LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 212
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gruodžio 16 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. gruodžio 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF*). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę nutarimą „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Nieko negirdėjau. Pasakykite numerį.
K. DAUKŠYS (DPF). Prašau?
PIRMININKĖ. Nieko negirdėjau, nes stenogramoj neliks.
K. DAUKŠYS (DPF). Prašau įtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimą Nr. XIIP-2632.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Prašau.
PIRMININKĖ. Nr. XIIP-2632. Frakcijos vardu prašote?
R. MARKAUSKAS (DPF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Kęstuti, frakcijos vardu? (K. Daukšys: „Į rytinį posėdį…“) Taip. Mes pasitikrinom. Protokolas yra, balsavimas yra, 51 parašas surinktas. Seimas spręs.
Gerbiamasis R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės Mokesčių administravimo įstatymą Nr. XIIP-1742.
PIRMININKĖ. Koks darbotvarkės numeris?
R. MARKAUSKAS (DPF). 1-15.
PIRMININKĖ. 1-15. Supratome.
Toliau. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš dėl to, ką sakė K. Daukšys. Mes, man atrodo, Seniūnų sueigoje išsiaiškinome, kad negali būti tokio protokolo dėl teikiamo nutarimo, kai paties nutarimo komisija nėra apsvarsčiusi. Komisijos nariai susirinkę… (Balsas salėje) Palaukite, minutėlę! Ko jūs taip nervinatės? Ko jūs taip nervinatės? Komisijos nariai buvo susirinkę ir svarstė šitą klausimyną. Sutarė, kad bus parengtas normalus nutarimo projektas, bet dėl nutarimo projekto niekas nebalsavo.
Antras dalykas. Jeigu net ir traktuosite, kad jūs teisėtai jį įregistravote, Statutas reikalauja vienos darbo dienos prieš pradedant tokio nutarimo pateikimą.
PIRMININKĖ. Mes tuoj sutikslinsime, bet tikrai protokolas yra ir 51 parašas yra. Mes privalome įtraukti, bet Seimas apsispręs. Taip, toks siūlymas yra.
P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Darbotvarkės 1-7 klausimą frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. 1-7? Viskas. Gerbiamasis A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš, kaip Energetikos komisijos narys, galiu patvirtinti, kad komisija nusprendė parengti darbotvarkę, ir tas projektas buvo parengtas taip, kaip buvo priimta komisijos sprendimu, t. y. palikta pirmininkui ir komisijos sekretoriatui galutinę redakciją suredaguoti ir išsiųsti visiems, ir užregistruoti. Toks buvo sprendimas.
Antra vertus, Statuto 92 straipsnio 1 dalyje numatyta: jeigu kreipiasi ne mažiau kaip 1/3, į artimiausią posėdį, t. y. į rytinį posėdį, klausimas privaloma tvarka yra įtraukiamas. Mes surinkome daugiau negu 47, o 51 parašą. Tad, gerbiamasis Kubiliau, tiesiog neklaidinkite gerbiamosios Pirmininkės ir Posėdžių sekretoriato. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kad nesiginčytumėte, aš noriu informuoti, yra ištrauktas Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos gruodžio 11 d. posėdžio protokolas Nr. 117P-11. Yra ir svarstymas, ir nutarimai, ir balsavimo rezultatai: 11 – už… (Balsai salėje) Svarstyta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 m.“ projektas. Nutarta: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 m.“ projekto 2 straipsniui.
Balsavimo rezultatai: 11 – už… (Balsas salėje) Suteiksiu. Duokite man perskaityti. Prieš nėra, 2 susilaikė.
Antra. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui dėl pavedimo Seimo Energetikos komisijai atlikti tą patį tyrimą.
Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš nėra, 3 susilaikė.
Pasirašo posėdžio pirmininkas K. Daukšys, posėdžio sekretorė R. Bėčiūtė. Yra visi klausimai. Taigi pagrindo netikėti tikrai neturiu. (Šurmulys salėje)
Nesiginčykime! Gal dėl šito Seimas apsispręs įtraukti… (Balsai salėje) Gerai, laukia dar kiti. Palaukite!
Gerbiamasis Andriau, dabar nori kalbėti Seimo narys V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, norėjau, kad 2-16 klausimas – Žuvininkystės įstatymas Nr. XIIP-2534 būtų perkeltas į rytinį posėdį, nes mes šitą klausimą stumdome, stumdome ir matau, kad ir šiandien jis nuslys į šoną. Norėčiau perkelti į rytinį posėdį.
PIRMININKĖ. Ir yra rytiniame posėdyje.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ne. Čia rodo…
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-16…
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). 17.40 val.
PIRMININKĖ. Kurį darbotvarkės numerį pasakykite? 2-16? Ten yra pateikimas. Čia pagal priėmimas, svarstymas, pateikimas.
A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, ačiū, kad pagaliau įjungėte. Aš turiu pasakyti, kad reikia atlikti parlamentinį tyrimą dėl protokolo klastojimo, nes pats A. Skardžius ką tik pripažino, kad komisija pavedė pirmininkui su sekretoriatu parengti galutinį nutarimo projektą, bet niekas nebalsavo už jo galutinę redakciją. Kaip dabar… Aš siūlau steigti dar vieną komisiją.
Antras dalykas. Dar sykį kartoju, gerbiamoji Pirmininke, 136 straipsnio 4 dalis: „Projektai kartu su lydimaisiais dokumentais išdalijami Seimo nariams ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje.“ Kas įvykdė šitą reikalavimą?
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas… (Balsai salėje) Gerai. Aš nutraukiu. Mes jau visi supratome turbūt, kur yra problema. Seimas apsisprendžia pats. Yra tokie pasiūlymai frakcijų vardu, ir iš eilės mes balsuojame. (A. Kubilius: „Laužyti Statutą apsisprendžia pats Seimas, taip? Gerai. Žinosime, kad laužyti…“) Jeigu yra… Gerbiamasis Andriau, jeigu yra frakcijos prašymas, aš turiu pateikti Seimui apsispręsti. Jūs balsuokite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Yra kitas straipsnis, kuris reikalauja laikytis Statuto! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nėra Statute. Yra 51 parašas.
Gerai. Viskas. Aš nematau kitokių dokumentų. Balsuojame. Darbo partijos frakcija siūlo įtraukti į šios dienos darbotvarkę Seimo nutarimą Nr. XIIP-2632 dėl Energetikos komisijos prašymo sudaryti komisiją. Galiu perskaityti: „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos.“
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 83, prieš – 15, susilaikė 11. Įtrauktas.
Antras prašymas buvo Darbo partijos frakcijos vardu dėl 2-15 klausimo – Mokesčių administravimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1742, jį siūloma išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 56, prieš – 24, susilaikė 27. Pritarta. Išbraukiame.
Toliau buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIP-2661. Siūloma išbraukti iš darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 44, prieš – 38, susilaikė 29. Nepritarta.
Toliau buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas dėl 2-16 klausimo – Žuvininkystės įstatymo ir 2-17 klausimo perkėlimo į rytinę darbotvarkę. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Primenu, kad rytiniame posėdyje turime tikrai labai svarbių priėmimų.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 82, prieš – 2, susilaikė 16. Įtraukta į rytinę darbotvarkę.
Viskas. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
10.15 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 8, 9, 10, 191 straipsnių ir aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2523(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 8, 9, 10, 191 straipsnių ir aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2523. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Salamakiną, Aplinkos apsaugos komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Komitetas apsvarstė visas pataisas. Galime priiminėti pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Primenu, priėmimo stadija. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo nario A. Salamakino pataisa, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ar galime priimti 1 straipsnį su Seimo nario A. Salamakino pataisa? (Balsai salėje) Priimta.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke. Komitetas pritarė, taip?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, Teisės departamento pataisai pritarta.
PIRMININKĖ. Toliau yra Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymas. Prašom, Agne, pristatyti esmę, kad Seimo nariai galėtų apsispręsti, reikia 29 Seimo narių palaikymo.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra ta institucija, kuri kontroliuoja viešuosius pirkimus ir kovoja su korupcija. Šiame Energijos išteklių įstatymo projekte yra siūloma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tikrintų energetikos sritį, t. y. kontroliuotų pirkimus subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos. Toks reguliavimas, mano nuomone, yra betikslis ir beprasmis resursų švaistymas, nes norimo efekto, tai yra kainos energetikos srityje tikrai nesumažintų. Gal reikėtų iš tikrųjų neužkrauti šitos naštos Viešųjų pirkimų tarnybai ir siekti, kad ji dirbtų efektyviai ten, kur reikia, o ne duoti kokią nors papildomą funkciją, dėl ko paskirtis būtų nelabai aiški. toks mano pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Agnės pasiūlymą.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 32, prieš – 9, susilaikė 29. Yra 29 Seimo narių palaikymas. Svarstome. Pirmininke, prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Komitetas bendru sutarimu nepritarė pataisai, nes, švelniai tariant, buvo daug nesusipratimų su biokuro pirkimu, o Viešųjų pirkimų tarnyba faktiškai nekontroliavo tos sistemos. Šiuo metu Vyriausybė yra skyrusi keturis etatus Viešųjų pirkimų tarnybai, kad ji užsiimtų šia funkcija, t. y. kontroliuotų pirkimą biokuro katilinėse. Mes nuo kitų metų sausio 1 d. numatome, kad 50 % biokuro būtų perkama per biržą, bet paliekame galimybę ir tiesioginėms sutartims. Tas tiesiogines sutartis ir turi kontroliuoti Viešųjų pirkimų tarnyba. Man truputį nesuprantama, kodėl Viešųjų pirkimų tarnyba nenori atlikti tos funkcijos, tai yra kontroliuoti šitų pirkimo sutarčių, kai jai pagal priedermę tas priklausytų? Tuo labiau kad mes norime įstatymu įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ji kontroliuotų tą viešąjį interesą (tam priklauso ir šilumos kainos), po kiek perkamas biokuras. Keista buvo dabar žiūrėti, kai viena savivaldybė nuperka, sakysim, po 480 Lt už ekvivalentą, o kaimyninė savivaldybė – už 750 Lt ir niekas negali atsakyti į klausimą, kodėl tokie didžiuliai skirtumai. Todėl komitetas nepritarė. Kviečiu Seimą nepritarti A. Bilotaitės siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl pataisos nuomonė už. A. Bilotaitė dėl savo pataisos negali kalbėti. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė. Prašom. Dėl A. Bilotaitės… K. Daukšys. Prašom. Atsiimate. Balsuojame. Kas pritariate A. Bilotaitės pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 31, prieš – 15, susilaikė 54. Pataisai nepritarta.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Daugiau pataisų nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dėl 3 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Atsiprašau. 6-tas keičia 28 straipsnį. Tai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komitetas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarė iš dalies ir faktiškai jūs suredagavote. Seimo narės A. Bilotaitės, kiek suprantu, susijęs?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia tas pats siūlymas, jeigu nepritarta pirmajam siūlymui, tai šitam būtų nelogiška pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuoti nereikia? Susijęs? Taip. 281 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos, jūs pritariate. Ir viskas. Dar kartą dėl 6 straipsnio. Su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė, ir jo formuluotėmis galime pritarti bendru sutarimu? Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? Negalime. Galime. Ačiū. Pritarta.
Ir paskutinis – 7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl viso nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Manyčiau, tai įstatymas, labai žiūrintis į priekį, tai mažins korupciją. Kaip ir minėjo pranešėjas, šiandien galima pirkti viename rajone už 400, kitame rajone – už 700. Bet mes dabar pridėjome, kad nuo kitų metų sausio 1 d. 50 % būtų perkama iš biržos, o dar po metų – 100 %. Vadinasi, jeigu biržos kaina bus didesnė, negu siūlys maži tiekėjai, ūkininkai, tai vartotojas galės pirkti tiesiogiai iš mažų tiekėjų, be biržos, bet pigiau, tai turės įtakos šilumos kainai. Aš manau, tai labai teisingas įstatymas, prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitas įstatymo projektas nemažins korupcijos. Ir štai keletas esminių pastabų.
Sisteminiu požiūriu tai paradoksalu, bet tik Lietuvoje taip yra, kad atskiros energetinių produktų rūšys yra suskirstytos į atskiras biržas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia dujų birža, elektros birža ir dabar biokuro birža. Atrodytų, visi šitie produktai yra tiesiogiai susiję ir turėtų būti prekiaujama jais, kaip ir vertybinių popierių biržoje, vienoje biržoje. Tai pirmas dalykas.
Toks biržų išskaidymas į atskirų produktų biržas yra tolygus išskaidymui, pavyzdžiui, batų birža, raiščių birža ir pasagų birža. Kodėl tai yra daroma? Tam, kad išlaikytų didesnius aparatus ir daugiau žmonių galėtų dirbti. O kuo daugiau žmonių dirba, tuo daugiau atsiranda pavojų korupcijai, ir visų pirma viešųjų pirkimų srityje.
Todėl manau, kad šitas įstatymo projektas sisteminiu požiūriu iš tikrųjų neįsikomponuoja į bendrą mūsų visų siekį siekti efektyvios ekonomikos ir efektyvios gamybos ir paskirstymo, jis yra iš esmės sena tradicija ir korupciniu požiūriu pažeidžiamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime, kaip yra šiandien realiai. Iš viso biokurą gamina apie 115 įmonių: iš jų dvi didelės, kurios užima apie 90 % rinkos, ir virš 100 mažų. Toms mažoms, norinčioms parduoti savo pagamintą produkciją, reikia eiti, nusilenkti katilinės vadovui, kuris iš jų neperka. Kam jam turėti reikalą su tomis mažomis, kai jis gali turėti tik su tomis monopolistėmis? Katilinės viršininkas yra didžiausias viršininkas, kuris nustato, kokia kaina nupirksiu ir kaip visa kita atliksiu.
Seniai reikėjo per biržą parduoti biokurą, nes nuo to priklauso žmonių šildymo kainos, butų šildymo kainos, nes tai yra viena iš dedamųjų dalių, kai Kainų komisija nustato, už kiek rajonas ar savivaldybė šildys komunalinius butus. Arba mažasis turi antrą pasirinkimą: atiduoti už savikainą didžiajam, iš kurio paims, ir tada tas didysis sudaro sutartį su didžiausiu viršininku, katilinės vadu, kad iš jo po to nupirktų.
Labai teisingas žingsnis nuo 2016 m., kad visas biokuras būtų parduodamas per biržą. Tai yra ir korupcijos mažinimas, ir sąnaudų už energetiką mažinimas, ir šildymo žmonėms atpigimas. Paliekamos ir tiesioginės sutartys, bet tas tiesiogines sutartis turi kontroliuoti Viešųjų pirkimų tarnyba, ir jos neturi būti didesnės nei biržoje.
Aš kviečiu kolegas tikrai palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pirmiausia, norėčiau visus nuraminti, kad ta birža jokių kainų nesumažins. Mes turime labai nuostabią elektros biržą, kuri sugeba padaryti taip, kad vasarą mes sugebame tris arba keturis kartus brangiau mokėti už elektrą, negu ji iš tikrųjų kainuotų. Taigi prisidengiant ta birža padaroma dar viena afera.
Antras dalykas, turime lygiai taip pat taršos leidimų biržą, jau ne Lietuvos, o turime Europos mastu, pasaulio mastu, ir vis tiek mūsų viena elektros gamybos įmonė sugebėjo prisigaminti 140 mln. (nors birža šalia) nuostolių sau. Aš manau, iš esmės tokioje mažoje biržoje pirkti 100 % prekės yra nesąmonė, kai dvi didesnės įmonės gali padaryti bet kokią įtaką tos biržos kainai ir kitiems dalykams.
Todėl, aš manau, čia yra pučiamas burbulas, kad bus geriau. Iš tikrųjų bus paslėpti dalykai, ir taip aišku, kad jie yra, dabar įtaka dviejų įmonių, ir kol neatsiras daugiau gamintojų ir ta birža nebus sujungta su visomis kitomis, su kitomis Baltijos šalimis, tai nėra ko be jos daryti ir nėra ko žmonių gąsdinti ir sakyti, kad kas nors pasikeis dėl kainų.
Todėl aš tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mielieji, kaina, pirkta ne per biržą, buvo 15 % didesnė. Todėl tikrai siūlau visiems pagalvoti ir balsuoti už, nes yra visos galimybės, kad šilumos vartotojams kitais metais kainos bus žemesnės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš ne prieš biržą. Viskas gerai. Bet ar reikia 50 %, t. y. pusę, biokuro dabar pirkti per biržą. Žiūrėkite, su kokiomis problemomis susiduriame. Visų pirma biokuras nėra vienalytis kuras. Jeigu biokuro birža užtikrintų parduodamo biokuro kokybę pagal drėgmę, pagal kitus standartus, tai, aišku, būtų saugiau. Dabar biokuras patenka ir šlapias, ir sausas, ir vienoks, ir kitoks. Man atrodo, kaip buvo senajame įstatyme – 30 %, viskas gerai.
Dėl mažųjų patekimo į biržą. Ar mažieji galės turėti pakankamą užstatą, nes iš tikrųjų tai yra nemažos įšaldytos lėšos?
Ir trečia, didžiosios katilinės bus priverstos pirkti kurą per biobiržą, bent jau pusę savo reikiamos reikmės. Ar bus užtikrintas ilgalaikis ir stabilus biokuro tiekimas? Jei šie klausimai būtų atsakyti ir pakankamai pasirengta, aš tikrai balsuočiau už ir labai palaikyčiau. Bet, deja, aš turiu tokių nuogąstavimų, kad šalčiams užėjus nebūtų didelių šilumos tiekimo pertraukų. Tai yra ateities klausimas, bet ar ji darniai veiks dabar, turiu didelių abejonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinė nuomonė už – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau palaikyti. Vis dėlto čia yra numatoma, kad šiais metais, tiksliau, 2015 m., tik 50 % pirksime biokuro rinkoje, o 100 % – tik 2016 m. Žinome, kad dabar didžiausias kiekis pereina prie biokuro… Tai siūlyčiau palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių. Už – 98, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2523) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1716 straipsniu ir 224, 2477, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2524(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1716 straipsniu ir 224, 2477, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2524(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Pataisų nėra, gal galite ir neiti. Mane informuoja, kad pataisų nėra.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso norinčių išsakyti nuomones už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIIP- 2524) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1972(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1972(2). Priėmimo stadija. Taip pat pastabų nėra.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau, Pirmininke, nereikia.
PIRMININKĖ. Prašom, Kęstuti. Jūs nekalbėsite?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, atsisakiau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1972) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2449(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Darbo kodekso 751, 98, 268, 287, 288, 293 straipsnių pakeitimo ir 301 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2449(2). Priėmimo stadija. Pastabų nėra.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai siūlyčiau kolegoms pritarti Vyriausybės teikiamoms pataisoms dėl baudimo už nelegalų darbą. Visi turbūt žinome, kad Lietuvoje yra gana didelis nelegalaus darbo mastas, todėl siūlymas, kad darbdavys, pas kurį bus rasta nelegaliai dirbančių žmonių, turėtų sumokėti ne mažiau kaip minimalų atlyginimą už tris mėnesius ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, būtų labai pravartus ir tiems žmonėms, kurie priverčiami dirbti nelegaliai, ir tiems, už kuriuos nemokama socialinio draudimo įmoka. Taip pat manau, kad griežtinama bauda ir bedarbiui, kuris gauna nedarbo išmoką ir kartu dirba nelegalų darbą. Jis tada turi grąžinti bedarbio išmokas, jeigu pagaunamas dirbąs nelegalų darbą. Aišku, yra padaryta išlyga, dėl kurios daugiausiai komitete buvo šnekama, t. y. jeigu darbuotojas pats praneša inspekcijai apie tai, kad jis dirba nelegaliai, tai jis atleidžiamas nuo tokios prievolės. Aš manau, kad jeigu mes norime šiek tiek kovoti su nelegaliu darbu, vyraujančiu mūsų rinkoje, nes tai akivaizdžiai parodo, kad mūsų pajamos mažesnės už mūsų išlaidas… Jeigu suskaičiuoja, tai yra vienas iš akivaizdžiausių rodiklių, kad juodojoje rinkoje sukasi gana dideli pinigai ir mes apgaudinėjame kitus mokesčių mokėtojus, kenkiama sąžiningam verslui, nes sunkiau konkuruoti rinkoje. Todėl aš kviečiu kolegas palaikyti šias pataisas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš principo negalima prieštarauti, kad egzistuoja šešėlinė rinka, nemokami mokesčiai, bet yra ir kita medalio pusė. Visų pirma tai, kad šios priemonės dėl nelegalaus darbo palies smulkųjį verslą. Iš tikro mes jiems negalime pasiūlyti kitos alternatyvos, pavyzdžiui, metus ar dvejus mokestinių atostogų, kad jie galėtų įsikurti ir pradėti dirbti. Mes iš karto jiems sakome: jeigu jūs dirbdamas garaže pasikviečiate ar nusamdote draugą, kuris padirba mėnesį, po to nuėjo ir tave paskundė, tu prarasi darbą, prarasi pinigus ir t. t. Toks dalykas iš tikro, mano supratimu, yra perteklinis ir liberalams tikrai netinka.
Dar vienas dalykas. Jeigu pažiūrėtume į patį įstatymą, tai, Ūkio ministerijos apytiksliais skaičiavimais, šitų priemonių įdiegimas kainuos apie 3,5 mln. Lt. Nauda, kurią kol kas gausime, nebus tokia didelė. Aš tuo neabejoju. Manau, kad vis dėlto reikėtų ieškoti kitų ekonominių priemonių paveikti smulkiam verslui, kad jis būtų suinteresuotas sukurti darbo vietą, išsilaikyti pats ir sumokėti nors minimalius kokius nors mokesčius, kuriuos jis ir sumoka per pridėtinės vertės ir kitus mokesčius. O tokia administracinė priemonė, kuri skatina skundimą ir kitus dalykus, mano supratimu, liberalų supratimu, iš tikro neduos to efekto, o tik sumažins smulkaus verslo darbo vietas. Todėl siūlau balsuoti prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti A.Syso pozicijai, kad, kaip ir komitete buvo pristatyta, nėra efektyvesnių būdų, kaip įtraukti patį žmogų, kuris tiesiog priverstas dirbti nelegaliai. Tokiu būdu jis yra socialiai nedraustas, kažkuria prasme išnaudojamas. Kitų valstybių patirtis rodo, kad kai tokie asmenys įtraukiami, tuomet galima tikėtis geresnių rezultatų.
Gerbiamas profesoriau, dar norėčiau atsakyti jums, kad tie asmenys, kurie dirba nelegaliai, jie tampa ir piniginių išmokų gavėjais, valstybė jiems moka. Tai turbūt nenormali situacija ir turime ieškoti efektyvių būdų kovoti su nelegaliu darbu. Siūlau balsuoti už minėtą projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai pritariu minėtam projektui, nes turbūt nėra kitokio įrankio, kaip sureguliuoti ir ištraukti nelegalų darbą iš šešėlio. Dėl mokestinių atostogų mes ką tik priėmėme įstatymą dėl mažųjų ūkinių bendrijų, kur jaunimas tikrai galėtų (ir ne tik jaunimas) gauti vienų metų mokestines atostogas.
Antra. „Sodros“ statistika rodo, kad 50 % dirbančių asmenų uždirba iki 1500 Lt, o kai kurie gauna tik pusę minimalios algos, nors jų, klausykite, išlaidos yra gerokai didesnės. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atlyginimai mokami vokeliuose. Man atrodo, kad toliau tokios praktikos tikrai negalima tęsti ir tai yra tinkamas įrankis kontroliuoti ir ištraukti atlyginimus į dienos šviesą. Mes visą laiką esame dosnūs skirstyti valstybės pinigus, bet kai reikia surinkti mokesčius ir žiūrėti pajamas, tai paprastai esame labai liberalūs. Pritariu įstatymo projektui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesu aš kategoriškai prieš šį įstatymą, bet noriu pasakyti, reaguodamas į gerbiamosios Birutės kalbą, suvarėme ar suvarysime darbo rinką į šešėlį, tai jūs tą sėkmingai padarėte, kai tvirtinant „Sodros“ biudžetą numatėte beveik dvigubai padidinti bedarbių pašalpas. Štai savaitgalį turėjau du Naujametinius susitikimus su ūkininkais ir verslininkais. Jau dabar nerandama žmonių netgi paprastiems darbams atlikti: melžėjų, traktoristų, kitų nekvalifikuotų darbuotojų. Po to, kai nuo Naujųjų metų padidinome pašalpas, jiems eiti dirbti motyvacija visiškai dingo. Kolegos, jūs tą sėkmingai padarėte išleisdami 200 mln. Lt, didindami bedarbio pašalpas. O įstatymas gal ir neblogas, už jį galima balsuoti, bet dar kartą sakau, kad meškos paslaugą jau esate padarę.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš balsuosiu palaikydamas šį įstatymą, tačiau matau labai daug problemų ir trūkumų. Manau, kad norint kovoti su šešėliu neužtenka tokio įstatymo, bet reikia viso įstatymų rinkinio ir kompleksinių priemonių. Mes ką tik savo įstatymais apribojome mažųjų bendrijų veiklą, faktiškai naikiname mažąsias bendrijas, apsunkiname jų steigimą ir veiklą, o jas kaip tik reikėtų skatinti ir gausinti per jų legalizavimąsi. Vienu žingsniu mes jau kertame galimybę išeiti iš šešėlio.
Kitas dalykas, ką reikėtų daryti. Ką reikėtų tikrai riboti – tai įvairiausių patentininkų veiklą, nes patentininkai labai stipriai konkuruoja tiek su mažosiomis bendrijomis, tiek su UAB ir verčia, spaudžia legaliai dirbančius verslininkus konkuruoti šešėlio priemonėmis, nes priešingu atveju legaliai dirbančių UAB kaštai yra daug didesni ir kainos paslaugų, kurias jie teikia, ir prekių, kurias jie gamina, yra daug didesnės.
Trečias dalykas. Jeigu mažuosiuose miesteliuose, kaimuose yra didžiulis nedarbas ir žmonės gyvena iš pašalpų, tai jie net ir nelegaliai gaudami kokį nors darbelį prisiduria ir tuo yra patenkinti. Moraliai labai stipriai tebėra paveikti sovietinių įpročių ir žmonės tikrai yra nelinkę skųsti ir įduoti savo darbdavių, kaimynų. Nemanau, kad čia bus labai didelis sujudimas ir labai didelis pasiekimas. Manau, kad… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia daugiau yra toks simbolinis dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2449) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2450(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b lydimasis klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2450(2). Priėmimo stadija. Pranešėja – R. Popovienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes ką tik priėmėme vieną įstatymą, kuris griežtina kovą su nedarbu, bet čia mes susiduriame su viena pataisa, kuri, mano galva, griauna pačią nedarbo draudimo esmę. Nedarbo draudimo esmė yra kompensuoti šios rūšies apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas. Todėl logiška, kad bedarbis, gaunantis nedarbo draudimo išmoką ir kartu dirbantis nelegaliai, turi grąžinti nedarbo išmokas už laikotarpį, kai darbdavys sumokėjo jam atlyginimą. Tačiau šio įstatymo vienoje dalyje numatyta nuostata leisti negrąžinti išmokėtų nedarbo išmokų tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirba nelegalų darbą, apie tai praneša bent vienai nelegalų darbą kontroliuojančiai institucijai. Toks siūlymas prieštarauja nedarbo draudimo esmei, be to, tai nėra bedarbius drausminanti priemonė, kuri skatintų asmeninę atsakomybę ar sukeltų bent minimalias neigiamas pasekmes. Taip pat mes įvedame visiškai naują principą, kuris netaikomas nei motinystės išmokoms, nei ligos išmokoms, nei kitoms visų pašalpų rūšims. Jeigu mes atidarysime šią skrynią, tai mes turėsime peržiūrėti ir kitas tokias pačias amnestijas už tai, kad jeigu tu kada nors susigalvojęs praneši, tai tau nereikės grąžinti tų išmokų. Tiesiog mes papildomai apdovanojame nedarbo draudimu, amnestuojame jų neteisėtai gautas išmokas. Manau, tikrai šiuo atveju yra persistengta, juo labiau kad ši pataisa nėra derinta su Teisingumo ministerija, todėl siūlau 3 dalį išbraukti ir palikti 1 ir 2 dalis, tikrai jų visiškai pakanka.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko pataisą?
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 38. Vadinasi, yra pakankamas balsų skaičius. Komiteto nuomonė. Prašome.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui nepritarė argumentuodamas tuo, kad vis dėlto siekiant suaktyvinti ir paskatinti nelegalaus darbo masto mažinimą reikėtų palikti tą nuostatą – palikti darbuotojui nedarbo draudimo išmoką tuo atveju, jeigu jis praneša apie nelegalų darbą. Komitete iš tiesų buvo labai aktyviai svarstyta ir komitetas gerbiamojo Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už. Už pataisą, taip? K. Masiulis palaiko. Ačiū, pirmininke.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikėtų pritarti gerbiamojo R. J. Dagio pataisai, mes negalime skatinti faktiškai neteisėtos veiklos arba jos kaip nors legalizuoti, jeigu žmogus tampa įskundėju. Tada mes išplėskime šią normą daug plačiau. Na, taip negalima elgtis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tokios tvarkos yra kitose šalyse, ir tai duoda rezultatą. Kuo mes daugiau piktinamės – ar tuo, kad mes turime tokį didelį šešėlį – 17 %, kas sudaro milijardines pajamas, kurios eina… ir nuo jų nemokami jokie mokesčiai ir įmokos, o po to dėl to piktinamės, kad turime mažiausias pensijas, mažiausią vidutinį darbo užmokestį, ar mes norime rimtai kovoti su šešėliniu nedarbu? Jeigu mes norime rimtai kovoti su šešėliniu nedarbu, tai mes turime skatinti žmones, kad jie tai darytų. Dalį jų verčia. Man verslininkai sako: jie patys ateina ir sako – aš nenoriu. Bet, žiūrėkite, mes pasiekėme tam tikrų rezultatų, kai savivaldai atidavėme socialinių išmokų mokėjimą – staigiai 30 % išmokų nereikia, kai kur 40 %. Vadinasi, nesąžiningai gyvename. Tai jeigu mes norime plačiau žiūrėti į gerovės valstybę, tai kovokime visais frontais, ir jeigu yra galimybė tokį dalyką padaryti, tai aš ir siūlau. Žmogus pats… Mes Darbo inspekcijoje turime labai mažai inspektorių, nepastatysime į kiekvieną darbo vietą po inspektorių, kiekvienas nenuvažiuos į vieną ar kitą objektą. 300 tūkst. įstaigų ir įmonių. O kur daugiausia nelegalaus darbo? Statybose, miškų apdirbimo srityje, žemės ūkyje. Taigi tai yra statistika, jos nereikia daug ieškoti, atsiverskite Darbo inspekcijos puslapį.
Gerbiamieji, mes skatiname, kad žmonės patys būtų pilietiškesni ir nedalyvautų tokiose nešvariose aferose – kai jie lieka neapdrausti ir kai apgaudinėjama valstybė ir kiti mokesčių mokėtojai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kas pritariate Seimo nario R. J. Dagio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 36, prieš – 13, susilaikė 46. Nepritarta.
2 straipsnis. Gal galime priimti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate 2 straipsniui… (Balsai salėje) Atsiprašau, tuoj. Motyvai. Dėl 2 straipsnio? Taip? Ne, tuoj pasitikslinsime.
Dėl 2 straipsnio už, prieš norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, man tik dabar parodė. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką Algirdas dabar kalbėjo, visiškai nėra susiję su tuo, ką mes dabar svarstome. Atsakomybę mes sutvarkėme aname įstatyme. Dabar mes įvedame visiškai kitus principus, kad mes nedarbo draudimo išmoką, neteisėtą nedarbo draudimo išmoką, kurią moka visiškai kiti žmonės, mes ją dovanojame, neteisėtai išmokama. Iš esmės nusikaltimą daro du žmonės: ir darbdavys, ir neteisėtai dirbantis. Vadinasi, šiuo atveju viena pusė už įskundimą kitos pusės netgi gauna priedą, bet draudikų sąskaita.
Kiek mes dabar turime bylų dėl motinystės ir kitų išmokų, teisiamasi pagal tą patį principą, ir teismai nusprendžia, kad iš tikrųjų jos buvo neteisėtai išmokėtos, nes paskaičiuoja, kad pajamos tokios nebuvo. Tai dabar ką, jie peržiūrės visus teismus? Tai mes griauname socialinio draudimo sistemą. Jeigu jūs norite apdovanoti tuos, kurie taip atlieka tam tikrą veiksmą, tai jūs galite apdovanoti pagal kitus principus, bet ne draudimo išmokomis, kurios yra kitų mokesčių mokėtojų šaltinis. Jie sumoka ne tam, kad jūs amnestuotumėte neteisėtą nedarbą. Jūs kaip tik paskatinate juos, trejus metus dirbs kartu nelegaliai, paskui dėl ko nors tarpusavyje susipyks ir tada ką – jam amnestuojam neteisėtai gautas išmokas? Na, persistengiame, sugadiname visiškai neblogą darbą, kurį pasiūlė Vyriausybė, pagal principą, kuris visiškai nedera su draudimo sistema.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai norėčiau, kad mes pasvertume, kur mes daugiau išlošiame, kur mes pralošiame, kai išvis su nelegaliu darbu kovojame labai prastai. Tai mes visi kartu pralošiame daug daugiau. Tikrai, aš sutinku su Rimantu, kad tai yra draudiminės lėšos. Bet, gerbiamieji, mes prieš šešerius metus tiek pridarėme antidraudiminių dalykų, kad tai toks dalykas, kuris padės, nes jeigu žmonės skųsis ir privers darbdavius mokėti nuo visų gaunamų pajamų socialinio draudimo įmokas, tai jos tiktai padidės, nesumažės. Taip, tam tikras praradimas bus. Aš nemanau, kad tai yra didžiausia problema.
Dabar, svarbiausia, bedarbių – 150 tūkst., valstybinio socialinio draudimo nedarbo pašalpą gauna ne daugiau kaip 30 tūkst., t. y. kas penktas. Gerbiamieji, tie žmonės, kurie gauna nedarbo pašalpą, visai neseniai dirbo, nes pas mus daugiausia yra ilgalaikių bedarbių, kurie ir eina iš vieno nelegalaus darbo į kitą. Tai šitiems ir skirta. Ir „Sodros“ praradimai bus minimaliausi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 66, prieš – 6, susilaikė 28. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso. Kalbėjote…
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Viskas. Pritarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys prieš. Dar kalbėsite?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes sugadinome šituo šaukštu deguto visą gerąją esmę, kuri buvo išdėstyta pirmuose punktuose. Negalime taip laisvai žiūrėti, kaip Algirdas siūlo, į draudimo sistemos principų laužymą. Socialinio draudimo principai taikomi visam socialiniam „Sodros“ draudimui – ir ne (…) pensijoms išmokėti, ir ligos biuleteniams, motinystės išmokoms, nelaimingiems atsitikimams, visur taikomi tie patys principai. Dabar mes vienam nedarbo draudimui taikome kitokius principus. Pasakykite nors vieną motyvą, kodėl mes tada turėtume kitiems tokios pačios amnestijos netaikyti? Aš tikrai dabar dėl tokio įstatymo projekto esu priverstas susilaikyti, nors mintis buvo teisinga, bet šiuo atveju mes visiškai sugriauname socialinio draudimo sistemą. Jūs nepasieksite, pone Algirdai, tokių rezultatų, ką jūs dabar čia kalbate. Nebus tokių rezultatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Vėsaitė. Kalbėsite? Ne?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, man kelia labai daug abejonių pasekmės, kurias mes dabar sukeliame. Įsivaizduokime tokią situaciją, kad žmogus ilgą laiką neteisėtai gavo pašalpas ar kokias nors socialines išmokas ir dabar norėtų legalizuoti tas nelegalias pajamas, nes jam iškilo vienokia ar kitokia grėsmė. Mes sukuriame būdą, kaip tai padaryti – reikia pas ką nors įsidarbinti nelegaliai, jį įskųsti ir tu gauni amnestiją už tai, kad tu 20 metų apvoginėjai valstybę. Padarėme gerą dalyką, sukūrėme būdą, kaip legalizuoti nelegalias pajamas!
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis tiek nemaišykime prieš Naujuosius metus kiaušinių su arbūzais ir paskui pateikime, kad tai yra bulvės. Neturi čia jokio ryšio. Atskiri teiginiai, kurie dabar čia nuskambėjo, ir socialinė sistema, ir griovimas, ir visi kiti dalykai, taip, atskiri teiginiai yra absoliučiai teisingi, bet kai mes kalbame apie šitą įstatymą, neužmirškime, koks mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra labai paprastas – kovoti su nelegaliu darbu.
Dabar kaip kovoti, kokiomis priemonėmis? Per praėjusią kadenciją buvo sugalvota kovoti su nelegaliu darbu mažinant socialines išmokas, bedarbio pašalpas ir panašiai. Tai neveikė, sukėlė priešingą efektą – nelegalus darbas arba vadinamoji šešėlinė ekonomika tik išaugo. Todėl iš visų tų blogybių mes turime pasirinkti mažesnę blogybę. Tai viena.
Antra. Darbo santykiai vis tiek turi dvi puses. Tos dvi pusės yra nevienodos savo pajėgumu. Darbdaviai visada yra stipresnė pusė, o darbuotojai yra silpnesnė pusė. Jeigu mūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad darbdavys, pagal savo galimybes priimdamas į darbą vieną ar kitą darbuotoją, jį ir apdraustų, kad tas žmogus turėtų socialines garantijas ne tik dabar, kai jis nori gyventi, bet ir tada, kai jis išeis į pensiją arba neteks savo darbingumo dėl kitų priežasčių, mes turime surasti kokį nors būdą, kaip priversti darbdavį neturėti entuziazmo dalyvauti toje nelegalioje juodadarbių veikloje, kita vertus, paskatinti darbuotoją, kad jam taip pat nebūtų noro būti nelegaliu darbuotoju. Todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 29. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2450) priimtas. (Gongas)
R. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Mečislovai, pasakei, kad mes čia kovojame prieš nelegalias pajamas ir panašiai, bet kaip tik tokiu įstatymu mes ir legalizavome neteisėtai gautas pajamas. Nieko kito daugiau šita pataisa nereiškia. Aš nežinau, ar mes tokiu būdu galime kovoti prieš neteisėtus darbo santykius legalizuodami neteisėtas pajamas?
11.06 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2451(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-4c klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2451. Priėmimo stadija. Pastabų nėra.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2451) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 15, 19, 23, 24, 51, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4904(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 15, 19, 23, 24, 51, 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4904. Priėmimo stadija.
Taip pat pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū. Ačiū gerbiamajai profesorei, kad padėjo.
Nuomonių kalbėti už, prieš norinčių nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4704) yra priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 1, 2, 3, 16 straipsnių ir VI skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4905(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 1, 2, 3, 16 straipsnių ir VI skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4905(2). Priėmimo stadija. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIP-4905(2) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2229(2), Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2230(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2229(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją V. Filipovičienę, Sveikatos reikalų komitetas.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gal abu iš karto?
PIRMININKĖ. Galima abu iš karto. Ir lydimąjį.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą. Sveikatos reikalų komitete apsvarstėme visas pasiūlytas pataisas. Iš dalies pritarėme ir pritarėme patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
Analogiškai ir dėl Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo. Komitetas patobulino ir bendru sutarimu pritarė komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Kviečiu papildomo Kaimo reikalų komiteto pranešėją B. Paužą. Gal irgi iš karto dėl abiejų.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė Produktų saugos įstatymą ir bendru sutarimu nutarė pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui konkretizuoti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos sąvoką, nurodant, ar tai viena institucija, ar turėtų būti įrašytas konkrečios institucijos pavadinimas. Pagrindinis komitetas iš dalies pritarė mūsų komiteto pasiūlymui.
Ir dėl antro, taip? Mes svarstėme Lietuvos Respublikos maisto įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Norinčių kalbėti po svarstymo nėra. Yra Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymas dėl 2 straipsnio. Pritarti iš dalies. Ar sutinka Kaimo reikalų komitetas? Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2229. Gerbiamasis Broniau Pauža, ar jūs sutinkate, kad pagrindinio komiteto pritarta iš dalies? Kaimo reikalų komitetas sutinka? Sutinkate. Ačiū.
Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Maisto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2230. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Šiandien priimti negalime, nes dar yra Teisės departamento pastabų. Priėmimas numatytas ketvirtadienio darbotvarkėje.
11.16 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I‑399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2661(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2661(2). Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje buvo Seimo narių pasiūlymų, kuriems… Bet dėl jų mes balsavome praeitą kartą?
PIRMININKĖ. Kadangi buvo padaryta pertrauka, taip mane informuoja…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Naujų pasiūlymų nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėkojame pirmininkui. Dabar noriu, kad visi suprastų. 1 straipsnis buvo priimtas. 2 straipsnis nebuvo priimtas. Balsuojame dėl vieno straipsnio. Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – E. Masiulis. Nėra. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neretai mes Seime dėl panašių klausimų taip ir liekame susipriešinę. Bet šiuo atveju aš tikrai noriu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad bent dalis valdančiųjų suprato, kad yra problema dėl Etikos ir procedūrų komisijos darbo, taip, kaip jinai dabar yra suformuota, bandome kartu nuoširdžiai ieškoti išeičių. Reikia padėkoti D. Teišerskytei, A. V. Patackui ir kitiems, kurie pasiūlė konkrečias išeitis, kurios, man atrodo, leistų suteikti Etikos ir procedūrų komisijos formavimui naują politinę kokybę, tokį ramesnį, solidesnį darbą. Aš kviečiu ir dabar, per paskutinį balsavimą, – nesutrikime!
Kviečiu Darbo partijos frakciją ir frakciją „Tvarka ir teisingumas“, kurios kol kas balsavo daugiausia prieš, pabandyti solidariai ir solidžiai išspręsti tą Etikos ir procedūrų komisijos formavimo klausimą ir pamėginti turėti kiek įmanoma autoritetingą instituciją, kurios nutarimus mes visi gerbtume, kurių nereikalingų dėl kokių nors smulkmenų ir nebūtų.
Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man truputį keista, kad valdančioji dauguma neaišku dėl kokių motyvų… tai yra opozicija išėjo iš Etikos ir procedūrų komisijos. Žinoma, ne visa. Labai keistai pasielgė Mišri Seimo narių grupė, kuri nepasakiusi staiga atšaukė P. Gylį iš Etikos ir procedūrų komisijos. Patys elgiasi neetiškai, o kitus kaltina neetiškumu. P. Gylys, būdamas užsienyje, sužinojo, kad yra atšauktas. Dėl kokių priežasčių? Ar jūs galite jį apkaltinti, kad jis dirbo komisijoje neetiškai, neprincipingai ir nesąžiningai? Manau, taip nebuvo. Motyvų, kodėl išėjote iš komisijos, manau, ir šiandien negalėtumėte surasti. Tik politiniai motyvai. Ši komisija dirbo gana objektyviai, gana sąžiningai, racionaliai.
Aš kviečiu valdančiąją daugumą, ypač socialdemokratus, prisiminti, kaip praeitoje kadencijoje taip pat opozicija buvo išėjusi, tačiau valdančioji dauguma visiškai nereagavo, kad dirbo tik pusė komisijos, ir taip baigė visą kadenciją.
Aš prašyčiau būti principingiems, nuosekliems, yra atstovų ir iš opozicijos – ir P. Gylys, ir lenkų atstovas. Jeigu dvi parlamentinės grupės nepatenkintos, tai manau, kad komisija gali puikiausiai darbuotis. Todėl nešokinėkime pagal konservatorių tuščias ambicijas, pagal jų reikalavimus, o siūlyčiau nuo kitos Seimo kadencijos performuoti principus, komisijos sudėtį. Dabar dar padirbs mėnesį ir vėl konservatoriams nepatiks, jie vėl ką nors sugalvos, dar kitaip formuoti komisiją, todėl aš manau, kad tikrai negalime pritarti pusiaukelėje, kad po to, kai (…) komisija, kad turime keisti jos darbo, sudarymo principus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Čia buvo daug kalbėta. Principas yra depolitizuoti šitą komisiją, pervesti ją iš politizuotos struktūros į kitą moralinę dimensiją. Yra atsisakoma kvotų, nariai renkami iš priešingos stovyklos, tie, kuriais pasitikima, kurių moralinės savybės yra bendrai pripažintos. Tokiu būdu mes turėsime komisiją, kuri… Beje, grįšime prie 1990–1992 m. kadencijos praktikos, kai irgi tai buvo formuojama, bet nebuvo formalizuota. (Trumpai, baigiu.) Jeigu norime turėti dar per likusius dvejus metus veikiančią komisiją, balsuokime už šitą projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kai ką nors darai, tai turi galvoti, ar po to, kai ką nors pakeitei, bus geriau, negu buvo. Kadangi esu toje komisijoje, mano supratimu, ji iki šiol veikia, galiu pasakyti, kad komisija veikia pakenčiamai, neblogai. Man yra nelabai aiškūs motyvai kai kurių frakcijų pasitraukimo iš komisijos, nes objektyvumo buvo daug. Pavyzdžiui, aš abejoju dėl to, kad kai sukursime naują komisiją, ji bus geresnė. Tiesą pasakius, politizuodavo klausimus dažniausiai viena pusė, kuri linkusi ir dabar protestuoti, tai vienas aspektas.
Dabar tai, kas susiję su mano asmeniu. Tikrai buvo pasielgta neetiškai, atvirai, šiurkščiai neetiškai, intriguojant. Aš buvau išvažiavęs, bet tikrai telefonu buvo galima susiskambinti. Bet su manimi nepasitarus aš buvau išbrauktas iš komisijos narių. Palaukite, Seimas nėra vergų turgus, kiekvienas Seimo narys turi savo laisvą mandatą, vadinasi, reikia tartis. Maža to, niekas neatsiprašė, niekas nepasakė, kad, Povilai, gal mes čia suklydome, gal reikėjo pakeisti ir t. t. Ne, atsirado grupė žmonių, kurie iš anksto teisūs ir gali prekiauti asmenybėmis Seime. Aš su tuo visiškai nesutinku. Aišku, galima galvoti apie principą, kad opozicija tvirtina daugumos narius, dauguma – opozicijos narius, tai nėra blogas principas, bet tai, kaip tai daroma, tikrai prasilenkia su etika ir logika…
PIRMININKĖ. Laikas.
P. GYLYS (MSNG). Nemanau, kad mes gausime geresnį rezultatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, profesoriau. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia ieškoti išeities iš susidariusios padėtis. Vargu ar komisija šiuo metu veikia teisėtai, nes ji neturi pirmininko, o be pirmininko ji negali veikti. Čia gali būti įvairių įsižeidimų, kaip gerbiamojo P. Gylio, bet galima tuos įsižeidimus nesunkiai paaiškinti: jeigu iširo frakcija, kuri delegavo narį, tai tada kilo abejonių dėl tokio nario dalyvavimo komisijoje. Bet visai tai yra smulkmenos, klausimas: kaip sudaryti komisiją? Tas pasiūlytas principas, kuris dabar yra pasiūlytas, man atrodo, yra tikrai teisingas ir garbingas, pagal jį yra gana didelis svoris suteikiamas ir opozicijai. Tikrai opozicija niekada, kad ir kokia būtų opozicija, ji niekada neturi tokių galimybių, kokias turi pozicija. Jeigu dar ir Etikos komisija sudaroma politiškai, tada pasidaro visiškas daugumos dominavimas, tikrai Etikos komisija pasidaro susidorojimo instrumentu. Kad to nebūtų, tas principas, pagal kurį dabar sudaroma… dabar pasiūlyta sudaryti komisiją, iš tikrųjų tą užkerta. Aš siūlyčiau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu šiek tiek pasakyti, ką ką tik dabar kalbėjęs minėjo, Etikos ir procedūrų komisija veikia iki šios dienos. Pagal Statutą yra patvirtinti 15 Etikos ir procedūrų komisijos narių, visi jie kviečiami į posėdžius. Jeigu į posėdžius iš 15 ateina 9, t. y. gerokai daugiau negu reikalaujamas kvorumas, tai visi sprendimai priimami teisėtai ir tvarkingai. Tai pirma.
Antra, dėl šio efekto. Kolegos, mums reikia visiems gerai įvertinti, kaip pasikeitė Etikos ir procedūrų komisijos galios per praėjusią kadenciją. Palyginti su praėjusia kadencija, Etikos ir procedūrų komisija be tų visų klausimų, kurie jai buvo įrašyti, tai yra veiklos ir kiti, parlamentinių išlaidų ir kiti, procedūrų vertinimo, atsirado dar viena nauja funkcija, tai yra pateikti sprendimus dėl galimos Seimo nario apkaltos. Ši funkcija yra nauja ir ji išplėsta. Tai, ką aš dabar pasakiau, rodo, galbūt ir paaiškina, dėl ko vyksta tokia įnirtinga kova, siekiant kuo daugiau susilpninti atstovavimą daugumai šitoje komisijoje.
Kitas aspektas, kad mūsų Konstitucija sako, kad valstybėje veikia proporcinio atstovavimo principas. Tai yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų, kuris reiškia, kad po rinkimų suformuota dauguma, visi struktūriniai padaliniai, ar tai būtų komitetai, ar tai būtų komisijos, turi atitinkamą daugumą.
Kitas aspektas, nėra pasaulyje, neminėsiu, gal kur nors, kokioje nors šalyje ir yra, bet Europos Sąjungoje nėra tokių valstybių…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …kur parlamentas… (Išjungė mikrofoną)
PIRMININKĖ. Laikas. Atsiprašau, bet visi turi dvi minutes. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasiūlytas labai įdomus komisijos sudarymo principas. Valdančioji koalicija siūlo iš mažumos, t. y. iš asmenų, nepriklausančių koalicijai, kaip tik opozicija siūlo iš daugumos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tie asmenys, kurie bus pasiūlyti į Etikos ir procedūrų komisiją, turi turėti pasitikėjimą. Pasitikėjimą ne tik savo partijos frakcijos narių, ne tik savo koalicijos, bet viso Seimo. Aš tikiu, kad tie, kuriuos pasiūlys oponentai, turi pasitikėjimą ir savo pusės. Vadinasi, tų ginčų dėl Etikos ir procedūrų komisijų sprendimų bus mažiau, tikėtina, kad jie bus itin objektyvūs. Norėtųsi, kad jie būtų visiškai objektyvūs. Todėl mes ir einame tuo ieškojimų keliu.
O dėl tų keltų klausimų dėl galimų pažeidimų, gerbiamieji kolegos, nesvarbu, kas ir kokį projektą įregistravo. Jeigu svarstomas komitete ar Seime įstatymo projektas, šiuo atveju Statuto projektas, ir dėl to straipsnio yra pateikiamas Seimo narių pasiūlymas, bet kuris komitetas, ar pagrindinis, ar papildomas, kai svarsto, privalo jį apsvarstyti ir priimti sprendimą, jeigu jis atitinka visus teisėkūros reikalavimus. Taigi, aš manau, verta priimti tokį sprendimą, kad toje pusiaukelėje, kadencijos pusiaukelėje, kurioje esame, nebūtų daugiau ginčų ir galėtume ramiai toliau dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties Etikos ir procedūrų komisijos darbas yra paralyžiuotas, tai yra akivaizdu, tačiau kas tai padarė ir dėl ko tai padarė? Pirmiausia padarėme mes patys. Tai padarė komisijos nariai. Sutinku su kolega M. Zasčiurinsku, kad komisijos darbas gali vykti ir pasitraukus kai kuriems Seimo nariams. Tačiau kodėl jis nevykdomas, kodėl nešaukiami posėdžiai, kodėl nenagrinėjami tam tikri klausimai, vėlgi priklauso nuo mūsų požiūrio ir nuo mūsų pozicijos. Manau, kad pagrindinė sėkmės galimybė būtų konsensusas. Jeigu jis yra, tai kad ir kaip būtų sudaryta komisija, darbas bus vykdomas. Jeigu tokio konsensuso nebus, tai kad ir kaip mes darysime pakeitimus, mūsų darbas gali būti nevykdomas. Tai priklauso nuo ko? Priklauso nuo politinių pažiūrų, nes mes visi esame politikai, to neišvengsime, ir nuo politinio padorumo.
Ir dar vienas niuansas. Šiuose pakeitimuose yra pažeidžiamas būtent principinis proporcinio atstovavimo principas. Jeigu mes parinksime iš mažumos, mažuma sudaroma iš frakcijų, tai iš kokių frakcijų bus teikiama, neteikiama? Iš daugumos – dauguma irgi susidaro iš frakcijų. Taigi ir dėl šių priežasčių, kad būtų pažeistas proporcinio atstovavimo principas, o ir pakeitimai neužtikrins darbo kokybės ir nepakels tos komisijos autoriteto, aš siūlyčiau susilaikyti nuo tokių pakeitimų ir ieškoti būtent moralinio ir autoriteto kėlimo kaip mūsų visų priežasties. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate Seimo statuto pakeitimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių. Už – 79, prieš – 8, susilaikė 26. Statutas (projektas Nr. XIIP-2661) priimtas. (Gongas) Replika po balsavimo – gerbiamasis J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji, rezultatai dar kartą parodė, kad du didieji stengiasi valdyti viską. Dabartiniu metu mes pažiūrėkime, kad ir dešinioji, ir kairioji balsavo už. Tokiu būdu eliminavo galimybę proporcingo atstovavimo ir mažesniems, kas iki šiol buvo garantuota. Vadinasi, gerbiamieji, visi tie, kurie priklauso ne didesniems, mąstykime, mąstykime, koks valdymas mūsų valstybėje yra kišamas! Gėda! Gėda!
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Baškienė. Noriu paprašyti Seimo narių, tikrai laukia labai svarbus įstatymų paketas, gal tik labai trumpai po vieną iš kiekvienos pusės. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi Mišri Seimo narių grupė buvo apkaltinta neetiškumu, aš turiu pareigą kaip šios grupės seniūnė tiesiog paaiškinti situaciją. Iš tikrųjų pirmasis svarstymas buvo gerbiamajam P. Gyliui nedalyvaujant ir mes jo atsiprašome, tačiau Mišri Seimo narių grupė pakartotinai susirinko. Ir pakartotinai svarstė tą klausimą, kaip prioritetą matydami ne asmenį, o problemą, kuri yra. Problemą reikia spręsti dėl to, kad Mišri Seimo narių grupė matė, kad Etikos ir procedūrų komisija dirbo nekokybiškai. Todėl antrąjį kartą aštuoni iš vienuolikos Seimo narių, dirbančių Mišrioje grupėje, taip pat pritarė tam pačiam siūlymui – siūlyti atšaukti kolegas ir prašyti spręsti Etikos ir procedūrų komisijos darbą kitaip. Todėl mūsų sprendimas yra, dar kartą sakau, ne prieš gerbiamąjį P. Gylį, bet noras sudaryti ir spręsti klausimus kitaip. Manau, kad kitaip ir dirbs ši Etikos ir procedūrų komisija, kurią šiandien ką tik nauju Statutu galėsime tvirtinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu padėkoti visiems, balsavusiems už. Tai tikrai yra balsavimas, konsoliduojantis artėjančių šventų Kalėdų dvasia. Tik gaila, kad tarp tų klausimą norinčių išspręsti balsų nėra Seimo Pirmininkės balso, nors jos pareiga, man atrodo, pirmiausia ir turėtų būti tam skirta.
PIRMININKĖ. Negaliu komentuoti. Iš eilės, nebeatsimenu, kuris stovėjote pirmas. Gerbiamasis P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Poniai R. Baškienei noriu priminti, kad buvau deleguotas į Etikos ir procedūrų komisiją nuo „Drąsos kelio“. Taip, „Drąsos kelio“ nėra. (Balsai salėje) „Drąsos kelio“ nėra. Vadinasi, turės būti performuojama komisija. Natūralu, kad bus kitos proporcijos. Kadangi atėjau iš „Drąsos kelio“, tai Mišrios grupės prezidiumas ar politbiuras negali spręsti mano likimo man nesutinkant. Jeigu būtų nauji sprendimai, viskas gerai. Vis tiek su žmogumi reikia tartis ir išklausyti jo argumentus. Mūsų frakcijoje buvo du komisijos nariai. Tai vieno nuomonė svarbi, kito – ne. O pabaigai noriu pasakyti, kad aš etikos reikaluose daugiau nedalyvausiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega Povilai, replikuodamas į jūsų repliką, pasakysiu taip. Pagal šį Statuto projektą, už kurį balsavome, dabar jūsų likimą spręs valdančioji koalicija, ar ji jus pasiūlys, nepriklausomai nuo jūsų frakcijos, Mišrios grupės noro ar pageidavimo. Tai tokia Statuto pataisų esmė. O šiaip turiu pasakyti, kad pasakymas, kad nebus proporcingo atstovavimo, yra netiesa. Būtent projekte yra įtvirtinta, kad komisijų nariai bus siūlomi pagal frakcijų proporcingo atstovavimo principą. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu pasveikinti su labai brandžiu sprendimu. Tikrai tai yra didžiulis žingsnis į priekį mūsų Seimo etikai, nes mažuma rinks iš daugumos tuos asmenis, kurie nepolitikuoja, kuriuos laiko, kad jie gali būti etikos teisėjais. Dauguma – iš mažumos lygiai tuo pat principu. O iki šiol būdavo pasiūlomi patys geriausi kareiviai, kurie galėtų atstovauti frakcijos nuomonei, ginti ir panašiai. Ir būdavo ta komisija politikuojanti komisija. Dabar ji bus komisija, kurioje bus sprendžiami etikos dalykai. Žmonių, kurie, matyt, bus ramesni, nuosaikesni ir labiau etiški. Tikrai mes žengiame didelį žingsnį į priekį. Aš labai sveikinu mus visus su tuo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai norėčiau nutraukti, nes laukia labai svarbaus paketo svarstymas. Jeigu trumpai. Gerbiamasis P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai asmeniškai noriu padėkoti Seimo nariui A. V. Patackui. Būtent jo dėka buvo suformuluotas šis siūlymas, jo dėka Seimas išėjo iš krizės Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo atveju. Tai ačiū jam. Dėkui, Algirdai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Labai trumpai. Aš replika į repliką. Čia buvo pasakyta, kad kaip blogai – kairė ir dešinė balsuoja vienodai. Aš norėčiau pasakyti, kad kuo dažniau mes, ir kairė, ir dešinė, balsuosime vienodai per kitus balsavimus, tuo geriau bus Lietuvos žmogui. Tai susikaupkime ir tą darykime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu ne dėl vedimo, tai jūs nepykite, jeigu mes išjungsime. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs man išjungiate ir taip, ar dėl vedimo, ar ne dėl vedimo, čia nėra jokio skirtumo. Bet aš siūlau dabar jau priimti procedūrinį sprendimą, kad 1-10 klausimo dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pagal seną tvarką nebesvarstome, o, Pirmininke, jūs turėtumėte kiek galima greičiau pasirašyti priimtą Statutą, nes ten nebėra įsigaliojimo datos ir automatiškai, kai tik jūs pasirašysite ir paskelbsite, jis pradės galioti. Dar ar ketvirtadienį, ar antradienį mes galime užbaigti komisijos formavimą pagal naują tvarką. Bet tam reikia galbūt kokio nors Seniūnų sueigos pasitarimo, kaip bus dabar pagal tą naują tvarką siūlomi ir renkami kandidatai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viską nuspręs Seimas, kai prieisime prie to klausimo. O aš pasirašysiu pagal tą laiką, kaip numato Statutas. Viską atidžiai perskaitysiu ir pasirašysiu, tikrai nepažeisiu terminų.
11.40 val.
Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2368(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2369(3), Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2371(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2372(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2373(2), Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 papildymo penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2374(2) (svarstymas)
1-8a ir visas labai svarbus paketas. Tai yra pagrindinio Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2368(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską. Ir visi lydimieji – 1-8b, 1-8c, 1-8d, 1-8e ir 1-8f. Galbūt, jeigu galite, visus iš karto.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau jums Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo projektą.
Šis statutas yra suredaguotas naujai ir gavo Karinės jėgos naudojimo statuto pavadinimą. Komitetas svarstydamas jį teikė nemažai pasiūlymų, tobulinimų, aiškiau apibrėžė karinės jėgos naudojimo pagrindus, tvarką, nemažai buvo diskutuojama apie agresijos akto atskyrimą nuo vietinio ginkluoto incidento. Todėl jums yra teikiamas jau patobulintas ir komitete aprobuotas Karinės jėgos panaudojimo statutas.
Koks yra jo tikslas? Tikslas yra reaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir turėti priemones atremti naujo tipo nekonvencinio karo grėsmes. Šiuo atveju kalbama apie tai, kad būtų sudaryta galimybė panaudoti kariuomenę reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus, pabrėžiu, incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį neprilygsta agresijai.
Kaip žinote, galimos įvairios provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų arba ginkluotų grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nustatytų karinio tranzito procedūrų pažeidimas. Neramumai, sukeliantys ginkluotus incidentus ir grasinantys mūsų nacionaliniam saugumui, verčia ir atsiranda poreikis kariuomenei veikti ir gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant ir turėti tam tinkamus pajėgumus.
Šiandien galiu pasakyti, kad pagal galiojantį statutą kariuomenė gali teikti pagalbą įvairioms institucijoms arba savivaldybės prašymu, tačiau jos galimybės yra labai ribotos, jie negali naudoti ginklų arba juos naudoti tik savigynos tikslams. Todėl komiteto patobulintame projekte suteikiamos galimybės karinei jėgai panaudoti ir nustatomi bendrieji principai, reikalavimai įgyvendinti Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu.
Siūlau jums šią komiteto išvadą patvirtinti. Komitetas bendru sutarimu jai pritarė. Noriu atkreipti dėmesį į 9 straipsnį, kuris turbūt labiausiai buvo transformuotas, kad sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos atvejams, priima Respublikos Prezidentas. Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti arba panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą. Šiai išvadai komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Faktiškai visi lydimieji, atskirai nereikia?
A. PAULAUSKAS (DPF). Galiu ir kitus pristatyti, jie užims mažiau laiko. Kitas būtų Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo įstatymo projektas. Čia yra daroma, sakyčiau, nuoroda į mano minėtą Karinės jėgos panaudojimo statutą ir sakoma, kad sprendimus dėl kariuomenės panaudojimo reglamentuoja šitas statutas, tiesiog nukreipia į statutą. Taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bendru sutarimu buvo pritarta šiam projektui, nustatant administracinę atsakomybę už teisėtų karių reikalavimų nevykdymą.
Kitas yra Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas, jis yra techninio pobūdžio, išbraukiamos tam tikros nuostatos, kurios neatitiko dabar mūsų svarstomo statuto.
Šaulių sąjungos įstatymą mes taip pat keičiame. Šaulių sąjungos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyta, kad šauliai, atlikdami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kitaip sakant, šauliai taip pat yra to statuto subjektai.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas. Jame tiesiog suderinamos nuostatos su Ginkluotos jėgos naudojimo statutu, ir šiam projektui komiteto nariai pritaria.
Ir paskutinis – Karo policijos įstatymo projektas. Jame yra naujai suredaguotas penktasis1 skirsnis – „Šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos naudojimas“. Policijai taip pat suteikiami įgaliojimai veikti, jeigu karinio vietinio incidento metu reikės policijos pagalbos. Dabar visi projektai – ir pagrindinis, ir lydimieji. Prašau po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame pirmininkui. Dabar dėl pagrindinio įstatymo Nr. XIIP-23… (Balsai salėje) Atsiprašau, dar diskusija. Tada diskutuojame dėl visų iš karto. Galime sutarti? Ačiū už supratimą. Pirmąjį diskutuoti kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi komiteto pirmininkas labai aiškiai pristatė pataisas, tai aš labai trumpai noriu paraginti pritarti šiam įstatymo projektui. Mes analizavome komitete, visų frakcijų atstovai buvo supažindinti su situacija ir radome bendrą sutarimą. Noriu pasakyti, kad čia yra trys svarbūs aspektai.
Pirma, kad pagal dabar galiojančią tvarką, kai kariuomenė pakviečiama padėti kitoms statutinėms institucijoms, ji turės tokias pat teises arba turės tą, ką gali kariuomenė padėti, kai kviečiama padėti, o ne bus tik toks gana pasyvus pagalbininkas.
Antra, kad bus suteikti įgaliojimai priimti tuos sprendimus įstatymu, net kai kuriuos sprendimus, kuriuos reikia priimti ministrui.
Ir trečia, kas yra svarbu, kad dabar, kai įvairios grėsmės, įvairios situacijos vyksta beveik žaibiškai, valandomis arba per keletą dienų, tokius sprendimus – pradėti adekvačiai veikti – reikia suteikti iš karto. Šio įstatymo pataisomis suteikta Prezidentui įgalioti kariuomenę veikti, likviduoti tam tikrus incidento židinius. Kadangi mes gyvename parlamentinėje demokratinėje valstybėje, Seimas visada gali tokį sprendimą atšaukti arba patvirtinti. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir visiems lydimiesiems įstatymams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. V. Patacką. (Balsai salėje) Negalima, svarstymo stadija. Buvo pateikimas ir tada buvo klausimai. Prašom. A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Šis įstatymų kompleksas tikrai reikalingas, gerai, kad laiku reaguota. Tiktai yra keletas niuansų, kuriuos dar būtų galima pergalvoti. Sakysime, vidaus viešojo saugumo tarnybos funkcijos. Jie karo metu įeina į kariuomenės sudėtį, o taikos metu irgi atlieka labai svarbias funkcijas. Tokiu atveju vadinamosios anoniminės pajėgos, vadinamieji žalieji žmogeliukai ar vaiduokliai ir t. t… Ar ši viešojo saugumo tarnyba galėtų reaguoti greičiausiai, tiesiog prieiti prie ginkluoto asmens ir paklausti – kas tu toks, iš kur tu turi ginklą? Aišku, tai yra niuansai, galbūt ateityje į juos bus atsižvelgta. O šiaip visapusiškai pritariu šiam įstatymui ir dėl viso komplekso prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai sveikinu visus, visų pirma Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Krašto apsaugos ministeriją su geru, be galo reikalingu projektu. Iš tikrųjų, kiek aš žinau, mes turime parengę valstybės gynimo planus, bet jeigu mes turime tuos gynimo planus, kurie įpareigotų veikti staigiai ir greitai, tai reikia turėti atitinkamus įstatymus, o tie įstatymai, kurie dabar egzistuoja… mes iš viso tokio įstatymo dėl kovinių ginklų naudojimo neturėjome.
Atsiranda visai nauja situacija. Būtų galima kalbėti ir lyginti situaciją su XIX šimtmečio vidurio ar pabaigos situacija. XIX šimtmetyje, jeigu valstybė nutardavo kariauti su kita valstybe, čia panašiai kaip į dvikovą pakviečia, oficialiai paskelbia, kad kariaus, paskelbia karą, tada prasideda mobilizacija ir panašiai. Visa tai yra praeityje, mes tokių atvejų nebežinome. Tai, ką matome Ukrainoje, yra visiškai kitas atvejis. Ukrainoje Rusija vykdo agresiją, tačiau sako, kad nevykdo, ji meluoja, apsimetinėja, apgaudinėja, skleidžia propagandą. Tuo tarpu žmonės, kurie yra jos piliečiai, yra labai gerai ginkluoti moderniais ginklais, ne pistoletais, bet šiuolaikiniais koviniais ginklais. Tokiais ginklais, kurie gali net 10 km aukštyje numušti orlaivį, tokiais ginklais ginkluoti žmonės vykdo agresiją. Valstybė meluoja, kad ji nieko nedaro ir nevykdo.
Kaip reikia gintis esant tokiai situacijai, kai vyksta vadinamasis hibridinis karas? Aišku, kad reikia visai kitokios ir užpultos valstybės reakcijos. Mes turime mokytis iš įvykių Ukrainoje ir atitinkamai reaguoti, parengti ne tik savo kovines pajėgas gintis ir turėti karinius parengties planus, pasipriešinimo planus, bet turėti ir tokius įstatymus, kurie leistų tuos planus realizuoti ir vykdyti.
Čia ir yra tas visas paketas, kuris ir leistų paskelbti, nuspausti mygtuką, jeigu įvyktų incidentas, atsirastų kokie nors žalieji žmogeliukai ar incidentas pasienyje, ar dar kur nors, tai aišku, kas turės paspausti tą mygtuką. Mygtuką turės paspausti valstybės prezidentas.
Mes galime hipotetiškai samprotauti, o kas būtų, jeigu valstybės prezidentas yra išdavikas? Čia irgi yra klausimas. Gal tuomet turėtų rinktis VGT ir jos susirinkimą galėtų inicijuoti kiti asmenys, gal tada būtų galima skelbti parlamento posėdį, bet viskas užtruktų, incidentas būtų gerokai pažengęs į priekį. Mes neturime kokio nors kito instrumento. Vis dėlto yra aišku, kas paspaudžia mygtuką, ką iki tol veikia policija ir pasienio struktūros, kokius ginklus naudoja, kada ir po kiek laiko įsijungia kariuomenė, kokius ginklus ji naudoja.
Tai tikrai labai reikalingas įstatymas. Tokio įstatymo neturėjo kitos valstybės, tarkime, Ukraina, dabar mes jį turėsime, būsime labiau pasirengę ir teisiškai. Mes atliksime savo pareigą. Aš kreipiuosi į mūsų gerbiamąją Seimo Pirmininkę, gal jinai galėtų ypatingos skubos tvarką suteikti. Nežinau, frakcija turbūt paremtų mano siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi norintys kalbėti kalbėjo diskusijoje. Motyvai už, prieš. Svarstymas. Visi už. Jeigu sutiktumėte, suteiktume žodį ministrui, tada galėtume pereiti prie kitos stadijos ir dar galėtume pakalbėti, nes mums labai svarbu priimti šį paketą. (Balsai salėje) Ar sutinkame dar kartą suteikti žodį ministrui? Prašom. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš tiktai pakartoju prašymą – jeigu galima, ir priimti, man atrodo, kad čia vieninga nuomonė. Kviečiu visus tą nuomonę palaikyti ir svarstant, ir priimant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime visi sutarti, ar norite kalbėti? Priėmimo metu, Rasa, gerai? (Balsai salėje) Šiandien, dabar. Dabar taupome laiką, gerai? Ačiū visiems už supratimą.
Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Visiems lydimiesiems galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai.
11.57 val.
Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2368(2) (priėmimas)
Pirmojo (pagrindinio) įstatymo priėmimas. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Atsiprašau, mane pataisė – pirmiausia pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Pastabų nėra nė dėl vieno straipsnio.
7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 10 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 11 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 15 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 16 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 17 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
O kaip čia antras dabar? (Balsai salėje) Taip, tai buvo 1 straipsnio redakcija dėl atskirų straipsnių.
Dabar 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardamas siūlomam įstatymų paketui, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes nepastebėjome vieno keisto dalyko. Kalbant apie kovinių ginklų panaudojimo statutą, įstatyme yra formuluojama, kad esant vietinio pobūdžio incidentams arba net sienos pažeidimams sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo priima Prezidentas ar Prezidentė, ir čia pat įrašyta (viskas tarsi teisingai), kad Seimas gali šį sprendimą atšaukti.
Atsiprašau, sienos pažeidimas yra rimta situacija ir prasideda pseudodemokratija. Kas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas? Prezidentas arba Prezidentė. Tai dabar, vadinasi, jis priima, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, esant sienos pažeidimui sprendimą, o Seimas atšaukia. Tuo metu, kas nori, kas pažeidė sieną, kas ką nori, toliau daro, o kariuomenė panaudojama, nes prasideda kova tarp valdžios šakų. Tai štai į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį ir pasiūlyti šį nesusipratimą pašalinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad suderinta ir su Prezidente, ir su krašto apsaugos ministru, ir su Konstitucija, nes Konstitucijoje yra parašyta, kaip įsitraukia Seimas. Atsiprašau. Kad visiems būtų aiškiau.
R. Juknevičienė – nuomonė už. Palaukite, nespėjame.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ore tvyro klausimai, žmonėms ir pasaulyje, kas bus, ar bus, kaip bus. Manau, kad šiandien niekas neturi atsakymo. Net ir pats V. Putinas nežino, ką jis rengiasi daryti ar nesirengia. Todėl ir numatyti įvairius atsakymus, variantus nėra lengva.
Natūralu, kad mes iš esmės reaguojame į situaciją, kurią matome dabar, stebime įvykius Ukrainoje. Tačiau, kitaip negu V. Matulevičius, aš esu įsitikinusi, kad saugiklių šiame įstatyme reikia, ir Konstitucija to reikalauja, nes niekas nežino, kokia situacija bus po penkerių metų, kokia bus politinė situacija po penkerių metų, kaip atrodys mūsų sudėtis, sankloda, Prezidentas, Seimas, kokie jie bus. Mes suteikiame didžiules galias ir visi manome, kad viskas bus taip, kaip yra dabar. Todėl tas politines aplinkybes turime taip pat numatyti ir turime, priėmę šitą įstatymų paketą, įsipareigoti (gal užtenka, kad šiandien žodžiu apie tai kalbame – yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas), kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos teisininkai kartu su specialistais išanalizuotų tas galimas aplinkybes ir pasižiūrėtų, ar iš tikrųjų visi saugikliai yra pakankami. Nemanykime, kad visada situacija bus tokia, kaip yra dabar.
Aš už. Įstatymo reikia, tačiau reikia ir tokio gyvo įstatymo, nes situacija yra gyva, ji nuolat keičiasi.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę.
Nuomonė už – A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro būtų sunku įsivaizduoti tokio įstatymo priėmimą, jeigu ne įvykiai Ukrainoje. Kitu atveju turbūt būtume čia daug ginčijęsi ir kalbėję apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, apie galimus piktnaudžiavimus, karinės diktatūros įvedimą ir t. t., bet labai džiugu, kad iš tikro kraujas… Tiksliau, gaila, kad ukrainiečių pralietas kraujas mus suvienijo priimant labai svarbius, aktualius įstatymus. Džiugu, kad šiandien mes nevirpiname oro tuščiomis diskusijomis.
Pasisakydamas už šį įstatymo projektą arba visą projektų paketą, aš noriu vis dėlto pasiūlyti, kad galbūt vertėtų taip pat įtvirtinti šias nuostatas ir viename pagrindinių mūsų įstatymų, tai yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuriame taip pat tos nuostatos turėtų atsispindėti. Tai tiesiog pasiūlymas krašto apsaugos ministrui apsvarstyti šią galimybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad iš tikrųjų kariuomenei tokio įrankio reikia. Tuo labiau kad prie Lietuvos sienų vos prieš kelias dienas baigėsi didelės pratybos. Niekas nėra apdraustas, kai Rusijos karinis poligonas yra vos pora kilometrų nuo Lietuvos sienos, kad kas nors neįvyks. Mes nesame kokie nors būsimų įvykių prognozuotojai, bet turime atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios gali sukelti grėsmių nacionaliniam saugumui.
Šiuo atveju įstatymas yra skirtas toms greitojo reagavimo pajėgoms, kurios gali būti sugeneruotos vos toks incidentas įvyksta. Be abejonės, dėl kiekvienos reakcijos reikia būtinos teisinės bazės. Šiuo atveju aš manau, kad įstatymas yra paremtas būtent tais įvykiais Ukrainoje, kurie buvo pirmiausia Kryme, kai kariškiai išties neturėjo tokio įrankio, kurį mes kuriame čia, Lietuvoje.
Kita vertus, kalbant apie valdžių galių balansavimą, turiu pasakyti, kad mes apie tai taip pat diskutavome. Kalbant apie veiksmų koordinavimą, Prezidento ir Seimo galias, turiu pasakyti, kad koordinavimas vyksta ir turi vykti Valstybės gynimo taryboje, kur kiekvienas turi atsakomybę. Šiuo atveju išbraukti Seimą, atsisakyti jo atsakomybės mes, be abejonės, negalėjome, nes tai yra konstituciniai dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užimti savo darbo vietas, nes įstatymas tikrai labai svarbus. Norėtume, kad esantys salėje dalyvautų balsuojant.
Taigi kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2368) priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2369(3) (priėmimas)
Lydimasis 1-8b – Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2369.
Pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, gal galite balsuoti už įstatymus? Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, jūsų įstatymai.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2369) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, kurie esate ne salėje, o šalia, prašyčiau užimti darbo vietas, nes Seimo narių, esančių salėje, skaičius jau yra prie ribos.
12.08 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2371(2) (priėmimas)
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2371.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2371) yra priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2372(2) (priėmimas)
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2372.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2372) priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2373(2) (priėmimas)
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2373(2).
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2373(2) priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 papildymo penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2374(2) (priėmimas)
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 papildymo penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2374(2). Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2374(2) priimtas. (Gongas)
Noriu padėkoti visiems Seimo nariams už svarbų paketą. Naudodamasi proga, Seimo vardu noriu padėkoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, kurie operatyviai atliko darbą, ir komiteto pirmininkui A. Paulauskui, taip pat visam biurui, kuris taip pat labai daug dirbo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkę.
12.13 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1329(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau, jūsų eilė eiti į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektą. Buvo atlikta keletas, kaip mes vadiname, klausymų raundų, komitetas, įvertinęs visas pastabas ir pasiūlymus, bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Aišku, ten buvo siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį. Ruošiasi L. Talmontas.
P. URBŠYS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1329 ir priėmė sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1329 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą turėjau pristatyti pats, bet to negaliu padaryti, kviečiu K. Miškinienę. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 28 d. svarstė minėtą projektą, patobulino ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, nes yra vienas pasiūlymas. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Gerbiamoji pirmininke, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitiems yra pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, dabar aš suteikiau žodį komiteto pirmininkei.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Komiteto pasiūlymas: sudaromas šalių susitarimas dėl pareigūnų atleidimo iš pareigų. 20, papildomas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas svarstė ir siūlė nepritarti minėtam siūlymui.
PIRMININKAS. Atvirkščiai: komitetas pasiūlė, o pagrindinis komitetas nepritarė. Todėl, gerbiamoji pirmininke, jūs turite argumentuoti, kodėl komitetas pasiūlė šitą. (Balsai salėje) Supratau.
Pagrindinio komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetui pasiūlius daryti tokią pataisą, kokia yra Valstybės tarnybos įstatyme, kad būtų numatytas atleidimo pagrindas – šalių susitarimas, komitetas nepritarė, nes pareigūnai, kitaip nei kiti valstybės tarnautojai, tarnybai parengiami, jų kvalifikacija keliama mokymo įstaigose ir tam naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Todėl jų atleidimui iš tarnybos neturėtų būti taikomas susitarimo tarp pareigūno ir jį į pareigas paskyrusio asmens institutas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Aš girdžiu: pirmininkė – ne, o pavaduotojas – taip. Kadangi pirmininkės balsas turi didesnę vertę… Balsuojame. Kas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetui… Atsiprašau, kas pritaria Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, kad gali būti siūlymas sudaryti šalių susitarimą dėl pareigūnų atleidimo iš pareigų, balsuoja už, jeigu kiti turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymo.
Siūlymui nepritarta. Ar galime pritarti visam įstatymui? Galime. Už. Ačiū.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar neprieštaraujate? Pritariame.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas. 30 straipsnis. Priimtas. 31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas. 33 straipsnis. Priimtas. Mes dėl jo balsavome. 34 straipsnis. Priimtas. 35 straipsnis. Priimtas. 36 straipsnis. Priimtas. 37 straipsnis. Priimtas. 38 straipsnis. Priimtas. 39 straipsnis. Priimtas. 40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis. Priimtas. 42 straipsnis. Priimtas. 43 straipsnis. Priimtas. 44 straipsnis. Priimtas. 45 straipsnis. Priimtas. 46 straipsnis. Priimtas. 47 straipsnis. Priimtas. 48 straipsnis. Priimtas. 49 straipsnis. Priimtas. 50 straipsnis. Priimtas. 51 straipsnis. Priimtas. 52 straipsnis. Priimtas. 53 straipsnis. Priimtas. 54 straipsnis. Priimtas. Čia naujo įstatymo straipsniai.
Be to, dėl šio įstatymo 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Viskas. Priėmimą baigėme. Už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.25 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 14, 22, 231, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 232 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1330(2) (svarstymas ir priėmimas)
Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 232 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Gailius. Gerbiamieji kolegos, komitetų pirmininkai ir išvadų rengėjai, sekite darbotvarkę. Aš suprantu, kad Kalėdos, švęsti norisi, bet ir darbą reikia padaryti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar anksti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Profesinio mokymo įstatymo 14, 22, 231, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento ir papildomų komitetų, šiuo atveju Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, pastabas, pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Tiesa, vienam komiteto siūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Pitrėnienę. Ruošiasi P. Urbšys.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 14, 22, 231, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1330 ir priėmė sprendimą: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu buvo priimtas toks sprendimas, tačiau komitetas mūsų siūlymui nepritarė, todėl siūlysiu Seimui ir prašau Seimą balsuoti už komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinį komitetą, nes yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Todėl pirmiausia klausiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę, ar jūs reikalaujate balsuoti? Minutėlę, tuojau įjungsime jums mikrofoną. Prašom pristatyti savo pataisą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, mes norime, kad būtų balsuojama, nes vieningai, bendru sutarimu komitetas…
PIRMININKAS. Pristatykite tik pataisą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Pagal Profesinio mokymo įstatymą Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja kuriant profesinio mokymo politiką, žmogiškųjų išteklių politiką, tvirtina bendruosius mokymo planus, tvirtina bendruosius priėmimo į profesines įstaigas kriterijus, tvirtina profesinio mokymo tvarką. Jeigu nebus atsižvelgta į komiteto siūlymą, gali susidaryti atskira Teisingumo ministerijos profesinio mokymo sistema, Vidaus reikalų ministerijos profesinio mokymo sistema. Todėl būtina nustatyti sąlygą, kad švietimo ir mokslo ministras dalyvautų formuojant ir įgyvendinant profesinio mokymo politiką. Todėl mes prašėme, kad po žodžių būtų įrašyta „teisingumo ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru“, „vidaus reikalų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru“. Iš tikrųjų tikrai nekaltas siūlymas, bet susilaukė nepritarimo. Norima padaryti tris atskiras profesinio švietimo sistemas.
PIRMININKAS. Prašom. Pagrindinio komiteto nuomonė. Argumentai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, papildomas komitetas siūlo, kad būtų mokymo programos derinamos su švietimo ir mokslo ministru, tiek derintų teisingumo ministras, kai priima sprendimą, tiek vidaus reikalų ministras dėl vidaus reikalų sistemoje dirbančių pareigūnų. Turiu atkreipti dėmesį, kad Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija yra asignavimų, skiriamų pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų mokymams, valdytojos. Šios ministerijos kartu su pavaldžiomis įstaigomis sprendžia bausmių vykdymo sistemos ir vidaus reikalų sistemos personalo administravimo, kartu ir poreikio klausimus. Todėl papildomai nustatyti, kad asmenų priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planas būtų derinamas su švietimo ir mokslo ministru, tikrai netikslinga.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai, kurie neapima siūlomo teisinio reguliavimo. Netgi, priešingai, įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punkte daroma išimtis ir nustatoma, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo rėmimo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planą.
Įstatymo 231 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti įgaliojimai vidaus reikalų ministrui tvirtinti asmenų, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas, pageidaujančių įgyti pirmąją kvalifikaciją, priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, bet nenumatytas įpareigojimas derintis su švietimo ir mokslo ministru. Vadinasi, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, siūlydamas pakeitimus, siūlo iš esmės ne ten, kur jie turi būti. Nes kituose straipsniuose tai būtų prieštaravimas kitiems straipsniams, kur kaip tik švietimo ir mokslo ministro kompetencijos išvis nėra, arba atvirkščiai, numatyta išimtis, kur ji netaikoma. Todėl tokiems siūlymams pritarti negalime. Komitetas taip pat bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą, nes komitetas turi pareigą žiūrėti, kad visi straipsniai derėtų tarpusavyje įstatyme, o ne būtų atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Taip, už pataisą norėčiau kalbėti ir argumentas būtų labai paprastas. Viena, yra vartojamos visiškai skirtingos sąvokos. Iš tikrųjų iš srities ministro mūsų siūloma pataisa neatima jo pareigos tvirtinti. Tvirtinimo kompetencija paliekama srities ministrui taip, kaip yra daugeliu kitų atvejų – poreikių nustatymas, poreikių identifikavimas yra tos srities ministro reikalas. Tačiau švietimo ir mokslo ministras neturi likti nuošalėje nuo šitų procesų, nes jis atsakingas už visą švietimo politiką valstybėje. Būtent todėl komiteto siūlymas yra labai švelnus. Tik srities ministras derina su švietimo ir mokslo ministru finansuojamų vietų poreikį, ir viskas. Taigi tokiu būdu užtikrintume ir srities ministro atsakomybę, ir, be abejo, švietimo ir mokslo ministras nebūtų pastūmėtas į nuošalę dėl bendrosios specialistų rengimo politikos įgyvendinimo. Tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Balsuojame. Kas pritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 38, prieš – 5, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam įstatymui po svarstymo? Pritariame. Labai ačiū. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar neprieštaraujame? Neprieštaraujame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta.
Motyvai. A. Pitrėnienė – prieš. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų būčiau palaikiusi ir balsavusi, daugelis dalykų yra teigiamų. Aš negaliu kaip komiteto pirmininkė leisti draskyti sistemos į gabalus ir todėl pasisakau prieš. Prieš tai yra priimtas negeras sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso Profesinio mokymo įstatymo. Vyksta balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 52, prieš – 1, susilaikė 26. Profesinio mokymo įstatymo 14, 22, 231, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 232 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau paprašyti, kad būtų mažesnis triukšmas salėje, nes mes negirdime vieni kitų.
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2393 (svarstymas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2393. Pranešėjas turėtų būti J. Razma. Gerbiamasis Jurgi, jūs turite atsisakyti, pasakyti, kad… Per šoninį galite. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tolesnis šio projekto svarstymas netenka jokios teisinės logikos, kai mes ką tik pritarėme Seimo statuto pataisoms, kurios numato kitokį komisijos formavimą. Dabar tiesiog pirmininkas pagal jam neapibrėžtas galias suteikiantį Statuto straipsnį gali pasiūlyti šio projekto toliau nebesvarstyti, mes atsiimti šioje stadijoje nebeturime galimybės, bet tikrai džiaugsimės, jeigu projektas bus palaidotas, sakykime taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi komitetas nebuvo paskirtas, galima ir atsiimti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu galima atsiimti, tai tada atsiimame.
PIRMININKAS. Paprastesnė procedūra, nereikia. Dėkui, išsprendėme.
12.38 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 4, 6, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2337(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 73, 74 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2338(2) (svarstymas)
Svarstome Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Svarstymo stadija. Kviečiu A. Paulauską, ruošiasi R. J. Dagys.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto daugelio straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo įstatymo projektą. Kad būtų trumpiau ir aiškiau, projekto tikslas buvo patikslinti Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute numatytus priėmimo į civilinę krašto apsaugos tarnybą reikalavimus ir atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindus, taip pat civilinių statutinių valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir socialines garantijas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, tai yra civilinę krašto apsaugos tarnybą suderinti su valstybės tarnyba. Šiam projektui komitetas pritarė pagal iniciatorių pateiktą projektą, tačiau atsižvelgė į papildomų komitetų pasiūlymus ir taip pat jiems pritarė. Taigi patobulintam projektui bendru sutarimu komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs kalbėjote ir apie lydimąjį? Abu iškart. Pasakykite keletą žodžių ir apie lydimąjį, nes čia…
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai, ačiū. Lydimasis yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kuris lydi šitą pagrindinį. Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių projektui be jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi P. Urbšys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė abu šiuos įstatymų projektus. Atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2337 pasiūlė daug pataisų… taip pat suformulavo vieną pataisą. Tokiam sprendimui pritarė bendru sutarimu.
Antram projektui su viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba irgi pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti J. Olekas. Atsiprašau. Kviečiu į tribūną P. Urbšį pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti visiems komitetams už supratimą ir bendros nuomonės suradimą. Kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymui, nes tai sulygina krašto apsaugos statutinių darbuotojų teises su valstybės tarnautojais ir, man atrodo, atkuria įstatymo reikalaujamą vienodumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Abiem. Pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar niekas neprieštarauja? Neprieštarauja.
12.42 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 4, 6, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2337(2) (priėmimas)
Pirmiausia priimsime Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto pataisas.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 69, prieš nėra, susilaikė 2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 181 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
12.44 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 73, 74 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2338(2) (priėmimas)
Svarstome Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Gerbiamieji rūkoriai! Pabelskite, kaimynai, į langą, kad ateitų, nes… (Balsai salėje) Balsuoja tik 71 Seimo narys, gali pritrūkti. Gerbiamieji kolegos, užrakinkite tas duris, ištraukite juos iš… (Balsai salėje) Balsuojame dar kartą. Salėje buvo 71, vienas įėjo, yra 68, kažkas nebalsavo. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76, prieš, susilaikiusių nėra. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 77 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau būti salėje, nes yra priėmimai ir mums paprasčiausiai nereikės to daryti ketvirtadienį arba antradienį.
12.46 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2326(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Mockus. Ruošiasi V. Saulis ir A. Bilotaitė.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 6 balsavo už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Saulį. Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas, šių metų lapkričio 19 d. svarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, išnagrinėjo ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar galime (diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė) po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar neprieštarausite? Neprieštaraujame.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Balsuoti turi ne tik vyrai, bet ir moterys.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 63, prieš – 1, susilaikė 6. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas Nr. XIIP-2317(3), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2318(2), Konsulinio statuto Nr. I-886 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2319(2), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2320(2) (svarstymas)
Svarstome kompleksinį 1-13 klausimą – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą, Rinkliavų, Konsulinio statuto ir Konsulinio mokesčio įstatymų projektus. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau, sekite darbotvarkę. Asmens tapatybės kortelės. Ruošiasi S. Jovaiša, B. Juodka, M. Petrauskienė ir L. Talmontas. Dar kartą kartoju, dėl Rinkliavų, Konsulinio statuto ir Konsulinio mokesčio įstatymų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą. Kaip žinote, dabar turėsime vieną, jeigu priimsime, įstatymą, ne du skirtingus. Atsižvelgęs į nemažą šūsnį pastabų Teisės departamento ir kitų institucijų, apsvarstęs papildomų komitetų siūlymus, komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu S. Jovaišą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė minėtus projektus ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarė visiems projektams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė visus įstatymus, kurie čia buvo paminėti, ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu M. Petrauskienę, bet jos nėra. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Ateina V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas, ir aš jo išvadą jums pristatau. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2317, siūlo iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Lydimųjų trijų įstatymų pranešėjas turi būti A. Palionis. Kviečiu pateikti išvadą dėl trijų lydimųjų. Atsiprašau, dėl dviejų. Dar A. Ažubalis bus.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2318. Sprendimas: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į papildomų komitetų siūlymus, įstatymų projektus Nr. XIIP-2318 ir Nr. XIIP-1773 svarstyti kartu ir juos sujungti, teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2318(2), kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
Įstatymo projektą Nr. XIIP-2320 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė. Sprendimas: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į papildomų komitetų siūlymus, įstatymų projektus Nr. XIIP-2320 ir Nr. XIIP-947(2) svarstyti kartu ir juos sujungti, teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2320(2), kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Ažubalį. Dėl konsulinio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamasis pirmininke, kolegos, dėl Lietuvos konsulinio statuto 25 straipsnio pakeitimo ir statuto papildymo 251 straipsniu. Šio įstatymo projekto esmė yra labai paprasta. Kadangi mes suteikiame papildomus įgaliojimus, jeigu galima taip pasakyti, ir mūsų asmens tapatybės kortelei, ir anksčiau buvo parašyta, kad konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos piliečiui praradus kelionės dokumentą arba jei jis tapo netinkamas naudoti… tai viskas buvo kalbama tik apie pasą. Šiuo atveju mes kalbame, kad ir pasibaigus jo galiojimo laikui Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje ir neturinčiam kito galiojančio kelionės dokumento, bet pageidaujančiam tęsti kelionę, jo prašymu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka konsulinis pareigūnas išduoda laikiną kelionės dokumentą, t. y. laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienerius metus.
Manome, kad šis dalykas yra svarbus, ypač tai palengvins mūsų turistų, verslininkų buvimą užsienyje, nes atsitinka visko. Tai yra praktinis, sakyčiau, įstatymo papildymas.
Kartu aš noriu. Nežinau, pirmininke! Dėl vienos pastabos, dėl vieno papildymo, kuris yra dėl šio įstatymo projekto, dėl įsigaliojimo terminų.
PIRMININKAS. Kai svarstysime dėl 1-o, 4-to pasiūlymus, mes turėsime eiti iš eilės.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerai. Tai tiek.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. V. Patackas. Kviečiu į tribūną.
A. V. PATACKAS (MSNG). Pritariu, kad gelbėsime tuos žmones, kurie turi problemų, išvykę iš Lietuvos. Tai būtų pozityvi, teigiama pusė. Tačiau štai kokia yra dar viena problema. Yra žmonių, kurie nenori, kad jų biometriniai duomenys būtų viešai prieinami, dėl labai įvairių priežasčių: religinių, asmeninių ir kitokių.
Dabar čia yra 5 straipsnio 9 dalis – asmens tapatybės kortelė ir pasas gali būti išduoti be juose elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų. Tai tarsi būtų lyg ir viskas gerai, tačiau reglamente (EB), numeris nurodytas, numatytais atvejais ir tvarka. Koks čia reglamentas EB? Čia Europos Bendrijos koks nors dokumentas? Gal būtų galima iš pristačiusių įstatymą plačiau apie tai sužinoti? Kokie ten numatyti atvejai ir tvarka, reikėjo šiuos dalykus kaip nors plačiau paaiškinti.
Tačiau jeigu iš tikrųjų galima išvengti to paviešinimo, reikėtų į tai atsižvelgti, nes tai yra gana rimta problema, yra daug žmonių, kurie nenori to viešinti elektroninėje erdvėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską. Gerbiamasis Juliau! Ne, jis sprendžia valstybės reikalus. Kviečiu jus į tribūną, svarstysime įstatymo pataisas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, buvo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, minutėlę! Dėl 2 straipsnio yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas, kuriam jūs nepritarėte. Noriu paklausti Informacinės visuomenės plėtros komiteto, ar reikalaujate balsuoti? M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, buvo tokia komiteto nuomonė, ir aš prašau, kad už tą nuomonę būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Gerai. Tada mes suteikiame jums žodį pristatyti savo pasiūlymus. Gerbiamieji kolegos, aš sakiau – sekime darbotvarkę. Kokia problema? Sergejau Jovaiša, jūs pranešėjas buvote. Gal jūs norite ką nors pasakyti kolegoms Seimo nariams? Mes įjungėme jūsų mikrofoną.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia dėl kurio projekto?
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio 2 dalies – kvalifikuotas sertifikatas. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Gerbiamieji teikėjai, pasižiūrėkite, ką teikėte. Mes gaištame laiką prisimindami, ką ir kas nutarė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip. Komiteto pasiūlymas buvo pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas – elektroninis liudijimas, su įrašytais šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais ir vidaus reikalų ministro patvirtintais asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir sertifikato profilyje nurodytais techniniais duomenimis, patvirtinantis arba leidžiantis nustatyti asmens tapatybę elektroninėje erdvėje.“
Antras. Įvedama kategorija: „Kvalifikuotas sertifikatas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kuriame gali būti įrašyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ir vidaus reikalų ministro patvirtinti kvalifikuoto sertifikato profilyje nurodyti techniniai duomenys.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinio komiteto nuomonė. Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas lyg ir siūlo keisti sąvoką, bet pažiūrėkite, ką vietoj nustatytos pasiūlė. Vietoj žodžių „ministro nustatytais techniniais duomenimis“ jie siūlo tokią gana ilgą ir painią formuluotę – „patvirtintais asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir sertifikato profilyje nurodytais techniniais duomenimis“. Tai ar nustatytais, ar nurodytais šiuo atveju turbūt didelės reikšmės nėra, bet ši sąvoka, kuriai komitetas pritarė, yra įstatymo rengėjų parengta, t. y. Vyriausybės, mūsų manymu, ji yra aiškesnė. Esmės papildomo komiteto pasiūlyta formuluotė tikrai nekeičia, tik sukelia didesnę painiavą. Mes pritarėme tai sąvokai, kuri galioja dar nuo 2009 m. ir iki šiol nekėlė jokių problemų. Ačiū. Bendru sutarimu priimtas toks sprendimas.
Tas pats yra dėl kvalifikuoto sertifikato.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, ačiū. Išspręsime šitą. Motyvų nėra.
Balsuojame, kas pritaria Informacinės visuomenės plėtros komiteto kitokiai 2 straipsnio formuluotei. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymui nepritaria.
Už balsavo 19, prieš – 4, susilaikė 43. Pasiūlymas nepriimtas.
Yra dėl 4 straipsnio Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam iš dalies pritarta. Ar Užsienio reikalų komitetas neprieštarauja, sutinka? Ačiū.
Taip pat dėl šio straipsnio yra Seimo nario D. Petrulio siūlymas pailginti šitoje institucijoje darbą iki 75 m. Jam komitetas nepritarė. Gal atvirkščiai, ne taip supratau? Gerbiamasis D. Petrulis. Pirmiausia suteikiame žodį jam.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Čia jūs gal ne taip truputį įvardijote, kad pailgintume darbą. Iš tikrųjų šiaip čia net vyresniems žmonėms padedame ir lengviname visą biurokratinę naštą. Tiktai nuo 75 m. žmonės jau tikrai yra seni, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis ir nuo 65 m. jie yra seni. Tiktai jau nuo 65 m. mes pailginame tą tarpą – 25 metus galioja kortelė. O jeigu mes imtume nuo 65 m., 65 m. žmonės yra gana aktyvūs ir tikrai jie gali pasidaryti tą kortelę. Aš norėčiau jus visus raginti priimti racionalų, tikrai labai logišką sprendimą ir pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagrindinis komitetas šiandien svarstė šį pasiūlymą. Nuspręsta palikti ankstesnę amžiaus ribą – nuo 65 m. Ankstesnę, dėl kurios anksčiau komitetas priėmė sprendimą, nors Vyriausybės siūlymas buvo irgi nuo 75 m. Už tokį D. Petrulio siūlymą balsavo 1, prieš – 3, susilaikė 1. Todėl tam siūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Nebalsuojame. Pirmiausia S. Jovaiša parems, o V. Skarbalius neparems. Prašom, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, čia tikrai norisi paremti. Kam mes kankiname vyresnius žmones, kai jiems nuo 75 m. dar papildomai reikės rūpintis savo naujais dokumentais, kai jie nori galbūt ramiai gyventi ir kažkur nevažinėti po įstaigas? Taip pat gal ir sveikatos sumetimais ne visi galės. Netgi Vyriausybė pritarusi turbūt buvo teisi, todėl aš palaikau šį kolegos siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Skarbalius.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad vis dėlto dar nėra įsigilinta į Vyriausybės teiktą sprendimą, todėl norėčiau dar kartą akcentuoti, kad Vyriausybės projekte yra numatyta nuo 65 m. ir galioja 25 m. Kai ši vieta yra traktuojama, ar sakoma, puikiai prisiminkime 2012 m. vasarą, kai tūkstančiai žmonių stovėjo prie Migracijos departamento tam, kad pasikeistų pasus. Iš tikrųjų ta mintis ir idėja tuo metu ir kilo. Aš vis dėlto nepritarčiau šitam D. Petrulio pasiūlymui nuo 75 m., siūlyčiau palikti 65 m. ir kad galiotų dokumentas 25 m., kaip numatyta Vyriausybės projekte.
PIRMININKAS. Dėkojame, kolegos. Nesiginčijame.
Dabar vyks balsavimas. Balsuojame dėl D. Petrulio pasiūlymo 65 m. keisti į 75 m. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 28, prieš – 10, susilaikė 30. Pataisai nepritarta.
Daugiau pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Dėl Rinkliavų įstatymo pataisų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta.
Konsulinio statuto 25 straipsnis. Kviečiu A. Ažubalį į tribūną. Kiek man žinoma, ten yra viena pataisa.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, pataisa, kuriai pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas, teikta Seimo nario D. Petrulio. Siūlymas yra dėl įsigaliojimo. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja ne nuo, kaip buvo siūloma, kitų sausio 1 d., bet nuo kovo 2 d., nes tam tikroms institucijoms reikia pasirengti.
PIRMININKAS. Supratome. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Ketvirtas lydimasis – Konsulinio mokesčio… Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
13.10 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 2, 19, 22, 27, 31, 32, 33, 34, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir 402 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2106(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi šiek tiek vėluojame, bet atėjo mūsų viešnia – R. Svetikaitė ir nori mums pateikti du Seimo nutarimus, tai pirmasis… Atsiprašau, pirmasis yra įstatymas. Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 402 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2106(2). Kviečiu R. Svetikaitę pateikti įstatymo projektą.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotą patobulintą Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Imtis visuomenės informavimo veiklos teisinio reguliavimo pataisų paskatino tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nėra pritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai kovoti su pasikeitusios geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais kaip Lietuvos valstybę menkinančios informacijos skleidimas ir nacionalinio saugumo interesams prieštaraujanti veikla visuomenės informavimo srityje.
Informacijos laisvė yra labai svarbi konstitucinio lygmens teisė, garantuojama kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad dangstantis informacijos laisve nebūtų toleruojami veiksmai, kuriais kėsinamasi į kitas, ne mažiau svarbias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Todėl informacijos laisvė yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ir socialinės neapykantos, prievartos, dezinformacijos kurstymu, šmeižtu, karo propaganda. Dezinformacijai ir propagandai negali būti taikomi informacijos laisvės standartai. Imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, yra valdžios institucijų pareiga ir atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, buvo patobulintas Seimui teiktas pirminis Visuomenės informavimo įstatymo projektas, be kita ko, įvertinant ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, keliamus retransliuotojų veiklos reguliavimui, ir nustatant vienodus teisinius reikalavimus visiems rinkos dalyviams. Įvertinus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos pasiūlymus ir pastabas, įstatymo projektas buvo patobulintas šiomis trimis pagrindinėmis kryptimis.
Visų pirma šiuo įstatymo projektu yra sudaromos teisinės prielaidos komisijai taikyti greitas ir efektyvias poveikio priemones, t. y. ekonominio pobūdžio sankcijas – baudas visiems be išimties paslaugas Lietuvos vartotojams teikiantiems transliuotojams ir retransliuotojams. Transliuotojams bauda galėtų būti taikoma už paskelbtą karo propagandą, raginimus prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, raginimus kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę, karo, neapykantos ir nesantaikos kurstymą. Savo ruožtu retransliuotojams bauda būtų taikoma, jeigu jie pakartotinai nevykdys komisijos sprendimo ir Lietuvos vartotojams pakartotinai parinks televizijos programas, kuriose raginama keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, platinama karo propaganda ir kita Lietuvos valstybingumui grėsmę kelianti informacija – kurstomas karas, neapykanta ir nesantaika. Siūloma ekonominė sankcija yra iki 3 % bendrųjų metinių pajamų už praėjusius ūkinius metus, o tais atvejais, kai pajamas yra sunku arba neįmanoma apskaičiuoti – iki 100 tūkst. eurų. Ši sankcija atitinka kituose jau šiandien pas mus galiojančiuose įstatymuose nustatytas sankcijas. Pavyzdžiu buvo imta analogija su Elektroninių ryšių įstatymu, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu ir kitais.
Antras svarbus pakeitimas – tai nacionalinio saugumo interesų apsauga informacinio karo sąlygomis. Šiuo tikslu yra siūloma įteisinti transliuotojų ir retransliuotojų atitikties nacionaliniam saugumui patikros mechanizmą, numatoma, kad fizinis ar juridinis asmuo nei tiesiogiai, nei per kontroliuojamus asmenis negalės vykdyti transliavimo ir retransliavimo veiklos ir platinti televizijos programų paketų Lietuvos Respublikoje, jeigu jis bus teistas už nusikaltimą Lietuvos valstybingumui, turės nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su ne Europos Sąjungos ir NATO valstybių institucijomis ar šių valstybių asmenimis arba ryšį su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, nusikalstamomis organizacijomis, teroristinėmis organizacijomis arba jų nariais. Šiuo atveju komisijai nustatoma pareiga tokios informacijos pagrindu atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliavimo radijo dažniais licenciją, uždrausti vykdyti nelicencijuojamą transliavimo, retransliavimo, taip pat televizijos programų paketų ir atskirų programų platinimo veiklą tol, kol išnyks minėtos aplinkybės. Šį komisijos sprendimą turės sankcionuoti teismas arba atsisakyti duoti sutikimą dėl kontrolinio akcijų paketo perleidimo ir šis komisijos sprendimas galės būti skundžiamas teismui.
Trečia. Įstatymo projektu yra išplečiamos komisijos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, kaip kompetentingos institucijos, pareigos ir atsakomybė, nes informaciniame kare galingas ginklas taip pat yra ir neabejingas visuomenės požiūris ir pilietiškumas, todėl kiekvienam asmeniui turi būti garantuojama reali teisė kreiptis su motyvuotu skundu dėl neskelbtinos informacijos išplatinimo į komisiją, būtent į kompetentingą instituciją, ir savo ruožtu šitos komisijos, šitos institucijos pareiga ne tik išnagrinėti skundą, atlikti tyrimą, bet ir laiku taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones.
Įstatymo projektu taip pat yra siūloma nustatyti viešojo intereso gynimo būtent visuomenės informavimo srityje teisme galimybę tais atvejais, kai komisija nevykdys arba netinkamai vykdys jai nustatytas funkcijas, susijusias su karo propaganda, informacija, raginančia prievarta kėsintis į Lietuvos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Tokiais atvejais prokuroras, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos arba visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos galėtų kreiptis būtent į atsakingą instituciją, komisiją dėl būtinų veiksmų viešojo intereso pažeidimams pašalinti, o šiai nesiėmus priemonių, kurios numatytos įstatymų, ginčas persikeltų į teismą ir teismas galėtų jau įpareigoti imtis įstatyme nustatytų veiksmų ir taikyti poveikio priemones.
Lietuvos informacinė erdvė šiandien nėra tinkamai ginama arba menkai ginama nuo propagandos arba dezinformacijos, bet yra sistemingai puolama ir šioje Seimo rudens sesijoje buvo svarstoma ir jau priimta nemažai įstatymų projektų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su valstybės apginamumu, nacionalinio saugumo stiprinimu. Šis įstatymo projektas – dar viena priemonė, kuri leis veiksmingai apginti Lietuvos informacinę erdvę, todėl būtent šiandien yra laikas konstruktyviai diskutuoti dėl konkrečių priemonių kovoje su dezinformacija ir propaganda, kurios mūsų demokratinėje valstybėje, konstitucines vertybes gerbiančioje valstybėje yra būtinos tam, kad apgintume mūsų valstybingumą. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes turime dešimt minučių klausimams. Matau norinčių klausti dvi valandas. M. Bastys. Trumpai – minutę, ne ilgiau. Išjungsim!
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų klausimas yra labai sudėtingas, visuomenė nevienareikšmiškai vertina tokio pobūdžio įstatymus ir praeitą kartą Seimas buvo apsisprendęs dėl įstatymo netobulumo neigiamai. Šiuo atveju mes matome, kad įstatymas yra konkretesnis, patobulintas, tačiau kai rengėte šį įstatymą, modeliavote pagal dabartinę situaciją, kaip vis dėlto realiai veiktų tas įstatymas? Galėtumėte konkrečius pavyzdžius įvardyti, kad būtų mums didesnis aiškumas šiuo atveju? Dėkoju.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų galbūt atsakant į jį būtų galima pasakyti, kaip mes apskritai įsivaizduojame patį veikimą įstatymo, jeigu jisai būtų priimtas. Šiuo atveju kas pasikeistų? Pasikeistų vienas dalykas, kaip aš ir minėjau, kad tai yra tam tikras pilietiškumo skatinimas. Tai yra kiekvienas asmuo, jeigu jam iš viešosios erdvės tampa žinoma apie tam tikrus propagandos, dezinformacijos platinimo atvejus, jis jau galėtų informuoti komisiją, kreiptis į komisiją su labai konkrečiu motyvuotu prašymu ištirti tą atvejį. Tai yra ir tam tikras visuomenės nuomonės, visuomenės pilietiškumo skatinimo dalykas.
Kita dalykas, komisija savo ruožtu jau privalėtų reaguoti. Jeigu komisija nereaguotų į tokius atvejus, įsijungtų viešojo intereso gynimo mechanizmas. Patys žmonės skatinami būti neabejingi šioje veikloje. Čia kiek tai apima karo propagandos ir visų kitų valstybingumui kenkiančių veiksmų kontrolę.
Jeigu mes kalbėsime apie atsakomybės mechanizmą, tai jisai keičiasi tuo, kad komisija įgyja galimybę ne iš karto taikyti tokias labai stiprias sankcijas, kaip licencijos sustabdymai, kaip veiklos sustabdymai, kaip veiklos nutraukimai. Įgyja teisę skirti ekonomines sankcijas. Retransliuotojams pirmiausia būtų taikomas įspėjimas ir tik už įspėjimo… ir toliau platinimą, būtent pakartotinį, neskelbtinos informacijos būtų taikoma bauda. Šiuo atveju atsiranda tam tikri etapai, kada yra taikomos sankcijos. Mes ne iš karto taikome pačią griežčiausią sankciją, bent tokia galimybė atsiranda.
Trečias dalykas, tai yra patikros nacionaliniam saugumui mechanizmas. Tai yra, jeigu kyla abejonių, kad yra tam tikros sąsajos ar paties asmens, kuris nori šioje rinkoje dalyvauti, ar jame dalyvaujančių asmenų sąsajos su užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos ir ne NATO valstybių, tam tikrais asmenimis arba priešiškomis organizacijomis, galbūt net nusikalstamomis organizacijomis, tai šiuo atveju būtų galimybė neleisti ateiti tokiems asmenims, dėl kurių yra abejonių. Tai yra Vyriausybėje veikianti komisija, kuri veikia pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagal Strateginių įmonių įstatymą, kurį visiškai neseniai Seimas patvirtino. Tai šiuo atveju tas pats mechanizmas būtų taikomas ir šioje srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji vyriausioji patarėja, labai prašyčiau trumpiau atsakinėti. Norinčių jūsų klausti labai daug. Klausia A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Labai konkretus klausimas. Ką reiškia retransliavimas? Yra tinklapių, kurie ištisai retransliuoja savo tinklalapiuose priešišką informaciją. Turiu galvoje tokį ekspertą (…), kai baigėsi mecenato lėšos, jie staiga pakeitė kryptį, tapo prorusiški ir antiukrainietiški ir perdavinėjo per kelis kartus V. Putino kalbą prie Seligerio ežero, kur jis sakė savo komjaunimui, vadinamiesiems „našistams“. Ar toks tinklalapis gali būti vadinamas retransliatoriumi? Ar jūs į tai atkreipėte dėmesį, kad retransliuoti galima ir per tinklalapius?
R. SVETIKAITĖ. Taip, be jokios abejonės, kaip aš ir minėjau, šiuo įstatymu mes būtent ir kalbame apie sulyginimą sąlygų ir nustatymą vienodų reikalavimų tiek transliuotojams, tiek retransliuotojams. Pagrindinis dalykas, kuris susijęs su retransliavimu ir kuris keičiasi šiame įstatyme, yra visos retransliavimo veiklos pritaikymas Europos Sąjungos reikalavimams ir atsisakymas licencijavimo kaip tokio, nes jis mūsų dabar galiojančiame įstatyme nedera su Europos Sąjungos reikalavimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tie dalykai, apie kuriuos jūs kalbate, pavyzdžiui, santvarkos keitimas ir kiti dalykai, yra Baudžiamojo kodekso dalykai. Mes šituo įstatymu lyg ir supaprastinsime, tai yra mes sakome, kad galit sakyti, kad reikia Lietuvoje nuversti teisėtą Vyriausybę, bet už tai jūs gausite ne kalėjimą, o gausite piniginę baudą. Mano galva, tai yra neteisinga.
Antras dalykas, bandymas riboti informaciją dažnai žmogui padaro atvirkščiai. Pavyzdžiui, aš, būdamas toks, specialiai pažiūrėčiau, jeigu uždraustumėte ką nors. Ar jums nekvepia šiek tiek Tarybų Sąjunga šitas įstatymas? Tada irgi, pavyzdžiui, „Amerikos balsą“ draudė, aš labai maloniai per tuos visus plerpimus klausydavausi. Ar nebus atvirkštinės reakcijos?
Ir trečias dalykas, iš tikrųjų, bent aš esu įsitikinęs šimtu procentų, pirmiausia reikia pakelti savo kareivių dvasią, o ne uždrausti kitų valstybių kareiviams šaukti ura ar dar ką nors daryti. Mes turėtume priiminėti įstatymus, kurie keltų mūsų žmonių dvasią, kad žmonės didžiuotųsi. Dabar toks Pavliko Morozovo sindromas: eik, apskųsi, gal neteisingai bus apskųsta, bet apskųsk. O kur patys, kaip mes patys per tą televiziją atrodome, ką mes patys kalbame ir ką patys darome? Ar jums neatrodo, kad šis įstatymas toks…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, prašiau, minutė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra įstatymas, kuriuo kas nors draudžiama. Tai yra įstatymas, kuris nustato tam tikrą transliuotojų ir retransliuotojų veiklos reguliavimo mechanizmą. Šitas įstatymas yra skirtas tam, kad mes įgyvendintume realiai mūsų Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kuri sako, kad informacijos laisvė, taip, pasirinkimas, informacijos laisvė, nuomonių pliuralizmas yra pačios svarbiausios vertybės, bet jeigu kas nors jomis pradeda piktnaudžiauti ir pradeda veikti priešiškai pačios valstybės interesams, valstybė negali likti beginklė ir neduoti jokio atsako tokiems atvejams.
Jūs labai teisingai pasakėte dėl baudžiamosios atsakomybės. Bet, be jokios abejonės, kai mes turime tam tikrą atvejį, mes turime vertinti įvairios atsakomybės prasme. Yra ir administracinė, ir civilinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Ir šiuo atveju vienos atsakomybės rūšies taikymas nepaneigia galimybės pradėti ikiteisminius tyrimus, be jokios abejonės. Bet tai nereiškia, kad, pradėję ikiteisminį tyrimą, mes kaip nors kovosime su tuo, kad nebūtų tokie dalykai transliuojami. Šiuo atveju, aš sakyčiau, turi būti derinamos atsakomybės rūšys, ir mes esame turėję, kaip žinote, bylų, kuriose netgi už sovietinės okupacijos padarinių neigimą žmonės buvo nuteisti. Tai čia, sakyčiau, tos atsakomybės rūšys turėtų būti derinamos.
O dėl pilietiškumo, tai, be jokios abejonės, čia negalima nesutikti, čia toks retorinis klausimas. Kada yra tam tikra propaganda transliuojama, tai reikia dvigubai didesnės jėgos jai įveikti, turiu mintyje pačios antipropagandinės informacijos kūrimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Radau daugiskaita paminėta, kad institucijos, ne tik komisija, bet ir institucijos. Tai kas dar tą nepageidaujamos informacijos kontrolę vykdytų?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Tai iš tikrųjų jūs gerai pastebėjote, yra kalbama apie Lietuvos radijo ir televizijos komisiją visų pirma, ir dažniausi atvejai čia bus. Ir kitas yra žurnalistų etikos inspektorius.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, pasakykite tiesiai šviesiai, ar bus uždarinėjami rusiški kanalai, taip pat ir registruoti Europos Sąjungos teritorijoje, ir kaip tai bus suderinama su laisvo žodžio ir informacijos sklaida?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip aš ir minėjau, iš tikrųjų reikalavimai tiek transliuotojams, tiek jūsų minimiems retransliuotojams yra suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais, nes šiandien galiojantis įstatymas su jais nedera. Visos tos sankcijos, kurios galės būti taikomos transliuotojams, kaip aš ir minėjau, nepradedamos nuo kanalo uždarymo arba jo sustabdymo veiklos, bet nuo baudų, nuo ekonominių sankcijų, o retransliuotojams pradedamos nuo įspėjimo apie tai, kad jis transliuoja neskelbtiną informaciją. Įtvirtinami tam tikri etapai, ir pirmasis sprendimas, sprendimas iš karto uždaryti programą arba ją sustabdyti nebūtų priimamas. Visų pirma būtų priimama etapais – nuo švelnesnės sankcijos iki griežtesnės. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamosios pranešėjos labai trumpai paklausti. Vis dėlto čia iš gerbiamųjų kolegų nuskambėjo tai, kad ar tai nebus veiksmas, skaldantis mūsų Lietuvos visuomenę, tai yra rusakalbius, kitomis kalbomis kalbančius žmones, sakykime, atėmus jiems galimybę išgirsti informaciją jų kalba? Ar nevertėtų susirūpinti tuo, kad retransliuojamos laidos tiesiog būtų titruojamos, verčiamos į lietuvių kalbą, galbūt būtų daug pozityviau, negu apriboti ir grįžti į Šaltojo karo laiko laikus, kada „Amerikos balsą“ visi paslapčiomis klausydavome?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų aš norėčiau akcentuoti vieną dalyką, kad šiame įstatymo projekte nėra ribojimo dėl tam tikrų programų transliavimo, retransliavimo kalbų, jis galbūt buvo pirminiame projekte. Tai jo yra atsisakyta. Šiuo atveju mes kalbame apie… (Balsai salėje) Taip ir yra, šiandien mes turime situaciją, kada dėl tos liberalios ir ganėtinai atviros mūsų ir Europos Sąjungos bendros politikos dėl transliavimo, dėl retransliavimo yra pasinaudojama būtent tomis liberaliomis nuostatomis ir platinama tokia propaganda, kuri griauna mūsų valstybę iš vidaus. Šiuo atveju nepasitikėjimas yra keliamas kaip tik pagal šį reguliavimą, pagal šiandien galiojantį reguliavimą. Tam yra sudaromos prielaidos. Tos prielaidos ir yra naikinamos. O dėl titravimo ar kitų dalykų, tai čia vienas kito nepaneigiantys dalykai, ir galbūt tą tikrai reikėtų daryti. Čia, matyt, būtų įstatymo privalumas.
PIRMININKAS. Dėkoju Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Motyvai už – A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (MSNG). Prezidentė elgiasi taip, kaip turi elgtis vyriausiasis kariuomenės vadas krizės atveju. Ji buvo kaltinama tuo, kad pavadino Rusiją teroristine valstybe, kas yra visiška teisybė, ir kad tas pareiškimas buvo politiškai nekorektiškas, nediplomatinis ir t. t. Tačiau tai nebuvo vienkartinė frazė. Visi jos darbai rodo, kad ji nuosekliai vykdo savo, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, pareigas. Šiandien tas įstatymas, kurį, aš tikiuosi, priimsime, puikiai koreliuoja su krašto apsaugos ministro pristatytais gynybiniais dokumentais. Siūlau balsuoti už ir kartu reiškiu pagarbą Prezidentei, kuri elgiasi taip, kaip turi elgtis pagal savo pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad įstatymas atėjo gerokai patobulintas ir, matyt, ne veltui mes jį atmetėme po pirmojo svarstymo. Bet kad ir kaip mes žiūrėtume, tai vis dėlto yra cenzūros įvedimas. Geriausias atsakas yra gerai informuota Lietuvos visuomenė ir Lietuvos piliečiai. Noriu pasakyti, kad pati pranešėja pripažįsta, kad Rusijos televiziją šiandien žiūri 15 % Lietuvos piliečių, o Lietuvos televiziją – 8 %. Įsiklausykite į šiuos skaičius! Man atrodo, kad Lietuvos televizijai tikrai reikia labai pasitempti ir tas finansavimas, ko gero, leis sukurti daugiau istorinių laidų, leis didžiuotis savo tėvyne, ką ir reiktų daryti. Juo labiau kad jaunimas rusų kalbos nemoka ir, ko gero, tų rusiškų televizijų nežiūri. O vyresnei kartai kaip tik sukelia pasipriešinimą, kai lietuviai yra vadinami fašistais ir dar visokiais kitais negražiais žodžiais.
Toliau. Tikrai nereikia galvoti, kad Lietuvos piliečiai yra primityviai mąstanti pilkoji masė. Galbūt reikia eiti tokiu keliu, kokiu eina vokiečiai – tiesiog tyčiotis iš tos propagandos, kurią skleidžia Rusijos žiniasklaidos atstovai. Kam pritariu, tai sankcijoms dėl karo kurstymo. Žinokite, aukščiausio rango valstybės vadovo neatsargiai ištarta frazė gali sukelti karą ir tokių pavyzdžių jau yra, o tai atsiliepia mūsų biudžetui, tai kainuoja ne vieną milijoną litų.
PIRMININKAS. Dėkoju. 2 minutes kalbėjote. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas už Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą.
Už balsavo 58, prieš – 7, susilaikė 17. Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 402 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi komitetai – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
13.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“ projektas Nr. XIIP-2628 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Rimvydo Norkaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota pristatyti jums Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu, gavusi vienbalsį Teisėjų tarybos pritarimą Prezidentė teikia Seimui R. Norkaus kandidatūrą skirti jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku.
Gerbiamasis R. Norkus teismų sistemoje įvairias pareigas eina jau 15 metų. Jis yra ėjęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. 2003 m. R. Norkus buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir šiuo metu dirba šio teismo Civilinių bylų skyriuje. Teisėjo karjeros R. Norkus siekė kryptingai ir nuosekliai. Iki paskyrimo teisėju jis dirbo Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi. 2003–2009 m. ėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėjo ir Teismų praktikos departamento direktoriaus pareigas. 1999–2003 m. dirbo Apeliaciniame teisme konsultantu, šio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju. Taigi kandidatas turi ir vadovaujamoms pareigoms būtinų administracinio darbo įgūdžių. Dėl įvairiapusės kandidato darbinės veiklos patirties jam yra gerai pažįstama skirtingų grandžių teismų darbo specifika, spręstinos teismų sistemos problemos, žmonėms aktualūs su teismų veikla susiję klausimai.
Praktinį darbą kandidatas sėkmingai derina su aktyvia moksline veikla. Nuo 2003 m. R. Norkus dirba pedagoginį darbą, yra teisės profesorius. R. Norkus teisės studijas baigė Vilniaus universitete, o socialinių mokslų daktaro laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete. Taip pat yra studijavęs Vokietijos Brėmeno ir Kylio universitetuose, atlikęs mokslinius tyrimus Šveicarijos Lozanos, Vokietijos Bonos, Hamburgo Makso Planko ir Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetuose. Jis yra paskelbęs nemažai mokslinių publikacijų, skaito paskaitas teisėjams, aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktų projektus.
Kandidatas moka anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų kalbas.
Išvardinti R. Norkaus biografijos duomenys rodo, jog kandidatas yra jaunas, bet patyręs teisininkas, savo nuoširdžiu kvalifikuotu darbu pelnęs teisėjų bendruomenės ir kolegų pagarbą ir pasitikėjimą. Prezidentės įsitikinimu, kandidato patirtis, nepriekaištinga reputacija, puikios asmeninės savybės kartu su jo ryžtu ir pasirengimu imtis atsakomybės leis bendradarbiauti su visais teismais, jų savivalda, taip pat kitomis valdžios institucijomis, rasti bendrus, konstruktyvius ir Lietuvos žmonėms geriausius sprendimus, gerinant teismų veiklą ir didinant pasitikėjimą teismų sistema.
Tuo norėčiau pristatymą baigti, palikdama laiko klausimams gerbiamajam kandidatui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai. Kviečiu kandidatą R. Norkų.
R. NORKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento patarėja pristatė pagrindinius mano biografijos faktus. Aš esu teisėjas, faktiškai visą savo profesinę karjerą atidavęs teismams. Teisėjo darbą derinau su moksline veikla. Mano mokslinių tyrimų sritys taip pat yra glaudžiai susijusios su teismo procesu. Aukščiausiajame Teisme dirbu palyginti neseniai, esu vienas jauniausių to teismo teisėjų, todėl dėkodamas Prezidentei už parodytą pasitikėjimą ir prisistatydamas jums, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pabrėžti, kad pareigas, į kurias kandidatuoju, priimu tikrai ne kaip asmeninį savo įvertinimą, juo labiau ne kaip kokią nors privilegiją, bet kaip iššūkį, dėl kurio jaučiu ir didelę atsakomybę.
Aukščiausiasis Teismas yra bendrosios kompetencijos teismų sistemos viršūnėje, todėl prisistatydamas jums, gerbiamieji Seimo nariai, noriu trumpai paminėti, kokią matyčiau Aukščiausiojo Teismo, kartu ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos perspektyvą bei kokiais žingsniais tos perspektyvos link norėčiau eiti.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra vienas iš to teismo teisėjų, pagal Teismų įstatymą vadovaujantis organizacinei teismo veiklai. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pagal pareigas kartu tampa ir Teisėjų tarybos nariu, tačiau savaime netampa Teisėjų tarybos pirmininku. Aš pritariu šių pareigų atskyrimui, nes per didelių galių sukoncentravimas vieno asmens rankose sukuria pavojų, kad visa sistema gali tapti vieno asmens požiūrių įkaitu. Be to, tai neleistų skirti deramo dėmesio Teismo administravimui.
Aukščiausiojo Teismo funkcijos yra dvi. Aukščiausiasis Teismas visų pirma yra teismas. Tai yra teismas, vykdantis teisingumą, ginantis pažeistas asmenų teises, atlyginantis patyrusiems skriaudą. Tačiau, greta šios funkcijos, Aukščiausiajam Teismui tenka kita esminė funkcija – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra privalomi ne tik teismams, kurie taiko tuos pačius įstatymus, tačiau ir visiems pareigūnams, visoms institucijoms, taikančioms tuos pačius įstatymus. Todėl Aukščiausiajam Teismui reikia būti labai atidžiam ir atsakingam, kad mes įžvelgtume kasacinio nagrinėjimo vertas problemas. Turiu paminėti, kad dažnai esame kritikuojami dėl pernelyg formalios kasacinių skundų priėmimo procedūros, ir šita kritika iš esmės yra šiek tiek pagrįsta.
Pastaraisiais metais tobulinant Aukščiausiojo Teismo veiklą iš tikrųjų buvo padaryta teigiamų žingsnių. Teismas sėkmingai įsiliejo į europines struktūras, rengtos vidaus administravimo reformos, į priekį pažengė informacinių technologijų panaudojimas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nėra tobulintinų sričių. Tą pirmiausia norėčiau pasakyti apie vienodos teismų praktikos formavimą ir tos praktikos sklaidos užtikrinimą. Šiek tiek plačiau apie tai.
Aukščiausiasis Teismas per metus išnagrinėja per 600 civilinių bylų ir panašų skaičių baudžiamųjų bylų. Tai tik menkas procentas nuo bendro teismuose išnagrinėjamų bylų skaičiaus, tačiau ir to skaičiaus pakanka, kad teisinė visuomenė, o ką jau kalbėti apie paprastą pilietį, dažnai pasimestų praktikos gausoje, kartais neaiškiuose ir prieštaringuose išaiškinimuose. Todėl, jeigu būčiau paskirtas į šias pareigas, siekčiau, kad Aukščiausiojo Teismo nutartyse būtų aiškiai formuluojama problema, kurią sprendžia Teismas, ir būtų duotas aiškus atsakymas, suformuluota teisės taikymo taisyklė, kuri orientuotų teismus ateičiai. Taip pat siekčiau įvesti naują tradiciją Aukščiausiajame Teisme, kad Teismas savo sprendimus bent jau dėl rezonansinių bylų visuomenei pristatytų žodžiu.
Kaip ir minėjau, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
yra vienas iš Teisėjų tarybos narių, vienas iš 23, o Teisėjų taryba
sprendžia visai teismų sistemai aktualius klausimus. Todėl trumpai
noriu paminėti, kokios yra aktualiausios teismų problemos. Į galvą
ateina keletas frazių. Tai yra pasitikėjimo teismais didinimas,
teisėjo profesijos prestižo atkūrimas, bylų nagrinėjimo trukmės
problemų
sprendimas ir teisėjų darbo krūvio subalansavimas.
Nepaisant tam tikrų teigiamų poslinkių, teismais yra per mažai pasitikima. Noriu pabrėžti, kad dirbame tikrai ne dėl reitingų. Gerai suvokiu siekiamybę, kad teismais būtų pasitikima todėl, kad kiekvienas pilietis, atvykęs į teismą, nuoširdžiai tikėtų, jog ten gaus aukščiausios kokybės teisingumo vykdymo paslaugą. Mums nereikia dirbtinai sukurto pasitikėjimo kokiomis nors viešųjų ryšių akcijomis, mums reikia užsitarnauto pasitikėjimo.
Suprantu, kad tai nepasikeis per naktį, teismų sistemai nereikia jokių revoliucijų. Pasitikėjimą reikia susikurti nuosekliu darbu, kad kiekvienas teisėjas, jam priskirtoje byloje vykdydamas teisingumą, griežtai pagal proceso taisykles, demonstruodamas pagarbą proceso šalims, o ne aroganciją, išnagrinėtų bylą, priimtų motyvuotą sprendimą, kurio motyvus suprantamai paaiškintų proceso šalims.
Pasitikėjimą, be abejo, skatina atvirumas. Pastaraisiais metais buvo žengta nemažai žingsnių įtraukiant visuomenės atstovus į teismų savivaldos institucijas, visuomenės atstovai dalyvauja Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų atrankos komisijos veikloje, tačiau tai, aišku, tik pusė darbo. Ne kartą buvo kalbėta apie visuomenės atstovų tiesioginį įtraukimą į teisingumo vykdymą. Šiuo atveju šiuo metu ši diskusija yra šiek tiek praradusi pagreitį, tačiau poreikis diskutuoti nėra išnykęs. Teisėjų visuomenė ir aš iš esmės šiai idėjai pritariame, ir manau, kad galime surasti modelių, kurie ne tik parodytų visuomenei, kaip dirba teismai, tačiau ir leistų patiems teismams gauti pridėtinę vertę iš visuomenės dalyvavimo, neprofesionaliais teisėjais pasitelkiant atitinkamų sričių ekspertus, ar tai būtų patentų byla, intelektinės nuosavybės byla, informacinių technologijų byla ir panašiai.
Svarbu ir tai, kad visuomenė žinotų, kas vyksta teismuose. Aš pats būdamas teisėjas dažnai jaudinuosi eidamas į teismo posėdžių salę, todėl puikiai suprantu, kaip jaučiasi nepatyrę bylininkai, nukentėjusieji, liudininkai. Mes turime jiems aiškiai paaiškinti, kokias teises jie turi, ko jie gali tikėtis iš teismo proceso.
Teisminė valdžia bus stipri tada, kai bus stiprūs joje dirbantys teisėjai. O teisėjai bus stiprūs tada, kai jie bus kvalifikuoti ir drąsūs, nebijos sulaukti pasmerkimo ar neigiamos reakcijos už tai, kad sąžiningai vykdo teisingumą. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad dėl teismų sprendimų negalima diskutuoti, ir pats labai sveikinu konstruktyvią teismų sprendimų kritiką, kad ir kokio lygio teismų sprendimai tai būtų. Ir Aukščiausiojo Teismo sprendimai gali būti motyvuotai kritikuojami. Tačiau nemotyvuotas neigiamas požiūris, apibendrintas neigiamas požiūris, be abejo, silpnina teismuose dirbančių asmenų moralę ir kartu silpnina pasitikėjimą teismais ir visa valstybe.
Proceso trukmės problema yra faktiškai amžina problema. Nuo romėnų laikų ji jau yra iškilusi. Aišku, tai nepasiteisinimas. Iš tikrųjų skauda širdį matant bylas, kurios yra nagrinėjamos metų metus, ir čia galima visiškai sutikti su XIX a. pabaigos Didžiosios Britanijos premjero pasakyta mintimi, kad uždelstas teisingumas yra paneigtas teisingumas. Nors tokie atvejai Lietuvoje nėra itin dažni, tačiau mes turime labai atidžiai inventorizuoti proceso įstatymus, nustatyti, kur yra tos didžiausios spragos, leidžiančios vilkinti procesą. Aš pats dalyvauju Civilinio proceso kodekso priežiūros darbo grupėje, ieškome būdų, kaip užkirsti kelią proceso vilkinimui, tačiau noriu pabrėžti, kad neturime pereiti prie kito kraštutinumo, t. y. kad skuba nevirstų paviršutiniškumu, neįsigilinimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, mano laikas, matau, baigiasi. Dėkoju jums ir detalesnę savo poziciją būsiu pasirengęs pristatyti atsakydamas į jūsų klausimus, taip pat susitikimų frakcijose ir komitetuose metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams yra skiriama 15 minučių. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, vakar turėjau garbės klausytis Vilniaus universitete vykusios diskusijos, kurios metu Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas psichoterapeutas E. Laurinaitis pasakė klausimą, kurį jis užduoda kiekvienam pretenduojančiam į teisėjo pareigas. Aš jį šiek tiek perfrazuosiu, kadangi jūs pretenduojate ne į teisėjo pareigas, o į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus. Kokia patirtis jums leidžia manyti, kad jūs būsite geras šio teismo pirmininkas, gerai atliksite šias pareigas?
R. NORKUS. Labai ačiū už šį klausimą. Kaip ir minėjo Respublikos Prezidento patarėja, teismuose dirbu jau 15 metų ir pažįstu teismuose dirbančius žmones, žinau teismuose kylančias problemas, turiu administracinio darbo patirties, turiu atstovavimo teismui patirties, pats vykdau teisingumą ne vienerius metus, todėl nuoširdžiai tikiu, kad esu pasirengęs eiti šias pareigas. Be abejo, tai nereiškia, kad kiekvieną dieną nereikia mokytis. Niekas negimė teismo pirmininku, juo labiau niekas negimė ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Nuoširdžiai tikiu, kad subūręs kolektyvą, o kartu dalyvaudamas Teisėjų tarybos veikloje, kuri yra kolegiali institucija, galėsiu prisidėti prie teisinės valstybės ir teismų sistemos stiprinimo.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pretendente į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus (aš čia esu), tai ne priekaištas, o tik pastaba, kad kalbėti apie teisingumą yra parankiausia kalbant abstrakčiai. Aš norėčiau jums pasiūlyti pakomentuoti ir atsakyti į klausimą, susijusį su konkrečia situacija. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad vienas iš Generalinės prokuratūros departamento vadovų po vienos rezonansinės bylos likvidavo savo beveik milijono litų įsiskolinimą bankams ir kitiems kreditoriams. Lietuvoje, kaip sakant, visa teisingumo sistema apsimeta, kad šis faktas neiškilo į viešumą. Kas turėtų pasirūpinti, kad šiuo atveju, sakykime, šis konkretus dalykas būtų ištirtas? Turint omeny, kad prokuratūra turi ypatingą statusą, yra nepriklausoma. Ačiū.
R. NORKUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs uždavėte klausimą, iš dalies pats į jį ir atsakėte. Be abejo, prokuratūros funkcija yra atlikti, inicijuoti ikiteisminius tyrimus. Aš tikrai šiandien nesu pasiruošęs kalbėti apie konkrečias bylas, kurios vienokia ar kitokia forma gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą. Mano išankstinės nuomonės išdėstymas galėtų būti vertinamas kaip spaudimas būsimoms bylą nagrinėsiančioms kolegijoms, todėl labai atsiprašau, kad negaliu detaliau atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėja jau išėjo. Sveikinu galų gale prezidentūros teisingą sprendimą. Kai iš tikrųjų ateina žmogus iš mokslo srities, o ateina ne šiaip sau kokią nors ekologinę teisę baigęs ir siūlomas į teisėjus, o juo labiau į pirmininkus, tai šiandien mano širdis labai džiaugiasi, kad toks žmogus esate jūs, čia šiandien išrinktas. Vienas dalykas.
Antras dalykas – jūsų patirtis. Ir praėjusioje Seimo kadencijoje teko bendradarbiauti kuriant Civilinio proceso kodeksą, Civilinį kodeksą, dėl darbo veiklos teismuose ne vieną kartą teko su jumis dirbti darbo grupėje. Bet aš turiu kitą klausimą. Dabar yra didelė problema mažų rajonų dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Jūs pats, ko gero, matote, kad tie advokatai, kurie ateina, miega, o kartais išvis nesiorientuoja, ką jie veikia, ir valstybė išleidžia tūkstančius pinigų. Ar nemanote, kad antrinė teisinė pagalba turėtų būti iš principo panaikinta? Ar nemanote, kad turėtų būti kaupiamasis krepšelis, kiekvienas žmogus turėtų rinktis, kokio advokato nori, tokį pasisamdo? Man, kaip teisininkui ir kaip Seimo nariui, kai penktadieniais aš būnu savo apygardoje, tenka peržiūrėti tų nemokamų advokatų dokumentus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Remigijau!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai yra tragedija. Kaip jūs vertinate šią sistemą?
R. NORKUS. Pritardamas jums noriu pasakyti, kad teisinės pagalbos užtikrinimas yra asmens teisės į teisminę gynybą užtikrinimas, jeigu nebus suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, tai teismo procesas gali nepadėti apginti žmogaus teisių. Aišku, diskutuojant su valstybinės valdžios institucijomis, politikos formuotojais, o kartu su advokatūros atstovais, reikia surasti tokį modelį, kuris leistų užtikrinti efektyviausią teisinės pagalbos teikimą asmenims. Kad nemokama teisinė pagalba, jos kokybė kartais yra nepatenkinama, aš pats esu susidūręs dirbdamas Aukščiausiajame Teisme. Mes principingai esame atkreipę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų dėmesį į neprofesionalų teisinį atstovavimą teismuose. Aš esu visiškai atviras diskusijoms dėl galimybės tobulinti šį modelį.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Turbūt jau nebeklausiu, tik pasidžiaugsiu, kad, jums tapus Aukščiausiojo Teismo pirmininku, mes tikrai šiuo požiūriu pralenksime estus. Įtariu, kad būsite jauniausias ar vienas jauniausių Aukščiausiojo Teismo pirmininkų Europos Sąjungoje. O ar tikrai čia tiesa, gal yra dar jaunesnių už jus?
R. NORKUS. Specialaus tyrimo šiuo klausimu neatlikau, tačiau manau, kad jūsų mąstymo kryptis yra būtent ta. Aš iš tikrųjų… (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, man tikrai padarė įspūdį jūsų gana nuoširdus, gyvas prisistatymas. Aš manau, kad su jūsų pagalba į Lietuvą ateis daugiau teisingumo, daugiau tvarkos. Norėčiau užduoti tokį klausimą… Tikrai norėčiau palinkėti, kad tai, apie ką jūs kalbėjote, būtų įgyvendinta, norėčiau palinkėti ir stiprybės, ir sėkmės jums. Norėčiau paklausti gal ne visai susijusį klausimą, bet šiek tiek susijusį klausimą su teismais, tai apie antstolių darbą. Be abejo, jūs esate girdėjęs apie juos, apie jų darbą. Jeigu ieškovas kreipiasi į antstolį, tai tas žmogus, kuris ne kažką skolingas, yra padaromas, kaip čia pasakyti švelniau, ubagu, ypač nepasiturintys žmonės. Ką jūs manote apie tai? Ar čia reikėtų ką nors keisti, nes ta tvarka, man atrodo, dabar yra nepriimtina? Ačiū.
R. NORKUS. Institucinė antstolių reforma buvo įvykdyta 2002 m., kai valstybiniai antstoliai tapo privačiais antstoliais, privačiais antstoliais tapę jie pradėjo išieškoti skolas daug efektyviau, negu tai darydavo būdami valstybės institucijų struktūrų dalimi. Čia aš noriu paminėti, kad kreditoriaus teisė į teismo sprendimo įvykdymą taip pat yra teisės į teisminę gynybą sudedamoji dalis. Mes negalime apsiriboti tuo, kad mes priimame teismo sprendimą, tačiau vėliau teismo sprendimas liktų neįvykdytas.
Neproporcingi vykdymo kaštai yra didelė problema. Čia šiuo atveju yra žengtas žingsnis ir teismų praktikoje, kai iš skolininkų reikalaujama neproporcingų vykdymo išlaidų. Teismai šiuos atvejus nagrinėja kiekvieną individualiai ir yra nustatę tam tikrus kriterijus, suteikiančius galimybę mažinti antstoliams priteisiamą atlyginimą. Tačiau iš principo aš noriu pabrėžti, kad antstolių sistema šiandien veikia gana efektyviai, o į jūsų nurodytas problemas, manau, reikėtų atkreipti Teisingumo ministerijos dėmesį. Jeigu turėsiu garbės susitikti su teisingumo ministru, tai šiais klausimais tikrai, manau, padiskutuosime. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pretendente, per pastarąsias kadencijas teko pasiekti ir kai kurių laimėjimų. Visuomenės atstovai jau patenka į teismų institucijas, tačiau nepritarta individualaus skundo papildymui, sakykime, Seimo kontrolierių ir tarėjų institucija nebuvo populiari. Bet mano siūlymui prieš kadenciją pritarė, kad į specializuotus teismus tos srities profesionalai, sakykime, medikai ar panašiai, būtų įtraukti. Būtų objektyviau sprendžiami klausimai. Kaip jums atrodo dėl tokios specializuotos tarėjų institucijos specializuotiems teismams įsteigimo?
R. NORKUS. Nuoširdžiai pridėjęs ranką prie širdies galiu sakyti, kad šis visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą modelis man yra labiausiai priimtinas. Man pačiam teko stebėti ne vieną teismo procesą kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur greta darbo bylą nagrinėjančio teisėjo sėdi profsąjungų ir darbdavių atstovas, kitose bylose, kokių nors informacinių technologijų bylose, šalia teisėjo sėdi kitos krypties ekspertai, kurie būdami neprofesionaliais teisėjais padeda teisėjui įvykdyti teisingumą šioje byloje. Teisėjas yra teisės ekspertas, tačiau, savaime suprantama, jis nėra visų gyvenimo sričių žinovas. Todėl, jeigu būtų tęsiama diskusija dėl visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą modelio, aš būčiau linkęs pritarti jo plėtrai šia linkme.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, tiesiog iš savo kolegų esu girdėjęs, kad jūs esate principingas teisininkas. Ar, einant pačias aukščiausias pareigas, jūsų principingumas išliks, kai kam darant spaudimą iš viršaus?
R. NORKUS. Gerbiamasis Seimo nary, pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad per savo darbą teisėju aš niekada nesusidūriau su išorės spaudimo atvejais, tikiuosi tokių atvejų išvengti ir ateityje. Tačiau jeigu tokių atvejų pasitaikytų, aš į juos reaguosiu taip, kaip turi reaguoti kiekvienas teisėjas, juo labiau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manau, kad tokių nuogąstavimų jūs neturėtumėte turėti dėl mano asmens.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, mane sužavėjo, kad jūs ilgai dirbote ir pedagoginį darbą, ir mokslinį darbą, ir esate beveik poliglotas, tai irgi teigiamą sprendimą duoda. Užsitarnavote pasitikėjimo, tikiuosi, ir tarp studentų ruošdamas jaunąją kartą. Bet prašau pasakyti, ar jūs nesutinkate, kad teisingumo vykdymas nėra reikiamo lygio, teismas įsiliejo į europinę struktūrą, tačiau pradėtos bylos Strasbūro teisme rodo, kad mūsų teisėjai, parengę tas bylas, nėra visiškai kvalifikuoti? Ką jūs darysite, kad ta jų kvalifikacija pagerėtų? Jūs, kaip pedagogas, man turite atsakyti į šį klausimą, kaip jūs rengiate Mykolo Romerio universitete? Ir pasigedau šeimos statuso. Labai ačiū.
R. NORKUS. Pademonstravau jums savo žiedą, esu vedęs. Iš tikrųjų, gerbiamoji Seimo nare, 2009 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl teisėjo vaidmens šiuolaikinėje Europos Sąjungos visuomenėje. Jis konstatavo, kad ne Lietuvos mastu, bet Europos Sąjungos mastu teisėjams trūksta kompetencijos, išsilavinimo, jiems trūksta kalbos žinių. Teisėjų nuolatinis kvalifikacijos kėlimas turi būti ne teisėjo teisė, tai turi būti pareiga. Šiuo atveju iš tikrųjų turi būti žengti esminiai žingsniai Lietuvoje tobulinant teisėjų kvalifikaciją. Yra parengtos jų mokymo programos, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad teismų sistema turi sugebėti pritraukti į savo gretas gabiausius teisininkus, nes šiandien mes turime problemą – patys gabiausi teisininkai ne visada veržiasi įgyti teisėjo profesiją, nes ši profesija yra labai sudėtinga. Jie renkasi darbą privačiose struktūrose. Todėl mums irgi reikia imtis žingsnių, kad teisėjo profesiją padarytume konkurencingą ne tarp užsienio teisininkų, bet tarp Lietuvos teisininkų. Manau, kad čia mes irgi sieksime kokių nors žingsnių šia linkme. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, turėčiau pasakyti, čia ir kolegos profesoriaus A. Dumčiaus klausimas dėl visuomenės atstovų. Matot, kiek man teko dalyvauti pateikiant Aukščiausiojo Teismo teisėjų pirmininkų kandidatūras, visą laiką tvirtindavo, kad visuomenės atstovai yra iš tiesų naudingas dalykas ir ateityje galima galvoti apie jų įvedimą. Ta ateitis taip tolsta dar į tokią ūkanotą ateitį, kad sunku pasakyti, kada tai bus.
Dar vienas dalykas. Aš kategoriškai nesutinku su jūsų nuomone, kad antstoliai dabar efektyviau išieško, bet iš tiesų jie efektyviau išieško iš žmonių, turinčių mažas pajamas. Taip valstybėje atsiranda nepaprastai daug socialinių problemų. Dėl to su jumis kategoriškai nesutinku, dėl antstolių darbo įvertinimo.
R. NORKUS. Atsakydamas į jūsų pirmą klausimo dalį, iš tikrųjų galiu pasakyti, kad Teisėjų taryba yra išreiškusi principinį palaikymą dėl visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą. Dabar kamuolys yra politinės valdžios rankose. Aš nesu konstitucinės teisės ekspertas ir nesu tikras, ar įmanoma vien paprastu įstatymo pakeitimu įtraukti visuomenę į teisingumo vykdymą, ar tam būtinos Konstitucijos pataisos? Čia reikia labai gilios analizės.
Atsakydamas į antrą jūsų klausimą dėl sprendimų vykdymo sistemos efektyvumo, noriu pabrėžti, kad iš principo skolas reikia grąžinti. Tai yra principas, kuris yra bendras visoms teisinėms sistemoms.
Dėl socialinių problemų sprendimo iš tikrųjų Seimas yra žengęs svarbius žingsnius. Šiandien yra priimtas ir galioja Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Virš 300 fiziniams asmenims yra iškelta bankroto bylų, tiems asmenims, kurie tikrai neišgali įvykdyti teismo sprendimų, kurie yra nemokūs, suteikia vadinamąją antro šanso galimybę grįžti į efektyvų socialinį ir ekonominį gyvenimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, kai jūsų kandidatūra buvo pasiūlyta į šias pareigas, man teko domėtis jūsų ir akademine, ir profesine veikla. Noriu pasidžiaugti, kad patys geriausi atsiliepimai tiek iš jūsų kolegų akademikų, tiek iš teisininkų pusės. Kai čia kažkas paklausė, kad jūs galbūt per jaunas, man atrodo, jūsų amžius čia yra pliusas, o ne minusas. Ateityje dar galėsite daug gerų darbų nuveikti. Tiesiog noriu jūsų paklausti.
Sakykite, daugelis bylų stringa, ikiteisminiai procesai ilgiausiai tęsiasi ir niekaip bylos neateina į teismus. Sakykite, ar… Aišku, čia gal tiesiogiai jūsų teismų darbas yra svarbiausias, ne ikiteisminiai tyrimai. Kaip jūs tuos dalykus paspartinsite, nes daugelis bylų metai iš metų tęsiasi, po 8, po 9 metus ir niekaip nesibaigia tie procesai? Ką jūs parekomenduosite, ką jūs pasiūlysite, kad šitie procesai greičiau judėtų? Jūs ir savo pristatyme sakėte, kad tai turėtų baigtis greitai ir teisingai. Ačiū.
R. NORKUS. Ačiū už šį klausimą. Aš turiu prisipažinti – esu civilinio proceso specialistas, tačiau turiu bendrą supratimą apie baudžiamąjį procesą ir kaip kandidatas į tokias pareigas, be abejo, konsultavausi su kolegomis baudžiamojo proceso specialistais, kurie yra išreiškę keletą principinių nuostatų dėl baudžiamojo proceso trukmės. Galimybių vilkinti procesą iš tikrųjų yra suteikiant galimybę skųsti įvairius tarpinius sprendimus ir tada tas procesas įsivelia į skundų nagrinėjimą. Aš manau, kad susitiksime su Baudžiamojo proceso kodekso specialistais ir diskutuosime, kaip tas spragas būtų galima pašalinti. Yra daugybė kitų priemonių vilkinti teismo procesus, tačiau aišku, jog mes turime taip pat suprasti, kad kaltinamojo, įtariamojo asmens teisė į teisminę gynybą taip pat turi būti užtikrinama, ir čia reikia būti labai atidiems, kad pasiektume tą tinkamą greito ir teisingo proceso balansą.
PIRMININKAS. Dėkoju pretendentui į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą R. Norkui. Jūs atsakėte beveik visiems Seimo nariams.
Gerbiamieji kolegos, grafikas yra suderintas su frakcijomis. Jūs tikrai galėsite paklausti frakcijoje ir ne vieno klausimo.
Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma ketvirtadienį, jeigu pereisime visas frakcijas, svarstyti posėdžių salėje.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje dar yra 12 min. ar šiek tiek daugiau.
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ projektas Nr. XIIP-2632 (pateikimas)
Iš eilės – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ projektas. Kviečiu K. Daukšį.
Dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš manau, kad pagal Statutą nėra pasirengta pateikti šį projektą, nes pagal Statutą galima pateikti tik tada, kai yra gauta ir Teisės departamento išvada.
PIRMININKAS. Teisės departamento išvadą turiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne. Minutėlę! Jūs paskaitykite, ką rašo. Teisės departamentas rašo, kad jis savo išvadą pateiks, kaip numatyta Statute, per 7 dienas. O nutarimas realiai liečia labai sudėtingus juridinius klausimus tarp įmonių ir VKEKK’o, teisiasi teismuose. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Aš laikausi, gerbiamasis Andriau Kubiliau. Tokią teisę mes turime. Tai yra ne priėmimo stadija, tai yra tik pateikimas. Daugiau nieko nebus. Todėl nutraukiu diskusijas. Leiskite pateikti, ir viskas. O po to nuspręsime, ką darysime. (Balsas salėje) Žiaurus. (Balsas salėje) Prašau, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Seimo Energetikos komisija teikia nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ projektą. Nutarimas susideda iš dviejų dalių ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Matot, koks trumpas pateikimas.
Pirmasis klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jūs taip trumpai pristatėte, kad, atrodo, viskas turbūt labai gerai, nors minčių kyla visokių. Gerbiamasis komisijos pirmininke, pirmas dalykas, sakykite, kodėl neatsižvelgėte į mūsų pateiktus klausimus dėl to, kad komisija kartu ištirtų ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos veiklą, kurios nestabili reguliavimo politika iš tikrųjų sukelia labai daug problemų visiems energetikos ūkio subjektams, veikiantiems šioje rinkoje?
Antras dalykas. Sakykite, kodėl, kaip jūs manote, kai mes sukritikavome premjero pareikštą sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl tariamai štai šitų dalykų, jūs nutarėte, kad nereikia kreiptis į Generalinę prokuratūrą, o tyrimą atliks A. Skardžius, B. Vėsaitė ir K. Daukšys, tik susikeitę vietom? Antras toks veiksmas, kur prieš kiekvienus rinkimus tai turi būti daroma, nes…
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Andriau. Iš tikrųjų, kadangi sveikindamas jus su gimtadieniu prižadėjau mėnesį nieko apie jus blogo nesakyti, tai dabar pasakysiu tiktai tai, ką jūs norėjote… Be nieko kito. 11 klausimas yra jūsų pateiktas ir jūsų 11 klausimas yra įtrauktas į šitos komisijos klausimų eigą. Aš manau, kad į jūsų tą klausimą atsakiau.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jeigu pasirodys tiesa, kas buvo parodyta būtent energetikos įmonių audituose, tai ar nemanote, kad reikia vis dėlto griežtinti įstatymus ir įpareigoti, kad vis dėlto tokie auditai ne savanoriškai būtų atliekami, bet atliekami reguliariai ir įpareigojami įstatymais, nes tai yra viešojo intereso gynimas?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų aš manau, kad bet kuriuo atveju, ar pasirodys mums čia, ar rasime ką nors, ar nerasime, tie auditai, kurie buvo padaryti, rodo, kad buvo pažeidimų, aš manau, kad tokie auditai turėtų būti nuolat daromi, nes kalbama maždaug apie 8 mlrd. Lt, kuriuos Lietuvos valstybės piliečiai sumoka energetikos kompanijoms.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galite atsakyti, kodėl šio tyrimo taip bijo A. Kubilius?
K. DAUKŠYS (DPF). Aš dar kartą sakau, šiandien žadėjau nieko blogo apie jį nesakyti, galiu tik pasakyti – tikrai bijo.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis komisijos pirmininke, kuo daugiau parlamentinės kontrolės, tuo, atrodytų, geriau. Tačiau ar jūs nemanote, kad procesas jau nuėjo labai toli, prieita iki asmeniškumų, iki kaltinimų dėl žmonų ir uošvių, ir kad šioje situacijoje komisijai nepavyks būti apolitiškai, objektyviai ir teisingai? Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų komisija visiškai apolitiška tikrai nebus, bet kiek aš žinau mūsų komisijos žmones Seimo narius, kurie dirba, kiek aš suprantu, mes stengsimės viską atlikti objektyviai, neieškodami kaltų asmenybių šiuo atveju ir nebandydami paversti visko politikavimu. Aš šitą galiu jums prižadėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aukštasis pranešėjau, man kartais susidaro įspūdis, kad jūs, aukštieji kolegos iš kairės, kuriate tyrimo komisijas tada, kai jums pritrūksta profesionalių žmonių tam tikroms valstybės pareigoms. Atsimenate A. Skardžiaus komisijos nutarimo juokus, jo teistasis dabar jau yra ministras. Klausimas, kokioms pareigybėms jums trūksta kandidatų, kad jūs kuriate šitą komisiją? (Juokas salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už gerą klausimą. Mes tuos kandidatus nustatysime, jeigu jums tai labai rūpi, ir pateiksime jūsų Vyriausybei, kai jūs ją turėsite.
O iš tikrųjų klausimas yra nejuokingas. Klausimas yra apie tai, kad Lietuvos energetikos įmonės pagal nepriklausomo audito ataskaitas sunaudojo maždaug 500 mln. Lt visų Lietuvos energetikos vartotojų, t. y. elektros vartotojų, pinigų tam, kad jie būtų išleisti nebūdingoms normuojamai veiklai vykdyti funkcijoms. Aš manau, jog nesvarbu, kokia Vyriausybė: ar socdemų, ar darbiečių, ar konservatorių, ji turėtų dėl to labai susirūpinti. Nereikia leisti, kad tokie dalykai būtų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Už kalba B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad 0,5 mlrd. Lt, kurie buvo vartotojų permokėti, kiekvienos kaimo moterėlės, kuri bijo prieiti prie elektros jungiklio ir užsidegti šviesą kaimuose, ir mūsų pramonės, kuri buvo mažiau konkurencinga, lyginant su kitais Europos Sąjungos pramonės veikėjais, tikrai turi būti ištirta ir tikrai daugiau tokių klaidų turi būti nedaroma, nepriklausomai nuo to, kas suteikė tokias sąlygas piktnaudžiauti viešuoju interesu. Taigi pasisakau už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man tai čia linksma, nors iš tikrųjų yra ir rimtų dalykų. Pirmas dalykas. Tos pačios įmonės, dėl kurių čia tariamai padaryti VKEKK’o auditai, tuos audito rezultatus ginčija teismuose. Ir visiškai neseniai skelbta, kaip LESTO niekaip nesupranta, kokiu būdu auditoriams atradus 2 mln. Lt galbūt ne taip išskaitytų lėšų VKEKK’as skelbia, kad bus 100 mln.
Mes savo komisijoje, t. y. K. Daukšio komisijoje, tokių reikalų net nesvarstėme, bet jau prašome ypatingo statuso ir B. Vėsaitė grasina, kad čia yra 500 mln. ir visos kaimo bobutės tuoj pat mirs badu arba gyvens tamsoje. Jeigu šitaip yra elgiamasi su valstybės valdymu, tai ką mes čia toliau turime svarstyti? Darykite jūs tas komisijas nors kasdien, tik noriu priminti, kad tokių komisijų sudarymas, aš jau praeitą kartą kalbėjau, kai buvo kuriama A. Skardžiaus komisija, mums padeda laimėti rinkimus, tą įrodė praeiti Europos Parlamento rinkimai. Ačiū, kad prieš savivaldos rinkimus jūs vėl mums stengiatės padėti.
Bet aš žiūriu į socialdemokratus, kurie nesupranta K. Daukšio žaidimo. Taip, šita komisija ir toliau atrodys tokia pat – A. Skardžiaus, B. Vėsaitės ir K. Daukšio, tik dabar priekyje stovės K. Daukšys, bet K. Daukšys yra gudresnis už A. Skardžių, ir šita komisija baigsis tuo, kad dabartinė visa socialdemokratų energetikos struktūra bus K. Daukšio sudaužyta dėl to, kad joje nėra Darbo partijos atstovų. Štai koks bus rezultatas, ir jūs kol kas to niekaip negalite suprasti. Aš linkiu jums toliau gyventi tokioje nežinioje ir džiaugtis, kad čia tariamai sudaroma komisija ant konservatorių. Jinai sudaroma ant jūsų, miela Birute, žinau, kad nemėgstate savo Vyriausybės energetikos politikos, bet jinai sudaroma ant jūsų Vyriausybės energetikos politikos…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje)
Gerbiamasis Petrai, pabuskite, pats laikas!
Už – 42, prieš – 19, susilaikė 5. Seimo nutarimui dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, jeigu bus Teisės departamento išvados.
Replika po balsavimo – paminėtasis A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties, kad ir kaip būtų gaila, konstatuotina, kad energetikos sektoriuje taip giliai įleistos A. Kubiliaus ir A. Sekmoko šaknys, kad turbūt nė vienai komisijai nepavyks, turint tokį stogą, jų išrauti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dėl šio nutarimo projekto paprašyti Vyriausybės išvadų, nes manau, kad tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Tai yra Seimo nutarimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, tai liečia…
PIRMININKAS. Dėl Seimo nutarimo Vyriausybės išvadų nereikia.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, kaip?..
PIRMININKAS. Andriau, neužsiimkime politikavimu. V. A. Matulevičius. (Balsai salėje) Raštu kreipkitės.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš suabejojau šiuo siūlymu tik dėl vienos priežasties – dėl komisijos pirmininko. Aš galėčiau priminti, kad mes neseniai labai daug diskutavome ir ginčijomės, ir net bandėme išsaugoti Kainų ir energetikos komisijos pirmininkę antrai kadencijai, ir pirmą sykį, o tai retas atvejis, mano nuomonė sutapo su K. Daukšio. Ir staiga paaiškėjo, kad jis yra šioje komisijoje įdarbinęs žmonos seserį. (Balsai salėje) Suprantate, aš negaliu pasitikėti kolega K. Daukšiu…
PIRMININKAS. Jis iš kairės.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). …kaip tyrėju, taip, taip, nes jis vėl gal ką nors įdarbino.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man tai labai keista A. Kubiliaus pozicija. Jis sako: ši komisija sudaryta tam, kad konservatoriai laimėtų savivaldybių rinkimus…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Posėdis dar nesibaigė.
P. GRAŽULIS (TTF). …jis deda visas pastangas, prašo Vyriausybės išvados, kad nelaimėtų savivaldybių rinkimų ir kad nebūtų šios komisijos. Andriau, jeigu mes taip stengiamės dėl jūsų, kad laimėtumėte savivaldybių rinkimus, tai jūs nors kiek padėkite mums jums padėti, o ne trukdykite sudaryti mums komisiją ir laimėti jums savivaldybių rinkimus. O meru aš greičiausiai būsiu, jūs man padėsite!
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kadangi jau beveik 14.20 val., tai skelbiu rytinį posėdį baigtą. Tuos klausimus, kurie… (Balsai salėje)
Registruojamės. Gerai, registruojamės, jeigu labai norite.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Šios dienos rytinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.