LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

Papildomo komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO nr. i-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-4804

 

2017-03-15   Nr. 113-P-9

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Revoldienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėja Janina Gadliauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(2,3)

 

(5,7)

 

(1,2)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžio „vertinimą“ siūlytina įrašyti formuluotę „(toliau – atrankos informacija)“; šios dalies 2 punkte vietoj formuluotės „atrankos išvados“ siūlytina įrašyti formuluotę „atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada)“ tuo pačiu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje išbraukiant formuluotę „(toliau – atrankos išvada)“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(2)

(10)

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo“ sąvoka tobulintina, atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas ne tik Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms - juridiniams asmenims, bet ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens statuso (kitoms organizacijoms) bei juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(3,7)

(1,2,3)

(1)

3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos „1 priedas“ reikėtų įrašyti nuorodą „šio įstatymo 1 priedas“.

Ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių, 2 priedo 14 punkto nuostatoms.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(3)

(2)

 

4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kiti) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus minėtų nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, t. y., neaišku, kokiu būdu atsakingoji institucija sužinotų apie planuojamą ūkinę veiklą, atitinkančią šiose projekto nuostatose nustatytus kriterijus, nes planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar leidimą išduodančioji institucija pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas nėra įpareigojami šiuo atveju kreiptis į atsakingąją instituciją ar ją informuoti; taip pat neaišku, kokiais apibūdinančiais planuojamą ūkinę veiklą dokumentais vadovautųsi atsakingoji institucija vertindama ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, nes atrankos informacija būtų rengiama tik atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo; nėra aiškūs terminai (manytina, kad terminai turi būti nustatomi įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte), per kuriuos atsakingoji institucija įvertintų planuojamą ūkinę veiklą ir priimtų sprendimą; ar apie tai būtų informuojamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius bei leidimą išduodančioji institucija; ar būtų sustabdomas leidimo išdavimo procesas, jei jau būtų kreiptasi dėl leidimo išdavimo; be to nėra aišku, kaip ir koks subjektas kontroliuotų šį procesą.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(3)

(2,4)

 

5. Siekiant suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805) nuostatomis (5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse prieš žodį „leidimo“ įrašyti žodžius „įstatymuose įtvirtinto“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(7)

(6)

 

6. Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu būdu (raštu informuoja pateikdama informaciją, ar tik kur nors gautą informaciją paskelbia, ar informuoja kur informacija bus paskelbta) atsakingoji institucija informuoja nurodytus subjektus apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus. Dėl to nėra pakankamai aiškus termino „per 10 darbo  dienų nuo informacijos paskelbimo dienos“ atskaitos momentas. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(7)

(7)

 

7. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas „per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai gavimo dienos“ nėra pakankamai aiškus tuo aspektu, kad iš termino atkaitos momento formuluotės nesuprantama, ar šis terminas apima ir teminus, nustatytus šio straipsnio 6 dalyje. Jeigu 20 darbo dienų terminas apima iš šio straipsnio 6 dalyje nustatytus 3 darbo dienų ir 10 darbo dienų terminus, tai atsakingoji institucija realiai turi 7 darbo dienų terminą visiems pateiktiems dokumentams išnagrinėti ir priimti atrankos išvadą. Svarstytina ar šis terminas yra realus ir protingas įvertinant tai, kad papildomos informacijos nagrinėjimui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatos nustato ilgesnį – 10 darbo dienų terminą.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(8)

(2)

 

8. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai nustatomi poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamo įstatymo projekto  atitikties lentelės būtų galima suprasti, kad šie minimalūs reikalavimai būtų nustatyti Programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Manome, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES nustatytų reikalavimų pobūdį bei Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, minimalūs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos reikalavimai turėtų būti suformuluoti teikiamame projekte, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(8)

(3)

 

9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pakankamai aiškios šiais aspektais.

Pirma, nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą turi pateikti atsakingajai institucijai, ar ši institucija gauna tik informaciją apie parengtą programą; taip pat neaišku, ar minėta institucija turi paskelbti pačią programą ar tik informaciją apie jos parengimą ir galimybę su ja susipažinti.

Antra, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti informaciją ir informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(8)

 

 

 

 

 

 

(10)

 

(5,6,8)

 

 

 

 

 

(5,6,8)

 

10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programos atsakingajai institucijai teikia dveji subjektai - patys poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu). Svarstytina, ar toks dvigubas tų pačių dokumentų teikimas tai pačiai institucijai yra racionalus.

Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 ir 8 dalių nuostatoms dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių dokumentų dvigubo pateikimo.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(9)

(3,6)

 

11. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 bei 6 dalyse nustatyti terminai – atitinkamai 25 ir 30 darbo dienų (kitai valstybei narei pateikti atsakymą dėl dalyvavimo tarpvalstybinio vertinimo procese ar pateikti savo pasiūlymus) atitinka Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad valstybė narė, kurios teritorijoje projektą ketinama įgyvendinti, suteikia tai kitai valstybei narei pakankamai laiko, kad ji galėtų priimti atitinkamus sprendimus ar pateikti pasiūlymus.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1(9)

(4)

 

12. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje formuluotė „nacionalinėmis teisės nuostatomis“ siūlytina keisti formuluote „nacionalinės teisės nuostatomis“.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(10)

 

(3,9)

 

13. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 bei 9 dalyse nustatyti terminai (atitinkamai 20 ir 10 darbo dienų) neatitinka Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, pagal kurį terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad nėra visiškai aiški pati keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita <...> informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita“.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(10)

 

(9)

 

14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymus gali pateikti per 10 darbo dienų nuo informacijos raštu gavimo dienos, nes pranešimo paskelbimo diena gali nesutapti su informacijos raštu gavimo diena, o savivaldybės vykdomoji institucija nėra įstatymu įpareigojama sekti atsakingos institucijos paskelbtą informaciją.

Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose nereikėtų nustatyti konkrečių terminų, per kuriuos atsakingoji institucija privalėtų paskelbti pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti bei informuoti apie tai savivaldybės vykdomąją instituciją.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(11)

 

(1)

 

(2)

15. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras. Manome, kad atsižvelgiant į šio sprendimo teisines pasekmes ir į Konstitucinio Teismo doktriną dėl su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo nustatymo įstatymu, pagrindiniai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinio reikalavimai turėtų būti nustatyti teikiamame projekte.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

1

(14)

 

 

16. Nėra aišku, kokius teisinius santykius siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 14 straipsnyje: viena vertus, įstatymų baigiamosiose nuostatose paprastai yra nustatoma negatyvioji teisinė atsakomybė, kurios pagrindas – teisės pažeidimas (kitaip tariant, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas). Kita vertus, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atitinkamos pareigos vykdyti įstatymo nuostatas jau yra nustatytos kitose projekto nuostatose, todėl pakartotinis šių pareigų nustatymas yra perteklinis.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-11-10

 

 

 

17. Keičiamo įstatymo 3 priedas taisytinas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK nustatytus reikalavimus:

- 1 punkte išbrauktinas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES pavadinimas - žodžiai „kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“;

- 2 punktas pildytinas, po nuorodos „OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) įrašant žodžius „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p.193)“;

- priedo 1 ir 2 punktai sukeistini vietomis, išdėstant juos chronologine tvarka.

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) nori informuoti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, jog derinant LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) su suinteresuotomis institucijomis, Projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos, LSA nebuvo įtraukta į derinimo procesą. Nepaisant to, LSA savarankiškai teikė pastabas ir pasiūlymus Projektui, į kuriuos įstatymo rengėjai, deja, neatsižvelgė. Atkreipiame dėmesį, kad šis Projektas yra itin aktualus ir svarbus gyventojams, bendruomenėms ir savivaldybėms, todėl LSA nepritaria Projekto pakeitimams ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus, į kuriuos prašo atsižvelgti:

1. Projekte nebelieka nuostatos, jog savivaldybė kaip proceso dalyvis turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atlikta ir planuojamai veiklai, kuri neįrašyta į šio Projekto 1 ir 2 priedus. Teisė spręsti lieka tik atsakingai institucijai, kuri ne visada žino realią padėtį savivaldybėje, t.y. monitoringo duomenis, savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Todėl savivaldybės prašo sugrąžinti šią teisę į Projektą.

Pritarti

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

 

 

 

2. Projekte subjektui nepateikus per nustatytą terminą išvadų, laikoma, kad yra pritariama planuojami ūkinei veiklai. Savivaldybės siūlo, kad PAV įstatyme būtų raštiškas PAV subjektų atsakymas atsakingai institucijai apie pritarimą arba nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai.

Pritarti

 

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

 

 

 

3. Savivaldybės nepritaria atsisakyti savivaldybės veto teisės, stabdant PAV procesą neribotam laikui pirminiame PAV proceso etape, nes planuojama ūkinė veikla privačioje ar valstybinėje žemėje gali neatitikti teritorijos planavimo dokumentų (savivaldybės bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų). Savivaldybė, kaip institucija, turi turėti teisę pasirinkti kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose.

Pritarti

Žiūrėti komiteto pasiūlymą

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2016-11-21

 

 

 

4. Projekte po kiekvieno PAV proceso etapo, atsakinga institucija organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąja institucija jos pasiūlymams aptarti. Savivaldybės siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir palikti atrankos išvadų persvarstymą, kai PAV subjektai ir organizatorius pateikia prašymą persvarstyti, kadangi persvarstymo metu dažniausiais ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pritarti

 

5.

Lietuvos pramonininkų konfederacija

2016-12-19

Nr. 645

 

 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Projektas). Atkreipiame dėmesį, kad LPK Aplinkosaugos komitetas š.m. birželio 16 d. (raštas Nr. 382) ir š.m. spalio 10 d. (raštas Nr. 521) teikė detalius argumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Prašome atsižvelgti į tai, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija nesutinka su šiomis Projekto nuostatomis:

A) Projekto 2 priedo 11.5 punktu, kuriame nustatoma, kad planuojant vykdyti bet kurią nepavojingųjų atliekų naudojimo veiklą, kai vienu metu laikoma 100 tonų atliekų, arba keičiant vykdomos veiklos apimtį, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes:

A.1. siūlomos nuostatos sunkina verslo sąlygas, didinama administracinė našta verslo subjektams;

A.2. siūlomas reglamentavimas sąlygoja nemažas finansines išlaidas ir daugiau nei pusę metų (dėl ilgos ir sudėtingos vertinimo procedūros) terminą, laukiant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados iš atsakingos institucijos;

A.3. siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti;

A.4. Projekto derinimo su institucijomis pažymoje įvardijamus tikslus, kurių siekiama siūlomu reglamentavimu, galima pasiekti papildomos administracinės naštos verslui nesukeliamomis priemonėmis (pvz., atlikus analizę, identifikuoti galimas reikšmingą poveikį aplinkai darančias nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiklas ir galimas poveikio sumažinimo priemones nustatyti taršos integruotos kontrolės ir prevencijos arba taršos leidimų sąlygose).

Siūlome koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius (1000 tonų) ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 100 ar daugiau tonų atliekų“.

B) Projekto 2 priedo 11.7.2 pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, šis reikalavimas negali būti taikomas eksploatacijai netinkamoms transporto priemonėms (toliau ENTP) nes:

B.1. Viena ENTP vidutiniškai sveria apie 1,5 t., priėmus šį reikalavimą ENTP tvarkytojams bus apribotas ENTP priėmimas, kas prieštarauja:

B.1.1 ES Parlamento direktyvai 2000/53/EB (ENTP direktyva), „2. Be to, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos  transporto priemonės būtų nugabentos į patvirtintą apdorojimo įmonę. “

B.1.2 ENTP direktyvos: 23) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant šios direktyvos nuostatas būtų išlaikyta konkurencijos galimybė, ypač mažų ir vidutinių įmonių teisė į surinkimo, išmontavimo, apdorojimo bei perdirbimo rinką. Šiuo reikalavimu apribota galimybė priimti ENTP, turės neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui vidaus ir tarptautinėje rinkoje.

B.1.3 LR aplinkos ministro 2003 12 24 Įsakymu Nr. 710 patvirtintų ENTP tvarkymo taisyklių: „15. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą“. Šis reikalavimas yra išaiškintas, kaip ENTP tvarkytojų prievolė priimti visas jiems pristatytas ENTP.

B.3. Apsunkinamos verslo sąlygos, didinama administracinė našta ENTP tvarkančioms įmonėms.

B.4. Siūlomas reikalavimas neargumentuotas ir anaiptol nesudaro prielaidų reikšmingam poveikiui aplinkai išvengti. Viešoje erdvėje, automobilių priežiūros įmonių teritorijoje, daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir k. t. dažnai stovi dešimtimis ENTP kriterijus atitinkančių transporto priemonių ir jokie reikalavimai jiems netaikomi.

Siūlome koreguoti, darant išimtį ENTP Projekto 2 priedo 11.7.2 punktą pavojingų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų, išskyrus ENTP.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

6.

Lietuvos pramoninkų konfederacija

2012-12-20

 

Lietuvos žemės ūkio rūmai

2012-12-20

 

Lietuvos verslo konfederacija

2012-12-20

 

Asociacija investors' forum

2012-12-20

 

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija

2012-12-20

 

Antrinio perdirbimo įmonių asociacija 

2012-12-20

 

Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija

2012-12-20

 

Laisvųjų ekonominių zonų asociacija

2012-12-20

 

 

 

Suprasdami, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804 itin svarbus aplinkosauginiu aspektu bei vertindami siūlomų pakeitimų įtaką verslo sąlygoms ir investicinei aplinkai, teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4804.

Visų pirma, norime pažymėti, jog įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, kuriais padidinama atliekamo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) kokybė bei optimizuojamas procesas:

(i) sutrumpinama poveikio aplinkai vertinimo procedūrų trukmė;

(ii) atsisakoma perteklinių procedūrų (pavyzdžiui, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados persvarstymo (įstatymo projekto 7 str.), privalomų išvadų gavimo, kai PAV subjektai be pastabų ir pasiūlymų pritaria PAV programai (įstatymo projekto 8 str. 7 d.) ir kt.);

(iii) nustatomi konkretūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo subjektų teikiamų išvadų turiniui (įstatymo 10 str. 5 d.);

(iv) aiškiai apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijos (įstatymo projekto 6 str. 5 ir 6 d.);

(v) įtvirtinamos konsultacijų su savivaldybėmis procedūros (įstatymo projekto 11 str. 6 d., 8 d., 9 d., 8 str. 4 d., 9 d., 10 str. 9 d. ir kt.).

Mūsų nuomone, tai padidins poveikio aplinkai vertinimo proceso efektyvumą bei atliekamo vertinimo kokybę, sumažins administracinę naštą, taip pat užtikrins didesnį teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams, planuojantiems ūkinę veiklą.

Būtina pabrėžti, kad Pasaulio ekonomikos forumo 2014-2015 m. Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis pagal valdžios sektoriaus sukeliamą reguliavimo naštą Lietuva užima 105-ą vietą tarp 144 šalių, tuo tarpu Estija yra 10-oje vietoje, Latvija – 75 vietoje. Remiantis Lietuvos investuotojų apklausų duomenimis, net 49 % įmonių 2014 m. susidūrė su iššūkiais kreipiantis dėl aplinkos apsaugos leidimų išdavimo, rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimus ir kitose aplinkosaugos srityse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) 2015 m. liepos 29 d. išleistoje Lietuvos reguliacinės politikos apžvalgoje rekomenduojama ypatingą dėmesį sutelkti į poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reformavimą (rekomendacija Nr. 9.2).

Mūsų nuomone, itin svarbu, kad pagaliau įstatymo projekte aiškiai yra atskiriamos ir apibrėžiamos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančių institucijų, ypatingai savivaldybių, funkcijos (šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje (8 str. 9 d.) suteikiama absoliuti teisė savivaldybėms, dėl bet kokių priežasčių (t. y. įstatyme nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų) priimti sprendimus, draudžiančius planuojamą ūkinę veiklą faktiškai net nepradėjus atlikinėti poveikio aplinkai vertinimo (t. y. prieš patvirtinant PAV programą – dokumentą, nustatantį planuojamo atlikti vertinimo turinį, struktūrą. Mūsų turimomis žiniomis, tokio teisinio reguliavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje). Tai leidžia užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese bus priimami motyvuoti, objektyvūs ir profesionalūs sprendimai. Juolab, kad būtinybė keisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d., sąlygoja ir šio reguliavimo nesuderinamumas su Direktyvoje 2011/92/ES įtvirtintais tikslais bei Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina dėl esminių ūkinės veiklos sąlygų bei su asmens teisėmis susijusio teisinio reguliavimo.

Priėmus siūlomus pakeitimus, poveikio aplinkai vertinimo procese nebeliktų prielaidų objektyviais duomenimis nepagrįstų bei galimai politizuotų sprendimų priėmimui, ir būtų užtikrinta, jog poveikį aplinkai vertins kompetentingi, profesionalūs savo srities žinovai, turintys specialių žinių, susijusių su aplinkos vertinimu.

Visi aukščiau nurodyti ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4804 numatomi pakeitimai neabejotinai padidins investicinės aplinkos patrauklumą ir investuotojų pasitikėjimą, bet svarbiausia, kad sprendimai bus paremti pagrįstais ir objektyviais aplinkos apsaugos motyvais bei duomenimis, t. y. motyvais ir duomenimis, kuriais ir turėtų remtis visas poveikio aplinkai vertinimo procesas.

Be kita ko, įvertinę įstatymo projektu keičiamą Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (įstatymo projekto 2 priedas), siūlytume:

- patikslinti 2 priedo 11.18 punktą, numatant, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama planuojant gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, plėtrą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas – 2,5 ha ar didesnis plotas (šiuo metu projekte numatyta, kad atranka būtina, kai užimamas plotas - 1 ha ar didesnis plotas). Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgdami į kaimyninių ES šalių praktiką (pvz.: Latvijoje reikalaujama atlikti atranką statybos plėtros projektams industrinėse teritorijose, kai užstatomas plotas yra 2,5 ha ar didesnis).

- patikslinti 2 priedo 11.7 punktą, paaiškinant, kad atrankos atlikti nereikia, kai planuojama vykdyti pavojingų atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklą (t. y. veiklą, kai atliekomis tapę produktai (pavyzdžiui, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai ar kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai) ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo). Reikalavimas atlikti atranką tokiai veiklai neproporcingai apsunkintų galimybes vykdyti panaudotų daiktų paruošimo pakartotinai naudoti veiklą, ženkliai sumažintų daiktų pakartotinį naudojimą, kuris turėtų būti skatinamas, atsižvelgiant į atliekų prevencijos tikslus, atliekų tvarkymo prioritetus bei ES teisės aktų reikalavimus. Pastarąjį pasiūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą atliekų teisinį reguliavimą, pavojingų atliekų paruošimo pakartotinai naudoti veikla gali būti priskiriama atliekų naudojimo veiklai, o projekto 2 priedo 11.7 punkte nustatyta, kad planuojant pavojingų atliekų naudojimo veiklą reikia atlikti atrankos procedūras.

- koreguoti Projekto 2 priedą, išbraukiant 11.5 punktą, arba nustatyti didesnius ribinius dydžius ir išdėstyti 11.5 punktą taip: „11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma 1000 100 ar daugiau tonų atliekų:“. Siūlomas ribinis nepavojingųjų atliekų kiekis yra nepagrįstas jokiais logiškais motyvais, jį nustačius, būtų užkraunama neproporcinga galimam neigiamam aplinkos poveikiui administracinė našta verslui, apsunkinamos verslo sąlygos. Manytina, kad galimas poveikio sumažinimo priemones galima numatyti nebūtinai tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jas galima nustatyti TIPK leidimų arba Taršos leidimų sąlygose.

Praktikoje pakankamai dažnai kreipiamasi į atsakingą instituciją dėl atrankos išvadų bei sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimo ir šiuos pratęsimus sąlygoja procedūrų, kurias reikia atlikti iki statybą leidžiančio dokumento, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar kito leidimo gavimo, trukmė. Visa tai didina administracinę naštą tiek atsakingai institucijai, tiek ir verslo subjektams planuojantiems ūkinę veiklą. Todėl manome, kad tikslinga patikslinti įstatymo projekto 7 str. 8 d. ir 11 str. 12 d. nuostatas ir pratęsti poveikio aplinkai vertinimo procese priimamų sprendimų galiojimo terminus: atrankos išvados galiojimo terminą iki 5 metų, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo terminą iki 8 metų. 

Apibendrinant, įgyvendinus visas aukščiau išvardintas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804 nuostatas, Lietuvoje būtų ženkliai pagerinta investicinė aplinka, ir siūlomas teisinis reguliavimas padidintų verslo plėtrą, skatintų inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei aukštesnį investavimo lygį į mažesnius šalies regionus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savivaldybės taryba yra išrinkta nuolatinių savivaldybės gyventojų, atstovauja jų interesus ir pagal Konstitucijos nuostatas veikia laisvai ir nepriklausomai savo kompetencijos ribose. Tuo atveju, kai diskutuojama apie planuojamą ypatingai taršią ūkinę veiklą, savivaldybės taryba turėti teisę pasirinkti, ar leisti vykdyti tokią ūkinę veiklą savo teritorijoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose.

(Žiūrėti Komiteto pasiūlymą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22

 

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybė susipažino su Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir jam nepritaria bei reiškia didelį susirūpinimą dėl savivaldybių institucijų eliminavimo iš poveikio aplinkai vertinimo proceso:

1. Nauju įstatymo projektu siekiama savivaldybes išbraukti iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų statuso ir joms priskirti  tik stebėtojų vaidmenį, t. y. savivaldybėms suteikti tik galimybę atsakingai institucijai pateikti savo pasiūlymus dėl atrankos informacijos, poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis. Pagal Projektą savivaldybės vykdomajai institucijai nėra suteikiama teisė pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo programą ar ataskaitą. Projektu siekiama savivaldybes maksimaliai eliminuoti iš poveikio aplinkai vertinimo proceso, joms paliekant tik deklaratyvias poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvio teises. Tuo tarpu visuomenei poveikio aplinkai vertinimo procese suteikiamos platesnės teisės nei savivaldybės vykdomajai institucijai.  Projektu savivaldybėms net nėra suteikta teisė, priešingai nei visuomenei, kreiptis į teismą dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados ar priimto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (Projekto 15 straipsnyje nustatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą, jei į jos prašymą atsakinga institucija deramai neatsižvelgė, ir nurodyta, kad visuomenė turi teisę ginti viešąjį interesą ginčijant atsakingos institucijos priimtus sprendimus).

Nesutinkame, kad savivaldybės būtų nepriskiriamos prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų bei joms būtų panaikintos šiuo metu galiojančios poveikio aplinkai vertinimo subjektų teisės, priešingu atveju savivaldybės nebegalėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją.

Pritarti

 

2.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22

 

 

 

2. Įstatymo projektu siekiama visiškai eliminuoti savivaldybės tarybos vaidmenį iš poveikio aplinkai vertinimo proceso. Nesutinkame su šiuo pakeitimu, nes būtent savivalda atstovauja gyventojams. Savivaldybė kaip institucija turi turėti teisę pasirinkti, kokią planuojamą ūkinę veiklą leisti vykdyti savivaldybės teritorijoje, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siekiant kompromiso, Projekte galėtų būti apibrėžta, kad veto teise savivaldybės tarybos gali pasinaudoti, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisinį reglamentavimą ir (ar) turimus savivaldybės aplinkos monitoringo rezultatus, bet ne visiškai ją panaikinti.

Pritarti

Žiūrėti komiteto pasiūlymą

3.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2016-12-22

 

 

 

3. Esame prieš poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo panaikinimą, nes paprastai atsakingos institucijos priimtoje atrankos išvadoje nėra aiškiai nurodamas realus poveikis aplinkai bei neapibrėžiamos neigiamą poveikį mažinančios priemonės ar konkretūs realūs pasiūlymai poveikiui mažinti. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką ir atrankos išvados persvarstymo galimybę, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia motyvuotą prašymą persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą, nes būtent šio persvarstymo metu dažniausiai ir pasiekiamas kompromisas, arba atsakinga institucija, atsižvelgdama į PAV subjektų pastabas, įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-12-29

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 projekto XIIP-4804 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4804) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo projekto Nr. XIIP-4805 (toliau – Projektas Nr. XIIP-4805) antikorupcinius vertinimus.

Atliekant vertinimą nustatyta, kad įstatymų projektai parengti siekiant perkelti Europos Sąjungos priimtos direktyvos  nuostatas ir atsižvelgiant į ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikimo praktikoje pastebėtas spragas ir problemas.

Atlikę antikorupcinius vertinimus teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto XIIP-4804 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Analizuojant šią nuostatą nustatyta, kad yra neaiškus šios procedūros įgyvendinimo mechanizmas, nes ūkio subjektams nenustatyta pareiga informuoti atsakingosios institucijos apie planuojamos vykdyti ūkinės veiklos mastus, o atsakingoji institucija nedalyvauja visų leidimų ūkinei veiklai išdavimo procese. Todėl neaišku, kaip ji sužinotų apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą, kaip įvertintų jos mastą, kokius įgaliojimus turėtų sužinojusi ir įvertinusi ūkinės veiklos poveikį leidimo išdavimo proceso sustabdymui, kokiais terminais turėtų atlikti vertinimo inicijavimo procedūras, jeigu nustatytų, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti PAV.

Atkreipiame dėmesį, kad formuluotė „turi teisę“ leidžia atsakingajai institucijai, nors ir nustačiusiai būtinybę atlikti PAV, jo nereikalauti iš ūkio subjekto, todėl siūlome vengti formuluočių, sudarančių galimybę elgtis dviprasmiškai.

Neaiškus procedūros įgyvendinimo mechanizmas ir išplėsta institucijos diskrecija, kai nenustatyti atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas, arba nors ir nustačius kriterijus, tačiau institucijai jų netaikant ir turint galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą, yra laikytini korupcijos rizikos veiksniais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įpareigoti ūkio subjektus, prieš prašant leidimų ūkinei veiklai, patikrinti per atsakingąją instituciją, ar nereikalingas tai veiklai PAV, taip pat nustatyti aiškų procedūros įgyvendinimo mechanizmą, jo įgyvendinimo terminus, panaikinti atsakingosios institucijos nepagrįstos diskrecijos galimybes.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-12-29

1(6)

(1)

 

2. Projekto Nr. XIIP-4804 6 straipsnio 1 dalies trečiame punkte nustatyta, kad atsakingoji institucija prireikus pasitelkia konsultantus ataskaitos ir kartu su ja pateiktų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir jų įvertinimo, savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymų vertinimui. Atvejai, kuriais atsakingoji institucija pasitelkia konsultantus, jų pasitelkimo būdas, jų statusas, išvadų reikšmė atsakingosios institucijos sprendimo priėmimui projekte nėra nustatyti. Manome, kad atsakingojoje institucijoje turėtų dirbti darbuotojai, kurių kompetencija leistų vykdyti jiems visas pavestas funkcijas, o nereglamentuotas konsultantų dalyvavimas PAV procese tik sudarytų sąlygas piktnaudžiauti ir valstybės lėšas naudoti neracionaliai, kadangi pagal analizuojamą normą, konsultantų dalyvavimą savo lėšomis privalės organizuoti atsakingoji institucija. Siūlome nustatyti, kad konsultantai gali būti pasitelkiami tik įstatyme nustatytais objektyviais atvejais ir reglamentuoti konsultantų pasitelkimo tvarką, jų statusą, išvadų reikšmę sprendimo priėmimui.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d

p.

1.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15   

 

1(3)

(2)

 

Argumentai:

Įstatymo projekte numatyta, kad atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama ne tik plečiant, keičiant ūkinę veiklą, bet ir ją planuojant. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija priima sprendimą dėl atrankos ūkinei veiklai, kuri yra įrašyta į įstatymo 2 priedo sąrašą, kai sąraše nurodytos veiklos sudaro 50 procentų apatinio ribinio dydžio. Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad tikslinga atlikti atranką ir toms veikloms jei to nereikalauja direktyvos II ar III priedai, bet veikla akivaizdžiai  gali įtakoti aplinką. Todėl projekte numatytas veiklų susiaurinimas atrankai atlikti galimai prieštarauja direktyvos pagrindinėms nuostatoms.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atsakingoji institucija Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, o atsakingoji institucija nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 2 priede priedo nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“

Pritarti

 

2.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15   

 

1(5)

(1)

(2)

Argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 2 punkte nurodant kas yra  poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektai, neįrašytos savivaldybės. Tuo tarpu, savivaldybės administracijos ir tarybos nariai yra tiesiogiai atsakingi už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Kai kuriose ES šalyse, kaip Austrija, Latvija, Lenkija, Suomija, savivaldybės ne tik priima sprendimus dėl PAV atlikimo, bet ir išduoda leidimus bei kontroliuoja tolimesnį ūkinės veiklos įgyvendinimo procesą (Seimo informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų  skyrius).

Įstatymo projekto 5 straipsnio  1 dalies 5 punkte  nėra aiškūs reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams – <...> turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities <...>. Siūlome papildyti, kokios srities reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, kadangi numatytu atveju rengėjas gali turėti bet kokios srities išsilavinimą. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomas kvalifikacijos srities atitikimas rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifikai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(5)

(1)

(5)

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį, magistro laipsnio išsilavinimą ar ir kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistų, kurių didesnė dalis yra įgijusių atitinkamą aukštąjį magistro laipsnio išsilavinimą ar, kiti - kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(6)

(5)

(4)

Argumentai:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų institucija „Natura 2000“ teritorijose koordinuoja veiksmus dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau saugomos teritorijos neapsiriboja vien „Natura 2000“ teritorijomis  ir ūkinė veikla gali įtaką daryti kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, ir kitose saugomose teritorijose.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir vietovėms, kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti“

Pritarti

 

5.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(6)

(5)

(5)

Argumentai:

Projekto tame pačiame straipsnyje numatoma kokie subjektai, kokią veiklą koordinuos dėl atrankos ir PAV procesų.  Tačiau savivaldybių institucijoms atrankos ar PAV atlikimo koordinavimas – nenumatytas. 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:

 „5) savivaldybių institucijos –  dėl planuojamos ūkinės veiklos įvertinant programas ir teikiant išvadas dėl ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.“

Pritarti

 

6.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(7)

(8)

 

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

7.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(8)

(4)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje savivaldybėms numatoma galimybė susipažinti su programa ir atsakingai institucijai pateikti pasiūlymus. Toks sumenkintas savivaldybių dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese prieštarauja kitų šalių praktikai, kur savivaldybės turi vertinančios ir net kontroliuojančios institucijos statusą. Savivaldybių institucijos yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Siūlome palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme ir kurioje nurodoma, kad jei savivaldybių tarybos svarstant programą priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, tai ūkinė veikla negalima iki to laiko kol bus priimtas kitoks sprendimas, išskyrus valstybinės reikšmės objektus. Tokiu būdu, būtų patenkintas pilnavertis savivaldybių dalyvavimas ir visuomenės lūkesčiai per jų rinktus savivaldybių tarybos narius.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“

Pritarti

 Žiūrėti komiteto pasiūlymą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1(8)

(7)

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai  per nustatytą laiką privalo pateikti išvadą dėl programos. Jei jie išvados nepateikia, tai laikoma, kad jie programai pritarė. Toks proceso reglamentavimas skamba dviprasmiškai, nes kaip reikėtų vertinti tokius subjektų poelgius, kai jie dėl tam tikrų paskatų nesiteikia  pateikti išvados. Todėl tikslinga siūlyti, kad subjektai privalo per jiems nustatytą laikotarpį pateikti išvadas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.“

Pritarti

 

9.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

1

(10)

 

(7)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Jei Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyse nustatytą terminą privalo nepateikia pateikti išvadas išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai.“

Pritarti

 

10.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma.  Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, arba pasiekta trumpą laiką (pvz. 0,5–1 metus).  Iš anksto sunku numatyti gavybos apimtis, ypač per parą, kada ji bus pasiekta ir kiek laiko truks? Tai priklauso nuo geologinių sąlygų, taikomų technologijų, naftos kainos, jos gavybos strategijos ir kt. veiksnių.

Vėlyvose gavybos stadijose išgaunamas naftos kiekis gali būti ir nedidelis, bet tuo pačiu metu su ja ateina daug vandens (sūrymo), kurį reikia atskirti nuo naftos, pervežti, įpumpuoti gręžiniais į numatytą sluoksnį. Ši procedūra irgi  gali turėti poveikį aplinkai proporcingą ne išgaunamos naftos kiekiui, o sūrymo kiekiui.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto I priedo 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 t per parą naftos);“

Pritarti

 

11.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

 

 

 

Argumentai:

Iš įstatymo projekto II priedo išimtas dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo krematoriumo statybai. Dėl šių statinių savitos ūkinės veiklos specifikos visuomenėje kyla daug nesutarimų. Vadovaujantis Orhuso konvencija suintersuota visuomenė turi teisę dalyvauti institucijoms priimant sprendimus. Poveikio aplinkai vertinimas visuomenei kaip tik  ir užtikrina tokią teisę.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto I priedo 9 dalį 13 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9.13. Krematoriumų įrengimas“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

12.

Seimo nariai:

Kęstutis Bacvinka,
Gintautas Kindurys ir kt.

2016-12-15  

 

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto II priedo 11 dalį 19 ir 20 punktais ir juos  išdėstyti taip:

„11.19. Naujų kapinių įrengimas.

11.20. Šaudmenų gamyba;“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

13.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1 (3)

(2)

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – visuomet reikalauja atlikti PAV atrankos procesą atvejais, kai yra planuojama ūkinė veikla, susijusi su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), nors Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra pateikta rekomendacijų lentelė dėl ūkinės veiklos, susijusios su atliekomis (tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis), kurioje yra nurodyta kokiais atvejais kuris PAV procesas turi būti taikomas. Atsakinga institucija visiškai neatsižvelgia į šias rekomendacijas, todėl turėtų būti išbrauktas teiginys dėl 2 priedo: ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją sekančiai:

„2. Atsakingoji institucija iki leidimo (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, remdamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose nurodytais kriterijais, aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais, ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsakingajai institucijai nusprendus, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, atranka privalo būti atlikta vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

14.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(6)

(5)

(5)

Argumentai:

Daugelio savivaldybių administracijų atsakymus dėl PAV proceso rengia architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, todėl jie turi pasisakyti tik dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir  galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (pvz.: planuoti gamybinę ūkinę veiklą sklype galima tada, kai sklypo naudojimo būdas yra pramoninės ir sandėliavimo, o ne komercinės paskirties).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį papildant ją 5 punktu:

„5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl veiklos vietos atitikimo patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendimams ir galimybės pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti, atsižvelgdama į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis.“

Nepritarti

Pritarti Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio ir kt. pasiūlymui

15.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(7)

(6)

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija, per nustatytą laikotarpį iš savivaldybių (kaip subjektų) negaudama informacijos dėl PŪV veiklos, savivaldybių administracijoms siunčia papildomas užklausas dėl PŪV veiklos, todėl PAV atrankos procesas gali užtrukti net iki 3 mėnesių. Taip pat, atsakymo pateikimui yra skiriama 20 d. d., todėl procesas užtrunka ganėtinai ilgai, ir tai neigiamai atsiliepia verslo sąlygoms.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį, išdėstant ją taip:

„Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus, savivaldybės vykdomąją instituciją ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pateikia motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai yra laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo neturi.“

Nepritarti

Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui

16.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(7)

(9)

 

Argumentai:

Siekiant sumažinti išlaidas administraciniams ištekliams, mažinant administracinių procedūrų skaičių ir jų naštą, palengvinant sąlygas investicinei aplinkai ir atsižvelgiant į tai, kad statybas leidžiantis dokumentas galioja neribotai, siūloma pailginti ir priimtų PAV sprendimų galiojimo terminus.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:

„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

17.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(10)

(5)

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinės apžvalgos 16/82 „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros ir jų terminai Europos Sąjungos valstybėse” informaciją, kad Lietuvoje PAV ataskaitos ir sprendimo etape maksimalūs procedūrų terminai yra ilgesni negu kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje), siūloma sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES nereglamentuojamus terminus. Šis pasiūlymas pagerintų šalies verslo aplinką, skatintų esamo verslo plėtrą ir naujų investicijų atėjimą, taip sąlygodamas naujų darbo vietų kūrimą bei šalies ekonomikos augimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, ir ją išdėstyti taip:

„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

18.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(10)

(9)

 

Argumentai:

Visi PAV proceso dalyviai turi pateikti tik motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos numatytoje vietovėje. Motyvuotas pasiūlymas – faktiniais duomenimis, rodikliais, faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teisės aktų nuostatomis ar kitais dokumentais pagrįstas pareiškėjo siūlymas (prašymas).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį, išdėstant ją taip:

„9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.“

Pritarti

 

19.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(10)

(6)

 

Argumentai:

Kadangi poveikio aplinkai vertinimo subjektai jau yra susipažinę su PAV ataskaita, 5 darbo dienos yra pakankamas laikotarpis papildytos ataskaitos peržiūrai.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 5 darbo dienų dienas nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

20.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(11)

(1,6,8)

 

Argumentai:

Šiuo metu atsakinga institucija yra priversta stipriai vilkinti procesą, kadangi ją pasiekia visiškai nemotyvuoti ir niekuo nepagrįsti prašymai dėl PŪV veiklos. Atsakinga institucija, gaudama motyvuotus pasiūlymus dėl PŪV veiklos, galėtų atlikti argumentuotą jų vertinimą, todėl PAV procesas vyktų daug greičiau.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 6, 8 dalis, išdėstant jas taip:

„1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės ir savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba

2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.“

<...>

„6. Kai savivaldybės vykdomoji institucija yra pateikusi motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir (ar) ataskaitos, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, organizuoja konsultacijas su savivaldybės vykdomąją institucija jos motyvuotiems pasiūlymams aptarti. Konsultacijose kviečiamas dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Konsultacijose su savivaldybės vykdomąja institucija aptariant jos motyvuotus pasiūlymus turi dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo subjektai, jeigu aptariami jų kompetencijai priskirti klausimai.“

<...>

„8. Jei atsakingoji institucija yra gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos motyvuotų pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir ataskaitos ir, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies nuostatomis, ji turi svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakingoji institucija, vykdydama šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimus, turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą.“

Pritarti

 

21.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(11)

(2)

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 50 d. d iki 40 d. d.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 40 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

22.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(11)

(3)

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 15 d. d iki 10 d. d.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per 15 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

23.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

1(11)

(12)

 

Argumentai:

Mažėjant rengiamų PAV ataskaitų skaičiui (2015 m. viso gauta 20 PAV ataskaitų, 2016 m. – 18 PAV ataskaitų), siūloma sutrumpinti laikotarpį nuo 20 d. d iki 15 d. d.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalį, išdėstant ją taip:

„12. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima pasirinktoje vietoje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jei planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

24.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

2 prie-das

 

 

Argumentai:

Žaliosios energetikos palaikymo ir plėtros tikslais mažinant perteklinę administracinę naštą, yra būtina atsisakyti perteklinių aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat, remiantis energetikos įstatymo reikalavimais, nuo 6 MW galios didiesiems vėjo parkams taikomas prisijungimas į perdavimo tinklą, o šešėliavimą pakankamai gerai spendžia nustatytos sanitarinės zonos, tuo tarpu visos poveikio atrankų išvados iki 6 MW galios jėgainėms buvo teigiamos, o tai aiškiai rodo, kad PAV yra perteklinis veiksmas, apkraunantis vertintojus papildoma darbo našta, kai jų energija galėtų būti nukreipta kitų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo kontrolės link.

Pasiūlymas:

„3.8. vėjo elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW 6 MW );“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

25.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

2 prie-das

 

 

Argumentai:

Įvertinant tai, kad 0.5 ha urbanistiniai objektai sudaro apie 30 proc. visų PAV atrankų srauto, ir beveik visais atvejais PAV nebuvo pareikalautas, galima teigti, kad neigiamą poveikį aplinkai yra įmanoma suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais ir teritorijų planavimo reikalavimais. Tokiu būdu sumažėtų administracinė našta ir pertekliniai reikalavimai, o investicijų projektinės dokumentacijos rengimo bei derinimo laikas sutrumpėtų apie 6 mėn.

Pasiūlymas:

„10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

26.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

2 prie-das

 

 

Argumentai:

Įvertinant tai, kad centralizuotas nedidelių atliekų kiekių perdirbimas sąlygoja papildomas transportavimo išlaidas, o atliekų perdirbimo ir apdorojimo veikla yra skatinama tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, siūlytina nustatyti ir atvejus, kai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (nuo 50 iki 100 tonų per parą) ir atvejus, kai jos visiškai nereikia (iki 50 tonų per parą).

Pasiūlymas:

„11.2. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas mažiau kaip 100 ir daugiau kaip 50 tonų per parą.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

27.

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė ir kt.

2016-03-02 

2 prie-das

 

 

Argumentai:

Siekiant pagerinti investicinę aplinką, ypač smulkiojo verslo kaimo regionuose plėtrai, būtina sumažinti perteklinę administracinę naštą, būtina PAV taikymo išimtį taikyti didesniems, nei 50 vietų kaimo turizmo subjektams. Juo labiau, kad tokio pobūdžio veiklų poveikį aplinkai galima suvaldyti bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, jų įgyvendinimą užtikrinant per techninio projekto derinimo ir objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūras ir teritorijų planavimo reikalavimus. Pastarosios procedūros jau sudaro sąlygas visuomenei sužinoti apie planuojamą veiklą ir galimybes pareikšti savo nuomonę ir poziciją.

Pasiūlymas:

„12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 50 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4804 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Klaipėdos miesto savivaldybės pastabas, Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio ir kitų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymas:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2017-03-15

1(8)

(4)

 

 

 

 Argumentai:

 Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savivaldybės yra atsakingos už aplinkos kokybės gerinimą ir aplinkos apsaugą, taip pat savivaldybė yra tiesiogiai atsakingos už jų teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą. Savivaldybės taryba yra išrinkta nuolatinių savivaldybės gyventojų, atstovauja jų interesus ir pagal Konstitucijos nuostatas veikia laisvai ir nepriklausomai savo kompetencijos ribose. Tuo atveju, kai diskutuojama apie planuojamą ypatingai taršią ūkinę veiklą, Savivaldybės taryba turi teisę pasirinkti, ar leisti vykdyti tokią ūkinę veiklą savo teritorijoje. Sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir teritorijos ypatumus, bei numatytas investicijas savivaldybės strateginiuose planuose. Siūloma palikti nuostatą, kuri yra dabar galiojančiame įstatyme.

 Pasiūlymas:

 Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie galimybes susipažinti su programa gavimo dienos gali raštu pateikti atsakingajai institucijai pasiūlymus dėl programos, kuriuos atsakingoji institucija įvertina nagrinėdama programą. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus.

 

 

 

 

            Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Povilas Urbšys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė