EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

2016-10-	Nr.
Į 2016-09-30	Nr. S-2016-6387

Lietuvos Respublikos Seimui

dėl lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 

4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4758 atitikties europos sąjungos teisei

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4758 (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus.

Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Kadangi pagal 2014 m. vasario 19 d.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 158 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ pakeitimo“ 7 punktą, valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigėjais turi teisę būti juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, iš esmės Įstatymo projektu yra nustatomas reikalavimas ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Todėl, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai, pirmiausia apribojimai, susiję su gyventojų skaičiumi arba su minimaliu geografiniu atstumu tarp teikėjų turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi (paryškinta mūsų).

Šiame kontekste visų pirma pažymime tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, gyvenamąsias vietoves sudaro miesto ir kaimo gyvenamosios vietovės. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Atsižvelgiant į šį administracinį suskirstymą, darytina išvada, kad atliekų deginimo įrenginius Lietuvoje ketinančiam statyti ūkio subjektui surasti vietą, kuri būtų nutolusi 20 kilometrų nuo miestų, miestelių, kaimų ar viensėdžių, būtų pakankamai sudėtinga arba visai neįmanoma. Be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pabrėžiamas poreikis įstatyme nustatyti saugų minimalų atliekų deginimo įrenginių nutolimo nuo gyvenamųjų vietovių atstumą. Tačiau, Įstatymo projekto rengėjai nenurodo, dėl kokių priežasčių yra pasirinktas minimalus net 20 kilometrų atstumas ir kodėl būtent toks atstumas būtų laikomas saugiu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome dar kartą įvertinti, ar Įstatymo projektu numatomi pakeitimai galėtų būti laikomi proporcingais ir ar Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio – negalėtų būti pasiekiamas kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                              Karolis Dieninis

Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]