LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 333
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 12 dienos (antradienio) popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
15.02 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, mes toliau tęsiame Darbo kodekso svarstymą. Turime daug darbo, aš manau, kad posėdis pakankamai ilgai užsitęs. Paprašyčiau konkretumo, aiškumo ir supratimo vieni kitų.
Seimo narys M. Zasčiurinskas. Dėl 37 straipsnio, jūs čia nemažai pasiūlymų teikėte. Dėl 1, 2, 3 dalių, noriu priminti, kad komitetas yra nepritaręs. Pristatykite 1 dalį, gerbiamasis Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ten dėl penktos pritarta… (Balsas salėje: „Ne, ne, ne.“) Pirmą, taip?
PIRMININKAS. Dėl 1 dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, prieš pietus pabalsavote prieš jaunimą, kad iš jaunimo būtų galima paimti pinigus, kurių jie nenaudojo. Dabar tęsinys. Yra atskira sritis – susitarimas dėl nekonkuravimo. Iš esmės straipsnis yra reikalingas, bet ten yra surašytos kai kurios sąlygos, mano nuomone, yra netikslios ir jos privers žmones, ypač jaunimą, kurie dažniau keičia darbą, būti nuskriaustiems. Darbo sutarties šalys gali sutarti, kad pasibaigus darbo sutarčiai žmogus turės išlaikyti tam tikrą konfidencialumą, bet klausimas, jeigu jis, pavyzdžiui, išvažiuoja dirbti į Prancūziją arba į Angliją, tai jis taip pat turi išlaikyti konfidencialumą dėl subjekto, esančio Lietuvoje? Tai mano 1 straipsnio siūlymas yra toks, kad straipsnį papildytume žodžiais „kad konkuruojančiu su jo esamu darbdaviu nurodytoje teritorijoje“, kad Darbo kodekso nebūtų galima naudoti prieš tą žmogų, kuris keičia savo darbo vietą, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje dirba. Kitaip sakant, susitarime turi būti apibrėžta teritorija, kurioje konkuravimas yra draudžiamas, ir informaciją naudoti prieš patį pirminį darbdavį būtų uždrausta.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prašau palaikyti 37 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad komitetas nepritarė šiai pataisai. Kviečiu pakomentuoti komiteto pirmininkę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi aš ne visai… Gerbiamas kolega, šis straipsnis – susitarimas dėl nekonkuravimo taikomas ne vien jaunimui, jis taikomas absoliučiai visiems, čia tiesiog esmė yra ta, kad darbo sutarties šalys gali sulygti, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu. Taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Taigi tokia yra komiteto pozicija ir komitetas nepritarė papildymui šito straipsnio.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Nuomonė prieš šį pasiūlymą, gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs kaip tik susiaurinate funkciją. Jūs apibrėžiate, kad ta sutartis turi galioti kažkokioje teritorijoje, bet nekonkuravimo principas veikia visoje globalioje pasaulio rinkoje, nes jeigu tu iškeliausi į kitą ir parduosi mūsų kokį nors žinomą know how kur nors Singapūre ar kur nors, nuo to lengviau firmai nebus. Tai tiesiog visą laiką reikia tą apibrėžti – visame pasaulyje, visam pasaulyje. Na, tai to nereikia rašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš dar kartą noriu priminti, kad dėl 37 straipsnio 1 dalies komitetas yra nepritaręs. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei… (Balsas salėje: „Ne.“) …kad būtų pritarta M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 5, susilaikė 42. Pasiūlymui yra nepritarta.
37 straipsnio 2 punktas. Gerbiamas Mečislovai, pristatykite savo siūlymą. Aš noriu pasakyti, kad 1, 2, 3 punktams komitetas nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl trečio?
PIRMININKAS. Dėl antro. Dėl nekonkuravimo, galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialiųjų žinių ir t. t.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Siūlo trumpesnę versiją.
PIRMININKAS. Čia tu nieko nesiūlai, ar kaip?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, 2 punktas netaisytas, jis yra paliktas tiktai kaip kompleksas, kad žmonės suprastų, kaip čia tas procesas eina. Yra pasiūlymas dėl trečio.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Mečislovai, dėl šito nebalsuojame, ar ne?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Paliekame komiteto nuomonę?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai dėl trečio pasiūlymo, prašom siūlyti. Pristatykite nuomonę.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ekspertų nuomone, nes čia ekspertai man padėjo parengti šitą siūlymą… (Balsai salėje) Tai negi aš čia vienas toks protingas būsiu, jūs čia stebitės. 3 punkte yra tikslesnis apibrėžimas, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti nurodytas darbdavio esamų ir potencialių konkurentų apibrėžimas. Nes kokia gali susidaryti situacija? Iš kur žmogui žinoti? Jis iš Lietuvos įmonės nuvažiuos dirbti, pavyzdžiui, į Ispaniją ir iš kur jis galės žinoti, kad Ispanijos koks nors darbdavys yra konkurentas arba galimas konkurentas kuriai nors Lietuvos įmonei?
Yra siūloma, kad šiame susitarime, kurį sudarys darbdavys su darbuotoju, būtų privaloma tvarka nurodyti galimi konkurentai. Taip būtų labiau apsaugotas jaunas žmogus, pabrėžiu, nors tai taikoma ir pensininkui, aišku, kaip pirmininkė sakė, kad naujas žmogus būtų labiau apsaugotas nuo galimų susidorojimų su juo. Todėl aš siūlau, kad tekstas skambėtų taip: „Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti nurodytas darbdavio esamų ir potencialių konkurentų apibrėžimas“, o toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Mečislovai, baigiam.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aišku.
PIRMININKAS. Dvi minutės. Būkite malonus, laikykitės reglamento.
Gerbiamieji kolegos, dabar nuomonės. Yra norinčių kalbėti? Atsiprašau, komiteto nuomonė, po to – motyvai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, suprantamas kolegos Mečislovo noras apibrėžti darbdavio esamus ir potencialius konkurentus, bet vienas iš modelio tikslų – mažinti administracinę naštą. Tai nebūtų taip paprasta padaryti, kas yra tavo konkurentas. Todėl komitetas nepritarė papildymui ir lieka prie savo pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, čia jokios naštos nėra. Vis tiek turėsi pasirašyti nekonkuravimo sutartį. Mečislovas tiesiog siūlo, mano galva, visiškai teisingą nuostatą, mes, atrodo, ją pražiūrėjome, nes dabartinėje redakcijoje kalbama, kad turi būti apibrėžta darbo, profesinė veikla. Gydytojas – tai nereiškia, kad jis visur yra koks nors konkurentas, arba kokios nors kitos profesijos – tai nereiškia, kad jis būtinai susijęs su nekonkuravimu ir taip toliau. Tai yra tokia profesija. Yra per daug bendra sąjunga. Mes suprantame, kad nekonkuravimo sutartis… kad yra bloga praktika, kai tu perduodi kažką savo konkuruojančiai sričiai, tavo konkurentams, dirbantiems toje srityje, siauresnėje. Medikų irgi įvairiausių yra, įvairiausių specialybių ir taip toliau, ir panašiai. Konkreti veikla turi būti apsaugota.
Čia ir siūloma sudaryti esamų ir potencialių konkurentų apibrėžimą, kas tie konkurentai, konkuruojantys toje srityje. O po to jau eina profesija ir visa kita, ir panašiai. Kitaip mes galime padaryti tokias konkuravimo sąlygas, kad tau uždraus būti mediku, nes tu padirbėjai kokioje nors privačioje klinikoje, ir kitoje nuvažiavęs negalėsi dirbti. Taip kol kas pas mus parašyta. Ta nuostata yra patikslinanti. Manau, kad jinai visiškai teisinga. Kai mes svarstėme, tiesiog ne viską iki galo pasižiūrėjome. Čia tikrai jinai nepakenks ir jinai yra aiškesnė. Aišku, dėl ko turime susitarti, nes kitaip mes uždarysime iš viso žmonėms visą profesinę veiklą kur nors kitur išeiti dirbti. Gali būti ir taip, nes taip mes parašėme.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. K. Daukšys – nuomonė prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų galvoju, kad šitą pataisą Mečislovas pateikė tam, kad mes galėtume čia visi pasilinksminti. Dabar pasakykime labai paprastai, gal kuris nors Seimo narys galėtų išvardyti visų konkurentų pasaulyje pavardes, asmens kodus ir kitus dalykus? Tai yra paprastas dalykas. Darbdavys pasirašo susitarimą ir pasako: aš tau mokėsiu 12 mėnesių tą atlyginimą, kurį tu gavai, už tai, kad tu nenueitum dirbti į panašią veiklą vykdančias įmones. Pasirašydamas tokią darbo sutartį žinai, kad tu įsipareigoji. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, elektrikui ir santechnikui niekas tokių darbo sutarčių nesiūlo. Čia kalbama apie pardavimų vadybininkus, apie rinkodaros specialistus, apie gydytojus, jeigu kurie, gerbiamasis Dagy, dalyvauja, pavyzdžiui, biotechnologijų versle, kur jie sužino žinių, kurių neturi visi kiti daktarai. O taip gydytojui drausti gydytojo praktika užsiimti, niekas nedraudžia. Kaip galima uždrausti, už ką? Kur jisai konkuruoja?
Tai, ką siūlo Mečislovas, ir yra didžiausias, atsiprašau, džiaukas, arba juokas, ką mes galime kodekse įrašyti. Vadinasi, jūs turėsite dabar… Kiekvienas darbdavys turės surinkti pavadinimus visų įmonių su įmonių kodais iš viso pasaulio, kur negali įsidarbinti. Tą įmonę pakeitei, po dienos kita atsidarė, dar po dviejų dienų pakeitė pavadinimą. Jūs ką, juokaujate!? Kas čia dabar, Lietuvos teismai dirbs? Darbdaviai dirbs ar kas dirbs? Nedarykite juokų iš to!
PIRMININKAS. Dėkoju. Tiesiog buvo išsakytos nuomonės. Komitetas nepritarė ir dabar kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo M. Zasčiurinsko nuomonei, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Mes kalbame apie 37 straipsnio 3 punktą. (Balsai salėje) Kaip čia balsavo?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes pritarėme.
PIRMININKAS. Balsavimo rezultatai. (Balsai salėje) Už – 27, prieš – 4, susilaikė 40. Gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymui yra nepritarta. (Balsai salėje) Nepritarėme.
Gerbiamieji kolegos, dėl 4 dalies mes jau apsisprendėme, balsavome, nes Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės siūlymui buvo pritarta, taip, buvo pritarta. (Balsai salėje)
Gerbiamojo M. Zasčiurinsko prieštarauja. Aš matau, Mečislovas sutinka su tuo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, taip. (Balsai salėje) Dėl 5 dalies pakeitimo. Yra Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas pakeisti 38 straipsnio 5 dalį. Kęstuti, prašome, pristatykite savo pasiūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, susitarkime, kas yra nekonkuravimo sutartis. Nekonkuravimo sutartis yra tada, kada ateina darbuotojas į darbą ir su darbdaviu susitaria, kad tu dirbsi šitą darbą, už tai gausi tokius ir tokius pinigus, bet jeigu tu nutarsi iš to darbo išeiti, tai aš dar tau 12 mėnesių mokėsiu tą atlyginimą, kurį gaudavai pas mane dirbdamas, bet tu, gink Dieve, neturi eiti pas konkurentą į darbą, nes tu gali nunešti mano paslaptis, kitus dalykus, kas tau bus sunku sutvarkyti.
Tai mes ir siūlome ne taip, kaip čia komitetas pritarė išplėstinei, kad savo noru, dar kaip nors. Būtų labai aiškiai parašyta, kad darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, nepaisant darbo santykių pasibaigimo pagrindo, tais atvejais, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti tą kompensaciją už tuos 12 mėnesių, kuriuos turi, ir jokių kitokių neturi būti – aš noriu, gal man kitokios sąlygos. Kam tada tas nekonkuravimo susitarimas? Kodėl turi būti jam… Ras geresnį darbdavį, kuris sumokės už 1 mėnesį dešimties mėnesių atlyginimą, jisai ten nueis ir visas paslaptis išduos. Todėl aš siūlau pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bus 10 palaikančių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymą? Pakelkite rankas. Matau, yra. Sutinkate su tuo, kad yra? Užtenka mums palaikančių.
Komiteto nuomonė dabar, gerbiamoji pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia kaip tik ir yra komiteto pasiūlymas, kad būtų 5 dalis tokios redakcijos, kokią jūs matote. Komitetas balandžio 7 dieną gavo siūlymą ir nusprendė likti prie savo ankstesnės nuomonės.
PIRMININKAS. Tai išgirdome komiteto nuomonę. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. I. Šiaulienė – nuomonė už.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolegos. Mes kaip tik jau balsavome dėl dalies mūsų šio straipsnio 4 dalies pasiūlymo ir pritarėme. Dabar tiesiog konkretiname be jokių išlygų, 5 dalis yra trumpinama ir pasakoma, kad darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą, nepaisant darbo santykių pasibaigimo pagrindų, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja mokėti nekonkuravimo kompensaciją ir jos dalį. Ten be jokių išlygų… įspėjimo, jeigu yra tokia valia: ir aišku, ir paprasta. Siūlau palaikyti. Komitetas tiesiog laikosi savo pozicijos be argumentų, kadangi jie jau buvo taip nusprendę ir nenori keisti savo pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai komitetas nelaiko, kad taip buvo nusprendę. Problema yra gilesnė, nekonkuravimo susitarimas ir veikia toje erdvėje, kai įvyksta darbo santykių metu. Jeigu darbo santykiai nutrūksta, jeigu kuri nors pusė pradeda nevykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju turim variantą, kai darbdavys nemoka išeitinių, nemoka nieko, vadinasi, darbo santykiai yra nutrūkę, vadinasi, ir kiti įsipareigojimai yra kvestionuojami – automatiškai. Jeigu jie nenutrūksta, viskas gerai, nekonkuravimo taisyklės veikia. Tai galbūt jau tuo metu darbdavys iš viso nepajėgus nieko vykdyti, jis su niekuo nekonkuruoja, nepajėgus išmokėti dviejų išeitinių pašalpų ar ko nors kito, jis kažko jau nepadaro. Kitas dalykas – žmogus negali daugiau niekur įsidarbinti, niekur toliau nueiti, nes saistomas ne konkurencijos sutarties, o darbdavys yra nepajėgus.
Komitetas kaip tik ir įvertino tuos dalykus kartu ir mano, kad šiuo atveju į tai turėtų būti atsižvelgta. Čia yra komiteto pozicijos esmė, o ne taip, kad mes nesvarstėme ir panašiai. Tiesiog žiūrime kitą pusę, subalansuokime ir kitą pusę, dalis jau nevykdo savo įsipareigojimų, vadinasi, ir į nekonkuravimo sąlygas žiūrima kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 5, susilaikė 23. K. Daukšio ir kitų kolegų pasiūlymui yra pritarta. Todėl M. Zasčiurinsko pasiūlymo nebesvarstome, kadangi yra priimtas šitas pasiūlymas.
Dėl 39 straipsnio nėra jokių pastabų ir pasiūlymų.
40 straipsnis. Yra Seimo nario Jurgio, atsiprašau, R. J. Dagio pasiūlymas, bet jis atsiėmė svarstymo komitete metu. Nereikia svarstyti. Dėl to paties 40 straipsnio… (Balsas salėje: „Garsiau kalbėkite!“) Pasitaisysiu. Dabar gerai, Mečislovai? Yra 40 straipsnio Seimo nario K. Daukšio ir G. Steponavičiaus pasiūlymas, 4 dalies. Gerbiamas Kęstuti, pristatykite savo pasiūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ten yra pakeičiamas žodis „tenkinamas“ į „svarstomas“, nes šitame straipsnyje kalbama apie tai, kad išdirbęs daugiau negu trejus metus darbuotojas gali paprašyti pakeisti darbo laiką, sutrumpinti darbo dieną iki 4 valandų per dieną arba sumažinti darbo dienų skaičių iki 3 darbo dienų per darbo savaitę. Ir tas jo prašymas buvo parašyta „tenkinamas“, mes siūlome rašyti „svarstomas“. Jeigu jis pateiktas, ten toliau – kaip įstatyme. Tai ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju Kęstučiui. Ar yra 10 palaikančių? Prašau pakelti rankas. Matau yra 10 žmonių, kurie palaiko. Gerbiamoji Kristina, išsakykite savo nuomonę dėl šio pasiūlymo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad siekėme įtvirtinti lankstumą, siūlo nepritarti siūlymui ir palikti taip, kaip buvo parengta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išgirdote komiteto nuomonę. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Jeigu tai būtų vienas vienintelis darbuotojas, dirbantis organizacijoje, kuris galėtų vienaip ar kitaip savo pageidavimus išsakyti, tai galima būtų suprasti, bet neretai tai yra komandinis darbas – projektai, grupės žmonių, kur yra tarpusavio sąveikos ir nuo bendradarbiavimo priklauso išties kiekvieno iš tų darbuotojų darbo rezultatai ir atlygis. Natūralu, kad formuluotė neturėtų būti: „automatiškai jo prašymas tenkinamas“, o „svarstymas“. Ir, manau, ta lanksti formuluotė kaip tik ir atspindi tą bendrą požiūrį, kurį pristatydami pataisas mes ir minėjome. Tikiuosi, bus supratimas Seimo plenariniame, nepaisant komiteto nuomonės.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti… apie ką mes kalbame. Tai yra apie darbo sutartį, kurią viena iš šalių nori pakeisti. Ir įspėjimo terminas – prieš mėnesį. Kas svarstomas? Žmogui reikia pakeisti, jis negali, pavyzdžiui, dirbti tokiom sąlygom arba tokiu laiku, šeiminės aplinkybės, dar visokios aplinkybės. Tai mes galime svarstyti iki begalybės ir nepriimti. Arba sutaria, arba nesutaria. Jeigu negali tenkinti, tada nutrūksta darbo santykiai. O svarstymas – tai neapibrėžtumas. Tai ar mums reikia konkretumo darbo santykiuose, ar neapibrėžtumo? Jūsų žodis „svarstomas“ reiškia: sudarykime komisiją ir apsvarstykime pasiūlymą. Jūs patys kritikuojate visokias komisijas, kurias bando kas nors sudarinėti. Principas yra toks pats, todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamųjų Seimo narių K. Daukšio ir G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 9, susilaikė 26. Grupės Seimo narių pasiūlymui yra pritarta.
Toliau dėl 41 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 42 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 43 straipsnio pasiūlymų nėra.
Dėl 44 straipsnio pasiūlymų yra. Tai būtų 44 straipsnio 4 dalis, gerbiamojo A. Syso ir gerbiamosios G. Purvaneckienės pasiūlymas. Kviečiu gerbiamąjį A. Sysą pristatyti savo pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlome keisti pranešimo apie darbo sąlygas pakeitimą, 44 straipsnis ir 4 dalis. Būtent pranešimas, kad sąlygos pakeistos… sąlygų pakeitimas įsigaliotų prieš jas paskelbiant, nes dabar užrašyta per 10 dienų nuo jų įsigaliojimo. Pakeičiame darbo sąlygas, o po to per 10 dienų nuo jų įsigaliojimo žmogui pranešame, kad jo darbo sąlygos pasikeitė. Gerbiamieji kolegos, nedarykime tokių probleminių dalykų, gal tų sąlygų bus negalima tenkinti ar ką nors. Pirmiausia įspėkime žmogų, kad jo darbo sąlygas keisime. Aš manau, kad tai yra paprasta, žmogiška logika, o ne kažkoks išsigalvojimas.
PIRMININKAS. Paprašyčiau pristatyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas nagrinėjo minėtą pasiūlymą ir, kaip mums aiškino teisininkai, tai nėra susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, tai yra tik informacijos pateikimas dėl sutartų sąlygų arba dėl tų sąlygų, kurios nepriklauso nuo darbuotojo valios. Dėl to komitetas siūlo, kad 4 dalis liktų tokia, kokia jums yra pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, nuomonės, motyvai dėl pasiūlymo. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar jūs supratote paaiškinimą? Man atrodo, niekas negali suprasti tokios logikos. Jūs perkate namą, taip? Bet žinote, pasakyt tu pirk tą namą, o po 10 dienų aš tau pasakysiu, kokiomis sąlygomis tu nusipirkai, tokios logikos niekas nesuprastų. Aišku, natūralu, nežinau, kaip čia išvis liko tokia nuostata mūsų balsuota, nes iš principo tu turi žinoti, kokios sąlygos tau pasikeičia, o ne atgaline data sužinoti, kad kažkas pasikeitė ar panašiai. Gal tavęs netenkina, tada turi pereiti į kitą darbą, ieškoti, derybų procesas turi prasidėti arba su darbdaviu derinti ir panašiai. Dabar mes 10 dienų jį nežinioj paliekame dirbti, paskui sužino, kad sąlygos pasikeitė. Mes vienoje vietoje, man atrodo, esame, kiek aš pamenu, pataisę, aš dabar žiūriu į kodeksą, o šioje vietoje mes nepataisėme ir išėjo toks neapibrėžtumas. Man atrodo, viskas aišku. Čia neturėtume dėl ko ginčytis. Sąlygos turi būti iš anksto žinomos. Čia nėra prievolė, kad jis ginčijasi dėl sąlygų. Jis turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis toliau dirbs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių gerbiamojo A. Syso ir gerbiamosios G. Purvaneckienės nuomonei, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui gerbiamojo A. Syso ir gerbiamosios G. Purvaneckienės yra pritarta.
IV skyrius. Dėl 45 straipsnio yra pasiūlymų, dėl 2 punkto. Seimo nariai gerbiamasis A. Sysas ir gerbiamoji G. Purvaneckienė siūlo pakeisti 44 straipsnio 2 dalį. Gerbiamasis Algirdai, pristatykite savo pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, straipsnis kalba apie darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva. Tai yra ne šalių susitarimu, o darbdavio iniciatyva. Todėl mes siūlome, kad jeigu darbuotojas, kai darbdavys keičia jo darbo sąlygas… Be jo sutikimo sumažino darbo užmokestį, tai negali būti laikoma teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Darbdavys sumažino jums atlyginimą, jūs nesutinkate ir tai yra teisėta priežastis atleisti jus iš darbo. Aš nesuprantu logikos. Mes įvedame kažkokius viduramžių santykius. Aš manau, kad yra kiti straipsniai, kurie reglamentuoja tokius dalykus, ir negalima taip elgtis, kad vienu įsakymu sumažinu darbo užmokestį, ateina darbuotojas ir sako, aš nesutinku. Tada, kadangi tu nesutinki, aš tave atleidžiu dėl priežasčių, kurios nurodytos kituose straipsniuose. Įrašau, kad to negalima daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už šį pasiūlymą. Atsiprašau, pradžioje komiteto nuomonę, gerbiamoji Kristina, pasakykite.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas iš tikrųjų papildė minėtą straipsnį, bet be žodžių „be jo sutikimo“. Kolega A. Sysas išsamiai pristatė savo pasiūlymą. Kaip matote, 45 straipsnio 2 dalyje pritarta, bet lieka: darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Jei kolega A. Sysas pritartų… Mes labai raginame.
PIRMININKAS. Aš paklausiu. Gerbiamasis Algirdai, ar pritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums mažina darbo užmokestį be jūsų sutikimo! Tai kodėl mes jį išbraukiame? Be mano. Bet kam mažinti darbo užmokestį, tai yra… Čia yra esminė darbo sutarties dalis, darbo užmokestis, darbo vieta. Kodėl vieną iš pagrindinių dalykų mes mažiname be sutikimo ir tai nėra priežastis?
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas nesutinka. Kęstuti, tuoj duosime mes jums. Nesutinka ir reikės balsuoti.
Dabar motyvai dėl A. Syso pasiūlymo. M. Zasčiurinskas. Nuomonė už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gali būti atvejis, kai darbuotojas sutinka, kad jam būtų sumažintas darbo užmokestis, o po to jis atsisako dirbti. Tokiu atveju tai gali būti laikoma teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Toks atvejis yra galimas. Todėl kolega Algis ir siūlo pabrėžti, kad tik tokiu atveju, jeigu darbo užmokestis mažinamas be jo sutikimo. Nes kodėl tas yra svarbu ir reikalinga? Jeigu nori atleisti bet kurį darbuotoją, darbdavys vienašališkai sumažina darbo užmokestį ir ką tokiu atveju darbuotojui daryti? Yra dar toks aspektas. Jei bus atleidžiamas darbuotojas, jis neturės pragyvenimo šaltinio, tada jis turės ateiti į valstybinę šalpos sistemą ir naudoti valstybės pinigus, kad išgyventų jis, kad išgyventų jo vaikai. Todėl aš visiškai pritariu kolegos A. Syso šitam siūlymui, kuris eliminuoja galimą atvejį, kai darbuotojas sutinka su darbo užmokesčio mažinimu, o po to pakeičia nuomonę ir atsisako dirbti. Tada darbdavys gali patekti į nepavydėtiną situaciją. Prašau palaikyti kolegos A. Syso siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mes, Seimo nariai, esame susimažinę savo atlyginimus net ir su tuo nesutikdami, nes buvo krizė. Tas pats gali atsitikti ir konkrečiai įmonei. Atleiskite, aplinkybių gali būti labai įvairių, kurios, net jeigu to ir nesupranta vienas ar kitas Seimo narys ar darbuotojas, nereiškia, kad jis turi tapti kliuviniu visam procesui. Šitą logiką perkeliant į organizacijos lygmenį, manau, kad netikslinga tokį sakinį į šį straipsnį įtraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume A. Syso ir kolegės G. Purvaneckienės pasiūlymui, balsuojate už, kas kitaip manote, susilaikote arba balsuojate prieš.
Gerbiamieji kolegos, rezultatas lygus: 44 – už, 44 – prieš. Komiteto pirmininke, gal dar duosiu pasakyti savo nuomonę ir po to K. Daukšiui dėl vedimo tvarkos. K. Daukšys, paskui R. J. Dagys.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū. Čia dar vienas pavyzdys, kaip mes nesusitariame ir nesusišnekam. Žiūrėkite, ką siūlo gerbiamas A. Sysas ir ką padarė komitetas? Komitetas padarė geriau visiems dirbantiesiems. Nes šiuo atveju, jeigu darbuotojas sutiko, kad jam būtų sumažinamas atlyginimas savo valia, ir po to nutraukė darbo santykius, nes jam netinka tas darbas, jis bus teisėtai atleistas darbdavio valia. Bet jeigu tą padarė komitetas, tai komitetas parašė: bent koks atlyginimo sumažinimas, man sutikus ar nesutikus, nėra pagrindas mane atleisti darbdavio valia. Viskas. Tai komiteto geresnis pasiūlymas, ko mes čia ietis laužome tuščioje vietoje?
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiuo atveju visiškai su kolega sutinku ir diskutuokime iš esmės. Gerbiamasis G. Steponavičius visai ne tą komentavo. Kalba apie komiteto formuluotę yra platesnė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdome papildomų motyvų, taigi pabandome dar kartą išsakyti savo nuomonę balsavimu. Kas už A. Syso ir gerbiamosios G. Purvaneckienės pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 25, prieš – 6, susilaikė 58. Taigi vaizdas po antro balsavimo visai kitoks. Gerbiamų mūsų kolegų pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio tos pačios dalies – N. Puteikio. N. Puteikis ar yra salėje? (Balsai salėje) Gerbiamoji komiteto pirmininke, paprašysime ir pristatyti, ir pasakyti komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties mes jau balsavome. Kolega N. Puteikis siūlo vietoj 5 darbo dienų įrašyti 14. Gerbiamieji kolegos, bet šis siūlymas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, dėl jo apsispręsta ir mes siūlome pritarti tam, už ką balsavome, kad liktų tos 5 dienos.
PIRMININKAS. Yra tik nuomonės prieš šį pasiūlymą. R. J. Dagys. Prašom. Nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, tikrai, gerbiamasis kolega (gaila, jo nėra čia, salėje), bet tai yra perteklinis dalykas. Įsivaizduokite, jeigu mes įtvirtinsime 14 darbo dienų dėl kokių nors sąlygų pakeitimo ir panašiai, darbo sąlygų, remonto ar dar ko nors, tai kiek bus? Prieš mėnesį turi beveik, ne prieš mėnesį, bet bent prieš 3 savaites informuoti. Čia jau yra truputį persistengta, mano galva. Komiteto variantas yra nuosaikesnis, savaitės, jeigu perverstume darbo dienas į normalias kalendorines.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyti motyvai, buvo motyvai prieš, už nėra palaikančių. Mums vis tiek reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 11, susilaikė 71. Taigi N. Puteikio pasiūlymui nepritarta.
46 straipsnio 2 dalis. Seimo narys N. Puteikis teikia siūlymą. Taigi kviečiu jus pristatyti savo siūlymą. 46 straipsnis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Tiesiog papildymas, kad pats darbuotojas gali reikalauti nutraukti santykius. Lygiai tokia pati veidrodinė teisė, kaip ir darbdavio. Jeigu darbdavys gali pareikalauti darbuotojo, kad jis sutiktų su jo pasiūlytomis sąlygomis, lygiai taip pat noriu suteikti ir darbuotojui teisę nutraukti darbo santykius, jeigu darbdavys atsisako darbuotojo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl nuomonės už, nuomonės prieš nėra norinčių kalbėti. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų priimtas šis siūlymas, būtų įtvirtinta nauja ir darbuotojams svarbi teisė reikalauti darbo sąlygų pakeitimo. Seimo nario pasiūlymas prasilenkia su darbo santykių stabilumo principu, todėl komitetas jam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė 80. Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Kviečiu pateikti pasiūlymą gerbiamąjį Algirdą.
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mes sutinkame su komiteto pritarimu iš dalies, mes iš viso siūlėme išbraukti 3 straipsnį, bet sutarta, kad darbuotojui vieną kartą kreipusis ir gavus neigiamą atsakymą dėl darbo sąlygų keitimo, galima kreiptis po mėnesio.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto pasiūlytai redakcijai bendru sutarimu? Sutinka ir komitetas, ir siūlytojai.
47 straipsnis. Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymas. Prašom, kolega Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia straipsnis, reglamentuojantis prastovą. Komitetas atsižvelgė į mūsų siūlymą dėl objektyvių priežasčių, todėl mes sutinkame.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat sutinka. Taigi yra bendras sutarimas. Ar galime pritarti komiteto redakcijai? Pritarta bendru sutarimu.
Seimo narys M. Zasčiurinskas dėl to paties straipsnio teikia siūlymą. Prašom, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia 1 daliai komitetas pritarė, aš su tuo sutinku. Manau, kad plenariniame posėdyje būtų verta išreikšti nuomonę ir dėl 2 dalies. 2 dalis… Kyla klausimas, kokia minimali suma turi būti mokama už prastovą? Vieną pusę mes nustatėme – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio. Čia tinka. O kokia yra mažiausia mokama? Aš siūlau, kad mažiausia dalis turėtų būti minimalus valandinis atlyginimas už kiekvieną prastovos valandą. Kodėl tą dalyką siūlau? Todėl, kad prie MMA faktiškai yra „pririštas“ mūsų minimalus pragyvenimo lygis. Jeigu bus atvejų, kai darbuotojas gaus mažesnį valandinį atlyginimą už prastovą, negu yra patvirtinta, tokiu atveju jis pateks į socialinės paramos sistemą ir tada tokią šeimą privalės finansuoti valstybė savo biudžeto lėšomis. Ar tai yra teisinga? Aš įsitikinęs, kad tai yra neteisinga, ypač įvertinant tai, kad socialinei sričiai apskritai pinigų valstybė skiria du kartus mažiau negu Europos Sąjungos šalyse. Manau, kad posėdyje, kolegos, turėtume apsispręsti, ar mes nustatome minimalaus valandinio atlyginimo ribą, ar ne. Aš siūlau apsispręsti ir nustatyti MMA valandinį dydį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komiteto nuomonė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė kolegos M. Zasčiurinsko siūlymui. O dėl minimalaus valandinio atlygio 5 dalyje yra parašyta, kad už tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Todėl komitetas siūlo dėl šios dalies nepritarti, o 5 dalyje apie tai parašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamas Mečislovai, gal jūs sutinkate su komiteto redakcija? Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tame 5 punkte iš tiesų kalbama apie mėnesinį atlyginimą. Mano siūlyme yra valandinis tuo atveju, jeigu prastova yra trumpesnė negu vienas mėnuo. Tada šita valandinė dalis išvis iškrenta iš Darbo kodekso. Ji tampa neapibrėžta ir gali tapti…
PIRMININKAS. Tai jūs nesutinkate, Mečislovai?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau, kad Seimas…
PIRMININKAS. Mes jau girdėjome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …išreikštų savo nuomonę. Tada turėsime sprendimą, ar palaikome jaunimą, ar ne.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Mečislovai, jūs nepritariate komiteto nuomonei. Komiteto pirmininkė jau kalbėjo.
Motyvai. Kas pritariate gerbiamojo M. Zasčiurinsko pasiūlymui? K. Daukšys pritaria – nuomonė už.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš pritariu ir Mečislovo pasiūlymui, nes jį patvirtino ir komitetas dėl to minimalaus atlyginimo. Manyčiau, šiuo atveju reikėtų pritarti komiteto nuomonei ir viskas būtų baigta.
PIRMININKAS. Čia dabar kalbame, negudraukite, apie M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Tam punktui „bet ne mažiau nei minimalų valandinį atlyginimą“ komitetas nepritarė.
S. Jovaiša – nuomonė prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Čia mes kalbame apie prastovas, bet nekalbame, dėl ko jos vyksta, dėl kieno kaltės. Jeigu dėl darbdavio, vienas dalykas, o jeigu darbuotojas sukelia kokį nors trumpąjį jungimą staklėse ir dingsta iš darbo, o paskui gauna už prastovas atlyginimą, taigi čia nevisiškai apibrėžta. Todėl aš visiškai sutikti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Tiesiog visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, taip, kaip komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 3, susilaikė 50. Taigi pritarta komiteto redakcijai, taip, kaip komitetas siūlo, ir nepritarta M. Zasčiurinsko pasiūlymui.
Dabar to paties straipsnio 4 dalis. Siūlo Seimo nariai A. Sysas ir G. Purvaneckienė. Gerbiamas Algirdai, prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt sutiksite, kad prastova yra tam tikras force majeure. Prastovų samprata ir viskas atsirado 1996–1998 metais, kai masiškai bankrutavo gamyklos, kai žmones uždarydavo į raudonuosius kampelius ir laikydavo visą dieną. Visokių atvejų buvo ir atsirado prastovos sąvoka mūsų Darbo kodekse.
Dabar kažkodėl siūloma diferencijuoti apmokėjimą už prastovos laiką. Už pirmą dieną siūloma mokėti vieną sumą – tai VDU, jei nuo vienos iki trijų – du trečdalius, o jeigu ketvirtą – tai jau tik 40 %. Akivaizdu, kam skelbti trijų dienų prastovą? Reikia skelbti keturių. Bet man atrodo, mūsų ekonomikai tokie dalykai nevisiškai tinka. Manau, kad apskritai prastova nenaudinga nei darbdaviui, nei darbuotojui. Todėl siūlome išbraukti tas nuostatas, kurios diferencijuoja apmokėjimą už prastovos laiką. Prastovą reikia kuo greičiau baigti. Prastova daro nuostolių visiems. Todėl mes ir siūlome išbraukti 4 dalies paskutinį sakinį, kuriame kalbama apie diferencijavimą, kai yra prastova.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, suprantama, būtų gerai, kad tų prastovų nebūtų, bet taip jau atsitinka, kad pasitaiko, kad jų yra. Todėl komitetas laikėsi pozicijos, dėl kurios susitarė Trišalė taryba, ir atsirado tie 40 % vidutinio darbo užmokesčio. Taigi komitetas laikėsi tos pozicijos, dėl kurios buvo susitarta Trišalėje taryboje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už šį pasiūlymą nori kalbėti R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai norėčiau paremti šitą siūlymą, nes prastova – niekam nereikalinga darbo santykių forma. Ji turėtų būti nutraukta kuo greičiau. Mes turėjome ilgai bankrutuojančių įmonių – „Inkaro“ ir kitokių atvejų. Žmonės nuo to tik nukentėjo, iš principo laikomi taikant tokį bado davinį. Tie dalykai turėtų būti greitai sprendžiami, nes jei prastova, iš esmės įmonė turi spręsti, ar ji gali toliau veikti, ar ne, ir tada taikyti kitas formas, ar ji pradeda reorganizaciją, ar dar ką nors ir panašiai.
Kai mes dabar paliekame tokio bado davinio situaciją, ta įmonė gali tempti dar kiek nors, tik 30 % mes mokėsime. Vadinasi, mes palaikome jos merdėjimą, o ne problemų sprendimą. O darbuotojui 30 %, ypač nuo minimalios algos, suskaičiuokite, kas čia tada bus. Apskritai jie iš esmės tampa socialiai išlaikomi mūsų valstybės. Mes turėsime mokėti pašalpas tam, kad jie minimaliai gyventų, o darbdavys toliau tęs tokią vegetavimo funkciją. Ar reikia mums to? Aš manau, kad tikrai nėra naudingas dalykas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš šį pasiūlymą – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kai aš klausau argumentų, iš tikrųjų stengiuosi visą laiką sudėlioti tų argumentų logiką. Iš esmės tikrai sutinku su abiem šnekėtojais, kad niekas nėra suinteresuotas dėl prastovos. Bet lygiai taip pat galiu ir pasakyti, kad ar prastova trijų dienų, ar penkių, ar šešių, vis tiek už pirmą dieną bus mokamas vidurkis, už kitas dvi dienas bus mokama 70 % ir tik už ketvirtą dieną bus mokama mažiau. Parodykite man darbdavį, kuris bus suinteresuotas žmones laikyti be darbo penkias arba dešimt dienų?
Man atrodo, kad jūs čia pučiate į tą karštą arbatą, kuri buvo prieš 15–20 metų, kai iš tikrųjų tie raudonieji kampeliai buvo. Todėl aš siūlau nepritarti šitam pasiūlymui, nes nematau jokios naudos ir jokios logikos jį priimti, atvirai pasakius, nes bet kurio darbuotojo ir darbdavio uždavinys greičiau baigti, bet kitą kartą būna taip, kad reikia ir penkių, ir dešimties dienų. Užsakymų nėra. Ką darysi! Aš manyčiau, kad čia…
PIRMININKAS. Dėkojame. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 3, susilaikė 46. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. (Balsai salėje) Taip, nepritarta. Taip. Kitas Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Prašom, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, kadangi komitetas iš dalies pritarė, aš su tuo ir sutinku.
Kita vertus, noriu pasakyti dar vieną sakinį. Vis dėlto Darbo kodeksas yra pakankamai sudėtingas dalykas ir tikrai kviesčiau visus kolegas nepasiduoti emocijoms. Vienas patinka, kitas nepatinka, vienas gilinasi. Šiame komitete atsiranda žmonių, kurie populiarias nuotaikas savo… Suprantate? Tikrai Darbo kodeksas yra rimtas dalykas…
PIRMININKAS. Mečislovai, dėl pasiūlymo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …ir pasekmės yra didelės, todėl kviesčiau atsakingiau truputėlį žiūrėti, kaip ir mes labai žiūrime.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate, su komiteto nuomone, su komiteto redakcija? Taigi galime pritarti pasiūlymui su komiteto redakcija, taip? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu siūlymui pritarti iš dalies.
48 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 49 straipsnio 3 dalis. Seimo narys gerbiamas M. Zasčiurinskas. (Balsas salėje: „Pritarta.“) Bet čia pritarta, aš manau… (Balsas salėje: „Ne, ne, ne.“) Vis tiek reikia pristatyti. 10 balsų. Teisingai, čia vėliau užregistruotas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Prašau, Mečislovai. (Balsas salėje: „Nesvarbu.“)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tik noriu pasakyti, mes juk… Kristina, čia truputėlį klaidelė yra – praleistas žodis „vidutinis“, juk mes sutarėme, kad visur vietoj „darbo užmokestis“ rašome „vidutinis…“
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pas mane parašyta.
PIRMININKAS. Tai yra parašyta, pas mus yra parašyta.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pas jus yra?
PIRMININKAS. Taip, taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). O pas mane nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. „Mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį.“ Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 žmonių palaikančių? Ar yra 10 palaikančių?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai tvarka, jeigu… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kaip nereikia? Reikia, jis vėliau užregistravo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, nematau 10 palaikančių. Dabar suprantu, tikrai yra 10 palaikančių.
M. Zasčiurinskas pristato savo pasiūlymą. (Balsai salėje) Pristatė? Nepristatė, formaliai nepristatė. Per šoninį mikrofoną…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, ką pristatyti. Mes buvome sutarę po didelių ginčių, kad visame tekste keičiame „darbo užmokestis“ į „vidutinis darbo užmokestis“. Šiuo atveju tai ir padaryta. Aš pritariu. Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. G. Steponavičius – nuomonė prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, bando čia jums dabar užkabinti, paleisti dūminę uždangą – neva žodis „vidutinis“ buvo pamirštas. Kolegos, jūs gi puikiai suprantate, kokia buvo Vyriausybės pateikta formuluotė ir į ką jinai dabar yra paverčiama. Tikrai siūlau likti prie tos formuluotės, kuri yra pateikta originaliame variante. Žodis „vidutinis“ yra išties iš esmės keičiantis tą siūlymą, kuris buvo pateiktas originale. Nemanau, kad jam reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Steponavičiau, mes žiūrėjome visą kompleksą, ne vien tiktai pasiskaitę vieną pastraipą. Mes ir priėjome prie tos sąvokos visur derindami, kad jeigu vyksta koks ginčas ar yra kokios nors aplinkybės, jam toliau yra mokamas vidutinis darbo užmokestis. Užmokestis yra iš kelių dalių, ne vien tik iš pareiginės algos, bet ir iš priedų, ir sutartinių dalykų, ir panašiai. Tuo metu negali būti sumažintos jo pajamos, jeigu tai nėra kokia nors bausmė jam ir panašiai. Vyksta ginčas. Po to, jeigu bus parodyta žala regreso keliais, kitais, galima atsiskaityti ir panašiai, bet šiaip mokama ta pati vidutinė alga. Taip visur yra, valstybės tarnyboje taip yra, visur taip pat yra. Viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, kitą kartą per mikrofoną kalbėkite, nelabai girdėjome. Gerai.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 30. M. Zasčiurinsko pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio 7 dalies – Seimo nario M. Zasčiurinsko. Aš truputėlį noriu pasitaisyti – ne dėl 7 dalies, bet dėl 48 straipsnio 3 dalies. Kviečiu Mečislovą pristatyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet mes balsavome.
PIRMININKAS. Balsavom? Iš dalies pritarti… Čia komitetas iš dalies pritarė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarė.
PIRMININKAS. O Mečislovas sutinka su ta nuomone. (Balsas salėje: „Čia dėl 14 dienų.“) 14 kalendorinių darbo dienų.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau balsavome dėl 3 dalies, kurioje pasakyta, kad darbdavys… (Balsas salėje: „Bet jisai tiktai dalį taisė – dėl vidutinio atlyginimo, dėl dienų jis nekalbėjo.“)
PIRMININKAS. Bet apie dienas tai… Gerbiama komiteto pirmininke… (Balsai salėje) Ne, M. Zasčiurinskas pasakė, kad sutinka su komiteto nuomone, kaip yra suformuluotas pasiūlymas čia. (Balsai salėje) Ne, jis pasakė, kad sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies. Mes kaip ir galime bendru sutarimu pritarti tai redakcijai, kurią yra parengęs komitetas. (Balsai salėje: „Galim!“) Galim? Tai gerai, pritarėme. (Balsai salėje) Komiteto nuomonei, komiteto redakcijai.
Dabar 50 straipsnis… (Balsas salėje: „O 4 dalis?“) Ai, čia dar 4 dalis. Ar atskirai reikia? (Balsas salėje: „Atsiėmė.“) Atsiėmė?..
Mečislovai, aš noriu tik patikslinti. Tu pritarei visiems tiems, pritarei ir 3 daliai, ir 4 daliai, tam, ką komitetas suformulavo, taip? (Balsas salėje: „Taip! Taip!“) Pritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir 6 dalis dar buvo.
PIRMININKAS. Taip, ir 6 dalis dar buvo. Tai Mečislovas pritarė visai komiteto redakcijai, aš taip įsivaizduoju, visiems šitiems punktams. Taip? Aišku. Viskas.
50 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys siūlo pataisyti 49 straipsnio… (Balsas salėje: „Atsiima, atsiima!“) Atsiimate? Aš nematau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Parašyta, parašyta.
PIRMININKAS. Atsiimti. Taip, taip. Gerai. Iš visų pusių, kaip sakant, sklinda garsai. Atsiėmė.
Dabar Seimo nario N. Puteikio siūlymas, jis tikrai neatsiima, siūlo pristatyti, bet N. Puteikio nėra. Noriu paprašyti komiteto pirmininkės trumpai pasakyti pasiūlymo esmę ir komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolega N. Puteikis 49 straipsnį „Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva“ siūlo išdėstyti kitaip. Dėl 1 dalies jis siūlo: „Darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys (du – buvo pateikta) vieną ir daugiau mėnesių iš eilės… nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio ilgiau kaip du mėnesius iš eilės.“ Čia jo pristatymas. Komitetas lieka prie tos redakcijos, kuri jums yra pateikta. Dėl jos dar buvo sutarta Trišalėje taryboje. Tai dėl 1 dalies.
Dėl 2 dalies pastabų nėra. Dėl 3 dalies jau balsavome: „Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos vidutinės mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai.“ Tai tiesiog komiteto redakcija jums išdėstyta ir…
PIRMININKAS. Vienu žodžiu, jūs nepritarėte gerbiamojo kolegos N. Puteikio pasiūlymui.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes nepritarėte jo redakcijai.
PIRMININKAS. Supratau.
Gerbiamasis Nagli, mes be jūsų pristatėme, nes mes judame į priekį. Kadangi jūsų nebuvo, jūs labai stipriai nesupykote? Gal bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei, nes, matau, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Pritariame komiteto redakcijai ir nepritariame N. Puteikio pasiūlymui dėl 49 straipsnio. Atrodo, čia viskas aišku. Dėl 50 straipsnio. Viskas aišku.
Dabar dėl 51 straipsnio. Seimo nariai K. Daukšys, G. Steponavičius ir I. Šiaulienė teikia siūlymą dėl 51 straipsnio 4 dalies. I. Šiaulienė pristatys, nes Kęstučio nematau, dabar kažkur jis išėjęs. (Balsai salėje) Čia yra dėl darbo santykių tęstinumo, darbdavio reorganizavimo, struktūrizavimo, čia dėl 51 straipsnio. Labai daug ką jūs išbraukėte. (Balsai salėje) Siūlote išbraukti visą 4 punktą: „Jeigu verslo rėmėjas nevykdo šio straipsnio 2, 3 dalies nurodytų pareigų, verslo pardavėjas atsisako solidariai…“ ir t. t. kaip tekste. Jūs siūlote visą tą išbraukti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Mes siūlome išbraukti. Tiesiog manome, kad visi patikslinimai nekeičia viso 51 straipsnio esmės ir tiesiog galima apsieiti be šitos dalies. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas kokią nuomonę turi?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė…
PIRMININKAS. Palauk, dar tau neįjungtas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, neįjungtas. Komitetas nepritarė, liko prie savo ankstesnės pozicijos. Pasiūlymas buvo pateiktas balandžio 7 dieną, nepritarėme.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Kviečiu kalbėti dėl motyvų. Nuomonė už šį pasiūlymą – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad šita nuostata buvo įrašyta siekiant kovoti su feniksais, tačiau mes, įrašydami tokią nuostatą, automatiškai apsunkiname įmonių įsigijimo sprendimus ir klausimus, nes aš, įsigijęs kitą įmonę, automatiškai prisiimsiu, pardavęs įmonę, automatiškai prisiimsiu atsakomybę už tą asmenį, kuris dabar ką nors padarys toje įmonėje darbuotojų atžvilgiu, ir panašiai. Yra visiška nesąmonė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes negalime prieštarauti direktyvinei nuostatai. Tai yra direktyvos pozicija, kurią mes turime tiesiog įgyvendinti. Beje, yra buvęs ne vienas teisminis atvejis dėl to, kiek aš pamenu, diskutuojant, taip, ir buvo priimti sprendimai. Čia yra visiškai aiški direktyvinė nuostata, paremta europinio teismo sprendimais. Mes negalime prieštarauti tam, kam esame įsipareigoję. Kai rašote siūlymus, reikia studijuoti ir direktyvas, jos yra tiesioginio taikymo.
PIRMININKAS. Dėkui. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių K. Daukšio, G. Steponavičiaus, I. Šiaulienės nuomonei, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Nuomonių už – 24, prieš – 19, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
52 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. 53 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl 54 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. 55 straipsnis. Seimo narys N. Puteikis teikia pasiūlymą dėl 54 straipsnio 1 dalies. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau darbuotojo naudai pakoreguoti terminą, kad ne prieš 25 jis įspėja darbdavį, o prieš penkias dėl darbo sutarties nutraukimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlymą visi supratome. Komitetas išsako nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kadangi komitetas atstovavo tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesams ir ieškojo pusiausvyros, tai argumentas yra toks, kad per tas penkias dienas darbdaviui bus sunku rasti naują darbuotoją, todėl lieka prie savo ankstesnės pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš, nuomonė už. Nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 7, susilaikė 66. Gerbiamojo kolegos N. Puteikio pasiūlymui yra nepritarta.
Dėl 56 straipsnio yra taip pat kolegos N. Puteikio pasiūlymas. Dėl 55 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Prašome, kolega, pristatyti savo siūlymą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Jūs visi žinote, būna, kad darbuotojui nemoka algos, nemoka kelis mėnesius iš eilės. Siūlau, kad užtektų vieno mėnesio ir darbuotojas įgautų teisę išeiti iš darbo, o ne kankinti jį, ypač jo šeimą, ištisus du mėnesius be algos. Komiteto argumentas, kad suteikia teisę išsiieškoti atlyginimą… Man atrodo, tegul tą argumentą pabando komiteto nariai išdėstyti šeimai to darbuotojo, kuris neparneša algos ištisus du mėnesius. Aš siūlau čia darbuotojams suteikti tvirtesnę garantiją.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolega iš principo jau pristatė komiteto argumentus. Komitetas nepritarė kolegos N. Puteikio siūlymui ir siūlo, kad liktų tie du mėnesiai vietoj mėnesio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 7, susilaikė 64. Pasiūlymui yra nepritarta.
Kitas pasiūlymas gerbiamojo kolegos Seimo nario R. J. Dagio – papildyti 55 straipsnio 1 dalį naujais punktais. Gerbiamasis kolega, prašome pristatyti savo siūlymus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia iš dalies yra pritarta. Aš sutinku su tuo pritarimu iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galima pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Bendru sutarimu yra pritarta pritarti iš dalies. Ir liekame prie, aš įsivaizduoju, komiteto redakcijos.
57 straipsnis. Yra pasiūlymų. Seimo narys M. Zasčiurinskas siūlo. Gerbiamasis Mečislovai, pristatykite savo siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia lyg ir komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate, taip?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Reikia 10 Seimo narių palaikančių. Pakelkite rankas, kas palaikote M. Zasčiurinsko siūlymą? Aiškiai matau, yra dešimt palaikančių. Komitetas pritarė. Autorius taip pat pritarė komiteto nuomonei. Tai gal mes bendru sutarimu pritariame siūlymui ir pritariame komiteto redakcijai. Ačiū.
Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas papildyti projekto 56 straipsnio 3 dalį.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik keletą žodžių pasakysiu. Siūlymo esmė buvo vienai grupei darbuotojų suteikti prioritetą, kad jie liktų. Kokia tai grupė? Tai yra neįgalieji, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga, tai tos šeimos, kurios augina daugiau kaip tris vaikus, įvaikius iki 14 metų, arba vieni augina vaikus, įvaikius iki 14 metų, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 % darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius pensinio amžiaus, kuriems nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir t. t. Komitetas vieningai pritarė šitiems pasiūlymams, suredagavo dar geriau, negu buvo pavykę, todėl aš pritariu komiteto nuomonei. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu, pritariame komiteto redakcijai. Toliau dėl to paties straipsnio. 56 straipsnį nauja 6 dalimi siūlo papildyti Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, paprastai darbo sutartis yra nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš mėnesį, o kai kuriais atvejais terminas yra dvigubinamas arba trigubinamas, vadinasi, du trys mėnesiai. Aš siūlau, kad darbo sutartis būtų nutraukta tik ypatingais atvejais, jei iki teisės gauti senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, arba neįgalieji, augina vaikus iki 14 metų. Vertinu tą išskirtinę situaciją žmonių, kuriems liko iki penkerių metų darbo iki pensijos, ir neįgaliuosius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas savo nuomonę dėl gerbiamosios R. Baškienės pasiūlymo dėl 56 straipsnio. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo pritarti kolegos A. Syso siūlymui dėl 57 straipsnio 7 dalies ir redakcijai, o kolegės R. Baškienės – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarė. Pritarė A. Syso siūlomai pataisai. Kolegos, kviečiu. Nuomonę už, nuomonę prieš nėra norinčių sakyti. Yra nuomonė už – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai kviesčiau Seimo narius palaikyti R. Baškienės siūlymą, nes aiškiau apibrėžia socialines garantijas labiausiai pažeidžiamų žmonių atžvilgiu ir tai neprieštarauja galų gale Darbo kodekso dvasiai, kurią dabar Seimas bando įlieti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narės R. Baškienės pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 3, susilaikė 45. Gerbiamosios R. Baškienės pasiūlymui yra nepritarta.
Kiti pasiūlymai dėl to paties straipsnio. Seimo nariai I. Šiaulienė ir K. Daukšys siūlo pakeisti 56 straipsnio 6 dalį. Kviečiu I. Šiaulienę pristatyti siūlymą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, kažkaip neturiu pasiėmus, negalvojau, kad taip gerai mes žygiuosime.
PIRMININKAS. Tai nieko, čia lyg ir viskas normaliai, komitetas pritarė iš dalies. Jeigu jūs pritariate komiteto nuomonei?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas sutinka.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tie visi terminai yra dvigubinami, trigubinami. Tiesiog mes iš dalies pritarėme kolegės I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų siūlymui.
PIRMININKAS. Mes bendru sutarimu irgi galime pritarti komiteto nuomonei. Taip? Pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš… Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame už komiteto nuomonę, nes I. Šiaulienė ir kiti teikėjai kaip ir sutiko su komiteto nuomone. Taip? Gerai. Taip G. Steponavičius reikalauja. Balsuojame. Kas už komiteto nuomonę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 15. Pasiūlymui yra pritarta, komiteto nuomonei pritarta.
Seimo nariai R. Tamašunienė ir gerbiamasis J. Narkevičius teikia siūlymą dėl 56 straipsnio 6 dalies. Gerbiamoji R. Tamašunienė pristatys savo siūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Mes siūlome vis dėlto palikti įspėjimo laiką du mėnesius, atleidžiant darbuotojus iš darbo, taip pat pailginti terminą darbuotojams, kurie augina vaikus iki 12 metų, ir iki pensijos yra likę ne mažiau kaip 5 metai, ir neįgaliems darbuotojams padvigubinti tą laiką, nes iš tikrųjų nėra tiek darbo rinkoje darbo vietų, kad jie galėtų greitai sugalvoti sau kitą pajamų šaltinį, jeigu bus atleidžiami iš darbo.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš tik noriu šiek tiek patikslinti. Kadangi mes balsavome dėl terminų ir priėmėme sprendimą, tai jūsų siūlymas kaip ir negalioja, mes jau priėmėme terminus. Ką tik balsavome, tiesiog buvo komiteto nuomonė, kolegų pasiūlymas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Mes vis dėlto prašome balsuoti už frakcijos pasiūlymą. Galbūt nubalsuosime kitaip.
PIRMININKAS. Mes negalime balsuoti, mes jau priėmėme sprendimą, viskas. Aš irgi atsiprašau, nes turėjau iš karto pasakyti, prieš suteikdamas jums žodį.
Gerbiamojo Seimo nario R. J. Dagio taip pat dėl terminų, aš įsivaizduoju. Taip? R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Aš šiandien Seniūnų sueigoje pasiaiškinau, ar iš tikrųjų bus už visus registruotus pasiūlymus po pateikimo balsuojama salėje, ir Pirmininkė patvirtino, kad taip, iš tikrųjų už visus pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, bus balsuojama salėje. Ir mes prašome, kad jūs leistumėte kolegoms balsuoti ir už šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jūs įsivaizduokite, mes jau dėl terminų apsisprendėme, tai jūs balsuosite dabar už jūsų, apsispręsime dėl jūsų, o po to paskutinis siūlymas…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Tai galios paskutinis terminas, už kurį nubalsuosime.
PIRMININKAS. Klausykite, yra Seimo statutas, mes apsisprendėme dėl terminų ir negrįžkime. Kolegos! A. Sysas. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Reikėjo tada atvirkščiai išsakyti balsavimui…
PIRMININKAS. Viskas gerai, aš nepiktybinis, nebijokite, aš tikrai ne specialiai darau viską.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gali būti ir daugiau tokių balsavimų. Reikėtų iš karto bandyti alternatyvą, tada nebus ginčų. Nes jeigu yra komiteto pritarta, yra kelios skirtingos nuomonės, aš manau, reikia alternatyviai balsuoti, tada nereikės už kiekvieną siūlymą balsuoti, nes vienas keičia tik vieną dalį, kitas keičia tris dalis, trečias dvi dalis, ir kiekvieną kartą mes sugaišime daug laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, kaip jūs įsivaizduojate alternatyvų balsavimą, kad kiekviename pasiūlyme yra vis skirtingi pasiūlymai, vis skirtingos…
A. SYSAS (LSDPF). Labai paprasta: pirma balsuojame už komitetą, jeigu pritariame, tai už kitus nebalsuojame.
PIRMININKAS. Tai mes jau balsavome.
A. SYSAS (LSDPF). Tokio paskelbimo nebuvo, todėl reikalauti…
PIRMININKAS. Mes jau balsavome už komiteto nuomonę. Aš labai atsiprašau. Mes jau balsavome, gerbiamasis Algirdai. Gerai. Gerbiamas R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos iš Lenkų frakcijos, ir aš pats, kadangi papuoliau į tokią pat situaciją, siūlau paprasčiausią išeitį. Palikime kol kas šitą straipsnį taip, užregistruosime pataisą priėmimo stadijoje, komitete apsispręsime iš esmės ir suderinsime tuos dalykus. Nes dabar mes galime pribalsuoti viena kitą neigiančių pataisų ir paskui įklimpsime svarstyme. Tiesiog stropiai pasižiūrėsime tuos visus dalykus ir išspręsime.
PIRMININKAS. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Taip, be abejo, mes pakartosime savo siūlymą. Bet mes tęsiame ir toliau balsavimą. Tai jeigu yra galimybė, kad vis dėlto mes prieš komiteto alternatyvių pasiūlymų nuomonę, tada surikiuokime kitaip ir organizuokime darbą taip. Nes aš šiandien dar pasitikslinau, kaip bus organizuojamas posėdžio darbas. Ir mane patikino, kad visi pasiūlymai, kuriems nepritarė komitetas, bus svarstomi posėdžių salėje. Ačiū. O šitą mes registruosime tada. Dabar galime palikti taip, bet kitą…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, kai buvo galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, jūs galėjote sakyti tą nuomonę, ką jūs dabar kalbate. Tiesiog jūs jokių motyvų neteikėte absoliučiai. Dėl terminų, dėl nieko. Kodėl jūs siūlote taip, o ne taip, kaip mes nubalsavome. Tiesiog jums reikėjo motyvus išdėstyti. Bet yra dar galimybė, jūs galėsite užregistruoti. Gerbiamasis Mečislovai, prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Rita, ten truputėlį, mano nuomone, įvyko nesusipratimas. Tekste atsirado įrašas – jūsų siūlymui nepritarti. O turėjo būti įrašas iš dalies pritarti, tada nebūtų ginčų, nes visi šitie pasiūlymai… Jų daug buvo, komitetas juos visus apsvarstė ir parengė savo variantą, iš dalies pritardamas visam tam blokui. Tik ten truputėlį tekste ne tas žodelis pateko ir todėl kilo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai, aš žiūriu į tekstą. Aš to teksto tikrai nerengiau. Aš skaitau taip, kaip yra tekste. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gal išties galima prašyti po to, kai jau vyko balsavimas, dėl komiteto siūlymo… iš esmės dėl redakcijos 7 dalies. Daugeliui pasiūlymų bus pritarta iš dalies. Gal tuomet mes dar sykį įvertinsime ir tada jau tiesiog…
Man dabar sunku pasakyti, ar visiems iš dalies pritarė. Reikėtų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, biuro vadovė kalba apie tai, kad priėmimo metu galima registruoti, o čia dar pasvarstyti komitete, taip? Aš teisingai suprantu? (Balsai salėje) Apsispręsta dėl I. Šiaulienės varianto. Mes už jį jau balsavome, nubalsavome.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, dar kartą. Gerbiamieji kolegos, aš manau paprasčiau. Pabandykime balsuoti už kiekvieną pataisą. Jeigu atsitiktų, kaip vieną kartą atsitiko su kalėdinėmis atostogomis – ir už, ir prieš, tada grįšime ir komitete nuspręsime iš naujo. Bet dabar, kad nesustotų procesas, pasvarstykime R. Tamašunienės, balsuokime dėl R. J. Dagio ir dėl visų kitų.
PIRMININKAS. Gerai. Aš mielai sutinku. Jokių problemų. Galime balsavimu apsispręsti. Prašom. Kas už tai, kad pritartume R. Tamašunienės ir J. Narkevičiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 21, prieš – 4, susilaikė 57. Taigi išsprendėme klausimą.
Nežinau dėl Seimo. Rimantas. Prašom, prašom. Pasiūlymas yra Seimo nario R. J. Dagio. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis mano pasiūlymas ir kitose vietose remsis viena logika, kuri (mes ir anksčiau turėjome), pavyzdžiui, išimtinai taikoma ir Estijos darbo kodekse, specialiai kai kurias pataisas čia registravau. Šios pataisos yra iš jų lankstaus Darbo kodekso. Tai yra susiję su turbūt visiems suprantamu dalyku, kad jeigu mes turime ugdyti lojalumą dirbančiųjų, kurie ilgai dirba tavo įmonėje, atiduoda savo žinias, patirtį, ir po to, aišku, jiems kur nors išeiti arba pakeisti specialybę… Jie kaip ir praradę tokį lankstumą, nes jie specializavosi, įgijo labai siaurą specializaciją ir panašiai, todėl, perspėjant dėl atleidimo, išeitinės pašalpos ir visa kita, turėtų būti atsižvelgta į jų darbo stažą. Mes anksčiau tas nuostatas ir turėjome. Čia yra vienas aspektų dėl darbo sutarties nutraukimo, prieš kiek jisai perspėjamas, tai ir siūloma, kuo ilgiau darbuotojas dirbo, tuo tie perspėjimo terminai yra švelnesni jam ir leidžiama labiau pasirengti ieškoti darbo, nes jam, objektyviai imant, persikvalifikuoti bus sunkiau negu jaunam žmogui arba naujai atėjusiam žmogui, kuris turi galbūt ir kitokių įgūdžių. Todėl aš ir siūlau pritarti šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Rimantai, jūs komitete atsiėmėte šitą pasiūlymą. Na, kaip ne? Pasiūlymą atsiėmė svarstymo komitete metu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau. Mano buvo du kartus registruota. Vienas yra atsiimtas, kitas…
PIRMININKAS. Du kartus registravo. Vieną kartą atsiėmė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, du kartus. O kitą kartą aš likau prie tos pačios nuomonės.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komitetas pasakys nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritaria R. J. Dagio pasiūlymui, nes pritaria A. Syso siūlomai 57 straipsnio 7 dalies redakcijai. Tai buvo padaryta praėjusių metų lapkričio 2 dieną, o kovo 30 dieną buvo registruotas naujas pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už pasiūlymą nori kalbėti M. Zasčiurinskas. Niekas nieko, Kęstuti, neatsiėmė. Žmogus dabar pristatė savo pasiūlymą ir prašo, kad mes balsuotume. Dabar motyvai dėl balsavimo. Prašom, M. Zasčiurinskas pritaria.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritariu šitam siūlymui vien todėl, kad jis nukreiptas į šeimos finansinės padėties gerinimą, tai yra vienas argumentas. Ir antras argumentas yra toks, kad kuo didesni laikotarpiai čia bus išrašyti, kaip Rimas siūlo, kuo jis turėjo didesnį stažą, tuo jis daugiau yra apsaugomas, tuo jis mažiau naudos valstybės pinigus. Bet pagrindinis argumentas – šeima turės daugiau pajamų. Todėl kviečiu balsuoti už ir įvertinti tai, ką mes sutarėme, kad balsuojame dėl kiekvieno siūlymo ir po to komitete pagal Seimo nuomonę mes sudėliosime visą galutinę straipsnio redakciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nebebus ką dėlioti, būsime nubalsavę. Sudėlios Sekretoriatas. Gerbiamieji kolegos, nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš klausau ir galvoju, kad gal nereikėtų mums iš viso savo Darbo kodekso, o pasiimtume, perrašytume estišką ir gyventume ramiai ir laimingai su estišku. Bet iš tiesų yra nesusipratimas, kai iš estiško Darbo kodekso yra ištraukiamos kažkokios atskiros dalys iš konteksto, visiškai neatsižvelgiant į kitas dalis, ir tokiu būdu bandoma čia pristatyti kaip kažką labai pozityvaus.
O kalbant apie darbuotojo lojalumą, tai aš labai atsiprašau, bet, mano supratimu, darbuotojo lojalumas yra ugdomas visiškai kitais būdais ir priemonėm, o ne galimybe būti įspėtam per ilgesnį terminą atleidžiant. Man atrodo, kad čia argumentas, kuris visiškai neatlaiko kritikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 21, prieš – 6, susilaikė 56. Taigi yra nepritarta R. J. Dagio pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas Seimo nario M. Zasčiurinsko – pakeisti ir papildyti projekto 56 straipsnio 6 dalį. Mečislovai, prašom, pristatykite savo siūlymą, tuoj bus įjungta, kalbėkite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aišku, darbo sutartį galima nutraukti. Tokiu atveju iškyla pavojus, kad šeimos, kurių pajamas sudaro darbo užmokestis, netenka pajamų. Siekdamas maksimaliai apsaugoti šeimas, kurios turi vaikų, aš teikiu siūlymą, kad šeimos, kurios augina vaiką ne iki šešerių, bet iki 14 metų, būtų labiau apsaugotos, ir prašau pritarti šiam siūlymui. Komitetas iš dalies pritarė, su jo sprendimu aš taip pat sutinku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kolega M. Zasčiurinskas pritarė komiteto pasiūlymui, nes tai, ką jis išdėstė, yra identiška, tik pabaiga šiek tiek skiriasi. Jeigu kolega M. Zasčiurinskas pritaria, galime likti prie komiteto nuomonės, aš taip supratau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas sutinka ir liekam prie komiteto nuomonės, taip, kaip komitetas yra suformulavęs redakciją. Bendru sutarimu galime pritarti, ar ne, komiteto nuomonei? Taip. Pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komiteto panašus pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies, suredagavo. Ir mes pritariame, taip, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 8 dalies. Seimo nariai I. Šiaulienė ir K. Daukšys siūlo pakeisti 56 straipsnio 7 dalį. Gerbiama Irena Šiauliene, prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia irgi reikia būti dėmesingiems, nes pataisos buvo įregistruotos dar praėjusių metų rudenį ir buvo kalbama, kad bus Darbo išmokų fondas, o dabar po svarstymo komiteto sprendimų yra nutikę taip, kad ir yra mokama ne vieno, o dviejų darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka. Todėl dėl tos pataisos nėra ko balsuoti, pritarti komiteto nuomonei, nes komitetas yra apsisprendęs, jog darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra du VDU, du vidutiniai darbo užmokesčiai. Taip pat iš šio straipsnio 9 dalies yra siūloma išbraukti… ir Išeitinių išmokų fondo nelieka.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš taip suprantu, kad atsiėmė pataisą, o komitetas yra pritaręs dviem.
PIRMININKAS. Jūs, Irena, atsiėmėte pataisą, taip? Ačiū. Tada nereikia svarstyti.
Dėl to paties straipsnio 7 dalies yra Seimo narių R. Tamašunienės ir gerbiamojo J. Narkevičiaus pasiūlymai. Prašom, kolegos, pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Mes vis dėlto siūlome palikti galimybę darbuotojams gauti iki šešių vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitines išmokas, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą stažą toje darbovietėje, priklausomai nuo to, kiek dirbo toje darbovietėje, bet galimybę gauti iki šešių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia viskas faktiškai yra dėl dydžių, visi pasiūlymai, tik jie truputėlį, ne truputėlį, bet visi skiriasi. Mums reikia nutarti, kaip mes čia balsuosime, kaip toliau dirbsime. Gal komiteto nuomonę pasakykite, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas ką tik pasisakė, kad komitetas pritaria Vyriausybės pateiktam variantui, kuriame buvo siūloma… Prisiminkime, nuo ko prasidėjo Darbo kodekso svarstymas, kad išmokos, kurios buvo mokamos pagal tą ankstesnį kodeksą, yra neadekvačios, yra per didelės. Buvo ilgai svarstoma, kokios jos turi būti. Darbdavys iš esmės ne visada net mokėdavo tas išmokas, dėl kurių buvo sutarta senajame kodekse. Todėl komitetas siūlo pritarti Vyriausybės projektui, kad liktų du vidutiniai darbo užmokesčiai, ir nepritaria, savaime suprantama, nes iš esmės pagal ankstesnę redakciją yra vėl priklausomai nuo darbo stažo mokėti vienokią ar kitokią išmoką. Taigi komiteto pozicija – nepritarti kolegės R. Tamašunienės ir J. Narkevičiaus pasiūlymui ir, kaip minėjau, pritarti Vyriausybės teiktai redakcijai, kur numatyta, kad darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra du vidutiniai darbo užmokesčiai. (Balsai salėje) Taip pat ir kitiems, labai teisingai. Taip pat ir kitiems pasiūlymams, kuriuos teikė B. Vėsaitė ir O. Leiputė, kuriuose yra gal šiek tiek kitokia gradacija, bet iš esmės komiteto pasiūlymas yra toks pat. Lygiai taip pat kolegės R. Baškienės, kuri siūlo priklausomai nuo darbo stažo darbovietėje didinti išmokas. Komiteto pasiūlymas lieka tas pats – pritarti Vyriausybės išvadai – dviem vidutiniams darbo…
PIRMININKAS. Aš norėjau paklausti, pirmininke. Tie pasiūlymai, kuriuos teikia mūsų kolegos Seimo nariai, kuriems jūs nepritariate, o pritariate Vyriausybės pasiūlymui, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų, ar čia kiekvienas pasiūlymas skirtingas, ar gal yra keletas skirtingų?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne. Jie, aišku, šiek tiek skiriasi. Jie nėra… Nenusirašė kolegos vienas nuo kito. Trupučiuką skiriasi, nes…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia negali taip būti. Aš noriu paprašyti padaryti pusės valandos pertrauką, truputėlį pailsėsime. Mes peržiūrėsime visus šituos pasiūlymus, juos apibendrinsime, pažiūrėsime, kas ten yra, ir tada pateiksime jums savo samprotavimus pasitarę kartu su biuru.
Gerbiamas R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galima dabar daryti kiek norite pertraukų. Aš dėl vedimo tvarkos dėl esmės. Naujiena yra ta, jeigu būtų galima atkreipti visų kalbančiųjų dėmesį, kad anksčiau išeitinės išmokos pagal Darbo kodeksą buvo mokamos kiekvieno darbdavio individualiai. Naujoje koncepcijoje ji susideda iš dviejų dalių: tai, ką kiekvienas sumoka individualiai, mes nusprendėme, kad tai bus du mėnesiai, ir jų kaupiamas, sumetamas bendras fondas iš visų darbdavių solidariai, kuris iš esmės ir diferencijuoja išmokas pagal stažą ir panašiai, ir t. t. Reikia turėti omenyje – iš tų dviejų dalių. Kai mes svarstysime tą fondą, ten ir reikia tuos skirtumus daryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar Mečislovas, ir viskas, baigiame. Darome pertrauką.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, kiekvienas Seimo narys turi teisę, o visiems kitiems yra pareiga pateikti savo siūlymą. Todėl nereikia…
PIRMININKAS. Gerai. Supratome, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš dar nebaigiau.
PIRMININKAS. Supratau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš manau, kad čia nereikia gudrauti, kad mes sutaupysime laiko, nes galiausiai pralošime. Tai viena.
Antroji dalis. Tai, ką Rimas sakė, jis penktadienį buvo išvažiavęs į komandiruotę ir jis dar nespėjo sužinoti, kad darbdaviai jau dabar… Kadangi sutarė sumažinti išmokas, tai po to, kai sutarė sumažinti išmokas, o likusią dalį mokėti iš fondo, dabar darbdaviai jau pateikė siūlymą, Seimo nariams padedant užregistruotą, kad fondo išvis nebus. Tokiu atveju žmonės išeitines kompensacijas gaus gerokai mažesnes.
PIRMININKAS. K. Daukšys paskutinis. Viskas!
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu galima, gerbiamas posėdžio pirmininke, leiskite mums greičiau balsuoti, nes čia visi pavargo nuo kalbų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, skelbiu pusės valandos pertrauką. Ačiū.
Algirdai, posėdis šiandien nesibaigs. Dirbsime naktį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po ilgų diskusijų tęsiame posėdį. Baigsime laiku – 18 valandą. Aišku, šiandien mums neišeis išnagrinėti pagrindinio dokumento ir pasiūlymų iki pabaigos. Tiesiog tam reikia laiko ir šviežių galvų, šviežių protų. Tai padarysime ketvirtadienį, iš ryto toliau nagrinėsime. Aš girdėjau, kad Pirmininkė nori kažką pasakyti. Nematau, kur Pirmininkė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiami kolegos, šiandien tikrai buvo labai intensyvi diena, labai sunkūs, labai svarbūs klausimai. Kaip tik sustojome, kur yra labai daug pataisų. Dabar, kad pagal konsoliduotą jums būtų aiškiau, nes reikia šiek tiek grupuoti ir pirmiausia apsispręsti dėl principų, biuras pataisys konsoliduotą, kad būtų aiškiau visiems: ir pirmininkui, ir jums, ir visiems, kad nepadarytume klaidų ir kad nė viena pataisa nebūtų praleista. Jeigu jūs sutiktumėte, šiandien mes sustotume prie Darbo kodekso šios vietos ir grįžtume ketvirtadienį iš ryto, kada ir galva bus pailsėjusi.
Dabar aš siūlau iš rezervo paimti A. Salamakino teikiamą projektą, kur visi gyventojai prašo išspręsti klausimą dėl balkonų, dėl liftų. Ar sutinkate? Draugiškai prašau.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu sutarėme, kad darome šito įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, t. y. į ketvirtadienio rytinį posėdį bus įtraukta.
17.26 val.
Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3805(2) (pateikimas)
Dabar rezerviniai klausimai. Mes dar turime galimybę padirbėti pusę valandos. Iš rezervinių klausimų darbotvarkės r-1 klausimas – Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3805. Pranešėjas – A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Taupydamas laiką pabandysiu kuo trumpiau.
Gerbiami kolegos, tai nėra mano asmeniškai kažkas sugalvota. Šis projektas atsirado dėl jūsų prašymų, nes aš vis sulaukiu nuomonės, ką daryti, jeigu žmogus gyvena pirmame ar antrame aukšte, jis nesinaudoja liftu, neturi balkono, tačiau dabar, kadangi vyksta renovacija ir liftai keičiami naujais liftais, jam ateina sąskaitos.
Pavyzdys. Žmogus gyvena pirmame aukšte, pakeičiamas liftas, jis gyvenime tuo liftu nesinaudojo, nes jam jis nereikalingas. Jam atneša sąskaitą sumokėti 800 eurų už lifto keitimą. Arba žmogus gyvena pirmame aukšte, remontuojamas balkonas trečiame, ketvirtame, kur yra, jam atneša sąskaitą už tai, kas kažkas kažkur remontavo balkonus.
Mes ilgai ieškojome, kaip tą problemą spręsti, nors yra nuomonių, kad liftas ar balkonas yra namo laikančioji konstrukcija, kad liftas yra visų bendroji nuosavybė, bet pati logika sako, kad jeigu mano nuosavybe kas nors naudojasi, tai arba jie turi sumokėti man, bet iš manęs neturi reikalauti, jeigu aš ta savo nuosavybe nesinaudoju.
Dėl pirmojo projekto mes gavome, kad prieštarauja Konstitucijai. Dar kartą pataisėme Civilinio kodekso projektą. Aišku, Teisės departamentas irgi mato nemažai problemų, bet manau, kad jeigu bus pritarta, bendromis jėgomis rasime kokį nors sprendimo būdą, kad rastume tą elementarią teisybę ar tiesą, kad žmogus, nesinaudodamas daiktu, neturėtų už jį mokėti. Ačiū. Aš tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Skiriame 10 minučių klausti ir atsakyti.
Pirmasis klausia L. Balsys. Prašom, kolega.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Algimantai, čia tikrai yra didžiulė problema, mes ją visi puikiai žinome. Bet ar šitas siūlymas tikrai ją išsprendžia, nes yra bent keli aspektai? Pagal vieną iš teismų išaiškinimų dalinė nuosavybė, jos vertė, tenkanti vienam žmogui, turėtų būti susiejama su nauda, kurią tas žmogus gauna iš to objekto naudojimo. Jeigu žmogus nesinaudoja liftu, jis negauna jokios naudos, jis turėtų mokėti nulį. Ar tai atitinka šitą idėją, ar ne?
Kitas dalykas. Dėl liftų nuosavybės šiuo metu vyksta teismai. Gegužės pabaigoje bus sprendimas. Yra įtarimų, kad tie liftai vis dėlto priklauso, pavyzdžiui, namus prižiūrinčiai bendrovei, o ne žmonių bendroji nuosavybė. Kaip šis aspektas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, kolega Linai. Išties yra įvairių samprotavimų. Man šiandien pareiškė, kad liftas nėra koks nors bendrosios nuosavybės objektas, o pavojingas objektas, kuriuo kilnojama, ir jis negali būti įvardijamas kaip bendroji nuosavybė. Bet jūs gerai žinote savo apygardą Vilniuje, kad yra kitaip. Tas pats ir su balkonais. Pati logika sako: jeigu žmogus nesinaudoja balkonu, o balkonas yra tarsi gyvenamojo ploto dalis, ar kaip pavadinkime, tai kokio bieso jis turi mokėti už svetimą daiktą?
Mes modeliavome kitą dalyką, kad jeigu mano nuosavybe naudojasi kiti, galbūt jie man tegul sumoka, o po to, kai mano nuosavybę remontuos arba keis, aš tada prisidėsiu prie to. Bet vėlgi gavome iš Teisės departamento tokią nuorodą, kad ir taip daryti negalima. Aš manau, tiek Aplinkos apsaugos komitetas, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris bus pagrindinis, turėtų modeliuoti, jeigu šiandien gausime pritarimą šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, žiūrėkite, klausimas lyg ir visiškai paprastas ir elementarus, ar balkonas, ar liftas. Pirmas klausimas: ar jis įeina į kvadratinio metro kainą? Atsakymas: taip, į kvadratinio metro kainą tiek liftas, tiek šachta, tiek balkonas įeina. Vadinasi, šitie objektai priklauso visiems žmonėms bendra tvarka, tai pirmas teiginys.
Antras teiginys: ar privalo mokėti žmogus už tą paslaugą, kurios jis negauna ir kuria nesinaudoja? Aš manau, kad jis neprivalo mokėti, o kokia jūsų nuomonė abiem klausimais? Ačiū.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jūs, gerbiamas Mečislovai, teisus. Bet atsakysiu tą, ką kartojau. Aš nelabai suprantu, sakysime, jūs turite liftą, aš jo neturiu. Jums tarsi liftas… tai yra ne liftą, o balkoną. Balkonas neįeina į tą kvadratūrą, kurią jums fiksuoja Registrų centras, bet jūs jį turite. Bet kodėl aš turiu mokėti už jūsų balkono remontą? Man sako, kad balkonas pagal dabartinį Civilinį kodeksą yra laikančioji konstrukcija. Aš pabandžiau pažiūrėti Vilniaus Gedimino prospekte, nupjovė šias laikančiąsias konstrukcijas, bet namas nesugriuvo. Aš įsivaizduoju, jeigu laikančiąją konstrukciją nupjauni, tai turi nukentėti visas namas, bet sėkmingai buvo nupjauti balkonai, jis stovi. Man teisininkai įrodinėja, kad nieko padaryti negalima, tai yra namo laikančioji konstrukcija. Na, man atrodo, kad ne laikančioji, yra gyvenimo sąlygų pagerinimas, jeigu turiu balkoną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tai labai aktualus ir geras klausimas. Prieš tai taip ir buvo, bet eksministras V. Mazuronis šitą suvėlė, padarė konstrukcijas, apmokestino visus. Iš dalies jūs siūlote spręsti vieną klausimą, nesinaudoja liftu pirmo aukšto gyventojai, bet nesinaudoja ir plotu, jeigu aš turiu penktame aukšte 100 kvadratų ir gyvenu vienas, o kitame aukšte turi 50 kvadratų ir gyvena šeši (kas daugiau naudojasi liftu?), bet aš moku dvigubai daugiau negu jie šeši gyvenantys. Tai gal kartu viską reikia įtraukti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas Gintai, čia yra, sakysime, na, įvairių manipuliacijų – ir pagal kvadratinius metrus apmokestinama, ir pagal galvas apmokestinama. Žiūrėjau, kaip Europos Sąjungos valstybėse. Sakysime, Italijoje tu nusiperki kortelę, nesvarbu, kuriame tu aukšte gyveni, ar pirmam, ar ketvirtam, ar penktam, įdedi kortelę, ir tave veža. Mes modeliavome ir šį momentą, bet nenorėjome teikti tokio projekto, nes aš įsivaizduoju, kad Lietuvoje gali būti taip, kad tik vienas aukštas naudosis liftu, tada jam bus ypač didžiulis finansinis krūvis už elektrą, už valymą, už visa kita. Mes siūlome kitą variantą, kad jeigu tu nesinaudoji, tu atleidžiamas nuo lifto valymo, nuo mokesčio už elektros energiją ir nuo remonto, ir nuo kitų dalykų. Tas pats dėl balkono, jeigu tu neturi balkono, tu neturi mokėti ir už jo išorinį remontą.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia kolega A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau jūsų paklausti. Vis dėlto balkonų konstrukcijos yra labai brangios. Ar pagal jūsų siūlomą variantą nebus problemos dėl socialiai remtinų žmonių? Yra tokia baimė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Na, nemanau. Ypač dabar, kai vyksta renovacija, išties to balkono remonto išlaidos padalinamos visiems gyventojams, bet daugiausia, jeigu yra daugiabučiai, pirmas aukštas, būna antras aukštas. Vilniuje, Gedimino prospekte, yra kitaip, bet aš negaliu atsakyti žmonėms. Sakysime, Vilniaus Gedimino prospektas. Pirmame, antrame aukšte, kur nėra lifto, gyvena daugiausia senjorai, aukštesniuose aukštuose tikrai gyvena pasiturintys žmonės, kur butai kainuoja milijonus. Kada pirmas aukštas gauna sąskaitą už tai, kad tam milijonieriui remontuojamas balkonas, na, aš neturiu ką atsakyti, tai yra kažkoks pasityčiojimas iš tų senjorų, kurie gyvena ir neturi balkono, o jiems neša sąskaitas už balkono remontą. Noriu pasakyti, gana dideles, jūs teisus, tai yra tarsi architektūrinė dalis, ten visa kita. Atleiskite, nesu projektuotojas, nežinau, kiek jis ten gali kainuoti, bet sąskaitos ganėtinai didelės.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Galbūt šiek tiek pavėluotas jūsų teikimas. Man tiesiog ausys linksta klausantis tokių dalykų dėl lifto paskirties, ar tai yra namo konstrukcijos priklausinys, ar tai yra įrenginys. Ir aiškina savo samprotavimus ar Registrų centras, ar Aplinkos ministerija. Ar balkonas yra atraminė namo konstrukcijos dalis, ar kažkokia konsolė? Nežinau, kiek mes dasigyvenome, aš manau, bent reikėtų grįžti prie normalaus reglamentavimo ir kompleksiškai išspręsti tuos dalykus. Teismai tikrai to neišspręs. O didžiulę sumą, štai ir finansinę naštą mes paliekame labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Gerbiamas pirmininke, ar jūs nemanote, kad reikėtų kompleksiškai imtis šių problemų reglamentavimo įstatymu?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš pasakysiu trumpai. Bandžiau su teisininkais, bet pas mus dažniausiai būna, kad trys teisininkai – penkios nuomonės. Vieni sako, kad tai yra pavojingas liftas, kiti – kad tai yra laikančioji konstrukcija, treti – velniai žino kas, bet sprendimų nerandame. Dėl pavėlavimo. Išties mes bandėme imtis anksčiau šito projekto, gavome matą, kad prieštarauja Konstitucijai. Vėl atsiėmėme iš Seimo šitą projektą, bandėme iš naujo konstruoti. Aš nesakau, kad tai, ką mes teikiame, yra, sakysime, aksioma ar imperatyvas. Reikia galvoti, kaip išspręsti, bet turime galvoti visi.
Mano galva, taip, kaip dabar yra, na, kažkas sugalvojo negerai, ypač kada prasidėjo renovacija, prasidėjo skandalai. Ypač tuose namuose, kuriuos administruoja ne bendrijos, o administruoja savivaldybės, niekas žmogaus neklausia – atėjo, pakeitė liftą, atnešė sąskaitas, mokėkite. Bendrijose dar gali ką nors pagalvoti, dar gali pritarti, nepritarti, bet ten niekas absoliučiai neklausia. Kaip ten vadinamasis „Vilniaus būstas“ ar kaip? Atėjo, padarė, atnešė sąskaitas, mokėkite. Nesumokėjai – antstoliui, pirmyn! Štai tokia yra situacija, ypač didmiesčiuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, E. Šablinskas. Pirmininke, dar vienas. Taip, jūsų ir mūsų kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas prelegente, iš tikrųjų būtų malonu, kad jūs pateiktumėte europinę praktiką teisės aktų, kur ir kaip yra. Yra įvairių variantų, apie ką mes šnekame, ir visiems neįtiksi. Yra tiek balkonų atskirų, tiek ištisinių, bet viename aukšte yra, kitame nėra. Tas pats su liftais, kai kur pirmas aukštas nesinaudoja, požeminė aikštelė mašinų yra, naudojasi. Ar nemanote, kad tai turėtų būti ne įstatymo reikalas, bet įstatymu nurodyta, kad Vyriausybė parengtų savo teisės aktą, kur pritrauktų tiek savivaldybes, tiek bendruomenes, kurios turėtų išspręsti atskirai dėl kiekvieno atvejo? Dėkui.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Poįstatyminiai aktai išties tą velniavą visą ir įsuka. Įstatyme yra parašyta, kad tai yra bendros nuosavybės objektai ir (…), tai yra visų.
Jūs kalbėjote apie pasaulinę praktiką. Sakysime, Vokietijoje. Jeigu ateina inspektorius, patikrina, kad tavo balkonas yra blogas ir sulūžęs, tau skiria baudą ir tu turi jį susiremontuoti, ir niekas tavęs neklausia, kad čia laikančioji konstrukcija, kad čia visi turi sumokėti. Jeigu atėjo, liftas blogas ir jis neatitinka saugumo reikalavimų, jie griežtai šitą dalyką sprendžia. Pas mumis viskas atrodo truputį kitaip, nenoriu sakyti, kad griežčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už pristatymą, už įstatymo projekto pateikimą. Žiūrime, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taip, M. Petrauskienė. Nuomonė už. Prašom, kolege.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dabar galiojanti tvarka yra neteisinga ir diskriminuojanti. Projekto siūlymas, kad butų ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, kurios yra susijusios su jam nepriklausančių patalpų – balkonų, lodžijų remontu, yra teisingas. Tikrai kreipiasi labai daug žmonių, nes žmonės nesupranta, kodėl reikia mokėti už tai, kuo jie nesinaudoja. Siūlau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Aš, kolegos, ne prieš tai, kad nereikia spręsti šios problemos. Tikrai reikia, bet tokiu būdu, kad tikrai kategoriškai nesinaudoja pilietis, gyvenantis pirmame aukšte, tikrai nėra tiesa. Jeigu jis turi tris ar du vaikus, o jų draugai gyvena penktame aukšte, tai nuolat važinėja, ar tas pats kaimynas pas kaimyną. Tikrai pasiūlytas variantas nėra teisingas. Galbūt po pateikimo bus galima padiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3805, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Dėkoju, kolegos.
Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3805 yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Šurmulys salėje) Ar Aplinkos apsaugos komitetas? Gerbiamasis Algimantai, per šoninį mikrofoną pasakykite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Aplinkos apsaugos komitetas papildomas.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, pagrindinį komitetą teisingai paskelbiau, o papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, ar 21 diena tinka jums svarstyti? (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tinka.
PIRMININKAS. Prašau. (Balsai salėje) Juliau, prieikite prie… Aš nematau, ką jūs ten mosuojate, nelabai suprantu, jūs paaiškinkite mums.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Balandžio 21 dieną?
PIRMININKAS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs juokaujate?
PIRMININKAS. Tai duokite kitą. Pasakykite kada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Birželio. (Balsai salėje: „Gegužės!“)
PIRMININKAS. Balkonai nukris. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sakykim, kad jie jau nugriuvo.
PIRMININKAS. Tai gal gegužės 31 dieną, Juliau? (Balsai salėje) Gerai, gegužės 31 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Labai ačiū.
Kitus rezervinius klausimus mes galime pasvarstyti. Žiūriu, B. Vėsaitė yra. Jūs pasiruošusi? Labai ačiū.
17.42 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 9, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3939(2)ES (svarstymas)
Svarstome Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 9, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3939(2). Svarstymas. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tai yra Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę ir turėjo būti įgyvendintas iki 2016 m. balandžio 20 d., gal būtų galima pasiūlyti ir skubos tvarką?
PIRMININKAS. Dabar apsispręskime po svarstymo. Kalbančių už, prieš nėra. Gal bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Aš manau, kad ateityje nebus jokios problemos ir mes turėsime galimybę, įstatymo projektas pakankamai aiškus visiems, turėsime galimybę apsvarstyti Seniūnų sueigoje ir Seimo Pirmininkė galbūt duos ypatingą skubą, ir mes galėsime priimti. Taigi po svarstymo yra pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-3939.
17.44 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-278(6) (svarstymas)
Dabar galime apsvarstyti r-5 klausimą – Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-278(6). Iš Kaimo reikalų komiteto, matau, J. Kondrotas yra. Jūs pristatykite, mes jums duosime dokumentą, jūs tiktai komiteto išvadą pasakysite, nes čia yra grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti. Pasakysite, kokia čia dabar yra situacija. Prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Labai atsiprašau, kad truputį užtrukau. Kaimo reikalų komiteto sprendimas ir pasiūlymas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-278(5) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKAS. O koks sprendimas, gerbiamasis Jonai?
J. KONDROTAS (DPF). Pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jonai, duokite, pasižiūrėsime balsavimo rezultatus ir truputį patikslinsime. (Balsai salėje) Gal mes blogai įrašėme, taip sakant, jūs ekspromtu čia. Tiesiog yra pritarti komiteto nuomonei – pritarti patobulintam įstatymo projektui. Teisingai viskas buvo pasakyta, aš kažkaip nelabai supratau.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad pritartume komiteto patobulintam įstatymo projektui, balsuoja už, kas kitaip mąsto, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Dėmesio! Klaida. Labai atsiprašau.
Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog vadovaujuosi protokolu, protokole neteisingai buvo parašyta ir čia reikėtų pataisyti. Pirmiausia čia yra… Gerbiamieji kolegos, kadangi čia reikia komiteto pirmininko komentaro, todėl tiesiog nutraukiu šito klausimo svarstymą, nes nėra… (Balsai salėje) Projektas galbūt ir ne tas čia. Dabar buvo Žemės mokesčio įstatymo projektas, bet nes nutraukiame jo svarstymą, kolegos, nes nėra komiteto pirmininko. Prašome, gerbiamasis P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, čia kalbame apie Nr. 2675?
PIRMININKAS. Taip, Nr. XIIP-278.
P. ČIMBARAS (DPF). Taip, atsiprašau. Bet aš turiu visą komiteto išvadą ir esu to įstatymo teikėjas.
PIRMININKAS. Tai gerai, jeigu jūs sutinkate pristatyti, prašau. Jūs buvote išvadų teikėjas?
P. ČIMBARAS (DPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Tai prašau, gerbiamasis Petrai, nes čia pažymėta yra S. Bucevičius. (Balsai salėje) Gerai, prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų kovo 23 dienos posėdyje pritarė komiteto patobulintam Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 3. Šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti žemės mokesčio maksimalaus tarifo dydį nuo 4 % iki 2 %. Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkų pastabas. Primenu, kad šiam įstatymo projektui dar 2013 metais išvada yra pritarusi Vyriausybė. Priėmus šį teisės aktą savivaldybėms neliks pagrindo piktnaudžiauti savo teise nustatyti nepagrįstą žemės mokesčio tarifą už žemės ūkio paskirties žemę atskirose savivaldybėse. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Petrai. Jeigu galite, pasilikite, nes yra pasiūlymų. Tiesiog jūs turite pakomentuoti komiteto nuomonę. Ar jūs pasiruošęs pakomentuoti komiteto nuomonę? Jeigu nepasiruošęs, tada mes negalėsime. Gal turime dar vieną variantą? (Balsai salėje) Sekundę! Viskas gerai. Jeigu žmogus yra komiteto pranešėjas, mes susitarsime.
Dabar svarstymas. 1 straipsnis – dėl 6 straipsnio pakeitimo. Seimo nariai D. Teišerskytė ir V. Juozapaitis. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį. D. Teišerskytė yra? V. Juozapaitis. (Balsai salėje) Prašau pakomentuoti. Pristatykite savo siūlymą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Man dabar sudėtinga pristatyti savo siūlymą, nes jūs ištraukėte…
PIRMININKAS. Gal prisiminsite, kai pranešėjas pristatys, jeigu jūs nieko prieš. Gerbiamasis Petrai, prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas irgi atmetė Seimo narių D. Teišerskytės…
PIRMININKAS. Bet ką siūlė, pakomentuok, ką siūlė ir ką atmetė, bus paprasčiau, ir autorius užmiršo. Mokesčio tarifas nuo 0,01 %…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Atsiprašau, pirmininke, autorius neužmiršo, tiesiog jūs dabar ištraukėte iš šitos skrynelės įstatymo projektą visiškai neparuoštą. Man dabar atneš, aš tuojau prisiminsiu, ir mes padiskutuosime.
PIRMININKAS. Gerai, jokių problemų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, čia buvo dėl mokesčių tarifo pakeitimo gyventojų naudai. Labai paprastas siūlymas, kad žmogui būtų geriau. Ačiū.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš galiu pakomentuoti?
PIRMININKAS. Taip. Pakomentuokite komiteto nuomonę.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš galiu pakomentuoti D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio siūlymą. Įvertinus siūlomą mokesčio diferencijavimą, jo nustatymas būtų neaiškus ir painus. Tokia yra komiteto išvada, nes jie norėjo diferencijuoti. Dabar yra konkrečiai nuo 0,01 iki 2 %, o jie norėjo dar papildomai diferencijuoti.
Norėčiau pakomentuoti dar vieną Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio. Mokesčių lengvatos neturi būti painiojamos su socialinio pobūdžio garantijomis ir parama. Komitetas priėmė nepainioti, o būtų grynai tik žemės mokestis, todėl buvo atmesti tie jų pasiūlymai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Kas balsuoja už, tas pritaria kolegų Seimo narių pasiūlymui, kas balsuoja prieš, pritaria komiteto nuomonei.
Gerbiamieji kolegos, šiek tiek kantrybės. Už – 18, prieš – 2, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamasis Petrai, ateikite vėl į tribūną, yra kitas pasiūlymas, taip pat Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio. Gerbiamasis Vytautai, pristatykite savo siūlymą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taupydamas Seimo laiką, aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar vienas jūsų pasiūlymas yra taip pat dėl šito straipsnio, tai yra Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio. Kaip dėl šito straipsnio, dėl šito pasiūlymo?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate. (Balsai salėje) Ne viskas. Dėl šito straipsnio nėra. Dėl 2 straipsnio jokių pastabų, pasiūlymų nėra. 3 straipsnis. Dar yra toks bendras pasiūlymas, taip pat D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio. Atsiimate? Gerai.
Dėkoju komiteto pranešėjui P. Čimbarui. Baigėme svarstyti pasiūlymus. Po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kalbėti nėra norinčių. Nematau užsirašiusių monitoriuje. Užsirašykite, galite kalbėti. Tuoj paleis, galėsite kalbėti. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-278.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man iš tikrųjų labai keista, kad mes tokius įstatymų projektus priimame. Šiaip visi pasisako už savivaldos teises, jos galimybes spręsti. Iš kitos pusės, mes dabar siauriname jos galimybes spręsti, manydami, kad savivaldoje žmonės yra visiškai neišmanantys, nežino, nei kokios čia žemės, nei kokį mokestį reikia daryti, nei viso kito. Patys jiems užkrauname ant galvos, vadinasi, mes geriau žinome už juos. Tikrai mes geriau už juos nežinome. Papildomų lėšų savivaldybei visą laiką reikia, kitaip jie melžia mūsų pagrindinį biudžetą, prašydami perskirstyti daugiau sau, ir panašiai. Mes jiems socialines išmokas (…), jie patys geriau tvarkosi.
Ir ateityje savivaldybė turėtų daug pati tvarkytis, žiūrėti į žemės mokestį racionaliai ir protingai. Jeigu ten veržiasi labai daug norinčių gyventi, tai, aišku, paims didesnį mokestį, o jeigu ne, tai sumažins tarifą. Nematau jokios prasmės mažinti žirklių. Kas čia dabar, ar mes specialiai su kažkokia savivaldybe kariaujame, ar kaip? Žmonės per rinkimus atsirinks. Aš siūlau tikrai nepritarti šitam siūlymui ir palikti galimybes patiems spręsti taip, kaip savivaldybei atrodo geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo… Nėra už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Monitoriuje nematau, nėra. Supratau. Nuomonė už – P. Čimbaras. Labai atsiprašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai visiškai suprantu, nes dabar savivaldybės pačios turi spręsti, arba nuo 0,01, arba iki 4 % kelti savo tarifą. Bet pagal Mokesčių inspekcijos duomenis, Lietuvos vidurkis yra 2 %. Bet tas mokestis buvo pritaikomas, ir visi kalbėjo, kad būtų kuo mažiau žemės, vadinamos nenašia, arba ji yra neįdirbama. Bet, pasirodo, savivaldybės tuo piktnaudžiauja. Aš turiu duomenis, kai viena savivaldybė už žemės paskirties žemę nustato 0,01 %, o kita savivaldybė nustato 4 %, tai 200 kartų daugiau. Iš tikrųjų, kur žemės yra neprižiūrimos, yra Žemės tarnyba, ten gali per ATPK juos nubausti. Bet, pasirodo, kur geras šeimininkas ūkininkauja, jisai prižiūri žemę, jam savivaldybė nustato 4 %, o kaimyninis sklypas neprižiūrimas – jam irgi tas pats, 4 %. Jis prižiūri. Tokiu atveju ką daro Žemės tarnyba? Tokiu atveju turėtų nubausti tą, kuris neprižiūri, o kuris prižiūri, turi mokesčius mokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-278, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 4, susilaikė 23. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-278 yra pritarta.
17.58 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jurgio Bagužio peticijos“ priėmimas
Ir paskutinis klausimas, kurį šiandien svarstysime, tai 18 rezervinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jurgio Bagužio peticijos“ projektas. Pranešėjas – gerbiamasis P. Čimbaras, Peticijų komisija.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vadovaudamasis Peticijų įstatymu ir komisijos nuostatais, pristatau komisijos išvadą dėl J. Bagužio peticijos.
Šių metų balandžio 6 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo J. Bagužio peticiją „Dėl krovininių automobilių N1 apmokestinimo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą panaikinti lengvųjų krovininių automobilių, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, kelių mokestį.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Finansų ir Susisiekimo ministerijos pateiktas nuomones, į komisijos posėdyje pateiktus specialistų paaiškinimus ir dėl šių motyvų.
Pirma. Transporto priemonių apmokestinimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymas. Jame nustatytas magistralinių kelių apmokestinimas atitinka Europos Sąjungos transporto sektoriuje visoms transporto rūšims taikomą principą „naudotojas moka“ ir plėtojamą principą „teršėjas moka“. Laikydamiesi šių principų visi kelių naudotojai turėtų mokėti mokestį, tačiau formuojant mokesčių politiką atsižvelgiama į daugelį faktorių. Pavyzdžiui, skirtumai tarp M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių egzistuoja ne tik apmokestinant transporto priemones už naudojimąsi keliais, bet ir susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį, skiriant paramą ūkininkams transporto priemonėms įsigyti.
Be to, N1 kategorijos transporto priemonių ir M1 kategorijos transporto priemonių paskirtys yra skirtingos. N1 kategorijos transporto priemonės yra sukonstruotos kroviniams vežti ir dažniausiai jų paskirtis yra komercinė. M1 kategorijos transporto priemonės yra sukonstruotos keleiviams vežti ir paprastai naudojamos privatiems tikslams.
Antra. Seimas ir Vyriausybė ne kartą svarstė klausimą dėl N1 kategorijos krovininių transporto priemonių atleidimo nuo kelių naudotojo mokesčio ir visada šio mokesčio panaikinimui nepritarė.
Patenkinus pareiškėjo pasiūlymą, valstybės biudžetas netektų 7 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos iš N1 kategorijos krovininių transporto priemonių kelių naudotojo mokesčio skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, siekiant naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, nurodytiems valstybės biudžeto netekimams kompensuoti ir turi būti numatyti kiti šios programos finansavimo šaltiniai.
Atsižvelgdamas į tai prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti? Čia balsuoti nėra būtinybės, taip? Gerai. Bendru sutarimu atmesta.
Taigi skelbiu balandžio 12 dienos… Tiesa, registracija. Labai atsiprašau. Registracija.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Skelbiu balandžio 12 dienos, antradienio, posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.