LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 175
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame gegužės 22 dienos vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas ,,Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsena (2017/07-2018/01)“
Vakarinio posėdžio 1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis – socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio pranešimas ,,Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsena“. Ministre, prašom. Skiriamas pusvalandis.
L. KUKURAITIS. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatome informaciją apie Darbo kodekso monitoringą, kurį atliko Valstybinė darbo inspekcija šių metų pirmajame ketvirtyje. Pagal Darbo kodekso nuostatas Valstybinė darbo inspekcija atlieka Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną ir iki 2019 metų, ir kiek vėlesnių metų gruodžio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų vertinimo pažymą, kurioje nurodoma teigiamos ir neigiamos Darbo kodekso ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų įgyvendinimo pasekmės ir pasiūlymai dėl Darbo kodekso ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimu. Pagal Darbo kodeksą mes esame įpareigoti oficialų monitoringą atlikti iki 2019 metų gruodžio, o yra mūsų iniciatyva tai atlikti jau dabar, kad mes galėtume įvertinti pirmuosius kodekso… tai, kas vyksta su kodeksu pirmaisiais jo mėnesiais.
Taigi tiktai priminsiu, kad Darbo kodeksas teikia teigiamą įtaką ir darbuotojui, ir darbdaviui, ir valstybei. Dėl darbuotojo priminsiu keletą dalykų, kad mėnesinė alga yra teikiama tik už nekvalifikuotą darbą, pažeistų teisių gynimas Darbo ginčų komisijoje yra sustiprintas, daugiau apie Darbo ginčų komisiją pakomentuosiu, nes yra tikrai gerų rezultatų. Taip pat nustatomas privalomas darbo tarybų steigimas, kai darbuotojų yra 20 ir daugiau. Nustatyti bent penki darbo laiko režimai, galimas tam tikras lankstumas darbuotojui. Reglamentuoti ikisutartiniai darbo santykiai nustatant žalos atlyginimą tuo atveju, jeigu jų nesilaikoma. Ilgalaikio darbo išmokos mokamos, kai darbuotojas dirba vienoje įmonėje ilgiau kaip penkerius metus, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurį administruoja „Sodra“, tik biudžetinėse įstaigose moka pats darbdavys. Taip pat laisvas laikas numatytas asmeniniams poreikiams tenkinti, galima nemokamai arba persikeliant į kitą dieną darbo laiką. Taip pat darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, užtikrinti ne visą darbo laiką, jeigu yra toks poreikis, ar darbą nuotoliniu būdu.
Darbdaviui tuo tarpu yra kitos nuostatos, kurios sudaro geresnes sąlygas organizuoti darbą, numatyta teisė atleisti darbuotoją įspėjus prieš tris darbo dienas ir sumokant ne mažiau kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Parodysiu, kiek tokia išmoka buvo pasinaudota per praėjusį pusmetį. Dėl darbo laiko reguliavimo atsisakyta aštuonių valandų kasdienio darbo trukmės, paliekant 40 valandų savaitės darbo laiko normą, nustatyti penki darbo laiko režimai. Darbo kodekse pirmą kartą buvo reglamentuoti susitarimai dėl nekonkuravimo ir susitarimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos bei ikisutartiniai darbo santykiai. Taip pat atsirado penkios naujos darbo sutarčių rūšys.
Kalbant apie naudą valstybei, tai tikrai tiek vidutinis darbo užmokestis, tiek minimalus darbo užmokestis auga, skaičius parodysiu irgi kitose skaidrėse. Čia toks priminimas, kokią Darbo kodeksas kuria ar turėtų kurti vertę.
Kalbant apie sudarytas darbo sutartis, 2017 metų antrą pusmetį, t. y. tik įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, sudaryta beveik 310 tūkst. darbo sutarčių, iš jų neterminuotų 74 %, terminuotų 21 %, laikinojo darbo sutarčių 3 %, sezoninio darbo sutarčių 1 %. Naujos darbo sutarčių rūšys – iš viso tik iki 1 %. Naujos darbo sutarčių rūšys – tai projektinio darbo sutartys, pameistrystės, darbo keliems darbdaviams sutartys, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys. Nors vis dar sudaroma daugiausia neterminuotų darbo sutarčių, tačiau padaugėjo ir terminuotų darbo sutarčių. Lietuva pasižymėjo žemu terminuotų darbo sutarčių skaičiumi, buvo iki 3 %, tačiau dabar, šių metų kovo mėnesį, fiksuojame 5,2 % terminuotų darbo sutarčių skaičių. Pažymėtina, kad šių sutarčių nedarbo socialinio draudimo išmoka yra dvigubai didesnė, tai yra 3,2 %, tuo tarpu kitų darbo sutarčių yra 1,6 %.
Kalbant apie naujas darbo sutartis, iš viso naujų darbo sutarčių, naujo tipo darbo sutarčių, per praėjusį pusmetį buvo sudaryta kiek virš tūkstančio: projektinio darbo sutarčių yra 887, t. y. daugiausia iš naujų rūšių; pameistrystės darbo sutarčių virš 150; darbo keliems darbdaviams 133; darbo vietos dalijimosi darbo sutarčių 11. Nors naujų sutarčių rūšių buvo sudarytas tik 1 %, tačiau visomis jomis buvo pasinaudota. Tai rodo, kad darbdaviai ir darbuotojai mato naudą naudoti vieną ir kitą sutartį, tačiau, kaip ir matote, skaičiai kol kas tikrai yra labai nedideli.
Atleidimo pagrindai. 2016 metų antrą pusmetį darbo sutarčių buvo nutraukta 321 tūkst., 2017 metų – 319 tūkst. Tai rodo, kad per metus, įsigaliojus Darbo kodeksui, atleidimų nepadaugėjo, priešingai, sumažėjo. 2017 metų antrą pusmetį išaugo šių atleidimo pagrindų skaičius: darbuotojų iniciatyva – nuo 70 iki 74 %, pokytis 4 %; darbdavio iniciatyva – nuo 1 iki 5 %, pokytis 4 %. Ir mes vertiname, kad tai yra gerai, nes tokiu būdu traukiasi iš darbuotojų iniciatyvos į darbdavio iniciatyvą. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių yra atleidžiami su garantijomis, nes, kaip žinome, neretai darbdaviai priverčia darbuotojus išeiti savo iniciatyva. Tas augantis skaičius, mūsų galva, atitinka tikrovę, tas skaičius turėtų būti dar didesnis, nes tikrai darbdavio iniciatyva išeina kur kas daugiau žmonių, negu matome statistikoje. Ir šalių susitarimu labai panašus skaičius.
Kai žiūrim darbuotojų iniciatyvą, taip pat matome „Sodros“ duomenis, ir tie darbuotojai, kurie išeina savo iniciatyva, iš karto pradeda darbą kitose darbo vietose su didesniais darbo užmokesčiais. Tai rodo, kad irgi atitinka tikrovę, kad išeinantys darbuotojai išeina savo valia, savo iniciatyva. Tiesa, ne visi, bet labai didelė dalis. „Sodra“ fiksuoja, kad išeina iš karto į didesnį atlyginimą siūlantį darbą.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Darbdavio teisė – atleisti įspėjus prieš tris dienas ir mokėti ne mažesnę kaip šešių mėnesių išeitinę. Priminsiu, kad nuostata netaikoma valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, ar „Sodros“ biudžeto. Kaip matote, per praėjusį pusmetį buvo atleisti 125 darbuotojai. Reikia pasakyti, kad būtent tokio atleidimo buvo bijota, kad tai pakenks darbuotojams, nes darbdavys gali per tris dienas nuspręsti ir savavališkai atleisti. Tačiau pasinaudota apie 0,1 % visų dirbančių ir iš visų atleistų darbuotojų – 0,4 %.
Stebint darbo užmokesčio augimą, tiek vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje auga, tiek žmonių, kurie gauna minimalias pajamas, minimalų darbo užmokestį, mažėja. Aišku, tai susiję su daugybe įvairiausių priemonių bei prielaidų, dėl ko taip vyksta. Tikrai negalime visko priskirti Darbo kodeksui, tačiau kelios nuostatos, tikėtina, prisidėjo prie šitų teigiamų skaičių. Viena iš tų nuostatų yra tai, kad Darbo kodeksas turi nuostatą, kad minimalaus darbo užmokesčio negalima mokėti kvalifikuotiems darbuotojams, ir tie krentantys skaičiai gaunančiųjų MMA, tikėtina, prisideda. Taip pat atitinkamai buvo priimti ir kiti teisės aktai, tokie kaip Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimas nuo 2017 m. vasario 1 d., kur irgi sudarytos sąlygos darbo užmokestį koreguoti pagal darbuotojo kvalifikaciją, darbo sudėtingumą ir t. t. Minimalus darbo užmokestis atitinkamai irgi buvo keltas ne kartą per tą laikotarpį.
Darbo birža atliko apklausą dėl 2018 metų prognozės, apklausė 4,6 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 266 tūkst. darbuotojų, ir rezultatai rodo, kad 2018 metais darbdaviai numato, kad 27 % didės darbuotojų skaičius, taip pat 63 % augs darbuotojų užmokestis ir kad bus investuojama į įrenginius ir technologijas 37 % darbuotojų produktyvumui didinti. Ir tikrai yra pakankamai pozityvios prognozės, tai rodo, kad Darbo kodeksas gal ir nesumažino pozityvumo, bet prisidėjo prie to pozityvumo, kad pozityviai žiūrima į ateitį.
Dabar šiek kiek apie Darbo ginčų komisiją, kaip apie tikrai svarbų instrumentą. Įsigaliojus Darbo kodeksui, praplėstos Darbo ginčų komisijos kompetencijos ribos, darbo ginčų sprendimai tapo ekonomiškesni ir efektyvesni, apie tai pailiustruosime kitose skaidrėse. Taip pat daugėja taikos sutarčių, daugėja besikreipiančių į komisiją ir mažėja besikreipiančių į teismą, tikiuosi, ir į Seimą. Išplėstos Darbo ginčų komisijos kompetencijos ribos: lyginant su prieš tai buvusio Darbo kodekso nuostatomis, dabar Darbo ginčų komisija turi teisę spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl nekonkuravimo sutarimo, dėl darbo sutarties šalių iki sutartinių santykių, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl baudų skyrimo darbdaviui, nevykdant Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ir nutarties.
Darbo ginčų komisijos veiklos apimtys, palyginti su 2016 metų antruoju pusmečiu… 2017 metų antrajame pusmetyje jos gavo daugiau prašymų, priėmė daugiau sprendimų ir 46 % sudarė daugiau taikos sutarčių. Reikia pasakyti, kad dėl atleidimo iš darbo teisėtumo sudarė 67 % visų darbo ginčų komisijų reikalavimų.
Dar keletą skaičių turiu apie Darbo ginčų komisiją. Padidėjusios darbo ginčų komisijų veiklos apimtys rodo didesnį darbuotojų aktyvumą ginti savo pažeistas teises, darbuotojams jau nebereikia dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreiptis į teismą, kur bylos nagrinėjimas užtrukdavo iki dvejų metų. Kreipimasis į komisiją nekainuoja. Ginčas turi būti išspręstas per vieną mėnesį, išimtiniais atvejais – per du mėnesius, taigi kur kas greičiau atkuriamos pažeistos teisės.
2017 metų antrajame pusmetyje komisija priėmė sprendimus dėl 3 mln. 579 tūkst. eurų išieškojimo. Iš jų – 3 mln. 511 tūkst. darbuotojų naudai.
Daugėja taikos sutarčių. 2017 metų antrajame pusmetyje priimti 3 tūkst. 665 komisijos sprendimai. Net 17 % sprendimų priimti taikos sutartimi. Taigi mažėja besikreipiančių į teismą. Apie 33 % ginčų dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo išspręsti pasirašant taikos sutartį.
Dar kitas rodiklis pagal… Pasaulio bankas, skelbdamas „Doing Business“ 2018 metų duomenis, Lietuvoje darbo reguliavimą vertino pagal senojo Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos mėn., nuostatas. Įvertinę pagal naująjį Darbo kodeksą, užimtume 9 vietą iš 28 narių ir 16 vietą bendrame Europos Sąjungos ir EBPO narių reitinge. Tuo tarpu pagal senąjį Darbo kodeksą buvome atitinkamai 16 ir 27 vietose.
Padidėjęs darbuotojų atstovų skaičius rodo, kaip auga darbo tarybų skaičius ir apskritai atstovavimas. Tiesa, tai yra Valstybinės darbo inspekcijos duomenys. Tai yra tos įmonės, kurios yra užsiregistravusios elektroninėje sistemoje. Iš užsiregistravusių turime tokius procentus: darbo tarybos buvo 23 % įmonių, o apskritai darbuotojų atstovavimo, vadinasi, ir su profesinėmis sąjungomis, – 71 %. Palyginti su pirmuoju pusmečiu, tam tikras augimas.
Jeigu kalbėtume apie kolektyvines sutartis, labai tikslių duomenų, ypač kai kalbame apie darbdavio lygmens, įmonės lygmens kolektyvines sutartis, neturime. Šiuo metu yra užregistruota 40 tokių sutarčių. Tačiau reikia pasakyti, kad iki kodekso įsigaliojimo nebuvo prievolės registruoti įmonės lygmens kolektyvinių sutarčių. Per šį laikotarpį įmonės tiesiog registravo, informavo apie jau registruotas. Tai nereiškia, kad jos naujai sudarytos, bet tai yra informacija apie jau egzistuojančias. Mes laukiame, kol visos įmonės užsiregistruos, ir tik tada galėsime daryti rimtą palyginimą.
Tuo tarpu gegužės mėnesį… Šiuo metu galioja 12 šakos ir 6 teritorinės kolektyvinės sutartys. Taip pat reikia pasakyti, kad trimis sutartimis teritorinių sumažėjo, nes tiesiog jos baigė galioti.
Dėl ilgalaikio darbo išmokų. Yra sukurtas fondas, kai atleidžiama darbdavio iniciatyva. Kreipėsi apie 1 tūkst. 400 žmonių. Kadangi galima kreiptis per 6 mėnesius ir mokama po 3 mėnesių po to, kai žmogus netenka darbo, dėl to pačią išmoką gavo tik 169 gavėjai. Kreipėsi 900, atleista iš viso tokiu pagrindu – 1 tūkst. 400, o 169 jau gavo. Tikėtina, kad per sausį, vasarį ir kovą gavo visi 900 žmonių. Vidutinis išmokos dydis – arti 500 eurų. Ilgalaikio darbo išmokų fonde surinkta apie 20 mln. eurų, o išmokėta 80 tūkst. per pirmąjį pusmetį.
Paskutinės skaidrės tai yra taikymo problemos, kur daugiausia fiksuojama, daugiausia kreipiamasi dėl Darbo kodekso. Čia yra tokios apibendrintos. Tai apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžiai. Nėra visai aiškus apmokėjimas už darbą pasirinkus alternatyvų kompensavimo būdą. Už faktiškai dirbtą laiką poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą darbuotojas pasirenka poilsio laiką ar kitą kompensavimo būdą. Šiuo atveju dažnai darbdaviai klausia, kaip apskaičiuoti.
Dėl kolektyvinių darbo santykių ne visai aiškios nuostatos dėl kandidatų į darbo tarybos narius, dėl profesinės sąjungos teisės siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius ir dėl kolektyvinių sutarčių taikymo.
Taip pat yra problemų dėl darbo sutarties nutraukimo apribojimo. Jau esame susidūrę su situacija, kad likviduojant įmonę nėra teisinės galimybės atleisti darbuotoją, auginantį vaiką ar įvaikį iki trejų metų. Taip pat dėl kompensacijų už darbą lauko sąlygomis. Nenumatytas padidėjusių išlaidų kompensavimas už darbą lauko sąlygomis, kaip tai buvo iki naujojo Darbo kodekso. Vadinasi, šiuo atveju darbuotojams pabloginta situacija.
Apibendrinsiu. Pusmetis iš tiesų yra per mažai, nes tiesiog dalis Darbo kodekso nuostatų pradėjo galioti nuo sausio 1 dienos. Vyriausybė šiam pirminiam monitoringui pritarė, tačiau įvardino, kad reikalinga tolesnė stebėsena. Skaidrėse paminėtos problemos nėra tik esminės, kad Darbo kodeksą būtų siūloma keisti kuo greičiau. Paminėtos problemos – tai daugiau atvejai, dėl kurių sulaukėme daugiausia paklausimų. Jas sprendėme vadovaudamiesi protingumo principais, atsižvelgdami į Darbo kodekso sistemiškumą bei normos tikslus ir uždavinius. Atsakymai taip pat buvo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų puslapyje.
Pačių paklausimų buvo nemažai, tačiau tai suprantama, nes Darbo kodeksas naujas ir daug kam yra neaiškios nuostatos. Pažymėtina, kad reikia siekti didinti teisinio reguliavimo stabilumą. Dėl to, kiek yra priregistruota jau dabar siūlymų Darbo kodeksą keisti, tikrai reikia svarstyti kartu su kitais Darbo kodekso pakeitimais. Šiuo atveju mūsų siūlymas tai daryti atlikus Darbo kodekso nuostatų 2018 metais įgyvendinimo monitoringą.
Ačiū už dėmesį ir kviečiu klausti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis pagal frakcijas klausia (J. Oleko nematau) E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt sėkmingas laikotarpis, kai daug ką sprendžia ir pats ekonominis augimas, ir dėl tų darbo vietų atsiradimo, ir atlyginimų kilimo. Tačiau toks geras gyvenimas gali kiek nors tęstis, bet ne visą laiką. Iš tikrųjų turbūt kodeksą patikrins daugiau tas momentas, kai prasidės kokie nors ekonominiai kritimai.
Bet aš norėčiau paklausti jūsų. Apskritai tuo ramiu laikotarpiu kažkodėl vis tiek kolektyvinės sutartys nėra pasirašomos, ir profsąjungų yra kur kas daugiau, negu kolektyvinių sutarčių pasirašoma. Iš tikrųjų kokios pagrindinės priežastys? Ar pačios profsąjungos silpnos, ar iš tikrųjų darbdaviai nenoriai jas pasirašo ir kaip tai būtų galima paskatinti, nes pasaulyje iš tikrųjų daug kas sprendžiama kolektyvinėmis sutartimis? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų palietėte vieną turbūt opiausių mūsų Darbo kodekso laukų, Darbo kodekso reguliuojamų laukų, būtent socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų. Iš tiesų mes tiktai mokomės. Turint galvoje, kiek yra narių profesinėse sąjungose, tai rodo apskritai mūsų tikėjimą susitelkimu ir derybomis dėl savo santykių. Lygiai taip pat tai, kad darbo tarybos taip palyginti vangiai kuriamos, irgi rodo tam tikrą suvokimą arba naudos matymą telkiantis ir derantis. Šiuo atveju yra gebėjimų tai daryti, vadinasi, yra darbuotojų gebėjimų, darbdavių gebėjimų stiprinimas, kad būtent kolektyviniu būdu sutartume, bet taip pat turbūt reikia ir teisėkūros lygmens.
Šiuo metu kaip tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sudarėme darbo grupę, kuri svarstytų socialinio dialogo stiprinimo teisės aktus, kaip sustiprinti, kaip pastiprinti profesines sąjungas, kaip pastiprinti darbdavius, kad tos derybos vyktų ir kuo daugiau būtų sutariama būtent dvišalių derybų būdu. Tai šalia tų bendrųjų priemonių, kurios reikalingos, šalia ugdymo, kvietimo ir skatinimo. Beje, viena Darbo kodekso nuostata, kad kolektyvinės šakos sutartis gali galioti tik profesinių sąjungų nariams, atrodo, turi patrauklumo ir profesinės sąjungos derybose naudojasi tuo. Sako, mes norime, kad tai būtų profesinių sąjungų nariams tam, kad galėtume kuo daugiau darbuotojų įtraukti į profesines sąjungas ir jie taptų kolektyvinio sutarimo dalimi. Tai yra tam tikros skatinimo formos ir jos jau naudojamos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašė praėjusią savaitę kolektyvinę sutartį su socialinių paslaugų darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, profesinės sąjungos (…) ir sako, dabar mes turime įrankį, kaip kviesti tapti nariais ir toliau derėtis, kasmet derėtis dėl geresnių sąlygų. Taigi yra tam tikrų priemonių, bet, kaip sakau, vyksta mūsų ugdymosi procesas ir reikia ieškoti dar kitų teisinių priemonių, kaip tai skatinti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Algirdai, jūs irgi gausite teisę, dabar norėčiau aš paklausti. Gerbiamas ministre, norėčiau pasiklausti. Dėl Darbo kodekso žadėtas darbo santykių lankstumas, bet paaiškėjo, kad darbdaviai šiandien gali sudaryti tik 10 % terminuotų sutarčių. Net sudarant terminuotas sutartis, mokamas didesnis „Sodros“ mokestis ir dar, nepaisant to, sudarant terminuotą sutartį, reikia, tai priešinga anksčiau buvusiai praktikai, pranešti apie kiekvieną sutartį „Sodrai“. Norėtųsi jūsų vertinimo: ar, pavyzdžiui, Palangoje sezono metu dirbančiam verslininkui įmanoma dirbti pagal tokį Darbo kodeksą?
Antras klausimas būtų dėl projektinių ir pameistrysčių sutarčių. Čia buvo numatytas labai pažangus dalykas Darbo kodekse. Ar tai pasitvirtino ir kokį tokį pameistrystės ir projektinių sutarčių bumą matėte per pastarąjį laikotarpį? Dėkui.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų terminuotos darbo sutartys tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste įvardijamos kaip vienos nesaugiausių darbuotojo atžvilgiu, todėl terminuotos darbo sutartys papildomai apmokestinamos ta dalimi, kuri įnešama į Ilgalaikio nedarbo fondą. Tuo tarpu kitos sutartys, tokios kaip projektinio darbo sutartys, nėra apmokestinamos, jos irgi turi tam tikrą terminą, kaip ir kitos sutartys, kurias jūs minite, kaip pameistrystės sutartis. Tuojau surasiu skaičių, kiek tiksliai buvo pasinaudota pameistrystės sutartimis. Beje, iš tų naujų formų, kurios numatytos kodekse, daugiausia naudojamasi būtent projektinio darbo sutartimis, yra sudarytos 887 tokios sutartys, o pameistrystės – 154. Iš tiesų nedidelis skaičius, tačiau tai yra tik pirmojo pusmečio rezultatai. Tikrai labai laukiame 2018 metų pirmojo pusmečio rezultatų, kad matytume, kaip toliau vystosi, kas vyksta su šiomis sutartimis, nes pirmas pusmetis toks ir buvo, kad daug kas tik susigaudė, kas nutiko su kodeksu, ir pradėjo iš naujo formuoti darbo santykius. Tai čia yra tos pirmosios kregždės. Tikiuosi, kad pameistrystės darbo sutarčių ir kitų sutarčių bus daugiau.
Apmokestinimas yra tik terminuotųjų darbo sutarčių, kaip sakiau, visos kitos formos nėra papildomai apmokestinamos.
PIRMININKAS. Kadangi laikas baigėsi, aš norėčiau leisti visoms frakcijoms bent po vieną klausimą užduoti. Jeigu Seimas neprieštaraus, taip ir padarome. Gerai? Sutarėme. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Sysas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ką jūs galvojate apie pasyvų ir aktyvų budėjimą? Ankstesniame Darbo kodekse buvo tik tokia samprata kaip „budėjimas namuose“ ir buvo mokama pusė vidutinio darbo užmokesčio, aš dabar nepamenu. Dabar profsąjungos vėl išsiuntinėjo raštus, kad jie vis tiek budi, pririšti, negali niekur išvykti. Ką jūs manote, ar taisytini tie dalykai, kad būtų apmokama nors 50 %, ar tai paliks taip, kaip yra dabar? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, čia yra ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė praktika, atrodo, kad ir direktyva, ir keletas Europos Teismo sprendimų pripažįsta, kad darbas laikomas tik tada, kai žmogus yra darbo vietoje, šiuo atveju budėjimo atveju. Tačiau pagal mūsų Darbo kodeksą, kiek aš prisimenu, galiu netiksliai pacituoti, bet pakomentuoti, lyg ir yra 20 % apmokama, ne 50 %, bet 20 % to laiko, kai tau yra budėjimo režimas namuose, tai tau tiek prideda nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kartu tai išlaikoma kaip darbo santykis. Kol kas, mūsų galva, yra laikomasi bent jau tų europinių nuostatų, nes šalims yra teisė pagerinti kitas sąlygas, negu kad yra numatytos direktyvoje. Tai kol kas tikrai reikia stebėti ir kartu su darbuotojais kolektyviniu būdu ieškoti sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu priminti, kad Socialdemokratų frakcija nėra pati mažiausia šiandien Seime, tai į ateitį. Mano klausimas, ministre, viskas gerai, puiku, ką jūs parodėte ir pasakėte, bet, manau, jūs, kaip ministras, atsakingas už šitą sritį, turite ir siūlyti ką nors, o ne tik konstatuoti, nes, aš manau, negalima taikstytis. Aš pats pasisakau už sistemišką požiūrį, ypač Darbo kodekse, bet kažkada buvo kalbama, atstovavimo klausimas keliamas į viršų, liberalizuojant ir lankstinant santykius. Dabar valdybos, net valstybinių įstaigų, neįleidžia darbuotojų, ieško visokių pretekstų ir nukelia. Darbo tarybų formavimas, kaip jūsų įsivaizduojate „Maximoje“, kurioje dirba 8 tūkst. žmonių ir jie renka vieną darbo tarybą? Ką jie ten gali išsirinkti? Jie nepažįsta vienas kito. Lygiai taip pat „Eurovaistinė“ ar kiti dideli tinklai. Tai reikia iš karto eiti su pasiūlymais ir teikti juos, o ne atidėti dar pusmečiui, nes tai nieko nepakeis, aš jau nekalbu apie mažesnes problemas. Ar bus jūsų iniciatyva, ar mums reikės patiems?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą, dėkui, kad atidžiai klausote pristatymą ir girdite, kokią poziciją siūlo ministerija. Kol kas mūsų siūlymas – tikrai, pažiūrėkime, kas vyksta 2018 metais. 2017 metų pusmečio yra per mažai, kad priimtume rimtas išvadas, tuo labiau jaukti sistemą, kuri ką tik sukurta. Tiek darbo tarybų atžvilgiu, tiek atstovavimo atžvilgiu yra nauja sistema, duokime laiko ją įdiegti ir tada ją tobulinkime. Girdžiu siūlymus, tikrai kalbamės su darbuotojais, norime, kad darbuotojai daugiau siūlytų. (Balsai salėje) Ir kartu su darbdaviais kalbėtis. Ačiū už siūlymą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs teisus kalbėdamas, kad mes mokomės socialinio dialogo praktikos. Iš tikrųjų, švelniai tariant, nėra kuo pasidžiaugti kalbant apie kolektyvinius santykius. Labai gerai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra kaip ledlaužis ir savo pavyzdžiu rodo, kad kolektyviniai šakos susitarimai yra prasmingi, jie gali atsirasti ir valstybė rodo pavyzdį. Aš taip pat norėčiau pagirti jūsų iniciatyvą bandyti tartis su privačiu sektoriumi dėl parduotuvių darbo švenčių metu. Gal jūs žinote, gal girdėjote, kad net 70 % Lietuvos gyventojų pagal apklausas pritaria tam parduotuvių nedarbui švenčių metu.
Bet aš turiu klausimą. Kaip jūs manote, ar nereikėtų koreguoti konkurencijos teisės, nes jeigu Konkurencijos taryba taip lengvai gali nurodinėti jums, nurodinėti mums, ką mes galime ir ko negalime socialinio dialogo procese, tai tikriausiai yra problema su konkurencijos teise? Galbūt jūs apie tai diskutavote ministerijoje? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, kai buvo pradėtas tarimasis su darbdaviais dėl nedarbo švenčių dienomis, Konkurencijos taryba arba bent jau Konkurencijos tarybos atstovai, išreiškė savo nuomonę. Mano galva, reikia stiprinti kolektyvinio susitarimo teisę, kad ji turėtų pirmenybę prieš kitas teises. Dėl to, kaip ir minėjau, yra sudaryta darbo grupė, kuri pateiktų teisės aktų siūlymus dėl kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo skatinimo. Tikiuosi tuos teisės aktus turėti ir kad jau galėsime atnešti į Seimą rudens sesijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
O dabar kviečiu R. Baškienę į tribūną tarti sveikinimo žodį.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mes kartu dabar tribūnoje su jumis ir viso Seimo vardu norime pasveikinti. Šiandien tokia ypatinga diena – jums tik 40 metų! Tai linkime geros sveikatos, daug atsakingo darbo vardan mūsų Lietuvos socialinės politikos stiprinimo. Sveikata ir džiaugsmas telydi! Sveikiname. (Plojimai)
L. KUKURAITIS. Tie visi dalykai pasiekiami tik veikiant kartu. Tai ačiū už bendrą darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
15.38 val.
Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123, Civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2124, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-647 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2125, Administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2126, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2127, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2128 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123. Kartu ir lydimuosius pristatys ministras L. Kukuraitis. Prašom. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šių pristatytų projektų tikslai, įgyvendinant Vaiko teisių pagrindų įstatymo, įsigaliosiančio šių metų liepos 1 dieną, nuostatas, nustatyti, kad funkcijas, kurias vykdė savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, nuo įstatymų projektų įsigaliojimo dienos vykdys centralizuota valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija; taip pat patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, atskiriant savivaldybės administracijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas organizuojant vaiko globą (rūpybą) savivaldybėje; taip pat patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su įvaikinimo organizavimu, nustatant vieną valstybinę instituciją, atsakingą už įvaikinimo organizavimą.
Galiojančių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Socialinių paslaugų įstatymo, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įtvirtina dvi institucijas, atsakingas už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą. Tai – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir valstybinė įvaikinimo institucija. Be to, esamas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų efektyviai organizuoti vaiko globą, nepakankamai užtikrinamos vaiko teisės. Būtina aktyvinti savivaldybėse pradedančių veikti globos centrų plėtrą, stiprinti jų funkcijas, kad jie būtų aktyvūs ir kompetentingi rūpintis visų vaiko globos rūšių ir formų plėtros savivaldybėse koordinavimu bei organizavimu. Todėl šiais projektais yra siekiama penkių pagrindinių tikslų.
Pirmasis tikslas – įtvirtinti vieną centralizuotą valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, atsakingą už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, kurią vykdė savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, perims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Įstatymo projektais siekiama įtvirtinti vienos bendrinės vaiko teisių apsaugos institucijos sąvokos „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“ vartojimą arba vartoti konkretų institucijos pavadinimą – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Antrasis tikslas – patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos organizavimu atskiriant savivaldybės administracijos ir valstybinės vaiko teisų apsaugos institucijos funkcijas organizuojant vaiko globą savivaldybėje.
Civilinio kodekso pakeitimais siekiama įtvirtinti efektyvesnę vaikų globos organizavimo sistemą atskiriant savivaldybių administracijų ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas organizuojant vaiko globą savivaldybės teritorijoje įgalinant savivaldybių administracijas aktyviau ieškoti alternatyvos vaikų globai vaikų globos institucijose. Civilinio kodekso pakeitimais taip pat siekiama nustatyti savivaldybių administracijų funkcijas, susijusias su globėjų savivaldybės teritorijoje paieška, jų parengimu globai, globėjų vaikui parinkimu, esant poreikiui, bendradarbiaujant su kitų savivaldybių administracijomis bei vaiko laikinos globos nustatymo organizavimu.
Taip pat patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko iki trejų metų globos nustatymu vaikų globos institucijoje, apribojimo kontrole bei vaiko laikinos globos vykdymo termino apribojimo.
Trečiasis tikslas – patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su įvaikinimo organizavimu. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina dvi institucijas, atsakingas už įvaikinimo organizavimą. Kadangi Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba perims funkcijas, kurias šiuo metu vykdo savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos skyriai, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma nustatyti vieną instituciją, t. y. valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, atsakingą už įvaikinimo organizavimą.
Ketvirtasis tikslas – sutelkti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę atlikti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1 dienos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centralizuota institucija, atsakinga už tėvų, globėjų ar kitų asmenų netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu nustatymą, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siūloma įtvirtinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisę taikyti asmenims administracinę atsakomybę už administracinius nusižengimus, susijusius su vaiko teisių pažeidimais.
Penktasis tikslas – suderinti įstatymų projektus su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis. Įstatymų projektais siekiama tam tikras įstatymų projektų nuostatas suderinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, įtvirtinant blanketines normas, nukreipiančias į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnius, nustatančius konkrečius veiksmus užtikrinant vaiko teisių apsaugą.
Šiems projektams įgyvendinti nenumatomas papildomas lėšų poreikis. Projektai derinti su Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vaiko teisių apsaugos, kontrolieriaus įstaiga ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Iki įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės priimti teikiamų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai yra du Vyriausybės nutarimai ir vienas ministro įsakymas. Prašom projektams pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsamų pristatymą.
Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pats išvardinote keletą įstatymo siekių ar tikslų. Mano klausimas dėl vienos atsakingos institucijos. Jinai buvo aiški dar iki Vaiko teisių pagrindų įstatymo priėmimo. Mes ilgai dėl to diskutavome, priėmėme įstatymą. Kodėl reikėjo taip ilgai laukti, kad būtų parengtas paketas įstatymų, kai jis turėjo būti aiškus visiems dar priimant Vaiko teisių pagrindų įstatymą? Ką mes čia vienu ar kitu įstatymu, tiksliau, nuostatomis norime paslėpti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Viena pagrindinių diskusijų, kuri daugiausia atėmė laiko, tai sutarimas su savivaldybėmis, kas už ką yra atsakingas globos organizavimo srityje, nes keičiama visa nusistovėjusi tvarka: įvedamos naujos atsakomybės savivaldybei, globėjų centrų atsiradimas, globėjo parinkimas, vaiko teisės tuos globėjus įvertina ir galiausiai priima nutarimą. Tas tarpusavio suderinamumas su nauja struktūra iš tikrųjų atėmė nemažai laiko ir, kai jau buvo surastas galutinis sprendimas, tada ir išėjo teisės aktai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, su gimtadieniu!
L. KUKURAITIS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu jūsų paklausti. Aš nematau tokio dalyko kaip kontaktas su nevyriausybinėmis organizacijomis dienos centrų. Jie iš tikrųjų yra tarpinė stotelė tarp vaiko ir tėvų, kuriems reikalinga socializacijos pagalba, nes ten apstu tų problemų, bet jie ganėtinai efektyviau dirba negu kai kurios valstybinės vaikų namų įstaigos žiūrint iš kompetencijos pusės, nes dienos centruose vis daugėja specialistų. Vienas klausimas.
Kitas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) termino, kuris galėtų būti pratęstas ne ilgiau nei šešiems mėnesiams, o bendra vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukmė neviršytų 18 mėnesių. Sakykite, kas po 18 mėnesių, jeigu neįvyksta? Kur tas vaikas turi keliauti? Pas kitus laikinus globėjus, kokia sistema veikia? Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Dėl pirmo klausimo, būtent dėl vaiko dienos centrų, tai iš tiesų jau yra pasiteisinusi Lietuvoje priemonė, tai prevencinė priemonė padėti vaikams nepatekti į globos įstaigas, o kitą kartą ir pagalba šeimai, ypač jeigu vaikai yra grąžinami iš globos įstaigų. Šitie konkretūs projektai nesprendžia šitų klausimų – vaiko dienos centrų ir apskritai nevyriausybinių organizacijų. Paslaugų teikėjų vaidmuo yra apibrėžtas tiek Vaiko teisių pagrindų įstatyme, tiek kituose poįstatyminiuose teisės aktuose kaip atvejo vadyba, kur yra numatyta, kokie partneriai dalyvauja, kokiame procese, ir kituose teisės aktuose, tai yra apibrėžta ne šiame pakete, bet kituose teisės aktuose.
Dėl laikinos globos ir rūpybos. Iš tiesų čia perkeliama nuostata iš Vaiko teisių pagrindų įstatymo. Turima metai, o paskui dar šešis mėnesius galima pratęsti, per pusantrų metų turėtų būti galutinai apsispręsta, ar vaiką grąžinti į biologinę šeimą, ar apriboti tėvų teises, kad būtų galima nustatyti nuolatinę globą. Turime rūpintis, kad vaikai kiek galima greičiau gautų globėjus arba tėvus, kurie būtų atsakingi už juos visą laiką, o nebūtų toje tarpinėje stotelėje, kur, deja, mes turime nemažai įstrigusių vaikų.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis kolega, aš įdėmiai perskaičiau įstatymo projektą, nežinau, bet man kilo labai rimtas klausimas. Skiriamos lėšos, numatyti etatai ir visa tai atiduodama Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir jos padaliniams savivaldybėse, tačiau laikinoji globa yra duodama, kitaip sakant, ją turi vykdyti, nustatyti, tvarkyti dokumentus savivaldybių administracijos. Toliau. Sprendimus priima, sakykim, iki trejų metų vaiką patalpinti vėl savivaldybė, savivaldybės administracijos direktorius suderinęs su Valstybine vaiko teisių… gavęs pritarimą Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Tas pats vaiko paėmimas iš šeimos – kaip ir savivaldybės turi daryti. Mes panaikinome savivaldybėse vaiko teisių skyrius, atidavėme juos Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, atidavėme pinigus, etatus, o tą didžiąją darbo dalį paliekame savivaldybių administracijai. Ministre, gal aš kažko nesuprantu, bet jūs man tikrai atsakykite, kaip čia taip įdomiai tas projektas skamba?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip ir sakiau, nebuvo paprasta atrankioti, ką daro savivaldybės, ką darytų Vaiko teisių tarnyba. Šiuo atveju visoms sritims, kur savivaldybėms iškyla papildomas darbas, yra skiriamos papildomos lėšos, pavyzdžiui, globėjų centrams, globėjų paieškai yra numatytos tiek valstybės biudžeto lėšos, tiek struktūrinės lėšos. Kaip žinote, šiuo metu kaip tik bus skelbiamas konkursas dėl globėjų centrų stiprinimo. Daugelis globėjų centrų priklauso savivaldybėms ir savivaldybės yra už juos atsakingos. Vienintelė dalis, kur nenumatytos lėšos, yra įsakymo parengimas, konkretaus dokumento parengimas, kad pasirašytų administracijos direktorius, nes iki šiol tuos įsakymus rengdavo Vaiko teisių tarnyba. Tai vienam dokumentui dėl vieno vaiko parengti papildomai nepridedamos lėšos, tačiau, kaip sakiau, visoms kitoms sritims yra pridedama. Vaikų paėmimas yra vaiko teisių tarnybų atsakomybė, tačiau jų apgyvendinimas yra jau savivaldybių atsakomybė ir tam atitinkamai irgi skiriamos lėšos tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš savivaldybių biudžetų pagal įstatymus.
PIRMININKAS. Labai trumpai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Koks savivaldybės padalinys atliks visą šitą darbą, taip ir neatsakėte, ministre?
L. KUKURAITIS. Skirtingos savivaldybės turi skirtingas administracines struktūras. Vienos turi Socialinės paramos skyrius, kitos turi kitus skyrius. Įsakymo parengimą… tikrai savivaldybė suras, kas administracijoje galėtų šitą darbą atlikti. Visa kita… Globėjų centrų organizavimą daugelis atiduoda paslaugų centrams, savivaldybių paslaugų centrams, kad jie taptų globėjų centrais arba jie koordinuotų globėjų centrus, esančius nevyriausybiniuose ar vaikų globos namuose. Tikrai to koordinuojamojo darbo savivaldybės nemažai atliko ir, mano galva, tikrai susitvarkys su šiuo iššūkiu su tais resursais, kurie yra skiriami papildomai, o ir disponuoja šiuo metu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, sveikinu su gimtadieniu.
L. KUKURAITIS. Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Mano klausimas būtų… galbūt du klausimai. Vienas. Jūs paminėjote dėl poįstatyminių teisės aktų parengimo. Tai ar mes turime kokius nors projektus, kad galėtume tikėtis, kad jie bus, nes čia tik keturios savaitės faktiškai liko jiems parengti? O antra, dažnai minite, kad Vyriausybės įgaliota vaiko teisių institucija. Ar jums pačiam čia darosi aišku, kiek tų institucijų bus, ar čia mes susigaudysime, kuri institucija – ar čia vaiko teisių apsaugos, ar kita? Ar čia gali būti vieną kartą viena, kitą kartą – kita, nes iš pateiktų įstatymų projektų nevisiškai aišku? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Gal pradėsiu nuo antros dalies antro klausimo. Šituose įstatymų projektuose yra numatyti du terminai: vienas – „valstybės įgaliota institucija“, o kitur –„Valstybinė vaiko teisų ir įvaikinimo tarnyba“. Turima galvoje ta pati tarnyba, vienintelė, kuri atlieka tas ir anas funkcijas.
Dabar dėl poįstatyminių teisės aktų. Šie teisės aktai, kurie turi būti priimti po to, kai šitas paketas gaus pritarimą Seime, tikiuosi, kad taip ir bus, tada… jie yra iš esmės parengti. Mes išsiųsime savivaldybėms anksčiau susipažinti su projektu tų teisės aktų, kad savivaldybės kiek galima anksčiau susipažintų, ir kai tik bus priimta Seime, nešime į Vyriausybę, Vyriausybėje gausime pritarimą, tačiau savivaldybės projektą turės anksčiau ir jau galės planuoti savo darbus nuo liepos 1 dienos globos organizavimo srityje.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gimtadienio proga keletas klausimų. Norisi paklausti, kas galų gale vykdys tas funkcijas, kiek savivaldybės gaus papildomai etatų šioms funkcijoms vykdyti ir kokios lėšos tam bus skirtos? Duodama papildoma institucija ir duodami darbai, o piniginės lėšos nėra duodamos.
Antras klausimas. Ar labai daug yra dabar Lietuvoje parengta norinčių globėjų, kurie tikrai laukia vaikų ar atlyginimo laukia už tuos vaikus? Kaip tie globėjai džiaugiasi gavę tuos vaikus ir kokias… atliks vaiko teisių apsauga tuo klausimu?
Noriu paklausti, jei savivaldybės administracija neklausys šito padalinio, ką jūs darysite tada, nes gali dvi nuomonės skirtis: tarybai nepriimtinas klausimas, o vaiko teisei priimtinas klausimas? Jau dabar ji nėra pavaldi administracijai, tik jums. Tai čia kas bus: karas ar teismuose sėdėsime?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Pirmiausia dėl lėšų savivaldybėms. Didžiausia dalis, kuri prisideda savivaldybėms, tai globos organizavimas, užtikrinti globėjų atsiradimą, globėjų centrų veiklos vystymą. Čia viena dalis, kuri išauga savivaldybėms.
Antra dalis yra atvejo vadyba pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymą. Ir vienai, ir kitai funkcijoms skiriamos papildomos lėšos tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš struktūrinių lėšų. Jas savivaldybės turėtų turėti pakankamai resursų užtikrinti.
Dabar dėl globėjų. Kasmet tas skaičius auga. Ar dėl, kaip jūs sakote, skiriamų pinigų, nes kai kurios savivaldybės skiria dosniau, kai kurios mažiau, ar dėl kitų intencijų. Mano galva, yra svarbu, kad mes užtikrintume kiek galima platesnį globėjų skaičių. Todėl svarbu, kad didinant lėšas, skiriamas globėjams, kartu augtų ir globėjų atranka, jų parengimas ir jų palydėjimas, kontrolė, monitoringas, kaip jiems sekasi tuos vaikus prižiūrėti. Tai turėtų užtikrinti globėjų centrai, kad vaikai nebūtų, kaip jūs sakėte, pasipelnymo šaltinis. Tai turėtų užtikrinti globėjų centrai, kurie kuriami visoje Lietuvoje.
Dėl vaiko teisių tarnybos sprendimų ir savivaldybės įgyvendinimo įstatyme aiškiai atskirta, kas, ką, už ką sprendžia. Jeigu bus nesilaikoma įstatymo, tai bus taip, kaip visose srityse, kur nesilaikoma įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų sakyti dėl viso niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: 92 – už, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo projektams pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas siūlomi dėl šių projektų: Nr. XIIIP-2123, Nr. XIIIP-2124, Nr. XIIIP-2126. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Žmogaus teisių komitetas dėl šių projektų: Nr. XIIIP-2125, Nr. XIIIP-2127 ir Nr. XIIIP-2128. Naujų siūlymų nematau. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Bendru sutarimu sutariame? Ačiū. Pritarta.
15.59 val.
Civilinio kodekso 4.184 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109, Civilinio proceso kodekso 702, 704, 713, 715, 716, 720, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4110 (pateikimas)
Kitas klausimas – Civilinio kodekso 4.184 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4109. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašom. Pateikimas. Pristatote ir lydimąjį.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės už vykdymo procese priverstinai realizuojamą areštuotą turtą atsiskaityti skolintomis lėšomis.
Dėl šios priežasties vykdymo procese priverstinai realizuojamą turtą gali įsigyti tik tie asmenys, kurie turi sukaupę pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti už šį turtą, arba tie asmenys, kurie gali pasiskolinti lėšų įkeisdami kitą, ne tą turimą turtą. Taigi šiuo įstatymo projektu įtvirtinama teisė įgyti areštuotą turtą varžytynėse skolintomis lėšomis įkeičiant būtent tą turtą.
Gerbiami Seimo nariai, prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas. Atsisako. Tada klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas ministre. Aš tik norėjau pasitikslinti, kur čia buvo tas draudimas, nes dabar nematau, kad būtų kur nors naikinamas tas draudimas įsigyti ne už skolintas lėšas, bet už galimai paimtą paskolą, įkeičiant tą turtą? Nematau, kad būtų kur nors panaikinamas tas, kaip jūs sakote, egzistavęs draudimas įsigyti už skolintas lėšas. Niekas nėra išbraukiama, tik papildoma. Ar čia kur nors nepraleista?
E. JANKEVIČIUS. Ne, tikrai nepraleista. Mūsų teisininkai atidžiai pateikė šį įstatymo projektą, dabar tikrai įtvirtinama galimybė varžytynėse tą turtą įsigyti skolintomis lėšomis, kitaip sakant, imant kreditą iš banko. Procedūra, aišku, tuomet užtruks šiek tiek ilgiau, bet turėsime platesnį ratą žmonių, kurie gali tą turtą įsigyti.
PIRMININKAS. Daugiau klausti nematau užsirašiusių.
Motyvai dėl viso. Ar yra kas nors? Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo?
Balsuojame? Gerai, balsuojame dėl šių projektų.
Balsavo 96 Seimo nariai: 94 – už, prieš – nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
16.03 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096ES, Administracinių nusižengimų kodekso 79, 479 ir 589 straipsnių pakeitimo ir 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2097, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 49 ir 50 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2098, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo ir 561 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2099, Darbo kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2100, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4, 11, 13, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2101, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2102, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364, 368 ir 369 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2103, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2104, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 21, 29 ir 36 straipsnių pakeitimo ir II dalies II skyriaus papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2105 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096ES. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas pirmininke, ačiū. Matyt, šį įstatymo projektą reikėtų pristatyti su visais dešimt lydimųjų…
PIRMININKAS. Taip.
E. JANKEVIČIUS. …įstatymų projektų. Šiuo metu, kaip mes visi žinome, Europos Sąjungoje vyksta asmens duomenų apsaugos reforma, kuria siekiama sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje.
Pažymėtina, kad reglamentas, kuris įsigalios už kelių dienų – gegužės 25 dieną, bus taikomas tiesiogiai. Jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę, todėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektu siekiame reglamentuoti tik tuos klausimus, kuriuos būtina reglamentuoti norint tinkamai taikyti reglamentą ir kurie yra tiesiogiai susiję su reglamento reikalavimais. Čia iš tikrųjų yra dešimt įstatymų projektų.
Aš galiu paminėti keletą galbūt tokių svarbiausių aspektų. Tai nėra tikrai kertiniai pakeitimai, tie pakeitimai yra tokio daugiau techninio pobūdžio. Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimu siūloma ne administracinė atsakomybė, o taikomos administracinės baudos, surašytos reglamente. Taip pat Visuomenės informavimo įstatyme siūlomais pakeitimais pirmiausia siekiame sustiprinti žurnalistų etikos inspektoriaus nepriklausomumą. Kibernetinio saugumo įstatyme siūloma tikslinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje. Taip pat Vyriausybės įstatyme siekiame sustiprinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nepriklausomumą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme siūloma nustatyti, kokiais tikslais Vyriausioji rinkimų komisija gali tvarkyti atitinkamus asmens duomenis ir kokiais tikslais šie duomenys gali būti skelbiami jos interneto svetainėje, ir taip toliau. Tikrai gerbiamųjų Seimo narių prašau pritarti po pateikimo. Kaip minėjau, yra dešimt įstatymų projektų, nuodugniai būtų galima komitetuose išdiskutuoti kiekvieną atskirą įstatymą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis ministre. Su darbų pradžia! Gal kartu galėtumėte atsakyti. Kaip čia taip nutinka, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įsigalioja penktadienį visoms Europos Sąjungos įmonėms, tačiau jūsų ministerija tik dabar pateikia lydimuosius projektus ir svarstymas tik po mėnesio? Kodėl įmonės jau dabar turi laikytis reglamento, o jūsų ministerija vėluoja? Čia pirmasis klausimas. Ir ar bus taikoma administracinė atsakomybė įmonėms iki tol, kol įsigalios visi įstatymų pakeitimai, kuriuos šiandien pateikiate?
E. JANKEVIČIUS. Kodėl vėluoja? Esu ministras tik penkias dienas, bet tikrai stengiamės kuo skubiau atlikti tuos darbus, kurie porą mėnesių, nebūnant ministro, buvo nepadaryti. O dabar pirmus du tris mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba bus labiau patarėjas, o ne baudėjas, tikslas bus išaiškinti, padėti tinkamai reglamentuoti visus teisės aktus.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, turiu klausimų, kadangi reglamentas tiesiogiai taikomas, vis dėlto čia daugiau mūsų toje dalyje kalbama apie galimybę skųsti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijas. Tačiau mano klausimas toks paprastas. Kiek pasikeis situacija su duomenų kaupimu ir perdavimu trečiosioms šalims, nes čia yra kalbama apie tai? Ar kas nors keisis, ar nesikeis, bus viskas kaip anksčiau, nes duomenų kaupimas dabar iš tikrųjų vyksta ir privačiose įmonėse, pradedant nuo sporto klubų iki, aš nežinau, iki kur, visi kaupia tuos duomenis, o paskui jie gali atsidurti kur nors trečiose rankose.
E. JANKEVIČIUS. Pasikeis iš esmės, pirmiausia bus įtvirtinta pamirštamumo teisė. Žmogui pageidaujant, jo raštišku prašymu tam tikros įstaigos, nekalbu apie kriminalines duomenų bazes, tikrai turės ir privalės panaikinti asmens duomenis. Taip pat privalės pagal asmens prašymą perteikti trečiosioms šalims. Tarkime, kokia nors įstaiga turi duomenų bazę ir klientas nori pereiti į kitą įstaigą, tai dabar tų duomenų perduoti nebuvo privaloma. Pagal naują reglamentą privalės, užtikrinant labai svarbią asmens duomenų apsaugą.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamasis ministre, dėkoju už projektus, noriu truputį patikslinti tą klausimą, kurį uždavė mano kolega S. Gentvilas. Iš tikrųjų verslas jau labai ilgą laiką ruošėsi tam, Vyriausybė atneša projektą tik dabar, didelį paketą, kaip vis dėlto vyks tas reguliavimas? Jūs minėjote, kad nebausite, tai koks tas periodas tolerancijos vis dar to nebaudimo ir nuo kada vis dėlto jau reikia laikytis visos nustatytos tvarkos? Aš suprantu, kad jūs esate visiškai naujas žmogus ministro poste, bet tikrai labai keistai atrodo, kad valstybė pati nesilaiko taisyklių ir verčia piliečius, ir verslą jų laikytis? Tik dabar svarstome tuos projektus. Kaip manote, kodėl čia taip atsitiko?
E. JANKEVIČIUS. Sunku pasakyti, nes ministro nebuvo jau keletą mėnesių, matyt, todėl taip atsitiko. Aišku, šis teisės aktas jau buvo pateiktas Seimui prieš kurį laiką, reglamentas įsigaliojo iš tiesų 25 dieną, jo privalu laikytis visiems, bet tikrai aš esu gavęs labai daug nusiskundimų ir prašymų iš įmonių ir pati Duomenų apsaugos inspekcija supranta, kad dabartiniu laikotarpiu, vasarą, rudens pradžioje, reikia padėti įmonėms susitvarkyti ir nebūti baudėju, o būti patarėju. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, mano klausimas galėtų būti susijęs ir su kolegų išsakytais nuogąstavimais, kad iš tikrųjų vėlokai, bet jūs iš dalies atsakėte – laiko atgal neatsuksime.
Mano klausimas iš dviejų dalių. Viena vertus, tai yra dėl viešų duomenų prieinamumo, kalbant apie politikus ir apie jų deklaracijas. Jau buvo pasirodžiusi informacija, kad atitinkamos institucijos išima senesnes negu kažkiek laiko skirtas politikų interesų deklaracijas, tuo sukeldamos ir žiniasklaidos priemonių pasipiktinimą, nes žmonės, piliečiai turi teisę būti informuoti apie politikų visą istoriją, kokie jų ryšiai, santykiai su įvairiomis struktūromis ir kitais dalykais. Ar čia yra numatyti kokie nors apribojimai, ar čia buvo paleistas tik toks gandas, kaip yra su tuo dalyku?
Ir iš kitos pusės, kaip jūs matote ir jaučiate, koks apskritai yra pasiruošimas Europos Sąjungoje? Kadangi naujas dalykas, labai daug nerimo, tai, tarkime, nežinau, jei fotografuojama gatvėje ir įdedamos į savo feisbuko paskyrą žmonių nuotraukos, ar jau jie po penktadienio galės paskųsti įdėjusįjį, ar kaip kitaip bus sprendžiama?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Politikų deklaracijos. Aš neturiu tokios informacijos, kad kurios nors įstaigos dabar puolė jas išimti, tikrai taip nėra. Mes, tarp kitko, bendravome šiandieną su Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais, su pirmininke, irgi išreiškė nuogąstavimą, kad VRK nenorėtų išimti deklaracijų. Bet aš manau, taip tikrai neatsitiks ir šiuo klausimu mes dar tikrai turėsime visas galimybes pasikalbėti komitetuose. O dėl Europos Sąjungos nuotaikų tai pasiruošimas yra panašus kaip ir Lietuvoje. (Balsai salėje) Manau, kad ne.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Žiniasklaidos informavimo priemonėse, Etikos kodekse taip pat yra reglamentas, kas susiję su savižudybių romantizavimu. Ten reglamentuojama, kad tiesiog žiniasklaida nedetalizuotų šitų dalykų. Dabar jūs paminėjote dėl reglamento, kuris tiesiogiai, netiesiogiai veikia dėl žurnalistų etikos nepriklausomumo. Tai ar nemanote, kad gal reikėtų vis dėlto įstatyminiu lygmeniu tai daryti, o ne reglamentu?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Reglamentas įsigalioja įstatyminiu lygmeniu. Mes ir keičiame tuos dešimt įstatymų, nes reglamentas įsigalioja tiesiogiai. Ir komitetuose galėsime prie kiekvieno atskirai prieiti ir išdiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar dėl motyvų kas užsirašė? Niekas neužsirašė. Tuomet kviečiu balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Dabar dėmesio! Bandysiu įvardinti siūlomus komitetus. Dėl pagrindinio projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
Kiti projektai. Dėl projekto Nr. XIIIP-2097 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Taip pat dėl projekto Nr. XIIIP-2105 yra tokie patys.
Toliau žiūrime. Dėl projekto Nr. XIIIP-2102 kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Tie patys komitetai siūlomi dėl projektų Nr. XIIIP-2103 ir Nr. XIIIP-2104. Projektas Nr. XIIIP-2098. Kaip pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Projektas Nr. XIIIP-2099. Kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Projektas Nr. XIIIP-2100. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ir projektas Nr. XIIIP-2101. Kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas.
Visus siūloma svarstyti iki birželio 21 dienos.
16.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 64, 108, 109, 115, 127, 174, 187, 205, 208, 209, 212, 213, 214, 426, 589, 599, 610, 613 ir 665 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1484ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1484ES. Prašau, ministre, pristatyti.
E. JANKEVIČIUS. Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sudėtingesnis projektas. Vienas iš Teisingumo ministerijos siūlomų šio kodekso pakeitimų yra susijęs su nuo 2018 metų padidėjusiu bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu. Kitaip sakant, sutrumpintai BBND. Iki šių metų sausio 1 dienos šis dydis buvo 37 eurai 66 centai. Nuo sausio 1 dienos dydis pakito, tapo 50 eurų. Vyriausybei padidinus šį BBND, iškilo poreikis proporcingai padidinti ANK nustatytas baudas.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis taikoma tik tuomet, jei BBND dydis yra 150, kitaip tariant, 5 tūkst. 646 eurai. O jeigu kontrabandos vertė viršija šį numatytą dydį, tada būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat reikia pasakyti, kad ši pastraipa yra lydimoji dalis kito įstatymo, kuris jau yra pateiktas, yra svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Taip pat šiuo ANK projektu siūloma visais atvejais, kai protokolas su administraciniu nurodymu surašomas asmeniui nedalyvaujant, nustatyti aiškią ir vienodą administracinio nurodymo įvykdymo termino pabaigą – 30 kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos.
Taip pat šiuo įstatymo projektu siekiama administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui ar institucijai įtvirtinti pareigą nustatyti terminą, per kurį turėtų būti atlyginta turtinė žala.
Taip pat šiame įstatymo projekte siekiama nustatyti galimybę taikyti neteisėtai įgyto naudojamo, laikomo, parduodamo, gabento, žymėto kuro, kuriam taikomos akcizo lengvatos, konfiskavimą. Prašom pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas ministre, baudžiamoji atsakomybė skirtingais epizodais taikoma labai skirtinga vagystės atžvilgiu, įsilaužimo atžvilgiu, kitais atvejais. Vagystės atžvilgiu – tikrai labai nedidelė suma ir baudžiamoji atsakomybė. Ar nereikėtų taip pat tos kartelės pakelti už kokią nors smulkią vagystę, kad būtų taikoma dar administracinės nuobaudos, bet nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė?
E. JANKEVIČIUS. Taip, galima iš dalies sutikti su jūsų tokiu pasakymu. Iš dalies taip ir yra. Iki 5 tūkst. 600 eurų – administracinė, kas per – baudžiamoji. Galima komitete, aišku, diskutuoti dėl tos kartelės, ar ji galėtų būti dar žemiau, ar ne. Bet kaip jau gerbiamas Seimas apsispręs, taip ir bus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai, kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
16.18 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107 (pateikimas)
Kitas klausimas – Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107. Ministre, prašom pateikti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis įstatymo projektas Seime yra todėl, kad Europos Komisija pradėjo Lietuvai taikyti pažeidimo procedūrą. Šiuo metu pagal Politinių partijų įstatymą teisė tapti politinės partijos nariu suteikiama 18 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams. Ši teisė taip pat suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams, tačiau tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: pirma, jie yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje; antra, be pertraukos pragyveno Lietuvoje daugiau nei penkerius metus; trečia, nėra kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą politinių partijų steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
O šitame projekte pagal naujai siūlomą reglamentavimą Europos Sąjungos, pabrėžiu, tik Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu trijų mėnesių terminui ir deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, būtų suteikiama teisė tapti Lietuvos Respublikoje steigiamos politinės partijos steigėju ar jau įregistruotos politinės partijos nariu. Toks įstatymo projektas yra pateiktas.
Galiu pasakyti keletą pavyzdžių apie mūsų kaimynus. Estijoje yra priimtas gana liberalus įstatymo projektas, Latvijoje yra panašiai, tik Latvijos piliečių turi būti ne mažiau kaip 200, o Lenkijai yra nepriimtinas toks variantas ir nuo 2014 metų jai vyksta pažeidimo procedūra.
Taigi, gerbiamas Seime, prašom apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame už tokį išsamų pristatymą. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, prašom patikslinti, ar teisingai suprantu aiškinamąjį raštą, kad jie galės būti politinių partijų steigėjais, todėl turės lygias galimybes kartu su Lietuvos piliečiais visapusiškai naudotis savo teise dalyvauti politinėje veikloje, rinkimų metu būti išrinktiems į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos tarybą?
E. JANKEVIČIUS. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Vadinasi, jie galės visapusiškai dalyvauti politinėje veikloje. Jūs kaip argumentą priimti sakote pradėtą Europos Sąjungos, Europos Komisijos procedūrą prieš mus. Bet jeigu žiūrėtume valstybės interesų, ne vien tik procedūrinių interesų, ar nematote rizikos, kad įvairių priešiškų šalių piliečiai ar susiję su priešiškomis šalimis galėtų dalyvauti mūsų politinėje sistemoje?
E. JANKEVIČIUS. Aš ne kaip argumentą pasakiau. Ačiū už klausimą. Tiesiog pažeidimo procedūra yra pradėta. Aš nebuvau šio įstatymo rengėjas. Jis, aišku, iš esmės buvo parengtas iki manęs. Bet beveik visos Europos Sąjungos šalys tokį reglamentavimą turi. Aišku, komitetų metu mes dar tikrai galėsime kokias nors griežtesnes, apsaugančias nuostatas įtvirtinti šiame įstatyme. Reikės apsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vis dėlto jūs galbūt gana skubotai, norėdamas reaguoti į tą teisinio pažeidimo procedūrą, pateikėte projektą. Pats sakote, kad komitete ką nors dar bandysite tikslinti, riboti, bet nemanau, kad tai bus lengva padaryti, nes partijos nariai turbūt negalės būti kelių rūšių – turintys mažesnes teises ir didesnes teises. Vadinasi, mes užsieniečiui, kitos šalies piliečiui, suteikiame galimybę būti net Lietuvos politinės partijos pirmininku. Kaip žinome, kartais partijų pirmininkai yra svarbesni ir už premjerus, ir už ministrus, jeigu vadovauja įtakingai partijai. Vis dėlto galbūt geriau būtų pereiti tą teisinio pažeidimo procedūrą ir mėginti ginti poziciją? Ar jūs žiūrėjote, iš kurių Europos teisės aktų mūsų stojimo įsipareigojimų išplaukė tas reikalavimas, kad mes būtinai tai turime priimti?
E. JANKEVIČIUS. Mes turime tai priimti, nes yra pradėta pažeidimo procedūra. Bet aš nesakau, kad reikia skirtingai vertinti tos pačios partijos narius, ar tai ES pilietis, ar ne ES pilietis, bet galbūt mes galime kokį nors ir Latvijos variantą pasirinkti komitete, kai toje partijoje galėtų būti daugiau mūsų šalies piliečių. Yra įvairių galimybių. Dabar aš atėjau ir pristatau projektą, pateiktą jau iki manęs, ir prašau Seimo apsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet kokiu atveju vis tiek klausimų lieka. Šiuo atveju mano klausimas toks. Prieš tai galiojusiame projekte, kaip žinote, buvo leidžiama dalyvauti partijos nariams, bet su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, turėjo būti gyvenęs Lietuvoje penkerius metus (dabar to nelieka) ir turėjo nebūti kitų partijų nariu kitose valstybėse. Kaip mes išvengsime šios kolizijos, kad, pavyzdžiui, vienoje valstybėje jis vienos partijos narys, kitoje – kitos, nes ir sėslumo termino nėra? Kaip šiuo atveju mes išvengsime?
E. JANKEVIČIUS. Matyt, jis tikrai galės būti keliose šalyse galbūt panašios pakraipos politinės partijos nariu. O patikrinti galimybių… Iš tikrųjų turėsime sunkumų.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre! Labai atsiprašau, kolega. Iš tikrųjų aš suprantu jūsų situaciją – čia ne jūsų projektas, bet vis dėlto galbūt buvo galima ir neateiti su juo šiandien, nes iš to, ką mes išgirdome, man susidarė labai paprastas įspūdis – mes kalbame apie pilietybės instituto devalvaciją. Toks įspūdis iš to, ką mes girdime. Gerbiamas ministre, gal vis dėlto neskubame su šituo reikalu? Truputėlį grįžtame atgal kur nors arba mes grąžinsime truputėlį atgal ir, apmąstę visus už ir prieš, tada galbūt ženkime žingsnį, nes iš tikrųjų tai, ką girdime, yra dalykas, kuriam pritarti bus labai sunku.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ar pasakymą, gerbiamas Seimo nary. Taip, aš manau, kad vis dėlto po pateikimo reikėtų pritarti, o paskui diskutuoti komitetuose, gerbiamas Seimas tikrai turi visą valią išmintingai apsispręsti išdiskutavęs šį įstatymo projektą komitetuose.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis ministre, aš noriu priminti tokią istoriją. Kai buvome okupuoti, dar Sovietų Sąjungoje, buvo galima įrašyti į pasą tautybę, dabar jau tokios grafos neliko – į pasą tautybės negalime rašyti. Ar neprieisime prie to, kad greitai nebus galima rašyti pilietybės? Ar neateis tokios Europos Sąjungos nuostatos? Kitas konkretesnis klausimas. Gerai, tarkim, Seimas apsispręstų ir priimtų šitą įstatymą, o partija savo įstatuose neleistų kitų šalių piliečiams būti partijos nariais, tai tos partijos įstatai nebūtų registruoti Teisingumo ministerijoje, ar taip?
E. JANKEVIČIUS. Matyt, kad taip, vis tiek yra įstatymo viršenybė.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš gal iš kitos pusės klausimo paklausiu – ar negalėtume dar praplėsti rato žmonių, kurie galėtų būti politinių partijų steigėjais ir nariais. Pavyzdžiui, turintys ilgalaikį gyvenimo leidimą Lietuvoje, bet esantys ne Europos Sąjungos valstybių piliečiai? Ar negalėtų būti, pavyzdžiui, Europos ekonominės bendrijos narių, tokių kaip Norvegija, Šveicarija, Islandija, piliečiai taip pat nariais, ar čia yra kokia nors direktyva, kuri mus riboja? Dėkui už atsakymą.
E. JANKEVIČIUS. Nemanau, kad tokia direktyva yra, kuri ribotų jūsų pasiūlymą. Tai yra pasiūlymas, reikia svarstyti. Dabar tiesiai iš tribūnos aš negalėčiau pasakyti, bet svarstyti visuomet galima.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš kažkaip pasigendu logikos, tai norėčiau paklausti. Žiūrėkite, dabar jeigu žmogus dirba mieste, sakykim, Vilniaus mieste ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja kur nors Šalčininkuose, tai jis į Vilniaus tarybą patekti negali, nors jis jau čia dirba kokių 40 metų, o čia atvažiavę trims mėnesiams gali patekti. Ar jums neatrodo, kad tai nelogiška?
E. JANKEVIČIUS. Ne, tai čia… Ačiū už klausimą, už pastebėjimą. Projektas yra apie tai, kad jeigu Europos Sąjungos pilietis gauna leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, deklaruoja čia gyvenamąją vietą, tuomet jis gali tapti Lietuvos politinės partijos nariu. (Balsai salėje) Ir atitinkamai Rinkimų įstatymas numato tada jau kitas galimybes.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, čia mes, teisininkai, galėtume ginčytis dėl išvis jo būtinumo, reikalingumo. Mano galva, tikrai jo nereikia. Bet mano klausimas… Yra kitas dalykas – dabar yra pabėgėlių. Jie irgi gauna leidimą gyventi vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių ir pabėgėliai, anot jūsų, tokiu atveju galėtų dalyvauti rinkimuose. Kiek pabėgėlių buvo Lietuvoje, 90 % jų pabėgo. Buvo vienoje valstybėje kažkada geras sprendimas, Graikijoje, jeigu aš gerai atsimenu, gali balsuoti ar balsavimo teisę gali gauti tik tie piliečiai, kurie gimė ir užaugo tenai, o ne tie, kurie atvyko. Ką mes čia dabar darome? Gal visą Afriką čia suveš nedraugiškos mums šalys ir dalyvaus mūsų rinkimuose.
E. JANKEVIČIUS. Nežinau, ką ir atsakyti. Jeigu pabėgėliai išvyksta iš Lietuvos, tada jie nebedeklaruoja gyvenamosios vietos Lietuvoje, tuomet jau pagal šitą teisinį reglamentavimą negalėtų būti politinių partijų nariais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tuomet, kai dar Lietuva nebuvo Europos Sąjungoje ir apie tai nebuvo net mąstyta (kalbu apie J. Basanavičiaus laikus), J. Basanavičius, išvažiavęs į Bulgariją, tapo Varnos miesto tarybos nariu ir inicijavo Varnos miesto kurorto statuso suteikimą, buvo vienas iš ideologų tenai. Jau tais laikais mūsų tautos patriarchas dalyvavo užsienio valstybių savivaldos veikloje, politinėje veikloje ir tada į tai buvo žiūrima.
Grįžtant prie mano asmeninio pavyzdžio, aš esu buvęs trijų užsienio valstybių trijų partijų narys: Švedijos Folkpartiet, šiandieninių liberalų, Norvegijos konservatorių Høyre partijos narys ir Danijos Venstre partijos narys. Primenu tik tai, kad Norvegija, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, ne Europos Sąjungos pilietį, tada lietuvį, priėmė į partiją.
Man atrodo, tai yra didelė stiprybė, jeigu valstybės gali pasitraukti ir prisidėti visus, kurie nori jungtis prie politinio gyvenimo. Jeigu mes kiekvieną kartą žiūrėsime į žmones per įtarimo prizmę, kad aplinkui mus tik šnipai ir blogiečiai, kurie siekia sugriauti šitą valstybę, mes išvarysime talentingiausius. O tokios šalys, kurios pritrauks ir užsieniečius pavers šių valstybių kūrėjais, tos valstybės visada pirmaus talentus pritraukdamos, o ne talentus atstumdamos.
Manau, įstatymas labai reikalingas, reikėtų dar labiau praplėsti, kas galėtų tapti politinių partijų atstovais, nes paties J. Basanavičiaus praeitis mus įpareigoja tikėti, kad tai yra įmanoma, ir reikėtų tokius asmenis įtraukti į mūsų politines partijas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš gal nematyčiau šiandien kokių nors praktinių formalių grėsmių, jeigu mes priimtume tą įstatymo projektą. Bet vis tiek, aš manau, mes turime žiūrėti į konstitucinius principus. Be abejo, gerai, kai Lietuvoje apsigyvenęs žmogus iš karto gali dalyvauti bendruomeninėje veikloje, galbūt savivaldos rinkimuose. Čia kaip tik yra plačios galimybės, tokią teisę logiška realizuoti ne per partiją. O per partiją vis dėlto žmogus jau kaip pilietis išeina, man atrodo, į esminį santykį su valstybe, per partiją išskirtinę teisę turėdamas formuoti centrines valdžios institucijas.
Jeigu mes priimame šitą įstatymą, labai lengva ranka suteikiame šią išskirtinę galimybę bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės piliečiui, kuris savo valstybę gerai žino, išlieka piliečiu ten ir yra santykis su ja, Lietuvoje, galbūt net nemokant kalbos, nežinant mūsų Konstitucijos, tiesiog per partiją įgyti tą išimtinę piliečių privilegiją.
Aš manau, kad vis dėlto tai būtų skubotas sprendimas, tuo labiau kad ministras pats iš tribūnos sako, kad projektas parengtas dar iki jo. Suprask, jeigu jis būtų rengęs, tai būtų parengęs geresnį. Nesuprantu, kodėl mes turėtume pritarti tokiam netobulam variantui.
PIRMININKAS. Visos nuomonės išsakytos, todėl kviečiu balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 39, prieš – 6, susilaikė 43. Projektui nepritarta.
Tai gal galime bendru sutarimu iniciatoriams pasiūlyti tobulinti? Ačiū, pritarta.
16.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2175 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2175. Pranešėjas – B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Laba diena, gerbiami kolegos. Prašau į šio pavasario sesiją įtraukti Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 papildymo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas klausti neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 48, prieš – 11, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Niekas kalbėti neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Ar užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Nėra, niekas neužsirašė. Tai galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 41, prieš – 15, susilaikė 31. Deja, nepritarta. Nepriėmėme nutarimo.
Kitas klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 kai kurių straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669VK. Pranešėjai… Supratau, kol kas pranešėjas vėluoja. Gal galime kitą klausimą iš eilės?
16.37 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(3) (pateikimas)
Tai L. Matkevičienės – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(3). Pranešėja, kaip minėjau, L. Matkevičienė. Pateikimas. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, leiskite pateikti įstatymo projektą, parengtą…
PIRMININKAS. Kartu ir lydimąjį pristatote, taip? Kartu. Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip. Atsižvelgę į Vyriausybės išvadą, kurią teikėme dėl Azartinių lošimų įstatymo 18, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo bei dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo, Teroristų finansavimo prevencijos įstatymų straipsnių pakeitimo ir kurią svarstėme komitetuose, atsižvelgėme į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad žinome, kad azartinių lošimų reklama tampa vis patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės, garsinės informacijos, kuri skatina išbandyti lošimus, ir iškilo tas poreikis nustatyti griežtesnius reikalavimus lošimo reklamai.
Taigi šiuo įstatymu ir siūloma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinių lošimų organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija skelbiama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose skelbiama vaikams, paaugliams skirta informacija, yra draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
Taip pat, kaip minėjau, šis įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į mūsų Vyriausybės programoje numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant, kaip sakiau, minėtus reklamos reikalavimus ir ribojimus. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus bendrovių pavadinimus, azartinių lošimų kiekis maksimaliai ribojamas, kad tos informacijos nebūtų. Siekiant, kad ši reklama nebūtų patraukli, kaip sakiau, draudžiama nurodyti papildomą vaizdinę, garsinę… šiuo metu ypač, kaip jūs žinote, yra tos reklamos, kur aktoriai – tuk tuk CityBet ir t. t.
Taip pat šio įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą lošimų organizatoriui patikrinti klientų tapatybę bei draudimą į šias vietas įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis. Tapatybės nustatymo reikalavimas yra būtinas tam, kad į lošimų vietas nepatektų tiek nepilnamečiai, tiek asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti. Tai atitinka Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalį, kur nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies skyriaus skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų nevykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Šiuo metu prašymus yra pateikę apie 4 tūkst. asmenų ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl vieno probleminio lošėjo kenčia mažiausiai 20–30 asmenų aplinkui. Taigi yra toks pavyzdys, kad šis skaičius sudaro beveik Panevėžio miesto gyventojų skaičių, yra apie 88 tūkst.
Taigi kviečiu šitam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege, už iš naujo pateiktą įstatymo projektą. Kaip matome, jis reikšmingai apgenėtas, palyginti su tuo, ką teikėte anksčiau. Tikėtina, kad kils mažiau problemų. Bet iš tiesų teisingas žingsnis kalbant apie lošimų priklausomybę ir visą prevencijos sistemą. Noriu informuoti, jog šiuo metu per mėnesį nenorinčių lošti užsiregistruoja, kiek anksčiau užsiregistruodavo per visus metus. Tie skaičiai dažnai netgi koreliuoja su tam tikrų lošimų organizatorių pelnais ir apyvartomis. Taigi matome tendenciją Lietuvoje, kad lošimų organizatoriai uždirba ne iš pramogos, o dažnai uždirba iš žmonių, sergančių priklausomybe.
Gerbiama pranešėja, mano klausimas jums. Kokias dar papildomas prevencines priemones planuojate ar galvojate, ar įsivaizduojate, kurias reikėtų įgyvendinti norint užtikrinti, kad mažiau žmonių taptų priklausomi nuo lošimų?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Šiaip tai iš tikrųjų mes dėjome dideles pastangas, kad mūsų būtų griežtesnis reikalavimas dėl azartinių lošimų ir reklamos ir t. t., bet mes tiesiog dabar atsižvelgėme į Vyriausybės išvadas ir tiesiog atitinkamai komitetuose buvo pasiūlyta. Manau, kad programą vykdysime ateityje dėl tų azartinių lošimų, o dabar šiandien, manau, būtų labai gražu, jeigu mes priimtume šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, dėl reklamos toje dalyje tikrai aš iš esmės pritariu, neturiu klausimų, bet toje dalyje dėl kiekvieno, einančio į lažybų punktą, asmens dokumento tikrinimo. Jūs šitą reikalavimą įrašote tik tuo aspektu, kad būtų labai užtikrinta, jog nepaklius nepilnametis. Mes prisimename, kokią neigiamą reakciją sukėlė, kai prekybos tinklai buvo sumanę tokią piktybinę akciją iš senukų reikalauti paso tuo pretekstu, kad patikrintų, jog jis turi daugiau kaip 18 metų. Čia irgi nenumatoma kokia nors registracija, jog sakytų, kad reikia asmens dokumento, o tik tikrinama, ar žmogus turi 18 metų. Dabar iš garbaus amžiaus žmogaus, sakys, mes turime imti, Seimas taip priėmė. Ar tikrai čia to reikia? Ar neužteko tos nuostatos, kad kai kyla abejonių, jog žmogus, t. y. jaunuolis, neturi 18 metų, tada paprašoma dokumento?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Šiaip iš tikrųjų mes neprašome, kai matome amžių ir galime įvertinti, kad jis yra vyresnis negu 25 metų, mes matome, kad jis, sakykim, jau… Bet kada yra įtarimas, ar jis yra pilnametis, ar nepilnametis, aš manau, kad būtina netgi patikrinti tapatybę, nes mes norime apsaugoti tą labiausiai pažeidžiamų žmonių grupę, būtent nepilnamečius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kitas klausia R. Martinėlis. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti pranešėjos, kokio rezultato tikimasi sulaukti šitaip griežtinant sąlygas? Iš tikrųjų kokie būtų rezultatai?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Kaip aš minėjau, labiausiai mes tikimės, kad kai nebus tos tokios patrauklios vaizdinės, garsinės reklamos, kuri tikrai žaloja, ypač nepilnamečių, sakykim, psichiką, tai siekiama… Manau, kad ji bus mažiau patraukli ir mažiau rinksis tą priklausomybę, mažiau bus priklausomų žmonių, nes dabar tiesiog padiktuoja išbandyti tai, kas kartais yra taip romantizuojama.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, prašom pasakyti, o kaip bus baudžiami tie, kurie nesilaikys šio įstatymo nuostatų? Kokio dydžio baudos bus numatomos? Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Šiaip, sakykim, dėl azartinių lošimų baudų aš negaliu pasakyti, gal daugiau Lošimų priežiūros tarnyba. Bet, kiek man yra žinoma, apie 1,5 tūkst. ir netgi iki 4 tūkst. tos baudos numatomos. Čia Lošimų priežiūros tarnyba daugiau galėtų pasakyti. Jinai vykdys.
PIRMININKAS. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti tokio dalyko. Suprantu, kad dokumento reikalavimas iš asmenų iki 18 metų ar vyresnių turbūt yra reikalingas dar ir tam, kad jeigu žmogus yra pateikęs prašymą apriboti jo įleidimą į lošimo namus, tam reikalingas dokumentas, nesvarbu, kokio amžiaus jisai būtų. Bet mano klausimas būtų kitas. Kaip būtų su loterijų žaidimais? Ar jų reklama bus taip pat reglamentuota?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Loterijų žaidimus reglamentuoja Loterijų įstatymas. Manau, kad jis turėtų atitikti Loterijų įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamoji pranešėja, aš taip pat noriu padėkoti tamstai už patobulintą šį įstatymą. Matosi nemažai įdėtų jėgų ir pastangų tobulinant jį. Ir žinant, kada mes matėme pirmo susitikimo metu, kada organizavote susitikimą, buvo pakviesti visų organizacijų, lošimo organizacijų atstovai, galų gale ir šeimos nariai, kurių, sakykim, buvo ir žmona, ir kiti giminės, kurių vyras, vaikas, tapęs jau ligoniu, kada yra užstatomi… Pralošę stambiomis sumomis pasiskolina didžiules pinigų sumas, užstato mašiną, užstato butą, žmona nežino, kreipiasi antstoliai, matosi, koks svarbus ir reikalingas šis įstatymas ir tos reklamos reguliavimas. Tačiau aš vis dėlto drįsiu paklausti, kur tada lošimų organizatoriams bus galima reklamuoti savo paslaugas? Ar išvis bus galima?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Šiaip lošimų organizatoriams, kaip žinome, pati reklama nedraudžiama tais atvejais. Kaip žinome, bus pavadinimas, lošimo rūšys, ir šitas dalykas nedraudžiamas, bet yra draudžiama reklamuoti pačius azartinius lošimus, sakykim, kviesti ir panašiai. O ta reklama kaip ir bus visur leidžiama tiek, kiek galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje šitas įstatymas. Pati reklama nebus draudžiama, bet jinai bus negyva, nejudanti ir šiek tiek mažiau patrauklesnė. Manau, kad jinai duos rezultatų, kai pradės veikti, kai įsigalios įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš vėl norėčiau grįžti prie to įpareigojimo pateikti asmens tapatybės dokumentą. Norėčiau paklausti, kokiu tikslu griežtinama ši nuostata, nes ir dabar galioja draudimas lošti asmenims, kuriems nėra 18 metų.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Matote, yra pats tas tikslas viso šito, kad, kaip ir sakiau, būtų apsaugoti nepilnamečiai. Kad ir dabar, sakykime, jie turi teisę patekti į tuos lošimo namus, o dabar, kai jie pateiks dokumentą, aš manau, kad į lošimo bendroves jiems nepavyks patekti. Kartais būna, kad tas nepilnametis kartais lošia per tarpininką. Jis gali lošti įėjęs. Dabar kaip tik, manau, tos griežtinimo priemonės apsaugos.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama kolege, aš noriu pasiteirauti dėl skirtingų lošimo rūšių. Jūs sunkiai atsakėte į klausimą dėl loterijų, kolega uždavė klausimą, kad dažniausiai priklausomybės, susirgimai priklauso nuo pelno. Tai kaip skirtingi sektoriai: loterijos, kazino, A, B grupių automatai… Jūs galite pateikti duomenis, kurioje vietoje čia mes turime didžiausią problemą? Gerbiamasis kolega sakė: užstatomi automobiliai ir panašiai. Yra labai nedidelė sritis, jūs galite pasakyti atskirų rūšių pelną ir priklausomus, sergančius žmones, kad mes galėtume ne aklai priimti, bet priimti, žinodami konkrečią įvairių sričių faktologiją. Ačiū už atsakymą.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, kaip jūs žinote, loterijas nustato arba loterijas kontroliuoja Loterijų įstatymas. Sutinkate su tuo, kad Loterijų įstatymas yra toks? Ir aš už jį, Loterijos… Ne to siekiu. Loterijų, taip, yra visokių: sportinių, momentinių loterijų, o mes kalbame apie azartinių lošimų priklausomybę. Priklausomybė, kaip žinote, yra liga. Ir vienam priklausomybe sergančiam žmogui išgydyti reikia vos ne 60 tūkst., kad jis visiškai… ir tai jis neišgis, įvertinant tai, kad nuo pradžios jo susirgimo, diagnozavimo, gydymo, reabilitacijos ir integracijos vienas žmogus šaliai kainuoja 60 tūkst. Aš manau, kad šitas kelias uždrausti būtų kaip ir prevencija. Draudimas tai yra prevencija. O skaičių aš negaliu dabar detalizuoti, aš tik žinau, kad tai yra blogybė. Priklausomybė tai yra blogybė ir jos reikia vengti. Mes tiesiog prevencinį darbą dirbame čia susirinkę.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Motyvai dėl viso už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu pasitikslinti: dėl 9b bus antras pristatymas, nes ten visiškai į kitą pusę projektas?
PIRMININKAS. Dėl abiejų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų abu projektai yra labai skirtingi, nes vienas yra už prevenciją, o kitas yra (niekaip nesuprantu, kodėl suplaktas yra) prieš prevenciją. Tai yra trumpinamas laikotarpis, per kurį turi teisėsauga sureaguoti ar nacionalinio saugumo tarnybos sureaguoti dėl pažeidimų ir žmonių, kurie patenka į azartinių lošimų organizuojamas patalpas, ir trumpinamas laikotarpis, kiek laiko turi saugoti tą informaciją. Čia yra du labai labai skirtingi projektai, ir mūsų darbotvarkėje, kurią mes tvirtiname, buvo pristatyti kaip du atskirai pristatomi projektai.
Nesuprantu, kodėl dabar yra suplakta, prašom pasitikslinti, ar mes čia nedarome pažeidimo, nes pirmas projektas yra teisingas projektas, jis didina prevenciją, jis užtikrina pagalbą, jis riboja agresyvią reklamą ir jam reikia pritarti. Bet antrasis projektas yra visiškai kitoks, jis prieštarauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicijai, kuri sako, kad turi saugoti 180 dienų informaciją, ir mes visai neseniai tam pritarėme. Dabar grąžinama atgal ir mažinama iki 45. Tai yra du skirtingi projektai, einantys į dvi skirtingas puses. Aš nežinau, kaip mes galime bendrai projektams pritarti.
PIRMININKAS. Supratau, kad jūs pasisakėte už. Aš tik reaguosiu dėl pastabos, nes darbotvarkėje taip yra nurodyta, kad tai yra lydimasis. Aš atsiklausiau Laimutės, ar ji pristato abu projektus. Tai ji paminėjo, kad abu. Tačiau matau, kad kyla klausimų, todėl aš siūlyčiau balsuoti skirtingai už abu variantus. Galima? Manau, rasime bendrą sutarimą.
Dar motyvai už. Ar norėtumėte dėl šio pirmojo pasisakyti? Mykolai, prašom. Tuoj įjungs. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kviečiu, kolegos, iš tikrųjų palaikyti. Trumpas pasisakymas. Projektas yra teisingos krypties, reikšmingai apgenėta tai, kas buvo anksčiau. Tai yra teisinga prevencijos sritis. Labai svarbu čia nesustoti ir kalbėti apie tolesnius dalykus, apie pagalbą žmonėms, nenorintiems lošti, kurių vis daugėja. Tai yra pagrindinė sritis, kuriai, man atrodo, mes turime skirti daugiau dėmesio, ne tik riboti galimybes, bet ir suteikti pagalbą, ir tai turi būti bendrame prevencijos pakete. Kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Tuoj, minutėlę. Man atrodo, jeigu gerai pamenu, buvo J. Olekas. Taip. J. Olekas – motyvai prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nežinau, kaip jūs dabar mums leisite išsakyti nuomones, nes aš labai pritariu Mykolo išreikštai minčiai, kad neišgirdome iš kolegės jokių motyvų, kodėl reikia saugoti informaciją gerokai trumpiau, tai yra beveik keturis kartus trumpiau, negu buvo numatyta įstatymuose, kad įrašai apie lošimus turi būti saugomi 180 dienų, dabar paliekamos tik 45 dienos. Negirdėjau motyvų, todėl neturiu jokių argumentų paraginti jus tam pritarti. Aš kviesčiau tokiam saugojimo laiko trumpinimui tikrai nepritarti.
O dėl pirmojo klausimo. Dar kartą noriu išdėstyti tą poziciją, kad iš tikrųjų mes neturime informacijos apie labai skirtingas lošimų rūšis. Mes su kolege esame abu gydytojai. Viena informacija yra apie terapinius ligonius, kita – apie chirurginius. Negali visur su skalpeliu mosuoti, nes terapinį ligonį galima išgydyti ir tablete. Aš kviesčiau, kad… galbūt šiandien neturime tos informacijos, bet svarstymo metu labai aiškiai žinotume, apie kokias sritis, skaudančias, sergančias, sukeliančias turto iššvaistymą ir priklausomybę, kalbame, kad galėtume priimti tikslius, ribojančius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl pirmojo įstatymo projekto, t. y. dėl projekto Nr. XIIIP-1199(3).
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dar A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kaip papildomas komitetas dar norėtų būti Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kadangi Laimutė pristatė ir antrąjį klausimą…
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti, kad mes svarstytume dar šioje sesijoje – birželio 26 dieną.
PIRMININKAS. Dar replika po balsavimo. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu pranešti, kad kol Seimas priima tokias geras pataisas ar bando jas priimti, Vilniaus miesto savivaldybėje esanti Liberalų sąjūdžio frakcija toliau sėkmingai atleidžia lažybų punktus nuo žemės mokesčio – mažina žemės mokestį. Finansų ministras mane girdi. Kai Vilnius paprašys iš Finansų ministerijos papildomų pinigų, aš prašau finansų ministro būtinai atkreipti dėmesį, nuo ko atleidžia, kokias įstaigas atleidžia nuo mokesčio savivaldybės taryboje vyraujanti Liberalų frakcija.
PIRMININKAS. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į Europos teisės departamento pastabą dėl notifikavimo, dėl 1 straipsnio pakeitimo. Ar čia procedūriškai mes turime kažką padaryti, ar nieko? Nieko?
PIRMININKAS. Kadangi antrąjį klausimą jau pristatė, tai kviečiu dėl motyvų. J. Jarutis – už. Gal norėtumėte jūs pristatyti, nes jūs turbūt geriau žinote? Prašau. A. Palionis. Prašau dar kartelį pristatyti. (Balsai salėje)
16.58 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 3 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1969 (pateikimas)
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti projektą ir kodėl tokia idėja kilo. Jeigu prisimintume, praeitą rudens sesiją Vyriausybė atnešė projektą, kur ir buvo numačiusi saugojimo laiką – 45 dienas. Pats buvau iniciatorius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas svarstė ir siūlė 180 dienų. Bet, svarstant šią pavasario sesiją azartinių lošimų projektą (mes Seime nepritarėme ir siuntėme autorius tobulinti), diskutuojant su Lošimų priežiūros tarnyba, ji pasakė savo poziciją, kad jiems yra svarbiau ne saugojimo dienų skaičius, o įrašo kokybė, nes tos saugojimo dienos 180 dienų šiandien dar negalioja. Jos įsigalios tiktai 2019 m. sausio 1 d.
Pagal tą projektą, kurį mes priėmėme, Lošimų priežiūros tarnyba turėjo nustatyti lošimų organizatoriams vaizdo kokybę ir jie nustatė žymiai didesnę kokybę, kad galėtų identifikuoti asmenis, ir dėl to siūlo kaip kompromisą, nes tai yra didelės išlaidos – į saugojimą reikia investuoti pinigus, siūlo kompromisą – sutrumpinti tą saugojimo laiką. O jeigu žiūrėtume pagal skundus, ar užtenka to laiko, tai, kaip Lošimo priežiūros komisija pasakė, jiems užtenka 30 dienų. Jeigu yra gaunamas skundas, jis yra gaunamas antrą, trečią dieną po įvykio ir tada jau įrašas saugojamas, kol skundas yra išsprendžiamas. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia M. Majauskas. Nėra. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Andriau, aš puikiai pamenu, kai mes svarstėme šį projektą ir mes visai neseniai patys priėmėme sprendimą ir jį patvirtinome čia nustatydami 180 valandų. Argumentas buvo toks… Dienų. Buvo toks, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atkreipė dėmesį į poreikį turėti ilgesnį, ir vienas iš argumentų tai, jog tose įstaigose, toje terpėje dažnai lankosi žmonės, kurie ne tiktai lošimų priežiūrai galėtų būti įdomūs, bet ir nacionalinio saugumo tarnyboms, kurios rūpinasi nacionaliniu saugumu. Matyt, jiems norėtųsi turėti ilgesnį laikotarpį įrašui ir galimybę stebėti, ir turėti tą informaciją. Kodėl gi šitoje situacijoje jūs manote, jog verslas yra nepajėgus saugoti tos informacijos 180 dienų, ką mes jau ką tik esame priėmę? Kodėl tai, jūsų manymu, reikšmingai apsunkintų jų situaciją? Tam mums net reikėtų keisti įstatymo projektą.
A. PALIONIS (LSDDF). Mykolai, aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad su 180 dienų projektas, kurį mes esame priėmę, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Nauji įrašai atsiras tiktai 2019 m. lapkričio 1 d. Šituo projektu siūlome trumpinti laiką, pagal Lošimų priežiūros tarnybos reikalavimus gerinti įrašo kokybę, nes ir nacionaliniu saugumu besirūpinančioms institucijoms, kokia prasmė iš įrašo, iš kurio tu negali identifikuoti asmens? Ir artiname įsigaliojimo datą – tai yra 2019 m. sausio 1 d. Visais 11 mėnesių įsigaliojimas yra ankstesnis.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už pateikimą. Mano klausimas būtų panašus. Tada kieno prašymu, ar tik vien Lošimų priežiūros tarnybos, nes kada mes diskutavome dėl saugojimo termino ir kokybės, tai kaip tik reikalavome geros kokybės ir 180 dienų. Dabar ar tada kompanijos, kurios kompanijos tada, kada jos negali saugoti… Iš kur čia atsiranda tas dalykas, kad kokybė gera, bet tada reikia būtinai trumpai saugoti?
A. PALIONIS (LSDDF). Ne, iš esmės yra taip, kad filmuoja, plius dar reikėtų papildyti, kad filmuoja ne tik lošimo aparatus, o filmuoja ir įėjimą, kur yra registracija ir žmogaus patikrinimas, ar jis atitinka amžių, ar nėra parašęs prašymo, kad nenori lošti. Kaip minėjau, pirminis variantas Vyriausybės ir buvo 45 dienos. Lošimų priežiūros tarnyba, svarstant komitete ir darbo grupėje, ir tas pats M. Majauskas… Lošimų priežiūros tarnybos prašymu tai buvo.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Man vis tiek truputį neaišku. Prieš tai atsakėte į klausimą. Jūs sakote, kad reikia gerinti kokybę, sutrumpinti laiką. Kaip supratau, prašymas verslo grupių, nes laikymas 180 dienų jiems kainuoja brangiau, nes kokybė bus geresnė. Tos laikymo vietos, už (…) filmavimą užims didesnes vietas, ten reikės serverių ir panašiai. Tai jūs darote kaip ir nuolaidą lošimo įmonėms? Čia išeina toks kaip ir susitarimas, mes jums sutrumpiname, jūs padarote gerą kokybę, bet sutrumpiname, mažesnius. Ar čia nėra net tokio verslo protegavimo, aš sakyčiau?
A. PALIONIS (LSDDF). Galėčiau atsakyti jums irgi. Gerinti kokybę galima irgi keliais etapais. Kokia kokybė gera, nėra vieno standarto. Yra keli standartai. Kaip Lošimų priežiūros tarnyba pasakė, yra paimtas tas standartas, pagal kurį bus matyti veidai, negu kad jie sumažins standartą. Tai ne Seimas sprendžia, kokybės reikalavimus nustato, ką priėmėme įstatymo projektu prieš tai, Lošimų priežiūros tarnyba.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes kalbame apie tą patį, bet vis tiek neaišku. Jeigu mums svarbiausias akcentas yra gera kokybė, tai kaip jinai susijusi su laiku? Mes dabar, esant šiuolaikinėms technologijoms, galime laikyti ir 10–20 metų, ta kokybė vis tiek išliks. Jeigu kam nors patogiau savo tyrimams, darbui turėti ilgesnį laikymo laiką, dėl to tikrai niekas, jokia įmonė, bendrovė nenukentės. Čia juk ne akmenis kišenėje nešioti. Čia yra laikmenos, kurias padėjai ir gali pamiršti. Prireikė – pagal kartoteką išsitraukei ir peržiūrėjai. Manau, kad čia mes ginčijamės visai tuščioje vietoje. Kaip jūs manote?
A. PALIONIS (LSDDF). Gal ne visai taip. Paimkime telefoną, kur yra dviejų megapikselių kamera ir dešimties megapikselių kamera. Su dviejų megapikselių kamera padaryta nuotrauka užims septynis aštuonis kartus mažiau vietos nei su dešimties. Lygiai tas pats ir dėl vaizdo kokybės. Tai ir yra pagrindinė mintis, kad bus reikalaujama didelių talpyklų, kur saugoti tą vaizdo įrašą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Jarutis. Atsisako. M. Puidokas. Irgi nėra. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, čia du labai skirtingi projektai. Pirmas apie prevenciją, reikalingas čia. Antras yra toks, kuris iš tikrųjų šiek tiek kvepia interesų atstovavimu. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad A. Palionis neatstovauja verslo interesams čia, Seime. Bet pats siūlymas tikrai toks, kad nedera su ta nuotaika ir ta idėja, koks buvo pirmas – apie azartinių lošimų prevenciją.
Galbūt reikėtų kalbėti apie įsigaliojimo greitinimą, apie kokybės gerinimą, bet apie laikotarpį, kurį turi būti saugoma ta informacija, tikrai nereikėtų net galvoti. Gal net reikėtų galvoti apie ilginimą, nes, kaip ir minėjau, iš tikrųjų, remiantis nacionalinio saugumo informacija, žmonės, kurie lankosi, yra jiems tenai įdomūs, ir dažniausiai tie pažeidimai ar kas nors atsitinka ne vieną dieną ar dvi dienas po, bet praėjus tam tikram laikotarpiui. Tai iš tikrųjų kviečiu labai atsargiai galvoti apie pritarimą tam, kas gali šiandien atrodyti kaip verslo interesų tenkinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 51, prieš – 6, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.11 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4669VK, Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4670VK (pateikimas)
Kitas klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4669VK. Pranešėjas ministras V. Šapoka kartu pristato ir lydimąjį.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pats projektas parengtas įgyvendinant Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas aiškiau reglamentuoti žaidimų automatais reglamentavimo veiklą. Pagrindinis tikslas: papildyti Azartinių lošimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis žaidimų automatais organizavimo tvarkos teisinį pagrindą; nustatyti reikalavimus Lietuvos Respublikoje žaidimų automatus eksploatuojantiems subjektams; nustatyti instituciją, atsakingą už žaidimų automatų atitikties Azartinių lošimų įstatyme nustatytiems reikalavimams tikrinimą, žaidimų automatų pasų ir specialiųjų žaidimų automatų ženklų išdavimą.
Iš esmės daugelis įstatymo projektu siūlomų nuostatų perkeliama iš šiuo metu galiojančios žaidimų automatais organizavimo tvarkos, kuri patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Ten nustatyta, kad žaidimų automato atitiktį nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams tikrina ir žaidimų automatų pasus ir specialiuosius ženklus išduoda Valstybinė metrologijos tarnyba. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2014 metais, reorganizavus minėtą tarnybą išdalijimo būdu, žaidimų automatais organizavimo tvarka liko galioti, tačiau neliko institucijos, kuri būtų atsakinga už žaidimų automatų atitikties nustatytiems reikalavimas tikrinimą, žaidimų automatų pasų ir specialiųjų ženklų išdavimą. Šią teisinę spragą, mūsų įsitikinimu, būtina panaikinti, nes kyla rizika, kad gali būti eksploatuojami nepatikrinti, neturintys pasų ir specialiųjų ženklų žaidimų automatai, taip pat gali būti eksploatuojami žaidimų automatai, kurie išore arba savo funkcijomis imituoja lošimų įrenginius, o instaliuotomis programomis arba žaidimais azartinius lošimus gali žaisti nepilnamečiai.
Kartu kaip lydimasis projektas yra teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo pagrindinis tikslas – numatyti administracinę atsakomybę už žaidimų automatais organizavimo tvarkos pažeidimus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu paklausti. Kas jums trukdė ar kas jūsų tarnyboms trukdė ir kas buvo toks apsileidęs, kad pateiktame įstatymo projekte įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.? Dabar yra 2018 m. gegužės 22 d., tai kodėl tiek ilgai pragulėjo jūsų stalčiuje ir kodėl tik tokia kvalifikacija jūsų kolegų, darbuotojų, kad jie, daug taisydami, nesugebėjo net datų pataisyti?
V. ŠAPOKA. Kadangi šie terminai yra išlikę nuo pradinio varianto ir Seimui buvo pateiktas 2016 metų rudenį pradinis variantas, tai, žinoma, tikslinga šituos terminus pakoreguoti, ir manau, kad tam bus puiki proga.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, dažnai nuo visokių tokių blogų veiksnių yra saugomos mokyklos ir nustatomi tam tikri atstumai. Ar nemanote, kad ir čia reikėtų, arba aš nepastebėjau, kad žaidimų automatai būtų įrengiami tam tikru atstumu nuo mokyklų? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Su tuo susijusios nuostatos yra įstatymo projekte, bet, manau, komitete bus galima išplėsti tą diskusiją. Yra pakankami tie apribojimai.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūsų pavaldumui priklauso Lošimų priežiūros tarnyba, kuri turi ne tik prižiūrėti, bet ir rūpintis lošimų priežiūros prevencija. Šiandien, mano žiniomis, nėra patvirtintos lošimų priežiūros prevencijos strategijos, kažkoks preliminarus dokumentas yra pateiktas Vyriausybei. Gal jūs galite patikslinti? Bet be galo svarbu yra kalbėti, jeigu kalbame apie veiksmingą lošimų priežiūrą, kalbėti ir apie prevencijos strategiją. Ar galėtumėte įsipareigoti per konkrečius terminus, kada mes matysime tą strategiją, kad galėtume ar papildyti, ar numatyti kokį nors finansavimą, ar kalbėti apie dar kokius nors dalykus? Nes šiandien kalbėti apie priežiūrą be prevencijos tikrai būtų klaidinga.
V. ŠAPOKA. Ačiū už dėmesio atkreipimą. Tikrai prevencija… ypač tuomet, kai tai yra susiję su sritimis, kur galimos priklausomybės. Tai, žinoma, labai svarbu, bet ar yra poreikis ir būtinybė rengti kaip atskirą dokumentą, kaip valstybinę strategiją, nes puikiai žinote, mes tų strategijų turime šimtus. Ar čia galbūt labiau reikalingas veiksmų planas jau konkretiems žingsniams atlikti? Manau, kad pasikonsultavę kartu su Lošimų priežiūros tarnyba apsispręsime ir tada tikrai informuosime.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų pasiteirauti, nes čia plačiau klausinėjame apie lošimus. Kai mes įvedėme, atvėrėme galimybę lošti, aš buvau prieš ir tebesu prieš prieš net kokius lošimus, tačiau per Lietuvos televiziją mes matome kiekvieną vakarą ten ridenant visokius rutuliukus. Lietuvos televizija negali nieko reklamuoti. Ar čia nėra užslėpta reklama, kaip „Naisių vasara“ užslėpta reklama vienos partijos? Čia lošimai nereklamuojami? Kiekvieną dieną vis paskatinant, pasveikinant, kas išlošė, ir panašiai. Ir dar per Lietuvos televiziją, kuri negali nieko reklamuoti.
V. ŠAPOKA. Ačiū, kad atkreipėte dėmesį. Aš tikrai nesu turbūt tos kompetentingos institucijos atstovas, kuri galėtų įvertinti, ar tai yra paslėpta reklama. Bet perduosime šitą dėmesio atkreipimą toms tarnyboms, kurios tuo užsiima.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, šiandien labai patogi proga užduoti lygiagretų klausimą apie tuos lošimus, nes eina tarsi paketas. Jūs ką tik paminėjote, kad 2016 metais šio projekto rengimas jau buvo baigtas. Aš noriu priminti, kad dar vienas įstatymo projektas, kurį parengė L. Matkevičienė, buvo pateiktas Seime ir svarstymas buvo paskirtas net praėjusių metų pabaigoje. Jau praėjo 5, beveik 6 mėnesiai, iš Vyriausybės nėra jokio atsakymo. O mums, Seimui, tai labai trukdo, nes dabar rengiamos Sporto įstatymo išvados ir būtent buvo projektuojama ir į to projekto priėmimo galimybę. Ką jūs atsakytumėte, kuriam stalčiuje jis dabar guli? Jei negalite protingai, gudriai, aš gal suprasiu, kodėl būtent mes jo nematome jau beveik pusę metų?
V. ŠAPOKA. Tikrai pasidomėsiu, kur jis yra įstrigęs.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia apie mokesčių padidinimą ir skyrimą sportui, sveikatai ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių daugiau nėra. Motyvai dėl viso.
Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš kviesčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Priminsiu, kad šitas įstatymo projektas pateiktas dar praeitos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 5 d. Prireikė daugiau kaip pusantrų metų kritikos arba neveikimo, kad pagaliau jis išvystų dienos šviesą ir šitame Seime.
Iš tikrųjų žaidimų nepriežiūra, kaip ministras kalbėjo, pasikeitus įstatyminei bazei, atsirado, ir nemaža dalis žaidimų aparatų bandė užimti lošimų aparatų vietą arba labai stiprų poveikį darė jaunajai kartai. Todėl aš manau, kad šitos pataisos yra teisingos ir kviečiu joms pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Patį įstatymo projektą tikrai palaikysiu, bet noriu išsakyti kelis nerimo dalykus ir tai, ką minėjau ministrui. Apgailestauju, kad kažkaip lyg ir abejingai ministras reagavo.
Šiuo metu kiekvieną mėnesį užsiregistruoja nenorinčių lošti tiek, kiek anksčiau užsiregistruodavo per visus metus. Maždaug apie 500 žmonių nenori lošti kiekvieną mėnesį. Tie augimo skaičiai tiesiogiai koreliuoja su tam tikrų lošimų bendrovių pajamomis ir pelnu. Tai rodo, kad lošimas… Atsiprašau kolegės. Kompanijos, kurios organizuoja lošimus, uždirba ne iš pramogos, kaip kad dažnai skelbia, ar sporto, bet iš žmonių, kurie serga. Veiksminga lošimų priežiūra gali veikti tiktai su labai veiksminga lošimų prevencija. Jeigu aš kalbu strategija – tai ne kažkoks grand dokumentas, bet labai aiškus veiksmų planas, ką daryti, kad būtų užtikrinta pagalba tiems, kurie iš tikrųjų nenori lošti. Aš labai kviečiu ministrą tikrai pasidomėti ir pasižiūrėti, kokį galima veiksmų planą patvirtinti tam, kad būtų veiksminga ta lošimų priežiūra užtikrinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Todėl kviečiu balsuoti dėl šių įstatymų projektų.
Balsavo 80 Seimo narių: 63 – už, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis dėl projekto Nr. XIIIP-4669 – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas, o dėl lydimojo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
17.23 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1205 (pateikimas)
Kitas klausimas – Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1205. Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, noriu pristatyti Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Pradžioje buvo mūsų kartu su kolegos Petro įstatymai vienas šalia kito. Yra tiktai vienas skirtumas – kolega Petras sako, nei žvejoja, nei verslininkas. Tai šiuo atveju šį įstatymą visi pasirašiusieji yra suprantantys apie žvejybą ir tikrai turintys glaudų ryšį. Be to, remiasi 24 studijomis, straipsniais ir mokslininkų įžvalgomis bei ministerijos atliktais tyrimais.
Projektu siekiama ne supriešinti žvejus mėgėjus ir žvejus verslininkus, kas iki šiol buvo daroma, bet teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse bei priekrantėje, taip pat pagerinti žuvų išteklių apsaugą ir atkūrimą, ir, be abejo, gausą. Įstatymo projekte, iš principo remiantis mokslininkų bei Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų išvadomis ir įžvalgomis, galima pastebėti, kad šiandien įmonėms, kurios užsiima versline žvejyba, jų yra apie 80, ministro įsakymu iki šiol yra nustatyta, kad vidaus vandenyse, t. y. ežeruose, yra ribojama būtent verslinė žvejyba, yra tik specializuota žvejyba, žūklė, o priekrantėje neribojama, ir kyla problemų, ypač dėl migruojančių žuvų, nes jos negali įplaukti per ištiestus mėgėjų žvejų tinklus, be apribojimų negali įplaukti neršti. Per tiek metų, kai buvo atkurti lašišinių žuvų ištekliai, jau pastebėta, kad tos lašišos parplaukdavo, didžiosios lašišos, po 12–15 kilogramų. Pastaraisiais metais atplaukia tiktai 7–8 kilogramų. Vadinasi, tikrai nemaža dalis jų yra pagaunama. Ir pagaunama būtent priekrantėje bei akvatorijoje, būtent statant tinklus ant migracijos kelių. Ir šiomis priemonėmis… Galbūt atsakysiu į kitus klausimus, bet akcentuosiu jūros priekrantės žūklę, dėl kurios turbūt daugiausia klausimų kyla.
Iš principo tie 300 metrų yra ir dėl paukščių – šiandien kartu su Lietuvos ornitologų draugija skaičiuojama šimtai ir tūkstančiai žvejų tinkluose žūstančių paukščių, kurie maitinasi, migruoja, priekrantėje apsistoja, o toje srityje pagaunama daugiausia žuvų, menkaverčių žuvų, kurių kiekis tikrai nėra didelis, o visi pagrindiniai menkių ir plekšnių ištekliai gaudomi už tos ribos, t. y. daugiau nei 300 ir dar daugiau metrų. Taigi pasitarę su mokslininkais ir pateikėme šį įstatymo projektą, kviečiame palaikyti. O prieš tai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už pristatytą projektą. Iš tikrųjų labai svarbus projektas, jis skatina mėgėjišką žvejybą. Kodėl jinai yra svarbi? Nes jinai kuria reikšmingai daugiau pridėtinės vertės (netgi 25 kartus daugiau nei verslinė žūklė) ir sumoka reikšmingai daugiau mokesčių, nes skatina užsienio turizmą, ekologinį turizmą, įtraukia vietos bendruomenes, atgaivina kultūros tradicijas, plėtoja nakvynės, apgyvendinimo paslaugas, kuria papildomas darbo vietas, įtraukia jaunimą ir moteris, plėtoja žūklės reikmenų prekybą, masalo gamybą, valčių nuomą, variklių remontą, skatina investicijas ir begalę kitų dalykų, taip pat sunku ginčytis, jog laikas gamtoje stiprina emocinę ir fizinę savijautą. Mano klausimas, truputį žiūrint į priekį, kokios dar iniciatyvos, kokie dar sprendimai galėtų paskatinti mėgėjišką žvejybą (žūklę) Lietuvoje?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai turime šiuo atveju kur tobulėti. Galima įžvelgti tą problemą, kurią mes turime, tai vandens telkinių nuoma, kur vėlgi yra sunku kontroliuoti įžuvinimą, o tai turbūt yra prioritetas. Taip pat problema tiems žvejams mėgėjams, atvykusiems prie telkinio nusipirkti bilietą, nes surasti šeimininką, nuomotoją… vėlgi daug problemų, kurių sąrašą tikrai turime, ir tai yra kiti žingsniai. Kartu vėlgi su tais pačiais mokslininkais, su ministerija jau dėliojame, kaip sukurti būtent vieno bilieto sistemą, kad tas nuomotojas, savininkas turėtų rūpintis, kaip susirasti tą žveją, o žvejui būtų sudarytos visos sąlygos: jis atvažiavo ir naudojasi paslauga, o servisu pasirūpina tas žmogus, kuris nori ir ateina iš jo pasiimti tuos pinigus, arba sukuria tokią patrauklią aplikaciją ar kokį nors kitą būdą, kuriuo būtų galima atsiskaityti ir taip prisitraukti tuos mėgėjus. Taip dar labiau suaktyvinti šį užsiėmimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau patvirtinti, kad šiuo įstatymo projektu vis dėlto neatnaujiname verslinės žvejybos šalies ežeruose, taip?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, iš tiesų mes jau turbūt… Kai prasidėjo kadencija ir kaip dažnai kiekvienos kadencijos pradžioje būna įvairių bandymų paveikti ministrą šiuo atveju, nes ministro įsakymu iki šiol verslinė žvejyba buvo ribojama, o mes norime perkelti šią nuostatą iš ministrų įsakymų į įstatymą, kad Seimo nariai, atstovaudami visuomenės interesams, šiuo atveju visų žvejojančių ir besilankančių prie ežerų, nes tai susiję… beveik pusė milijono žmonių rečiau arba dažniau paima meškerę į rankas. Iš tiesų mes turime apsispręsti, kuriuo keliu einame. Yra toks pasiūlymas, siūlome, kad… Visi rodikliai, visi tyrimai rodo, kad ta rekreacinė, būtent mėgėjiška žūklė tikrai duoda daug didesnę pridėtinę vertę, ką prieš tai minėjo ir kolega.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš pritariu šiam įstatymo projektui. Bet ar nereikėtų… Gerbiamas Pupini, gal patylėkite. Aš norėčiau paklausti dėl vandens telkinių, kurių dydis yra 200 hektarų. Ar nereikėtų jo sumažinti ir suteikti daugiau sąlygų žvejams mėgėjams?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mes tikrai šiuo atveju… Jeigu pritarsime šiam projektui, tai tik žvejai mėgėjai galės žvejoti visuose vandens telkiniuose. Bet mes paliekame specializuotą žūklę, kai žvejai mėgėjai su meškere negali sugauti seliavų ar stintelių ežeruose. Tai yra specializuota žūklė, kuri žvejams mėgėjams neturi poveikio.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Juokaudamas norėčiau pasakyti, kad turintys ryšių su mėgėjiška žvejyba taip pat neturėtų balsuoti, nes bus pažeisti viešieji ir privatūs interesai. O jeigu rimtai, tai vis dėlto jūs turbūt turite skaičius, kiek žuvų sužvejoja mėgėjai, ir kiek tie, kurie užsiima versline žuvininkyste. Anksčiau būdavo skaičiai, tai skirdavosi verslinės žvejybos nauda net dešimt kartų, dabar nežinau, kaip pasikeitė. Dabar jūs sakote, kad čia verslinės žvejybos ir mėgėjiškos žvejybos sugyvenimo įstatymas. Tai kad nesimato – išbraukiate net didžiuosius ežerus. Bet pasisakėte, kad galbūt reikėtų eiti prie sistemos, jog verslinė žvejyba gyvuotų, būtų kontroliuojamas žuvų įveisimas ir veiktų sistema, kai, kaip ir normaliuose pasaulio kraštuose, būtų leidžiami prie ežerų ir mėgėjai. Galbūt jūs paruoškite įstatymą iki galo ir tada mes priimsime. Manau, jūs dabar išbrauksite šitą verslinę žvejybą, o po to pamiršite pateikti įstatymą, kur bus sugyvenimas. Iš tikrųjų čia keli klausimai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Jūsų juokai iš tiesų galbūt ir pagrįsti, kaip jūs sakote, bet mes tų pareigų esame atsisakę. Taip, aš prieš tai buvau Kauno žvejų draugijos valdybos narys, bet dabar nesu. Noriu pasakyti jums, atsakyti į kitus klausimus. Jūs sakote, reikia paruošti įstatymą. Tai reglamentuojama ministro įsakymu ir poįstatyminiais teisės aktais, tai nėra reglamentuojama įstatyme. Tvarka, kaip reikės nusipirkti bilietą, kaip žvejoti, ir žuvų dydžiai įstatymuose neįrašomi – tai gali kisti ir priklauso nuo žuvų gausos, populiacijos ir visų kitų kriterijų, aptariamų patariamojoje Žūklės taryboje prie aplinkos ministro. Bet aš noriu pasakyti skaičius, kurių jūs prašėte. Iš tiesų už mėgėjų žūklės leidimus nuo 2015 metų žvejai mėgėjai sumokėjo vieną kablelis septynis su puse milijono eurų, o už žvejybos kvotas žvejai verslininkai tais pačiais metais sumokėjo 74 tūkst. eurų. Tuo tarpu žvejai mėgėjai pagavo virš 2 tūkst. tonų žuvų, o žvejai verslininkai – irgi labai panašų kiekį. Mes galime įvertinti, kiek tai kainuoja ir kaip tie ištekliai pasiskirsto. Turbūt atsakiau. Galiu dar paminėti, labai dažnai mes remiamės Lenkijos pavyzdžiu, Lenkijoje lyg ir daugiau leidžiama, kaip čia buvo paminėta, verslininkams – atvirai, kiek nori, tiek žvejok, bet iš tiesų taip nėra, nes Lenkijoje būtent penkis… Mes pagal gyventojų skaičių ir kiek tenka vienam gyventojui vandens telkinių, kiek žvejų yra milijonui gyventojų, tai mes lenkiame Lenkiją penkis kartus, kiek sugauname žuvies. O pagal pinigus, kiek uždirbama tai, įsivaizduokite, plakiai arba karšiai pagal skaičius rodo, kad uždirbama tik nuo 10 iki 30 centų už kilogramą, verslininkai parduoda. Tikrai tai yra ne tie pinigai, o tie ištekliai tikrai yra eikvojami.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pastaruoju metu keletą metų apribojus verslinę žvejybą vidaus vandenyse mokslininkai nustatė, kad žuvų ištekliai padidėjo maždaug pusantro karto, o ta biomasė – beveik tiek pat, maždaug 1,45. Kaip jūs galvojate, ar, visiškai uždraudus verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose, nepradės dominuoti labai smulkios žuvys? Kaip ten bus?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu atsakyti, kad išties dabartinė būklė ir ypač tų telkinių, kuriuose buvo leidžiama žvejoti, ir tokio telkinio kaip Kauno marios pavyzdys turbūt ir rodo, kad žuvų ištekliai atsikuria visada iš tų pačių žuvų, kurių yra daugiausia. Daugiausia yra menkaverčių žuvų, bet lygiagrečiai turime labai didelį dėmesį skirti įžuvinimui ir plėšriųjų žuvų ištekliams atkurti, kas šiuo metu labai stipriai aktyvinama ir planuojama įžuvinti, ypač plėšriosiomis žuvimis, o tai yra masė. Ta biomasė, kuri dabar susikūrusi, tai yra maistas toms plėšriosioms žuvims. Tai vėlgi ištekliai turėtų atsikurti pakankamai greitai ir sureguliuoti tą populiaciją.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Šimas. Nėra salėje. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš truputį nesupratau. Jūs, pristatydamas projektą, sakėte, kad tinklus stato žvejai mėgėjai. Ar čia tikrai, ar čia man pasigirdo, ar jūs čia suklydote?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gal pasigirdo, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ne, tai jūs įrašą pasiklausykite, jūs pasakėte, kad…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai gal tada suklydau arba jums pasigirdo.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ir aš truputį nesupratau – vienu momentu pasakėt, kad menkės labai didelės, po to – menkės labai mažos. Tai čia norėčiau paklausti, kuo tai susiję su uždraudimu? O jeigu rimtai, verslininkai, kuriems anksčiau buvo leista žvejoti, investavo į įrankius, tikėjosi, kad galės žvejoti, maitinti šeimas. Tada Aplinkos ministerija kvotų neskyrė ir jie buvo palikti likimo valiai. Įstatymas dabar leidžia žvejoti virš 200 hektarų, bet Aplinkos ministerija pagal mokslininkų išvadas neskiria kvotų. Ar jums kartais neatrodo, kad čia bandoma išvis susidoroti su verslininkais, kurie gaudo, ir grynai įtikti vienai grupei, tai yra žvejams mėgėjams?
Antras variantas. Kodėl jūs norite priekrantės žvejus nustumti į jūros gilumą? Ar nebus vėl pataikaujama, kad ten galėtų žvejoti žvejai mėgėjai? Bet ten irgi – ir šeimas turi žmonės, ir investavo. Kodėl mes būtinai proteguojame tik vieną pusę?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Bandysiu trumpai atsakyti, čia kaip ir du klausimai jūsų buvo. Pirmas klausimas. Jūs praeitame Seime taip pat dirbote ir turbūt prisimenate projektą „žvejų rojus“, kai buvo padarytas, sukurtas projektas siaurai grupei žvejų ar kaip tai pavadinsi, jis šiandien turbūt yra vienas iš blogiausių projektų. Bet šiuo įstatymo projektu ir siekiama, kad visos Lietuvos telkiniai būtų žvejų rojus ir čia pasaulio ir Europos žvejai atvažiuotų turėdami tikslą pagauti žuvų, kaip dabar važiuoja mūsų žvejai į Norvegiją ir į kitas šalis. Tai tikrai yra visos galimybės ir visos sąlygos mums sukurti tokią puikią nišą žvejams mėgėjams ir taip prisidėti prie Lietuvos klestėjimo.
Kalbant apie žvejybą jūroje, galiu tik pasakyti, kad į tuos 300 metrų yra ir migruojantys paukščiai, ir žuvys, atplaukiančios neršti, ir pagal skaičius, kiek ten sugaunama žuvų, tai yra maža dalis, išskyrus invazinę rūšį grundulus, kuriuos ir taip leidžiama gaudyti tuo laiku, kai kitos žuvys yra išneršusios ir nedaroma žala būtent žuvų ikrų ištekliams. Tinklais išraunamos ir žolės, ir suardoma augmenija, ir natūraliai žūsta ir kitų išneršusių žuvų ikrai. Mes turime turbūt vystyti tausojamąją žvejybą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar iš tikrųjų praeis šiek tiek laiko, kol išmoksime atsakingai mėgautis gamta: nešiukšlinti, nepiktnaudžiauti gamtoje svaigalais. Man atrodo, labai svarbu pagautą žuvį ne į kamerą dėti, o pabučiuoti ir paleisti, palikti gamtą mėgautis ateinančioms kartoms tokią, kokią mes ją radome.
Čia yra pirmas žingsnis, kurį labai kviečiu palaikyti ir pakalbėti šiek tiek daugiau apie tai, kaip mes galėtume skatinti mėgėjišką žūklę, kuri sukuria reikšmingai daugiau pridėtinės vertės ekonomikai, taip pat puoselėja mūsų kultūrines ir šeimos tradicijas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man atrodo, kad teikiant įstatymą, nors kiekvienas Seimo narys turi tokią teisę, ir aš gerbiu, reikia pateikti daugiau informacijos, kokia yra sistema ar kaip veikia tai šiuo metu Žvejybos taisyklėse ar Žvejybos įstatyme.
Pirmiausia yra du saugikliai. Verslinė žvejyba leidžiama ne mažesniuose kaip 200 hektarų vandens telkiniuose vidaus vandenyse. Pabrėžiu – 200. Dabar įstatymo siūlytojai siūlo uždrausti ir ten. Kaimo reikalų komitete mes ne per seniausiai buvome susitikę su mokslininkais. Jie pateikė visiškai atvirkščią informaciją nei gerbiamas komiteto pirmininkas. Jie pasakė, kad išties galima leisti verslinę žvejybą, nes vandens telkiniuose tikrai jau yra perteklinės žuvies, kurią tikrai galima žvejoti. Šiuo atveju mes visiškai uždraudžiame žvejybą vidaus vandens telkiniuose.
Antras saugiklis. Kvotas nustato ministras. Vidaus vandenyse – aplinkos, jūroje – žemės ūkio. Ar jūs nepasitikite, gerbiamoji valdančioji dauguma, savo ministrais?
Trečias dalykas. Jis nustato limitus atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas. Mokslininkai pasakė, kad, taip, galima, tada leidžia, negalima – neleidžia. Dabar jūroje tris kilometrus plauks žvejoti, verslinė žvejyba? Paskaitykite, ką rašo įstatymo teikėjai. Supraskime, kuro kokia kaina, inventoriaus, viso kito. Mes mėgėjams leidžiame čia, o jūs plaukite, kur nepagausite.
Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš šitą projektą, nes šiuo metu galiojantys įstatymai, ribojantys verslinę žvejybą, ir taip yra labai griežti. Latvijoje 70 % vidaus vandenyse leidžiama verslinė žvejyba ir mėgėjai nesiskundžia. Lietuvoje amžinai mėgėjams nėra ką žvejoti. Praeitos kadencijos vienas ministras steigė žvejų rojų. Teisingai sakė – iš to išėjo hemorojus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …kaip sako tauta. Mes steigiame kitą hemorojų.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje)
M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš siūlyčiau kaip pagrindinį Aplinkos apsaugos komitetą ir kaip papildomą – Kaimo reikalų komitetą, nes man atrodo, kad tai yra aplinkos apsaugos klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš dar suprasčiau dėl kitų žuvų, bet kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nori apsaugoti invazinę žuvį – grundulus, įrašęs į šitą įstatymą, tai jau yra virš visko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš norėjau A. Salamakinui. Kolega, buvai Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, kažkokį įstatymą parengėte. Jeigu dabar nauja koalicija ir komitetas mato kiek kitaip, tai jums atrodo, kad tai jau viskas, varo į hemorojų. Gal gerbkime vieni kitus, manau, kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, manau, tą projektą apsvarstysime ir įvertinsime, ir priimsime. Jeigu bus jūsų gerų pataisų, kurioms Seimas pritars, manau, kad jas priimsime.
PIRMININKAS. Petrai, dėl komitetų? Prašau, Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai gerbiu Aplinkos apsaugos komitetą, bet visą žemės, atsiprašau, žuvies politiką formuoja Žemės ūkio ministerija – ir Baltijos jūroje, ir priekrantėse, ir Kuršių mariose. Aplinkos apsaugos komiteto funkcija yra saugoti ir kontroliuoti, bet formuoja visą politiką Žemės ūkio ministerija. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik, kolegos, dėl aiškumo. Dėl grundulų, tai yra akcentuota – išskyrus, be apribojimų. Dėl kvotų, tai, kaip ir prieš tai kolega minėjo, ungurių, seliavų ir stintelių kvotas nustato aplinkos ministras, o vykdo tiktai Žemės ūkio ministerija. Manau, iš principo viskas kaip ir būtų logiška, nes tikrai pakanka argumentų pasirinkti Aplinkos apsaugos komitetą kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo pasiūlyta, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų pagrindinis, tai aš skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad Kaimo reikalų komitetas būtų pagrindinis, balsuoja už, kas nori, kad Aplinkos apsaugos komitetas būtų pagrindinis, balsuoja prieš. (Triukšmas salėje)
Balsavo 68: už – 23, prieš – 45. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti, kaip minėjau, rudens sesijoje. Galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tik trumpą repliką. Sveikinu pasirinkus Aplinkos apsaugos komitetą, nes žuvys nėra bulvės ir pomidorai, kaip kad žemės ūkyje mes įpratę matyti. Tai yra gamta, gamtos dalis. Mes turime išmokti mėgautis gamta, o ne ją vartoti ir palikti tokią, kokią ją radome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi mano pavardę Viktoras paminėjo, tai noriu jam atsakyti, kad aš kalbėjau, kad mes sukursime Lietuvoje ežerus hemorojus, jokiu būdu nenorėdamas įžeisti komiteto pirmininko. Klausyk, Viktorai, ką sakau.
PIRMININKAS. Ir P. Čimbaras dar.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Yra, aišku, reikalaujama Vyriausybės išvados, taip departamentas prašo. (Balsai salėje) Reikia. (Balsai salėje) Reikia.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Kviečiu balsuoti. Kas norite Vyriausybės išvados, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 68: už – 20, prieš – 23, susilaikė 25. Vyriausybės išvados nereikia.
Ir Algimantas nori dar kažką.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Replika po balsavimo. Aš kelintą kartą stebiu ir stebiuosi: jeigu Teisės departamentas, Europos teisės departamentas sako, kad Vyriausybės išvada tarsi ir būtina, aš jau penktą ar šeštą kartą matau, kad Seimo dauguma nenori tartis su savo Vyriausybe. Gal jūs reikškite jai nepasitikėjimą ir tada jau dirbsime kitaip? Dabar netikėti savo Vyriausybe, kuri yra suformuota Seimo, prisaikdinta, ir taip atmes Vyriausybę kaip nereikalingą, na, tikrai stebiu ir stebiuosi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, bet Seimas apsisprendė, o Aplinkos apsaugos komitetas turi teisę bet kuriuo metu paprašyti tos išvados.
Dar K. Mažeika, bet labai trumpai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai jokių baimių nėra, gerbiamas kolega. Aš kaip tik matau norą stabdyti procesą, kaip sako. Bet jeigu mes komitete matysime svarstydami, tikrai darysime klausymus, kviesime verslininkus. Jūs, kaip buvęs komiteto pirmininkas, galėsite dalyvauti, ir mėgėjai, ir tie argumentai, manau, nugalės. Jeigu reikės, mes visada galime paprašyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, manau, reikia nutraukti šią diskusiją, nes tikrai diskutuosime iki vakaro. (Balsai salėje) Gerai, kadangi V. Kamblevičius dar nė karto nekalbėjo, tai prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, aš balsavau už, kad Kaimo reikalų komitetas, bet aš manau, kad padariau klaidą. Kodėl klaidą? Mūsų Kaimo reikalų komiteto pirmininkas miega ir nebalsuoja, ir niekur nedalyvauja. Aš taip supratau, jam visiškai neįdomu, kas darosi su žemės ūkiu Lietuvoje. Jo kolega, matot, ardosi, stovi, o jis miega ir nebalsuoja.
PIRMININKAS. Petrai, labai trumpai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerai, jeigu jau nenorit Vyriausybės išvados, tai prašau bent jau antikorupcinio vertinimo. (Balsas salėje: „Nereikia.“) Tai nieko nereikia, ar ne?
PIRMININKAS. Gerai, dėl antikorupcinio vertinimo kaip Seimas mano? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas norite antikorupcinio vertinimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Seimas apsisprendė. Balsavo 67 Seimo nariai: už – 38, prieš – 8, susilaikė 21. Išvados bus paprašyta.
17.52 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1675 (pateikimas)
Kitas klausimas – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1675. Pranešėjas – K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Dar kartą laba diena visiems. Šį projektą kartu su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku paskatino tos aplinkybės, kad visoje Lietuvoje iš esmės be aiškios priežasties nuolat kertami saugotini medžiai. Ne tik visuomenė, bet ir mes, politikai, kartais nesuprantame tų reiškinių, kai savivaldybės leidimu iškertami brandūs medžiai, visokeriopai vertingi, o sodinami įvežtiniai lepūs medeliai, kuriuos greičiausiai po 10–15 metų teks atsodinti. Projektas parengtas pasitelkus aplinkos specialistus, arboristus, akademinės visuomenės atstovus.
Rengiant projektą, buvo atkreiptas dėmesys, kokios padėties šiuo metu yra želdiniai, ar jie inventorizuoti, ar pakankamai veikia duomenų bazė, į kurią patenka inventorizuotų želdinių duomenys. Kokios padėties yra želdiniai, derinant teritorijų planavimo duomenis, kokias funkcijas šiame procese atlieka institucijos, kaip informacija pateikiama suinteresuotai visuomenei ir ar ji turi galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl želdinių tvarkymo. Kadangi Aplinkos ministerija šiuo metu rengia naujos redakcijos Želdynų įstatymą, projekte buvo apsiribota tik šiuo metu aktualiausiomis nuostatomis, t. y. želdinių projektų įgyvendinimo, želdinių priežiūros ir kontrolės funkcijų atskyrimu. Sakykime, dabartiniu metu savivaldybės į leidimų išdavimo dėl medžių kirtimo procesą yra įtraukusios ir regioninių aplinkos apsaugos departamentų inspektorius, kurie, sakykime, pasirašę, suderinę tuos leidimus, jau kaip ir kontroliuoti nebeturi teisės ir nuo šio proceso netgi nusišalina.
Toliau, dėl savivaldybės leidimo išdavimo, sugrupuojant juos pagal svarbą ir išskiriant istorinius, dendrologinius ir visuomenei svarbius želdynus, dėl kurių savivaldybė su suinteresuota visuomenės dalimi turėtų tartis dar pirminėje stadijoje, projektinių siūlymų etape.
Trečia, dėl leidimų išdavimo, tik atlikus saugotinų medžių inventorizaciją ir duomenis suvedus į duomenų bazę.
Ketvirta, dėl duomenų bazės, kurioje būtų visa informacija apie inventorizuotus želdinius bei tos informacijos prieinamumo sukūrimo. Ir galiausiai dėl saugotinų ir nesaugotinų medžių kriterijų nustatymo.
Projekto nuostatos siūlomos dėl šiandien susidariusios kertamų medžių kritinės padėties, kai savivaldybės dar nėra net pradėjusios inventorizuoti savo želdinių ir nesutvarkiusios duomenų apie želdinių inventorizaciją. Esant tokiai padėčiai, sunku užtikrinti reikiamą kontrolę, taip pat atsiranda galimybė vengti kompensavimo už saugotinų medžių iškirtimą.
Parengtame projekte numatoma, kad visuomenė būtų supažindinama su projektu dar parengiamajame etape. Kai kitos projekto dalys nėra suderintos su institucijomis, projektuotojas gali atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės nuomonę. Kai savivaldybės administracija… įkurta želdinių apsaugos ir priežiūros komisija kartu su visuomene yra priėmusi sprendimą dėl statybų leidimo išdavimo ir kai projekto rengimas pradedamas tik po atliktos želdinių inventorizacijos.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad Seimo Teisės departamentas pateikė gana daug pastabų, tačiau susipažinus su pastabomis paaiškėjo, kad faktiškai visos, dauguma jų, yra techninio pobūdžio, todėl jeigu pritarsite šiam projektui po pateikimo, projektas pagal Teisės departamento pastabas būtų koreguojamas svarstant komitetuose. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Nėra. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne žemės ūkio paskirties žemėje, kriterijus anksčiau nustatydavo Vyriausybė nutarimu. Šiuo metu yra parengtas naujas Vyriausybės nutarimas, kuris suderintas su Aplinkos ministerija, su Žemės ūkio ministerija ir pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Pagal naują nutarimo projektą yra palengvinamas medžių kirtimas, yra numatyta 20 centimetrų skersmens dydis valstybinėje žemėje, 30 centimetrų – privačioje žemėje. Jūs, atvirkščiai, griežtinate sąlygas. Ankstesniame, dabar galiojančiame buvo galimybė pasirinkti iškirsti 20 centimetrų, jūs rašote 16 centimetrų. Kodėl reikia Vyriausybės patvirtintą tvarką perkelti į įstatymą? Ačiū.
K. BACVINKA (LVŽSF). Aš manau, kaip tik galbūt dėl to, kad nėra to pagrindinio dalyko kaip duomenų inventorizacija… želdynų inventorizacijos jokios bazės, nėra atskaitos taško. Todėl atsiranda nesusikalbėjimai tarp institucijų. Mano nuomone, tai būtų teisinga įtraukti į įstatymą ir, sakykime, besikeičiant valdžioms nebūtų šokinėjama nuo iki, kad tai būtų. Dėl storio, parametrų bus galima tartis, žiūrėsime. Aš manau, kad įstatyme būtų teisingiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kad viešosiose erdvėse reikia želdynų apsaugą stiprinti, visiškai pritariu, ir tai dažnai kelia visuomenės pasipiktinimą. Tačiau jūs norite labai griežtai reglamentuoti privačiose valdose esančius želdinius, inventorizuoti ir t. t. Tai, ko gero, būtų perteklinis reikalavimas, nebent ta teritorija yra kokioje nors paminklų apsaugos zonoje ar kur. O šiaip bent jau kaime ar kitur privačioje valdoje griežtai reguliuoti medžių priežiūrą, jei žmogus nori, pavyzdžiui, pakeisti, vietoj kokios nors senos drevėtos liepos pasodinti naują kitą medį, tai dėl leidimo biurokratija papildoma. Apkrauname ir valdininkus, ir netgi, sakyčiau, kartais gali kas nors tuo pasinaudoti nelabai skaidriai.
K. BACVINKA (LVŽSF). Nesutikčiau. Mes manome, kad leidimus reikėtų gauti inventorizuoti tuos saugotinus medžius. O jei jie nepriskirti saugotiniems… Privačioje teritorijoje nebus taip, kad, sakykime, visi bus saugotini. Tie, kurie yra išskirtiniai kuo nors toje vietovėje ar kaip nors, bus priskirti saugotiniems ir tada reikės leidimo, o jeigu jie nepriskirtini saugotiniems, tai viskas paprasčiau.
PIRMININKAS. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gal jūs galėtumėte išsibraukti iš pasisakančių už, nes jūs pranešėjas?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas. Nėra. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sveikinu tą aiškesnį reglamentavimą dėl želdynų priežiūros. Ypač norėtųsi, kad tai vyktų būtent miestų, miestelių gatvėse. Jūs išskiriate naują terminą – valstybinės reikšmės automobilių kelių želdiniai. Siūlyčiau dar vis dėlto, kad būtų išskirti ir vietinės reikšmės keliai ir jų želdiniai, nes, kaip matyti, pavyzdžiui, ypač Kaune, daugiausia vykdant kelio remonto darbus, želdynų projektų nesiimama. Tiesiog vykdomi kelio remonto darbai, o želdynų tvarkybos plano net nėra. Visi tie darbai nukertant visus medžius ir atsodinant briliantinius už 500 eurų kainuojančius medelius vyko būtent pagal kelio remonto projektą, t. y. nesant želdynų projekto. Todėl siūlyčiau įvesti ir pagalvoti dėl…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …vietinės reikšmės kelių želdynų tvarkybos.
K. BACVINKA (LVŽSF). Belieka sutikti. Nesužiūrėta. Laukiame pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai aš, matyt, nepataikysiu į mostį, bet vis tiek pašnekėsiu. Lietuvoje yra šventa mylėti krepšinį ir šventa mylėti medį. Jeigu jis kur nors išdygo, tai šventas reikalas. Nesvarbu, kad tai yra miestas, o mieste turi būti gatvės, turi būti parkai, turi būti stadionai, turi būti namai. Jeigu medis yra kliūtis gatvei, tai šventa gatvė, bet ne medis. Jūs pašventinate medį, ir mes dabar čia aplinkkelius tiesime aplink medį, nes jis yra šventas.
Aš kažkaip palengvinčiau savivaldybėms spręsti medžių klausimą. Per 20 metų miškingumas Lietuvoje ženkliai padidėjo, o jeigu jūs dar pažiūrėtumėte į laukus, kurie yra stichiškai apžėlę, bet nėra miškais pavadinti, ir ten aš matau drebulių ir beržų, kurie daugiau negu 20 centimetrų, tas miškingumas yra…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …be galo didelis. Gal reikia tą paradigmą keisti?
K. BACVINKA (LVŽSF). Matote, galėčiau galbūt atsakyti. Sakykim, jeigu pavažinėtumėte po senesnius Europos miestus, jeigu jie taip pat būtų kirtę, kaip mes dabar kertame miestuose, aš abejoju, ar jie turėtų tokias gražias senų medžių alėjas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Kamblevičius. Vytautai Kamblevičiau, ar klausite? Atsisako.
Motyvai. Tuoj. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu padėkoti Šiaulių aplinkosaugos forumo aktyvistams, atsiuntusiems man unikalią medžiagą. Jie per savaitgalį suskaičiavo Šiaulių centriniame parke numatytus nukirsti medžius. Projekte jų pažymėta 2 tūkst. 570. Dvylikos žmonių grupė surado 2 tūkst. medžių – 500 prirašyta.
Toliau. Vienoje vietoje numatyta iškirsti teniso aikštelėje 150 medžių. Jie rado tris tam tinkamas aikšteles. Visa tai planuojama daryti už Vidaus reikalų ministerijos skirtas europines lėšas regionams vystyti, ir vietoj iškertamų klevų bus sodinami dekoratyviniai medžiai, kurių priežiūrai reikės papildomų žmogiškųjų išteklių.
Kolegos, ką rodo Šiaulių miesto pavyzdys? Kad Seimas, leidęs praeitai Vyriausybei laisva ranka dalinti milijonus neva regionams vystyti, realiai dykynėse, kuriose mažėja gyventojų, daro labai brangius, niekam nereikalingus projektus ir prirašo, ir leidžia projektuotojams ir rangovams prisirašyti neegzistuojančius medžius, kad išaugtų sąmatos. Mes skatiname masinį europinių lėšų per regioninius rėmimus pavogimą. Gal skirkime tuos pinigus vis dėlto kokiems nors rimtiems dalykams: infrastruktūrai vystyti, gyventojų skaičiui didinti, darbo vietoms. Ką mes čia darome?
Šita kryptimi pateiktas projektas juda. Mano galva, jis iš tikrųjų yra labai silpnas. Bet noriu padėkoti Aplinkos apsaugos komitetui, jo pirmininkui ir nariams, kad tą baisiai neryžtingą aplinkosaugos vadovybę, ypač jaunąjį viceministrą, kuris iš Aplinkos ministerijos daro aplinkos verslo vystymo ministeriją… vis dėlto Aplinkos apsaugos komitetas, t. y. Seimas, imasi parlamentinės kontrolės ir šitą ydingą Aplinkos ministerijos nieko neveikimą stabdo. O vidaus reikalų ministro prašau sustabdyti beprotišką europinių lėšų švaistymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Vis dėlto Lietuvoje dar yra apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Dėl įvairių priežasčių. Vieni apleido nedidelius kraštus žemės. Ypač nemažai vis dėlto dar yra apleistos valstybinės žemės. Šią žemę Nacionalinė žemės tarnyba išnuomoja ūkininkams su tikslu, kad jie ją įdirbtų. Kai ūkininkas ją įdirba, iškerta medžius, atvažiuoja Aplinkos apsaugos agentūros specialistai ir už tai nubaudžia. Atsiduria ūkininkas tarp dviejų tokių reikalavimų: iš vienos pusės yra reikalaujama, kad žemė būtų prižiūrėta, iškirsti medžiai, įdirbta, iš kitos pusės – draudžiama tai daryti. Aš manau, kad vis dėlto dabar rengiamas Vyriausybės nutarimas yra daug palankesnis. Perkelti Vyriausybės nutarimo punktus į įstatymą tikrai yra perteklinis dalykas. Aš siūlau šio įstatymo projekto nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti… (Balsai salėje) Siūlote? Gerai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš noriu pasiūlyti draugiškai Kaimo reikalų komitetą, nes yra atvejų, kai žemės ūkio paskirties žemė yra apaugusi, galbūt jie turės tam tikrų pasiūlymų. Siūlau Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Kas nors kitokių pasiūlymų turi? Juozai Baubly?
J. BAUBLYS (LSF). Taip, aš norėjau pasiūlyti Kaimo reikalų komitetą ir pasiūlyti prašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl Kaimo reikalų komiteto galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate Kaimo reikalų komitetui kaip papildomam, pritariate, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 63: už – 56, prieš – 5, susilaikė 2. Kaimo reikalų komitetas yra papildomas. Kitas siūlymas buvo dėl Vyriausybės išvados. (Balsas salėje: „Bendru sutarimu.“)
PIRMININKAS. Balsuojate už? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkojame, bendru sutarimu. (Balsai salėje) Taip, dar svarstymo datą pamiršau pasakyti. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
18.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinis dienotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Kiek mačiau, N. Puteikis buvo užsirašęs. Prašom į tribūną. (Šurmulys salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). A. Matulo pageidavimu, pagirsiu konservatorius, supeiksiu valstiečius.
Dvi kadencijas buvau Tėvynės sąjungos frakcijos narys. Finansų ministrė I. Šimonytė su premjeru A. Kubiliumi prieš svarbiausius projektus ateidavo į frakciją ir juos pristatydavo, vykdavo diskusija. Po to vykdavo pristatymas Seime. Premjeras S. Skvernelis su finansų ministru pernai tokį veiksmą taip pat atliko. Atsimename, kaip pristatė reformą frakcijoje. Dabar pristato žymiai didesnę reformą – į frakciją neatėjo. Frakcijoje nepristatys. Mes perskaitėme, kad tai bus… (Balsai salėje) Tai, ką jūs vadinate pristatymu, nėra pristatymas. Pristatymas, kai vyksta diskusija ir vyksta porą valandų. Kai aš priklausiau Tėvynės sąjungai, dėl finansinių mokesčių ir kitų dalykų diskusijos vykdavo dvi, tris valandas. Du, trys, keturi posėdžiai. Aš to pasigendu, kolegos, Valstiečių frakcijoje.
Linkiu premjerui ir finansų ministrui vis dėlto tai padaryti. Padaryti tai, ką gerai darydavo Tėvynės sąjunga. Tai neatleidžia Tėvynės sąjungos nuo blogų darbų, bet tai įpareigoja Valstiečių frakciją daryti dar geriau, dar ilgiau ir dar konstruktyviau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, puikūs palinkėjimai. Šia gaida ir baigiame vakarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.