Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 291
STENOGRAMA
2023 m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Kadangi jau yra 14 valanda, galime pradėti vakarinį plenarinį posėdį. Pradedame. (Gongas)
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2892(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar turiu džiaugsmo pagarsinti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“. Dėl gerbiamos L. Petronienės skyrimo komisijos pirmininke.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 86, rasta biuletenių – 86, galiojančių – 86, negaliojančių – 0. Už – 68, prieš – 9, susilaikė 9. Taigi sveikiname gerbiamą L. Petronienę. (Plojimai) Gėlės po priesaikos, nes jūs dar ateisite oficialiai prisiekti. Tai bus birželio 27 dieną. O dabar linkime jums visokeriopos sėkmės einant naujas pareigas.
Dabar skelbiu registraciją. Pasižiūrėkime, kiek čia mūsų pasiryžusių produktyviai dirbti.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Opozicinių Darbo partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės darbotvarkė
14.01 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2737 (pateikimas)
Taigi toliau darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2737. Pranešėjas – gerbiamas J. Pinskus. Pateikimas. Jūs galite, gerbiamas Jonai, neskubėdamas, mes palauksime, ramiai ateiti į tribūną ir pateikti mums projektą.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Įstatymo projekto pristatymas bus gana trumpas. Projekto rengimą paskatino esama situacija. Nepaisant to, kad motinos (įmotės), tėvai (įtėviai), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki aštuonerių metų) penkis ir daugiau vaikų, turi teisę į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir keletą kitų lengvatų, tačiau manytina, kad esamos išmokos nėra pakankamos. Daugelis politinių sprendimų įstatyme orientuoti į nedideles šeimas, tarsi pamirštant gausias šeimynas. Daugiau vaikų turintiems tėvams, ypač mamoms, sudėtinga įsidarbinti, o vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo problema Lietuvoje ypač opi.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mažėja gyventojų tiek dėl emigracijos, tiek dėl mažo gimstamumo, būtina imtis ryžtingų priemonių pagerinti minėtų asmenų grupių ir apskritai šeimų socialinę padėtį šalyje. Šiuo įstatymo projektu siekiama pagerinti daugiavaikių tėvų socialines garantijas, skatinti gimstamumą ir pagarbą tokioms šeimoms. Siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir nustatyti, kad motinoms (įmotėms), tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki aštuonerių metų) penkis ir daugiau vaikų, būtų skiriama pirmojo laipsnio pensija. Pritarus siūlomiems pakeitimams, anksčiau minėtų asmenų valstybinė pensija padidėtų dvigubai – nuo 136 eurų iki 273 eurų. Prašome įstatymo projektu palaikyti daugiavaikes šeimas, mamas ir tėvus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas autoriau, mano klausimas, kiek pernai buvo išmokėta pirmojo ir antrojo laipsnio pensijų Lietuvoje? Gal galite pasakyti?
J. PINSKUS (MSNG). Mes domėjomės, kiek dabar yra išmokama motinoms antrojo laipsnio pensijų, nes joms priklauso antrojo laipsnio valstybinė pensija. Šių duomenų mes neradome, nes jie kinta. Todėl įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų poreikį turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagal papildomą poreikį.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pratęsiu kolegos Algirdo klausimą: kiek papildomai reikėtų lėšų? Kiek tai kainuotų, nes čia eis iš valstybės biudžeto, čia yra valstybinė pensija – ne socialinio draudimo, o valstybinė pensija. Gal turite statistiką, sakysime, kiek Lietuvoje mes turime šeimų, kurios augina penkis ir daugiau vaikų? Ačiū.
J. PINSKUS (MSNG). Aš prieš tai ir atsakiau į klausimą, kad tos statistikos surasti nepavyko, nes tas skaičius yra kintamas, nes miršta ir taip toliau. Šitą papildomą poreikį pinigų iš biudžeto turės įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Galite jau į savo vietą po truputį grįžti.
Aš noriu pasidžiaugti mūsų Seimo svečiais – Taivano menininkų delegacija. Džiaugiamės, kad jūs su mumis. (Plojimai)
Dabar dėl motyvų prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš nebalsuosiu prieš, aš susilaikysiu. Gerbiami kolegos, ne vienas sprendimas priimtas, kad, pateikiant tokius siūlymus, visada reikėtų pasidomėti, kiek tai kainuoja. Visų dėmesiui noriu priminti, kad pirmojo laipsnio valstybinės pensijos Lietuvoje neteikiamos nuo 2008 metų, tai yra jau 15 metų nė viena pirmojo laipsnio pensija Lietuvoje nebuvo skiriama. Noriu priminti, kad Lietuvoje yra priimti trys nutarimai dėl valstybinių pensijų mažinimo arba neplėtimo, rezoliucijų dar daugiau. Paprasčiausiai yra kitų būdų padėti ir daugiavaikiams – ir vaiko pinigai, ir neapmokestinamasis minimumas, ir visi kiti, nes valstybinės pensijos iškreipia visą mokestinę, išmokų sistemą. Mes likome tarybinės sistemos spąstuose, kai valstybė pradeda už kažką mokėti. Yra kitų sistemų ir kitaip turėtų būti tvarkoma, todėl nors ir labai gerbiu savo kaimyną Joną, susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, o balsuosime tam numatytu laiku.
14.07 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618. Gerbiamas V. Gapšys galėtų jį pateikti. Ar jūs galėtumėte gerbiamo V. Gapšio dėmesį atkreipti, kad jis galėtų pateikti savo įstatymo projektą? Gerbiamas Vytautai, suprantu, kad jus kolegos intensyviai kalbina, matyt, dėl projekto, kurį dabar mums norite pateikti. Prašom pateikti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu pateikti iš tikrųjų gana nesudėtingą projektą, dėl kurio diskutavau ir su teisingumo ministre. Šiandien, manau, galime surasti šiuo atveju bendrą sutarimą, tai yra išbraukti, kad teismo nuosprendžiuose privalomai yra įrašoma tautybė. Šis klausimas kilo labai atsitiktinai. Tiesą sakant, skiriant teisėjus dažnai tenka paprašyti, kad parodytų savo priimtus nuosprendžius, sprendimus, kad įvertintume, kaip jie dirbo, kokia filosofija rėmėsi, surašydami savo procesinius dokumentus. Viename iš tų sprendimų, byloje, kuri nebuvo niekuo susijusi su tautybe, buvo tiesiog pirmuosiuose sakiniuose įrašyta, kad lenkas padarė ten… kad tas asmuo, kuris yra įtariamas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, yra būtent lenkų tautybės. Aš tada net nešiau į Seimo salę, rodžiau Žmogaus teisių komiteto pirmininkui tą klausimą ir sakiau: kam to reikia? kaip susijusi tautybė su tuo nusikaltimu? Tada jau kilo diskusija, kad to nereikia. Ir pasirodo, kad teisėja buvo teisi – mūsų įstatymas to reikalauja, reikalauja įrašyti tautybę. Daugelis teisėjų to nedaro, o teisėja, sąžiningai žiūrėdama į įstatymo raidę, tai padarė ir buvo visiškai teisi, todėl tikrai kilo nuo to laiko susitikus su teisėjais pažadas, kad mes tą nuostatą pataisysime. Mano manymu, ji yra visiškai perteklinė, nereikalinga, nebeatitinka šiuolaikinių įstatymų dvasios, gal net ir taip galima pasakyti, todėl teikiu šitą projektą, siūlau pritarti jam ir svarstymo stadijoje įvertinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau jūsų nori paklausti dar vienas Seimo narys – gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiamasai. Aš labiau netgi norėčiau padėkoti jums, nes gerai pamenu, kai ir praeitoje kadencijoje išryškėjo problema, kai dar buvau Žmogaus teisių komitete. Iškilo natūrali problema, kai su romų tautybės žmonėmis kalbėjome, sakė, dažniausias pranešimas, kuris atsiranda antraštėse, – „Romų tautybės žmogus kažką nužudė“, nors apie lietuvių tautybės žmogų tarsi taip nesakome. Ir tada pradėjome klausti, iš kur? Pasirodo, kad tikrai policija turi taip įrašinėti, bet mums tada buvo vis dėlto žadėta (dėl to jums ačiū, kad jūs pasirūpinote), buvo žadėta, kad policija pati sutvarkys tuos reikalus, panaikins tuos reikalavimus, bet turbūt tikrai reikėjo įstatymo pataisos. Palaikysiu ir tikrai noriu padėkoti už svarbią iniciatyvą.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Nieko negaliu… Aš manau, kad tai turėtų būti komitete įvertinta, galbūt ir kituose procesiniuose dokumentuose ta tautybė įrašoma pertekliniu būdu. Aš šiuo atveju paėmiau nuosprendžius, bet aš manau, kad dar pasitaiko pas mus. Aš beveik neabejoju, kad labai retas nusikaltimas yra susijęs su tautybe, gal vienas kitas tautinės nesantaikos kurstymo, kur galėtų turėti prasmę, o kitur yra visiškai beprasmis, visiškai nesusijęs su tauta dalykas. Todėl manau, kad jis turėtų tiesiog išnykti iš įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Tada balsuosime ir apsispręsime per numatytą laiką. (Balsai salėje) Jeigu taip viską būtų galima…
14.11 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2736 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Vienišo asmens išmokos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2736. Gerbiamas J. Pinskus. Kviečiame jus į tribūną. Neskubėkite, kadangi nebuvo motyvų, nebuvo daug klausimų, sutaupėme laiko, tai ramiai, pasaugokite koją ir prašome pateikti mums įstatymo projektą.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teikiu dar vieną įstatymo projektą, tai Vienišo asmens išmokos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Skurdas ir pajamų nelygybė – didžiausios Lietuvos socialinės politikos problemos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, remiantis 2021 metų gyventojų pajamomis, žemiau skurdo rizikos lygio esančių gyventojų 2022 metais šalyje per metus išaugo 1,2 %. Skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui 2022 metais yra vertinama 516 eurų, o namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų, tokia riba yra 1 tūkst. 84 eurai. Absoliutaus skurdo riba yra lygi 267 eurams vienam gyvenančiam asmeniui – nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal ją vertinamas absoliutaus skurdo lygis šalyje beveik nepakito ir išaugo 0,1 % – nuo 3,9 % iki 4 %. Vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis yra didžiausias tarp įvairaus amžiaus grupių: net 37,9 % asmenų nuo 65 metų gyveno žemiau skurdo ribos. 2022 metų pabaigos „Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna beveik ketvirtis milijono, tai yra 223 tūkst. žmonių.
Todėl šiuo įstatymo projektu siūlau padidinti vienišo asmens išmokos dydį iki 1,5 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto našlių pensijos bazinio dydžio. Išmoka padidėtų nuo 34 eurų 89 centų iki 52 eurų 34 centų. Tokiu pasiūlymu siekiame atkreipti Vyriausybės dėmesį taip pat ir į nepakankamas našlių pensijas. Planuojant 2024 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo dydžius jas didinti, atsižvelgiant į šio įstatymo projekto nuostatas.
Įstatymo projekto tikslas. Pakeitimas padidintų socialinį teisingumą pažeidžiamiausių visuomenės grupių atžvilgiu, apsaugotų jas nuo neigiamo infliacijos poveikio, būtent ji sukuria joms daugiausia sunkumų. Mes puikiai suprantame, kad kai yra du vyresnio amžiaus žmonės ir vienas miršta, tai visos buto išlaikymo, komunalinės paslaugos, materialinė našta gula ant vieno žmogaus. Iš tikrųjų net padidintos vienišų žmonių, našlių išmokos tikrai būtų dar per mažos. Bet reikia pradėti žingsnį po žingsnio. Tikiuosi jūsų visų palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Sysas vėl klausia jūsų. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Pradėsime nuo šiokios tokios istorijos. Pirmiausia noriu priminti gerbiamam pranešėjui, kad ši pensija, ši išmoka susieta su mažiausia našlių pensija. Tai reikėtų dar suskaičiuoti, kiek gauna mažiausią našlių pensiją. Jūs kažkodėl kuklinatės parodyti savo matematinius gebėjimus. Jūs vėl neparašėte, kiek reikės pinigų, ir siūlote tą padaryti ministerijai. Aš apytiksliai suskaičiavau, aišku, jeigu neskaičiuotume našlių atskirai, tai reikėtų 130 mln. Tik 130 mln. eurų.
Bet mano klausimas šiek tiek apie ką kita. Praeitą kartą jūs pasiūlėte padidinti dvigubai, tai yra iki 250 eurų. Kodėl taip kukliai siūlote šį kartą, tik iki 50 eurų? Kodėl ne du kartus ar tris kartus? Skurdas vis tiek, net ir padidinus, nesumažės.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šeimų, arba tėvų ir mamų, kurie augina penkis ir daugiau vaikų, nėra toks didelis kiekis, kokie 227 tūkst. yra šiuo atveju. Tai nesudarytų didelės sumos. Šiuo atveju beveik ketvirtis milijono žmonių, kurie gauna šias išmokas, todėl padidinimas pusantro karto bus ženklus biudžetui, bet jis yra būtinas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Realiai žiūrint, mes žinome, kad vienišo asmens išmoka, kai buvo priimtas įstatymas skirti visiems vienišiems, buvo tikrai didelis indėlis, ir aš manau, kad teisingai buvo padaryta. Tikiu, kad salėje nebuvo nė vieno, kuris nepritarė. Tačiau šiandien dar yra ir skirtumų tarp našlių pensijų. Tikriausiai žinote, kad pačioje pradžioje buvo 20 %, 25 % buvusios sutuoktinio pensijos, dar dėl sutuoktinio gaudavo išmoką. Tai dabar pasakykite, iš kokio biudžeto, kaip galvojate, iš socialinio draudimo, o gal viską atiduoti iš valstybės biudžeto, kad būtų skiriama?
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū už klausimą, gerbiama Laima. Iš tikrųjų dabar žmonės turės galimybę pasirinkti tiek vienišo žmogaus, tiek našlių pensiją, kuri bus didesnė. Čia vienas momentas.
O antras momentas. Gal nereikėtų painioti, biudžetas turėtų būti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes čia jų kompetencijos ribos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai. Niekas nenori kalbėti. Taigi apsispręsime balsuodami tam numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, kadangi mes gana spėriai einame pagal darbotvarkę, gal kartkartėmis galime rezervinius įtraukti, jeigu nieko prieš? (Balsai salėje) Po vieną. Gerai.
14.18 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922 (pateikimas)
Galbūt galime rezervinį 4 klausimą, nes turės išvažiuoti. Jeigu galime, gerbiamo ministro paprašysime pateikti rezervinį 4 klausimą.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū gerbiamai opozicijai už galimybę akimirksniu patekti į darbotvarkę. Tai Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisa kaip lydimasis žemės paketo. Kadangi nuo sausio 1 dienos atiduodama žemės panauda, nuoma savivaldybėms, mes sukuriame kontrolės mechanizmą, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikrina rizikingesnius atvejus. Tais atvejais, kai sandoris netinkamas, Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad netinkamas sandoris, bet šiuo įstatymu mes įpareigojame Registrų centrą neregistruoti panaudos arba nuomos sutarčių, jeigu yra Nacionalinės žemės tarnybos pažyma ir privalomas nurodymas pataisyti sutartį.
Kviestume pritarti ir pridėti šitą projektą prie viso paketo, kuris jau kitą savaitę bus teikiamas priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Dėkoju gerbiamam ministrui už pateikimą. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuosime tam numatytu laiku. Labai greitai susisukome.
14.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202 (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202. Čia jau svarstymas. E. Pupinis. Prašom komiteto išvadą. Grąžinti tobulinti čia bus siūlymas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, jūs esate teisus. Atsižvelgdamas į tai, kad projekte siūlomas reglamentavimas nesudaro galimybių iš esmės gerinti studentams teikiamų paskolų grąžinimo sąlygų ir neskatina aukštojo mokslo prieinamumo, komitetas nusprendė ir siūlo Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 81 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-202 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už – 7, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Prieš – gerbiamas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, niekaip kitaip negalima prisišaukti Švietimo ministerijos išspręsti vieną iš aktualesnių problemų, tai yra kad po studijų, kai reikia pradėti mokėti už studijų paskolas, nėra kompensuojamos palūkanos. Šiuo atveju įstatymas buvo parengtas – pasižiūrėkite į datą – tik 2021 metais.
Buvo kalbėta su švietimo ir mokslo ministre, buvo klausta per Vyriausybės valandą, kada jie parengs tvarką, kurią parengus nebereikėtų šio projekto. Tai buvo žadama, žadama, žadama. Peržiūrėjau vakar teisės aktų registrą ir pamačiau, kad ta tvarka vis dar nėra parengta. Kovo mėnesį man atsiuntė lyginamąjį variantą, kad derinama, bet vis dar ji nėra priimta.
Tai todėl, kad ministerija taip ir nesugebėjo, o ministrė kartu ir nebeteko pareigų per tą laiką, kad ministerija nesugeba problemos išspręsti pati, aš siūlau padaryti vieną labai paprastą dalyką – tiesiog atmesti pagrindinio komiteto išvadą. Biudžeto ir finansų komitetas, beje, kuris čia yra svarbesnis, pritaria projektui, kad kompensuoti galima, kad išlaidų nereikia čia tiek jau daug tas palūkanas… Gal tai privers ministeriją Vyriausybės nutarimu pakeisti pagaliau tvarką per dvejus su puse metų ir sutvarkyti šią problemą. Jie turi sprendimą, aš su juo netgi ir sutinku, bet jie nesugeba padaryti.
Todėl šiuo atveju Vyriausybės neveiksmingumas, neveikimas mane privertė net ir šį projektą, kurį siūloma atmesti, įtraukti į opozicinę darbotvarkę. Todėl aš labai prašau visus susivienyti, atmesti pagrindinio komiteto išvadą ir suteikti galimybę Vyriausybei pačiai greičiau pasitaisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėsime galimybę per balsavimo langą, bet E. Pupinis dar kalbės už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, iš tikrųjų žodžiais galbūt lengviau spręsti problemas, negu kai kada rengiant teisės aktus. Jis pradėtas rengti, bet užkliuvo dėl aukšto meistriškumo sportininkų, kur buvo į tą patį nutarimo projektą padaryta, vėl derinimas prasidėjo iš naujo. Tai, savaime suprantama, iš tikrųjų ta tvarka yra rengiama. Turbūt matė ir pats V. Gapšys, yra tam tikros priimtinos sąlygos dėl galimybių pratęsti grąžinimą ir netgi numatyta, kad grąžinti galbūt nereikės, esant tam tikroms sąlygoms.
Iš tikrųjų tas vyksta, bet, savaime suprantama, na, šiek tiek, reikia pripažinti, užsitęsė, bet tai nereiškia, kad turime pritarti įstatymo projektui, nes jis reglamentuos tą, ką reikia reglamentuoti Vyriausybės nutarimais. Manyčiau, vis tiek turime grąžinti tobulinti arba atmesti. Na, grąžinti tobulinti – vien iš to mandagumo toks gestas, iš tikrųjų tiesos yra, kaip ir sakiau, tas bus reglamentuota Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. O jūs dėl vedimo tvarkos norėtumėte? Replika po balsavimo neišeina, nebuvo balsavimo. Gerai, gerbiamas Vytautai, prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Žinote, deja, dėl vedimo tvarkos. Kadangi negaliu atsistoti į šią tribūną diskusijoje sudalyvauti, tai tenka dėl vedimo tvarkos pasisakyti per šoninį mikrofoną.
Dvejus metus nesugebėjote, nuo jūsų kadencijos pradžios, pasižiūrėjau, tas nutarimas yra keistas gal kokius penkis ar šešis kartus, bet taip ir nesugebėjote padaryti to, apie ką mes su ministre kalbėjome, aš nežinau, n kartų siuntė n projektų, mes sutikome ir sakėme, kad tikrai neblogas. Bet jūs taip ir nesugebate. Tai kiek metų jums dar reikia?
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Vytautai.
14.24 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044(2) (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą A. Palionį, jis jau pasiruošęs.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Loterijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044(2). Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu garbės antrą kartą pristatyti šį projektą po patobulinimo. 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje atliekant parlamentinę kontrolę, Lošimų priežiūros tarnybos direktorius komiteto nariams pateikė tarnybos sukauptą informaciją apie skirtumų pagal pateikimo būdą, formą, turinį bei prasilošimų galimybes tarp internetinių lošimų ir internetu teikiamų momentinių loterijų nebuvimą. Priežiūros tarnybos direktoriaus poziciją taip pat palaikė ir tarnybos specialistas psichologas, dirbantis su Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru bei konsultuojantis prašymus teikiančius asmenis. Yra konstatuota, kad interneto ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimų paslaugų automatų turinį ir turi neribotą teikiamų paslaugų sklaidą.
Taip pat ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose ne kartą nurodė, jog tam tikros interneto loterijos savo turiniu labai panašios į lošimų automatus, kurie priskiriami azartinių lošimų kategorijai. Šituo įstatymu ir siekiame įteisinti kiekvieno asmens teisę Lošimų priežiūros tarnybai arba loterijų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam dalyvauti interneto ryšio loterijose jo prašyme nurodytą laikotarpį, taip pat asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir kurie įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, bus draudžiama dalyvauti ir interneto ryšio loterijose.
Noriu tiktai dar pridėti, kad tai negalios toms loterijoms, kai įsigyja nuotoliniu internetiniu ryšiu bilietėlį ir tas žaidimas vyksta po dienos ar po dviejų dienų, ar dar po ilgesnio laikotarpio. Čia yra kalbama tik apie tas momentines, kada gali įsigyti ir iš karto arba laimėti, arba pralošti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėjo paklausti gerbiama M. Danielė, bet jos nėra. Tada dėkoju jums už pateikimą.
Dėl motyvų gerbiamas J. Džiugelis buvo užsirašęs kalbėti prieš, bet aš jo nematau. Gerai. Tada balsuosime tam numatytu metu.
14.27 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544 (pateikimas)
Toliau tada 2-6 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544. Pranešėja – gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Jau galite ruoštis. Pateikimas. Prašom, gerbiama Ieva, į tribūną pateikti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kartu su kolegomis V. Giraityte-Juškevičiene, V. Bukausku parengėme pakartotinai (taip turbūt galima sakyti) Pensijų kaupimo įstatymo 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Juo siūlome, kad pensijų dalyviai prie pensijų išmokų turėtų teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, taip, kaip yra dabar reguliuojama, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ir periodinę pensijų išmoką. Turbūt daugelis iš mūsų esate gavę prašymus, informaciją apie tai, kad žmonės nėra patenkinti dabartine sistema, kad kaupimas privačiuose fonduose ir po to išmokėjimas anuiteto būdu neatliepia tų lūkesčių, kuriuos turėjo pensijų kaupimo fondų dalyviai, ir dėl tos priežasties manytų, kad tie pinigai, kuriuos sukaupė, tai yra tie, kurie buvo nuskaičiuojami iš atlyginimo, o kartu pridėjo ir valstybė, galėtų būti daug prasmingiau ir galbūt efektyviau panaudojami, jeigu būtų galimybė nebūtinai anuitetu, tai yra pridedant kas mėnesį po kažkiek, bet ir vienkartiniu būdu juos pasiimti. Kadangi šiuo metu vyksta diskusijos dėl tam tikrų pakeitimų, kuriuos yra inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, manytume, kad būtų prasminga grįžti prie tų idėjų ir galbūt sudaryti tokias laisvesnes, geresnes galimybes žmonėms patiems spręsti, ką daryti su savo sukauptais pinigais. Tai būtų toks trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiek tiek yra problemų, kad ne tik to žmogaus pinigai, bet buvo šiek tiek iš pradžių kompensuojama iš „Sodros“, o dabar iš valstybės biudžeto. Kaip daryti su tais pinigais, nes iš esmės tam, kad būtų skatinami žmonės pasirūpinti savo senatve, šiek tiek, teisybės dėlei galima pasakyti, buvo paimta pinigų iš dabartinių „Sodros“ gavėjų ir paskutiniu metu iš valstybės biudžeto. Ką daryti su tais pinigais, ar juos nusavinti ir atiduoti kaip premiją už tai, už kažką, ar administruoti ir grąžinti tik tai, ką pats žmogus sukaupė?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, aš ir savo pristatyme paminėjau, kad tai nebuvo vien tiktai žmonių pinigai, kad tai buvo ir valstybės prisidėjimas, ar tai per „Sodros“ sistemą, ar per valstybės biudžetą. Yra geras jūsų pastebėjimas, kad reikėtų geriau diskutuoti, ką padaryti, nes iš tiesų tai nebuvo vien tik žmonių sukauptos lėšos. Vienkartinio išsimokėjimo atveju galbūt būtų galima diskutuoti apie dalies pinigų grąžinimą arba panaudojimą kitiems tikslams. Galbūt įvairūs variantai yra galimi. Aš būčiau už tai, ką žmogus sukaupė, kur fondai investavo, kokia yra situacija, tokia ir galėtų visa apimtimi pasinaudoti – ar išsipirkdamas anuitetą, ar susitvarkydamas tam tikrus, na, svarbius buitinius, sveikatos ar kitus klausimus, gaudamas vienkartinę išmoką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia, gerbiamieji, neklaidinkite visuomenės. Iš „Sodros“ biudžeto nieko nebuvo mokama, buvo mažinama ta dalimi išmoka. Būtent jisai ir pensiją savo sumažino, jis, žmogus, susimažino asmeniškai. Jo privalomo mokesčio dalis nueidavo į privatų pensijų fondą, tai viena. Mokesčio dalis, dar kartą akcentuoju. Paskui buvo valstybės prisidėjimas, o po to jau buvo nutraukta… mažinti socialinio draudimo mokesčio dalį, kuri nukeliautų vėl į privačius fondus.
Ar nemanote, kad mes kitaip turėtume spręsti klausimą? Kad atsirastų tik privatus, tai yra savanoriškas, draudimas kaupti privačiame fonde ir norint nutraukti sutartį, vadinasi, nutraukti valstybės mokesčius, ir reikėtų mokėti į privatų fondą. Jeigu mes šiandien pasižiūrėsime metinius rezultatus, aš jaučiu, kad matysime dar liūdnesnius. Kaip jums, Ieva, atrodo?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiama kolege Laima, kadangi jūs esate tikrai šitos srities ekspertas, specialistas, tai aš puikiai suprantu, kad jūs daug plačiau ir giliau išmanote šitą sistemą. Tai, kaip jūs atskleidėte, kiek kartų buvo keičiama ir kaip keičiama sistema, tik tai ir parodo, kad ši sistema nebuvo ir nėra tvari, ji nepasiteisino. Todėl mums tikrai reikia ieškoti alternatyvų, o dabar sudaryti galimybes žmonėms tvarkytis su savo pinigais taip, kaip jie nori.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pristatymą. Daugiau nėra norinčių paklausti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime tam numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, mes gerokai lenkiame darbotvarkę. Gal galime dar kokį vieną rezervinį apsvarstyti ta proga? Gal tada darbotvarkės rezervinį 1 klausimą? Bet K. Adomaičio nėra. Tada gal darbotvarkės rezervinį 2 klausimą? Ar galime? (Balsai salėje) Čia irgi opozicija, čia A. Veryga, jeigu jūs leisite. Tai prašau, gerbiamas kolega, nes mes gerokai lenkiame darbotvarkę. Aš manau, mes čia viską spėsime greitai.
14.33 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2920, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pakeitimo įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir pakeitimo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2921 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 2-2.1 ir 2-2.2 klausimai – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pora projektų: projektas Nr. XIVP-2920 ir projektas Nr. XIVP-2921. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū kolegoms už supratingumą ir galimybę pristatyti šitą projektą. Šitas projektas yra parengtas reaguojant į iš tikrųjų labai greitai blogėjančią situaciją, kuri, deja, blogėja ne tik Lietuvoje, nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys blogąja prasme išsiskiria iš kitų pasaulio valstybių. Čia kalbu apie sparčiai blogėjančią situaciją ir augantį elektroninių cigarečių vartojimą, augantį apsinuodijimų skaičių. Natūralu, kad augs ir kitų problemų skaičius, kurio mes šiandien dar pamatyti negalime, nes tam, kad pamatytume ilgalaikius, su ilgalaikiu vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus, užtrunka laiko. Šitos pataisos yra parengtos reaguojant į labai aiškų visuomenės poreikį ir palaikymą. Iki šiol jūsų galbūt matytos visuomenės apklausos rodo, kad visuomenė pritaria ir netgi reikalauja iš politikų teikti tokius siūlymus. Tai tikrai noriu padėkoti visiems kolegoms, net kelioms dešimtims, kurie pasirašėte dėl šių įstatymo pataisų ir pritariate tokiems siūlymams.
Kas yra siūloma? Siūloma Lietuvoje atsisakyti įprastinėse prekybos vietose prekybos elektroninėmis cigaretėmis, tiek prietaisais, tiek pildyklėmis, tiek pačiais skysčiais, ir sudaryti tokią teorinę galimybę, kad jeigu šitie prietaisai kada nors būtų registruoti kaip vaistiniai preparatai, o tai reiškia, kad reikėtų įrodyti jų klinikinį efektyvumą, saugumą, registruoti pagal farmaciniams preparatams keliamus reikalavimus, kad jie tokiu atveju, kaip dabar parduodami vaistinėje, pavyzdžiui, nikotino pleistras arba nikotino guma – toks prietaisas su labai aiškiai dozuotu nikotinu, galėtų būti skiriami nikotino pakaitinei terapijai.
Aišku, aš matau, kiek tai sukėlė įvairiausių jau dabar diskusijų visuomenėje, nes aš manau, kad net Seimo Teisės departamentas neteisingai suprato šitą idėją, todėl įrašė tokią pastabą, kad ne vieta šiems prietaisams vaistinėje. Tai, matyt, buvo suprasta labai tiesiogiai, kad stalus su visomis lentynomis ir prietaisais perneš į vaistinę, o visi norintys pagarinti ateis pas daktarą, gaus receptą ir galės ten eiti ir pirkti. Tai tikrai nieko čia panašaus nėra siūloma.
Tai yra modelis, kurį mes nusižiūrėjome nuo Australijos, jie iš esmės uždraudė prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jas paliko tik pagal gydytojo paskyrimą vaistinėje. Aš suprantu, kad kai kuriems kolegoms šita nuostata netinka, jau girdėjau kai kurių pasisakymus, kad čia bus apkraunama sveikatos sistema, tai suprantu kaip prašymą dar griežčiau reglamentuoti. Aš manau, kad niekas iš šias įstatymo pataisas teikiančių kolegų tikrai neprieštarautų, kad mes ir vaistines išbrauktume. Jeigu būtų pritarimas apskritai duoti eigą šiam įstatymų paketui, mes tikrai galėtume svarstyti ir išbraukti net ir vaistinių galimybę, o jas įrašytume arba įtrauktume tik tada, kai atsirastų tokių preparatų, registruotų kaip vaistiniai preparatai.
Tikrai kviesčiau kolegas palaikyti, pritarti, nes šitas vartojimas auga dabar jau nebe procentais, o kartais. Taip, Lietuva būtų pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kuri tokį siūlymą teiktų, jį tektų notifikuoti Europos Sąjungoje. Tai nebūtų lengvas procesas, bet kažkuri iš valstybių visada būna pionierė, būna pirmoji, kuri praskina kelius, manau, ir kitoms valstybėms. Kviesčiau palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti gerbiama I. Pakarklytė, bet jos nėra, gerbiama M. Danielė, bet jos nėra, gerbiamas J. Džiugelis, bet jo nėra. Taigi klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė, ji tikrai yra. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad atsitiks panašiai kaip su tais dabartiniais visais skysčiais ir taip toliau? Nes kuo mes daugiau draudžiame, tuo didesnė pasidaro šešėlinė rinka: įvežama, atsisiunčiama iš įvairių šalių, tuo labiau kad jeigu mes kalbame apie Australiją, kuri yra net fiziškai atskirta nuo kitų valstybių. Šiuo atveju mes esame Europos Sąjungoje, Šengeno zonoje, kur laisvai judame ir laisvai galime viską atsivežti.
Ar nemanote, kad nieko neišspręs toks pasiūlymas, galimai tiktai sukels visokių neigiamų pasekmių dėl to, kad bus atsivežti vėl produktai, tie, kurių mes negalime sukontroliuoti, nes jie yra šešėlyje?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš suprantu jūsų pastabas, bet tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad tai, kas atsitiko dabar su tais visais kvapais ir skoniais, vyksta ne kokiame nors šešėlyje – vykdo legalus verslas, kuris aiškiai pademonstravo, kad jam visiškai vienodai, ką valstybė sako, ir visiškai vienodai, kas darosi su vaikais. Jie tiesiog atvirai, akiplėšiškai, suprasdami, kad tai reikalauja didžiulių administracinių išteklių, laboratorijų, sudėtingų tyrimų, tiesiog piktnaudžiauja ir apeidinėja. Tai įvyko legaliame versle, ne kažkur šešėlyje.
Dabar kalbant apie šešėlį. Aš tikrai nesu naivus ir negalvoju, kad priėmus tokį reguliavimą viskas išnyks. Ir dabar, ir šiandien yra dalis atsisiunčiama, dalis yra nuperkama visiškai legaliame versle, paskui perduodama nepilnamečiams, perparduodama ir panašiai. Problema yra ne tik tai, kas yra atsisiunčiama, bet net ir patys prietaisai iš esmės jau yra problema, nes juos net ir legaliai nusipirkęs gali ten visko prisipilti, sumaišyti. Tą patikrinti yra labai sudėtinga. O tėvai arba net ir visuomenė sako, kad jie šiandien negali prisidėti prie kontrolės, nes visiškai neaišku, ką reikia kontroliuoti. O ką kontroliuoti? Kiekvieną žmogų dabar stabdyti, aiškintis, kas ten yra? Taip, tai būtų sudėtinga įgyvendinti. Nemanau, kad tai ką nors pablogintų. Taip, kaip dabar blogėja, tikrai yra rekordinis greitis. Nėra matyta, kad tokia skvarba būtų kokios nors kitos psichoaktyvios medžiagos. Mes privalome tai stabdyti. Tai būtų stabdymas. Tikrai kažko nepablogintų. Aš manau, kad kitos valstybės irgi ieško sprendimų. Jeigu atsirastų viena, aš manau, kiti pradėtų galvoti apie panašius sprendimus. Tada kontrolė būtų lengvesnė. Jeigu tai daro kelios šalys, tuomet yra paprasčiau kontroliuoti judėjimą, kaip jūs ir sakote, tarp valstybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, šiandien ilgai ir frakcijoje vyko diskusija. Diskutavo būtent apie medikus, kad medikų didžiulis krūvis. Sako, mirga visa žiniasklaida, kad medikai turės papildomo darbo. Kokia būtų jūsų nuomonė, jei mes visiškai, taip, kaip kitose šalyse, uždraustume? Suprantu, kai reikalinga gydymui, tai yra aerozoliai, taip toliau, jie tikrai būtų parduodami vaistinėse vienaip ar kitaip. O mano tokia nuomonė – visiškai uždrausti. Galbūt šiek tiek suvaldytų situaciją. Į šią bėdą yra patekusios visos ugdymo įstaigos. Pradinukai tai rūko.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš jau šiek tiek minėjau pristatydamas, kad yra ne visai teisingai suprasta ta nuostata, ką čia reikštų. Aš suprantu medikų rūpestį. Jie, kaip ir sakau, suprato turbūt labai tiesiogiai, kad bus perkelta prekyba į vaistinę, o jiems teks išrašinėti receptus, kad galėtų kas nors pagarinti. Šiandien Lietuvoje nėra tokio produkto, kuris galėtų būti net teoriškai parduotas vaistinėje. Aš tikrai nematyčiau jokios problemos, jei ir kiti pataisų bendraautoriai pritartų išbraukti net ir tas vaistines. Tuomet nekeltų tokio sąmyšio, nes mes dabar ne tiek diskutuojame apie pačią elektroninių cigarečių problemą, bet visa tai persikėlė į tokį visiškai netikėtą kampą – perėjo prie gydytojų, vaistinių, o tai šiaip yra tik teorinė galimybė. Aš tikrai nematyčiau bėdos imti ir išbraukti iš viso tas vaistines.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš truputį skepticizmo. Jūs jau minėjote, kad gal būtų gerai, jei pirma būtų nustatytos savybės, kurios tiktų kaip medicininiams preparatams ir pardavinėti vaistinėse. Ar mes čia neskubame, ar nereikėtų lukterėti, taip sakant, arklį nuvesti į vežimo priekį?
Toliau. Jūs prisimenate, priėmėme įstatymą dėl leidimo kai kuriuos elementariausius vaistinius preparatus pardavinėti ne tik vaistinėse, degalinėse ir panašiai. Gali ateiti metas ir šioms prekėms.
Dar vienas dalykas. Jeigu vaistinėse bus leidžiama pardavinėti, o mes matysime gatve einantį jaunuolį, pučiantį dūmus, mes jo negalėsime labai ir klausti, iš kur jis gavo. Sakys, vaistinėje. Ir įrodykime kitaip.
A. VERYGA (LVŽSF). Sutinku, kolega. Labai teisingi yra jūsų klausimai. Aš gal tik paaiškinsiu, kodėl čia tos vaistinės, apskritai tokia galimybė atsirado. Čia mes kalbėtume tik apie nikotino pakaitinę terapiją. Jo formų yra pačių įvairiausių. Jų ir šiandien yra vaistinėje. Pleistras, guma, purškalai, nikotino turinčios pastilės, skirtos norintiems mesti rūkyti. Ne kaip nors pakramtyti, bet tiems, kurie iš tikrųjų nori mesti rūkyti. Tai visai nepatrauklu vaikams, nei jų perka, nei jų kramto, nes visai ne ta paskirtis, niekam tai nėra įdomu. Bet tikrai sutinku su jumis, kad mes galime šito punkto atsisakyti, nes, kaip aš ir sakiau, nėra šiandien registruota tokių produktų. Tai yra, sakau, labiau teorinė galimybė. Sutinku su jumis, kad būtų tuomet keblumų. Žmogus turėtų receptą, vadinasi, tarkime, pareigūnas, norintis sukontroliuoti, ar tai yra teisėtas naudojimas, galėtų gauti kokią nors prieigą. Žmogus gali išsispausdinti tą receptą, nes čia kalbame, kad tada reikėtų išrašyti medikui. Sakau, nematau jokios problemos, kad apskritai iš įstatymo išbrauktume tokią nuostatą dėl vaistinių ir prie jos grįžtume tada, jeigu tokių produktų apskritai atsirastų, jeigu jie būtų įregistruoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia girdėjau ir apie arklį, ir apie vežimą, ir kad bus tos kontrabandos, ir panašiai. Vis dėlto turime žiūrėti į patį turinį, kurį pats, gerbiamas Aurelijau, pristatai čia, turime matyti ir žaizdas, kurios yra dabar, matėme apsinuodijusį ne vieną moksleivį vos ne iki mirties ir panašiai, ir ne vieną, ir ne penkis, ir ne šešis mokinius. Aš norėjau paklausti jūsų dėl to pavyzdžio, kurį paėmėte iš Australijos. Kiek ten metų veikia ši sistema? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Tai yra visiškai šviežias sprendimas. Australai išsakė lygiai tuos pačius argumentus, kuriuos aš čia dabar jums, stovėdamas tribūnoje, išsakiau. Jie mato, kad buvo tikrai didžiulis augimas tarp vaikų, mato, kad neįmanoma sukontroliuoti turinio, pasipylė taip pat apsinuodijimų, todėl jie visiškai neseniai šitą sprendimą priėmė. Jie tikrai dar neturi patirties, kad mes galėtume sakyti, kaip ten viskas veikia, bet mes neturime prabangos laukti, nes tie apsinuodijimai vyksta dabar. Ir ko aš bijau labiausiai? Kad mes, neduok Dieve, nesulauktume mirčių atvejų, nes iš tikrųjų galima susimaišyti tokius kokteilius, kai galų gale negali žinoti, koks ten yra tas turinys, ir kad neatsitiktų taip, kad kažkas tikrai nusinuodys – ne apsinuodys, bet visiškai nusinuodys. Australai yra šviežiai priėmę šitą sprendimą, mes būtume irgi iš pirmųjų valstybių, kuri žiūrėtų, kaip sekasi įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Už – gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip aš nesu didelis draudimų, ribojimų, smulkmeniškos kontrolės šalininkas ir vengiu teikti tokius projektus, bet dėl elektroninių cigarečių tikrai, man atrodo, esame Lietuvoje tokioje gana beviltiškoje situacijoje. Čia teikiame projektus – tai cukrų uždrausti dėti, tai kvapus panaikinti, tai dar kažką, na, bet kas visa tai sukontroliuos? Taigi nenešime į laboratorijas, kad išsiaiškintume dėl kiekvieno tokio sugauto abejotino atvejo, na, tiesiog neįsivaizduojama yra ta reali kontrolė. Jeigu iš tikrųjų Lietuvoje taip jau susiklostė, kad pavojingu būdu tos elektroninės cigaretės yra labai išplitusios ir, kaip sakė pranešėjas, yra grėsmė sulaukti žinių ir apie mirtį, tai aš manau, kad reikia radikalių sprendimų.
Na, nežinia, ar pavyks notifikuoti, bet pabandyti, aš manau, reikia. Aišku, aš nesu idealistas, neįsivaizduoju, kad jei tą priimtume, čia ir dingtų elektroninės cigaretės. Aišku, bus slaptų atsisiuntimų ir atsivežama iš kaimyninių šalių, kur tai neuždrausta, bet bendras vartojimas tikrai sumažės, kontrolė tikrai supaprastės, kai galėsi tiesiog, matydamas, kad mokinys vartoja, iš karto fiksuoti pažeidimą, nesiaiškindamas, ar ten yra kažkokių nuodų, ar nėra. Aš kviečiu po pateikimo pritarti, diskutuoti, žiūrėti. Na, dėl tų vaistinių galima irgi dar pagalvoti, ar čia reikia, ar nereikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Bagdonas – prieš .
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, be jokios abejonės, jaunimas, vaikai yra mūsų šalies ateitis ir mūsų pareiga apsaugoti juos nuo žalingų įpročių. Tačiau nejaugi tikrai tikime, kad, atimdami galimybę iš suaugusiųjų įsigyti elektronines cigaretes, išspręsime šį vaikų ir jaunimo vartojimo klausimą? Pagal pateiktą draudimų projektą elektroninėmis cigaretėmis būtų leidžiama prekiauti tik vaistinėse. Būkime realistai, paaugliai labai retai bando pirkti elektronines cigaretes fizinėse parduotuvėse, nepilnamečiai šiuos produktus perka nelegaliai internetu. Seimas jau uždraudė šių prietaisų prekybą internete. Aiškiai matome, kad šie draudimai neveikia. Dabar taikomasi elektronines cigaretes iš viso išmesti iš prekybos ir parduoti tik vaistinėse. Ar panašiai elgsimės su kitais neigiamą poveikį sveikatai turinčiais produktais, ar į vaistines perkelsime alaus ar vyno prekybą, o galbūt nuvykę į „McDonald’są“ paprašysime mediko pažymos ar recepto, kad būtų galima tokią žalą keliantį produktą įsigyti? Nepasiduokime siūlomam absurdui. Tabakas ir elektroninės cigaretės nėra skirtos sveikatai gerinti ir tikrai joms nėra vieta vaistinėse. Ieškokime ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų, kaip apskritai apsaugoti jaunimą nuo rūkymo. Tikrai kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes šis įstatymo projektas labiausiai atspindi visus tuos draudimus, kuriuos mes jau priėmėme dėl elektroninių cigarečių naudojimo, jie nedavė visiškai jokios naudos. Aš kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu metu jau netrukus.
14.50 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2623 (pateikimas)
Dabar 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2623. Gerbiamas Petrai Gražuli! Atkreipkite gerbiamo Petro dėmesį, jis ten gale… Ar galite kas nors P. Gražulį pakviesti? Ačiū. Gerbiamas Petrai, aš jus kviečiu į tribūną. Jūs negirdėjote, nes bendravote su kolegomis. Prašome pateikti Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mano įstatymo tikslas yra, kad jeigu nukentėjusi pusė sutinka, pedofilijos bylos būtų viešos. Net šiandien skaitau du „Delfio“ straipsnius, juose rašo: didžiulės problemos dėl to, kad tie pedofilų kaimynai net nežino, kas jie tokie. Pavyzdžiui, mano Klaipėdos rajone šiandien rašo: Agluonėnuose irgi tvirkino tris mažamečius vaikus. Aš manau, tikrai tuo atveju, jeigu nukentėjusi pusė nenorėtų, kad būtų vieša byla, taip, sutinku, jinai neturėtų būti vieša. Šiandien įstatyme yra įslaptinta visiškai, jokio kitokio teismo posėdžio negali būti.
Man labai gaila, kad, pavyzdžiui, dar šiandien nėra pedofilų registro įstatymo, nors lyg buvo registruotas, rengiamas. Koks jo likimas? Daugelyje pasaulio šalių yra, o pas mus to nėra. Matome, kad teismai taiko gana mažas sankcijas ir net mažesnes sankcijas, negu numatyta įstatyme. Šiandien problema yra didelė. Aš manau, kad ta problema didelė, nes mes propaguojame tą seksualinį iškrypimą ir tokiu būdu daugėja tų nusikaltimų. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai pritars mano įstatymo projektui po pateikimo ir atsakys į klausimą – dangsto valdančioji dauguma pedofilų klaną ar ne?
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti, tai galite grįžti į savo darbo vietą.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime tam numatytu metu. Gerai.
14.52 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2912 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2912. Pranešėjas – gerbiamas V. Valkiūnas. Irgi netikėtai kažkaip užkluptas. Nors einame pagal darbotvarkę, bet jūs labai nustembate, kad reikia jums kažką pateikti. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, teikiu istorinį Lietuvos raidos projektą ir ačiū tiems, kurie dalyvauja šiandien čia, Seime, kad spręstų dėl ateities raidos. Liūdna ir graudu, nes gal tik Ateities komitetas, vadovaujamas R. Lopatos, nuolat mąsto ir diskutuoja, kaip Lietuvoje gyvensime toliau, kai dirbtinis intelektas jau čia, kaip neprarasti žmogaus. Dėl to aš, kaip Seimo narys, noriu prisidėti prie įstatyminių iniciatyvų didindamas ir gerindamas Lietuvos demografinę situaciją, išlaikydamas tradicijų tęstinumą, mažindamas socialinę atskirtį, puoselėdamas šeimos tarpusavio santykius.
Gerbiami ir mieli kolegos, aš nustebęs, kad ir tie, kuriems aš nelabai patinku, neturėjo jokių rimtų argumentų prieš mano inicijuotą įstatymo pataisą. Buvo tik dažnos replikos – aš juristas, todėl nepalaikau.
Įstatymu siekiama įtvirtinti vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus nustatant gaires ir pagrindinius principus, kuriais remiantis bus siekiama užsibrėžtų tikslų.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareiga. Tačiau remiantis teismų praktika pastebima tendencija, kad vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareiga vieniems kitus išlaikyti yra labiau siejama su tėvų pareiga išlaikyti vaikus. Galima teigti, kad taip yra todėl, kad nepilnamečiai vaikai yra socialiai silpnesni ir labiau pažeidžiami. Jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas priteisiamas, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Tačiau neretai socialinės paramos prireikia ir vaiko tėvams. Vadovaujantis visų lygybės prieš įstatymą principu, turėtų būti įstatymu užtikrinta vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. Siekiame pagerinti socialinę tėvų padėtį. Vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra detalizuojama. Taip pat nėra specialaus įstatymo, numatančio, kaip realizuojama vaikų pareiga išlaikyti tėvus. Dar trukdo ir etiniai momentai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tik vieną vaikų pareigą, tai yra kad vaikai turi gerbti ir tinkamai atlikti savo pareigas. Šios pareigos smulkiau nedetalizuojamos, todėl specialaus įstatymo, numatančio vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, būtinybė yra neabejotina.
Įstatymo prasmė orientuota į tėvų socialinės padėties gerinimą, solidarumo principo šeimoje vystymą, skatinant šeimos narius vieni kitais rūpintis. Tai tėvų socialinės padėties gerinimas, solidarumo principo šeimoje skatinimas, turtinės padėties tarp vaikų ir tėvų atotrūkio mažinimas, gimstamumo didinimas, teisminių ginčų dėl vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus mažinimas – juos reguliuotų numatomas įstatymas, valstybės finansinės naštos mažinimas – mažėtų valstybės išlaikomų vaikų skaičius, nedarbo mažinimas – tėvai skatintų savo vaikus dirbti, įvaikinimo skatinimas – mažėtų socialiai išlaikomų vaikų skaičius, nusikalstamumo prevencija – mažėtų šešėlinė ekonomika, valstybės biudžeto didinimas ir, aišku, sąmoningumo ugdymas. Tą visi ir šiandien kalba, ir nuolat kalbama.
Mielai padiskutuočiau su tais, kurie nori rimtai padiskutuoti, o ne pokštauti. Pasiruošęs atsakyti į visus pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jūs rengdamas projektą naudojote kitų šalių praktikos pavyzdžius, galbūt galite pasakyti, kaip ten keitėsi demografija, ar Kinija, Indija, ar, nežinau, gal kurios kitos šalys, kur populiacija staiga šovė į viršų? Ir galbūt atsakysite į klausimą, ar nebus pavojinga patiems tėvams galų gale vienu momentu, kai suskaičiuos, ypač dėl daugiavaikių vaikų, tarkime, jeigu turi dešimt vaikų arba penkis, kai suskaičiuoja, tikrai didžiulė suma pinigų, ir kai tie vaikai suskaičiuos, kad tėvams turi atiduoti tikrai didelę dalį savo pajamų, galbūt kokių nors apsaugos priemonių ir tėvams reikėtų, kad jiems nebūtų kokios nors grėsmės dėl po to gresiančių sveikatai problemų ar net gyvybei kai kuriais atvejais?
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas kolega, kaip aš minėjau, čia nėra esmė pinigai – čia yra psichologinis, etinis momentas, tą aš ir įvardijau. O dėl pavojingumo. Po pateikimo mes galėsime tuos apsaugos mechanizmus patvirtinti ir jūs galėsite siūlyti visi, tačiau tas bendras šio įstatymo projektas, kaip aš minėjau, yra istorinis, todėl bus pavyzdys visai Europai. Ypač kurie verkšlena, kad viskas blogai, blogai, bet niekas nepateikė, kaip iš tos situacijos išeiti. Yra priežastis, yra pasekmė. Tai pasekmė, kad yra labai blogai visose srityse, o mes kartu, kolegos, šiandien čia ir dabar Seime sukursime priežastį, kai situacija gerės ir iš Lietuvos pavyzdį ims ir Rytai, ir Vakarai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausydama pristatymo neabejoju, kad dirbtinis intelektas jau čia. Taip jau būna, kad vaikai tėvams sveikatą sugadina, bet jūs kažkodėl tik socialinės pensijos klausimą siūlote spręsti, gal ir daugiau būtų galima kokiose srityse istorinių sprendimų pasiūlyti. Bet man, klausant jūsų, kilo vienas klausimas. Jūs sakote, tai ne pinigų klausimas, tai psichologinis, etinis klausimas, reikia stiprinti šeimos saitus. Kodėl jūs norite juos stiprinti per valdiškus namus?
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama premjere, todėl, kad mes rengiame įstatymus, valstybė atsakinga ir už emocinius, taip sakant, pliusus ir minusus, ką tautai mes pateikiame. Ir mes turime sukurti tokius projektus, kad jie duotų Lietuvai naudos, o ne… Socialinių, aišku, mechanizmų, kaip sakoma, yra ir aš visiškai palaikau tuos mechanizmus, kas yra. Bet čia yra papildymas to, kaip sakoma, pažvelgti psichologiniu aspektu. Taip, pinigai tik motyvacijos instrumentas. Suprantate, mes visur turime turėti, toms piktžolėms iš gėlių išravėti irgi turite turėti instrumentą. Čia tik instrumentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šiaip Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse jau yra nuostatos, kad tėvams vaikai privalo padėti, jeigu yra būtinybė tai daryti. Ir aš dar vieną techninį klausimą prie to. O kaip bus su tais vaikais, kurie gyvena užsienyje, ypač jeigu jie susituokę su užsieniečiu? Ar reikės gauti leidimą iš jo? O jeigu dar ir dvigubą pilietybę gavę, kaip tada?
V. VALKIŪNAS (DPF). Pradėsiu nuo pabaigos. Tai mes kaip tik, kolega, tuos teisinius niuansus išspręsime. O kad jie užsienyje, tai yra tarptautinės sutartys, yra, negražus tas žodis, alimentai, kurie išieškomi ir sumokami. Tai ne pretekstas mums šios idėjos ir šio įstatymo atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų gerbiama O. Leiputė, bet jos lyg nėra salėje? Taip, aš teisus, nesimato. Tada gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų jūs neatsakėte į klausimą. Ar čia jūsų sugalvotas dalykas, o gal jūs kažkur matėte tam tikrą tarptautinę patirtį? Tai čia vienas iš tų klausimų. O kitas, na, buvo kažkada kalbama sieti su „Sodros“ biudžeto įmokomis, tai tas skatintų neva tam tikrą drausmingumą žmonių, kurie moka mokesčius. Kodėl jūs būtinai nuo atlyginimo? Ačiū.
V. VALKIŪNAS (DPF). Matote, „Sodra“ jau ir taip braška ir to patikimumo nėra. O į tai, kad aš neatsakiau, kieno sugalvotas, jūs neklausėte apie tai, kieno sugalvotas, tai yra subrandinta idėja. Dar, gerbiamas kolega, kai mes dirbome anoje kadencijoje su jumis, taip buvo, kur kitose valstybėse yra. Deja, deja, Lietuva, mes, lietuviai, nelabai norime būti avangarde, būti pirmieji kur nors, kad iš mūsų imtų pavyzdį, kad pasakytų: va, matote, lietuviai. Tai mes sakome: estai sugalvojo tą, estai įgyvendino tą. Aš noriu, kad sakytų: Lietuva pagirtina, šaunuoliai lietuviai, sugalvojo taip, kad veža šis įstatymas, ir visi imtų pavyzdį, ir įvestų visose valstybėse tokį įstatymą. Man negaila.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi kolegos iš dalies paklausė, kaip jūs įsivaizduojate šito įstatymo įgyvendinimą, algoritmą? Iš ko paims, suprantu, bet kaip paims, kaip perves, kaip skaičiuos, kaip įsitikinsime, kad tai teisinga, kad nėra apgaulės, jeigu iš dviejų? Kaip jūs įsivaizduojate tą algoritmą? Ačiū.
V. VALKIŪNAS (DPF). Apie algoritmus detaliai analizuosime po pateikimo patvirtinimo, gerbiamas kolega, ir tada diskutuosime ir su tais, kurie dabar replikas sako, kad aš juristas ir visų šių psichologinių elementų nesuprantu. Taip sakant, kartu sėdėsime. Algoritmai yra techniniai dalykai. Nenueikime į technokratišką gyvenimą. Aš suprantu, daug tarp mūsų kolegų yra technokratų, kuriems žmogus aštuntoje ar penktoje vietoje. Bet ir jūs, kolega, supraskite, kad mums svarbu, kaip sakė premjerė, dirbtinis intelektas – čia, bet ir mes, žmonės, – dar čia. Todėl būkime žmonės ir sureguliuokime sau, žmonėms, tinkamus įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia, gerbiamas kolega, jums toks vienas – „Sodra“ nebraška, „Sodra“ normaliai darbuojasi, dirba, atlieka funkcijas ir surenka pakankamai mokesčių. Kitas momentas, ar jūs žinote, kiek alimentininkų, kurie turėtų mokėti išmokas vaikams ir vengia mokėti vaikų išlaikymo išmokas. Valstybė ir taip prisideda prie to išlaikymo. Mano konkretus klausimas: įsivaizduokite, kokia atskirtis bus tarp tų pačių tėvų, kurių vaikai galbūt gyvenime uždirba tik minimalią algą ir išlaiko savo šeimą, ir jie dar turėtų mokėti? Ar nemanote, kad tie vaikai, kurie bus pasiekę ir gerai uždirba, mokės savo tėvams ir taip padeda, ir padės, o jūs dar didinsite vis didesnę socialinę atskirtį, būtent jei būtų priimtas toks teisės aktas?
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama kolege, aš kaip tik sakiau, kad mažintų atskirtį ir tėvai didžiuosis ir skatins mokytis, ir kelti kvalifikaciją, kad vaikai uždirbtų dar daugiau ir tas grįžtamasis ryšys bus nuolatinis ir nuoširdus. Todėl „Sodra“… Čia ne valstybė, čia eina daugiau ir tarpusavio santykiai, nes valstybė negali atlaikyti. Mes žinome, mes nuolat keičiame įstatymus, kurie neveikia nei „Sodros“, nei kitų, papildymai ir papildymai ir efektyviai neveikia. Sukurkime kartu priežastį, kad šis įstatymas padėtų subalansuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt jau paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Valdemarai, aš dėkoju jums už drąsą vis dėlto, nes salėje tikrai matote priešais save daug visokių šypsenų. Matyt, viduje yra, su kokia intencija, aš nežinau, bet drąsos tikrai reikia turėti šitam dalykui. Kadangi aš šiek tiek ir socialiai domiuosi, ir dirbu, kalbant apie vienišas šeimas arba paliktus vaikus, norėjau paklausti, ar tie tėvai, kurie išsižada vaikų… ar jie taip pat turėtų rūpintis tėvais? Čia daugiau, aišku, moralinis klausimas. Ačiū jums.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš sakiau, kad ir vaikai… Visi turi rūpintis vaikais. Aš norėjau pabrėžti, kad nesukeltų pykčio. Dar ko nepasakiau. Sako, tai mes ir taip padėsime savo tėvams. Bet, matote, kur galima pyktis. Šiandien vienas Seimo narys čia man nuomonę pareiškė, nesakysiu jo pavardės, kad jei jo tėvai padeda daugiau seseriai, tai kyla pavydas. O įsivaizduojate, jei to, kuris remia savo tėvus, žmona sakys, o kodėl tu padedi, turime padėti tik tavo tėvams. O mano tėvams? O jeigu jiems nereikia. Ir tarpusavyje gali kilti pyktis ir skyrybos. Pagal šį įstatymą viskas sureguliuota bus taip, kad jokio pykčio nebus, kaip ir mokama kiti mokesčiai valstybei, todėl čia turi būti avangarde ir iniciatorius.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo darbo vietą. O dabar motyvai už – gerbiamas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kolega pristatydamas įstatymą sakė apie istorinius įvykius, o kas nenori būti istorijos dalimi? Aš tikrai norėčiau. Noriu priminti, kad Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje yra sakoma: vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. O kas gi nenori, kad tas palikimas būtų pagausintas? Čia būtent ir yra siūloma, kaip tą palikimą pagausinti. Galbūt dar ir į Konstituciją tą pataisą įrašysime. Aš pasiskaičiavau, žinote, turiu tris sūnus, pasiskaičiavau, kad man visai neblogai išeitų: kokie 500 per mėnesį, o jeigu dar pavyktų įkalti į įstatymą, kad marčios su anūkais po kokius 2–3 % mokėtų, visai neblogai išeitų. Aš galvoju, kad reikia gal pabandyti ir pabalsuoti, gal vaikai mane į namus įsileistų. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Semeška kalbės prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, iš principo nesu prieš, bet esu prieš 5 %. (Juokas salėje) Kodėl tik 5 %? 10, 15 % – tik tada galėsite oriai atostogauti Maldyvuose ar Meksikoje.
Bet trumpa pasakėčia apie dirbtinį intelektą. Nešė dirbtinis intelektas ant kupros tris vaikus ir klausė: ką darysi su savo vaikais, kai užaugs, – neši juos ant kupros ar ne? Ir pirmas vaikas atsakė: nešiu. Tuomet jį numetė nuo skardžio. Antras vaikas taip pat atsakė: nešiu, jį taip pat numetė nuo skardžio. O trečias vaikas pasakė, kad apmokėsiu savo vaikų išlaidas, ir tuomet tas dirbtinis intelektas paliko gyvą paskutinį vaiką. Ką tai reiškia? Kad reikalaudami iš savo vaikų galime netyčia būti per greitai nukaršinti, todėl 5 % tikrai mažai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kadangi dabar yra balsavimo lango laikas, tai skelbiu istorinį balsavimą dėl šio ką tik apsvarstyto klausimo. Galime apsispręsti. Taigi 2-9 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2912.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 35, prieš – 22, susilaikė 46. Taigi po pateikimo nepritarta.
Gal bendru sutarimu tobulinti? (Balsai salėje) Ne. Visi pritaria? Visi pritaria. Siūlo balsuoti. Gerai, balsuokime. Kas už, tai tobulinti, kas prieš, tai atmetame. Balsuojame dėl įstatymo projekto tobulinimo ar atmetimo.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 67, prieš – 38. Taigi galėsite tobulinti, vilties yra, nes aš irgi turėdamas tris vaikus jau tikiuosi to gero gyvenimo.
Gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl balsavimo motyvų. Balsavau už tobulinimą, nes norisi dažniau girdėti tokius projektus, tuo labiau kad Valdemaras yra garsiausiai Seimo salėje kalbantis žmogus. A. Sysas tik antroje vietoje. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitą kartą galėsime net mikrofono neįjungti, man atrodo. Pataupysime elektrą.
Gerbiami kolegos, dabar balsuosime toliau, nes mes labai daug klausimų apsvarstėme.
15.14 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2737 (pateikimo tęsinys)
Tai nuo darbotvarkės pradžios: darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2737. Balsuojame. Jeigu gerbiami kolegos neprieštarauja, galime leisti trumpuosius balsavimus. (Triukšmas salėje) Galime. Gerai. Tada bus kitas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 111, balsavo 108: už – 49, prieš – 23, susilaikė 36. Taigi vėl nepritarta.
Gerbiami kolegos, reikia apsispręsti, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Vėl balsuojame. Bus greičiau – trumpasis balsavimas. Ai, techninės galimybės neleidžia alternatyvų balsavimą padaryti trumpąjį. Tad nepykite, teks palaukti. Tobulinsime sistemą.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 59, prieš – 50. Taigi grąžinama tobulinti.
Gerbiamas V. Valkiūnas – per centrinį mikrofoną. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū visiems, kurie palaikė ir kurie dalyvavo teikiant tėvų pensijos įstatymą, ir tiems, kurie balsavo už tobulinimą. Suregistruosime visus, kurie nori tobulinti, ir paskirsime visus šiam darbui, kad rudenį būtų galima jau priimti šį įstatymą. Ačiū visiems. Sveikatos, sėkmės ir darniai sugyvenkite. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju.
15.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso IX-785 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2618. Balsuojame. Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2618.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 104, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomas komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.17 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2736 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-3 klausimas – Vienišo asmens išmokos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2736.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 46, prieš – 25, susilaikė 35. Nepritarta.
Dabar balsuojame, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas už – tobulinti, kas prieš – atmesti. (Balsas salėje: „Kodėl ne greitas balsavimas?“) Neišeina padaryti greitą alternatyvų – kai tik du pasirinkimai, taip jau yra.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 61, prieš – 50. Taigi grąžinamas tobulinti.
15.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202 (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-202. Čia balsuosime dėl komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi, kas balsuoja už, balsuoja už komiteto išvadą grąžinti tobulinti.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 62, prieš – 32, susilaikė 17. Taigi grąžinama iniciatoriams tobulinti.
15.19 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-5 klausimas – Loterijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044.
Užsiregistravo 104, balsavo 101: už – 31, prieš – 38, susilaikė 32. Nepritarta. Taigi, vėl balsuojame alternatyviai, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Kas už – tobulinti, kas prieš – atmesti.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 54, prieš – 50. Taigi, grąžinama tobulinti.
15.20 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544.
Užsiregistravo 111, balsavo 108: už – 50, prieš – 26, susilaikė 32. Taigi, nepritarta. Vėl balsuojame alternatyviai, ką toliau daryti. Grąžinti tobulinti – už, atmesti – prieš.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 61, prieš – 47. Grąžinama tobulinti.
15.21 val.
Baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2623 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2623. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 39, prieš – 44, susilaikė 25. Nepritarta. Vėlgi balsuojame alternatyviai, ką daryti su įstatymo projektu. Grąžinti tobulinti – „+“, atmesti – „-“.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 43, prieš – 62. Taigi, yra atmesta.
P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ir atsakymas Etikos ir procedūrų komisijai. Ar tai nėra pedofilų dangstymas, ar tai nėra dangstymas? Kas jums atsitiko, ypač valdančiajai daugumai, kad juos taip įsimylėjote? Pažiūrėkite, vien tik šiandien jau trys straipsniai apie pedofilų siautėjimą. Vienas Klaipėdos rajone, Agluonėnuose, kitas – Šakiuose, trečias teismo paleistas vėl tvirkina vaikus. Kas jums yra, kodėl jūs juos taip dangstote? Nejau tarp jūsų tiek daug tų pedofilų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau balsuosime dėl apsvarstytų kelių rezervinių klausimų.
15.23 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10, 11, 12, 14, 15, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2920, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės pakeitimo įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir pakeitimo įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2921 (pateikimo tęsinys)
Rezerviniai 2.1 ir 2.2 klausimai – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIVP-2920 ir Nr. XIVP-2921. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 101: už – 69, prieš – 18, susilaikė 14. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
V. Mitalas per centrinį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau Vyriausybės išvados dėl šio projekto. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Pritariame? (Balsai salėje) Gerai, Seimas nori balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 60, prieš – 34, susilaikė 17. Taigi prašome Vyriausybės išvados.
15.25 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922, pateiktas ministro. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 98: už – 87, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Niekas – nei ministras, nei teikėjai kitaip nesiūlo, vadinasi, yra toks siūlymas A. Matyt, kad galime tam pritarti. Tikslios datos nėra – rudens sesijoje. Tai, jeigu bus komiteto išvada… kai ji bus, tai ir apsvarstysime. A. Gedvilienė – per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš prašau jį skirti šioje sesijoje, nes jis tikrai turi pasivyti visą žemės paketą. Reikalingas lydimasis.
PIRMININKAS. Tai siūlykite tada, pavyzdžiui, datą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, skubos tvarka, o mes apsvarstysime kitą savaitę jį.
PIRMININKAS. Gerai, kitą savaitę jūs apsvarstysite komitete. Tai tada kitą ketvirtadienį?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Tai gal antradienį?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Įrašykite į antradienį.
PIRMININKAS. Įrašome į ateinantį antradienį.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Įrašykite į antradienį.
PIRMININKAS. 27 dieną, antradienį. Galime bendru sutarimu? Dabar jau visiems tinka? (Balsai salėje) Ilga darbotvarkė, o ką? Ne pirmą kartą. (Balsai salėje) Dabar jau paskyrėme kaip papildomą. (Balsai salėje) Palaukite, aš jums įjungsiu centrinį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Siūlau neskirti kaip papildomo Kaimo reikalų komiteto, nes tarnaujantis komitetas parašys reikalingą išvadą.
PIRMININKAS. Siūlote, kad nereikia papildomo ir taip bus greičiau, taip? Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. Patikslinome, susitarėme visi vieningai. Tvarka.
Toliau. Dabar jau nėra dėl ko balsuoti šiame etape, bet su rezerviniais liko dar keturi klausimai. Tai gal, gerbiami kolegos, po kiekvieno ir balsuojame, čia jų daug neliko? Gerai.
15.28 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(2). Gerbiama Rita Tamašuniene, prašom į tribūną. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teikiu įstatymo projektą, kad bent iš dalies padidintume ir taip menką finansavimo dalį, skiriamą savivaldybėms ir vietinės reikšmės keliams. Mano pasiūlymas dėl įstatymo projekto – panaikinti rezervą, kuriuo disponuoja Susisiekimo ministerija. Jis yra sudarytas būtent iš 33 %, skiriamų savivaldybėms, ir yra skiriamas svarbiems valstybės objektams, vietinės reikšmės keliams. Vos kelios savivaldybės, be abejo, gali atitikti tokius kriterijus, bet jeigu kartą jau valstybė pasakė, kad šis objektas yra svarbus valstybei, tai, mano vertinimu, finansavimą ir turėtų skirti Vyriausybė, valstybė iš rezervo, iš papildomo fondo arba bent iš dalies, skiriamos valstybinės reikšmės keliams, o ne iš savivaldybių dalies. Todėl aš siūlau tuos 9 %, kurie šiais metais sudarė 16 mln. Kiekvienais metais ta suma gali kisti, nes yra žodelis „iki“. Nė karto nebuvo tai padaryta ir maksimalus procentas yra išnaudojamas būtent iš savivaldybių dalies, sudarant rezervinį fondą. Ir tie 16 mln. proporcingai, nekeičiant taisyklių, pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį būtų paskirstyti atitinkamai visoms savivaldybėms. Siūlau pritarti po pateikimo ir galbūt svarstant, be abejo, rudens sesijoje, atsiras daugiau pasiūlymų, kaip mes galėtume iš esmės didinti finansavimą šiai svarbiai sričiai. Kodėl jūs man išjungėte? Ačiū už netyčia. Ji yra svarbi gyventojams ir mes visąlaik sulaukiame daugiausia klausimų būtent dėl šitos srities. Prašau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti, tai dabar bus iškart motyvai. Už – gerbiamas Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (MSNG). Labai ačiū. Įstatymo projektu siekiama panaikinti Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervą, kuris sudaromas, kaip matome, iš savivaldybėms skiriamos 33 % lėšų dalies. KPPP rezervo lėšos paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip matome, tik atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Išeina taip, kad pagal nustatytus kriterijus vos kelios savivaldybės gali pretenduoti į šią lėšų dalį, tačiau likusioms savivaldybėms taip pat nepakanka lėšų būtiniausiems kelių priežiūros darbams. Tuo labiau, išaugus kelių darbų kainoms, vis mažiau įrengiama naujų asfaltuotos dangos kelių, kitų kelių infrastruktūros objektų. Todėl mes su kolege gerbiama ponia Rita ir siūlome 9 %, šiais metais, kaip buvo paminėta, apie 16 mln. eurų padidinti savivaldybių KPPP lėšų dalį nedidinant bendrojo programos finansavimo. Prašome šį teikiamą projektą palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mes jau šitą klausimą svarstome turbūt kokį ketvirtą kartą ir vis tas pats klausimas: kaip atsitinka taip, kad iki rajono savivaldybės kelio sutvarkyti nėra iš ko, o paskui jau kažkaip nuo rajono savivaldybės rubežiaus tie keliai ima ir susitvarko. Jūs puikiai suprantate, apie kokius projektus čia kalbama. Taip, jie dažnai yra didžiuosiuose miestuose, tačiau tai yra labai svarbios komunikacijos visiems, įskaitant ir tų pačių rajonų žmones. Man atrodo, kad aš čia matau tokį gudravimą ir bandymą tiesiog kaldrą persitempti į savo rinkimų apygardas. Vis dėlto kas mums turėtų rūpėti – mums turėtų rūpėti, kad infrastruktūra būtų tinkama visiems gyventojams, verslams ir kad būtų pirmiausia finansuojama ta infrastruktūra, kuri amžinai chroniškai iki šiol kažkaip sulaukdavo per mažai dėmesio, tai yra ta infrastruktūra, kuri yra nacionalinė. Tos gatvės, kurios techniškai yra gatvės savivaldybėse, vis dėlto yra daugiau negu tik gatvės kokio nors didžiojo miesto savivaldybėje.
Aš siūlyčiau prie tos diskusijos negrįžti, siūlyčiau šį projektą atmesti. Kaip ponia Rita sakė, galima svarstyti, kaip iš esmės padidinti kelių finansavimą, tai aš galiu pasakyti labai paprastą atsakymą: iš esmės padidinti kelių finansavimą bus galima tik tada, kai iš esmės bus padidintos valstybės biudžeto pajamos ir valstybė galės daugiau lėšų skirti atskiroms sritims, įskaitant ir kelių priežiūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime apsispręsti balsuodami dabar dėl šio projekto iš karto. Prašom.
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 39, prieš – 34, susilaikė 19. Taigi nepritarta projektui. Ką darysime, ar atmesime, ar grąžinsime tobulinti? Balsuojame. Už – tai grąžinti tobulinti, o prieš – tai atmesti. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 46, prieš – 44. Taigi grąžinama tobulinti.
15.34 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1952(3) (pateikimas)
Toliau 2-12 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1952. Vėl gerbiama R. Tamašunienė. (Balsas salėje: „O regionai…“) Regionai, sakė, neteiks šitų. Neteiks, sakė, šitų. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, kartą jau buvau priversta patobulinti įstatymo projektą – tą ir padariau. Mano vertinimu, sesijos pabaiga yra labai tinkamas laikas. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į kolegų pateiktą kreipimąsi, ėmėsi proceso dėl vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės dokumente ir vertins, ar neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Taigi po pateikimo pasivytų iš esmės galimybė užrašyti vardą ir pavardę originaliai kartu su diakritiniais ženklais ir tuomet arba mes iš esmės pasakytume ne, arba iš esmės išspręstume problemą ir kiekvienas galėtų užsirašyti savo vardą ir pavardę kaip identifikacinį žymenį, kuris tikrai kalbant apie lietuvių kalbą, apie įtvirtintą Konstitucijoje pagarbos mūsų valstybinei kalbai principą… nepažeidžia, nes niekas nesikėsina į lietuvių kalbą, jos vartojimą arba vartojimo susiaurinimą…
Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad, mano įsitikinimu, tai yra mūsų identifikacinis žymuo, kuris parodo mano sąsają su konkrečia tauta ir šeima, su šeimyniniais ryšiais, apie kuriuos čia irgi kolega šiandien kalbėjo iš šios tribūnos. Todėl aš siekiu, kad būtų galima padaryti vienodą principą visai grupei, kuriai yra skirtas ir dedikuotas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, ir neišskirti tos grupės dar į dvi grupes: į tuos, kurie neturi diakritinių ženklų ir tą daro arba turi galimybę padaryti, ir į tuos, kurie, turėdami vieną ar kitą diakritinį ženklą, nerašys asmens tapatybės dokumente kažkokio mišraus varianto, nes ir taip tos painiavos yra labai daug. Dėl to prašau po pateikimo pritarti.
Tikrai nei skubos tvarka, nei kokiomis ypatingomis sąlygomis neverta priimti svarbaus įstatymo projekto. Tikrai verta pasitelkti ekspertų nuomonę, išdiskutuoti komitetuose šį klausimą, sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, tiesiog parodyti gerą valią, kad vis dėlto vieną kartą pasakę – taip, mes gerbiame savo piliečius kitos tautybės ir leidžiame turėti pase vardą ir pavardę originalo kalba – mes tą principą išlaikytume iki galo. Todėl prašau pritarti įstatymo projektui, kuris leistų įrašyti vardą ir pavardę ir tų piliečių, kurie turi diakritinius ženklus varde arba pavardėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, stebinate savo užsispyrimu. Ką tik premjerė pasakė, kad praeitą savo projektą teikėte ketvirtą kartą. Šitą projektą, kurį pristatote, teikiate jau irgi ne pirmą kartą.
Tai pirma. Prašom paneigti arba patvirtinti mūsų su kolega R. Šarknicku išsakytą teiginį, kai Seimas jūsų teikimu patvirtino, įteisino tris svetimas raides, kad tai bus tik Pandoros skrynios atidarymas, kad tai bus tik savotiškas pasitreniravimas. Pirma.
Antra. Aš suprasčiau, jeigu jūs būtumėte buvusi kitos ministerijos vadovė, bet dabar buvote VRM vadovė, kur teisės aktai, įstatymai yra šventas dalykas, ypač Konstitucinio Teismo sprendimai. Konstitucinis Teismas tris keturis kartus jau išsakė savo poziciją, savo nuomonę ir jūs visa tai ignoruojate.
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip galima tyčiotis tiek iš Konstitucinio…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …Teismo? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Apie Pandoros skrynią. Na, ne tokia jau didelė ta Pandoros skrynia. Tai viso labo ženklai. Mūsų valstybėje tikrai nerasime visų galimų tautybių piliečių, nes čia kalbame apie piliečius, o yra, sakykime, kelių tautybių žmonės (tos raidės su diakritiniais ženklais, lenkų kalboje jų viso labo gal keturių reikia) ir galėtų užsirašyti originalo kalba.
Mielas kolega, mūsų posėdžių salėje yra dvi kolegės, kurios jau turi nelietuviškas pavardes. Ar mes čia pajutome didelį diskomfortą, ar kaip nors nukentėjo mūsų kalbinė raiška Seime? Nemanau.
Antras dalykas. Jūs minėjote Konstitucinio Teismo sprendimus. Jie nėra pasisakę, kad taip įvykdyti negalima. Jie kaip tik yra pasisakę, kad net ir mūsų Kalbos komisijos, Kalbos inspekcijos sprendimai nėra privalomi, o yra rekomendacinio pobūdžio.
Vis dėlto įstatymo projektą, kurį parengė su trimis raidėmis, tai parengė Vyriausybė. Keliu tokį retorinį klausimą: ar Vyriausybė nesilaiko Konstitucijos? Tikriausiai ne. Man atrodo, tas kompromisas buvo rastas.
Aš noriu pasakyti, kad ta viena raidė, kalbant apie lenkų tautybės žmones, tikrai išsprendė dalį klausimų, dvigarsiai išsprendė tuos klausimus, bet taip pat suskirstė žmones į tuos, kurie gali įgyvendinti savo teisę, ir į tuos, kurie tiesiog negali įgyvendinti. Mano vertinimu, jinai turi būti vienodai tai grupei, kuri turi teisę pasinaudoti, traktuojama. Dabar mes vieną grupę diskriminuojame, kitai leidžiame.
Štai čia aš įžvelgiu prieštaravimą Konstitucijai, nes Konstitucijoje parašyta, kad piliečiai turi vienodas teises ir pareigas savo valstybėje. Man atrodo, aš jums atsakiau į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Po S. Tumėno klausimo jūsų atsakymas manęs tikrai, gerbiama Rita, neįtikino. Jūs bandote išlietuvinti mūsų kalbą jau gal ketvirtą kartą, kad mūsų identitetas ir toliau taptų silpnas. Visų pirma tai buvo pasas, dabar piliečiai, raidės ir panašiai.
Aš tikrai prašyčiau čia, salėje, esančių Seimo narių, kurie dėjo ranką ant Konstitucijos, laikytis Konstitucijos ir saugoti valstybinę lietuvių kalbą, ir gerbti tautines mažumas taip, kaip gerbia Prancūzija, pati Lenkija ir kitos valstybės.
Mano klausimas būtų toks: ar sutiktumėte, jeigu lietuviai Lenkijoje taip teigtų? Manau, kad tai būtų tikrai nerimtas atsakymas, bet politiškai, norėdama, kad įvyktų šis jūsų projektas, ko gero, atsakysite taip. Bet žinau, kad lenkai stipriai laiko savo valstybinę kalbą ir neleidžia svetimoms raidėms ateiti į jų kalbą. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš noriu pasakyti: mano sulietuvinta pavardė ir tokia gal labiau lietuviška, nei kad buvo pirminė mano vyro senelio pavardė, nesuponavo, kad aš jaučiuosi mažiau lenkė arba kitaip savo tradicijas puoselėju. Visai ne. Aš turiu sulietuvintą pavardę ir man nedarė įtakos mano apsisprendimui ir mano tapatybei. Aš noriu tai pasakyti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Ar Lenkija? Taip, Lenkija dabar ir jau seniai, kai lietuviai norėdavo arba Lenkijos piliečiai, susituokę su lietuviais (tokių mes savo krašte turime nemažai šeimų), lietuvišką pavardę įrašyti, tą pačią Urbanovič, bet lietuviškai, nes vyro pavardė yra su lietuviška č, tai tą net ranka padarydavo pase ir užklijuodavo tą laminatą. Ir dabar Lenkijoje yra tokia teisė. Reikia ja naudotis ir tikrai raginu visus lietuvius, nes jų tame krašte taip pat nėra daug, yra mišrios šeimos, tą savo tapatybę puoselėti visais įmanomais būdais.
Aš manau, kad mūsų valstybės būtent valstybinės kalbos, lituanistinio švietimo ir pasaulio lietuvių identiteto išsaugojimo kryptis ir turėtų būti ta, kad lietuviai, kad ir kur gyventų pasaulyje, tapdami net ir tos valstybės piliečiais, galėtų lietuviškais rašmenimis turėti asmens dokumentuose savo vardą, pavardę, turėtų galimybę pase užrašyti: lietuvis, lietuvė. Man atrodo, tai tikrai yra ir tos sąsajos su savo valstybe, su savo šaknimis, su savo tauta būtent viena iš išraiškų.
O kalbant apie lietuvių kalbą, taip, ją mylime, mes čia gyvename, ją puoselėjame, mokomės, bandome, kiek įmanoma, taisyklingumui skirti dėmesį. Iš tiesų tai nėra kalbos dalykas, tai yra asmens identitetas, asmens žymuo ir aš noriu, kad mano žymuo atitiktų mano tautybę, rodytų mano priklausomumą tam tikrai tautai, todėl aš tikrai galvoju, kad mūsų Konstitucija ir tas įrašas, kad visų tautinių mažumų piliečiai savo valstybėje yra gerbiami, tai tie įstatymų projektai yra tam ir skirti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji kolege, daugelį metų ir daugelį kartų esame kalbėję įvairiausiose konferencijose apie pagarbą valstybinei kalbai, kaip prioritetą visų čia, Lietuvoje, gyvenančių tautų žmonių. Ar nemanote, kad visgi tikslingiausia būtų siekiant santarvės, o ne supriešinimo, leisti rašyti visų pirma valstybine kalba ir šalia rašyti ta kalba, kuria pageidauja pilietis, taip, kaip daro Latvijoje? Būtų sprendimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jau čia pabaiga, taip? Aš vis dėlto manau, kad jeigu jau yra dokumentas, o pasas yra svarbiausias kiekvieno žmogaus dokumentas, tai jame įrašai yra skaitomi ir kaip pagrindiniai įrašai yra pirmame puslapyje, nes jeigu jūs kalbate apie tą pasiūlymą rašyti antrame puslapyje arba kitur, tai visi kiti puslapiai yra skiriami vizoms, kitiems įrašams, jeigu reikėtų piliečiui. Bet, tarkime, yra dar asmens tapatybės kortelė, kuria dažniausiai naudojasi dabar ir senyvo amžiaus žmonės, ir jauni žmonės, tuomet tokios galimybės ir neliktų, nes tiek informacijos sutalpinti tokiame nedidelio, sakykime, formato dokumente taip pat nebūtų galimybės. Aš vis dėlto manyčiau, kad dar kartą… Pabrėžiant priklausomumą tam tikrai tautai, turbūt reikėtų parašyti taip, kaip dera, nes dokumentas yra dokumentas ir visi kiti puslapiai… Iš viršaus galima ant tos pavardės kokią Egipto vizą priklijuoti ir tiek tos pavardės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, kolege, mane nustebino tas naujadaras identifikacinis žymuo. Koncentracijos stovyklose būdavo identifikaciniai žymenys, tai yra kalinių skaičiai, tai pirma. Antras dalykas, pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis, na, toks totemas. Jos yra ir kalbos, tautos kultūros, valstybės istorijos dalis. Štai kur yra esmė. Dėl to aš natūraliai klausiu, iš kur ta nepagarba mūsų tautos kalbai, kultūrai ir istorijai? Jūs gyvenate Lietuvos valstybėje, Lietuvos žemėse ir dabar jūs keičiate ir bandote, bandote be referendumo, siaurinti valstybinės kalbos vartojimo realą, jeigu taip galiu pasakyti. Aš tiesiog tik stebiuosi tuo, net ne atkaklumu, o tiesiog tokiu požiūriu. Nes mane, kaip lietuvį, tai žeidžia.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš labai noriu atsiprašyti, jeigu jus tai žeidžia, nes neturėtų absoliučiai tai jūsų žeisti. Jeigu jūsų pavardę norėtų iškraipyti, tikriausiai tai jus labiau žeistų, ne tai, kad jūs turėtumėte tą pavardę pratęsdamas ryšį su savo gimine, palikuonimis, palikdamas tokią pavardę, kokią turėjo jūsų proproseneliai, taip? Vienas dalykas.
Antras dalykas, kalbant apie identitetinį žymenį, tai mes jį turime kiekvienas. Asmens kodas yra taip pat skaičių kombinacija ir taip pat, jeigu jūs įsižeidžiate dėl savo asmens kodo, aš negaliu pakomentuoti, kaip jus įžeidžia asmens kodas, įrašytas jūsų pase. Tai vienas dalykas. Niekaip negalėčiau palyginti originalios pavardės turėjimo pase su istoriniais įvykiais. O kad Lietuvos lenkai, pavyzdžiui, turės originalias pavardes savo dokumentuose… Mūsų kraštas, mūsų, sakykime, šitas kraštas tikrai išskirtinių pavardžių, dažnai pavadina kilmingų pavardžių, būtent čia, Lietuvoje, gyvena tie žmonės, kurie turi pavardes, atsiradusias esant Abiejų Tautų Respublikai. Tai istorinę sąsają, man atrodo, irgi labai gražiai tuo įstatymo projektu aš siūlau išsaugoti. Ir nežinau, ar susiaurino jūsų buvimą lietuviu dvi mūsų kolegės, pasikeitusios pavardes? Nes jūs sakote, kad čia siaurina ir kalbos vartojimą. Aš nesakyčiau, nes manau, kad mes tikrai nesiūlome drausti. Ir dabar, cituodami mokslininkus, menininkus, vartodami savo rašytinėje kalboje kitas garsias pavardes, mes galime parašyti lietuviškai. Jūs turite tokią teisę ir toliau tai daryti. Bet jūs galite parašyti ir originalo kalba, jeigu jūs matote, kad taip bus aiškiau, apie ką jūs norite pasakyti ir ką cituojate, negu parašyti vien lietuviškais rašmenimis. Bet savo kalboje, sakykime… Taip, institucijose tai bus asmens vardas ir pavardė tokia, kaip yra dokumente. Bet parašydamas, pavyzdžiui, pacituodamas vieną iš kolegių, jūs tikrai galite parašyti lietuviškai ir čia niekaip nesusiaurins mūsų gražios, senos kalbos vartojimo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar už – gerbiamas Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (MSNG). Labai ačiū už galimybę eilinį kartą pasisakyti. Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais leistų geriau išlaikyti piliečio asmens tapatumą ir tinkamai nustatyti vardą bei pavardę, kurie yra svarbūs oficialaus dokumento apyvartoje. Tačiau jeigu jau valstybė vieną kartą iš tikrųjų leido rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis – taip, kaip yra originale, ta teisė turi galioti visiems, o ne tapti selektyvia teise. Pavyzdžiui, kodėl Evelina, Beata, Voldemar gali tai padaryti, o, deja, aš to padaryti negaliu. Ir tokių yra tikrai nemažai.
Taigi, pirmiausia norėčiau padėkoti tiems 48, norėčiau pabrėžti, skirtingų partijų mano kolegoms, kurie praeitų metų gruodžio mėnesį palaikė mūsų teikiamą iniciatyvą, ir tai daugumai, kuri leido ją patobulinti. Todėl labai prašau teikiamą projektą palaikyti, kadangi tokia pakeista rašybos sistema, mano manymu, padėtų užtikrinti tarptautinį suderinamumą ir atpažinimą, ypač siekiant integruotis į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines institucijas, kur dažnai naudojama lietuviška rašyba su diakritiniais ženklais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, neįprasta neparemti opozicijos projekto. Bet, deja, šį kartą negaliu to daryti ir kviečiu jus nepritarti šitam projektui. Nevarginsiu jūsų ir nekalbėsiu daug apie tradicijas, vertybes, apie tai ne kartą kalbėjau ir rašiau. Bet man nesuprantama, kam reikia griauti nusistovėjusią kalbinę sistemą, griauti savo išskirtinumą, savo tapatybę.
Vos ne vienintelis argumentas – žmogaus teisės. Bet aš, kaip valstybiškai bandantis mąstyti žmogus, manau, kad teisės pirmiausiai turi koreliuoti su pareigomis, su pareigomis tai valstybei, kurioje tu gyveni. Dabar vos ne pagrindinis argumentas – aš noriu, bet tai neturi būti lemiantis argumentas. Pranešėja sakė, kad tarsi ateityje dar reikia argumentų, išvadų. Visa tai jau tris, penkis kartus išsakė Konstitucinis Teismas 1999, 2009, 2014 metais. Ir dabar Konstituciniame Teisme svarstoma! Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė: reikia remtis specialistų išvadomis. O mes prie Seimo turime savo instituciją, savo lituanistų komisiją, tačiau kažkodėl neprašoma jų išvadų. Šį kartą irgi neprašyta išvados. Visa tai yra keista ir šaunuolis mūsų Seimo Teisės departamentas. Aš galiu kalbėti truputį emocingai, neobjektyviai, jūsų nuomone, bet Teisės departamentas puikiai išsakė savo argumentus, kiek gali būti interpretacijų, kiek yra teisinio neaiškumo ir taip toliau, ir taip toliau. Reikėtų išgirsti ir mūsų Teisės departamento išvadas. Kviečiu nepritarti šiam projektui, nes jis neprisideda prie mūsų valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuosime dėl šio projekto. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1952(3).
Užsiregistravo 83, balsavo 80: už – 30, prieš – 25, susilaikė 25. Vėlgi dilema, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Balsuojame. Atkreipiu dėmesį, kad mums liks tik du klausimai. Dar kantrybės ir baigsime posėdį.
Užsiregistravo 82, balsavo 79: už – 45, prieš – 34. Taigi grąžinamas tobulinti.
Toliau – rezerviniai 1.1, 1.2 ir 1.3 klausimai. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, man teko disertaciją rašyti iš pirmosios Lietuvos, nepriklausomos Lietuvos, laikotarpio. Bent pačioje pradžioje tikrai buvo naudojami labai įvairūs diakritiniai ženklai ir buvo labai lengva atpažinti, apie ką šnekama, apie kokius mokslininkus šnekama. Dabar labai sunku yra, kai taip „lituanizuota“, kai tas pats Kölnas, tarkime, rašomas Kelnu, o Römeris – rio. Kodėl taip skirtingai – ta pati ö (umliautas rašomas), man niekas negali išaiškinti ir panašiai. Man būtų daug paprasčiau, kad būtų galima rašyti kitaip. Mokslinėje literatūroje, tiesą sakant, elgiamasi daug laisviau.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šarknickas – per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti, jūs tikrai viską suprimityvinate. Tai yra valstybė, tai yra Lietuva. Moraliniai dalykai yra. Kiekviena valstybė turi gerbti save. Ačiū.
15.57 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami kolegos. Dabar kviečiu K. Adomaitį. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektų paketas.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai pristatau projektus, tai yra lydimieji projektai dėl kito pagrindinio mokesčio – aplinkos teršimo įstatymo. Yra gauta teigiama Vyriausybės išvada. Suderinę su Teisės departamentu ir su Aplinkos ministerija, pastebėjome, kad reikia lydimųjų projektų, o jų esmė yra tiesiog redakcinė – formuluoti, kad perdirbimo tikslai formuluojami ne pagal Vyriausybės užduotis, o pagal mokesčio už aplinkos teršimą numatytą tvarką. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Mažeika jau atsisako. Gerbiama L. Nagienė. Prašom klausimą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kas konkrečiai vykdys kontrolę, kokia nustatyta Vyriausybės institucija? Kas vykdys kontrolę, kad jie konkrečiai turės pateikti dokumentus, kad būtų atleisti nuo to mokesčio?
K. ADOMAITIS (LF). Šiuo atveju tą kontrolę, kaip vykdo, taip ir vykdys Aplinkos apsaugos agentūra ir departamentas. Čia niekas nesikeičia, čia tik formuluotė, kas nustato perdirbimo užduotis: ar Vyriausybė savo nutarimu, ar įstatymas mokesčiu už aplinkos teršimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar jūsų nori paklausti gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpas klausimas, gerbiamas Kasparai: ar atliekas perdirbantis verslas aplinkos neteršia?
K. ADOMAITIS (LF). Čia tam tikra tarša turbūt egzistuoja, bet ji yra pagal labai griežtus standartus, pagal išduotus taršos leidimus, bet kuriuo atveju perdirbimas teršia daug mažiau negu sąvartynai arba deginimas. Daugelyje dokumentų yra įtvirtinti atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetai, kaip turėtume tvarkyti atliekas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Niekas nėra užsirašęs. Balsuojame iš karto. Galėsime apsispręsti balsuodami už, prieš ar susilaikyti.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 63, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu dėl visų projektų Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo VII (rudens) sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.01 val.
Seimo savaitės (2023-06-26 – 2023-06-30) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar pats paskutinis mūsų šios dienos klausimas yra kitos savaitės darbotvarkė. Taigi kviečiu gerbiamą J. Razmą į tribūną. Savaitės, prasidedančios birželio 26 diena, Seimo posėdžių darbotvarkė. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje aš iš anksto perspėjau, kad būsimos savaitės antradienio darbotvarkė gali užtrukti iki 19 valandos. Per laikotarpį iki šio momento ji, aišku, užtruks iki 20 valandos. (Balsai salėje) Manau, geriau kuo daugiau darbų atlikime antradienį, kad paskutiniai posėdžiai būtų laisvesni, ramesni. Paskutinis posėdis gali būti arba penktadienį, birželio 30 dieną, jei nebus aplinkybių, reikalaujančių sesiją pratęsti, susijusių su švietimo ir mokslo ministro priesaikos galimybėmis. Jei atsiras toks poreikis, nedarytume penktadienį, birželio 30 dieną, jokio posėdžio, o tie klausimai tuomet būtų keliami į liepos 4 dieną.
Dabar antradienį bus esminiai apsisprendimai dėl dviejų Švietimo ir lydimųjų įstatymų projektų paketo, dėl švietimo sistemos reformos dalykų, taip pat dėl žemės reformos tąsos projektų, dėl teismų sistemos reformos, tai bus jau popietiniame posėdyje. Taip pat numatyta, kad po pietų, iškart po Vyriausybės pusvalandžio, kuriame dalyvaus Seimo kontrolierė E. Leonaitė, bus mokesčių sistemos reformos įstatymų paketo pateikimas. Labai tikimės, kad Teisės departamentas pasistengs iki to momento parašyti išvadas. Toliau aš gal ir nevardinsiu, įvairių projektų priėmimo ir svarstymo stadijos, labai nedaug pateikimų. Jų autoriai tikisi, kad projektai bus įdėmiai pasvarstyti vasaros laikotarpiu.
Ketvirtadienį, kaip minėjau, jau būtų nelabai ilgas posėdis. Irgi dominuoja priėmimai. Jis turėtų trukti galbūt iki 18 valandos. O penktadienį tik rytinis 2 valandų trukmės posėdis, nuo 10 iki 12 valandos. Taigi, nesant sesijos pratęsimo, penktadienį visi gana anksti, manau, galės išvykti į penktadienį dažnai vykstančius įvairius renginius. Tokia maždaug situacija dėl darbotvarkių. Teoriškai yra numatytas nutarimo projekto pateikimas dėl sesijos pratęsimo. Seimo Pirmininkė pasirengusi jį pateikti, bet ar bus, ar nebus jis priimtas, kaip minėjau, priklauso nuo aplinkybių.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Beveik ir atsakėte. Jeigu iki antradienio bus pratęsta sesija, tuomet penktadienį, tikėtina, to posėdžio ir nebūtų. Bet mano klausimas kitas. Pirmiausia ačiū už tai, kad ilgai, 15 mėnesių, Aplinkos apsaugos komitete raugintą Medžioklės įstatymą vis tik iškėlėte į paviršių. Šiandien jau svarstymas perėjo. Ar dar yra stalčiuose likusių tokių rauginamų įstatymų, kuriuos reikėtų pajudinti ir iškelti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, Sveikatos reikalų komitete odontologijos praktikos (aš neatsimenu tikslaus pavadinimo) projektas yra marinuojamas. Yra vienur kitur tokių, bet čia ne aš tai darau, o atitinkamų komitetų pirmininkai. Iš tikrųjų visada geriau išsakyti konkrečią poziciją, negu taip tempti laiką ir nesvarstyti projektų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Jurgi. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar galėtume bendru sutarimu pritarti, bet galime ir pabalsuoti. Ir tai bus šio posėdžio paskutinė registracija, nes tai yra paskutinis klausimas, nereikės registruotis. Balsuojame, kartu ir registruojamės, galėsime skelbti posėdį baigtą.
Užsiregistravo 66, balsavo 62: už – 61, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi pritarta po pateikimo. Pritarta darbotvarkei.
Gerbiamas V. Pranckietis per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tokią repliką. Rauginimas yra natūralus procesas, marinavimas yra dirbtinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gražios Rasos šventės ir visiems geros kloties! Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.