LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1056

 

2021-12-08  Nr. 103-P-49

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Jadvyga Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, Milda Masteikienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja, Daina Petrauskaitė – Seimo kanceliarijos Privatinės teisės skyriaus vedėja, Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Jolanta Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja, Laura Purinė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Eitvydas Zurba – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas, Ieva Naruševičienė – Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyriausioji tyrėja, Ramunė Jurkuvienė – Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė, Zuzana Vasiliauskaitė – Vilniaus moterų namų atstovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2021-11-12

 

1

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais.

1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057).

1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais.

1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti.

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Tiesės ir teisėtvarkos išvadas.

 

1.2

Teisės departamentas,2021-11-12

2

1

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens. Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje  orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus.

Pritarti.

 

1.3

Teisės departamentas, 2021-11-12

2

5

 

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties.

Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“.

Pritarti.

 

1.4

Teisės departamentas, 2021-11-12

2

9

 

4. Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

1.5

Teisės departamentas, 2021-11-12

2

10

 

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies reikėtų atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai.

Pritarti.

 

1.6

Teisės departamentas, 2021-11-12

3,

3

1,

1

4,

5

6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti lygiateisiškumo principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą. Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz. skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan.

Pritarti.

 

1.7

Teisės departamentas, 2021-11-12

3

1

7

7. Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, atskleidžiant sąvokos „asmens įgalinimas“ turinį.

Pritarti.

 

1.8

Teisės departamentas, 2021-11-12

3

1

8

8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte reikėtų tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti.

Pritarti.

 

1.9

Teisės departamentas, 2021-11-12

Y

 

 

9.  Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas.

Pritarti.

 

1.10

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

 

 

10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma reguliuoti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“).

Nepritarti.

 

Įstatymo projekte laikomasi išsamaus kompetencijų aprašymo principo, todėl aktualu įstatyme detalizuoti atskirų institucijų vykdomus veiksmus.

1.11

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

1

1

11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nepritarti.

 

Nuostata yra suderinta su Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi: „1. Ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.“

1.12

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

1

2

12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta.

Pritarti.

 

1.13

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

1

4

13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo.

Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti.

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą.

Pritarti.

Nuostatos, susijusius su akreditacija yra nustatytos kitame straipsnyje, todėl šiame straipsnyje nėra būtinos.

1.14

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

1

4

14. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka.

Pritarti.

Nuostatos, susijusius su akreditacija yra nustatytos kitame straipsnyje, todėl šiame straipsnyje nėra būtinos.

Tvarką nustatys poįstatyminis teisės aktas. Analogiška sistema taikoma įgyvendinant Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems įstatymą.

1.15

Teisės departamentas, 2021-11-12

4,

4,

4

1,

1,

1

6,

8,

9

15. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies  6, 8, 9 punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys.

Atsižvelgti į pasiūlymą ir tobulinti pagrindiniame komitete.

 

1.16

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

3

1

16. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“. Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius.

Pritarti.

 

1.17

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

3

2

17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje.

Nepritarti.

 

Pažymėtina, kad siūlomos priemonės aktualiausios savivaldos sveikatos biurams. Savivaldos sveikatos biurų funkcijų neatskiriama dalis yra smurto prevencija. Taip bus užtikrinta, kad šiose įstaigose dirbs kompetentingi specialistai.

Nacionalinės įstaigos savo darbuotojų kvalifikaciją kelia pagal poreikį priklausomai nuo darbo pobūdžio.

1.18.1

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

4

 

18. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę.

18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 1481, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[1]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas, kuris formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK.

 

Nepritarti.

 

Manytina, kad įtvirtinti baigtinį nusikalstamų veikų sąrašą įstatyme nėra tikslinga. Statistikos rengimas ir viešinimas gali būti reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo metu yra patvirtintas Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašas, kur rodiklių parametrų reikšmėse yra nurodyti ir atskiri Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Oficialiosios statistikos portale skelbiama statistinė informacija apie policijoje užregistruotus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, užregistruotus nusikaltimus ir asmenis, nukentėjusius nuo nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtautojus, pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, parengta vadovaujantis Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašu, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-107 „Dėl Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“.

1.18.2

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

 

 

18.2. Taip pat svarstytina, ar pareiga rinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų. Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas.

Pritarti.

 

1.19

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

6

 

19. Remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos probacijos tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti konkrečios teismo procesinio sprendimo rūšies.

Pritarti.

 

1.20

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

6

 

20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių.

Pritarti.

 

1.21

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

8

2

21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas.

Pritarti.

 

1.22

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

8

2

22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. 

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.23

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

12

2

23. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Atsižvelgti ir tobulinti pagrindiniame komitete, patikslinant bendradarbiavimo pobūdį.

 

1.24

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

12

4

24. Svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 4 punktą papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte.

Pritarti.

 

1.25

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

12

6

25. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.  

Atsižvelgti į pasiūlymą ir tobulinti pagrindiniame komitete.

 

1.26

Teisės departamentas, 2021-11-12

4

12

7

26. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punktą siūlytume papildyti nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas.

Pritarti.

Numatoma, kad tai bus norminis teisės aktas, kuris turės būti skelbiamas teisės aktų registre.

1.27

Teisės departamentas, 2021-11-12

6

2

 

27. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma reguliuoti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį.

Pritarti.

 

1.28

Teisės departamentas, 2021-11-12

7,

7,

7

1,

2,

3

 

28. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, imperatyviai apibrėžiančių kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų).

Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai.

Pritarti iš dalies.

 

Dėl galimybės savivaldybėms pasirinkti asmenį ar komisiją – siūlomas reglamentavimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, kurioms tai yra palankesnis variantas, nei tiesiogiai nustatytas įpareigojimas turėti komisiją.

1.29

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

1

 

29. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderio  skyrimo pagrindų koncepcija, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina.

Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[2]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas.

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.30.1

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

1

 

30. Atsižvelgiant į tai, jog apsaugos nuo smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.

30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms galėtų skirti policijos pareigūnas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[3] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas. Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

1.30.2

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

2

 

30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[4]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.30.3

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

4

1

            30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio.

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.30.4

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

 

 

30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[5]

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.31

Teisės departamentas, 2021-11-12

8,

8,

8

2,

3,

6

 

31. Įvertinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių tarpusavio santykį lieka neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. 

Pritarti.

 

1.32

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

 

7

 

32. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“.

Pritarti.

 

1.33

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

8

 

33. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad apylinkės teismas apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo).

Pritarti.

 

1.34

Teisės departamentas, 2021-11-12

8

8

 

34. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Pritarti.

 

1.35

Teisės departamentas, 2021-11-12

9

1

 

35. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatomas apskundimo mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui.

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

1.36

Teisės departamentas, 2021-11-12

9,

9,

9,

9,

9

1,

2,

3,

4,

5

 

36. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, apsaugos nuo smurto orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymus  Nr. 3 ir Nr. 4.

1.37

Teisės departamentas, 2021-11-12

9

5

 

37. Iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui.

Pritarti.

 

1.38

Teisės departamentas, 2021-11-12

9

6

 

38. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:

38.1. Formuluotėje „priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas.

38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį.

38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.

Pritarti.

 

1.39

Teisės departamentas, 2021-11-12

10

1

N

39. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį siūlytume papildyti, įtvirtinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma.

Pritarti.

 

1.40

Teisės departamentas, 2021-11-12

12

1

 

40. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK 1 straipsnio 1 dalyje jau yra minima, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu.

Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”.

Pritarti.

 

1.41

Teisės departamentas, 2021-11-12

12

2

 

41. Siekiant suderinti keičiamame įstatyme vartojamą terminiją su BK, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”.

Pritarti.

 

1.42

Teisės departamentas, 2021-11-12

12

3

 

42. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje tam tikros funkcijos (organizuoti informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos.

Pritarti.

Pareigūnas organizuoja informacijos perdavimą tais atvejais, kai pareigūnas reagavo į smurto įvykį ir/ar skyrė orderį. Prokuroras – tik tuo atveju, kai nukentėjusysis kreipėsi į prokurorą.

1.43

Teisės departamentas, 2021-11-12

12

4

 

43. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, Jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams (nurodo vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos).“

1.44

Teisės departamentas, 2021-11-12

13

 

 

44. Keičiamo įstatymo 13 straipsnį reikėtų tikslinti, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje, reikėtų nurodyti tikslią informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Pritarti.

 

1.45.

Teisės departamentas, 2021-11-12

13

3

 

45. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos.

45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata „laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė, bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas.

45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios  medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų ( ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“.

Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto.

45.3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas.

Pritarti.

 

1.46

Teisės departamentas, 2021-11-12

13

3

 

46. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą (ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Spręsti pagrindiniame komitete.

 

1.47

Teisės departamentas, 2021-11-12

13

3

 

47. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms. Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti.

Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Nepritarti.

 

Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota SKPC, siekiant suteikti pagalbą.

Pareiga pranešti apie smurtą (nusikaltimą) Policijai nustatyta kituose teisės aktuose.

1.48

Teisės departamentas, 2021-11-12

13,

13

3,

4

 

48. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija.

Nepritarti.

 

Visais atvejais, kai yra įtarimas apie smurtą artimoje aplinkoje, ši informacija turi būti perduota SKPC, siekiant suteikti pagalbą.

Pareiga pranešti apie smurtą (nusikaltimą) Policijai egzistuoja pagal kitus teisės aktus.

1.49

Teisės departamentas, 2021-11-12

14

4

 

49. Neaiškus keičiamo įstatymo nuostatų dėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos. Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 363 straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.

Pritarti.

Pasiūlymas. Siekiant aiškumo, siūlome pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą pilnamečiam smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar pilnamečiam smurtą patyrusiam asmeniui ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi teisę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą pagal asmens individualius ir specialiuosius poreikius. Kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą patyrusiam vaikui teikiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.“

1.50

Teisės departamentas, 2021-11-12

14

4

1

50. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą.

Pritarti.

Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) įvertina smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, įskaitant atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą;“

1.51

Teisės departamentas, 2021-11-12

16

1

 

51. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija.

Pritarti.

 

1.52

Teisės departamentas, 2021-11-12

17

1

 

52. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę.

Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai. Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[6]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[7].

Pritarti.

 

1.53

Teisės departamentas, 2021-11-12

17

2

 

53. Remiantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kaltininkas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[8]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti.

Pritarti.

 

1.54

Teisės departamentas, 2021-11-12

18,

8

 

4

 

2

54. Jeigu būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką.

Pritarti.

 

1.55

Teisės departamentas, 2021-11-12

3

6

 

55. Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalies formuluotėje „Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio „galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių teisę“.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,

2021-11-22

8

2

 

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija1 (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo projektu (toliau – Projektas), teikia pasiūlymus ir tikisi šių pasiūlymų palaikymo svarstant ir priimant šį įstatymą.

1. Dėl Projekto 8 straipsnio. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas.

Asociacija džiaugiasi ir sveikina dėl apsisprendimo įvesti apsaugos nuo smurto orderį. Šio instituto įvedimu bus padidintas pagalbos prieinamumas asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, užtikrinta jų apsauga nuo smurtą artimoje aplinkoje keliančių asmenų. Tačiau norime atkreipti dėmesį į Projekte numatytą apsaugos orderio pratęsimo tvarką, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (toliau – SKPC) pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo atlikimą per nurodytą terminą. Mūsų nuomone, tai kelia grėsmę ir matome riziką, kad apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai bus sunkiai įgyvendinamas, ir asmeniui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, nebus užtikrinama apsauga bei bus apribotos specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos galimybės.

Projekto 8 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apsaugos nuo smurto orderis skiriamas ne ilgiau kaip 72 valandoms <...>. Tokį sprendimą priima policijos pareigūnas, bet ne vėliau kaip per 12 val. nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Projekto 4 dalyje, 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtinta tolimesnė šios procedūros seka. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį privalo nedelsdamas informuoti elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu: smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, SKPC, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. SKPC kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai (4 dalis, 4 punktas).

Nuo informacijos gavimo momento į pagalbos nukentėjusiam procesą įsijungia SKPC, kuris privalo susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu ir jam sutikus atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Projekto 8 str. 6 dalyje yra nurodyta, kad SKPC likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu perduoda policijos įstaigai, kuri priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 14 str. 2 dalį SKPC, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis <...>, taip pat tel. numerį, turi susisiekti su nukentėjusiuoju nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną. Norime pažymėti, kad SKPC, turintys ilgametę pagalbos teikimo patirtį asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, dažnai susiduria su situacija, kai ne visada galima iškart susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu dėl įvairiausių priežasčių: nukentėjusio asmens patirto šoko, paros laiko, nukentėjusiam asmeniui teikiamos medicininės pagalbos, negautų iš policijos kontaktų ar pan. Asociacija siekia, kad įstatymas veiktų visu pajėgumu ir apsaugos nuo smurto orderio institutas realiai padėtų apsaugoti ir teiktų efektyvią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims. Praktikoje Projekte apibrėžtas laikas nepakankamas, nes SKPC turi tik 24 val. laiko tarpą (tam tikrais atvejais nepavykus susisiekti, net ir tiek laiko nebelieka), per kurį turi atlikti nuodugnų pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą. Toks laiko tarpas nurodytas įstatymo projekte yra per trumpas, todėl kyla rizika, kad dėl minėtų priežasčių bus sunku susiekti su nukentėjusiu asmeniu ir atlikti vertinimą per nustatytą laiką.

Asociacija siūlo ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio terminą bent iki 120 val. (pirminiame Projekte policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio trukmė buvo numatyta 15 parų), aiškiai reglamentuoti Projekto 8 straipsnyje nurodant didesnį valandų skaičių, kad terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje. Tas pažymima ir 2021-11-12 LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIVP-1056 31 punkte.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.

1.2

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,

2021-11-22

13,

13

3,

4

 

2. Dėl Projekto 13 straipsnio atitinkamų dalių. Duomenų perdavimas specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.

Norime atkreipti dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 3, 4 dalyje yra įpareigojimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, socialinių paslaugų įstaigoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams, švietimo įstaigoms informuoti SKPC apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį bei pateikti būtiniausius kontaktus, jo duomenis <...>. SKPC vertina kaip didžiulį pasiekimą, kad šiame įstatyme atsirado tokia formuluotė ir manome, kad tai duos teigiamų pokyčių ateityje, teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, todėl tikimės Jūsų palaikymo dėl šių punktų.

Be to, siūlome įpareigoti Pagalbos tarnybas, teikiančias pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos pagal LR Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą2, informuoti į juos besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą ir asmeniui sutikus, jo asmens duomenis (vardas, pavardė, telefonas ar kita ryšio priemonė, bei trumpas įvykio aprašymas) perduoti SKPC.

Pritarti.

Numatoma patikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A1-528 ,,Dėl Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Akredituotos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, numatant, kad pagalbos tarnybos informuoja į jas besikreipiančius nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis apie SKPC teikiamą pagalbą bei asmeniui pageidaujant pagalbą gauti SKPC, su asmens sutikimu, perduoda duomenis SKPC.

1.3

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,

2021-11-22

16,

16

1,

1

1N

4

3. Dėl Projekto 16 straipsnio atitinkamų punktų. Teisės teikti specializuotą kompleksinę pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas.

Siūlome papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį 1 punktu: Teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...>:

1) juridinis asmuo turi 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims;

Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte pakeisti į ,,3 metų“ darbo patirtį:

Pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai <...> turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsislavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims bei žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu specializuotą kompleksinę pagalbą teikiančioms institucijoms jau keleri metai yra keliami didesni kvalifikaciniai reikalavimai nei dabar yra numatyta Projekte. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų projektų atrankos konkurso nuostatuose nurodyta, kad šią pagalbą teikiantys darbuotojai turi turėti 3 metų darbo patirtį, todėl Projekte tikslinga suvienodinti keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims reikia turėti atitinkamų žinių. Įstatymas turi užtikrinti efektyvią, savalaikę bei profesionalią pagalbą nukentėjusiems asmenims. Reikalavimai pagalbos kokybei neturėtų būti mažinami.

Nepritarti.

Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiaus paslaugų teikėjų.

 

1.4

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija,

2021-11-22

15

 

 

4. Dėl akreditacijos šiame Įstatyme pastebėjimų.

Planuojama SKPC akreditacijos tvarka neturėtų nubraukti jau įdėto darbo, sukurtos pagalbos teikimo proceso sistemos, sukurtų tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklų ir pagalbos teikimo procesą grąžinti 10 metų atgal, paverčiant jį chaosu. Asociacijos nuomone, akredituoti galima tik tą įstaigą, kuri veikia žmogaus teisių srityje (prioritetą teikiant organizacijoms, dirbančioms moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo srityje bei turinčioms patirties teikiant pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje), pasitvirtinusioms pagalbos teikimo procesą, turinčioms atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, apsirašiusioms specialistų atsakomybes, turinčioms bendradarbiavimo sutartis su policiją, savivaldybėmis, socialinių paslaugų centrais, nusimačiusios bendradarbiavimo tvarką su kitais SKPC bei organizacijomis, teikiančiomis paslaugas ir pan. Šiame Projekte reikalavimai turi būti ne mažesni, o tolygūs jau taikomiems akreditacijos reikalavimams ar aukštesni toms organizacijoms, kurios teiktų specializuotą kompleksinę pagalbą (tai minima aukščiau rašte dėl juridinio asmens 3 metų ir darbuotojų 3 metų patirties). Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, pati brutaliausia mergaičių ir moterų diskriminacijos forma, todėl teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto (t. y. žmogaus teisių pažeidimo) artimoje aplinkoje gali tik organizacijos, turinčios šios srities ekspertinės patirties. Reiškiame nuogąstavimus, kad organizacijos pagal šiame Projekte numatytą akreditacijos tvarką ir reikalavimus gali būti nepakankamai pasiruošusios ir neturinčios kompetencijos teikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, jei reikalavimai bus mažesni.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija siekia maksimaliai apsaugoti ir suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, todėl prašome apsvarstyti visus aukščiau pateiktus pasiūlymus ir pateikti savo išvadas prieš priimant šį įstatymą.

Nepritarti.

Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų.

 

2.

Vytautas Kalinauskas,

2021-11-24 Nr. g-2021-11858

 

 

*

Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056. Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus.

Įvertinta.

 

3.1

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt,

2021-11-30 Nr.

 G-2021-12019

 

 

*

 Įvertinus Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektą), teikiamos šios pastabos:

1. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte siūloma, kad už piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis, taip pat už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį. Paminėtina, kad atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą numatyta baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje. Nėra pakankamai aišku, ar už melagingą pranešimą apie galimai artimoje aplinkoje padarytą smurtinę veiką, turinčią nusikaltimo požymių, asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį, ar pagal baudžiamojo kodekso 236 straipsnį. Siūlytina teisinį reguliavimą patikslinti.

Įvertinta.

 

3.2

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

2. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 3.3.1 papunktyje teigiama, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo šiuo metu nėra apsaugotas, nes su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu turi praleisti iki 48 valandų, kol bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui suteikiama teisė laikinai apsigyventi savivaldybių finansuojamuose specializuotos pagalbos centruose. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas yra įpareigotas apie šią teisę informuoti galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specializuotos pagalbos centras yra įpareigotas nedelsiant susisiekti su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, įskaitant ir savivaldybės finansuojamą laikino apgyvendinimo galimybę.

Taigi matyti, kad šiuo metu, net ir nesant galimybės skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo neprivalo iki 48 valandų laukti atitinkamo teismo sprendimo tose pačiose patalpose su galimai prieš jį artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu ir gali pasinaudoti nemokamomis specializuotos pagalbos centro teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis. Pabrėžtina, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo specializuotame pagalbos centre gali likti ilgiau nei 48 valandas. Ilgiausias leistinas apsigyvenimo specializuotame pagalbos centre terminas teisės aktuose nėra numatytas, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui šia pagalba turėtų būti leidžiama naudotis tol, kol jis nesijaučia saugus (pavyzdžiui, kelias savaites, mėnesius ar ilgiau).

Įvertinta.

 

3.3

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

3. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4.2 papunktyje teigiama, kad viena smurto priežasčių – stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys. Išties, tokį teiginį tenka girdėti ganėtinai neretai, tačiau pasigendama konkrečios statistikos. Pavyzdžiui, jei nusikaltimo padarymo metu 55,2 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio, kokia dalis smurtautojų buvo motyvuoti lytinių stereotipų propagavimu? 5 %? 80 %? Nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika buvo pasiremta nustatant, kad stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys yra smurtą artimoje aplinkoje sukeliantys veiksniai. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo teisėkūros subjektais, siūlytina Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimiems teiginiams pateikti pagrindimus.

Įvertinta.

 

3.4

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

4. Pasigendama šaltinių dėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamų teiginių, susijusių su, pavyzdžiui, 4.3.1 papunktyje pateikiama užsienio šalių praktika. Įstatymo projektu besidomintys piliečiai yra neabejotinai dėkingi Įstatymo projekto rengėjai už susistemintą, patogiai ir glaudžiai pateiktą informaciją, tačiau kartais, nesant šaltinių, tampa sunku įvertinti pilną užsienio šalių teisinės sistemos kontekstą (pavyzdžiui, pareigūnų kompetenciją ir funkcijas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apskundimo tvarką ir pan.). Siūlytina, jei tai įmanoma, pateikti nuorodas į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą informaciją.

Įvertinta.

 

3.5

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

5. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės 13 papildomų teisės aktų. Turint omenyje, kad kai kurie teisės aktai nustato kertinės svarbos procedūras, kurių rengimu visuomenė gali būti pagrįstai suinteresuota (pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo kriterijai), siūlytina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti ir, kiek tai yra įmanoma, teikti pasiūlymus papildomų 13 poįstatyminių teisės aktų rengimui.

Įvertinta.

 

3.6

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

6. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 6 punkte teigiama, kad priėmus Įstatymo projektą, kriminogeninė situacija pagerėtų. Šiam teiginiui pateikiami keli išties svarūs ir įtikinantys argumentai, tačiau pabrėžtina ir tai, kad iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamos statistikos ekstrapoliuotina, kad pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje artimiausiais metais veikiausiai daugės. Patogesni teisiniai instrumentai turėtų palengvinti tokias procedūras kaip pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kreipimąsi į atitinkamas institucijas, taip pat turėtų didinti pasitikėjimą jomis. Tikėtina, kad visos šios aplinkybės gali tik padidinti užregistruojamų galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių ir taip kriminogeninę situaciją pabloginti.

Įvertinta.

 

3.7

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

2

2

 

7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje terminas artima aplinka (čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) apibrėžiamas ganėtinai plačiai (artimi ryšiai, gyvenimas kartu). Bendraujančioms poroms gali iškilti sunkumų bandant įvertinti, ar juos sieja artima aplinka, o tai sudaro prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus1, todėl siūlytina patikslinti terminą artima aplinka (arba jam apibrėžti vartojamus vertinamuosius kriterijus), suteikiant šiam terminui daugiau tikslumo ir aiškumo.

Nepritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos terminą.

3.8

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

2

6

 

8. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniame reguliavime vartojamos teisinių santykių subjektų terminologijos klausimas išlieka problematiškas. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 1) asmeniui, kuriam iškviečiamas policijos pareigūnas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtina; 2) asmeniui, kuriam skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nesant nusikalstamos veikos požymių; 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje; 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir t. t. Siūloma terminologija yra neobjektyvi ir pagrįsta kaltumo prezumpcija. Manytina, kad yra imperatyvu diferencijuoti skirtingo teisinio statuso asmenis. Pabrėžtina, kad ne kiekvienas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje pasitvirtina: 1) smurtas gali būti įvykęs, tačiau ne artimoje aplinkoje; 2) konfliktas gali būti identifikuojamas kaip nesmurtinis; 3) pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje gali būti melagingas ir t. t. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenimis apie smurtą artimoje aplinkoje, daugeliu iškvietimų atvejų (87,8 %) nebuvo užregistruota nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o ta dalis asmenų, kuriuos galima pagrįstai vadinti smurtautojais, sudaro apie 3–4 % visų užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (8.1 lentelė).

8.1 lentelė. Lietuvos statistikos departamento 2020 metų duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje2 2020 metų duomenys

Kiekis

Procentinė visų policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje dalis

Policijoje užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje

58 553

100 %

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai

7 132

12,2 %

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje

5 815

9,9 %

Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, kuriems paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje

2 219

3,8 %

Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, išklausę smurtinį elgesį keičiančią programą

1 888

3,2 %

Smurtautojai

1 687

2,9 %

Nors tokiems duomenims reikalinga išsamesnė analizė (tam pačiam asmeniui policija gali būti kviečiama 2 ar 3 kartus), ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad didžiąją dalį asmenų, kuriems dėl galimo smurto artimoje aplinkoje iškviečiama policija, įvardyti kaip smurtautojus nepakanka teisinio pagrindo (čia, be abejo, diskutuotina, kas apskritai laikytina smurtu, plačiau žr. 18 pastabą).

Proaktyvus, perteklinis smurtautojo etiketės priskyrimas nepagrįstai stigmatizuoja nesmurtavusius asmenis, paneigia konstitucinę nekaltumo prezumpciją, sustiprina lytinius stereotipus ir galimai diskredituoja paties smurto, kaip visuomenėje engtino reiškinio, reikšmę ir svarbą. Manytina, kad teisės aktuose yra tikslinga atskirti smurtautoją nuo galimo smurtautojo, taip pat nukentėjusįjį nuo galimo nukentėjusiojo, todėl siūlytina peržiūrėti ir pakeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisiniame reguliavime vartojamą teisinių santykių subjektų terminologiją.

Nepritarti

Klaidingai nurodoma, kad terminas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo taikomas: 3) asmeniui, kurio atžvilgiu nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra įtariamasis); 4) asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje (tokiu atveju asmuo yra nuteistasis). Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, kuria siekiama laikinos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens apsaugos, o ne smurtautojo apkaltinimo ar nubaudimo ir nereiškia jo stigmatizavimo. Atitinkamai nepagrįsti tolesni argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

3.9

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

4

2

1

9. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis. Nėra aišku, kas Įstatymo projekto rengėjos nuomone laikytina nestereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Taip pat nėra aišku, kokia įrodymais grįsta metodika remiantis nustatoma, kokie moterų ir vyrų vaidmenys laikytini stereotipiniais ar nestereotipiniais. Kaip jau minėta 3 pastaboje, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasigendama duomenų, įrodančių koreliaciją tarp stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų propagavimo ir smurto artimoje aplinkoje apraiškų. Manytina, kad lytinių stereotipų išgyvendinimo procese privalu užtikrinti, kad vienos visuomenės grupės interesai negalėtų nulemti kitų visuomenės grupių interesų, pavyzdžiui, kad vyrų teises ir interesus atstovaujančios organizacijos negalėtų nustatyti, kokių elgesio normų turėtų būti įpareigotos laikytis moterys, ir atvirkščiai. Priešingu atveju, tokie gera valia grįsti ketinimai gali nepastebimai tapti politinės galios ir kontrolės įrankiu. Nesant reikiamos informacijos, manytina, kad siūlymui reikalinga išsamesnė analizė, todėl šiuo metu jam nepritartina.

Įvertinta.

 

3.10

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

4

2

1

10. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau keltinas klausimas, kas laikytina konfliktu / buitiniu konfliktu / nesmurtiniu konfliktu, kokios yra tokio konflikto teisinės ribos ir kada šios ribos yra peržengiamos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologija3, tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas peržengia teisėto nesutarimo ribas ir yra įvardijami kaip smurtiniai. Siekiant tikslesnio supratimo apie tai, kas yra teisėtas, leistinas nesutarimas ar konfliktas, siūlytina numatyti šio termino apibrėžimą įstatyme.

Neatsižvelgti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja rengti projektą (poįstatyminis teisės aktas), kuris padės integruoti šiuos klausimus.

3.11

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

4

2

 

11. Nors alkoholio argumentas smurto artimoje aplinkoje diskusijose yra neretai engtinas ir matomas kaip politinis, manytina, kad daugumai galimai artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų esant apsvaigusiems nuo alkoholio (55,2 %), būtų nuoseklu įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užtikrinti mokymą apie alkoholio vartojimo kultūrą. Toks įpareigojimas nepaneigtų Įstatymo projekto rengėjos teiginio, kad smurtą artimoje aplinkoje sukelia stereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys, tačiau galimai padėtų spręsti lygiagrečiai atsirandančias problemas, prisidedančias prie galimo smurto artimoje aplinkoje apraiškų.

Neatsižvelgti

Tokie mokymai jau yra vykdomi, tai nėra šio įstatymo dalykas reguliavimo dalykas.

3.12

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

12. Jei tokie duomenys dar nėra renkami, siūlytina apklausti (su jų sutikimu) galimai artimoje aplinkoje smurtavusius asmenis, dėl kokios priežasties buvo galimai panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Turint tokius duomenis, galimai palengvėtų kardytinų veiksnių identifikavimas. Taip pat siūlytina įpareigoti atitinkamas institucijas rinkti duomenis apie nepasitvirtinusius iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje; melagingus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje; piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis; nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitus analogiškus rodiklius.

Neatsižvelgti

Minėti duomenys yra renkami ir tai daroma ne šio įstatymo pagrindu. Tą daro IRD prie VRM ir Statistikos departamentas.

3.13

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

4

 

 

13. Įstatymo projekto 4 straipsnyje įvairios valstybės institucijos įpareigojamos savo darbuotojams organizuoti mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje prevencijos, atpažinimo ir pagalbos temomis. Turint omenyje, kad įpareigojimai numatomi valstybės institucijoms, atstovaujančioms kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio interesus, ir siekiant skaidrumo, viešumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis, siūlytina įpareigoti mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų medžiagą padaryti viešai prieinamą ir sudaryti galimybę su ja susipažinti bei dėl šios medžiagos teikti pasiūlymus visiems norintiems asmenims.

Neatsižvelgti

Įstatymo projekte tokios normos numatyti nėra reikalinga, tą institucijos darys pagal kompetenciją.

3.14

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

6

 

 

14. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatoma nauja institucija – Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba). Tarybą sudarytų penkiolika narių, iš kurių septyni – nevyriausybinių organizacijų atstovai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte planuojama, kad 2023 metais specializuotai kompleksinei pagalbai teikti iš valstybės biudžeto prireiks 6 627 136 eurų. Manytina, kad nevyriausybinių organizacijų buvimas Taryboje kelia tam tikrą interesų konfliktą: nevyriausybinės organizacijos gali prašyti joms numatyti papildomų funkcijų dėl nukentėjusiųjų rūpybos, plėsti smurto artimoje aplinkoje apibrėžimus ir taip dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičius ir pan. Valstybės vardu veikianti institucija turi išlikti nešališka ir negali būti paveikta finansinių, politinių ar ideologinių interesų, todėl siūlymui įsteigti Tarybą (taip, kaip ji apibrėžiama Įstatymo projekte) nepritartina.

Neatsižvelgti

Nurodytų klausimų Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba nespręs. Pastaruosius reglamentuos Valstybės biudžeto lėšų akredituotai specializuotai kompleksinei pagalbai teikti poreikio nustatymo, planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašas.

3.15

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

8

 

 

15. Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo būtų įpareigojamas 72 valandoms išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso būstas.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu proporcingumo principu, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kertinis Įstatymo projekte numatytas tikslas yra užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Toks tikslas gali būti pasiektas ne vienu skirtingu būdu, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir orientuotas ne į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugą, o į galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens izoliavimą. Nors iš socialinio teisingumo perspektyvos toks siūlymas yra suprantamas (gavo, ko nusipelnė; nereikėjo smurtauti; kitą kartą žinos), asmens iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto yra stigmatizuojanti procedūra, turinti tam tikrą žmogaus orumą žeminančią, menkinančią potekstę. Primintina, kad asmens teisė į jo būsto neliečiamumą (su tam tikromis išimtimis) yra numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 24 straipsnyje, o draudimas asmeniui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą (kurio nė vienas kitas asmuo nėra deklaravęs kaip savo gyvenamosios vietos) galimai vertintinas kaip konstitucinės žmogaus teisės pažeidimas.

Turėtina omenyje, kad būsto savininkas, sužinojęs apie jam iškviestą policijos pareigūną ir siekdamas išvengti potencialaus iškeldinimo, gali paprasčiausiai išprašyti jo būste esantį asmenį, nedeklaravusį to būsto kaip savo gyvenamosios vietos. Visuomenei perpratus tokį teisinį algoritmą, galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys supras, kad pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje atveju jie bus tiesiog išprašyti, todėl gali nuspręsti apskritai nesikreipti į teisėsaugą, nes tokiu atveju taptų savotiškais būsto savininko valios įkaitais.

Vertinant tokį konfliktų sprendimo modelį, atsiranda dvejonių, kad jis tarnauja geriausiems galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens interesams. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo patiria neužtikrintumo jausmą dėl policijos pareigūno sprendimo kreiptis į teismą, teisėjo sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo, skaičiuoja nerimo kupinas valandas iki galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens sugrįžimo ir pan. Susidaro įspūdis, kad galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo yra įpareigojamas gyventi baimės ir įtampos atmosferoje, o jo saugumo jausmo užtikrinimas priklauso ne nuo jo paties, o nuo trečiųjų šalių veiksmų.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu tikslingumo principu, teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte numatytam tikslui pasiekti yra kitų, mažiau žmogaus teises ir laisves suvaržančių alternatyvų. Viena tokių alternatyvų numatyta Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 14 straipsnio 4 dalies 9 punkte, kuriuose valstybė įsipareigoja nedelsiant, bet kuriuo paros metu užtikrinti nemokamą laikiną apgyvendinimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Primintina, kad tokia galimybė yra numatyta ir šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (žr. 2 pastabą), todėl siūlytina atsisakyti galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto galimybės ir tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą, koncentruojantis į galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens galimybę gauti saugų ir orų laikiną apgyvendinimą specializuotame pagalbos centre.

Neatsižvelgti

Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiškas (paslėptas) reiškinys, todėl apsaugos nuo smurto orderis yra reikalingas geresnei nukentėjusiųjų apsaugai. Konstitucinio Teismo praktikoje yra nurodoma, kad „pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo..“ Būtent tai ir siūloma padaryti įstatymo projekte.

3.16

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

8

 

 

16. Nors galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto siūlymui nepritartina, tam tikros formos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas yra diskutuotinas. Toks teisinis įrankis galėtų būtų panaudojamas sukurti dirbtiniam „atšalimo“ laikotarpiui, kai nėra pakankamai aiškios tiriamo įvykio aplinkybės (pavyzdžiui, asmenys yra neblaivūs, barasi, neleidžia šnekėti policijos pareigūnui ir pan.). Nagrinėjant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principą, matyti, kad juo asmenims nustatomi tokie laikini įpareigojimai kaip gyvenimas skyrium, nebendravimas ir tam tikro atstumo išlaikymas. Tokie ribojimai neatrodo neproporcingi ir gali turėti teigiamą poveikį sprendžiant nesutarimus.

Pastebėtina, kad siūlomi ribojimai būtų nustatomi tik vienai iš pusių, t. y. galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui. Toks teisinis reguliavimas paliktų teisę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui su galimai artimoje aplinkoje smurtavusiu asmeniu susisiekti, nuvykti į jo gyvenamąją vietą ar darbovietę, jį kalbinti, kviesti susitaikyti ir pan. Nors administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis yra numatyta, įpareigojimo, draudžiančio šiam asmeniui atlikti anksčiau įvardytus veiksmus, nėra. Siekiant užpildyti šią teisinę spragą, siūlytina nustatyti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu skiriami įpareigojimai galiotų abiem pusėms.

Neatsižvelgti

Už piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis numatyta atsakomybė ANK.

3.17

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

17. Stebint užsienio šalių praktiką dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo ir vykdymo, tenka pastebėti ydingo ir nelankstaus teisinio reguliavimo apraiškų. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį žinomas futbolininkas buvo nubaustas 96 000 eurų bauda už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, kai su savo sutuoktine abipusiu sutarimu išvyko švęsti medaus mėnesio į užsienį4. Kiek anksčiau abi pusės buvo pripažintos smurtavusios viena prieš kitą artimoje aplinkoje ir įpareigotos nesiartinti viena prie kitos arčiau nei 500 metrų atstumu. Siekiant išvengti tokio perteklinio reglamentavimo ir dirbtinio asmenų laisvos valios paneigimo, privalu nuodugniai išanalizuoti siūlomo teisinio reguliavimo ribas. Manytina, kad Įstatymo projekte pateikiamas lakoniškas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio veikimo principo aprašymas teoriniame lygmenyje tokios galios teisiniam įrankiui yra nepakankamas. Šiuo konkrečiu atveju siūlytina numatyti protingumo kriterijumi paremtas išimtis, leidžiančias apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį pripažinti netekusiu galios, jei to norėtų abi pusės.

Neatsižvelgti

Įstatymo projekte orderio apskundimo institutas yra numatytas.

3.18

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

18. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo galimybės įteisinimo svarstymui pravartu žinoti, kas laikytina smurtu artimoje aplinkoje. Įstatymo projekte smurto artimoje aplinkoje sąvoka yra ganėtinai abstrakti, o konkrečios smurto artimoje aplinkoje formos (fizinis, psichologinis ir t. t.) nėra apibrėžiamos. Kaip jau minėta 10 pastaboje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo metodologijoje tokie veiksmai kaip jausmų ignoravimas ar melas yra įvardijami kaip smurtiniai. Neabejotina, kad jausmus ignoruojantis partneris neprisideda prie santykių gerovės, tačiau kvestionuotina, ar už tokius veiksmus jam tikrai vertėtų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Manytina, kad smurtinio elgesio samprata turėtų apimti tik pagrįstą pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai sukeliančias veikas. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatoma, kokios veikos turėtų būti laikomos smurtinėmis ir žmogų žalojančiomis, o kokios – ne. Siūlytina, kur reikia, įstatyminiu arba poįstatyminiu lygmeniu (pavyzdžiui, rekomendacijoje ar gairėse) peržiūrėti, pakoreguoti, patikslinti smurtinio elgesio bei jo formų apibrėžimus ir pateikti įrodymais grįstą metodiką, kuria remiantis nustatoma, kokios veikos laikomos smurtinėmis ir kokiais požymiais jos skiriasi nuo nesmurtinių veikų.

Neatsižvelgti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia artimos aplinkos terminą.

3.19

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

8

1

 

19. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti skiriamas tais atvejais, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t. y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nelengva suprasti, kokio rezultato tokiu painiu reglamentavimu siekia Įstatymo projekto rengėja. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytu aiškumo principu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina suderinti minėtus prieštaravimus, aiškiau apibrėžiant smurtinio elgesio (užtraukiančio ir neužtraukiančio baudžiamosios atsakomybės) sampratą.

Neatsižvelgti

Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, t.y. kai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pastarasis yra prevencinė, o ne baudžiamojo poveikio priemonė.

3.20

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

8

6

 

20. Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir vertinimo rezultatus perduoda policijos įstaigai, o ši įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą dėl kreipimosi į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pratęsimo. Tokiam teisiniam reguliavimui nepritartina, nes tai galimai pažeistų Konstitucijoje garantuojamą žmogaus teisę į nešališką ginčo arbitrą5. Pabrėžtina, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš esmės yra galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai, kurie juo rūpinasi, teikia jam teisines konsultacijas (Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl susidarančio interesų konflikto jų atliktu pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimu negali būti grindžiamas tolimesnis galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymas. Pridėtina, kad asmens teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą numatyta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje.

Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, nevyriausybinės organizacijos nėra valstybės institucijos, todėl jos nėra įpareigotos savo veikloje užtikrinti lygiaverčio ar nešališko visų asmenų atstovavimo. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertai laikytis nešališkumo ir nepriklausomumo principų yra įpareigoti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu. Pavyzdžiui, teismo ekspertas atsako už surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą, o už pareigų nevykdymą, melagingų išvadų ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą jis yra traukiamas baudžiamojon, tarnybinėn arba drausminėn atsakomybėn.

Siūlytina pašalinti galimybę galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui ir (ar) jo gynėjams daryti įtaką galimai artimoje aplinkoje smurtavusio asmens laisvės suvaržymui ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teisėjams teikiamas pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliekamas nešališkų, nepriklausomų institucijų ir (ar) asmenų.

Neatsižvelgti

SKPC atliktas vertinimas teisme yra tik vienas iš dokumentų, kuris padeda teismui įvertinti pakartotinio smurto riziką. Sprendimą dėl orderio pratęsimo priima teismas, remiantis visais turimais argumentais ir įrodymais.

3.21

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

9

2

 

21. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, jo vykdymas nėra sustabdomas, t. y. nei galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, nei galimai artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui nėra paliekama galimybė iki orderio įsigaliojimo pradžios jį apskųsti. Priešingai nei kardomųjų priemonių skyrimo atveju, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas neprivalo būti grindžiamas galimu nusikalstamos veikos padarymu (ar net galimu administracinio nusižengimo padarymu). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių planuojama skirti apie 36 000 vienetų per metus. Turint omenyje, kad 2020 metais policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tai reikštų, kad beveik 2 iš 3 iškvietimų policijos pareigūnas skirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Tokiam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo dažniui nepritartina. Manytina, kad toks iš esmės nepaneigiamos teisinės galios įrankis turėtų būti naudojamas išskirtinėmis aplinkybėmis ir saikingai. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiama, kokiais kriterijais remiantis yra prognozuojamas planuojamų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekis, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas reikalauja išsamesnės analizės, įvertinant skiriamų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių kiekio pagrįstumą ir proporcingumą, ypatingą dėmesį skiriant konstitucinėms žmogaus teisėms.

Neatsižvelgti

Sustabdžius orderio vykdymą jį apskundus smurto artimoje aplinkoje riziką patiriantis asmuo liktų nepasaugotas, todėl orderio vykdymas neturi būti stabdomas iki dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys teismas.

3.22

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

*

22. Turint omenyje, kad policijos pareigūno skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis iš esmės turi nepaneigiamą teisinę galią ir iki jo įsigaliojimo pradžios negali būti apskųstas (žr. 21 pastabą), siūlytina apsvarstyti galimybę numatyti kompensacinį mechanizmą už nepagrįstai skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.

Nepritarti.

Žala gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka (priklausomai nuo subjekto CPK arba ABTĮ tvarka).

3.23

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

2,

3

 

 

23. Siūlytina peržiūrėti Įstatymo projekto VII skyriaus paskutinių dviejų straipsnių numeraciją: „2 straipsnis“ galimai keistinas į „20 straipsnis“, o „3 straipsnis“ – į „21 straipsnis“. Priešingu atveju Įstatymo projekte būtų du antrieji ir du tretieji straipsniai.

Nepritarti.

T.y. teisinė technika, numeracija yra tinkama.

3.24

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

 

24. Pastebėtinas konsultavimosi su visuomene stygius. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu ne tik bandoma papildyti ar pakeisti dabartinį teisinį reguliavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, bet apskritai atsisakoma dabartinės redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kurį planuojama pakeisi nauju. Manytina, kad tokiam reikšmingam pokyčiui reikalingos išsamios, įtraukios, nuomonių įvairove grįstos diskusijos.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama duomenų, kokiais būdais ir kada buvo konsultuojamasi su visuomene. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinės svetainės naujienų skiltyje apie planuojamus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pokyčius viso labo pranešama. Sunku identifikuoti bent vieną Įstatymo projekto rengėjos veiksmą, kurį būtų galima traktuoti kaip konsultavimąsi su visuomene. Dėl iš esmės keičiamo teisinio reguliavimo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje neorganizuota viešų diskusijų. Pasigendama ir visuomenės apklausų siūlomų teisinio reguliavimo pokyčių atžvilgiu, pavyzdžiui, kokia dalis visuomenės pritartų nuostatai, kad už besisvečiuojančio partnerio jausmų ignoravimą (žr. 10 pastabą) būsto šeimininkas būtų 72 valandoms iškeldinamas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų?

Nepaisant to, kad siūlomi teisinio reguliavimo pokyčiai iš visų visuomenės grupių bene labiausiai neigiamai paveiks vyrų bendruomenę, nuvilia tai, kad rengiant įstatymo projektą nesikonsultuota su vyrų teises ir interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar asmenimis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimoje 20 asmenų darbo grupėje6 nėra nė vieno asmens, atstovaujančio vyrų teises ir interesus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tokių organizacijų kaip Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos pateiktus pasiūlymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Tarptautinės vyrų dienos proga sveikina tik tuos vyrus, kurie yra „sąjungininkai“ (angl. allies), palaiko moteris, paneigia lyčių vaidmenis, kovoja su smurtu lyties pagrindu ir pasisako už lygybę7. Nors tokie sveikinimai galimai vertintini kaip sąmojingi, abejotina, ar tokias organizacijas būtų galima traktuoti kaip nešališkas ar atstovaujančias visų visuomenės grupių teises ir interesus.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnyje teisėkūros subjektams numatyti reikalavimai sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, su visuomene konsultuotis laiku ir dėl esminių klausimų. Formalus leidimas visuomenei išsakyti savo nuomonę dėl jau parengto įstatymo projekto nevertintinas kaip konsultavimasis su visuomene. Realus konsultavimasis su visuomene suteiktų teisėkūros subjektams galimybę susipažinti su įvairiomis visuomenės grupių perspektyvomis ir patenkinti kuo platesnį ratą visuomeninių interesų. Konsultavimosi su visuomene stoka gali palikti neišgirstų pasiūlymų, naudingų nuomonių, skatinti nepasitikėjimą valstybe. Siekiant įgyvendinti apžvelgtus reikalavimus, į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo pakeitimų rengimą siūlytina įtraukti visuomenę, moterų ir vyrų teises ir interesus atstovaujančias organizacijas ar asmenis, taip pat visus kitus norinčius dalyvauti, išgirsti ir pasisakyti įrodymais grįstose diskusijose dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinio reguliavimo nuostatų rengimo ir keitimo.

Neatsižvelgti

Pastaboje nėra pasiūlymų, konsultacijos buvo vykdytos.

3.25

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

25. Įstatymo projektu sukuriami nauji teisinių santykių subjektai – galimai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo, tačiau tik vienam iš šių teisinių santykių subjektų (galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui) užtikrinama valstybės finansuojama specializuota teisinė pagalba. Pabrėžtina, kad nors smurtu artimoje aplinkoje įtariamiems (kaltinamiems) asmenims taip pat numatoma teisė į gynėją, ši teisė neužtikrina įtariamojo (kaltinamojo) prieigos prie specializuotos teisinės pagalbos. Galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens gynėjai bus kruopščiai pasirengę ir išsamiai išanalizavę teismų praktiką dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir pratęsimo, padės teikti praeityje analogiškai ir sėkmingai teiktus skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų ar teisėjų sprendimų ir t. t., tuo tarpu galimai artimoje aplinkoje smurtavęs asmuo turės kliautis bendrosios kompetencijos gynėjo paslaugomis. Siekiant sudaryti lygias galimybes į teisinę gynybą, siūlytina sudaryti galimybę gauti valstybės finansuojamą specializuotą teisinę pagalbą abiem Įstatymo projektu sukuriamiems teisinių santykių subjektams.

Neatsižvelgti

Tais atvejais, kai asmeniui reikalinga teisinė pagalba, asmuo turi teisę ją gauti Valstybės garantuojamas teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

3.26

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

26. Siekiant stiprinti asmens duomenų apsaugą ir turint omenyje, kad 2020 metais daugeliu iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų (87,8 %, žr. 8 pastabą) nebuvo registruojama nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje, siūlytina numatyti galimybę teisėsaugos institucijoms atlikti privačius ikiteisminius tyrimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Primintinas atvejis, kai prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad žinomas sportininkas galimai smurtavo prieš savo gyvenimo draugę8. Praėjus 4 mėnesiams pranešta, kad įtarimai panaikinti9. Nors teisiniu požiūriu asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, paviešinamos privataus gyvenimo detalės (visuomenės sužinojimas apie galimą neištikimybę, slaptas sugyventines, nesantuokinius vaikus ir t. t.) gali daryti reikšmingą reputacinę žalą. Pabrėžtina, kad tokių privačių, intymių duomenų paviešinimas neturi įtakos ikiteisminio tyrimo atlikimo kokybei ar nukentėjusiųjų apsaugai ir yra skirtas viso labo visuomenės smalsumui patenkinti. Pridėtina ir tai, kad viešas apkaltinimas nereikalauja įrodymų ir gali būti išnaudojamas strateginiais, politiniais tikslais, siekiant menkinti konkurento ar priešininko reputaciją, o socialinė nekaltumo prezumpcijos reikšmė modernioje visuomenėje yra išblėsusi.

Nepritarti.

Tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

3.27

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

27. Įstatymo projekte ar jo aiškinamajame rašte nėra aprašomos situacijos, kai atvykus į iškvietimą nustatomi abipusio smurto artimoje aplinkoje požymiai. Nėra aišku, ar tokiu atveju apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai galėtų būti skiriami dviem (ar daugiau) asmenų ir kaip tokiu atveju vyktų vienas prieš kitą smurtavusių asmenų atskyrimas. Siūlytina pateikti detalesnį tokių situacijų teisinį reguliavimą.

Nepritarti

Tokiu atveju Policijos pareigūnas turės visapusiškai įvertinti situaciją.

3.28

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

28. Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos apraše10 (toliau – Apraše) piktnaudžiavimas smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis ar melagingi pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje nėra minimi, t. y. policijos pareigūnams nėra numatytų procedūrų, nepateikiama gairių apie tai, kokių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis. Nors Aprašo (ar ekvivalentaus jį ateityje pakeisiančio teisės akto) teisėkūros procedūra nesuteikia galimybės tiesiogiai teikti pasiūlymus jo rengimui, manytina, kad apie tai verta informuoti tiek Įstatymo projekto rengėją, tiek įstatymo leidėją, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą ir pasiūlyti atitinkamoms institucijoms papildyti Aprašą trūkstama metodika.

Nepritarti

Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui.

3.29

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

29. Aprašo 8.4.3 papunktyje nurodoma, kad Policijos pareigūnas po nepasitvirtinusio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atlikdamas pakartotinį patikrinimą „pažymi <...> dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta“. Tokia praktika vertintina neigiamai, nes policijos pareigūnas įpareigojamas kliautis kaltumo prezumpcija ir įrodyti ne dėl kokių priežasčių smurto artimoje aplinkoje požymių buvo nustatyta, bet priešingai – turi pagrįsti dėl kokių priežasčių nesugebėjo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymių. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti.

Nepritarti

Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui.

3.30

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

30. Aprašo 19.2 papunktyje aplinkybė „kai buvo du ir daugiau pranešimų apie nepasitvirtinusius smurto artimoje aplinkoje atvejus tarp tų pačių subjektų“ yra vertinama kaip rizikos veiksnys. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Abejotina, ar, pavyzdžiui, du praeityje užregistruoti melagingi / nepasitvirtinę pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra objektyvus smurto artimoje aplinkoje prediktorius. Priešingai, sistemingai melagingi / nepasitvirtinantys pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje gali liudyti apie piktnaudžiavimą smurtą artimoje aplinkoje (ne)patyrusio asmens teisėmis. Siūlytina apie tai informuoti atitinkamas institucijas ir papunktį koreguoti.

Nepritarti

Poįstatyminiai teisės aktai bus priimti/pakeisti iki įsigaliojant įstatymui.

3.31

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

31. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 5 punkte teigiama, kad priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Manytina, kad teikiamose pastabose apžvelgti galimi prieštaravimai Konstitucijai; tikslumo, apibrėžtumo ir aiškumo trūkumai; išsamesnės numatomo teisinio reguliavimo poveikio analizės poreikis; konsultavimosi su visuomene stoka ir kiti teisiniai iššūkiai sudaro pagrįstas prielaidas neigiamoms Įstatymo projekto priėmimo pasekmėms kilti.

Nepritarti

Įstatymo projektas atitinka Konstituciją ir yra įvertintas visapusiškai dėl poveikio atskiroms sritims.

3.32

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis

 

 

 

*

32. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įpareigotas preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktas), siūlytina sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti Įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1056).

Įvertinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas svarstyti šį projektą kaip papildomas komitetas.

4.

VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas,

2021-11-30

Nr. G-2021-12025

 

8

 

*

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1056, reiškia palaikymą projektui ir ypatingai jo nuostatoms, įtvirtinančioms apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, t.y. apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderio taikymo galimybė užpildo spragą teisiniame reguliavime, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad asmeniui gali grėsti smurto artimoje aplinkoje pavojus. Apsaugos nuo smurto orderio taikymas suteikia realios ir veiksmingos apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir sudaro sąlygas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui bei kitoms intervencijoms, būtinoms užtikrinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens saugumą.

Tuo pačiu teikiame kelias pastabas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tvarkos ir sąlygų.

Atsižvelgdami į smurto artimoje aplinkoje atvejų kompleksiškumą, siūlytume numatyti galimybę teismui pratęsti apsaugos orderio galiojimą iki 28 kalendorinių dienų. Šis laikotarpis itin svarbus tam, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras turėtų pakankamai laiko įvertinti situaciją, identifikuoti individualius asmens poreikius ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu parengti pagalbos priemonių planą. Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejai yra kompleksiniai ir sudėtingi, ypač kai yra nepilnamečių vaikų, tad galimybė teismui pratęsti orderį iki 28 dienų padėtų visapusiškai įvertinti ir veiksmingiau atliepti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens apsaugos ir pagalbos poreikius.

Taip pat siūlytume persvarstyti projekto 8 str. 6 d. numatyto pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, kurį turėtų atlikti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), sąlygas.

Remiantis šia nuostata, SKPC tokį vertinimą turėtų atlikti per 24 val. nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo. Tačiau šią funkciją per nustatytą terminą būtų itin sudėtinga įgyvendinti praktikoje, pavyzdžiui, nepavykus iškart susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Kadangi SKPC atliekamas pakartotinis rizikos vertinimas būtų laikomas pagrindu kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl apsaugos orderio pratęsimo, tinkamų sąlygų sudarymas SKPC atlikti šią funkciją yra būtinas siekiant užtikrinti apsaugos nuo smurto orderio efektyvų veikimą praktikoje bei suteikiant realią apsaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. Be to, rizikos vertinimas gali būti emociškai ir psichologiškai sudėtingas procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, neretai pirmą kartą atsiveriant apie savo patirtis ir išgyvenimus tretiesiems asmenims, tad šio proceso kartojimas nepraėjus 24 val. po pirmojo rizikos vertinimo gali sukelti papildomus emocinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į tai, siūlytume ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio galiojimą iki 120 valandų, kad SKPC turėtų pakankamai laiko (bent 72 val.) nuodugniai atlikti pakartotinį rizikos vertinimą, proceso metu atliepiant smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusio asmens emocinius ir psichologinius poreikius bei suteikiant reikalingą emocinę paramą.

Tuo pačiu pažymime, kad įstatymu įtvirtinus apsaugos nuo smurto orderį tiems atvejams, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, policijos pareigūnai ir toliau turi dėti visas pastangas identifikuoti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias nusikalstamas veikas bei kiekvienu tokiu atveju inicijuoti baudžiamąjį procesą.

Kitų esminių pastabų įstatymo projektui neturime, ir dar kartą išreiškiame palaikymą šiam projektui bei jame numatytoms svarbioms smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugos garantijoms.

Pritarti iš dalies.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

5.1

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

 

 

 

 

I

 Asociacija Vilniaus Moterų namai vieni iš LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (2011) iniciatorių ir bendraautorių, nuo 1996 metų be pertraukų teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje/smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir nuo 2012 metų vykdo Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centro funkcijas. Kaip įgaliotas tarptautinės skėtinės organizacijos WAVE (angl. Women Against Violence Europe, Moterys prieš smurtą Europoje) atstovas Lietuvai, turi tarptautinio eksperto statusą moterų žmogaus teisių apsaugos bei smurto prieš moteris įveikimo srityje. Teikiame savo ekspertines rekomendacijas ir maloniai prašome į jas atsižvelgti.

1. Siūlomas įstatymo pavadinimas – Apsaugos nuo smurto prieš moteris šeimoje ir artimoje aplinkoje įstatymas.

Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

5.2

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

 

 

*

2. Grąžinti formuluotę „Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.“ JT Vienos deklaracija (1993) įvardija, jog smurtas prieš moteris šeimoje yra moterų žmogaus teisių pažeidimas, o moterų žmogaus teisių užtikrinimas yra aktualioji žmogaus teisių dalis.

Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

5.3

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

12

1

 

3. Pakeisti Projekto 12 str. 1 d. esančią miglotą ir dviprasmišką formuluotę „Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo neprivalo teikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.“ dabartinėje redakcijoje 7 str. 1 d. esančia aiškia formuluote „smurtą patyręs asmuo skundo neteikia“.

Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

5.4

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

8

2

 

4. Dėl 8 str. „2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas“. Pažymėtina, kad tokiam reglamentavimui prieštarauja tiek policija, tiek SKPC. Remiame šią poziciją ir reikalaujame, kad orderis būtų skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika. Nėra nei vienos šalies taip reglamentuojančios smurto šeimoje aukų apsaugą, todėl realu susilaukti tarptautinės bendruomenės nepalankaus vertinimo dėl šios žinomai imitacinės, iškelto tikslo nepasiekiančios priemonės.

„6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai“ . Tai reiškia, kad SKPC vertinimą atlikti ir informaciją perduoti ... per 1 parą. Šios nuostatos būtina nedelsiant atsisakyti 1. dėl aukos gerovės, 2. dėl pačios specializuotos kompleksinės pagalbos esmės, 3. dėl nereikalingo policijos darbo biurokratizavimo, brangiai kainuojančio teismų įsitraukimo 4. dėl nepagrįsto SKPC nusistovėjusios praktikos, atitinkančios gerąją pasaulio praktiką, laužymo, nesusijusio su pagalbos aukoms teikimu. (Išsamų argumentavimą prašome skaityti pridedame rašte LRS Žmogaus teisių komitetui).

Nepritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

5.5

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

8

6

 

5. Būtina atsisakyti grėsmės rizikos vertinimo kaip to atsisako senosios demokratijos keletą dešimtmečių bandžiusio jį taikyti (pvz., UK, Williams, K. R., & Stansfield, R. (2017). Disentangling the risk assessment and intimate partner violence relation: Estimating mediating and moderating effects. Law and human behavior, 41(4), 344-353. http://dx.doi.org/10.1037/lhb0000249) visų pirma kaip prieštaraujančio žmogaus teisių diskursui, nes visos artimųjų smurto aukos turi būti vienodai ginamos ir apsaugomos nuo pakartotinio smurto (ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva), visų antra, kaip nepasiekiančio savo tikslo ir trečia kaip kenkiančio aukai ir veikiančio priešingai aukos interesams, nes trukdo be išlygų gauti valstybės apsaugą. Tarptautinės bendruomenės pozicija reikalauja, jog auka būtų laikoma centrine viso proceso figūra ir visos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės būtų vertinamos per aukos gerovės ir teisėtų lūkesčių prizmę.

Spręsti pagrindiniame komitete, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

5.6

Vilniaus moterų namai,

2021-12-08

16

 

 

6. Dėl SKPC akreditavimo tvarkos ir SKPC keliamų reikalavimų. Įstatymo projekte 15 ir 16 str. iš esmės naikinama Lietuvoje 9 metus veikianti ir gerąją pasaulio praktiką atitinkanti, gerai klientų vertinama specializuotos kompleksinės pagalbos sistema. Tokio reglamentavimo būtina atsisakyti, Įstatymo projekte turi būti aiškiai būti įtvirtinta jau egzistuojanti pagalbos sistema, akcentuojant tokios pagalbos turinį ir keliant atitinkamus reikalavimus jos teikėjams. SADM autorizuotos Metodinės rekomendacijos, kuriose būtent ir yra aiškiai išdėstyta specializuotos kompleksinės pagalbos esmė, jos organizavimo principai ir turinio kokybiniai reikalavimai turi tapti pagrindu kuriant teisės aktuose.

Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, jog NVO turi būti skirta laiko pasiruošti akreditavimui, nes neišvengiamai turės būti laikomas kvalifikacinis egzaminas siekiant tapti būtent specializuotos kompleksinės pagalbos teikėju.

Akreditacija gali būti suteikiama neilgiau nei 3 metams, o ne kaip nurodyta Projekte neterminuotai. Priešingu atveju nėra skatinama kelti pagalbos kokybę ir atitikti valstybės keliamus reikalavimus specializuotos kompleksinės pagalbos teikimui.

Siekiant, kad akreditavimas užtikrintų pagalbos kokybę, būtina numatyti specifiškesnius, su kvalifikacija susijusius reikalavimus, kuriuos galima išdėstyti, pavyzdžiui, taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris šeimoje kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą, juridinis asmuo, teikiantis prašymą akreditavimui, turi atitikti šias būtinas sąlygas:

1. Turi būti registruotas kaip nevyriausybinė organizacija, veikianti žmogaus teisių srityje;

2. Turėti nemažesnę kaip 3 metų patirtį teikiant pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims arba veikti smurto prieš moteris prevencijos srityje;

3. Siekiant akreditacijos, ne mažiau kaip pusė konsultantų ir specialistų turi būti išlaikę kvalifikacinį egzaminą iš SKPC darbo organizavimo ir specializuotos pagalbos teikimo sričių.“

Nepritarti.

Komitetas nepritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui Nr. 2.3 dėl akreditacijos sąlygų.

Pažymėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

 

 

1.Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“.

Atsižvelgti.

 

1.2

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8,

8

4,

5

 

2. Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 4 ir 5 punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas)numatytam  24 valandų apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo apskundimo  terminui. Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento.

Atsižvelgti.

 

1.3

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

7

 

3. 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo„. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas  būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu. Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug  nepatogumų. Nors policijos  funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai  turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“apsaugos nuosmurto orderį skyręs „ tikslinga išbraukti.

Atsižvelgti.

 

1.4

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

8

 

4. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“  keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“  diena“.

Atsižvelgti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.1

Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Varkalys,

2021-11-29

 

4

2

1

Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar „nestereotipinį“ gyvenimo būdą.

Pasiūlymas:

    Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Pritarti iš dalies.

Komitetas pritarė kompromisiniam pasiūlymui (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1):

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

1.2

Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,

2021-11-29

 

8

1

 

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir  pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas.

Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.:  „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų  orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį.

Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

Pritarti.

 

1.3

Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,

2021-11-29

 

8

2

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Nepritarti.

Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

1.4

Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,

2021-11-29

8

3

 

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“

 

Nepritarti.

Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

1.5

Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, J. Varkalys,

2021-11-29

 

8

3

8

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“

Nepritarti.

Komitetas pritarė kompromisinei formuluotei (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).

2.1

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

8

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)        laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2)        nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Nepritarti

dėl orderio skyrimo ir taikymo terminų.

 

 

Dėl orderio skyrimo ir apskundimo proceso - spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir Nr. 3.

 

2.2

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

9

 

 

Pasiūlymas:  Pakeisti projekto 9 straipsnį ir  išdėstyti taip:

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

           1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

          2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

          3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.

5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą.

6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui.

8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

Spręsti pagrindiniame komitete, įvertinus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

 

2.3

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

16,

16

1,

1

 

4

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį  ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip:

,,1. Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...>

„4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;

Nepritarti.

Pastebėtina, kad pertekliniai reikalavimai apribotų galimybes juridiniams asmenims gauti akreditaciją, ko pasėkoje, įsigaliojus įstatymui, egzistuotų mažiau paslaugų teikėjų.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

4

2

1

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui  nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

8

 

 

 

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 72 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 84 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 36 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms 120 valandų gali pratęsti iki 12 10 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.

9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

11. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

12. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

13. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

9

5

 

 

Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 36 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).“

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

9

6

 

 

Argumentai. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.36, kad apskundimo terminai turėtų būti suderinti su orderio galiojimo terminais (skundas turi būti išnagrinėtas teisme kol dar galioja orderis – t. y. skundo dalykas egzistuoja), siūlome patikslinti terminus.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 10 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“

Pritarti.

 

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

14

 

 

T

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Specializuotos kompleksinės pagalbos organizavimas ir teikimas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui ar smurtą patyrusiam asmeniui“

Pritarti.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirta pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                             (Parašas)                                                                      Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė


[1] Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 263-264.

[2] Juozapavičius, A. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika. Teisė, 2017, t. 103, p. 41.

[3] Kaip pavyzdį galima nurodyti Jungtinės Karalystės (Anglijos ir Velso) teisinį reguliavimą, pagal kurį apsaugos nuo namų smurto pranešimą turi teisę išduoti tik tie policijos pareigūnai, kurie turi ne žemesnį kaip superintendento laipsnį. Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722.

[4] Pavyzdžiui, Belgijos Laikinojo gyvenamosios vietos uždraudimo smurto namuose atveju įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad iš faktų ar aplinkybių paaiškėjus, jog suaugusio asmens buvimas gyvenamojoje vietoje kelia rimtą ir tiesioginę grėsmę kitų ten pat gyvenančių asmenų saugumui, prokuroras gali skirti grėsmę keliančiam asmeniui  draudimą gyventi toje vietoje. Pagal Suomijos Ribojimų orderio įstatymo 2 straipsnį ribojimų šeimoje orderis gali būti išduotas, jeigu iš asmens, kuriam taikytinas orderis, grasinimų, anksčiau padarytų veikų ar kitokio elgesio galima spręsti, kad gali būti padarytas nusikaltimas grėsmę patiriančio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, o orderio išdavimas nėra nepagrįstas, atsižvelgiant į galimos veikos sunkumą, asmenų bendro gyvenimo tame pačiame būste aplinkybes ir kitus bylos faktus. Plačiau apie tai žr.: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Neatidėliotinos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos orderiai Europos valstybėse”. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=24722.

[5] Žr. ten pat.

[6] Plačiau apie tai žr.: Jakštienė, R. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 39.

[7] Pvz., į smurto artimoje aplinkoje apibrėžimą galėtų patekti tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 straipsnis).

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalga.