, kad reikėtų paimti visą kvotą ir paskirstyti visiems, bet yra kita įmonė, kuri jau daug metų žvejoja, iš tikrųjų daug investavo į laivus ir šitaip padaryti, manau, būtų neteisinga. Aš kaip palyginimą sakau, kaip paprastai yra žemės ūkyje – ūkininkas turi žemės, investavo, statėsi pastatus, pirkosi techniką, kažkas atėjo į rinką – tau per daug yra, tu man dalį atiduok, visi pasidaliname vienodai. Na, aišku, čia gal tas palyginimas negali būti, nes žemės ūkis yra daug plačiau ir daug daugiau žaidėjų.
Baltijos jūra yra apribota savo teritorija, taip pat savo ištekliais. Negalime sudaryti sąlygų tik vienai įmonei žvejoti, bet negalime ir atimti tos teisės, žlugdyti tą įmonę, kuri daugelį metų dirbo, ir netgi tada, kai neapsimokėjo žvejoti nei šprotų, nei strimelių, vis tiek žvejojo, kūrė tą savo istoriją, o dabar kurie atėjo nauji, jie sako: ir mes dabar norime žvejoti, nes dabar pabrango strimelės ir šprotai, bet menkės vertė yra sumažėjusi. Jeigu šitaip žaisime, tai, vadinasi, kiekvienais metais, na, kas penkeri metai keičiasi turbūt, yra toks kritimas, pakilimas, tai atsitiktų taip, kad kai yra šprotų ir strimelių paklausa, visi pultų žvejoti strimeles ir šprotus ir sakytų, dalinamės visi. Kai atsirastų menkių, visi paliktų strimeles, tada pultų ten žvejoti. Mes sakome, kad turi būti istoriniu principu tas, kas yra, ką daro ir Europos Komisija, skirstydama tarp valstybių visas kvotas, tas galimybes dalindama, tokiu pat principu mes siūlome paskirstyti ir Baltijos jūroje. Bet, kaip minėjau, nuomonės labai skiriasi, kiek įmonių, tiek yra ir nuomonių.
Dėl tolimųjų vandenų sutarimas yra, juos tenkina šitas teikiamas įstatymo projektas, dėl priekrantės irgi nėra jokių prieštaravimų. Šiaip siūlau pritarti ir komitetuose svarstyti. Aišku, ir toliau bus susitinkama su socialiniais partneriais, kurie ne vieną kartą dalyvavo susitikimuose ministerijoje, buvo Vyriausybėje išklausyti. Turime judėti į priekį ir priimti įstatymą. Aš tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs išnaudojote visą pateikimo laiką, nuodugniai viską paaiškinote. Klausimai. Pirmasis klausia S. Bacevičius. Klausau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Bucevičius aš, o ne Bacevičius.
Gerbiamoji ministre, suprantama, kad reikia, kaip jūs ir sakote, judėti su šiuo įstatymu. Kaip jis bus priimtas, koks jis bus priimtas, aišku, priklausys nuo plenarinių posėdžių salės. Jūs išsakėte savo mintis ir Žemės ūkio ministerijos poziciją. Bet, šiaip ar taip, dabar mes paskirstėme aukciono būdu 5 % kvotų. Ar jums, ministerijai, yra žinoma, kas tas kvotas įsigijo, ar mūsų verslininkai pasinaudojo ta proga, kaip jūs minite, ateiti naujiems mūsų žaidėjams, pagyvinti mūsų tą žvejybinę rinką ir atsakyti į daugelį kylančių klausimų, ar vis dėlto tos kvotos išėjo iš Lietuvos?
Dar tokios esminės pastabos. Seimo kanceliarijos Teisės departamento yra 31 pastaba dėl naujo įstatymo. Mes lyg ir turėjome laiko išgryninti jį, bet vis tiek nemažai tų pastabų.
Dar viena esminė pastaba – antikorupcinis vertinimas. Pavyzdys.
PIRMININKAS. Kolega, prašau klausti. Laikas baigiasi.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėl Tautinio paveldo įstatymo darėme antikorupcinį vertinimą, dėl šito įstatymo nereikia, jūsų manymu?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jeigu Seimas nuspręs, kad reikia, tikrai aš nieko prieš, galima prašyti antikorupcinio vertinimo.
Dėl 5 %, kurie buvo ir dabar parduoti aukcione. Taip, yra įmonių, kurių savininkai yra ne Lietuvos kapitalas, taip galima pasakyti, yra Estijos, yra Rusijos. Mūsų apsisprendimo teisė. Ūkio ministerija siūlė daug didesnį procentą parduoti aukcione, nes mano, kad taip būtų teisingiau paskirstoma, na, konkuruotų, pinigai ateitų į valstybės biudžetą, nes šiaip yra nemokama šita kvota skirstoma. Europos Sąjungoje, kaip minėjau, niekur nėra aukciono. Mes pasiūlėme vis dėlto likti prie 5 %. Tos įmonės, kurios nusipirko, tikrai buvo nelietuviško kapitalo, bet tie laivai žvejoja Baltijos jūroje, dirba Lietuvos piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje, čia žvejoja.
Aš sakyčiau, turėtų būti apsisprendimo teisė pačiam Seime. Mes Vyriausybėje… Aš noriu pasakyti, kad čia ne tik ministerijos, daugelis pataisų buvo parengta po to, kai derinome su kitomis ministerijomis, tiek su Ūkio ministerija, tiek su Teisingumo ministerija. Tai yra bendras Vyriausybės projektas. Mes apsisprendėme vis dėlto 5 % leisti parduoti. Ir pagaliau tos įmonės, kurios nusiperka, ne tik kad naujos ateina, bet jos kuria savo istoriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Grybauskas. Jūsų klausimas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Žuvininkystės įstatymas tikrai sulaukia daug dėmesio, ir jau du kartus mes svarstėme, dabar jau svarstome trečią kartą. Ir dar tik prasidedant tam procesui visi Seimo nariai gavome Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos raštą, kur sakoma, kad situacija blogėja, nėra antikorupcinio vertinimo, įteisinama žvejybos kvotų monopolija. Kokia jūsų nuomonė? Vis dėlto klausimai buvo pakankamai išdiskutuoti ankstesniais įstatymo svarstymo momentais. Kodėl dabar toks pasipriešinimas?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ankstesni įstatymai buvo tik vieno ar kito straipsnio keitimai. Anksčiau visos kvotos buvo skirstomos ministro įsakymu, įstatyme tai nebuvo numatyta, buvo tiktai bendra sąvoka. Tiek Konkurencijos taryba, tiek Administracinis teismas pasisakė, kad viskas turi būti perkelta į įstatymą, tai mes padarėme. Iš tikrųjų ne vieną kartą buvo pristatyta ir mūsų socialiniams partneriams – toms žvejų asociacijoms, bet kaip minėjau, na, iš tikrųjų to nesutarimo nėra. Visi yra prieš vieną didelę įmonę, kuri jau daug metų žvejoja ir kuri turėjo monopolį. Dabar Konkurencijos tarybos yra apribojimas įstatymu, kad ne daugiau kaip 40 %, tai yra įteisinta ir įstatyme, tai reiškia, kad vieno monopolio negali būti. Bet svarbiausia, tos likusios žvejų asociacijos ir tarpusavyje nesutaria, visi – prieš vieną, bet kai reikia spręsti tai, ką jie siūlo, to susitarimo nėra.
Aš tik galiu pasakyti, kad kai kurios įmonės tada, kai buvo galima gauti iš Europos Sąjungos pinigų už tai, kad supjaustė laivus, tuo pasinaudojo. Šiandieną kažkodėl vėl nori ateiti į rinką, nebeturi tos galimybės, nes neturi savo istorijos, nes tada nežvejojo, o dabar sugalvojo, pamatė, kad gal pelningas verslas, nori ateiti ir todėl yra tas nepasitenkinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda ponas B. Pauža. Nėra. Ponas E. Jonyla. Prašau, jūsų klausimas.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, vieną klausimėlį. Atrodo, kad vis dėlto šis įstatymas, sakykime, parengtas atsižvelgiant daugiau mažiau į vienos įmonės istoriją. Tegu būna taip. Sakykite, ar nėra kokių nors ribojimų, kad parduodant 5 % kvotas pirmenybę turėtų turėti Lietuvos jūrininkai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mes esame Europos Sąjungoje ir negalime, nėra tokio įstatymo, vadinasi, turėtų būti… Nežinau, kaip į tai pažiūrėtų Konkurencijos taryba, manau, kad tikrai užprotestuotų, jeigu mes leistume, kad dalyvautų tiktai tie, kur yra lietuviškas kapitalas. Bet jūs atviri teikti tokius siūlymus, pataisas dėl įstatymo. Vyriausybėj tokio mums nei Teisingumo ministerija, nei Teisės departamentas nebūtų leidęs. Mes apie tai galvojome, šnekėjome, bet gal Seimas kitaip priimtų sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kvotas nustatyti vienaip ar kitaip galima, kada turi ką dalinti, tai labai lengva dalinti. Sakykite, Žemės ūkio ministerija… Labai paprastas dalykas, resursai, ypač Kuršių mariose, ir jūroje nyksta daugiausia ne dėl to, kad žvejojama, o dėl didelės nelaimės – kormoranų antplūdžio. Ką Žemės ūkio ministerija daro arba galvoja daryti, kad šią nelaimę kaip nors pažabotų? Nekalbama apie 100 tonų, yra prarandama dešimtys tūkstančių tonų žuvies. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tiesų mes su Aplinkos ministerija ne vieną kartą apie tai kalbėjome ir teikėme savo pastabas, tik noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija negali nei naikinti, nei ką nors daryti, tas pats ir kalbant apie bet kuriuos laukinius žvėris, – visur mes matome, kokius nuostolius daro žemės ūkiui, ne tik kormoranai žuvininkystei. Bet šiuo atveju tikrai norėčiau palaikymo ir iš Seimo diskutuojant su Aplinkos ministerija. Atvirai galiu pasakyti, kad mes atsimušame kaip į sieną dėl daugelio dalykų, kartu ir dėl kormoranų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Glaveckas. Jūsų klausimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, vienas rimtas, kitas pusiau rimtas klausimas. Sakykite, aš nelabai gerai žinau tą problemą, bet kaip yra su Baltijos jūros žuvies ištekliais, nes iš tikrųjų skaitant situacija ten yra prastoka? Toks pasiūlymas. Sakykite, jeigu mes prie Lietuvos krantų pradėtume šerti tą žuvį, gal jinai pas mus atplauktų iš kitų kraštų?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nežinau, ar atplauktų, ar ne. Išteklių iš tikrųjų mažėja. Mūsų, kaip šalies, kvota irgi mažėja. Ne be reikalo leidžiama gaudyti tik tam tikro dydžio žuvį. Komisija tą supranta, ištekliai mažėja ne tik pas mus, bet ir kitur. Atitinkamai, kaip minėjau, mažėja ir mūsų kvotos. Čia, aišku, šėrimu turbūt neišgelbėsime. Reikia, kad ir vanduo švarus būtų, galbūt ir kai kurios žvejybos draudimas, mažinimas, kad užaugtų ta žuvis, prisiveistų ir jos būtų daugiau. Tą sprendžia Europos Komisija, nes mes gauname kvotas iš jos. Komisijoje vyksta labai dideli ginčai derantis dėl kvotų dydžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis užduoda klausimą ponas S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Aš norėčiau pakartoti kolegos S. Bucevičiaus klausimą dėl antikorupcinio vertinimo. Jūs pasakėte, kad čia Seimas turėtų nutarti, ar nebūtų paprasčiau, jeigu ministerija savo iniciatyva kreiptųsi? Yra laiko ir visa tai padarytų.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mes galime kreiptis, jeigu yra bendras… Visada taip būna, kad ateini į Seimą ir jeigu Seimo narys prašo Vyriausybės išvados… Iš tikrųjų mes nieko prieš neturime, kad būtų vertinimas, ir tą užsakysime. Galime protokoluoti, kad ministerija užsakys antikorupcinį…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galime kalbėti dėl motyvų. Norinčių nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas dėl trijų Žuvininkystės įstatymų projektų Nr. XIIP-3461, Nr. XIIP-3462 ir Nr. XIIP-3463. Pateikimo stadija.
Ačiū. Balsavo 73: už – 53, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Pone Markauskai, jūs per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos, taip?
R. MARKAUSKAS (DPF). Žuvininkystės komisiją kaip papildomą įrašykite apsvarstyti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Dabar pasitarsime. Pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o po šio pasiūlymo – Žuvininkystės komisija kaip papildoma. Gerai. Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 13 d. 1-9 klausimų kompleksas baigtas.
15.29 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3303 (pateikimas)
1-10 klausimas. Ponas S. Bucevičius. Maloniai prašome pateikti Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3303. Prašau, pone Bucevičiau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, ką ir ministrė dabar pristatydama savo naujuose įstatymų projektuose minėjo, yra susijęs… mes jau antrus metus svarstome dėl dvigubo apmokestinimo. Į mus kreipėsi įmonių asociacijos „Lampetra“ atstovai, kurie išdėstė savo problemas. Jos yra susijusios su dviem ministerijomis, t. y. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, kuri du kartus ima tą patį mokestį. Norėdami to išvengti ir padėti ūkio subjektams, kad tokios kolizijos nebūtų, siūlome pavesti Žemės ūkio ministerijai rūpintis ištekliais, tuo tikslu ir yra teikiamas šis įstatymo projektas. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už operatyvų pristatymą. Klausimą užduoda K. Grybauskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gal galėtumėte, gerbiamasis pirmininke, pasakyti, kiek skiriasi dydis mokesčio, kuris mokamas Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai iš dvigubo apmokestinimo?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Jis vienodas ir Žemės ūkio ministerijai, ir Aplinkos ministerijai, yra analogiškas. Bet vėl pasikartosiu, du kartus apmokestinti verslo ūkio subjekto sąskaita iš tikrųjų nedera.
PIRMININKAS. Ačiū ponui S. Bucevičiui už pristatymą ir atsakymą į klausimą. Motyvų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū.
Judame toliau. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – spalio 13 d. Prieštaravimų nėra.
Darbotvarkės 1-11a, b, c, d klausimai. Tačiau dėl jų mes jau buvome sutarę, kad nebus.
15.31 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3516, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI‑393 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3489, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3490, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 10, 61, 62, 67, 71, 72, 73, 75, 76, 83, 84, 85, 87 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 751, 752 straipsniais, 761 straipsnio ir tryliktojo skirsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3491, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3492, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 71, 81, 83, 84, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 851 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3493, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1, 8, 11 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo, 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu ir nauju 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-3494, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3495, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 62, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3496, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3497, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3498, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3499, Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3500, įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3501, Civilinio kodekso 6.116 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3502, Civilinio proceso kodekso 145, 163, 166, 2671 ir 627 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3503, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 71, 881, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3504 (pateikimas)
Tik dabar pereiname prie popietinės darbotvarkės. 2-1 klausimas. Gerbiamasis finansų ministras R. Šadžius pristatys įstatymo „Dėl Susitarimo dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo ratifikavimo“ projektą. Prašom, ponas ministre.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau jūsų leidimo, jeigu galima, 2-1 ir visą komplektą 2-2 kartu pristatyti.
PIRMININKAS. Iš karto? Neprieštaraujame? Neprieštaraujame. Visas komplektas: 2-2a, 2-2b, c, d, e, f ir t. t. Prašom.
R. ŠADŽIUS. Ir visas raidynas susijusių įstatymų. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu jums visą komplektą įstatymų projektų, kurie susiję su bankų veikla ir bankų pertvarkymo mechanizmo įgyvendinimu. Mes turime Lietuvoje perkelti ir įgyvendinti mūsų teisės aktais, įstatymais bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą. Taip pat turime įgyvendinti indėlių garantijų sistemų direktyvą, perkelti į mūsų teisinę bazę. Turime atlikti pakeitimus, kurie reikalingi užtikrinti tinkamą Bendrojo pertvarkymo mechanizmo reglamento veikimą. Jau čia ne visos Europos Sąjungos, o euro zonos mastu. Ir ratifikuoti susitarimą dėl įnašų į bendrąjį euro zonos pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo.
Esmę visų šitų teisės aktų išskirčiau į dvi dalis. Pirma – dėl bankų ir jų veiklos ir ką daryti, kai bankams sunku. Šiuose įstatymuose, atitinkamoje direktyvoje ir siūlomuose įstatymuose yra nustatoma tvarka, kaip elgtis su bankais, kada jie gali veikti toliau, nors ir susiduria su sunkumais, apsieidami be bankroto procedūros.
Bankų bankroto procedūrą mes turime gerai reglamentuotą, tačiau kiekvieno, ypač didelio, banko bankrotas yra didelė nelaimė šalies ekonomikai, todėl buvo laužomos galvos Europos mastu, ką daryti, kaip be bankroto būtų galima pataisyti banko sveikatą ir kaip būtų galima pertvarkyti banką, kad jis veiktų toliau ir nenukentėtų indėlininkai. Be bankroto siūlomi tie mechanizmai.
Antras, pats svarbiausias, elementas. Galiausiai turi baigtis mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas bankų pertvarkai ir bankų sistemos sveikatai taisyti. Tai yra nustatomas mechanizmas, kaip bankų industrijos, visos europinės bankų sistemos pinigais būtų galima išspręsti probleminių bankų problemas. Tai būtų bankų pertvarkymas ir gaivinimas, ir už šią procedūrą Lietuvoje reikia paskirti atitinkamą… instituciją. Siūloma, kad ši institucija būtų Lietuvos bankas. Iš 28 Europos Sąjungos šalių 14 šalių pasirinko kaip tik tokį modelį, kad šalies centrinis bankas būtų bankų pertvarkos mechanizmas.
Pertvarkymo priemonės yra siūlomos keturios, gana inovatyvios, tačiau Europos mastu harmonizuotos pertvarkymo priemonės, kurios leistų tą banką, banko verslą toliau sukti, toliau jam veikti, išsprendus banko balanso klausimus. Pirmas būdas – tai verslo perleidimas, pertvarkomos įstaigos turtas, teisė ir įsipareigojimai, visi arba tik jų dalis, perduodami kitam atitinkamą veiklos licenciją turinčiam asmeniui, pavyzdžiui, kitam bankui.
Antras būdas yra laikinosios įstaigos sukūrimas. Kai netikslinga arba neįmanoma iš karto taikyti kitas pertvarkymo priemones, tai pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai arba jų atitinkama dalis gali būti laikinai perduodami specialiai šiuo tikslu Vyriausybės ar pertvarkymo institucijos įsteigiamai laikinajai įstaigai, tokiam tarpiniam, vadinamam bridge, bankui. Mes neturėjome šios priemonės, ji buvo vienas iš ekspertų siūlomų variantų svarstant Ūkio banko likimą. Siūloma įteisinti šį būdą, kuris yra taikomas kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai būtų valstybinis bankas, kuris, praėjus tam tikram laikui, sutvirtėjęs būtų privatizuotas.
Trečias variantas, kurį mes įgyvendinome Ūkio banko atveju, tai yra turto atskyrimas, banko dalinimas į dvi dalis: vieną – gerąją, kuri toliau arba veikia atskirai, arba perduodama kitai įstaigai, kitą – blogąją, kuri perimama atitinkamai tvarkyti arba bankrutuoja.
Ketvirtas ir pats pagrindinis principas yra gelbėjimas privačiomis lėšomis, tai yra angliškai vadinamas bail in instrumentas. Jo esmė yra banko balanso peržiūra atitinkamai nurašant banko įsipareigojimus, pradedant nuo akcininkų ir baigiant atitinkamais privilegijuotais to banko vertybinių popierių turėtojais. Tai yra banko savininkai nukenčia pirmiausia, jeigu bankas prisiėmė neveiksnių aktyvų, pavyzdžiui, išdavė nelabai grįžtančias ar neveiksnias paskolas.
Visoms toms procedūroms, be abejo, reikia tam tikrų pinigų, todėl yra siūloma įsteigti, Lietuvoje mes to neturėjome, pertvarkymo fondą. Lietuvoje mes turėjome Indėlių draudimo fondą, turime ir iki šiol Indėlių draudimo fondą, kuris ir finansavo Ūkio banko atveju tą pertvarkos operaciją, turto atskyrimo operaciją. Bet pagal Europos Sąjungos teisės aktus yra numatyta, kad kiekviena šalis greta Indėlių draudimo fondo, kuris neišnyksta, turėtų pertvarkymo fondą, į kurį taip pat būtų mokamos banko įmokos tam tikru periodiškumu, iš kurio būtų imami pinigai, kai reikėtų pertvarkyti banką, pavyzdžiui, sustiprinti jo kapitalą. Pertvarkymo fondai pagal susitarimą, tai 2-1 klausimas, siūlomi ratifikuoti, tai euro zonos šalių susitarimas. Tie pertvarkymo fondai per aštuonerius metus būtų sujungti į vieną bendrą euro zonos pertvarkymo fondą, pradedant pervesti pinigus nuo 2016 m. sausio 1 d. Tačiau pinigai iš karto netaptų bendrais visai euro zonai, jie iš pradžių pakliūtų į bendrojo fondo tam tikrus skyrelius, kiekvienos šalies nacionalinius skyrelius, ir tie skyreliai juos pildant būtų po truputį subendrinami, formuojant iš to fondo branduolį, kuris per aštuonerius metus apimtų visą fondą, atitinkamai nustatant eilę, iš kur būtų imami pinigai, jeigu reikėtų pertvarkyti su problemomis susiduriantį banką konkrečioje šalyje. Pirmiausia iš to skyrelio būtų naudojami tos šalies įnešti pinigai ir tik po to būtų naudojami bendri visų šalių pinigai. O jeigu to pritrūktų, atitinkamai būtų naudojami papildomi resursai, pavyzdžiui, skolinimasis iš kitų šalių skyrelių. Visa tai yra detaliai aprašyta susitarime dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, kurį siūloma jums ratifikuoti.
Indėlių garantijų sistemų direktyva. Indėlių draudimą mes turime, visi žino magiškąją sumą – 100 tūkst. eurų viename banke visiems indėliams, kurie yra šventi ir neliečiami vienam indėlininkui. Tačiau siūlomi tam tikri pakeitimai, kurie būtų padaryti indėlininko naudai. Pavyzdžiui, taikant šią draudimo formą (ji, beje, Lietuvoje buvo taikoma taip pat ne tik bankų, bet ir kredito unijų bankroto atvejais), būtų sutrumpinta indėlių kompensacijų išmokėjimo trukmė. Šiuo metu ji siekia 30 darbo dienų, palaipsniui būtų sutrumpinta iki 7 darbo dienų. Nauja aplinkybė, arba naujas ypatumas, būtų… Beje, mes susidūrėme ir savo praktikoje su tokiais atvejais, kai žmogus, pardavęs nekilnojamąjį turtą, gauna iškart didelę, ženkliai didesnę negu 100 tūkst. eurų sumą, ją pasideda į savo sąskaitą prieš pat banko ar kredito unijos bankrotą. Siūloma tokiais atvejais nustatyti, kai konkretūs tie lėšų šaltiniai yra žinomi – būtent nekilnojamojo turto pardavimas, paveldėjimas, žalos atlyginimas, jeigu tie pinigai pakliuvo ne anksčiau kaip šeši mėnesiai iki draudiminio įvykio momento, jie pakliūtų į šimtu procentų apsaugotą sumą ir būtų taip pat šimtu procentų kompensuojami iš Indėlių draudimo fondo. Indėlių draudimo fondui taip pat būtų mokamos banko įmokos ir tokiu būdu ši priemonė taip pat būtų finansuojama banko lėšomis.
Galėčiau jus informuoti, kad Indėlių draudimo fondas Lietuvoje veikia. Žinoma, jis, kai įvyko „Snoro“ ar Ūkio banko, ar kredito unijų bankrotai, nebuvo sukaupęs papildomų reikalingų pinigų, todėl atsirado būtinybė skolinti viešąsias lėšas Indėlių draudimo fondui (ir tai buvo padaryta), bet iš einamųjų įmokų atitinkamai skolos yra grąžinamos. Jums siūlomuose įstatymų projektuose taip pat numatoma tokia galimybė, kad reguliarios bankų įmokos būtų mokamos normalia tvarka, tačiau jeigu atitinkamai Indėlių draudimo arba pertvarkos fondas būtų susidūręs su problemomis ir būtų pasiėmęs paskolą iš viešųjų lėšų, iš iždo, atitinkamai būtų perskaičiuojamos einamosios įmokos ne per vieną kartą, bet taip, kad būtų galima padengti susidariusį skirtumą.
Mes truputį vėluojame įgyvendinti kai kurias direktyvas, konkrečiai Bankų pertvarkymo direktyvą ir Indėlių draudimo direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta nuo liepos 3 d. Pereinamosiose įstatymo nuostatose, kad nepadarytume žalos ūkio subjektams (bankai yra svarbūs ūkio subjektai), į tai yra atsižvelgta, bet Vyriausybė prašytų šituos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už viso bloko pristatymą. Taigi dabar klausimai irgi dėl įstatymų projektų viso bloko. K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu leisite, aš užduosiu keturis klausimus. Kadangi tai yra blokas, tai ir klausimų daug yra.
Gerbiamasis ministre, iš tikro jūsų pranešimas yra labai geras ir, aš manau, būtų labai gerai tikęs bet kurioje konferencijoje bet kurioje šalyje, bet čia yra Seimas, ir aš manau, kad daugelis nelabai suprato, ką jūs sakėte. Aš suformuluosiu tokius paprastesnius klausimus.
Pirmas – Pertvarkos fondas. Į jį numatoma atskaityti 1 % nuo banko. Bankai turės atskaityti. Plius (…) indėlių draudimo sistemos. Bankams tie visi dalykai kainuos apie 2 %. Kadangi bankų palūkanos ir taip yra aukštos, tai dar labiau padidins bankų palūkanas. Bankai dabartiniu metu iš esmės negali konkuruoti arba, kitaip sakant, teikti pigesnes palūkanas ir todėl, kad laukiamas ir (…), ir kito korekcija Europos Sąjungos procentų, vadinasi, gali dar labiau pabrangti. Indėlininkai arba kreditoriai, kurie pasiskolinę iš bankų, taip pat turės problemų, nes bankai savo mokesčius iš karto perdeda skolininkams. Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas. Kas bus su Švedija ir Didžiosios Britanijos finansinėmis sistemomis, kurios neįeina į Bankų sąjungą? Visos tos taisyklės jau irgi negalioja. Kaip tas bendras fondas su Europa atrodys be Švedijos ir be Didžiosios Britanijos?
Trečias klausimas. Lietuva iš esmės yra vienintelė Baltijos valstybė, neturinti finansų sektoriaus plėtojimo strategijos. Jūs tai puikiai žinote. Kada ji galų gale bus parengta?
Paskutinis klausimas. Gerbiamasis ministre, iš esmės tai, ką jūs siūlote, siūlote skirtingas kreditoriams sąlygas kitose skirtingose valstybėse. Kitaip sakant, kreditoriai atskirose valstybėse turės skirtingas kreditavimo sąlygas. Tai taip pat irgi tam tikra prasme neprotinga ir nėra visiškai teisinga. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų esminiai klausimai, kuriuos jūs uždavėte. Be abejo, kiekvienas, galima sakyti, taip primityviai samprotaujant, labai paprastai, kiekvienas verslininkas visas savo sąnaudas perkelia ant savo kliento pečių. Bet kuris – ar tai būtų autoservisas, ar parduotuvė, ar kirpykla, ar bet koks kitas verslas. Šiuo požiūriu bankas tikrai nėra išimtinis. Banko veikla yra įvairialypė. Bankai vykdo ir valiutos keitimą, dabar jau mažiau, nes mes euro zonoje, ir atlieka mokėjimus. Už mokėjimus moka galbūt ne tokius mažus mokesčius, kokių mums norėtųsi. Be to, skolindami pinigus bankai gauna atitinkamas palūkanas iš tų, kuriems paskolino pinigus. Bankai turėtų kombinuoti savo verslo rūšis. Lietuvoje aš pasigendu bankų skolinimo aktyvumo. Iš tikrųjų labai daug gauname nusiskundimų, ypač smulkieji verslininkai susiduria su bėdomis, gaudami banko paskolas už bet kokias palūkanas. Dėl to ne palūkanų dydis, o bankų apetitas skolinti ir bankų apetitas prisiimti atitinkamą riziką yra problema. Bendrame balanse šitos įmokos tikrai nėra didelės. Bankai šiuo metu dirba gana pelningai. O atitinkami jūsų įvardyti tiksliniai lygiai būtų pasiekiami per tam tikrą laikotarpį.
Draudimo įmokas iki šiol bankai moka. Mes apskaičiavome, kad įgyvendinus šiuos įstatymus, perskaičiavus indėlių draudimo įmokas ir prie jų pridėjus bankų pertvarkymo fondo įmokas, bendra įmoka Lietuvoje veikiantiems bankams sumažėtų, palyginti su tuo, ką jie moka dabar.
Dėl Švedijos ir Didžiosios Britanijos. Bankų pertvarkymo direktyva, kurią mes perkeliame šitais įstatymais, galioja visoms 28 šalims. Visose šalyse steigiami arba jau veikia bankų pertvarkymo fondai. Taisyklės taip pat yra derinamos.
Kitas dalykas, kad euro zonoje, kurioje įgyvendinamas bendras pertvarkymo fondas, skirtingai nuo kitų šalių, kurios turi savo atskirus fondus, euro zonoje sąlygos šiek tiek kitokios. Euro zona tampa tarsi vienos valstybės modelis banko ir jo veiklos, ir jo veiklos problemų atžvilgiu. Tačiau šiuose įstatymuose ir atitinkamame susitarime, kurį siūlome ratifikuoti, yra numatytos ir taisyklės, ką daryti, jeigu su problemomis susiduria tarptautinė bankinė grupė, kaip paskirstyti riziką ir kokiu būdu išspręsti kaštų klausimus. Nes kaštai, be abejo, yra tada ne vien to pertvarkymo fondo, ypač euro zonos, taip pat ir Didžiosios Britanijos arba Švedijos fondų, kurie tose šalyse veikia ir kurie privalo būti pagal Bankų pertvarkymo direktyvą, kurią mes taip pat įgyvendiname.
Dėl skirtingų sąlygų skirtingiems kreditoriams. Aš sakyčiau taip: iš tiesų kreditavimo sąlygos 28 šalyse yra skirtingos, bet tai truputį kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. Būsto kreditavimo tam tikras taisykles šiuo metu mes rengiame aktyviai dalyvaujant Lietuvos bankui. Manau, kad gruodžio mėnesį atnešime šį įstatymą į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo atsakyta į keturis klausimus. A. Palionis. Jūsų klausimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau truputį plačiau paklausti apie Švediją. Kaip jūs ir minėjote, bus įnašai į bankų gelbėjimo fondus. Bet aš taip suprantu, kad Jungtinė Karalystė ir Švedija turės savo atskirus fondus.
Dabar Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai pagal dabartinę registracijos formą, aš taip suprantu, turės mokėti pagal tai, kaip mes pasirašę sutartį, pritarę pertvarkymo fondui. Ar negali būti taip, kad Skandinavijos bankai gali pakeisti registracijos formą Baltijos šalyse?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų Bankų pertvarkymo direktyva taip ir buvo surašyta, kad bankams paprasčiausiai neapsimokėtų vien dėl to, kad Švedijoje yra atskiras fondas, o euro zonoje yra bendras fondas, kad vien dėl tos aplinkybės jiems neapsimokėtų keisti buvimo vietos. Nes bankų įmokų nustatymo principai yra tvirtinami Europos Sąjungos teisės aktais, dėl to bankai atsiduria vienodose konkurencinėse sąlygose.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš tiksliai supratau, iš pradžių pertvarkymo fondas bus nacionalinis, o po 8 metų susilieja į bendrą euro zonos pertvarkymo fondą. Ar tų fondų funkcionavimo principai labai skirsis, kai nacionalinis, ar, tarkime, bus išnaudotas nacionalinis fondas? Ar tada mes iš to bendro, kai po aštuonerių metų susijungsime, ar bus kokia nors dotacija, ar ne dotacija, taip sakant, į tą (…)? Ar tokių atvejų gali būti, ar ne? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už tikrai puikų klausimą. Tai taip pat numatyta susitarime. Iš tikrųjų, kada yra išnaudojamos lėšos to pertvarkymo fondo, įvykus tam tikram įvykiui, jos turi iš kažkur atsirasti, ir vienintelis ir pagrindinis šaltinis, iš kurio galiausiai jos ten turi atsirasti, yra pati finansų rinka, tai yra rinkos veikėjai. Dėl to ex post ar vėlesnės įmokos yra taip apskaičiuojamos, kad jos kompensuotų per tam tikrą laiką išleistą pertvarkymo fondo pinigų sumą. Tikrai viena šalis kitai neturės mokėti. Kai po aštuonerių metų pertvarkymo fondas bus bendras visai euro zonai – devyniolikai šalių, būtent tas fondas, esant reikalui, apmokės pertvarkymo operaciją, o po to susirinks iš banko atitinkamas įmokas.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Narkevičius, jūsų klausimas. Atsiprašau. (Balsai salėje) K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, pirmininke, bet dabar mano klausimas.
PIRMININKAS. Prašau. Peršokau jus.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, realiai šiandien Lietuvoje yra du maži lietuviški bankai. Visi kiti bankai yra skandinaviški: švediški, norvegiški, daniški, kurie faktiškai neįeina į euro zoną. Tai dabar mes mokėsime pinigus į fondą, kuris gelbės neaišku kokius bankus, bet ne pas mus veikiančius, ir kokia prasmė viso šio veiksmo? Mes turime savo indėlininkus ginantį, tai yra mokame į Indėlių draudimo fondą, o čia mes mokėsime į fondą, kuris, ko gero, gelbės vokiškus arba dar kokius nors kitus bankus, kurie pas mus nelabai ką daro.
R. ŠADŽIUS. Pirmiausia pataisysiu, ne mes mokėsime, o bankai mokės. Ir mokės visi bankai, ar jie, kaip sakote, švediški, ar kokie nors kiti. Tie bankai, kurie yra registruoti Lietuvoje, mokės įmokas, kurios paklius į bendrą euro zonos fondą. Su filialais gali būti ir kitaip, bet euro zonos bendrasis fondas sąveikauja sprendžiant tarpvalstybines problemas su tais atskirais kitų valstybių fondais, kurie yra. Beje, kitos valstybės nagrinėja gana rimtai galimybę įstoti į Bankų sąjungą. Pavyzdžių aš čia neteiksiu, bet yra valstybių, kurios susidomėjusios galimybėmis, kaip nebūnant euro zonoje prisijungti prie euro zonos Bankų sąjungos. Tokia galimybė yra numatyta susitarime. Kadangi susitarimą darant, ieškant kompromiso… Beje, tuo metu Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai buvo nuspręsta surasti kompromisą, kuris tiktų visiems, kuris nediskriminuotų euro zonos ir ne euro zonos šalių.
Ir būtent tai, antra vertus, leido sudaryti vienodas sąlygas bankams veikti ten ir čia. Be abejo, tai yra toks draudimas, jeigu visi bankai dabar moka indėlių draudimo įmokas, o su problemomis susiduria tiktai Ūkio banko indėlininkai, tai visi bankai suneša tuos pinigus, kurie išmokami Ūkio banko indėlininkams, po to mėginama bankroto būdu atgal sukaupti tas lėšas, kurios buvo išmokėtos. Tai yra normali draudiminė procedūra. Apskaičiuota, kad bankų yra daug, o su problemomis susidurs tiktai vienas kitas. Mes turime bankų lėšomis turėti sukurtą bankų finansinę pagalvę, kuri leistų be banko bankroto, tai irgi labai svarbu, leidžiant bankui toliau dirbti ir neskriaudžiant indėlininkų, ir neskriaudžiant mokesčių mokėtojų, bankų lėšomis išspręsti problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ponas P. Narkevičius. Jūsų klausimas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 2014 m. gegužės 21 d. Lietuva pasirašė susitarimą (pirmas klausimas dėl bankų), tapo Bankų sąjungos dalimi ir pasirašė susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo. Aš turiu kelis klausimus, jeigu galima, pranešėjau. Pirmas. Ar jau yra konkrečios taisyklės ir dėl to jau galima konkrečiai diskutuoti?
Antras klausimas. Ar jūs turite informacijos, ar visos Europos Sąjungos šalys įgyvendins nuo 2016 m. sausio 1 d.? Kiek aš žinau, pertvarkymo institucija bus siūlomas Lietuvos bankas.
R. ŠADŽIUS. Taip.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ar toje diskusijoje dabar jau dalyvauja kartu bankai, nes tam, kad įgyvendintume, reikės nemažai išteklių? Labai ačiū.
R. ŠADŽIUS. Taip, taisyklės jau yra. Visos 28 šalys privalo perkelti bankų pertvarkymo direktyvą ir jau privalėjo tą padaryti, tačiau nemažai šalių vėluoja, bet per rudeninį parlamentų sezoną tas vėluojančių valstybių skaičius sparčiai mažėja. Mes, Lietuva, deja, šiuo požiūriu esame tarp atsilikėlių. Neturiu aš dabar statistikos, ją galėtų pateikti specialistai (juo labiau kad ji kasdien kinta) ir dėl susitarimo, dėl tų įmokų pervedimo ratifikavimo, kuris įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1 d. Konkretūs skaičiavimo būdai, principai yra išdėstyti įstatymų projektuose, kurie yra ant jūsų stalo ir kuriems Vyriausybė siūlo pritarti. O kai kurios detalės, pavyzdžiui, rizikos vertinimas ir visa kita, yra nustatomos europiniais teisės aktais, kurie taip pat yra baigti. Lietuvos bankas bus pertvarkymo institucija, Lietuvos bankui aš turiu išreikšti didžiulę padėką už aktyvų darbą padedant kurti šiuos teisės aktų projektus. Tai tikrai labai sudėtingas darbas. Lietuvos bankas, tikiuosi, aktyviai dalyvaus ir svarstant Biudžeto ir finansų komitete šitą teisės aktų projektą. Jis pasirengęs, mano žiniomis, visiškai pasirengęs įgyvendinti tas taisykles, kurias mums reikia įteisinti įstatymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, pora klausimėlių dėl Indėlių draudimo fondo. Ar nedidės draudžiamųjų įmokų suma, na, draudimo suma, tarkim, 100 tūkst. eurų? Ar nebus didesne suma draudžiama? Ir antras klausimas. Manęs nuolat klausia dėl tų vertybinių popierių lakštų. Ar nenumatome jų perkelti ir apdrausti? Labai ačiū.
R. ŠADŽIUS. Kaip aš minėjau, paskaičiavus pagal naują schemą, siūloma įtvirtinti šiais įstatymais dvi įmokas, kurias mokėtų bankai. Viena – indėlių draudimo, o kita – bankų pertvarkymo fondui. Sudėjus šitas įmokas, kurios būtų kasmet skaičiuojamos ir nebūtų stabiliai nustatyta viena kažkokia konkreti suma… Palyginus su dabar mokama viena įmoka į dabar galiojantį, į dabar egzistuojantį Indėlių draudimo fondą, bendra suma šiek tiek sumažėtų, t. y. bankų finansinė našta šiek tiek sumažėtų. Nedaug, bet sumažėtų.
Dėl įvairių kitų įsipareigojimų draudimo. Investicijų draudimą mes irgi siūlome pakoreguoti pagal naują draudimo garantijų sistemos direktyvą. Dabar dalis investicijų yra apdraudžiama tik 90 % suma. Siūloma visas investicijas iki 22 tūkst. eurų drausti 100 % suma.
Dėl įvairių kitų finansinių priemonių, kurios yra platinamos. Iš tikrųjų reikia investuotojams ar tiems žmonėms, kurie mėgina rasti naudą savo laikinai laisviems pinigams, labai įdėmiai žiūrėti, į ką jie investuoja ir ar iš tikrųjų tos priemonės, į kurias yra investuojamos tos lėšos, yra apdraustos, o jeigu taip, tai kokiu būdu apdraustos?
Finansų institucijos turi suteikti visą ir patikimą informaciją. Jeigu informacija buvo nepatikima, galima ieškoti ir žalos atlyginimo iš atitinkamos finansinės institucijos.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam ministrui už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Jūsų atidžiai klausė daug Seimo narių, bet, matyt, daugiausia susidomėjimo sulaukėte iš damų kairėje, nes gerbiamosios Seimo narės labai aktyviai diskutuoja dėl šio klausimo.
Ačiū, gerbiamasis ministre.
Tęsiame. Siūlymas yra toks. Ponia Dangute! Ačiū. Kadangi buvo pateikti du blokai klausimų, siūlau atskirai pakalbėti ir balsuoti dėl motyvų dėl 2-1 klausimo, po to – visas kitas blogas.
Dėl 2-1 klausimo – projekto Nr. XIIP-3516 yra galimybė užsirašyti dėl motyvų. Jeigu nėra, gal bendru sutarimu? Nebalsuosime? Balsuojame. Ponas K. Glaveckas. Jūs dėl vedimo tvarkos? Dėl motyvų norite? Dėl motyvų, kuris eina… (Balsai salėje) Ponas Petrai, aš raginu jus būti drausmingą. Kadangi jūs dabar replikavote iš vietos, tai panaudojote savo teisę replikuoti. Prašom nusiraminti. Dabar, ponas Kęstuti, jūs neužsirašėte, tačiau suteiksime galimybę, kadangi daug įstatymų projektų, jums kalbėti dėl motyvų.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pertvarkymo fondas – tai tik vienas iš bankų restruktūrizavimo ir gelbėjimo Europos Sąjungoje instrumentų. Europos centrinis bankas turi visą monetarinę politiką ir visokių kitų instrumentų, kurių iš tikrųjų turėtų, mano supratimu, pakakti restruktūrizuoti, sutvarkyti bankinę sistemą. Bet kažkodėl to neužtenka ir bandoma visiems kitiems Europos Sąjungos nariams uždėti tą naštą.
Antras aspektas yra tas, kad iš tikrųjų pertvarkymo fondo mokesčiai, tas mokestis, bus ne kas kita kaip mūsų, bankų klientų, pinigai, taip pat ir mūsų, kurie arba sąskaitas naudojate, arba turite sąskaitas, arba apmokate. Todėl tai vienaip ar kitaip atsilieps procentams. Ypač, mano supratimu, problemiška gali būti ateityje kreditoriams arba žmonėms, kurie yra paėmę paskolas, ypač gyvenamojo būsto ar kitas, ne fiksuotas, bet kintamas paskolas, nes šitas dydis tiesiogiai veiks ir kintamų paskolų dydį.
Todėl pasakydamas tas problemas, kurios yra, aš vis dėlto manau, kad reikia balsuoti už tuos įstatymų projektus, nes mes paprasčiausiai neturime kito pasirinkimo, bet juose yra daug dalykų, kurių mes neišsiderėjome arba kurių mes negalėjome išsiderėti Europos Sąjungoje kooperuodamiesi su kitais kraštais, Baltijos valstybėmis ir kitais. Tuos klausimus iš tikrųjų reikėjo koreguoti vadovaujantis visų pirma Lietuvos žmonių interesais ir verslo interesais, o ne vien tik Briuselio ar Berlyno interesais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo neaiškus techninis užsirašymas dėl motyvų už ar prieš, tai dar suteiksime galimybę kitam užsirašiusiam. Ponas P. Gražulis, jūsų motyvai tik už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad mokslų daktaras, finansų mokslų daktaras, ekonomistas K. Glaveckas jau turėtų, bent mokydamas kitus, pats mokėti užsirašyti. Juk atidarytas puslapis, galima užsirašyti už ir prieš. Net neužsirašiusiam jūs suteikėte jam teisę kalbėti. Gali užsirašyti.
Antras dalykas. Šiandien mus visus moko, bet nemoka pats net užsirašyti, kaip kalbėti, nežino, ar už, ar prieš.
Aš manau, kad vis tiek po pateikimo reikia šitam paketui pritarti. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nagrinės, įsiklausys ir į bankų, ir į asociacijų, ir į visuomenės nuomonę, manau, kad šitą projektą išgrynins.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Priminsiu, balsuojame dėl įstatymo „Dėl Susitarimo dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIIP-3516. Pristatė finansų ministras.
Balsavimas baigtas. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, kadangi klausimas susijęs su ratifikavimu. Jūsų valia apsispręsti. Autoriai siūlo. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Bendru sutarimu galime? Ne. Tada prašom poną M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinoma, aš nepriklausau Biudžeto ir finansų komitetui, bet čia tikriausiai visiems aišku, kad tai yra biudžetinis klausimas.
PIRMININKAS. Supratau. Yra pasiūlymas, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ar tuo pačiu klausimu? Ne. Tada balsuojame. Kas už, tai būtų už Užsienio reikalų komitetą (alternatyvus balsavimas), kas prieš – už Biudžeto ir finansų komitetą. Už – taip, kaip yra projekte, prieš – pasiūlymas, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Vyksta balsavimas, apsisprendžiame dėl pagrindinio komiteto. Ačiū. Balsavimas baigtas.
Taigi pagrindiniu komitetu lieka kitas, vadinasi, Biudžeto ir finansų komitetas, nes prieš balsavo 68, už – 8. Taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Sutarėme bendru sutarimu. Svarstymo data – lapkričio 5 d. Taigi 2-1 klausimas išnagrinėtas.
Grįžtame prie darbotvarkės viso bloko 2-2 klausimų, kurie buvo pristatyti, į klausimus atsakyta. Įstatymų projektai. Motyvai dėl viso bloko. Nėra motyvų. Bendru sutarimu visam blokui galime pritarti? Galime. Pritariame visam blokui.
Dabar tik dėl pagrindinių. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Audito komitetas (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m įstatymų projektai). Dėl kitų. Dėl 2n klausimo, t. y. dėl projekto Nr. XIIP-3502, pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Audito bei Biudžeto ir finansų komitetai. Dėl 2o klausimo, t. y. dėl projekto Nr. XIIP-3503, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito, Biudžeto ir finansų komitetai. Taip pat ir dėl 2-2p klausimo, t. y. dėl projekto Nr. XIIP-3504. Taigi, ar tokiam paskirstymui dėl pagrindinių ir papildomų komitetų pritariame? Prieštaravimų nėra, pritarta. Ačiū. Visų svarstymo data numatyta lapkričio 5 d. Taigi ačiū. Visą šį bloką klausimų mes išnagrinėjome, dėkojame dar kartą finansų ministrui ponui R. Šadžiui.
16.08 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo Nr. XII-1330 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3478 (pateikimas)
Judame toliau. Dabar klausimas dėl projekto Nr. XIIP-3478. Kviečiame viceministrą A. Norkevičių pateikti Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3478. Pateikimas. Gerbiamasis viceministras A. Norkevičius. Prašom.
A. NORKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra atsisakyti imperatyvaus įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų… Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektus, kuriais būtų nustatytos biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą sąlygos ir tvarka. Biudžetinių įstaigų teisinę formą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio pakeitimas įsigaliojo nuo 2015 m. birželio 20 d. Jo 4 ir 13 straipsniuose nustatoma tvarka, kaip biudžetinės įstaigos gali būti pertvarkomos į kitos teisinės formos juridinius asmenis, tarp jų ir viešąsias įstaigas. Taigi biudžetinių įstaigų pertvarkymo tvarka jau yra nustatyta pakeitus minėtų Biudžetinių įstaigų įstatymą, todėl atskirų įstatymo nuostatų, reguliuojančių biudžetinių įstaigų pertvarkymą į viešąsias įstaigas, priimti nereikia.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl projekto pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Svarbu paminėti tai, kad norėdami įsitikinti, ar iš tikrųjų tokia specialiojo įstatymo išimtis reikalinga, kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją pateikti nuomonę, ar tikslinga Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos įstatyme nustatyti atvejį, kai suteikiama teisė biudžetinės įstaigos teisinės formos savivaldybių priešgaisrines tarnybas pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Gavome atsakymą, kad asociacija, apklaususi visas šalies savivaldybes, pateikė nuomonę, kad, daugumos savo nuomonę pateikusių savivaldybių nuomone, Priešgaisrinės apsaugos įstatyme nėra tikslinga nustatyti atvejus, kai suteikiama teisė biudžetinės įstaigos teisinės formos savivaldybių priešgaisrines tarnybas pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Atsižvelgdami į tai, savo įstatymo projekte mes nesiūlome nustatyti tokio atvejo. Prašyčiau projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Taigi pirmasis – ponas R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, ar nėra čia baimės, kad steigėjas savivaldybė, kai bus galima pertvarkyti priešgaisrinės apsaugos tarnybą, naudosis Biudžetinių įstaigų įstatymu ir daugelis priešgaisrinių tarnybų kaip komponentas paklius į komunalines įmones, truputį prarasime savo veiklos kryptį ir dėl priešgaisrinės saugos gyventojams tai gali atsiliepti neigiamai, nes daugelis savivaldybių taupydamos pinigus, manau, taip gudraudamos gali sujungti komunalinę įstaigą su priešgaisrine tarnyba. Ar nėra baimės? O Priešgaisrinės apsaugos įstatyme mes iškeltume tam tikrus reikalavimus, kad to neatsitiktų.
A. NORKEVIČIUS. Ne, tokios baimės nėra ir rizikos nėra, kadangi priešgaisrinės apsaugos tarnybos išliks kaip biudžetinės įstaigos, o šiuo teisės aktu, projektu kaip tik norime sutvarkyti tik tą atvejį, kad specialiajame teisės akte nereikia tokios teisės, nes tai yra nustatoma Biudžetinių įstaigų įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mane domina organizacinis klausimas. Čia, Seime, mes turėjome Priešgaisrinės apsaugos įstatymą. Po to mums buvo aiškinama, kad būtinai reikia padaryti pataisas dėl viešųjų įstaigų, taip pat, kaip ir jūs iš tos tribūnos, aiškino, kad būtinai reikia, ir t. t. Nubalsavome, priėmėme. Dabar praėjo pora dienų, na, aš perkeltine prasme sakau pora dienų, pasirodo, kad tai buvo žiauri klaida, kad to nereikia daryti, ir t. t. Mano klausimas yra toks. Prašom pasakyti, kokių veiksmų jūs ėmėtės, kad tokių nesusipratimų daugiau nebūtų. Čia mes dabar kalbame apie įstatymų projektų teikimo kokybę. Ką jūs padarėte ir kas čia kaltas, kad mus suklaidino?
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Negaliu pasakyti, kaip anksčiau buvo įstatymo projektas rengtas ir pateiktas Seimui, bet mes, teikdami įstatymų projektus Seimui, labai stengiamės, kad tokių nesklandumų nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Atsakėte, ačiū. Ponas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, turbūt būtų galima sutikti su jūsų išdėstytomis pozicijomis, bet vykdant parlamentinę kontrolę aš turėčiau pasakyti, kad jūs arba, tiksliau, Vyriausybė iki gegužės 1 d. turėjo atlikti tam tikrus darbus, bet neatliko ir šiandien, rugsėjo 22 d., t. y. vėluodami jau keturis su puse mėnesio, prašo nebedaryti tų dalykų. Vis dėlto jūs pripažįstate, kad iki gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojančias įstatymo nuostatas jūs nieko nedarėte?
A. NORKEVIČIUS. Priešingai, darėme labai daug ir stengėmės suprasti, kokia buvo įstatymų leidėjo valia pasakyti, kad priešgaisrinės apsaugos tarnybas kaip biudžetines įstaigas reikia pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Dirbome su Savivaldybių asociacija, tačiau niekas mums aiškiai ir tiksliai negalėjo pasakyti, kokia buvo esmė, koks tikslas ir kokia nauda iš to. Priešingai, dirbę su Savivaldybių asociacija gavome atsakymą, kad tokių pakeitimų nereikia, juolab kad jie dar ir padidintų finansinę ir administracinę naštą keičiant statusą iš biudžetinės įstaigos į viešąją.
O iš tikrųjų toks terminas buvo nustatytas, taip, Vyriausybei buvo pavesta nustatyti tvarką ir sąlygas, kaip tokios įstaigos turėtų būti keičiamos į viešąsias, tačiau vasarą įsigaliojęs Biudžetinių įstaigų įstatymas šitą klausimą išsprendė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto noriu patikslinti. Jūs dabar išbraukėte perteklinę nuostatą, nes pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą numatoma pagal kitus įstatymus ir savivaldybėms lieka ta teisė pertvarkyti. Taip aš suprantu? O jeigu savivaldybė pasirinks pakeisti priešgaisrinės tarnybos teisinį statusą ir pasirinks viešąją įstaigą, kaip jūs įsivaizduojate, kas gali būti dalininkai, nes pati priešgaisrinė šimtu procentų savo dalininku būti, man atrodo, neturi nei finansinių, nei visokių kitokių išteklių? Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Dalininkai ir būtų valstybė arba savivaldybių taryba.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą ir atsakymus. Dėkojame viceministrui.
Dabar lieka mums išklausyti motyvus. Yra motyvas prieš – ponas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš suprantu, kad šita įstatymo pataisa buvo ne šiaip sau įrašyta, nes yra savivaldybių, kurios yra viešosios įstaigos. Šiandien jos yra, jos yra įregistruotos, jų dalininkas yra savivaldybė ir dalininkas yra visuomeninė organizacija. Tačiau iškyla kai kurių klausimų, kad ne visos savivaldybės, įregistruodamos viešąsias įstaigas, iš tikrųjų pasiskirsto tiksliai proporcijas. Tam ir buvo įrašytas tas straipsnis, kad vis dėlto Vyriausybė nustatytų, kokią tą proporciją turėtų sudaryti savivaldybė. Sakysim, taip įvyko, Kauno rajone 50 % turėjo savivaldybė ir 50 % visuomeninė organizacija, ir kai reikia priimti sprendimą, iš esmės sprendimo negali priimti, nes du dalininkai po 50 % ir viskas, ir baigėsi. Aišku, kol nesutiko kita pusė savanoriškai persiorganizuoti iš tikrųjų su mažesne dalimi. Tam ir buvo tas punktas įrašytas, kad Vyriausybė vis dėlto turėtų numatyti, kokiom sąlygom turėtų kokias dalininkų proporcijas susidėlioti. Šiandien jūs išbraukdami, nieko nedarydami, paliekate tą atvirą dalyką, kuris galėtų reikšti kiekvienas atskirai. Aš manau, kad tų problemų tikrai yra, tam ir buvo numatyta, kad Vyriausybė parengtų tvarką ir apsispręstų, ko jie nori. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų už nėra.
Taigi skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Balsuojame po pateikimo dėl Priešgaisrinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3478.
Balsavimas įvyko. Balsavo 74: už – 39, prieš – 2, susilaikė 33. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Pagrindinis ir papildomas komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis, o papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 d. Pastabų, pasiūlymų nėra. Taigi klausimas Nr. XIIP-3478 išnagrinėtas.
16.19 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3474 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Klausimą pristatys ponas viceministras G. Klimavičius. Bus Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau, pone Gintarai.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3474. Šituo įstatymo projektu siūloma atsisakyti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nustato vidinio audito vykdymo tvarką. Būtinumas kilo dėl to, kad, vadovaudamasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, ministerija nusprendė centralizuoti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vidaus auditą. Ministerijoje, įsteigus Centralizuoto vidaus audito tarnybą, Valstybinė darbo inspekcija nevykdytų vidaus audito.
Numatoma sutaupyti apie 155 tūkst. eurų. Viena iš tokių priežasčių, kad iki dabar ministerija negalėjo vykdyti vidaus audito ten, kur turėjo funkcijas. Kalbama apie VDI, Lietuvos darbo biržą, „Sodrą“, NDNT. Prašyčiau pritarti pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis – ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš principo Darbo inspekcija, kaip jau minėta, „Sodra“ ir kitos tarnybos nėra šiaip koks ministerijos vidinis departamentas, yra gana savarankiška įstaiga. Ir taip turėtų būti. Jos logika yra tokia. Ji gali iš principo audituoti pačią ministeriją dėl darbo santykių. Na, taip. Pagal darbo teisę visai gali tą daryti, o vidinį auditą jūs perimate į savo rankas. Ar nemanote, kad čia vis dėlto ne visai dera su Darbo inspekcijos funkcijomis?
G. KLIMAVIČIUS. Čia turėčiau pasakyti savo nuomonę? Iš tikrųjų jau sakiau, kad, viena, kalbama apie kokybę ir Vyriausybės nuostatą apie (…) funkcijų centralizavimą asignavimų vykdytojų lygiu. Tai tiek. Mes manytume, kad ir sutaupome, ir kokybė yra visai kita, nes vykdant vidaus auditą būtų daugiau sisteminis požiūris, o ne vien tiktai kontrolė, ką daro vietinis auditas. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Grybauskas. Prašau.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kadangi jūs siūlote panaikinti tris pareigybes ir palikti pusę pareigybės, tai kyla loginis klausimas, ar tai reiškia, kad Darbo inspekcijos auditas tikrai neturėjo darbo krūvio? Kaip spręsite dėl darbuotojų?
G. KLIMAVIČIUS. Yra projektas, pradiniai skaičiavimai pagal metodikas, kiek iš tikrųjų, tai ministerijos Vidaus audito skyriuje būtų 18 etatų. Dar nėra konkrečių, kiek… Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai VDI turi su vadovu tris etatus, tai tie etatai bus panaudoti pereinant į centrinę tarnybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, pateikėte įstatymo projektą. Ačiū. Dabar telieka mums išklausyti… Dėkojame viceministrui G. Klimavičiui.
Dabar dėl motyvų. Už – ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Į auditą apskritai galimi įvairūs požiūriai: sistema gali būti centralizuota, sistema gali būti decentralizuota. Šiuo atveju decentralizuotos sistemos audito funkcijos valdymas, kaip rodo tyrimas, nepasiteisino. Tai, atsižvelgiant į Vyriausybės priimtus sprendimus, kad kryptis yra centralizacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos štai šis siūlymas kaip tik ir išsprendžia tą problemą. Tai, aišku, padidins tikimybę, kad audito kokybė bus gerokai aukštesnė, tai padidins galimybę, kad audito kokybė bus mažiau priklausoma nuo tų subjektų, kurie patys dirba, veikia ir priima sprendimus, todėl aš siūlau pritarti pateikimo stadijoje teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar motyvas prieš – ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš taip nesupaprastinčiau šio siūlymo, kuris atrodo iš pirmo žvilgsnio toks paprastas ir nekeliantis jokių papildomų kontroversijų. Kaip ir klausiau pranešėjo, Darbo inspekcija nėra šiaip įstaiga arba koks nors departamentas, koks paprastas padalinys, kuris turėtų vidaus auditui… iš esmės tokiu atveju jinai tampa beveik vidaus auditui pavaldi įstaiga, ministerija. Pagal savo funkcijas tai yra kontroliuojantis padalinys, kuris darbo teisės ir kitais klausimais gali turėti kitokią nuomonę ir ne tik kitokią nuomonę, bet ir fiksuoti pažeidimus toje ministerijoje. Jeigu mes paliekame, o dažniausiai tam tikras auditas gali būti panaudotas ir kaip spaudimo įrankis, kaip papildoma kontrolė, tai tikrai nepadaro Darbo inspekcijos labiau nepriklausomos, ko mes norėtume siekti. Tikrai nemačiau jokių duomenų dėl prastos auditavimo kokybės ir t. t. Ministerija turi savo audito sistemą, kuri reikalui esant gali daryti auditą Darbo inspekcijoje, kaip išorinė. Auditas yra ne tiktai tikrinimo, kas kam nusižengė, bet ir patariamoji institucija, kaip elgtis įstaigos vadovui. Dabar jis turės visą laiką prašyti ministro malonės, atseit jūs padėkite man susigaudyti, kaip čia kas vyksta dėl eilinių klausimų, nes auditas nebūtinai viską atlieka, sprendžiami ir mažesni klausimai. Efektyvumo prasme aš nematau čia jokio sutaupymo, nes auditas tai yra ir tam tikras… nuo jo priklauso ir išlaidos, ir darbo efektyvumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu balsavimą, nes yra motyvai už, prieš. Priminsiu, kad mes dabar balsuojame dėl Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3474, darbotvarkės 2-4 klausimas.
Balsavo 59: už – 42, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – spalio 20 d. Ačiū. Darbotvarkės 2-4 klausimas išnagrinėtas.
16.27 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3468, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1447 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3469 (pateikimas)
Dabar prašome poną viceministrą L. Bartkevičių pristatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo ir kitus lydimuosius projektus, kurių registracijos Nr. XIIP-3468 ir Nr. XIIP-3469. Šiuos du. Prašau, pone Laisvūnai.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis parengtas siekiant tinkamai įgyvendinti nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo nuostatas dėl pataisos pareigūnų draudimo visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis.
Antrasis – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektas teikiamas kaip įgyvendinamasis teisės aktas, jis parengtas siekiant taip pat tinkamai įgyvendinti nuo sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo nuostatas.
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme nustatyta, kad pataisos pareigūnai nuo 2016 m. sausio 1 d. privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų socialiniu draudimu.
Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatyme nėra numatyta pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl išmokų skyrimo ir mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos pareigūnai iki 2015 m. pabaigos, tai yra iki gruodžio 31 d., nėra draudžiami ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų socialiniu draudimu, ir įvertinus tai, kad pagal socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus valstybinio socialinio draudimo pašalpų dydis tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio, siūloma nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol pataisos pareigūnai įgis teisę į viso dydžio socialinio draudimo pašalpą, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri lygi skirtumui tarp mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo pašalpos.
Pataisos pareigūnams ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos ir nelaimingų atsitikimų darbe pašalpos būtų mokamos bendra šias draudimo rūšis reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neturint draudžiamųjų pajamų mokamos ne mažesnės nei nustatytas minimalus dydis pašalpos.
Taigi šitie siūlomi pakeitimai pereinamuoju laikotarpiu užtikrins mokėtų išmokų pagal Pataisos pareigūnų statutą reglamentuojančius teisės aktus ir naujai pataisos pareigūnams skiriamų socialinio draudimo išmokų atitiktį. Prašome pritarti pateiktiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti jūsų norinčių nėra. Ačiū gerbiamajam viceministrui. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Taip ir darome. Pritariame. (Balsai salėje) Ačiū. Bendru sutarimu jau pritarėte. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, taigi lapkričio 5 d.
Dėl kito klausimo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Irgi lapkričio 5 d. Ačiū. 2-5a, 2-5b klausimai išnagrinėti.
16.32 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3506, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a, 2-6b klausimai. Ponas M. Zasčiurinskas jau yra pasiruošęs. Pristatys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektą. Projektų registracijos Nr. XIIP-3506 ir Nr. XIIP-3507. Ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti abiem įstatymų projektams, kadangi jie yra techninio pobūdžio. Rengdama prieš tai buvusį įstatymą, Vidaus reikalų ministerija praleido vieną žodį, t. y. sutapo, darbas ir tarnyba atrodė jiems, kad tai yra tas pats, o neįrašius žodžio „tarnyba“ sutrikdomas tiek ligos ir motinystės, tiek nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Ponas R. J. Dagys. Nėra. A. Monkauskaitė. Prašau, ponia.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar visais atvejais siūlote mokėti tas išmokas? Būna atvejų, kai iš tarnybos išeina žmogus ir ne savo noru, pavyzdžiui, už darbo drausmės pažeidimus, už girtavimą. O kitas dalykas, ar yra apskaičiuota, kiek tai kainuotų biudžetui?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Šiuo atveju nesprendžiami klausimai, kam mokėti, kam nemokėti ir kokiais atvejais. Čia yra grynai dviejų žodžių klausimas. Vidaus reikalų ministerija, kai teikė šį įstatymo projektą, prieš tai buvusį, sutapatino darbo vietą ir tarnybą. Šiuo atveju mes tik papildome sąvoka „tarnyba“ tam, kad nebūtų tos pačios sistemos trikdžių su tomis pačiomis išlygomis perkeliant pagal naująjį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Pristatėte. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Gerai, skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto ir dėl Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekto. Jų registracijos Nr. XIIP-3506 ir Nr. XIIP-3507. Pateikimas.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas vienu ir kitu klausimu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 5 d.
16.35 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2846, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2847 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, tai būtų jau prie pabaigos. Priminsiu, kad mes jau neatsiliekame pagal laiką. Klausimai 2-7a ir 2-7b. Ponia D. Mikutienė pristatys Kraujo donorystės įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, ponia Dangute Mikutiene.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, parengti šių dviejų įstatymų pakeitimus paskatino situacija, kad Lietuvoje nėra universalios valstybinės virusinių B ir C hepatitų registravimo, stebėsenos, kontrolės ir prevencijos sistemos. Sergamumas virusiniais B ir C hepatitais yra paplitęs ir yra labai aktuali problema, turinti iš tiesų reikšmingas socialines ekonomines pasekmes visuomenei. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais atvejų, tačiau oficialioji statistika tikrai neatspindi realios padėties, nes faktinis užsikrėtusių žmonių skaičius yra daug didesnis.
Aktuali problema yra ta, kad šias infekcijas iš karto po užsikrėtimo labai sudėtinga išaiškinti, užkrėstieji serga patys to nežinodami, nejaučia jokių ligos simptomų, todėl kyla infekcijos platinimo rizika. Kadangi nėra jokios galimybės atlikti sergančiųjų virusiniais B ir C hepatitais registravimą, atvykusiems asmenims į kraujo donorystės įstaigą ar jo sudėtinių dalių donacijos procedūrai rizikos faktorius dar labiau padidėja, nes kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystė yra viena iš galimybių užsikrėsti šia liga. Teisės aktai numato pareigą prieš imant kraują patikrinti donoro sveikatą. Tačiau, neturint valstybinio virusinių B ir C hepatitų registro, nėra realios galimybės patikrinti, ar šis asmuo neserga šiomis ligomis, ir taip pat užtikrinti kraujo ir jo komponentų saugumą. Esu įsitikinusi, kad hepatito registro įsteigimas ir pareiga kraujo donorystės įgyvendinimo subjektams pagal jį atlikti kraujo donorų duomenų patikrą prieš kraujo ir jo sudėtinių dalių donaciją tikrai užtikrintų griežtesnį kraujo donorų atrankos reguliavimą.
Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnis yra papildomas nuostata dėl galimybės kraujo donorams atlikti nemokamus kraujo tyrimus. Esu įsitikinusi, kad tai paskatins plėtoti kraujo donorystės savarankiškumo principą, neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą. Išties, jeigu žmogus atėjo duoti kraujo, jeigu jam yra nustatoma arba įtariama ŽIV arba AIDS, tai yra privalomai pranešama ir tas žmogus yra hospitalizuojamas ir gydomas, tačiau jeigu yra įtarimų dėl hepatito, tada nėra tokios prievolės. Tada žmogus pats arba gydosi, arba ne.
Dar vieną svarbų argumentą norėčiau pasakyti, kas man iš tiesų sukėlė didelį nerimą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hepatitas C yra paplitęs po visą pasaulį, tačiau didžiausios rizikos regionai yra Vidurio ir Rytų Azija bei Afrika. Susirūpinimą iš tiesų kelia tai, kad Sirijos vaikų iki vienerių metų hepatito B imunizacija procentais yra labai žema, 2012 m. tik 43 % vaikų iki metų buvo imunizuoti. Nuo hepatito kasmet miršta apie 1 mln. 400 tūkst. žmonių, nors daugelio šitų ligų iš tiesų būtų galima išvengti. Šie virusiniai hepatitai nužudo tiek pat žmonių, kiek ŽIV arba tuberkuliozė per metus. Vis dėlto mirčių nuo ŽIV ir tuberkuliozės per paskutiniuosius 20 metų sumažėjo, o mirčių dėl hepatito skaičius padidėjo 50 %. Tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Be to, šių metų rugsėjo mėnesį PSO priėmė Glazgo hepatito deklaraciją, kur paragino visas šalis nares imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų monitoringas, situacijos įvertinimas, kad būtų koncentruojamasi į informacijos surinkimą ir apskaitą.
Taigi, šios įstatymo pataisos tikrai prisidės prie efektyvesnių žingsnių, kad galėtume įgyvendinti Glazgo hepatito deklaraciją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Ponas A. Dumbrava – pirmasis. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, tikrai sveikinu dėl to rūpinimosi. Mes čia gal ne vienas esame kraujo donorai ir mums tai yra labai svarbu. Tačiau aš norėjau paklausti, ar jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad tai visai nekainuos, ar papildomai biudžeto lėšų nepareikalaus? Ar tai iš tikrųjų taip? Vienas klausimas.
Ir kitas klausimas dėl kraujo tyrimų. Bendrasis kraujo tyrimas – donorams galimybės nemokamai išsitirti. Tai man atrodo, kad dabar mes, kiekvienas žmogus, galime, ar donoras, ar ne donoras, vieną kartą per metus išsitirti tą kraują, pasidaryti kraujo tyrimą nemokamai. Ar aš ką nors ne taip supratau? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš nemanau, kad čia bus didelės papildomos lėšos dėl hepatito registro įsteigimo. O dėl paties asmens, kad jis galėtų išsitirti kraują nemokamai, tai mes kalbame apie tai, kad paskatintume neatlygintiną donorystę. Daugiau žmonių ateis duoti kraujo tikėdamiesi, kad jie turės galimybę išsitirti šį kraują. Nes dabar žinote, kad mes labai sparčiai žengiame ir stengiamės pasiekti Romos deklaracijos iškeltus tikslus dėl neatlygintinos donorystės. Tačiau vis tiek yra įvairių tokių, švelniai tariant, pasiūlymų, paskatinimų donorams. Tai geriau tegul tas paskatinimas būna sveikatos priežiūros paslauga dėl pilno kraujo tyrimo atlikimo ir tinkamo jo ištyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, gal galėtumėte tiesiog populiariai paaiškinti, kas yra ta efektyvi patikra arba griežtesnė pageidaujančių duoti kraujo donorų atrankos procedūra? Aš tiesiog negaliu patikėti, nejau šiuo metu ir neatlygintini donorai, ir tie, kurie už atlygį duoda kraujo, nėra griežtai tikrinami?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Be abejonės, jie yra tikrinami, bet kai žmogus ateina duoti kraujo, jei jis jau yra donoras, yra tikimybė, kad jis galėjo tarp tų donacijų lygiai taip pat irgi užsikrėsti. Jam yra ištiriamas, kiekvieną kartą tikrai yra tiriamas kraujas. Bet yra tam tikras langas, laikotarpis, per kurį negalima nustatyti. Pagaliau, aš dabar negaliu pasakyti, kiek kaupinyje donorų kraujo yra tiriama, ar 8, ar 12, ar 16. Bijau pasakyti, dabar paskutiniu metu yra pasikeitę, nes vieno asmeniškai ištirti kraują gana brangu valstybei. Tai einama tokiu atrankos būdu. Tačiau turiu pasakyti, tie žmonės, kurie ateina nauji, čia apie tai ir kalbama, kad būtų ištirta, pilnas kraujo tyrimas jam padarytas. Kad būtų galima visiškai jį apsaugoti, o tada juk reikia į donorų registrą. Kas žino, gal žmogui buvo nustatytas hepatitas arba įtarta, bet jis nesigydė. Jis nuvažiavo į kitą miestą ir nuėjo kaip donoras, tikėdamasis, kad jis už tai galbūt gaus kokią nors kompensaciją. Todėl registras yra būtinas. Prieš žmogui ateinant, iškart jis yra tikrinamas, yra jis hepatito registre ar nėra, bet jo kraujas vis tiek yra tiriamas bet kokiu atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Monkauskaitė. Jūsų klausimas.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū. Aš prisidedu prie kolegų, abejojančių, ar reikia būtinai keisti įstatymą dėl to, kad įtvirtintume bendruosius kraujo tyrimus, nes bendrieji kraujo tyrimai yra atliekami ir dėl tų virusų yra atliekami. Jūs siūlote atlikti bendruosius kraujo tyrimus, jūs tikriausiai turėjote omenyje kokius nors gilesnius tyrimus, gal ten kokį kalį, kreatininą, UREA, kepenų fermentus ar panašiai? Tai vienas dalykas.
Bet kitas dalykas, Lietuvoje šiandien nėra veikiančios registrų sistemos. Yra mėginimai kurti. Kai kurie mėginimai yra, kai kurie registrai veikia, sakykime, profesinių ligų registras. Bet ar jums neatrodo, kad reikėtų siūlyti ne po vieną ligos registrą kurti, bet visą registrų sistemą ir kad ją administruotų viena įstaiga? Tiesiog kad būtų tvarka valstybėje.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš tikrai atsakysiu į tuos klausimus. Šiame Kraujo donorystės įstatymo 1 straipsnio – 4 straipsnio pakeitime būtent tai ir yra įrašyta, kad privalomą sąrašą, reikiamus rodiklius ir donorų apklausos anketas – viską nustato sveikatos apsaugos ministras. Tiesiog tai yra bendroji formuluotė, kad bendruosius kraujo tyrimus. O ministras nustato turinį to, ką reikia ištirti.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės įstatymo pataisoje ir yra kalbama apie tai, apie šį registrą. Kraujo donorų registras yra įsteigtas. Šalia šio kraujo donorų registro kaip papildoma posistemė eitų hepatito registras. Todėl viskas čia yra gerai. Todėl nereikia papildomų lėšų, nes Kraujo donorų registras jau yra įsteigtas, jis veikia, jį pagal visus europinius dokumentus privalu turėti. O čia būtų tik papildoma posistemė prie šito.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Stancikienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ir, žinoma, administravimas. Yra Higienos institutas, jie žino, dirba ir turi tam visas galimybes.
PIRMININKAS. Prašom, ponia Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, manau, kad reikia visokių registrų. Jūsų iniciatyva yra ypač gera, nes tos ligos, kaip aš vadinu, yra tarp tų paslėptų ligų, kurios tam tikrą laikotarpį neišlenda, o kai jau išlenda, tai gali būti pridaryta bėdų.
Mano klausimas kitas. Ar nepasakytumėte, kaip Lietuvoje apskritai ruošiamasi spręsti tą dalyką? Daktarai šneka, kad tyrimų, atliktų vienoje medicinos įstaigoje, kita medicinos įstaiga nesugeba elektroniniu būdu patikrinti, prieiti ir jokiame registre tų duomenų apie ligas, tyrimus ir t. t. rasti, išskyrus medicininį popierinį išrašą, kurį pacientas turi atnešti. Santariškių medikai jau prieš dvejus metus tą problemą kėlė, sakė, kad bėda yra labai rimta, ir jie niekaip nesupranta, kodėl tas reikalas nesutvarkomas, kodėl jie, įėję į kompiuterį, kliento ligos eigos negali matyti bendroje sistemoje?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Jeigu galima, aš atsakysiu nuo antros dalies. Su e. sveikata tos problemos ir išsispręs. Kiek žinau, ji sėkmingai turėtų būti baigta paleisti, šiais metais turbūt tikrai bus, kaip supratau iš ministrės komentarų.
O dėl paties hepatito reikėtų įvertinti ir tai, kad ir pabėgėlių krizės kontekste tai yra tikrai didelis iššūkis visoms valstybėms. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvoje turėjo savo regionų konferenciją. Manau, mes tikrai privalome vadovautis tomis deklaracijomis, kas buvo paskelbta. Visos šalys daro žingsnius, kad kiek įmanoma turėtume informacijos, ją surinktume ir teisingai ja naudotumės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė. Jūsų klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, man atrodo, lėšos administravimui turėtų padidėti. Kiek procentų, jūs manote, gali padidėti ar nepadidės? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Negalėčiau pasakyti, nes nelabai supratau klausimą. Ką administruoti, patį registrą? Nemanau, kad administravimo lėšos čia galėtų padidėti, nes tai yra elektroninė sistema.
PIRMININKAS. Ponas V. Mikalauskas. Jūsų klausimas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, šiandien tikrai nėra problemų išsitirti kraują ir įvairias ligas. Aš norėčiau paklausti, ar tikrai šitas klausimas nėra perteklinis ir kiek jis kainuos biudžetui, ligonių kasoms?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Jis nieko nekainuos nei biudžetui, nei ligonių kasoms. Sveikatos sistemoje buvo didžiulė spraga ir, atrodo, prieš šešerius metus mes pamatėme, kad įstatyme yra įrašyta, kad privalo būti Kraujo donorų registras. Tada Seime priėmėme, dar kartą patobulinome įstatymą, tiesioginė prievolė, Kraujo donorų registrą privalu turėti pagal europinius dokumentus. Hepatito registras yra šito registro posistemė, ir tai visiškai nieko nekainuos. Neturėdami tų duomenų mes be galo švaistome valstybės lėšas, nes jeigu žmogus jau yra Hepatito registre, iš jo kaip donoro neimamas kraujas, jis neužkrečia kitų kraujo mėginių ir t. t.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Šiaulienė. Jūsų klausimas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs seniai vadovaujate Sveikatos reikalų komitetui. Tie centrai, kurie imdavo kraują, yra lokalizuoti ir gyventojai yra lokalizuoti. Galbūt iš Klaipėdos nevažiuoja duoti kraujo į Vilnių. Tai negi jie neturi savo informacinės sistemos, kartą paėmę donoro kraujo neveda elementarios registracijos? Ar būtinai turi būti registras, gal užtenka informacinės sistemos? Kita vertus, pats registro egzistavimas neapsaugo nuo hepatito viruso. Juk gali nutikti, kad apsikrės maža kur, vis tiek turės daryti tyrimą. Galų gale Sveikatos direktyva nurodo, kad visas surinktas kraujas turi būti tiriamas, ar tikrai nėra užkrėstas hepatitu B arba C.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, visas surinktas kraujas privalo būti tiriamas. Elementarios informavimo sistemos nepakanka dėl šių priežasčių. Kaip žinote, jūs Seime nepritarėte mūsų teiktai įstatymo pataisai, kad būtų bendra kraujo centrų sistema Lietuvoje. Dabar klinikos pagal direktyvą gali turėti tiktai kraujo bankus, bet Seimo valia buvo kita. Seimas nubalsavo, kad būtų kraujo centrai, ir šitie kraujo centrai malasi po visą Lietuvą ir ima kraują. Bendros sistemos, bendro donorų registro nėra. O jeigu Seimas būtų buvęs išmintingas ir būtų priėmęs sprendimą, kad yra vienintelis Nacionalinis kraujo centras su savo pavaldumo filialais prie vienų, prie kitų klinikų, tai būtų visiškai kitaip. Tai nebuvo sudėtinga padaryti, nes visos šitos įstaigos yra Sveikatos ministerijos pavaldumo. O bendros sistemos nėra, nes kiekviena įstaiga savo duomenų bazę galbūt ir turi, bet, kaip minėjau, nėra prievolės žmogų priversti gydytis. Tik dėl ŽIV ir AIDS šitai yra. Paskaitykite europinius dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors laikas baigėsi, tačiau paskutinioji nori paklausti (minutę dar!) ponia R. Šalaševičiūtė. Galvoju, kad suteiksime žodį, tuo labiau kad Rimantė yra ministrė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš taip pat noriu pakalbėti apie hepatito registrą, nes Lietuvoje donorai dėl hepatito B ir C yra tiriami efektyviausiais metodais ir net 1/3 Europos Sąjungos šalių neturi šito metodo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, virusinio hepatito B ir C žymenų tarp pageidaujančių tapti donorais ir nuolatinių donorų iš esmės sumažėjo, nes yra labai aiškiai nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvarka, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo pranešti ministerijai ir kraujo donorystės įstaigai apie pavojingas, nepageidaujamas recipientų reakcijas, kurių priežastis gali būti susijusi su kraujo ir jų komponentų kokybe arba sauga.
Noriu informuoti, kad nė vieno tokio pranešimo nuo 2006 m. ministerija ir kitos įstaigos, kurioms būtina pranešti, negavo.
PIRMININKAS. Ponia Rimante, aš labai atsiprašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Vienas sakinys.
PIRMININKAS. Jūs galėjote užduoti klausimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Klausimas dabar ir yra. Kadangi yra siejama su e. sveikatos sistema, aš noriu paklausti gerbiamosios Dangutės… atsiprašau, pirmininkės dėl registro. Ar nėra informacijos ir nežinoma, kad teigiama, kad e. sveikatos sistema padės, bet be atskiro registro ji nefunkcionuos? Mano žiniomis, e. sveikatos sistemoje bus specializuoti registrai, kur savaime be pinigų bus…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi. Klausimą uždavėte. Ponia Dangute, prašau atsakyti. Pasisakymams yra…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Šiame Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatyme nieko apie tai ir nėra kalbama iki šiol. Nežinau, kaip ten bus su ta e. sveikata ir kaip jūs čia tuos visus e. registrus valdysite, bet įstatymas kaip tik ir suteikia jums šitą galimybę. Yra nuostatos, ir registras teigia – Sveikatos apsaugos ministerija, valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija taip, kaip yra Kraujo donorų registras. Taigi aš čia visiškai nematau jokios problemos.
Dar norėčiau pasakyti, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką pažymėjo Europos teisės departamentas dėl Europos Sąjungos direktyvų ir dėl to, kad pagal direktyvas kiekviena šalis narė gali ir turi galimybę taikyti griežtesnes normas ir griežtesnę apskaitą. Aš manau, ypač pabėgėlių kontekste tai tikrai valstybei labai aktualu.
PIRMININKAS. Ačiū poniai D. Mikutienei, kuri atsakė į klausimus.
Kadangi mes turime tiktai norinčių pasakyti motyvus už, gal atsisakome tų kalbų, laiką išnaudojame, ir bendru sutarimu pritariame? Gali būti? (Balsai salėje) Gerai, atsisakome motyvų.
Skelbiu balsavimą. Vyksta balsavimas dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-2846, Nr. XIIP-2847 – dėl Kraujo donorystės įstatymo ir Užkrečiamųjų ligų įstatymo straipsnių pakeitimo projektų. Pateikimas.
66 balsavo: 46 – už, prieš – 1, susilaikė 19. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – spalio 20 d. Ačiū.
Mes pagrindinę darbotvarkę lyg ir išnagrinėjome. Dabar, jeigu yra keletas minučių, rezerviniai klausimai.
16.55 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gražinos Marijos Palukaitienės peticijos“ priėmimas
Dėl peticijų – ponas P. Čimbaras. Prašau pristatyti Seimo protokolinį nutarimą „Dėl Gražinos Marijos Palukaitienės peticijos“.
P. ČIMBARAS (DPF). Pirma dėl G. M. Palukaitienės?
PIRMININKAS. Taip, dėl G. M. Palukaitienės.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vadovaudamasis Peticijų įstatymu ir Peticijų komisijos nuostatais, pristatau komisijos išvadą dėl G. M. Palukaitienės peticijos, kurią komisija išnagrinėjo iš esmės šių metų rugsėjo 16 d. ir priėmė sprendimą atmesti jos pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą taip, kad, mirus vienam iš sutuoktinių, turtą pagal įstatymą paveldėtų palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Komisija priėmė šį sprendimą, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuostatą. Manytina, kad Civilinio kodekso, pagal kurį pergyvenęs sutuoktinis nepaveldi viso savo sutuoktinio turto… sistemiškai dera su Civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis sutuoktinio turto teisinį režimą, ir neturėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis pergyvenusio sutuoktinio turtines teises ir interesus.
Be to, Civiliniame kodekse yra įtvirtinta kiekvieno fizinio asmens teisė testamentu palikti visą turtą arba jo dalį vienam arba keliems asmenims, arba vien tik savo sutuoktiniui. Prašau pritarti šiai komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. (Balsai salėje) Kitas… Negalime. Gerai.
Tada kalbėsime dėl motyvų. Ačiū, kolega, kol kas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš visiškai neseniai, prieš dvejus metus, palaidojau savo šešurą. Galiu pasakyti, kad susidūriau su tokia situacija, kai mano uošvienė, mano anyta, kuri buvo teisėta bendrai užgyvento turto paveldėtoja ir netgi testamentu jie vienas kitam buvo notariškai turtą palikę, nežinodami, kuris pirmas numirs, susidūrė su didžiuliais sunkumais ir biurokratiniais keblumais, norėdama įforminti tą buvusio savo sutuoktinio turtą. Nesvarbu, kad buvo testamentas, pas notarą reikėjo važiuoti keturis kartus, kiekvieną kartą mokėti po 500–600 Lt. Reikėjo važiuoti tiek mano vyrui, tiek jo seseriai atsisakyti savo turto dalies, nors akivaizdu, kad pagal testamentą jie vienas kitam palieka turtą, ir t. t.
Todėl manau, kad tos moters iškelta problema yra tikrai labai artimai susijusi su realybe, atspindi realybę, ir šis klausimas yra ne iki galo išdiskutuotas Peticijų komisijoje. Tai, kad jie remiasi kažkokiais Teisingumo ministerijos paaiškinimais, aš nežinau, ar kada nors Teisingumo ministerijos nors vienas darbuotojas susidūrė su panašia problema. Problemų yra labai daug. Mes iš tikro turime numatyti, kad jeigu testamentu arba net ir be testamento sutuoktinis, vienam mirus, įgauna teisę į kito turtą, nebereikia jo vaikyti vėl papildomai po visokius notarus keturis, penkis kartus tam, kad jis įrodytų, kad tikrai jis yra to turto paveldėtojas. Manau, tai yra visiškai logiška ir visiškai suprantama ir turėtume pritarti tos moters peticijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų motyvas buvo išsakytas prieš atmetimą.
Dabar motyvas už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimtume tokius pasiūlymus, tai turbūt greičiausiai būtume vieninteliai pasaulyje civilinės teisės dalyviai, kurie šitaip elgtumės su palikimu. Tai elementarūs principai: pusė sutuoktinio turto priklauso, be jokių diskusijų, pergyvenusiam sutuoktiniui, o likęs turtą yra paveldimas pagal romėnų teisės principus. Jeigu yra kokios nors organizacinės problemos, nėra dokumentų, reikia surinkti, kur koks turtas, galbūt jis buvo neįregistruotas, ypač kaimo vietovėje, juk yra ir namai, ir ūkiniai pastatai dar neregistruoti. Nors ne vieną kartą mes čia, Seimo salėje, esame sudarę sąlygas tą padaryti, beje, ir dabar nebaigtas statybas reikia sutvarkyti. Mes esame priėmę Statybos įstatymo pataisas. Taigi ponia turi su, kaip minėjau, romėnų teisės principais, kurie yra ir mūsų Civiliniame kodekse… Aš manau, kad Peticijų komisija visiškai pagrįstai siūlo šitą peticiją atmesti. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū.
Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl peticijos projekto. Autoriai siūlo atmesti. Jeigu balsuosite už, tai reikš atmetimą. Patikslinsiu: už reiškia, kad pritarėme projekto atmetimui, prieš arba susilaikant bus išreikšta kita pozicija. Ačiū. Balsavimas įvyko.
Balsavo 57. Už – 47, prieš nėra, susilaikė 8. Projekto atmetimui pritarta.
17.01 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ričardo Rimkaus peticijos“ priėmimas
Kitas rezervinis darbotvarkės klausimas – protokolinis nutarimas „Dėl Ričardo Rimkaus peticijos“. Prašau, pone Petrai.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Komisija taip pat išnagrinėjo Ričardo Rimkaus peticiją rugsėjo 16 d. posėdyje ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad valstybės tarnautojų A lygio pareigybei būtinas aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas. Dabar būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktas nuomones. Manytina, kad studijos kolegijose atitinka aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus. Dauguma A lygio valstybės tarnautojo pareigybei keliamų reikalavimų buvo suformuluoti tuomet, kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos. Kolegijos Lietuvoje pradėtos steigti 2000 m., priėmus naująjį Aukštojo mokslo įstatymą.
Kolegijomis galėjo tapti tik tos mokymo įstaigos, kurios atitiko nustatytus reikalavimus, sukūrė kokybės užtikrinimo sistemą, aktyviai bendradarbiavo su socialiniais partneriais. Buvo parengtos naujos studijų programos, modernizuota studijų infrastruktūra. Vertinant pasirengimą tapti kolegijomis dalyvavo ir užsienio ekspertai.
Praėjus ketveriems metams po kolegijų įsteigimo, jos buvo iš naujo vertinamos ir privalėjo įrodyti, kad studijos jose atitinka aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus. Mokslo ir studijų įstatymo (…) straipsnyje yra nustatytos vienodos koleginių ir universitetinių studijų apimties ribos, skiriasi ne šių studijų apimtis ir lygio reikalavimai, bet jų pobūdis. Kolegijose studijos yra labiau orientuotos į praktinį pasirengimą, o universitetuose – į gilesnes teorines žinias. Pažymėtina, kad kolegijų teikiamas išsilavinimas atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo nuostatas ir reikalavimus, išdėstytus Bolonijos proceso dokumentuose.
Atsižvelgiant į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą – tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra siūlymas tenkinti peticiją. Motyvų už, prieš nėra. Ar galime vienbalsiai pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Taigi vienbalsiai šiam nutarimui dėl Ričardo Rimkaus peticijos pritarta.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkė yra baigta, išskyrus paskutinį klausimą. Tai Seimo narių pareiškimai.
17.03 val.
Seimo narių pareiškimai
Ponia R. Baškienė. Prašau, jūsų pareiškimas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. „Mielieji kolegos, išties šiandien ypatinga diena – rugsėjo 22 d. Prieš 779 metus mūšyje Šiaulių žemėje buvo pasiekta didžiulės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. Saulės mūšio pergalės faktą Šiaulių ir Jelgavos miestai pradėjo iškilmingai minėti dar 1986 m., švenčiant 750-ąsias Saulės mūšio pergalės metines.
Lietuvos kultūros fondo ir Saulės mūšio pergalės įamžinimo puoselėtojai ragino Lietuvos ir Latvijos parlamentus Saulės mūšio pergalės dieną – rugsėjo 22 d. – paminėti kaip Baltų vienybės dieną.
Laikau rankose labai seną dokumentą – 1994 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją – istorinės Saulės mūšio pergalės tuo metu 758-ųjų metinių minėjimo dalyvių rezoliuciją. Joje teigiama: „Saulės mūšio pergalė suteikė jėgos ir vilties baltų gentims kovoti dėl savo nepriklausomybės, subrandino sąlygas susikurti Lietuvos valstybei ir 1253 m. karūnuoti Lietuvos Karaliumi Mindaugą. Baltų vienybė turi senas ir gilias tradicijas, yra nepriklausomybės kovų pavyzdys ir patriotinės dvasios ugdymo šaltinis. Taigi šios istorinės dienos minėjimas yra istoriškas ir aktualus. Istorinio Saulės mūšio pergalės minėjimo dalyviai kviečia Lietuvos ir Latvijos valstybių parlamentus įtvirtinti rugsėjo 22-ąją kaip visuotinai minimą Baltų vienybės dieną.“ Taip buvo rašoma prieš 21 metus. Pasirašė šį reikšmingą dokumentą Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto pirmininkas H. Smilgys ir Karaliaus Mindaugo kolegijos kancleris, istorikas V. Baškys.
2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Latvijos Seimas tokį sprendimą ir priėmė. Šiandien mes minime penkioliktuosius metus Baltų vienybės dieną.
Rugsėjo 19 d. Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinis susitikimas. Pasidžiaugta mūsų – tik dviejų baltų tautų pasaulyje – buvimu kartu, kviesta vienybei ir susitelkimui, spręstos bendros problemos. Tarpparlamentinės grupės (ypač Seimo nario V. Gailiaus) iniciatyva baigiami užkasti grioviai ant istorinių senųjų Lietuvos ir Latvijos kelių, inicijuojamas lietuvių ir latvių kalbų mokymas pasienio mokyklose, mūsų tautų kultūrinis bendradarbiavimas bei kitų projektų įgyvendinimas. Dėmesio laukia pradėtas ir nebaigtas Saulės mūšio įamžinimo projektas, kuriam užbaigti reikės ir Seimo pritarimo, nes 2016 m. sukaks 780 metų, kai Saulės mūšyje buvo iškovota pergalė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė yra atkreipusi dėmesį, kad „kiekvieno iš mūsų priederme turi ir privalo tapti pagarba lietuviškam žodžiui“. „Lietuvių kalba negali tapti politinių sandorių ir sandėrių objektu“, – taip teigia Prezidentė.
Ar mums Seime užteks politinės atsakomybės už lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, išsaugojimą, kaip tai sugebėjo padaryti Latvijos parlamentarai, kompromiso vardan pirmajame paso puslapyje jie rašo valstybine kalba, o antrajame – gimtąja. Apie sėkmingai įgyvendintą projektą per tarpparlamentinės grupės pasitarimą labai sėkmingai kalbėjo Latvijos Seimo narys R. Ražukas, siūlydamas Lietuvos politikams pasekti jų pavyzdžiu. Na, o šiandien baltų vienybei išsaugoti surengtoje konferencijoje lietuvių kalbos žinovai ir puoselėtojai akcentavo, kad inicijuojamas įstatymo projektas, kurį, tikiuosi, pasirašys 50 tūkst. mūsų šalies piliečių, taps svarbus, reikšmingas bei vienijantis. TALKA už valstybinės kalbos išsaugojimą vyksta. Jūs, mielieji kolegos, galite prie jo prisidėti.
Baigdama nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendino amžinąjį atilsį A. Patacko idėją pavadinti 2017 metus Piliakalnių metais. Šiandien ant jų bus uždegami Baltų vienybės laužai. Tikiu, kad mes visi aktyviai dalyvausime Baltų vienybės dienai skirtuose renginiuose: 19 val. – Mokytojų kiemelyje, 20 val. – Verkių rūmų parke ir daugelyje kitų vietų.
Kaip skelbė vieno renginio pavadinimas – „Mūsų stiprybė – vienybėje!“
Tad sveikinu visus Baltų vienybės dienos proga.“ Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū poniai Rimai. Ačiū už jūsų pareiškimą. Gerbiamieji, registruojamės.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Visiems jums ačiū už bendradarbiavimą. Popietinį Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Viso gero!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.