LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 345
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gegužės 10 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Dešimta valanda nulis nulis.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant darbotvarkę, noriu paskaityti pranešimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos pavadinimo.
„2016 m. gegužės 7 d. politinė partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija suvažiavimo metu vienbalsiai nusprendė išplėsti partijos pavadinimą. Informuojame, kad 2016 m. gegužės 10 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos posėdžio sprendimu nuo 2016 m. gegužės 10 d. frakcijos Seime pavadinimas bus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.“ Pasirašo frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Norinčių kalbėti?.. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi čia šiek tiek sumaišties įvyko su visomis darbotvarkėm – savaitės darbotvarkė buvo visai kitokia, šios dienos posėdžių darbotvarkė paaiškėjo tik vakar po pietų, tai mes siūlome dėl svarstymo racionalumo ir dėl to, kad būtų galima kur kas išsamiau svarstyti tikrai svarbų įstatymą, kuris Seniūnų sueigoje darbotvarkėje buvo įrašytas kaip 1-12. Aš nežinau, koks dabar jo numeris, tai yra Mokslo ir studijų projekto Nr. XIIP-3376(2) nauja redakcija. Mes siūlome jį šiandien išbraukti, nukelti arba į penktadienį, arba dar geriau – į kitą savaitę, nes iš tikrųjų tai yra didelės apimties įstatymas. Mes dabar visi buvome paskendę Darbo kodekse. Ir tikrai, kai vakar atsirado šis projektas, mes tiesiog neturėjome galimybių normaliai peržiūrėti dar sykį, kokios stadijos jis dabar yra, ir siūlome jį iškelti iš šios dienos posėdžio.
PIRMININKĖ. Supratome, bet, gerbiamieji, jei jau kalbate, tai kalbėkite tiesą. Šie įstatymai buvo toje darbotvarkėje. Nieko mes naujo neįrašome.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai vis tiek siūlome.
PIRMININKĖ. Suprantu. Jūsų statutinis siūlymas, bet mes tikrai šitų klausimų nekeitėme, jie buvo. (Balsai salėje) Jie buvo praeitą savaitę. K. Daukšys, prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašome perkelti Žuvininkystės įstatymą į ketvirtadienį, nes mes dar rytoj turime rimtą pokalbį ir šiandien nepabaigti visi svarstyti pasiūlymai. Jeigu būtų galima, būtų gerai.
PIRMININKĖ. Darbo. Taip, Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš irgi, pritardamas A. Kubiliaus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui, noriu patvirtinti, kad dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIIP-3376 yra tikrai daug pataisų. Taip pat mes norėtume teikti dar vieną kitą pataisą dėl aukštųjų mokyklų jungimosi palengvinimo ir tada svarstyti kitą savaitę. Tai irgi frakcijos vardu prašau išbraukti klausimą iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Jūs tik dėl 1-12? O dėl 1-11? Jie susiję.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ne, ne, tas tegul būna, viskas gerai, svarbus, turi judėti į priekį.
PIRMININKĖ. Dėl 1-12 klausimo tik? O 1-11 paliekate pateikimą. Tada pateikimą reikėtų iškelti prie pateikimų, jeigu jūs neprieštaraujate.
Gerai, dar yra kokių siūlymų? Gerbiamasis A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi daug kas iškrito iš darbotvarkės, o pagal Statutą privalu įrašyti Miškų įstatymo projektą, kurį Seimo nariai pasirašė (47 parašai), ir buvo Teisės departamento išvada, kad yra prieštaravimas Konstitucijai, tačiau gegužės 4 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad prieštaravimo nėra, jeigu būtų laiko… Galima ir ketvirtadienį, bet parašai yra surinkti, tai privaloma į artimiausią darbotvarkę įtraukti. Miškų įstatymo…
PIRMININKĖ. Ne, mes turime pasitikslinti, ar komitetas sutvarkė, įregistravo išvadas visas. Mes turime susižiūrėti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Projektas Nr. XIIP-3853, numeris 2.
PIRMININKĖ. Mes turime pasitikslinti duomenų bazėje, ar tvarkinga viskas pagal Statutą. Gerai, yra keletas siūlymų.
Pirmasis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Liberalų frakcijos siūlymas 1-12 klausimą Nr. XIIP-3376 išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 7, susilaikė 38. Nepritarta išbraukimui. Lieka darbotvarkėje.
Yra Darbo partijos frakcijos prašymas perkelti Žuvininkystės įstatymą į ketvirtadienį. Ar galime bendru sutarimu? Ne. (Balsai salėje) Yra, sako ne. Balsuojame. Kas pritariate, kad Žuvininkystės įstatymas, klausimai 2-2a, ir 2-2b, būtų iškeltas į ketvirtadienį?
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 2, susilaikė 15. Pritarta. Yra prašymas dėl Miškų įstatymo Nr. XIIP-3853, kad įtrauktume į šios dienos darbotvarkę. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Ne visi dar susigaudė. Balsuojame. Kas pritariate įtraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 1, susilaikė 41. Nepritarta. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi Žuvininkystės įstatymas yra išbrauktas iš rytinės darbotvarkės, aš frakcijos vardu prašau 2-17 klausimą – Ginklų apyvartos įstatymą perkelti į rytinį posėdį iš popietinio posėdžio.
PIRMININKĖ. 2-17 klausimą? Ginklų ir šaudmenų kontrolės pateikimą? Ar tikrai yra frakcijos prašymas?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Frakcijos.
PIRMININKĖ. Ne, aš klausiu frakcijos vadovo. Gerbiamoji Irena, yra frakcijos prašymas? Gerai. Yra Socialdemokratų frakcijos prašymas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą perkelti į rytinę darbotvarkę. Balsuojame. Kas sutinkate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ginklų įstatymo pateikimas, 2-17. (Balsai salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 53, prieš – 5, susilaikė 25. Perkėlimui pritarta. Gal galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtinta bendru sutarimu.
10.10 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Mane informuoja, kad buvo sustota ties 17 straipsniu. III skyrius, 17 straipsnis. Ar jau visi radote? Noriu paprašyti salėje tylos, kadangi pradedame įstatymų projektų svarstymą. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos vyrai, pasitarimą padarykite kitoje vietoje, jūs trukdote posėdžiui. Labai ačiū. Gerbiami socialdemokratai! Prašyčiau diskutuoti arba ne salėje, arba susirinkti į darbo vietas.
Dėl 17 straipsnio yra Seimo nario R. Sargūno pasiūlymas. Prašom, Ričardai, pristatyti. Yra jūsų pasiūlymas, prašom pristatyti pasiūlymą. (Balsai salėje) Nėra, čia niekas neduos, turite turėti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Yra tik parašyta „ar jos įgaliota institucija“, pridėta. Prašom. Komiteto pirmininkė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega R. Sargūnas pasiūlė papildyti įstatymo 17 straipsnį ir įrašyti „ar jos įgaliota institucija“. Iš esmės dalinės išmokos atsiradimas ir mokėjimai iš „Sodros“ biudžeto yra naujovė, dėl to komitete vyko labai daug diskusijų, nes tai pareikalaus papildomų lėšų. Komitetas nepritaria kolegos R. Sargūno pasiūlymui ir pasilieka prie Vyriausybės pateikto varianto.
PIRMININKĖ. Seimo narys prašo balsuoti, taip? Prašom balsuoti. Motyvai už, prieš. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakė komiteto pirmininkė, nedarbo draudime atsiranda dalinės darbo išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Aišku, tai yra naujas dalykas mūsų įstatymuose, iki šiol nenaudotas, todėl komiteto nuomonė yra tokia, kad pirmiausia mes sumažinome ir apribojome tokią galimybę, antra, mes siūlome, kad vis dėlto įstatyme būtų apibrėžta, kas tą gali, ir tvarką nustato tik Vyriausybė. Jokios jos įgaliotos institucijos to negalėtų daryti, nes mes padarysime parlamentinę kontrolę, kaip tokia nuostata veiktų. Siūlau nepritarti tam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės išklausytos. Balsuojame. Kas pritariate R. Sargūno pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 20, prieš – 5, susilaikė 54. Nepritarta.
Daugiau pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje nėra. Dėl viso. Nuomonė už – K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į jus prašydama pritarti minėtam projektui. Kaip kalbėjome pradžioje, šis įstatymas yra sudėtinė socialinio modelio paketo dalis, labai svarbus įstatymas. Mes jau pasisakėme dėl užimtumo ir dabar dėl nedarbo draudimo. Pagal pasiūlytą mokslininkų ir Vyriausybės pateiktą variantą mažėja išmokų, mažėja išmokų atleidžiant žmones, todėl didėja nedarbo draudimo išmokos. Toks buvo pasiūlytas variantas, komitetas labai ilgai svarstė, tai iš tikrųjų pareikalaus papildomų lėšų, bet socialinio draudimo dalyje yra kitų susitarimų, ir tam projektui pritarė Trišalė taryba. Taigi kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, penktadienį tie, kas dalyvavo posėdyje, atsimena posėdžio pabaigoje vykusias mūsų diskusijas dėl šio projekto, iš tikrųjų svarbaus projekto. Diskusiją sukėlė tas faktas, kad Seimas nedidele dauguma pritarė A. Syso pataisai, kuri, mūsų įsitikinimu, sukelia daug sumaišties. Mes siūlėme daryti pertrauką, kad Vyriausybė ateitų ir paaiškintų, ar iš tikrųjų tokią pataisą galima įgyvendinti, nes ji kainuos, sunku net pasakyti, kiek gali kainuoti papildomų išlaidų „Sodros“ biudžetui. Mes nežinome to atsakymo.
Noriu priminti, kad A. Sysas pasiūlė tokį variantą, kad draudimo nuo nedarbo išmokos būtų pradėtos mokėti iš karto po atleidimo, o ne tada, kaip buvo anksčiau, kai pasibaigia darbdavio mokamų išmokų mokėjimas. Tokiu atveju dalį laiko tapęs bedarbiu gaus dvi išmokas – tiek draudimo nuo nedarbo išmokas, tiek ir darbdavio išmokas.
Man atrodo, kad tai nėra racionalu, tai griauna tam tikrą paties draudimo sampratą, nes draudimas nuo nedarbo iš esmės yra draudimas nuo tokios situacijos, kai žmogus nebegauna su darbo santykiais susietų pajamų, o tai apima ir atlyginimą, ir darbdavio išmokas atleidus iš darbo. Tai iš tikrųjų gali brangiai kainuoti ir, kaip R. J. Dagys praeitą kartą labai įtikinamai aiškino, tos papildomos išmokos vėl bus daromos pensininkų sąskaita. Mes nesame atskyrę draudimo tarifų ir tokiu atveju, jeigu didėja išmokų dalis nuo nedarbo, tai bus daroma pensininkų sąskaita. Mes turime tą labai aiškiai suprasti.
Todėl aš siūlau susilaikyti dėl šio įstatymo po svarstymo ir iš tikrųjų rimtai su Vyriausybe aptarti, ar toks variantas, kokiam dabar Seimas žada pritarti po svarstymo, yra racionalus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Noriu priminti, kad laikytumės reglamento, kai kalbame. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 48, prieš nėra, susilaikė 33. Po svarstymo pritarta.
10.19 val.
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas Nr. XIIP-3902(2), Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3903(2), Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3904(2), Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3905(2), Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3906(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas Nr. XIIP-3902. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, pranešėją A. Mockų. Ir iš karto pateikiami lydimieji, tai yra Nr. XIIP-3903, Nr. XIIP-3904, Nr. XIIP-3905, Nr. XIIP-3906, Nr. XIIP-3807, Nr. XIIP-3808 ir Nr. XIIP-3809. Prašom. Gerbiamas A. Mockus. Kas gali pateikti Ekonomikos komiteto išvadą? (Balsai salėje) Atsiprašau, iki Nr. 3906, ten 1-4a, jau turbūt per daug. Prašom. Kas pateiks išvadą? A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gelbėsiu situaciją, jeigu galima (…).
PIRMININKĖ. 1-3a, visą paketą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Bandysiu pavaduoti A. Mockų. Nežinau, kur jis yra. Komitetas klausimui 1-3a – projektui Nr. XIIP-3902 pritarė, patobulintam įstatymo projektui. Visus, Pirmininke?
PIRMININKĖ. Visus. Taip pat ir lydimuosius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl lydimojo projekto – Aviacijos įstatymo projekto Nr. XIIP-3903 komiteto išvada: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIP-3904. Pagrindinio komiteto išvada: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo projektas Nr. XIIP-3905 – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dar viena čia padėta išvada. Gerbiamas Artūrai, dar viena.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ir paskutinis projektas yra Nr. XIIP-3906 – dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo straipsnio pakeitimo. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Tai buvo Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl pagrindinio ir lydimųjų įstatymo projektų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū Ekonomikos komitetui.
Kviečiu papildomo komiteto – Audito komiteto pranešėją G. Tamošiūną.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Sveiki, kolegos. Ačiū, Pirmininke. Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3902 ir siūlo įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Audito komiteto pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė.
Taip pat siūlome atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito ataskaitos „Koncesijos sutarčių vykdymas“ išvadose pažymėta, kad dalis koncesijos projektų pradėti vykdyti neišanalizavus jų tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos, nėra atlikta viešojo ir privataus sektoriaus projektų įgyvendinimo palyginamoji analizė, todėl nėra tinkamai įsitikinta, ar valstybės investicijos ir turtas, perduotas valdyti koncesininkui, užtikrins didesnės vertės sukūrimą.
Taip pat komitetas siūlo atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame posėdyje buvo pavesta Susisiekimo ministerijai, valstybinei įmonei Lietuvos oro uostams ir viešajai įmonei „Investuok Lietuvoje“ parengti investicijų projektą, finansiškai (ekonomiškai), techniškai pagrįstą ir socialiai pagrindžiantį investavimo tikslus, įvertinantį investicijų grąžą ir įgyvendinimo terminus. Tačiau iki šiol to investicijų projekto dar yra rengimo stadija.
Taip pat Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3903. Iš esmės sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos pastabas, kurioms Audito komitetas yra pritaręs.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3904. Komitetas iš esmės siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3905. Komitetas siūlo iš esmės jam pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą.
Taip pat komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3906 be pastabų.
PIRMININKĖ. Ačiū.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Atrodo, dar buvo…
PIRMININKĖ. Visas pristatėte?
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Taip, visas pristačiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską. Nematau. Yra. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektą, atsižvelgė ir daugiausiai pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Taip pat komitetas suformulavo didesnes saugumo garantijas, kad šitie oro uostai išliks valstybės kontroliuojami, ginkluoto konflikto metu jie galės priimti paramą, užtikrinti galimybę ginti ir priimti iš oro mūsų sąjungininkus. Šitie pataisymai yra padaryti 1 straipsnyje. Taip pat pakeistas 3 straipsnis dėl koncesijos suteikimo. Bendru sutarimu komiteto nariai pataisytam įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ir dar vieną lydimąjį ar ne?
PIRMININKĖ. Taip, dar yra lydimasis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Lydimasis yra Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas. Komitetas vienbalsiai bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Komitetai pasisakė. Diskusijoje užsirašė dalyvauti J. Razma. Kviečiu. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, A. Butkevičiaus Vyriausybė, teikdama šį paketą, iš esmės pasakė, kad pati yra nepajėgi efektyviai valdyti Lietuvos oro uostų, nesugeba užtikrinti reikiamų investicijų, neranda, kaip ten panaudoti europinius pinigus.
Ką mums dabar tokioje situacijoje daryti, kai tas koncesijos variantas yra pateikiamas kaip beveik vienintelis išsigelbėjimas, kad mūsų oro uostai būtų konkurencingi?
Aš manau, kad Ekonomikos komitetas, spręsdamas tokią dilemą, iš tikrųjų bandė kiek įmanoma tą projektą bent patobulinti, nes jis iš Vyriausybės tikrai atėjo tragiško teisinio pavidalo. Vien ką sako toks faktas, kad paties projekto apimtis yra penki puslapiai, o išvadų projektas, kuriame surašytos visokios pastabos, yra 69 puslapių. Mes čia sprendžiame tokius šimtamilijoninės apimties strateginius dalykus su tokia atsakomybe, su tokia teisine kokybe iš Vyriausybės. Aišku, aš negaliu garantuoti, kad komiteto nariai yra tokie dideli specialistai, kad mes čia tobulai tą įstatymo projektą sutvarkėme. Todėl manau, kad prieš priėmimą reikėtų dar kartą jį siųsti Vyriausybei ir dar kartą svarstyti, jeigu bus pritarta.
Kas verčia abejoti koncesijos, kitaip sakant, strateginio objekto atidavimo privatininkui pasiūlyta kryptimi? Manau, tai verčia istorija, iki tol buvę nesėkmingi strateginių objektų atidavimo privatininkui pavyzdžiai. Prisiminkime „Lietuvos dujų“ privatizavimą, pasak V. Uspaskicho, pagal vergišką sutartį, prisiminkime Vakarų skirstomuosius tinklus, LEO. Gerų pavyzdžių, manau, niekas negalėtų pateikti. Kai valstybė, atiduodama strateginius objektus, susidurdavo su galingu privatininku, iki šiol pralošdavo. Beje, pabrėšiu, kad visada šitie procesai įvykdavo, kai valdžioje dominuodavo socialdemokratai, ne liberalai, ne konservatoriai. Tai irgi įdomus reiškinys, kad ši partija nesugeba pati organizuoti valstybės kontroliuojamų įmonių strateginio valdymo.
Jeigu greitai žiūrėtume į patį įstatymo projektą, na, parašyti deklaratyvūs dalykai preambulėje, neprarandant oro uostų valdymo kontrolės. Na, kaip neprarandama, jeigu tas valdymas visiškai atiduodamas koncesininkui?
Toliau. 1 straipsnyje fiksuota šio įstatymo viršenybė prieš tokius įstatymus kaip Karo padėties, Aviacijos įstatymai, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas. Vadinasi, remdamasis tokia formule ir remdamasis gana abstrakčiomis šio įstatymo projekto nuostatomis koncesininkas gali labai stipriai blokuoti bet kokių mūsų valstybės strateginių interesų realizavimą, kiek tai priklauso nuo oro uostų. Tai gali išplaukti iš tų paminėtų svarbių įstatymų, nes gali sakyti, kad šis įstatymas mums leidžia laisvai plėtoti veiklą, subnuomoti, o tas turi viršenybę. Lyg ir įrašytas įstatyme saugiklis, kad jeigu valstybės įsipareigojimai bus per 58 tūkst. eurų, kad galutinį sprendimą priims Seimas, bet kas dabar tiksliai pamatuos tuos įsipareigojimus? Jų apimtis šiaip nėra aiški. Garantuoju, kad Vyriausybė rodys, jog įsipareigojimai yra mažesni. Čia, įstatyme, beje, mes nefiksuojame Vyriausybės įsipareigojimų ribos. Vadinasi, jį Vyriausybė gali rengti bet kokį.
Dėl to, kad yra nacionalinio saugumo reikalavimai koncesininkui, bet mes turime „Nukem“ pavyzdį, kai akcijos parduodamos, ir nieko tu nepadarysi. Na, gali sakyti, kad yra toks reikalavimas, bet čia pat, kai koncesininkas tau pateiks sąskaitą dėl išankstinės sutarties nutraukimo, turbūt maža nepasirodys. Dėl to aš atsargiai žiūriu į to projekto priėmimą visų pirma dėl jo skuboto ir nekokybiško pateikimo, galbūt ir neatmesdamas, kad apskritai koncesijos variantas galimas, jis yra plintantis ir Europoje, bet ar ši Vyriausybė normaliai gali, apgindama valstybės interesus, tokią koncesijos sutartį parengti, aš turiu daug abejonių.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Pereisime prie pasiūlymų svarstymo.
Dėl 1 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Klausiu pirmininko, ar sutinka komitetas? Gerbiamas Artūrai! Negirdi. Gerbiamas Artūrai, ar jūs sutinkate, kad iš dalies pritarta jūsų komitetui?! Sutinkate? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje)
Jūsų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas, parašyta, kad pritarta iš dalies. Ar komitetas prašo balsuoti? (Balsas salėje: „Pirmininke!“) Aš klausiu komiteto pirmininko.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes sutinkame tada.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Gerai, ačiū. (Balsas salėje: „Pirmininke!..“) Prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gali kiti Seimo nariai paprašyti balsuoti, Statutas tokią galimybę numato, nes aš matau, kad komiteto pirmininkas atidžiai nepasižiūrėjo, kad jų siūlomą įstatymo viršenybės išbraukimą Ekonomikos komitetas atmetė. Tai buvo labai svarbi pataisa, kad būtent šis Koncesijos įstatymas neturėtų pirmenybės prieš Karo padėties ir kitus nacionaliniam saugumui svarbius įstatymus. Bet komitetas nepritarė jūsų siūlomam tokiam išbraukimui.
PIRMININKĖ. Tai jūs manote, kad pritarti iš dalies nėra teisinga?
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad iš esmės nepritarė komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, ir pirmininkas sako, kad dėl to reikia balsuoti. Taip? Ar jūs sutinkate su išvada?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš atsiprašau, iš tikrųjų čia labai svarbi nuostata, kad šitie įstatymai: Karo padėties, Ypatingos padėties, tokiu atveju turėtų viršenybę prieš šitą įstatymą, ir prašau dėl jo balsuoti. Atsiprašau dėl ankstesnio…
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gal galime bendru sutarimu pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui? (Balsai salėje: „Ne! Ne!“) Balsuojame, kad būtų aišku.
Dar J. Razma – nuomonė už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai gerai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasižiūrėjo, kad oro uostuose bent visiškai galiotų nacionaliniam saugumui svarbūs įstatymai: Aviacijos įstatymas, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Karo padėties įstatymas, ir kad šis specializuotas Koncesijos įstatymas neturėtų viršenybės. Aš kviečiu pritarti, nes iš tikrųjų pagrindinė problema, atiduodant koncesininkui valdyti oro uostą, ir yra, kaip jame bus užtikrinti nacionalinio saugumo interesai. Tai tais specialiais įstatymais ir turime užtikrinti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties J. Razma, stovėdamas tribūnoje, pasakė daug netiesos. Aš manau, kad pagrindinio komiteto išvada, kuriai buvo pritarta ten, komitete, yra komiteto išvada. Dabar ekspromtu J. Razmai leisti sujaukti, na, sakykime, komiteto išvadą, manau, būtų neteisinga, reikia žiūrėti nuosekliai, o ne taip emociškai iš karto iššokus: štai puola kažkas, darome taip! Mes vertinkime patį projektą, koncesininkų atėjimą, koncesijai sudarytas sąlygas, o ne tai, kad darytume čia politiką, ką ponas J. Razma demonstravo dėl dabartinės Vyriausybės valstybės valdymo gebėjimų iš tribūnos.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš tik noriu pabrėžti, kad čia yra viso komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pataisa ir pirmininkas taip pat pasakė, kad jinai labai reikšminga ypatingais atvejais. Taigi, balsuojame. Kas pritariate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 65, prieš – 5, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra. (Triukšmas salėje) Motyvai dėl viso. (Triukšmas salėje) Prašome nešaukti iš darbo vietos.
Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitiems trims oro uostams – Palangos, Kauno ir Vilniaus oro uostams – investicijos būtinos. Valstybės galimybės ribotos. Juo labiau kad, pažvelgus į Europos Sąjungos oro uostus, yra taikoma praktika, kai į oro uostą ateina koncesininkas. Iš tikrųjų panaikinus liberalams nacionalinį vežėją, mes tikimės, kad koncesininkas pritrauks daugiau tarptautinių firmų, kas yra labai svarbu verslininkams, ypač dėl tiesioginių užsienio investicijų. Taigi išeities neturime, saugiklius įtraukėme, manau, kad Seimas irgi galės panagrinėti būtent Koncesijos sutartį. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Įjunkite! Labai ačiū. Aš sutikčiau su savo kolegos J. Razmos pateiktais siūlymais ir apmąstymais.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sergejau Jovaiša, nematome kalbančiojo. Ačiū.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto šitas įstatymas yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas, juo labiau kad dėl Lietuvos civilinės aviacijos, kaip jūs atsimenate „flyLAL“ privatizavimas ir netekimas mūsų nacionalinės oro vežėjų bendrovės… Ir čia toli gražu, kad šitas įstatymas, ypač Koncesijos įstatymas, yra gana deklaratyvus ir toli gražu neatsižvelgta į visus aspektus, kurie gali būti, jeigu iškiltų tos aplinkybės, kurios numatytos kaip tik krizinių situacijų įstatymuose, taip pat ir Karo, Ypatingosios padėties, Mobilizacijos ir priimančios šalies. Vis dėlto dar gerai, kad šitie įstatymai turi viršenybę prieš Koncesijos įstatymą, nes pradiniame variante kaip tik buvo, kad šitas įstatymas faktiškai galioja tiek, tiksliau, kiti įstatymai galioja tiek, kiek neprieštarauja Koncesijos įstatymui.
Dar vienas dalykas. Neaišku, kaip bus, kaip ypatingos padėties arba karo padėties atveju bus perimami oro uostai? Koncesininkas turbūt turės teisę pakeisti personalą, atitinkamas oro uosto aptarnavimo tarnybas, o kaip paskui, ypatingos padėties atveju, kaip visa tai paskui bus perimama, iš kur bus surandami nauji darbuotojai, ir panašiai? Toli gražu čia, reikia pripažinti, kad šitas įstatymas yra gana deklaratyvus ir, deja, vis dėlto neapibrėžia visų galimų situacijų. Manau, kad vis dėlto čia Vyriausybė turėtų dar kartą peržiūrėti šitą įstatymą, iš esmės Vyriausybė turėtų jį patobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl šio įstatymo po svarstymo nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate… (Balsai salėje) Kas yra? Prašom, G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji kolege, penki įstatymų projektai.
PIRMININKĖ. Viskas gerai – penki, dėl kiekvieno atskirai ir kalbėsime, ir balsuosime.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl kiekvieno atskirai balsuojama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pagrindiniam projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
Projektas Nr. XIIP-3903. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties mes kalbėjome apie nacionalinio saugumo aspektą, tačiau niekas, turbūt net ponas J. Razma, nepasižiūrėjo to, kad kokie reikalavimai keliami koncesininkui, kad koncesininkas būtent ir bus Europos transatlantinės priklausomybės atstovas, o ne kas nors kitas.
Kalbant apie Vyriausybės gebėjimą ar negebėjimą, gerbiamieji, 2010–2011 metais ponas A. Kubilius, kuris čia mosikuoja ranka, Latvijos valstybei atidavė visą šį sektorių. Atidavė, tapome Rygos vasalais, „airBaltic“ vasalais. Ir dabar Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip užtikrinti pagrindinę funkciją, t. y. sklandų susisiekimą su sostine ir su visa Lietuva. Todėl ši veikla visame pasaulyje yra nuostolinga ir dotuojama valstybių. Šį kartą koncesininkas įpareigotas bus mokėti mokesčius, o ne siurbti iš Lietuvos biudžeto pinigus. Gerbiamieji, būtent kuopiant jūsų arklides ir yra šis sprendimas. Jeigu būtume tapę aviaciniu habu per jūsų kadencijos valdymo laiką ir būtume ta jungiamoji grandis Vilnius, o ne Ryga su „airBaltic“, tada būtų visai kita kalba, bet čia yra jūsų, gerbiamasis Razma, jūsų pasekmės, kaip būsimas šešėlinis ministre. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, viešojo sektoriaus valdymo teorija sako, kad viešasis sektorius gali būti valdomas taip pat efektyviai kaip ir privatus. Kažkodėl socialdemokratai dabar tapo libertarais, net ne liberalais, o libertarais, ir mano, kad viešasis sektorius negali būti efektyviai valdomas, tik privatus gali būti efektyviai valdomas ir reikia atiduoti į privačias rankas. Viešasis sektorius gali būti efektyviai valdomas, tą įrodo STATOIL, tai yra viešojo sektoriaus įmonė, sėkmingai konkuruojanti ir visame pasaulyje plintanti. Tą įrodo įmonės, kurios ateina į Lietuvos šilumos ūkį, būdamos vienos nedidelės savivaldybės įmonės ir sėkmingai konkuruojančios Lietuvoje. Viskas priklauso nuo to, kokie vadybininkai ir kaip jie valdo tą viešąjį sektorių. Dabar socialdemokratai, tapę libertarais, stengiasi trūks plyš, kol dar yra jų kadencija, kiek galima daugiau pašvaistyti, paprivatizuoti sektorių. Tą socialdemokratai darė ir anksčiau. Jeigu jūs sodinate į įmonių kėdes savo draugelius, tai tikrai nieko nebus. Reikėtų ieškoti žmonių, kurie sugeba vadovauti įmonėms, ir tos įmonės, viešojo sektoriaus įmonės, turėtų būti valdomos privataus sektoriaus principais. Vadovams iškelti reikalavimus ir tie reikalavimai – efektyvumo reikalavimai, pelno reikalavimai ar augimo reikalavimai – turėtų būti pasiekti.
Dabar gi priešingai bus. Aš net nesuprantu, kodėl koncesininkas turėtų šitaip spurdėti ir stengtis. Jam gali būti net naudinga panaikinti kai kurias įmones čia ir panašiai, apriboti veiklą. Aš net nesuprantu, kodėl jis turėtų spurdėti ir stengtis dėl mažų oro uostų.
PIRMININKĖ. Laikas. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate Nr. XIIP-3903 projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
Projektas Nr. XIIP-3904. Nuomonė už – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, na, klausausi šios diskusijos dėl koncesininko ir stebiu vieną pusę ir antrą pusę, man atrodo, kad vis dėlto, neįsižeiskite dešinieji, bet iš jūsų lūpų kalba daugiau pavydas, kad per praeitą kadenciją jūs nespėjote padaryti. Kaltinimai tokie man truputį juokingai skamba, kad Vyriausybė nesugeba pati valdyti, kaip ponas Jurgis sakė, todėl ir atiduoda. Aš taip suprasčiau, kad ir senosios Europos valstybės, kurios atidavė koncesiją, irgi nesugeba valdyti. Tačiau, matyt, praktika yra kita. Aš suprantu, kad tai, ką aš kalbėjau apie pavydą, kad jūsų turbūt yra kita patirtis, kaip ir „Williamso“ atveju, kad reikia atiduoti ir primokėti. Čia, matyt, truputį kitu keliu einama. Manyčiau, kad šitas įstatymas yra labai reikalingas, ir sakyčiau, kad jis yra pavėluotas, jį reikėjo prieš ketverius penkerius metus priimti. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
Projektas Nr. XIIP-3905. Remigijus išsibraukė. Nėra norinčių. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, nors čia pradedame klausimą politizuoti, bet svarstome ir priimame labai svarbų paketą. Aš prisipažinsiu, kad, aptarinėjant šiuos projektus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, man buvo kilę tam tikrų abejonių. Aš uždaviau klausimą, ar nesibaigs šita koncesijos istorija taip, kad, sakykime, mūsų oro uostai, mūsų vienas svarbiausių turtų, atsidurs rankose tokių verslininkų, kurie, esant įtemptiems santykiams su Rusija, labai ramiai rekonstruoja oro uostus, kaip kokį nors Ramensko ir panašiai.
Man buvo garantuota, kad taip neatsitiks, kad čia bus patikimi koncesininkai, jiems bus taikomi tam tikri kriterijai. Žinoma, čia irgi negali būti jokių garantijų, nes, kaip žinome, įmonė gali būti ir iš Vakarų, bet atstovauti Rytų kapitalui. Bet vis dėlto, mano įsitikinimu, visų mūsų bendras interesas, kad į Lietuvą, jos didžiuosius miestus, jos oro uostus atskristų kuo daugiau lėktuvų, kad mūsų šalį ir mūsų miestus būtų kuo lengviau pasiekti, keliauti į Lietuvą ir iš jos. Todėl aš vis dėlto esu linkęs tikėti, kad jeigu bus atsakingai pasirinktas koncesininkas, tai duos impulsą šitai sričiai atgaivinti. Iš tikrųjų bus pasiektas bendras tikslas, kurio mes ir siekiame. Užtai aš vis dėlto siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai malonu, kad kažkas prižadėjo, kad bus labai atsakingai renkamas potencialus investuotojas, koncesininkas, bet vis dėlto, pažiūrėjus šį įstatymą, čia yra labai paviršutiniškai pasakyta, kad turi atitikti nacionalinio saugumo interesus. O kaip jau ir pats už pasisakęs kolega minėjo, ir Vakarų valstybės kokios nors bendrovės akcininkai gali būti visai kitokie, iš Rytų. Vis dėlto, kadangi oro uostai yra labai reikšmingas ir labai svarbus mūsų valstybės turtas, man atrodo, kad tai turi būti detaliau ir išsamiau reglamentuota Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 59, prieš – 1, susilaikė 21. Taigi po svarstymo pritarta.
Ir paskutinysis iš šio paketo – projektas Nr. XIIP-3906. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš suprantu gerbiamuosius dešinės pusės atstovus po visokių tokių, kai dovanojo konservatoriai „Mažeikių naftą“ „Williamsui“, po to ją pardavė rusų kompanijai „Jukos“, kai buvo maitinamas praėjusioje kadencijoje „Nukem“, už kurio stovi „Rosatom“. Prisiminkite tuos dešimtis, šimtus milijonų, kiek buvo išpumpuota už nieką jūsų energetikos ministro A. Sekmoko ir A. Darulio iš atominės. Taip, tikrai kelia daug nerimo, kolegos.
Tačiau mes Ekonomikos komitete tobulindami šį įstatymo projektą vis dėlto įtraukėme Seimo dalyvavimą. Jeigu jūs pastebėjote, bent jau ponas J. Razma žino, kad sutartis taip pat turi būti pateikta Seimui. Tai vienas aspektas. Antras dalykas, turto niekas niekur neišveža. Gerbiamieji dešinieji, turtas yra išnuomojamas ir už jį nebus primokama, koncesininkas mokės. O svarbiausias tikslas, kad valstybei nereikėtų dotuoti, dotuoti tokio nuostolingo sektoriaus kaip aviacijos ir susisiekimo oro transportas, ką daro visos valstybės. Šiuo atveju koncesininko privalumas yra tas, kad jis turi įdirbį rinkoje. Tikėtina, ateis toks, kuris tikrai turi maršrutus, ir Lietuva galės susisiekti tiek su Europos, tiek artimųjų… Skandinavijos, kitais miestais. Galės verslininkai naudotis, net ir politikai, na, atvykstantys ir mūsų politikai, ir verslas galės sėkmingai naudotis naujomis galimybės, kas yra būtina moderniai Europos valstybei ir jos sostinei Vilniui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Matyt, po dabar girdėtos kalbos turėčiau kalbėti apie tai, kad, gerbiamieji kairieji, prisiminkite, kaip privatizavote Lietuvos įmonę, supjaustėte stakles, išvežėte į kitas šalis kaip metalo laužą.
Aš ne prieš koncesiją, bet kyla nemažai klausimų. Mes irgi apie tai kalbėjome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Iš tikrųjų tos sąlygos, kurios keliamos koncesininkui, yra gana galbūt minimalios. Tas ekonominis įnašas, kuris yra tikėtinas, kuris bus ateityje, aš manyčiau, nėra toks maksimalus, ko reikėtų apskritai Lietuvai. Tačiau vis dėlto mes turime, priimdami šį įstatymą, gauti visus atsakymus į mums rūpimus klausimus, taip pat ir iš nacionalinio saugumo srities. Aš manau, kad iki priėmimo stadijos šiuos įstatymus dar reikėtų vis dėlto atidžiau pažiūrėti. Ir kairioji pusė turėtų ne per jėgą mums čia juos brukti, o atidžiai svarstyti nacionalinio saugumo interesų aspektu. To ir linkiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
10.58 val.
Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3807 (svarstymas)
1-4a klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3807. Svarstymo stadija. Kartu ir lydimuosius prašome pateikti. (Balsai salėje) Atskirai. Prašom pagrindinį.
Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau visų dėmesio. Pagrindinis komitetas siūlo šiuos visus projektus atmesti, tai yra pačią transporto holdingo idėją, kuri atkeliavo į Seimą neparengta, kurios nebuvo Vyriausybės programoje, nebuvo pateiktas ekonominis pagrindimas, nebuvo įvertintos akcijos. Paminėčiau keletą holdingo įmonių, kurios buvo planuotos. Pavyzdžiui, geležinkelius jungti, paštą jungti į vieną holdingą, neva sumažės išlaikymo kaštai.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau paminėti, kad šios idėjos pagrindinis atstovas yra liberalas, Susisiekimo ministerijos kancleris, puikiai žinote, apie ką kalbu. Todėl aš manau, kad tokių dalykų negalima daryti, ir aš siūlyčiau atmesti, ką ir siūlo pagrindinis komitetas, pagrindinį ir visus tris lydimuosius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jums reikėjo tik išvadą paskaityti. Už, prieš. Komentarai jau čia ne vietoje. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, kiek tiksli čia ta sąmokslo teorija, kurią atskleidė kolega A. Skardžius. Galbūt projektus remiantis liberalų atstovas pasakys tiksliau, kaip jie ten, palikę savo kanclerį ministerijoje, toliau valdo ministeriją ir primeta poziciją visai Vyriausybei, kad priverčia priimti projektus, prieštaraujančius Vyriausybės programai. Bet iš tikrųjų siūlymas tokio holdingo netelpa į sveiko proto rėmus, kai yra holdingas ir jame dominuoja viena įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“, kuri sudaro maždaug 95 % bendro tos kuriamos įmonės kapitalo. Tik sudaroma papildomo valdymo grandis tiems patiems „Lietuvos geležinkeliams“ valdyti iš esmės, kur būtų į geras vietas pasodinta keliolika atitinkamai turbūt politiškai parinktų piliečių ir taip sukurtos jiems šiltos darbo vietos.
O visas valdymas nuo to tik apsunktų, įmonių skolinimasis komplikuotųsi, nes dabar siūlomų jungti įmonių situacija pagal skolinimąsi yra nevienoda. Ir tik problemos dėl tokio sprendimo. Nesuprantama, kam Vyriausybė tai pasiūlė. Na, iš dalies gal suprantama, kai karštligiškai buvo bandoma gelbėti „Lietuvos jūrų laivininkystę“, man atrodo, iš inercijos po to nueita tuo keliu vaizduojant, kad neva ne dėl gelbėjimo šis projektas, o iš principo reikalingas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš atmetimą nėra. Taigi balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Projektas Nr. XIIP-3807 atmestas.
11.03 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3808 (svarstymas)
Lydimieji. Nr. XIIP-3808. Taip pat kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Skardžių paskaityti išvadą. Kaip sakote? (Balsai salėje, kalba ne į mikrofoną, negirdėti) Bet čia reikia kiekvieną atskirai, nes atmetimas. Taip.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Projektas Nr. XIIP-3808, taip pat balsavimas bendru sutarimu yra atmesti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė už – Š. Gustainis.
Š. GUSTAINIS (LSF). Kolegos, aš norėčiau pasiūlyti palaikyti šitą atmetimą ir kolegai A. Skardžiui norėčiau pasakyti, kad jo minėtas asmuo, mano žiniomis, seniai nėra liberalas, jo partijos narys, ir anaiptol yra Socialdemokratų partijos narys. O visas šis paketas, mano nuomone, yra geriausiai parengtas įstatymas, kas liečia koncesijas Lietuvoje. Siūlau palaikyti ir turėti bent vieną labai gerą pavyzdį mūsų teisinėje sistemoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Bet jūs už atmetimą kalbėjote? Už atmetimą. Taip.
Balsuojame. Kas pritariate dėl atmetimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Projektas atmestas.
11.05 val.
Valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymo Nr. IX-2245 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3809 (svarstymas)
Ir dar vienas lydimasis – Nr. XIIP-3809. Prašom. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas taip pat projektą Nr. XIIP-3809 siūlo atmesti kaip lydimąjį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektas atmestas. A. Skardžius po…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš ponui Š. Gustainiui norėčiau pasakyti, kad greičiausiai jūsų įvardintas asmuo yra liberalų Trojos arklys būtent Susisiekimo ministerijoje.
11.06 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2598(4) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. 1-5 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2598(4) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, svarstė šias pastabas ir, vadovaudamasis Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Teisės departamento išvadą, komitetas preliminariai įvertino, kad Seimo priėmimui pateiktas Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui ir apsaugai, nes teikiamu pasiūlymu sudaroma galimybė Geležinkelių transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus.
Pasiūlymai: Seimo priėmimo metu pritarus 2016 m. balandžio 1 d. Seimo nario J. Razmos pateiktiems pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, įstatymo projektas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Bendru sutarimu priimtas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Prašom balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai pritarta. Dabar yra Seimo įpareigojimas Ekonomikos komitetui pataisyti įstatymą priėmimo stadijoje.
11.09 val.
Kelių įstatymo Nr. IX-1113 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3581(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Kelių įstatymo Nr. IX-1113 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3581(3). Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų. Nėra. Kas gali pateikti iš Ekonomikos komiteto? A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Įstatymo projektas Nr. XIIP-3581. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 395 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3921(2)ES (svarstymas)
1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 395 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3921. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 395 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, pritarė komiteto patobulintam variantui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3925 (svarstymas)
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3925. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo projektą atmesti kaip nebeaktualų, nes įstatymo projektu siūlomos nuostatos jau yra įtvirtintos 2016 m. kovo 17 d. Seimui priėmus Administracinių nusižengimų kodekso daugeliu straipsnių papildymo ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIIP-2254. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite… Kas pritariate komiteto sprendimui atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 1. Projektas atmestas.
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4206(2) (svarstymas)
1-9a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4206. Svarstymo stadija. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę. D. Mikutienė! Nėra. Kas gali pavaduoti? Gerbiamoji V. M. Čigriejienė. Labai ačiū.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai atsiprašau dėl to nesusipratimo. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindiniu komitetu ir priėmė bendrą išvadą, kad pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai gal ir lydimąjį iš karto Nr. XIIP-4207?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ten taip pat pritarta bendru…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ne jūsų, atsiprašau. Čia yra Aplinkos apsaugos komitetas. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4207(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4207. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos pakeitimo projektą, Teisės departamentas pastabų neturėjo ir komitetas pritarė pakeitimui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu patvirtinti po svarstymo? Po svarstymo priimtas bendru sutarimu.
11.17 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1393(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1393(2). Sveikatos reikalų komiteto pranešėja V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto mūsų komitetas buvo pagrindinis ir visi vieningai balsavo bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Atsiprašau, dar buvo papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. M. Petrauskienė. Nėra. Kas galėtų pavaduoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? Gerbiamoji Vanda Kravčionok, gal jūs galėtumėte perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą?
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1393 ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1393 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pastabas.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Dabar noriu atsiklausti garbaus Seimo. Yra numatyta trumpa pertraukėlė. Ar ją darome, ar ne? (Balsai salėje) Nedarome. Gerai.
11.21 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4305 (pateikimas)
Tada svarstome toliau. 1-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4305. Pateikimo stadija. Kviečiu R. Paliuką į tribūną.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektą. Kaip žinote, šis įstatymo projektas buvo svarstomas kelis kartus, nes gerai besimokančio piliečio sąvoka jau ne vienerius metus yra diskusijų objektas. Ši nuostata Aukštojo mokslo ir studijų įstatymuose buvo nuolat keičiama, dėl jos kelis kartus sprendimus buvo priėmęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kaip žinote, Konstitucijoje yra įtvirtinta sąvoka, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, bet daug ginčų sukėlė, koks pilietis laikomas gerai besimokančiu, nes Konstitucijoje tai nėra išsamiai apibrėžta ir tai turėjo apibrėžti įstatymas.
Kaip žinote, pereitų metų rudenį buvo priimtas Seimo sprendimas ir įtvirtintas įstatymo 701 straipsnis, kad gerai besimokantį nustato kiekviena aukštoji mokykla pagal savo statuto numatytus reikalavimus. Tačiau 2016 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-527 vetavo šitą įstatymo projektą, ir Seimas šitą veto priėmė. Po ilgų ginčų ir derybų mūsų komitete buvo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, todėl pagal Konstituciją turi teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad šie kriterijai bus nustatyti įstatyme, jie bus iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, o įvertinus jų priėmimo procedūrą laikytini atitinkančiais gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.
Dabar trumpai apie tai, kas yra sakoma. 701 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad visi moduliai (dalykai) būtų vertinami juos priskiriant pasiekimų lygmeniui – puikiam, tipiniam arba slenkstiniam. Po aukštosios mokyklos nustatyto laikotarpio gauti įvertinimai yra apibendrinami ir priskiriami atitinkamam lygmeniui. Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai įvertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Tipinis lygmuo pasiekiamas, jeigu visų modulių (dalykų) įvertinimai yra puikaus arba tipinio pasiekimų lygmens ir vienas per semestrą, ne daugiau kaip šešių studijų kreditų – slenkstinio lygmens.
Šis įstatymo projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Lietuvos studentų sąjungos atstovais. Taip pat buvo konsultuojamasi su visuomene, ne vieną kartą svarstoma komitete. Šį įstatymo projektą parengė Seimo nariai atsižvelgdami į svarstymo metu gautus pasiūlymus.
Perėjimas prie studentų pasiekimų (pasiektų studijų rezultatų – žinių, gebėjimų ir įgūdžių) vertinimo pagal įstatyme nustatytus lygmenis būtų ryškus aukštojo mokslo kokybinis pokytis, derantis su Europos aukštojo mokslo ir, beje, veikiančių aukštųjų mokyklų gerąja praktika. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti net devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Stundys. Ruošiasi B. Vėsaitė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Ačiū už gerą įstatymo projekto pateikimą, gana įtikinamai argumentuotą. Mano klausimas būtų gal labiau techninio pobūdžio ir probleminis klausimas. Siūloma, kad šita pataisa įsigaliotų nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tai yra jau tam laikui, kai studentai pagal naująją tvarką bus iš esmės rotuojami. Kaip jums atrodo, ar tai ne per trumpas laikotarpis ir aukštosioms mokykloms, ir studentų bendruomenėms, ir dėstytojams pasiruošti šitam naujam vertinimo kultūros kokybiniam pokyčiui?
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū už klausimą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ar nebus šita nauja idėja supaprastinta, utriruota ir ar neatsitiks taip, kad šitiems lygmenims bus taikomas tas pats dešimtbalės vertinimo sistemos principas?
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tai, kad taip ilgai šitas klausimas buvo nagrinėjamas, buvo svarstomi įvairūs variantai ir mes žinome, kad pernai virš 300 studentų nebuvo rotuojami, nes nebuvo apibrėžta, kas yra gerai besimokantis… Su šituo projektu sutiko ir Studentų sąjunga, sutiko ir Rektorių konferencija, sutiko ir Kolegijų asociacija, manau, data irgi buvo svarstoma. Ji yra visiems priimtina, nes jeigu mes toliau delsime, dar nukelsime tą datą, po šių mokslo metų pabaigos, po semestro pabaigos vėl liks dalis studentų, kurie nežinos savo ateities, ar jie bus rotuojami, ar ne. Aišku, tai yra įtemptas terminas, bet aš manau, galima pasiekti, nes reikia…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. PALIUKAS (DPF). …džiaugtis, kad šiame įstatyme yra pasiektas visų institucijų sutarimas.
PIRMININKĖ. Minutė klausti, dvi minutės atsakyti.
R. PALIUKAS (DPF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš manau, kad iš tikrųjų rastas saliamoniškas sprendimas, bet mano klausimas yra toks. Tarkime, ne paslaptis, kad humanitarinius mokslus yra šiek tiek lengvėliau mokytis negu tiksliuosius, ypač pradiniuose kursuose. Ar neatsitiks taip, kad, tarkime, tiksliukai bus labai menkai rotuojami, o humanitarai iš peties?
R. PALIUKAS (DPF). Aš manau, kad kaip tik šitas perėjimas prie trijų slenksčių, kuris bus numatomas, t. y. puikus, tipinis ir slenkstinis, kaip tik padės to išvengti, nes čia nebus taip griežtai prisirišta prie dešimtbalės sistemos, dėl kurios visi tada čia smarkiai kritikavote tą sistemą. Aš manau, kad kai universitetai atliks vertinimus pagal studijų kryptis, matyt, turėtų būti šiokia tokia pusiausvyra, bet, aišku, idealaus lygmens mes niekada nepasieksime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi O. Leiputė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, duok Dieve, kad tai būtų paskutinis pasiekimo lygmuo, tai puikus, tipinis ir slenkstinis. Mane truputį glumina sąvoka „slenkstinis“. Mes puikiai žinojome, kas gerai mokėsi, kas blogai pagal tarybinę penkiabalę sistemą. Paskui prie dešimtbalės sistemos buvome įpratę. Dabar čia truputį, kol įprasime, gal bus… Ar jūs tikite, kad tai jau paskutinis skirstymas šiame įstatyme, ar dar ieškosite kitokių formų geram studentui apibūdinti?
R. PALIUKAS (DPF). Pirmiausia tas žodis „slenkstinis“ gal yra toks naujas. Faktiškai „slenkstinis“ atitiktų žodį „ribinis“, bet čia buvo konsultuotasi su kalbininkais, jie mano, kad žodis „slenkstinis“ yra taisyklingesnis. Šiaip aš noriu tikėtis, kad po tiek Seimo įvairių kadencijų ir šios kadencijos metu svarstymų ši trijų, faktiškai čia yra trijų lyginimų, vadinasi, tribalė sistema, manau, bus priimtina. Manau, reikia pradėti, o tada matysime. Jeigu mes dar sykį atidėsime, ieškosime kitokių, tai nukentės studentai, kurie negali normaliai rotuotis.
PIRMININKĖ. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi G. Steponavičius.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas komiteto pirmininke, kokia jūsų asmeninė nuomonė, ar šis vertinimas pagal lygmenis jau dabar atitiks visų studentų, dėstytojų, rektorių lūkesčius ir Konstitucijos dvasią, ar mes vėl sulauksime audringų diskusijų?
R. PALIUKAS (DPF). Mano asmenine nuomone, po tokių ilgų diskusijų ir kai visos suinteresuotos pusės pritaria šiam teikimui… Beje, aš dar nepaminėjau, kad kadangi buvo Prezidentės veto, tai svarstant aktyviai dalyvavo ir prezidentūros patarėjos, jos irgi tam pritarė. Manau, kad reikia vieną sykį Seimui apsispręsti šiuo klausimu ir pradėti dirbti. Kadangi dar laukia naujos redakcijos Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo priėmimas, jeigu Seimas tam pritars, tai reikės ir šią pataisą registruoti nauja redakcija.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi D. Jankauskas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš irgi prisidedu prie tų kolegų, kurie išreiškia viltį, kad galų gale pavyks sureguliuoti šią sunkią sprendimo paiešką. Mano klausimas, gerbiamas komiteto pirmininke ir vienas iš teikėjų. Na, tai yra rimtas pakeitimas, iš esmės keičiantis vertinimo sistemą. Ir man labiau kiltų klausimas ne tiek dėl jau įstatymo lygmeniu atrasto problemos sureguliavimo, bet kaip, jūsų vertinimu, aukštosios mokyklos yra pasirengusios pereiti prie tokio vertinimo, ir kaip jūs įsivaizduojate, ką jūsų vidinis jausmas sako, ar sklandžiai vyks šitas pokytis? Nes nedidelei grupei diskutuoti laiko buvo pakankamai, bet ar akademinė bendruomenė plačiąja prasme tam pasirengusi, aš turiu tam tikrų nuogąstavimų.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamas Gintarai, aš palaikau jus, kad čia yra tikrai revoliucinis tam tikra prasme pakeitimas. Bet aš manau, kad tiek, kiek buvo diskutuota su Rektorių konferencija, su Kolegijų asociacija, su Studentų sąjunga, visi sako už, ir visi kalba, kad tai turėtų būti priartinama prie Vakarų Europos vertinimo sistemos, faktiškai prie trijų lygių – tribalės sistemos. Manau, jeigu Seimas po diskusijų, po svarstymų komitetuose pritars tam įstatymui, aišku, laiko nėra labai daug, kiek mes norėtume, bet jeigu visos suinteresuotos pusės turi norą priimti, prieiti prie normalaus, objektyvaus vertinimo, mes tą pasieksime.
PIRMININKĖ. Klausia D. Jankauskas, ruošiasi M. A. Pavilionienė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, į kitų Seimo narių klausimus atsakydamas jūs jau keletą kartų pabrėžėte, kad ir Studentų sąjunga, ir Rektorių konferencija palaiko siūlomą sprendimą, ir išvardinote daug palaikančiųjų. Bet ar yra prieštaraujančių tokiam sprendimo būdui, kurį jūs dabar teikiate? Ir jeigu yra, tai kas prieštarauja?
R. PALIUKAS (DPF). Aš jums atsakysiu taip – prieštaraujančių nėra. Bet abejojančių, ką mes matome ir iš teikiamų klausimų, kaip tai vyks praktiškai, yra. Bet aš manau, kad tik dirbdami galime pašalinti abejones.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. A. Pavilionienė. Ruošiasi P. Gražulis.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš tiesiog norėčiau pratęsti gerbiamos Birutės klausimą ar pasisakymą. Jinai suabejojo, kad humanitarinius mokslus tarsi lengviau studijuoti nei tiksliuosius. Bet humanitariniai mokslai reikalauja plačios pažiūrų sistemos, ko kartais stinga tiksliųjų mokslų atstovams.
Mano klausimas yra grynai psichologinis. Ar nemanote, kad taikant šią puikią sistemą atsiras subjektyvumo, nes susiduria dvi prasmių sistemos: dėstytojo, kuris vertina, ir studento, kuris taip pat turi savo prasmių sistemą arba žinių bagažą? Ir čia gali įvykti konfliktas, nes vertinant subjektyvumo momentas visada yra. Ačiū.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad ir dabartinėje dešimtbalėje sistemoje yra subjektyvumo. Jeigu mes ieškosime, kaip išvengti to subjektyvumo, tai mes čia galime labai ilgai svarstyti, galime ir prie šimtabalės sistemos pereiti, ir prie tūkstantbalės. Man atrodo, kiekvienas studentas turi teisę dėstytojo vertinimus numatyta tvarka apskųsti. Jeigu jis jaus, kad dėstytojas yra subjektyvus, jis galės savo teises ginti. O šiaip visas gyvenimas iš dalies yra subjektyvus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Paskutinysis ruošiasi A. Matulas.
P. GRAŽULIS (TTF). Išties, atrodo, toks menkas klausimas, bet Seime sprendžiamas labai ilgai ir labai ilgai diskutuojama.
Aš norėjau paklausti, ar vis dėlto atitiks Konstitucinio Teismo išaiškinimą tokia neapibrėžta nuostata, ar vėl nebus taip, kad ir ši įstatymo nuostata neatitiks Konstitucinio Teismo išaiškinimo?
R. PALIUKAS (DPF). Aš nenorėčiau sutikti, kad tai neapibrėžta, tai yra trys lygmenys, kur yra labai plačiai apibrėžta, jeigu jūs skaitėte įstatymą. Matote, čia kiekvienas lygmuo vos ne trečdalyje puslapio apibrėžtas.
Antras dalykas, buvo konsultuotasi ir su Konstitucinio Teismo esamais ir buvusiais teisėjais, mūsų komitete jie dalyvavo. Vienu žodžiu, visi mano, kad iš to, kas iki tol Seime buvo priimama, šiuo metu yra geriausias variantas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, išties reikia pripažinti, kad čia vienas iš sėkmingesnių šitos daugumos, Švietimo ministerijos ir tikriausiai jūsų bandymų išspręsti šią problemą. Po pateikimo tikriausiai ir aš pritarsiu. Bet noriu paklausti jūsų, ar šį modelį, jeigu jam bus pritarta, būtų galima plėtoti, kad jauni žmonės, kuriuos valstybė išmokslina, vis dėlto didesnį indėlį skirtų mūsų valstybei, o ne iš karto išvyktų dirbti su diplomu į turtingesnes šalis. Ar dėl to dauguma, ministerija ar komitetas ką nors galvojate?
R. PALIUKAS (DPF). Tai yra labai probleminis klausimas. Mes dabar negalime varžyti žmogaus apsisprendimo. Bet jeigu žmogus matys, kad baigęs mokslą jis turi kur pritaikyti savo jėgas, tai ir nekils noro kur nors išvažiuoti.
Tačiau aš kartu noriu pasakyti, kad išvažiavimas išvažiavimui nelygus. Tai, aišku, ne šio įstatymo kontekstas, bet dabar Lietuva padavė paraišką asocijuotai narystei CERNʼe, kur yra pasaulinis branduolinės fizikos tyrimo institutas. Dabar ten dirba 30 Lietuvoje aukštąjį mokslą baigusių specialistų ir aš su jais susitikau. Dalis jų planuoja grįžti po darbo CERNʼe. Tai gal po to bus šimtai, kurie išvažiuos, ir iš tų šimtų gal daugiau kaip pusė grįš. Todėl išvažiavimo gal nereikia labai bijoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų tas siūlymas, kurį komiteto pirmininkas dabar pateikė, buvo labai ilgai diskutuotas ir visokių versijų diskusijose kilo. Galų gale pasirinktas šis – trijų pakopų pasiekimų vertinimo modelis. Žinoma, tikėtina, kad iš pradžių jį bus sunku įdiegti ir tam tikro neapibrėžtumo ar abstraktumo bus pakankamai daug, tačiau tam yra ir aukštosios mokyklos, kurios kai kuriuos dalykus turi paryškinti ir juos pritaikyti savo studijų kryptims. Tai, matyt, bus neišvengiama, to ir buvo siekta.
Antras momentas. Mes turėjome jau nebe vieną vertinimo sistemą. Prisiminkime, buvo penkiabalė, po to buvo dešimtbalė, dabar šioje aukštojo mokslo srityje bus tripakopė vertinimo sistema. Matyt, visais atvejais nebus išvengta subjektyvumo, kaip ir kiekvieno vertinimo metu. Bet, matyt, svarbiausias dalykas yra kitas – koks yra siūlomos sistemos tikslas. Siūlomos sistemos tikslas yra orientuotas į studijų kokybę, į studento kompetenciją, jo pasiekimų lygmenį, ir šiek tiek ragina atsisakyti senos, įprastos, labai hierarchiškai sutvarkytos vertinimo sistemos. Tai šia prasme yra labai ryškus ir labai svarbus pokytis, tam tikra prasme radikalus pokytis. Jis, ko gero, išeis į naudą viso aukštojo mokslo sistemai, bet, svarbiausia, bus pasiektas rezultatas, kurio mes norime. Studijų kokybės prasme, dėstytojų darbo prasme tokios simbiozės labai norėtųsi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl diskusijos įvairovės, taip sakant, keletą kritinių pastabų šiame visuotinio džiaugsmo festivalyje. Aš tikrai nesu prieš ir manau, kad čia komitetas tikrai gerai padirbėjo, tačiau noriu išsakyti keletą labai paprastų abejonių, kad mes matytume tai, kas čia yra padaryta. Pirmas dalykas – tos trys vertinimo pakopos. Iš jų dvi yra apibūdinamos kaip gerai besimokančio studento pakopos, tai yra puikiojo lygmens ir tipinio lygmens studentai, jie gaus valstybės finansavimą, tuo tarpu slenkstinis jau nebegaus. Bet tai, kad dabar įvesti tokie apibrėžimai, nebėra balų, nežinau, ar tai pakeičia esmę. Jeigu anksčiau buvo balais vertinami gerai besimokantys, dabar yra įvestos kažkokios apibendrintos kategorijos. Čia visas skirtumas.
Tačiau esminis dalykas, kad tas kategorijas konkrečiam studentui priskirs jo dėstytojai. Turime tą suprasti, kad, pavyzdžiui, gali būti toks teorinis variantas, kad štai čia, aukštojoje mokykloje, tiesiai prieš Seimo langus, Edukologijos universitete, kas nors sugalvos, kad visiems studentams reikia skirti puikiai besimokančiojo statusą, ir tokiu atveju valstybė turės finansuoti visus studijuojančius tokiam universitete ir gaunančius nelabai objektyviai, bet pagal įstatymą galiojančius puikius įvertinimus. Šioje vietoje, mano įsitikinimu, problema nėra išsprendžiama. O problemą norint spręsti, mano įsitikinimu, reikia nustoti ieškoti nesurandamų ir neįmanomų atrasti sprendimų, taisant įstatymą, reikia taisyti Konstituciją, tada turėtume daug daugiau galimybių rasti racionalų sprendimą. Dabar aš lieku abejojantis, nes, mano manymu, gražiai pakeičiant skaičius žodžiais esmė nepasikeičia, problema nėra išsprendžiama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi nuomonės skiriasi, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 74, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
11.43 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(2) (svarstymas)
1-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką pristatyti išvadą.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3376 ir patobulintą variantą teikia svarstyti Seimui. Aš noriu prieš pradedant svarstymą trumpai informuoti, kad labai ilgai dirbo darbo grupė, sudaryta dėl šio įstatymo naujos redakcijos. Taip pat buvo svarstoma labai ilgai komitete, nes buvo gauta daugiau kaip 530 pasiūlymų. Tarp jų 200 siūlymų teikė Seimo nariai. Per 200 pasiūlymų teikė Universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Mokslo taryba, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, STT, Studentų sąjunga, atskiri institutai, Žinių ekonomikos forumas, profsąjungos. Taip pat 72 pastabas pateikė Seimo Teisės departamentas, į beveik visas jas buvo atsižvelgta. Taip pat buvo išnagrinėti papildomo komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pasiūlymai. Žodžiu, buvo nuveiktas didžiulis darbas ir dabar yra teikiamas jūsų teismui naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su daugiau nei 200 pataisų. Aš manau, kad mes turime labai realiai pasižiūrėti į tas pataisas. Naudodamasis proga kviečiu, kad tas pataisas, kurios nėra esminės ir kurioms Seimo komitetas pritarė arba iš dalies pritarė, kaip sakant, negaišdami laiko greičiau pereitume. Dėl esminių, manau, Seimas turėtų apsispręsti, o komiteto nuomonė yra pateikta šiame konsoliduotame variante. Dar noriu pasakyti, kad po svarstymo komitetas pritarė naujai redakcijai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Toliau yra papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados. Kviečiu V. V. Margevičienę. Nematau. Kas galėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas pateikti? (Šurmulys salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Nieko nėra. Ir Vandos nebėra. Gerbiamasis P. Urbšys. (Balsai salėje) Palaukite, spėsite! Ne ta stadija. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos mokslo tarybos, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetų nuomonės yra pateiktos. Diskusijoje užsirašė dalyvauti penki Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu V. Stundį. Ruošiasi A. Kubilius.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galima būtų pradėti gana iškilmingai kalbėjimą, prisimenant J. Marcinkevičių, jo kalbą Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime: „Pagaliau išaušo ta diena!“ Taigi turime naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, tačiau šita redakcija neabejotinai kelia daug klausimų ir vertintina gana kritiškai dėl kelių aplinkybių. Pirmiausia. Įstatymo projektas orientuotas iš esmės į keturias sritis, labai svarbias sritis Lietuvos sėkmei, t. y. studijų, t. y. mokslo, t. y. technologijų, t. y. inovacijų. Jeigu šitais pjūviais pabandytume pasižiūrėti į įstatymo projektą, pamatytume akivaizdų vieną dalyką – kad nuosekliai su tam tikrais prieštaravimais yra reglamentuojama mokslas ir studijos, o labai svarbūs Lietuvai dalykai: technologijos ir inovacijos, lieka visiškoje paraštėje arba yra tam tikrų prieštaravimų. Kito įstatymo, kuris nustatytų aiškų valstybės politikos teisinį reglamentavimą technologijų ir inovacijų srityje, deja, neturime. Taigi šito įstatymo vienas iš akivaizdžiausių minusų yra stygius to, dėl ko kuriamos naujos žinios, kurių pasekmė neabejotinai yra žiniomis grindžiama inovacinė politika. Šito segmento įstatymo projekte nėra.
Antras momentas. Žiūrint į mokslo ir studijų sritį, neapleidžia mintis, kad rengiant įstatymo projektą niekaip nereaguojama į tas pastabas, kurias išsakė tarptautiniai ekspertai arba tarptautinės institucijos. Aš galiu priminti Europos Komisijos labai aiškias kelias pastabas, ko stinga mūsų aukštojo mokslo politikai. Tie stygiai iš esmės ir mums visiems žinomi. Nors turime daug išsilavinusių gyventojų, tačiau aukštasis mokslas turi su kokybės ir inovacijų rezultatais susijusių trūkumų, kad neveiksmingai išnaudojami infrastruktūros turimi ištekliai, kad labai trūksta paskatų kurti inovacijas ir bendradarbiauti su įmonėmis, kad inovacijų diegimo procesas apskritai nėra niekaip teisiškai aiškiai reglamentuojamas ir nėra nustatyta aiški valstybės parama. Šitie dalykai lieka įstatymo projekte niekaip neatsakyti ir jokio esminio proveržio iš esmės čia nebūtų galima tikėtis.
Trečias dalykas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, grįždamas į savo kalbos pradžią „pagaliau atėjo ta diena“. Turėtume žiūrėti ir į tai, kaip Vyriausybė siekia šitame įstatymo projekte realizuoti savo Vyriausybės programos tikslus. Jeigu paanalizuotume Vyriausybės programos mokslo ir studijų srities tikslus ir uždavinius ir šito įstatymo projekto nuostatas, pamatytume akivaizdžią nedermę. Vyriausybė visą kadenciją nieko neveikia ir savo programos niekaip nevykdė ir įstatymo projekte netgi tų esminių Vyriausybės deklaruotų siekių taip pat nebelieka, jie yra visiškai išplauti.
Paskutinis dalykas, įstatymo projektas iš esmės turi orientuotis į globalius iššūkius ir mūsų mokslo ir studijų inovacijų, technologijų sistemos iššūkius. Į daugelį iššūkių atsakymo šitame įstatymo projekte nėra, dėl to tenka tik apgailestauti. Galėčiau prisiminti vieną diskusiją apie mokslo ir studijų reikalus, diskusijoje išsakytą Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Artūro Žukausko mintį. Jo mintis labai paprasta ir aiški: „Kritinė masė sprendimams susidarė. Visi supranta, kad reikia pokyčių, bet jaučiamas tam tikras sutrikimas. Trūksta vizijos, kurioje būtų įprasminta, ko mes norime ir ką galime. Vizija nėra tik norai.“
Taigi šitame įstatyme aiškiai pasigendu vizijos ir supratimo, ko mes norime ir kam esame pasiruošę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Kubilių. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, pratęsdamas Valentino išsakytas mintis, pradėsiu nuo paprasto retorinio klausimo. O kam šito naujo Mokslo ir studijų įstatymo, kuris tikrai yra svarbus, o kam jo reikia? Jis Seimui buvo pateiktas praeitų metų vasarą, čia beveik metus laiko kažkur įvairiuose kabinetuose yra pasvarstomas. Bet iš esmės aš tą klausimą uždaviau, o kam tokio įstatymo reikia, nes aš jame nematau nieko naujo. Aš matau aprašymą tos situacijos, kuri yra šiandien, ir įtvirtinimą tų bėdų, kurios yra pakankamai aiškios. Tai Valentinas tą jau įvardijo, aš galiu paminėti tik vieną sritį. Aš nekalbėsiu apie studijas ir aukštųjų mokyklų valdymą, kolegos geriau žino, bet apie tai, kas man visą laiką rūpėjo, tai yra moksliniai tyrimai ir inovacijos.
Pažiūrėkime, ką šitas įstatymas sako? Jisai vėl tvirtina tą patį dalyką, dėl ko mūsų moksliniai tyrimai ir inovacijos kenčia, jis tvirtina, kad štai, aš cituoju 14 straipsnio 2 dalį: „Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras ir t. t., ir t. t.“ Pagrindinė bėda su moksliniais tyrimais ir inovacijom yra valdymo suskaldymas ir lyderystės stoka, ir valstybės gebėjimo.
Gerbiamoji ministre, jeigu būtų galima, kad ir jūs girdėtumėte, nesvarbu, ką aš kalbu. Taip ir vyksta diskusijos, ministrės dėmesio prisišaukti kalbant apie Mokslo ir studijų įstatymą yra neįmanoma. Seimas gali kalbėti ką nori, o vežimas važiuoja toliau. Aš tęsiu toliau, gal jos pavaldiniai kaip nors ministrę informuos apie tai, ką mes čia salėje kalbame.
Gerbiamoji ministre, ar galima jūsų dėmesio? Ne, negalima. Aš patylėsiu ir palauksiu, kol ministrė pradės…
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, čia kreipiasi į ministrę, o jūs užstojate kreipimąsi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tris kartus bandžiau prisišaukti ministrės dėmesio, manydamas, kad šis įstatymas turėtų rūpėti švietimo ministrei, bet matau, kad nelabai.
Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų daug nekalbėsiu, nes matau, kad čia į tai žiūrima pro pirštus, bandoma vaizduoti, kad kažkas dirbama, siūlomas įstatymas, kuris nieko nesprendžia, ir bus užsidėtas paukščiukas, kad buvo priimtas įstatymas. Aš jau minėjau, kokią matau didžiausią problemą – tai valdymo suskaldymas. Minėjau, kiek yra institucijų, kurios tariamai turi kažkokį vaidmenį. Mano įsitikinimu, mažiausią vaidmenį mokslo ir studijų sistemoje ir visoje inovacijų politikoje turi ministerijos ir pati Vyriausybė. Todėl niekada nematome normalaus Vyriausybės gebėjimo suformuluoti tai, kas valstybei yra svarbu, kas valstybės užsakymas moksliniuose tyrimuose, kas yra prioritetai. Visą laiką yra siūloma viską padalinti visiems po truputį ir tokiu būdu iš tikrųjų yra daug resursų iššvaistoma.
Aš noriu pasakyti, kad po to, kai buvo šis įstatymo projektas parengtas, tai šių metų pavasarį mes gavome Europos Komisijos išsamią analizę apie Lietuvos ekonominę situaciją ir su tuo susijusias kitas problemas, ir aš noriu pacituoti keletą šitos Europos Komisijos ataskaitų vietų, kurios kaip tik, mano manymu, yra svarbios. Štai kas sakoma Europos Komisijos ataskaitos 29 puslapyje, viena citata: „Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigoms būdingas neveiksmingas išteklių naudojimas, todėl jų veiklą reikia racionalizuoti ir konsoliduoti. Vyriausybės nurodymu neseniai įvertinus mokslinius tyrimus, prieita prie išvados, kad Lietuva turi gerą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, perspektyvių doktorantų ir tam tikrų kompetencijos centrų, tačiau jos mokslinių tyrimų sistema yra suskaldyta, yra daug sutapties ir dubliavimo.“ Tai čia net pati Vyriausybė pasako ir Europos Komisija tai cituoja. Ar tai yra sprendžiama šitame įstatyme? Niekas nesprendžiama.
Kita citata iš tos pačios Europos Komisijos ataskaitos: „Lietuvai pereiti prie daugiau pridėtinės vertės sukuriančios ekonomikos toliau trukdo neadekvati ir suskaldyta mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir prastos valdymo sistemos.“
Gerbiamieji kolegos, mums primygtinai rodo, paprastai pirštais bado į mūsų problemas, mes turime galimybių tas problemas spręsti, tvarkydami įstatyme tokias nuostatas. Ar mes tai padarome? Nieko nepadarome. Gerbiamoji ministre, jeigu jūs galvojate, kad padarome, tai man gaila, kad jūs taip naiviai žiūrite į valstybės valdymą ir jums tenkančią atsakomybę.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau sustabdyti šitą darbo imitaciją. Įstatymas nieko nesprendžia, siūlau grąžinti Vyriausybei ir pareikalauti, kad Vyriausybė, jeigu ji nori ką nors spręsti, išspręstų taip, kad matytųsi, jog tos problemos, kurias ne tik mes įvardiname, bet įvardina ir Europos Komisija, būtų realiai sprendžiamos. Dabar šiuo atveju aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, labai ačiū, jūs išnaudojote visą savo laiką ir daugiau. Kviečiu G. Steponavičių frakcijos vardu. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leisiu sau pradėti nuo aukštojo mokslo palyginimo su sporto sritimi, kur mes daugeliu atvejų galime didžiuotis mūsų sportininkų pasiekimais, ir paklausti jūsų. Ar be aiškios krypties ir tikslo turėjimo V. Alekna būtų galėjęs numesti diską, laimėti olimpines žaidynes du kartus? Gerbiamieji kolegos, manau, kad ne. Taip ir su šiuo Mokslo ir studijų įstatymu… Gerbiamieji kolegos, kartais alegorija ir palyginimas padeda pritraukti dėmesį, džiaugiuosi tuo. Taip ir šis įstatymas asmeniškai man ir daugeliui kitų kelia klausimą, ar jis turi aiškų tikslą, kryptį ir ambiciją padaryti mūsų aukštąjį mokslą geresnį, kokybiškesnį? Gerbiamoji ministre, jūs turėtumėte klausytis, o ne murmėti po nosimi, nes, manau, tai tikrai yra nuolatinis jūsų toks elgesys, nedarantis pagarbos niekam šitoje salėje, ypač plenarinio posėdžio metu.
Gerbiamoji ministre ir čia kiti susirinkusieji, aš sveikinu, kad galų gale mes plenarinio posėdžio salėje turime šį projektą, ir tai yra labai svarbu, bet būdas, kaip šitas projektas pasiekė Seimą, išties nėra pats geriausias. Tie, kas matėme procesą nuo pat pradžių, nuo kadencijos pradžios, deklaruojant tikslą pakeisti iš esmės Mokslo ir studijų įstatymo reformos padiktuotus dalykus, šiandien matome, kad su projektu tai neatsitiko. Galbūt ir gerai, nes finansavimo modelis krepšelio principu konkurencinis išlieka. Tikiuosi, išliks ir valdymo modelis nepakeistas, nors pataisos, dėl kurių dar balsuosime, turės būti svarstomos.
Man nepriimtina, kad chaotiškai projektas skynėsi kelią į priekį. Ir net iš pačios Vyriausybės pusės, iš valdančiosios daugumos atstovų pusės po įstatymo pateikimo, kai jis pasiekė Seimą, bent kelis kartus esminės pataisos buvo teiktos. Manau, kad tai neleido ir akademinei bendruomenei susitelkti ir matyti, kad yra aiškus suvokimas, kas turi būti padaryta ir kokie dalykai svarbiausi.
Galėčiau garsiai ir retoriškai paklausti: kas be valdančiųjų partijų, esančių koalicijoje, dar laukia šito įstatymo projekto? Kas dar jo laukia? Ir aš galėčiau pasakyti, nuvažiavus ir susitikus aukštosiose mokyklose ar regionuose, ar stipriausiuose universitetuose yra gūžčiojama pečiais. Jūs man, gerbiami šito įstatymo projekto sumanytojai, galite pasakyti tris dalykus, kokiu būdu ir kokios konkrečios nuostatos padės iškelto bendrai tikslo ir rūpimo dalyko – aukštesnės studijų kokybės?.. Užlankstykite pirštus. Aš tikiuosi, Irena, dar būsite tribūnoje ir galėsite tuos dalykus pasakyti. Bet kai tu matai visumą įstatymų, išties tokie klausimai kyla.
Taip, kai kurie dalykai, susiję, pavyzdžiui, su stojimo sąlygų sugriežtinimu, buvo numatyti projekte. Bet iš esmės šis klausimas jau yra išspręstas, nes prieš Naujus metus mes priėmėme Prezidentės D. Grybauskaitės teiktas pataisas ir jos numato barjerą – vieną privalomą brandos egzaminą tiems, kurie ne valstybės, o savo lėšomis norėtų studijuoti. Primenu, kad paraleliai įvesti penki privalomieji egzaminai stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas irgi yra įvykęs dalykas ir tai yra svarbus klausimas, kuris, teikiant šį projektą, jau atkrito ir nebėra tikslo.
Kitas dalykas – gerai besimokantys. Aš džiaugiuosi, kad mes atskyrėme šitą problemą ir juda į priekį projektas iš tiesų pakankamai geru tempu, išdiskutuotas. Ir vieną dar svarbų mazgą, aš tikiuosi, mes per artimiausias savaites išspręsime.
Taigi apie ydingas nuostatas. Nors, kaip minėjau ir kiti kalbėtojai akcentavo, įstatymas nėra griaunantis dabartinę sistemą, keletas ydingų nuostatų išlieka. Pirma, sutartys su aukštosiomis mokyklomis. Nors jos yra pristatomos kaip galbūt padėsiančios spręsti valstybės užsakymo dalykus ir panašius, bet iš tiesų situacija yra tokia, kad mes jau 2001 metais valstybės sutartis su aukštosiomis turėjome ir tai nepasiteisino. Buvo pakeista daugiau nei prieš 10 metų gan tyliai pripažinus, kad tai yra ir autonomiją ribojantis sprendimas, ir iš esmės labiau politinis įrankis nustatyti santykius su aukštosiomis mokyklomis.
Apie valdymo pakeitimo grėsmes aš jau esu užsiminęs ir labai tikiuosi, kad tos pataisos nesulauks palaikymo. Paskutiniu metu kelia nerimą, kad projekte atsirado pataisų, kurioms irgi komitete buvo pritarta, mėginant perbraižyti nusistovėjusią universitetų ir kolegijų sandarą. Diskusijos apie tai nebuvo didesnės, išskyrus tai, kad tas klausimas buvo pristatytas komitete ir strateginiame Vyriausybės posėdyje. Iš tiesų, ir vakar Klaipėdoje, ir kitose vietose susitikimuose sako, mes norime normalios diskusijos. Ar iš tiesų, priėmę pataisas, kilstelėję universitetams kartelę, mes esame pasirengę atvirai pasakyti, kad regionuose tokiu atveju universitetų nebeliks? Tiesiai šviesiai. Aš manau, kad turi būti sąžiningas kalbėjimas. Jeigu darome pataisas, kad ir gana radikalias, žmonės turi žinoti, kas atsitiks po to. Man to atrodo nepakankamai.
Ore tvyro svarbiausias turbūt klausimas, susijęs su aukštuoju mokslu: ką mes darysime su mūsų aukštojo mokslo infrastruktūra? Taip, Švietimo ir mokslo ministerija suskaičiavo, kad 100 mln. eurų yra neefektyviai panaudojama dėl perteklinio turto – pastatų, patalpų ir kitų dalykų. Ar kaip nors šis dalykas yra atliepiamas Mokslo ir studijų įstatyme? Nė per kur. Priešingai, išorinio vertinimo dalykai yra išbraukiami iš įstatymo. Siūlymai, tarp jų ir mano, dėl aiškesnio apibrėžimo procedūros, kaip paspartinti aukštųjų mokyklų jungimąsi, kad, pavyzdžiui, valdymo organai neturėtų būti iš naujo renkami, jeigu prisijungia vienas ar kitas universitetas. To čia, deja, nėra. Aš tikrai noriu pasakyti: geriems universitetams ar šitas, ar kitas dabar galiojantis įstatymas tikrai žalos nepadarys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gintarai!
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Baigiu, paskutinis sakinys. Bet mes turime daryti darbus, kurie laukia, o ne daryti kažkokias imitacijas priimdami įstatymą – daug abejotinų ar pusinių nuostatų.
Liberalų frakcija irgi mano, kad šis įstatymas galėtų būti paliktas kitai kadencijai priimti ambicingesnes nuostatas. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Adomėną. Nematau. I. Šiaulienė. Irena, jūs kalbėsite frakcijos vardu? (Balsas salėje: „Ne“.) Užtenka 5 minučių. Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu savo vardu, ne frakcijos vardu, nes taip pat turiu didelių nuogąstavimų dėl teikiamo Mokslo ir studijų įstatymo. Ir apgailestauju, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tiek svarstęs, ir gana įnirtingai, ir padaręs naują redakciją… Nemanau, kad ji yra kokybiška. Nenorėdama kartoti tų pažymėtų trūkumų, kurie buvo išsakyti kalbėjusiųjų prieš mane, manau, visi apeina labai opų klausimą. Dėl to savo poziciją išsakė ir Konstitucinis Teismas, suteikdamas galimybę, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį, o ne pačios aukštosios mokyklos. Ir gaila, kad mes, kaip įstatymų leidėjai, dėl to struktūros modelio iki šiol konsensuso nesame priėję. Galbūt todėl, kad vėlgi neįsikišo premjeras. Šis įstatymo projektas mūsų ateičiai, jaunuomenei, akademinei bendruomenei, apie ką čia buvo kalbėta, yra ne mažiau svarbus negu koks nors socialinis modelis, arba Darbo kodeksas.
Taigi Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius valdymo struktūros modelius, tačiau turi užtikrinti tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujančią ir jos savivaldą įgyvendinančią instituciją, kuri būtų įgaliota spręsti visus svarbiausius klausimus. Taigi aukštųjų mokyklų savivalda turi būti įgyvendinama per institucijas, kurių sudarymo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė negalėtų lemti sprendimų dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo.
Čia aukštųjų mokyklų reikalų tvarkymą šiandien ir matome, kad turime aukštųjų mokyklų tarybų narius betmenus, kurių nebūna. Ir man labai gaila, kad svarstant pataisas, dalyvaujant, sakyčiau, gana sėkmingai dirbančiam Vilniaus universitetui, jo tarybai, vis dėlto nebuvo išgirsti rektoriaus išvardinti trys pagrindiniai klausimai, kas yra svarbu – tai yra biudžetas, planavimas ir vadovas, ir kad tarybai tiek funkcijų, kiek palikta šiame įstatyme, net nereikia. Ir aš tikėjausi, kad komitetas tai išgirs ir pataisys.
Kita vertus, bičiuliai, mes matome negerus precedentus. Nenoriu šiandien apie juos kalbėti, visi esame pakankamai informuoti. Manyčiau, kad tas valdymo modelis, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, ir kita vertus, nebūdama aš iš principo kategoriška, kad nebūtų arba kad būtų keičiamas šis aukštųjų mokyklų valdymo principas, vis dėlto santykį tarp aukštosios mokyklos tarybos, senato ir rektoriaus rinkimo vadovo… turėtume sudėlioti kitaip. Gaila, kad pataisoms buvo nepritarta, bet manau, kad svarstydami mes turėtume dar rimtai pagalvoti, nes tas modelis, kuris yra šiandien, ir sukelia tas kolizijas, štai kodėl ir pačios akademinės bendruomenės yra… Na, vienos labai skuba įteisinti, kol įstatymas nepriimtas, ir užsitikrinti savo viešpatavimą toliau, o kitos išsigandusios laukia, kas bus, jeigu dar kartą įstatymų leidėjas nesuteiks akademinei bendruomenei išsirinkti mediatoriaus, t. y. vadovo, rektoriaus, kurio įstatymas faktiškai nereguliuos. Tai priklausys tik nuo jo padorumo, atsakingumo ir paklusimo, girdėjimo akademinės bendruomenės.
Šiandien rektorius, kadangi jį renka tik taryba, senatas, yra… maždaug galiu išklausyti, bet tiesioginio poveikio jam neturi, net ir pasako šiurkščiąja prasme: na, ir kas man iš jūsų patarimo, aš sprendžiu, aš priklausau nuo tarybos. O kai taryboje maksimum yra 11 arba septyni nariai, tai susitarti rektoriui su tokiu kiekiu tarybos narių yra paprasčiau negu su akademinei bendruomenei atstovaujančiu senatu. Todėl, kolegos, svarstydami mes turime daryti tikrai labai atsakingus sprendimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti. Svarstymo stadija. Diskusijos baigėsi. (Balsai salėje) Gerbiamas Andriau, jūs kalbėjote, aš girdėjau, ką jūs sakėte, bet nebuvo reikalavimo… Tai pasakykite per šoninį mikrofoną, kad…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo išsakyta daug abejonių, tai prieš pradedant svarstyti atskirų straipsnių pataisas siūlau balsuoti, ar Seimas po svarstymo pritaria ar nepritaria, kad būtų galima toliau…
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra tokia 151 straipsnio nuostata, aš dar kartą perskaitysiu, kad visiems būtų aišku. 7 dalyje kalbama, ne, atsiprašau, čia 3 dalies 7 punktas: „Taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.“ Ir 8 dalis: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas, daroma Seimo posėdžio svarstymo pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią tyrimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką.“
Taigi, gerbiamieji kolegos, pasinaudosime tokia statutine norma, kad pasitikrintume, ar reikia svarstyti atskiras pataisas. Todėl balsuojame. Kas pritaria komiteto pateiktam įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pritarimą ar nepritarimą galite išreikšti tyliai spausdami du mygtukus, tiksliau – tris. Teisingai – spausti „už“.
Už balsavo 35, prieš – 12, susilaikė 26.
Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl 8 papunkčio, kurį aš jau perskaičiau ir nekartosiu… (Balsai salėje) Ne, ne, viskas, dabar nereikia galvoti. Yra dvi galimybės, trys galimybės: grąžinti komitetui tobulinti, paskirti kitą komitetą arba sudaryti specialią komisiją. (Balsai salėje) Iš karto vienu balsavimu šaudysime tris zuikius. Kas balsuos už, grąžinsime pagrindiniam komitetui tobulinti, kas balsuos prieš – nuspręsime dėl kito komiteto, bet po to, jeigu bus toks, ir, trečia, susilaikantys balsuos už specialios komisijos sudarymą. Balsuojame. (Balsai salėje)
Grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti, už naują komitetą – tik 1, o komisiją siūlė sudaryti 28. Taigi klausimas baigtas.
Replika po balsavimo, ministre. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Labai džiaugiuosi, kad Seimas parodė savo valią ir visa švietimo bendruomenė mato, kas šiandien vyksta Seime. Rinkimai yra užvaldę mūsų protus ir mes jau negalvojame apie tai, kad studentai, kad visa bendruomenė laukia įstatymo, kad jis yra suderintas, yra viskas išanalizuota ir pateikti pasiūlymai, dėl visko apsispręsta. Šiandien pademonstravome, koks šiandien prieš rinkimus yra Seimas – neįgalus spręsti rimtų dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, tai nesuteikia teisės kitus kolegas vadinti neįgaliais. Parinkime žodžius korektiškesnius. Pastaba jums. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, bendruomenė laukia kokybiško naujo įstatymo. Deja, tenka konstatuoti, kad ir ankstesnė ministerija, ir jūsų vadovaujama ministerija tos kokybės nesugeba pateikti, ir tai yra permanentinė problema. Todėl nieko mes čia daug nenuveiksime, palaukime rinkimų, o tada, aš manau, iš tikrųjų bus galima su žymiai didesne intelektualine jėga tas svarbias problemas spręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.
12.17 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833 (pateikimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu M. Bastį. Pateikimo stadija.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju gerbiamam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiam Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra susiję su naktinio matymo taikikliais. Kaip žinote, afrikinis kiaulių maras, su kuriuo šiandien dar nėra tinkamai susidorota, su šia problema… Taigi yra siūloma ribotai naudoti naktinio matymo taikiklius būtent tada, kai yra tykoma šernų. Tai galbūt tiek galėčiau trumpai pristatydamas šį įstatymo projektą pasakyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Viskas, baigėte? Įstatymas dėl šernų. Visi supratome. Klausia A. Anušauskas. Nėra. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Neklaidinkite visuomenės, čia ne dėl šernų, čia dėl kai kurių medžiotojų, turinčių nesveiką polinkį šaudyti iš naktinio matymo prietaisų, tų, kurie nemoka taikliai šaudyti.
Gerbiamasis pranešėjau, na, kiek galima šitą reikalą stumti? Vieną kartą jau buvo atmestas, čia diskusijos kaip ir buvo baigtos, o jūs vis tiek dar stumiate ratu apsukę, lendate per kaminą išvaryti pro duris. Ar jums neatrodo, kad čia labai stiprūs interesai veikia, ir turint omeny, kad Medžiotojų draugijos vadovybėje yra žmonių, prekiaujančių šitais prietaisais, tai ar jūs nejaučiate, kad jums daromas spaudimas, ir ar jums žinoma apie kokių nors interesų labai stiprų spaudimo darymą Seimui?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų apie lobistines grupes man nėra žinoma. Man tiktai yra žinoma ta problema, kurią aš pristatydamas įvardijau, tai yra afrikinis kiaulių maras. Norint tinkamai su šia problema susidoroti, viena iš priemonių yra ir naktinio matymo taikikliai. Kaip tik šią problemą ir yra siūloma dar kartą spręsti. Prieš tai, kada buvo teikiamas daugiau kaip prieš pusę metų šis įstatymo projektas, labai nedidele balsų persvara buvo nepritarta tokiai iniciatyvai. Manau, kad šiandieną kolegos Seimo nariai yra įsitikinę, kad nėra dar susidorota su afrikiniu kiaulių maru, o ši priemonė iš tiesų tinkamai pagelbėtų.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas, nors ir pavėlavęs. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš atėjau anksčiau, tiesiog pabaigė anksčiau buvusį klausimą. Bet mano klausimas iš esmės būtų tas pats – taikiklių perkėlimas į D kategoriją. Civilinė apyvarta D kategorijos prekių, ginklų, šaudmenų yra gana laisva, bet čia numatyti įvairūs apribojimai. Aš manau, kad Teisės departamentas pagrįstai kelia klausimą, kaip vis dėlto atsitiks? Įstatymas kaip ir leidžia, o įstatymo lydimieji aktai, kaip ten numatyta, atseit įves ribojimus, ir pateikia Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Gal jūs galėtumėte atsakyti į šią Teisės departamento pastabą?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų Seimo Teisės departamentas taip kategoriškai neteigia, tiktai kelia abejonę. Manau, kad po pateikimo, jeigu bus pritarta, bus galima dar daugiau įsigilinti į šį klausimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo klausimu nepasisakė. Manyčiau, kad iš tiesų, spręsdami šį ginklų ir šaudmenų klausimą, galėtume pasižiūrėti, kaip kiti įstatymai galėtų derėti su šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Turėtų klausti B. Bradauskas. Nematau. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų keistas būdas kovoti su afrikiniu kiaulių maru ar su kuo jūs čia kovojate leisdami medžioti naktinio matymo prietaisais.
Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad daugiausia bus šaudomi šernai su tais naktinio matymo prietaisais. Kas bus, jeigu bus šaudomi ne šernai – briedžiai, elniai, lapės, vilkai, dar kas nors? Ar įstatyme yra numatyti kokie nors saugikliai, kad tik šernai būtų šaudomi? Čia šiaip humoristinė klausimo dalis.
Rimtoji klausimo dalis. Seimas visiškai neseniai dėl tokio pat įstatymo projekto jau apsisprendė. Mano klausimas: jeigu šiandien Seimas ir vėl nepritars jūsų siūlytam įstatymo projektui, kiek kartų jūs dar esate pasirengęs teikti analogiškas įstatymo nuostatas šioje Seimo sesijoje?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Šioje sesijoje tikrai nebus teikiamas toks klausimas, nes turi praeiti pusė metų.
Jeigu kalbėtume apie tai, ar tokia priemonė yra reikalinga, ar ne, tai apie tai pasisako ekspertai ir Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba. Esmė yra ta, kad kovojant su afrikiniu kiaulių maru, naktį tykojant, yra labai svarbu, kad šūvis iš tiesų būtų taiklus. Kitu atveju, jei žvėris yra sužeidžiamas, jis migruoja ir tokiu būdu dar tiktai praplečia užsikrėtimo liga galimybę.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, mane irgi, kaip kolegas, labai stebina, kad iš tikrųjų tai nebe pirmą kartą pateikiama, nors jokiu būdu nekvestionuoju jūsų teisės tai daryti, bet tada mūsų teisė yra reaguoti. Mano įsitikinimu, šitas medžioklės būdas yra žiaurus, drakoniškas ir nepaliekantis gyvajai gamtai jokių šansų. Juo labiau kad tikrai nebus kontroliuojama ir nebus įrodoma, kokį žvėrį, ar su taikikliu, ar ne su taikikliu, nušovė. Bet mano klausimas šiame kontekste, nieko neįtariant, būtų toks. Aš manau, kad jeigu pritartų Seimas projektui, tuos naktinius taikiklius absoliuti dauguma medžiotojų įsigytų. Kiek tų taikiklių, ar jūs bandėte šitą dalyką tirti, būtų parduota, koks skaičius ir kiek tai kainuotų? Ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju už šį klausimą. Iš tiesų tokios analizės nesu daręs, manau, kad esmė yra ne čia, kiek bus parduota, nors, iš kitos pusės, bus galima ir tinkamiau kontroliuoti, kiek bus parduota. Jeigu bus pritarta tokiam įstatymo projektui, tada ir matysime.
Dėl pačios medžioklės kontrolės. Yra įstatymai – yra Medžioklės įstatymas, yra kiti teisės aktai, kurie leidžia kontroliuoti, ar tinkamai, ar netinkamai yra medžiojama. Manyčiau, kad šiandieną medžiotojų bendruomenė yra tikrai atsakinga, taip pat ir yra pasiryžusi tinkamai naudoti tuos taikiklius tiktai tuo atveju, kada bus leista, būtent tykojant, ir tik šernų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis. Ne medžiotojas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro ne medžiotojas. Du trumpi klausimėliai.
Pirmas klausimas būtų toks. Aš nesuprantu technologijos. Jūs tykojate, tarkim, šerno, bet kišenėje turite licenciją stirnai. Su taikikliu tykojate ar be taikiklio, nes jeigu… Arba tykojate stirnos, bet gali prabėgti ir šernas, reikėtų kaip ir nušauti. Pamatote, kad stirna, kad bėga šernas, dedate taikiklį ir tada šaunate ar?.. Kokia čia ta technologija? Kaip jūs nuimsite tuos taikiklius nuo šautuvo? Čia vienas klausimas.
Antras dalykas. Jūs medžiotojas ar ne? Ir ar pirksite taikiklį, ar ne?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Aš esu medžiotojas, tik nepraktikuojantis arba labai retai išeinantis į medžioklę. Šiandieną tikrai neketinu pirkti tokio dalyko.
Pati technologija… Gerbiamas kolega, galiu pasakyti, kad ir dabar (kaip pavyzdys) šernus galima medžioti naktį tiktai šviečiant prožektoriumi. Kitų žvėrių šviečiant prožektoriumi medžioti negalima, tačiau tai tinkamai yra kontroliuojama. Manau, kad lygiai taip pat bus galima kontroliuoti ir taikant naktinio matymo taikiklius.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau Mindaugai, sakykime, šiais neramiais laikais kalbant apie ginklavimąsi, į ką buvusi Vyriausybė išvis nekreipė dėmesio, pirko tiktai dūdas armijai, štai 40 tūkstančių medžiotojų, jeigu jie bus geriau ginkluoti, ar tai, jūsų manymu, nesustiprins gynybinių visuomenės pajėgumų? Lietuvos gynybinių pajėgumų ginant mūsų tėvynę nuo galimo agresoriaus?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Visų pirma manau, kad pati visuomenė turi būti labai vieninga ir vieningai gintis nuo agresoriaus visais įmanomais būdais. Ginklas, kaip medžioklei skirtas ginklas, jei tai bus tinkama priemonė… Manau, kad naktinio matymo taikiklis taip pat galėtų tarnauti tokiam dalykui, tačiau aš čia nesu ekspertas ar žinovas tų dalykų ir negalėčiau jums tiksliai atsakyti.
PIRMININKAS. Nors laikas ir baigėsi, bet mūsų kolegė Viktorija padarys ėjimą arkliu ir užduos paskutinį klausimą. (Balsai salėje)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žirgu, atsiprašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamas pranešėjau, čia turbūt vis dėlto mes visi suprantame, yra ne šernų įstatymas, bet medžiotojų grupelės interesų įstatymas. Iš tiesų aš neišgirdau aiškaus atsakymo, kaip ketinate priėmus tokį įstatymą garantuoti, kad kiti gyvūnai nenukentės, kad jis bus naudojamas tik šernams naktį? Kaip jūs įsivaizduojate tą kontrolę? Pirmas trumpas klausimas.
Antras. Ar manote, kad būtų didelis skaičius medžiotojų, įsigyjančių šį iš tikrųjų gana brangų įrenginį, kainuojantį tūkstančius ir net dešimtis tūkstančių eurų, kad tai labai smarkiai padidins sumedžiojamų šernų skaičių? Ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tiesų, jeigu jūs atidžiai klausėte atsakymus, tai pirmiausia šią priemonę yra siūloma taikyti, naudoti tam, kad būtų iš tiesų taikliai nusitaikoma ir paleidžiamas šūvis, kad žvėris nebūtų sužeistas, o iš karto kristų vietoje.
O pati kontrolė, jeigu jūs klausėte, tai ir šiandien, pavyzdžiui, prožektorius leidžiama naudoti tiktai medžiojant šernus ir tiktai tykant. Jūs galbūt ir nežinote, šernas yra naktinis žvėris, migruoja ir ieško pašaro būtent naktį, todėl ir siūloma tokia priemonė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Viktorija žaidžia šachmatais, naktį nemedžioja.
Motyvai už, prieš. Matome, kad visi medžioklės draugai ir bičiuliai. Taigi R. Markauskas – už.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mieli kolegos, tikrai nesu medžiotojas ir myliu gamtą, bet Alytaus rajone jau ketveri metai yra apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro, žmonėms tai sudaro daug rūpesčių, nepatogumų ir nuostolių, kiaulių negalima auginti, laisvai miške negalima vaikščioti. Manau, kad šitas pasiūlymas prisidės sprendžiant šią problemą, ir prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nebalsuokite už, balsuokite tiktai prieš. Dar vieną sykį turime parodyti, kad čia yra absurdiškas įstatymas. Kiaulių maras yra tiktai priedanga grupelės interesams įgyvendinti. Niekur nėra įrodyta, kad pritaikius naktinius prietaisus kiaulių maras kur nors kurioje nors valstybėje buvo išnaikintas. Apskritai nėra sutariama, ar medžioklė išvis yra geras kovos su kiaulių maru būdas. Europos Komisija siūlo visai kitus būdus, kaip tik nemedžioti, bet čia ne apie tai kalbama, čia tik priedanga.
Šitas įstatymas yra brakonierių įstatymas, nes kad ir kaip čia kolega stengėsi įtikinti, kad bus kontroliuojama, bet kaip jūs kontroliuosite, kai su naktinio matymo prietaisu tamsoje kas nors patykos ir nušaus stirną arba elnią? Jūs ką – tamsoje prie jo paguldysite inspektorių ar inspektorę, kad žiūrėtų? Kitaip nepakontroliuosi. Lempas galima kontroliuoti, nes jos šviečia. Čia yra tiesiog pasityčiojimas iš medžioklės.
Didžioji medžiotojų dalis taip pat nepritaria, ir čia, šioje salėje, esantys kai kurie Seimo medžiotojai taip pat nepritaria, ir labai argumentuotai. Iš tikrųjų čia yra grupelės interesų bandymas prastumti tik jiems naudingą įstatymą. Šiaip tai yra sadistinis gyvūnų naikinimas, nieko bendra su medžiokle neturintis. Medžioklė tai yra garbingas dalykas, kai vienas medžioja, tyko, bet kitas gyvūnas turi teisę pabėgti, pasislėpti ir nors kiek turėti ramybės. Įteisinę naktinį matymą medžioklės metu mes pažeisime ir gyvūnų teises, ir nuskambėsime kaip visiški sadistai, kuriems rūpi ne medžioklė, o siauri interesai. Mieli kolegos, balsuokime tikrai prieš, atmeskime, ir kiekvieną sykį, kai dar bus siūlymas, dar sykį atmeskime. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, nedrąsinkite vienas kito! Balsuokite tyliai.
Už balsavo 38, prieš – 25, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš iš noro pasakyti repliką, atsiprašau, netyčia paspaudžiau, prašyčiau dėl protokolo užrašyti, kad aš prieš.
PIRMININKAS. Priimame atsiprašymą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Taip, tai norėjau pasakyti, kad kiaulių maras ne miškuose, kiaulių maras yra Seime, tai yra politikų, kurie įsistatė kiaulės akis.
Kolegos, jeigu jūs…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neįžeidinėkite, išjungsiu mikrofoną!
N. PUTEIKIS (MSNG). Tai kiaulių maras Seime…
PIRMININKAS. Suraskite Ezopo kalbą, o ne vienas kitą…
N. PUTEIKIS (MSNG). Jeigu jūs turite nenugalimą troškimą patenkinti savo sadistinius instinktus, na, užsiimkite bent jau paintbolu.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Beveik jau buvau įtikintas, kai įsivaizdavau gerbiamą kolegą, čia priešais stovintį B. Bradauską, naktį saugantį mūsų sieną. Tai ir didelė grėsmė rusams, pagalvojau, gal iš tikro čia rimtas argumentas, B. Bradauskas apgins Lietuvą nuo rusų. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ir B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gaila, kad K. Masiulis kitos pavardės nežino, bet aš labai didžiuojuosi, kad tamsta kiekvienu momentu mano pavardę pagarsinate. Iš tikrųjų pavardė garsi. Nesivelsiu į debatus, nes matau, kad žmonės, kurie čia kalbėjo, nelabai nutuokia medžioklės dalykus (ir tas pats K. Masiulis), stirnos išeina su šviesa, šernai, deja, išeina tamsoje, todėl tas prietaisas bus naudojamas tik šernams, nes naktinio matymo taikiklis neparodo stirnino ragų ir jokiu būdu negali nustatyti, kokie jie. Todėl nė vienas save gerbiantis ar negerbiantis medžiotojas į stirniną naktį per naktinio matymo taikiklį nešaus, šaus tiktai į šerno, kuris išeina tamsoje, siluetą.
Bet čia tiek to, kas labai norėsite medžioklės pradžiamokslio, aš galiu tikrai paskirti ir jums išdėstyti labai daug dalykų. Aš siūlau, kadangi mes vieną kartą jau buvome atmetę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimus, o čia yra vis dėlto susiję su aplinkosauga, pagrindiniu komitetu paskirti Aplinkos apsaugos komitetą ir siūlau tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, įrašytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, B. Bradauskas pasiūlė Aplinkos apsaugos. Ar reikia balsuoti? (Balsas salėje: „Reikia!“) Kas pritariate dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, balsuojate už, kas manote, kad turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, – prieš.
Už balsavo 28, prieš – 44. Lieka Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Baigiame šį klausimą.
Replika po balsavimo – kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, jeigu kas bent perskaitė projektą, šiame projekte yra kalbama ir apie prekybą taikikliais. Nuo kada sisteminiai dalykai, pervedimas iš kategorijos į kategoriją, tapo Aplinkos apsaugos komiteto reikalu? Iš tikrųjų nesuprantama, gal tada pasiūlykime išties žuvininkystės ir visus kitus reikalus permesti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Skamba kvailai, lygiai taip pat skamba ir dabar.
PIRMININKAS. Siūlau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui būti papildomu komitetu ir išspręsti šitą klausimą. (Balsai salėje) Kiekvienas komitetas gali be paskyrimo svarstyti. Nėra problemų, skaitykime Statutą.
12.39 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4253, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4275, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4276, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4277, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4278, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4279, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4280, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4281, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4282 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, rytinė darbotvarkė baigta, bet mes turime labai ilgą popietinę, todėl kviečiu J. Vaickienę pateikti Vietos savivaldos įstatymą ir lydimųjų įstatymų paketą. 2-14, kas stebite darbotvarkę.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komiteto vardu pristatau įstatymų paketą, susijusį su Vietos savivaldos įstatymu, kurį paskatino parengti Valstybės kontrolės rekomendacijos, pastabos dėl sisteminės kontrolės tobulinimo savivaldos lygmeniu. Mes jau žinome, kad pradėtas rengti Nacionalinis ataskaitų rinkinys, savivaldybių kontrolieriai privalo dalyvauti šitoje sistemoje, pateikti išvadas, kuriomis Valstybės kontrolė turi pasiremti, jas pripažinti. Tačiau tam, kad Valstybės kontrolė jas pripažintų, reikalingas bent keturių akių principas pagal tarptautinius standartus, kad būtų galima tas išvadas priimti tinkamas. Todėl, atsižvelgdami ir į Valstybės kontrolės rekomendacijas, ir į Savivaldybių kontrolierių asociacijos rekomendacijas, darome tokį pakeitimą, kad savivaldybėse kontrolierių tarnybas sudarytų ne mažiau kaip du žmonės.
Antras pasiūlymas dėl to paties įstatymo. Papildome savivaldybių kontrolės komitetų funkcijas tokiu punktu, kad jie skundų, prašymų, pranešimų, pareiškimų, viešosios informacijos pagrindu arba savo iniciatyva gali nagrinėti, ar savivaldybės lėšos ir turtas, taip pat patikėjimo teise valdomas valstybės turtas naudojami efektyviai ir racionaliai, kad nebūtų tokių situacijų, kaip kartais pasitaiko, kad savivaldybių kontrolės komitetams neteikiama informacija, nes tokios funkcijos jie negali atlikti. Kadangi esame gavę tokių pastabų, nustatome, kad galėtų kaip ir Seimo Audito komitetas, taip ir savivaldybių kontrolės komitetas atlikti pilnavertiškas funkcijas.
Greta yra teikiami visi kiti įstatymų projektai, kurie yra tik techniškai suderinami, t. y. pakeičiame savivaldybių kontrolierių tarnybas, iš „kontrolieriaus“ į „tarnybas“. Toks mūsų noras.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. E. Šablinskas klausia pirmasis.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Aš trumpą klausimą, gal šiek tiek ir nesusijęs. Ar vis dėlto nereikėtų kontrolės vado rinkti atskirai, kaip ir mero? Būtų kur kas geriau, nei skirti iš kitos pusės.
J. VAICKIENĖ (LSF). Jūs kalbate apie savivaldybių kontrolierių tarnybos kontrolierių? Žinoma, jeigu jis būtų renkamas nepriklausomai, tai būtų dar geriau. Dar geriau būtų, jeigu mes turėtume panašią sistemą, kokią turi airiai, lenkai, kai yra nepriklausoma institucija, kurioje surenkami kompetentingi asmenys ir jie nepriklausomai tikrina savivaldybes.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų man kyla du klausimai. Vienas klausimas. Vis dėlto aš manyčiau, kad nėra išspręstas kontrolierių klausimas, nes mes šiandien turime (savo laiku jie buvo paskirti tarybos), kad jie dirba iki gyvos galvos. Faktiškai nėra kontrolės mechanizmo. Apskritai juos labai sudėtinga atleisti. Ar nereikėtų šiuo pasiūlymu spręsti ir šitą klausimą, kaip su jais daryti?
Antras klausimas, kiek mums papildomai reikės etatų, kur dirba po vieną, ir kiek reikės pinigų?
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkoju už pasiūlymą. Manau, kad galbūt kadencijas ir galėtume įvesti, galima registruoti kaip ir pasiūlymus dėl pateikto, jeigu mes nesugalvosime visos sistemos keisti. Birželio mėnesį planuojama Valstybės kontrolės konferencija, kurioje ir pristatys savo pozicijas ir savo įžvalgas dėl savivaldybių kontrolierių tarnybų, dėl jų kompetencijos.
O šiandien mes turime tik vienuolika savivaldybių, kuriose yra po vieną etatą. Kalbama tik apie vienuolika savivaldybių, ir jos jau tada privalėtų įvesti antrą, kad galėtų atlikti auditą pagal Europos standartus. Kitu atveju mes negalime vykdyti Nacionalinio ataskaitų rinkinio – valstybės kontrolės. Yra tokia situacija. Mes esame apskaičiavę, kad vienam papildomam etatui savivaldybei reikėtų, jeigu jo nėra, apie 16 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ar jūs, Audito komitetas, tą siūlymą teikiate dėl tų keturių akių principo, ar dėl to, kad pagerėtų kontrolė? Ar jūs pati asmeniškai tikite vidaus kontrole? Nes, kaip ir minėjo kolega K. Komskis, visi kontrolieriai dirba be kadencijų, ir iš esmės ne vienoje savivaldybėje tie kontrolieriai yra susigyvenę su rajono vadovais, su rajono tarybos nariais, susidraugavę ir, mano manymu, didelio efekto nėra. Kiek yra nustatoma įvairių pažeidimų, ar jūs galite įvardyti nors vieną atvejį, kad kokie nors ryškesni pažeidimai savivaldybėje nustatyti savivaldybės kontrolierių tarnybos?
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui už klausimą. Pradėsiu nuo jūsų antro klausimo. Galiu pasakyti taip: iš esmės aš pritariu rekonstrukcijai ir reformai, apie ką ir kalbėjau, ką turi airiai, ką turi lenkai, tai yra nepriklausoma institucija. Mes, kaip prisimenate, kadencijos pradžioje kalbėjome, galbūt Valstybės kontrolė galėtų atlikti tą funkciją. Tačiau pagal Konstituciją to negalima. Mes visos kadencijos metu nagrinėjome ir žiūrėjome, kaip yra kitose Europos valstybėse. Kai kuriose yra nepriklausomos institucijos. Surenkama 30–40 etatų, kurie rotuoja, yra visiškai nepriklausomi ir jų skyrimo ar samdymo principas yra visiškai kitas. Bet čia turi būti nauja sistema, nauja reforma, kuriai pritartų mūsų visas Seimas. Aš esu už tai.
Šiandien, aišku, Kontrolierių tarnybų asociacija sako, kad ji vykdo tas funkcijas, kurios numatytos Vietos savivaldos įstatyme. Tačiau realiame gyvenime, aš taip pat galiu pasakyti, to nėra, ko mes norėtume, nes vis dėlto jos yra pavaldžios savo taryboms. Neformaliai. Formaliai kaip ir nepriklausomos, bet iš tiesų jos dažnai būna pavaldžios.
PIRMININKAS. Klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimą paklausė kilęs iš Kėdainių gerbiamasis A. Matulas. Tai aš noriu, nes jūs nevisiškai atsakėte, kokia nauda, kodėl iškilo tokia būtinybė dabar pateikti tokį įstatymo projektą? Kas čia, ar piktnaudžiavimo, ar aplaidumo pastebėjote? Man ne visai suprantama. Jeigu galite, kolege, paaiškinkite. Labai ačiū.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkoju. Valstybės kontrolė kiekvienais metais teikia ataskaitas apie tai, kaip savivaldybių kontrolieriai vykdo funkcijas. Pradedamas teikti Nacionalinis ataskaitų rinkinys nuo 2013 metų, už 2013 metus, už kurį yra atsakinga Valstybės kontrolė, tačiau už savivaldybių biudžetus, kurie yra savarankiški, atsako savivaldybių kontrolieriai ir jie turi teikti išvadas.
Bet pagal tarptautinius standartus, pagal kuriuos ir vykdoma visa ta kontrolė ir teikiama išvada, privalo būti keturių akių principas. Kitaip ta išvada yra negaliojanti. Tada Valstybės kontrolė turi grįžti, skirti resursų ir tikrinti. Tada ir kaina, ir laikas, ir terminai – tai, ką mes jau esame nustatę. Ir jie net paprasčiausiai negali to daryti pagal Konstituciją – dar kitas dalykas. Jie negali kištis į savarankiškų savivaldybių biudžetus.
Todėl visų pirma pagal Valstybės kontrolės ataskaitą ir rekomendacijas, o kitas dalykas, taip pat išgirdome ir Seimo narių rekomendacijas, ir patys matome, kad funkcijos nevykdomos taip, kaip reikia, nes kai kur netgi nėra, būna taip, kad tušti etatai, nėra kam vykdyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Aš manau, kad šis pateikimas yra savalaikis, nes yra tokia vyraujanti tendencija, kad vyrauja tik dvi akys, ir, aišku, prie tų dviejų akių yra daug geriau susitarti ir gauti gana palankias išvadas. Bet aš manau, kad vis dėlto kontrolės ir audito funkcijos savivaldybėje nepakankamai vykdomos, iš savo patirties kalbu. Aš manau, kad reikėtų iš esmės peržiūrėti kontrolės ir audito savivaldos lygiu funkcijas ir įstatymais sudaryti sąlygas, kad daug efektyviau jie galėtų dirbti.
J. VAICKIENĖ (LSF). Aš sutinku, bet, aišku, mes turime nutarti dėl modelio, ar tą patį pasiliekame. Bet šiandien, kai yra tik po vieną kontrolierių, jie nei teisiškai, nei fiziškai negali vykdyti įstatymų, kuriuos mes patys esame pateikę. Vienas iš jų yra Nacionalinis ataskaitų rinkinys. Jeigu neįgalinsime, Valstybės kontrolė gali pasakyti: mes nevykdome, nes mes neturime teisinio įrankio.
PIRMININKAS. Paskutinė – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama Jolita, prašom pasakyti. Kiek supratau, šiuo įstatymu bus suvienodintas visų savivaldybių kontrolės mechanizmas. Bet sakykite, ar kiekviena savivaldybė turės lėšų tarnyboms išlaikyti ir ar nereikia Vyriausybės išvados? Ačiū.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkui. Aišku, mes galime sakyti, kad savivaldybės neturės, joms sunku. Tada galime sakyti, kad ir mes, kaip valstybė, neturime lėšų Valstybės kontrolei. Jeigu neturime lėšų ir manome, kad mums nereikia vien dėl to, kad neturime lėšų, tai ir mes galime iš principo to atsisakyti. Aš manau, kad savivaldybių kontrolierius, būdamas ir vykdydamas savo funkcijas, iš esmės sutaupys daug daugiau lėšų, negu būtent reikės jo etatui įsteigti. Šiandien tų savivaldybių, kur yra po vieną, tas savivaldybės kontrolierius tikrina tik finansines ataskaitas, apie veiklos auditus, apie papildomus išėjimus ir kokių nors auditų darymą nėra kalbos. Aš manau, kad savivaldai reikalingas kontrolierius.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei Jolitai. Ir už norėtų kalbėti D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas, kaip ir lydimieji įstatymų projektai, kuriuos pristatė Audito komiteto vardu pranešėja, yra žingsnis į priekį pagal tai, ką Valstybės kontrolė, aukščiausioji audito institucija, įvardijo kaip problemas, kurios yra savivaldos lygmeniu. Kad tas žingsnis galbūt nėra išsamus ir viską išsprendžiantis, tai, matyt, irgi realu. Kadangi šiandien yra pateikiamas tik įstatymo projektas ir yra visa erdvė visiems iš tikrųjų teikti siūlymus ir bandyti netgi tobulinti išplečiant galbūt ir daugiau galimybes savivaldybių kontrolierių tarnybų, raginu pritarti projektui. Jam Audito komiteto nariai pritarė vienbalsiai ir sutarė, kad reikia inicijuoti tokį įstatymo pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš gal nebūčiau prieš šį projektą, bet pati pranešėja priminė pažangiausių valstybių patirtį, kai kontrolę ir auditą atlieka nepriklausomi ekspertai. Jeigu mes ką nors imamės keisti, tai šitas kelias ir turėtų būti turbūt. Dabar gi mes vietoj vieno priklausomo kontrolieriaus ir auditoriaus etato padarome du etatus. Tai bus du priklausomi kontrolieriai, bet esmė dėl to niekuo nepasikeis. Aš čia nenoriu įtarinėti tų žmonių, kurie dirba savivaldybėse, bet jie gi yra pavaldūs. Tai yra nenormali padėtis, todėl manau, kad galbūt daug perspektyviau būtų siūlyti keisti Konstituciją ir patikėti šitą funkciją Valstybės kontrolei, bent jau suteikti papildomą finansavimą galbūt tų savivaldybių kontrolierių sąskaita, galbūt duoti papildomų etatų. Tada jie atliktų šituos patikrinimus ir auditus principingai, būtų nauda, o dabar tai patys leidžiame lėšas, patys viską darome ir patys save prižiūrime. Tai, žinote, kaip teisėjas savo paties bylose.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Už balsavo 51, prieš nėra, susilaikė 5. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir jį lydintiesiems aštuoniems įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Mes turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Aš matau, kad jūs labai norite – ir Audito komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Alternatyvus balsavimas: kas palaiko Audito komitetą, balsuoja už, kas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, – prieš, susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Matau, kad jūs labai norite dirbti tame komitete.
Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas – papildomi. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
12.55 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4348 (pateikimas)
Kviesčiau K. Masiulį pristatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Gal jau užmiršote, ką siūlote?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pristatau jums Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Esmė labai paprasta: savivaldybės ir kitos organizacijos, skelbdamos viešuosius pirkimus, viešai tą pirkimą vykdo, viskas vyksta viešai, viešai, viešai, o paskui kas nors laimi viešąjį pirkimą ir paaiškėja, kad pagal vieną Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnį sandorį galima sudaryti slapta. Pirkimas viešas, tai ir sandoris turi būti viešas, viešai prieinamas. Viešieji pirkimai tam ir yra, kad visuomenė aiškiai matytų viską nuo pradžių iki galo ir pasitikėtų to proceso skaidrumu. Tai aš siūlau išbraukti šitą sakinį, kai sakoma, kad galima dėl komercinių interesų viešojo pirkimo sandorį sudaryti slapta. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolega, pasiūlymas yra geras, bet ar jūs žinote, kad yra ir teismų praktika jau suformuota, ir gana aiškiai pasakyta, kad slaptos gali būti, net ir dėl komercinių, ir dėl kitų dalykų, dėl technologijų. Aš nežinau, jūsų pasiūlymas reiškia, mes taip išsakytume, kad galėtume kai kuriuos dalykus išplatinti. Ar jūs susipažinęs su teismų praktika?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, aš teismų praktikos tikrai nenagrinėjau, bet tiesiog bandžiau pamąstyti, kokioje srityje ir dėl ko turėtų būti slaptas sutarimas. Jeigu perkančioji organizacija numato, kokius technologinius reikalavimus turi atitikti pirkinys, tai tas, kas dalyvauja konkurse, ir pateikia jį atitinkantį siūlymą. Tai kur čia kas yra slapta, juk niekas nesako, kad reikia atskleisti patentų turinį ar dar kažką? Tokių dalykų nebūna. Sutartis yra sutartis, aš tiesiog net neįsivaizduoju, dėl ko turėtų būti slapta. Tarkime, galvojau, kariniai ar VSD dalykai, bet jie neperkami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jie perkami visai pagal kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nematau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš noriu pasakyti, kad mes daug ką perkame pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, bet tikrai neturiu pretenzijos dėl tokio apibrėžimo, kurį jūs sakote. Aš tik norėčiau gal plačiau pasakyti, ar nemanote, kad būtų gerai pažiūrėti į Viešųjų pirkimų įstatymą platesniu aspektu, nes, pavyzdžiui, mes krašto apsaugos sistemoje daug susiduriame su tokiais konkursų apskundimais, kurie turi, man atrodo, kartais ir tokį šešėlį, kad bandoma tiesiog tą procesą vilkinti. Kadangi jūs pradedate tą tokią peržiūrą Viešųjų pirkimų įstatymo, tai aš kviesčiau galbūt kada nors susėsti ir plačiau pažiūrėti, kad nebūtų didelių priekaištų, bet tam tikras palengvinimas yra, nes mes pastaruoju metu ne kartą esame susidūrę su tuo, kad negalime vykdyti savo įsipareigojimų vien dėl to, kad yra apskundimų, kurie man atrodo per lengvi apskundimai, be atsakomybės. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Visiškai jums pritariu. Jeigu pažiūrėtume į Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris galioja, rodos, nuo 1994 metų, yra lopytas, perlopytas, ant lopo vėl lopai, jisai yra visiškai praradęs sistemišką dvasią ir yra labai fragmentuotas. Tikrai reikėtų kurti visai kitokį įstatymą. Aš visiškai pritariu, kad yra didelė bėda ta, ką jūs sakote, tie per lengvi apskundimai ir vilkinimai. Paskui labai stipriai nukenčia pati idėja ir tas viešasis interesas labai stipriai nukenčia. Tikrai taip yra. Reikėtų čia didelių pokyčių, bet aš manau, kad turėtų būti parengtas sisteminis Viešųjų pirkimų įstatymas. Jūs puikiai suprantate, ne vieno Seimo nario pajėgoms tokį dalyką padaryti. Aš visiškai matau tą patį defektą, kaip ir jūs.
PIRMININKAS. Klausia Artūras Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Arūnas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Arūnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš principo idėja pati gera ir viskas gerai, bet kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadas, kad taip pat reikėtų ir kitus straipsnius keisti, nes kiti straipsniai prieštarauja tam, ką jūs siūlote?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai, jei prieštarauja, reikia keisti. Čia nėra klausimo. Man teko diskutuoti su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, ji mano, kad gali būti toks atvejis, kada iš tikro reikėtų slėpti, tarkime, asmens kodą. Jei su asmeniu sudaromas pirkimas, tai gerai, tik asmens kodą ir paslėpkime. Aš manau, kad svarstant ir toliau čia būtų galima patobulinti tuos dalykus. Juk čia eis vis tiek į komitetą. Su komiteto pagalba, manau, patobulintume ir pateiktume jau priimti normalų variantą, dėl kurio nebūtų pastabų.
PIRMININKAS. Dėkoju, Kęstuti. Motyvai už – S. Brundza. Nėra. Prieš – K. Komskis. A, yra S. Brundza, aš pasižiūrėjau į seną vietą, atsiprašau.
S. BRUNDZA (LSDPF). Taip, ačiū, pirmininke, aš šiek tiek numigravau į šoną, į kairę, kaip matote. Aš pritariu bent tokiam pasiūlymui, nes ir konservatorių Vyriausybė kadencijos pradžioje pripažino, kad apie 3 mlrd. Lt dingsta viešuosiuose pirkimuose, o tai iš tikrųjų ir buvo tiesa. Kad ir kaip keista, ir toje kadencijoje, ir šioje kadencijoje kartais užsimenama, kad reikia Viešųjų pirkimų tarnybą sustiprinti, bet ji taip ir nesustiprinama. Faktiškai tų tūkstančių konkursų neįmanoma kontroliuoti, nors vėlgi turbūt ne vieną kartą ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad reiktų stambinti. Iš tikrųjų, kodėl kiekviena įstaiga perka sau ir turbūt ne tik rašomąjį popierių, bet ir tualetinį. Kodėl to negalima daryti stambiau? Ir mažesnis kiekis pirkimų būtų lengviau kontroliuojamas.
Taip pat aš gynybos ministro nuomonei irgi visiškai pritariu, kad reikalingas sisteminis požiūris, bet tai užimtų laiko. Mano galva, padarykime, jei valstybės įstaigos nelabai noriai imasi šių darbų, tai bent padarykime, kad vis dėlto greitai, kad bent viešumas būtų šioks toks viešųjų pirkimų, kadangi pats pavadinimas apie tai kalba. Aš palaikyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, K. Komskis – prieš.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pasiūlymas lyg ir geras, bet aš tikrai apie Viešųjų pirkimų įstatymą manau, kad šito kosmetinio patvarkymo ar pasiūlymo tikrai neužtenka. Žinau, kad yra Vyriausybės parengtas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame yra numatyta aibė klausimų, kaip kad atsisakyti išvis mažiausios kainos, kad iki 2020 metų mes turėtume bent apie 70 % pirkti pagal naudingumo visą koeficientą, įvesti. Aš manau, kad įstatymas ir juo labiau, aš jau pakartosiu, mes turime, gaila, bet teismų praktiką, kur aiškiai pasakyta, kad tam tikrais atvejais komercinės paslapties, technologijų vis dėlto negalima atskleisti. Deja, aš manyčiau, kad šito įstatymo nereikia. Reikia vis dėlto rengti visą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris, sakyčiau, ateina, ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.
Už balsavo 37, prieš – 3, susilaikė 14. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlome pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą, papildomi – Audito ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai ir siūloma svarstyti birželio 28 dieną.
A. Skardžiaus nematau. Viską matau.
13.05 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4107 (pateikimas)
V. Gapšį kviečiu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2-12 klausimas.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis. Taip. Projektas iš tikrųjų yra paprastas, bet manau, kad pakankamai naudingas visuomenei, nes mes įrašome, kad ligos atveju vadinamąjį biuletenį galėtų pasiimti vaikui prižiūrėti ne tik tėvai, globėjai, kas yra dabar numatyta įstatymuose, bet ir seneliai, jeigu jie dirba. Tai yra jie galėtų gauti nedarbingumo visas pašalpas, visa kita, išmokėjimus, kaip ir priklauso. Tai yra šiuo atveju galėtų tėvai pasirinkti, jei jie yra užimti ir negali, tuo metu darbuojasi, o seneliai turi tokią galimybę darbe padaryti tam tikrą pertrauką ir prižiūrėti vaikus, tai mes sulyginame jų galimybes su tėvų galimybėmis, ko anksčiau nebuvo. Aš manau, kad tuo projektu laimėtų visi. Tiek tėvai galėtų daugiau skirti laiko darbui, tiek kartu galėtų ir seneliai prižiūrėti vaikus.
PIRMININKAS. Trumpai ir aiškiai. Pasitikėjimas seneliais.
V. GAPŠYS (DPF). Būtent.
PIRMININKAS. G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prelegente, aš visiškai pritariu tai nuostatai, kurią jūs norite įtvirtinti, bet ten skamba ne taip. Skamba, kad tėvai arba kiti šeimos nariai. Tai ar į kitus šeimos narius neįeina seneliai?
V. GAPŠYS (DPF). Seniau skambėjo taip. „Sodra“, kuri tai administruoja, jo taip nesuvokdavo, todėl dabar yra įrašoma, kad būtent seneliai konkrečiai. Senelių iki šiol „Sodra“ nežiūrėdavo. Su „Sodra“ yra kalbėta, ji pritarė tai idėjai, jiems tas lankstumas yra tinkamas. Sistemas pakeisti yra pakankamai nesudėtinga ir visą tą administravimą galima padaryti, bet iki šiol jie, nesant įstatyminio pagrindo, negalėdavo to daryti. Bet norėtų.
PIRMININKAS. S. Jovaiša – senelis. Ne dar.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dar ne. Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai norėčiau. Gerbiamasis kolega, o kaip atrodo, sakykime, įtėviai ar kiti globėjai ar, pavyzdžiui, seneliai ir tėvai kartu gali?
V. GAPŠYS (DPF). Pagal įstatymą jie gali. Pagal įstatymą dabar gali. Įtėviai ir globėjai yra įstatyme numatyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Bet čia jūsų siūlyme nėra taip išskirta.
V. GAPŠYS (DPF). Mano siūlyme to nereikia. Dabar galiojančiame įstatyme tai yra. Tie, kas yra globėjai, jie turi tą teisę ir dabar galiojančiame teisės akte, bet seneliai neturėjo tokios teisės. Tai yra išplečiama seneliais. O tuos asmenis, kuriuos jūs minėjote kaip globėjus, tai jie jau tokią teisę turi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vytautai. Reikia turėti omeny, kad seneliai turėtų draudiminį stažą ir dirbtų.
V. GAPŠYS (DPF). Dirbantys seneliai.
PIRMININKAS. Taip. M. Zasčiurinskas nori pritarti. Gal galime iš karto bendru sutarimu pritarti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galim.
PIRMININKAS. Galima. Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną.
13.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4373 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Yra dar 2-16 klausimas – Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos pakeitimo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ekonomikos komiteto nariai, tarp jų ir aš, K. Daukšys, gerbiamasis Remigijus…
PIRMININKAS. Dabar apie nutarimą kalbame, ne apie įstatymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). R. Žemaitaitis tiesiog teikia įstatymo projektą ir dėl to reikia papildyti pavasario darbotvarkę, t. y. įstatymo projektu dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo. Siūlyčiau kolegoms pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū D. Kuodytė nori paklausti? Ne dėl to. Supratau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dar balsuosime. Svarstymo stadijoje galime bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymo stadija, klausiančių nėra, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl pavasario sesijos darbų programos, dėl papildomų klausimų įtraukimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 38, prieš nėra, susilaikė 16. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos priimtas. (Gongas)
13.10 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4262 (pateikimas)
Svarstome Konkurencijos įstatymo 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikėjų nuomone, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą reikėtų papildyti tomis nuostatomis, kad Konkurencijos taryba galėtų būti finansuojama rinkos dalyvių, kaip kad Seimas yra priėmęs sprendimus ir šiandien jau daugelį metų yra finansuojama ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra finansuojama ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Konkurencijos taryba, šiandien turinti patį mažiausią biudžetą, tai yra 1,6 mln. eurų, nepajėgi atlikti tų funkcijų, kurių visuomenė iš jos tikisi. Nėra pakankamai nei žmogiškųjų išteklių, nei finansinių, o, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi 7,8 mln. eurų finansavimą, atsiprašau, Ryšių reguliavimo tarnyba – 7,8 mln. eurų, VKEKK’as, Kainų ir energetikos komisija, – 3,2 mln.
Todėl siūlomas tam tikras kompromisinis variantas, kuris buvo svarstytas ir Vyriausybės strateginiame komitete, kad rinkos dalyviai, turintys tam tikrą apyvartą, per 20 mln. eurų, galėtų iki 6 tūkst. eurų (o tai būtų apie 500 įmonių) prisidėti prie šios tarnybos finansavimo. Tai yra rinkos dalyviai, kurie yra kontroliuojami, sakykime, ir arbitro, Konkurencijos tarybos, prisidėtų prie jos išlaikymo, kad ta našta nebūtų visiems vartotojams.
Tai būtų toks trumpas pristatymas. Manau, taupydamas laiką geriau atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamas kolega, mano klausimas toks iš dviejų dalių. Jeigu jūs manote, kad tai yra iš tiesų svarbi valstybės funkcija, kodėl jūs nesiekiate, kad jos finansavimas būtų padidintas kaip ir kitoms jūsų paminėtoms institucijoms?
Kitas klausimas. Kodėl jūs pasirinkote ribą – 20 mln. apyvartą, kodėl ne 10 arba 50? Man regis, tokiu būdu jūs ne tik apkraunate verslą papildomais mokesčiais, kas, mano supratimu, prieštarauja jūsų Vyriausybės programai, tačiau ir vadovaujatės tam tikru diskriminavimo principu. Ar jūs taip nemanote?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Dėl pirmos klausimo dalies. Svarstymas Seime buvo jau ne kartą. Buvo siekiama Konkurencijos tarybai padidinti finansavimą, bet, deja, nesulaukė Seimo palaikymo. Teikė komiteto nariai ir Seimo nariai, nepriklausantys Ekonomikos komitetui. Mes matome išties labai svarbią funkciją, tačiau vien funkciją, deleguotą be materialinio aprūpinimo, neišeina padaryti.
Dėl antros jūsų klausimo dalies apie ribas ir kodėl taip yra. Taip, buvo svarstoma keletas variantų. Ekonomikos komiteto kolegos turi, gal Šarūnas galėtų jums pateikti. Buvo svarstyti įvairiausi variantai, pasirinktas kompromisinis variantas, platesnis, nes buvo didieji… apyvartos buvo siūlomos gerokai didesnės. Šiuo atveju pasirinktas optimalus, sakyčiau, optimali riba ir optimalus variantas.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš gana skeptiškai vertinu jūsų pasiūlymą, nes nemanau, kad tai būtų teisingas kelias. Ar nemanote, kad tai būtų kliūtis ir Konkurencijos tarybos sprendimų skaidrumui? Vis dėlto turbūt reikia siekti didesnio biudžetinio finansavimo ir neiti tokiu keliu.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Matote, didieji, galingieji rinkos banginiai (taip įvardijant juos), be abejo, daro tikrai didelę įtaką. Mes matėme Konkurencijos ribojimo įstatymą svarstant, kaip buvo daug pasipiktinimo, kai jie sugebėjo lobuoti, na, negaliu sakyti gerąja prasme, kai kurias politines jėgas ir t. t. Ir tas įstatymas buvo toks, na, išėjo toks. Jį mes priiminėjome visai neseniai, vos prieš keletą mėnesių. O Ryšių reguliavimo tarnybos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pavyzdžiai aiškiai parodo, kad rinkos dalyviai yra pajėgūs, nuo to nekenčia subjektyvumas, skaidrumas ir t. t., bet neužkraunama našta visiems mokesčių mokėtojams, tarp jų ir socialiai jautriems – pensininkams ir visiems kitiems. Tai yra išbandyta praktika, tik Konkurencijos tarybą būdavo bandoma nustumti kažkur į šoną.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad Konkurencijos tarybos palyginimas su kitomis institucijomis, kurios yra finansuojamos pagal panašų modelį, yra visiškai neteisingas, nes ten yra ribotas skaičius dalyvių, kuriuos aptarnauja tos tarnybos, o čia reikia aptarnauti visą tą vadinamąjį ūkį. Man atrodo, tai visiškai netinkama.
Bet aš noriu paklausti kitą klausimą. Man atrodo, kad pagal turimus finansinius resursus jie visiškai neatlieka to darbo, kurio mes tikimės. Jie dabar paprasčiausiai per jus bando reketuoti, kad jiems būtų daugiau pinigų. Pirmiausia reikia atidirbti už tai, ką gauni, o po to reikalauti papildomai. Jūs ir sakėte, kad bandėte padidinti jiems biudžetą, bet neišėjo, dabar suradote kitą formą. Tačiau už tai, ką jie gauna, reikia atidirbti. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš minėjau, kad Konkurencijos tarybos kaip nepriklausomos institucijos veikla išties yra fragmentinė. Mes tą klausimą visai neseniai dar nagrinėjome Ekonomikos komitete. Atsakymai labai paprasti: nėra išteklių, nėra žmonių, mes negalime užtikrinti stebėsenos, net ir tame „kalafioro“ judėjimo kontekste taip pat neturime žmonių, tie padaliniai per maži. Mes koncentruojamės į naftos sektorių, į degalines. Pažiūrėkite, kokie ten puikūs rezultatai, karteliniai susitarimai nubausti.
Bet apimti didelę sritį… Aš kalbu apie rinkos dalyvius. Čia nėra ribotas skaičius – nei energetikos ūkio ribotas skaičius yra, taip pat neribotas skaičius yra juo labiau ir šiame sektoriuje, apima labai platų sektorių. Todėl stebėsena ir priemonių taikymas, o būtent stebėsena ir specifiniai veiksmai ir lemia tai, kad ši taryba turėtų veikti efektyviai, kaip veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Nors vadovas, be abejo, praėjusios Vyriausybės pakviestas iš Londono, dar pono A. Kubiliaus (premjeras teikia vadovą, Prezidentė šešeriems metams tvirtina jį), galbūt ir turi pakankamai gerų idėjų ir minčių, bet negali jų realizuoti vien todėl, kad negali suformuoti struktūros savo programai įgyvendinti. O po to politikai turi aiškintis dėl kalafiorų ir visų kitų. Didmeninės kainos mažėja, o pas mus kainos kyla. Kodėl?
PIRMININKAS. G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas prelegente, perskaičiusi įstatymą aš ne visai supratau, koks bus tada finansavimas. Ten yra parašyta „kitos biudžeto lėšos“. Ką tai reiškia? Ar bus kokios nors proporcijos, ar vien tik iš tų kontroliuojamų subjektų jos ateis, ar iš biudžeto liks tas pats finansavimas, kuris buvo iki šiol, ar jis bus visai pakeistas? Žodžiu, kokia ten kombinacija?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kombinacija ta, kad, aš minėjau: 1,6 mln. eurų finansavimas, realiai vykdyti funkcijoms reikia dar beveik antra tiek. Todėl kita reikėtų susirinkti iš rinkos – kombinuotas finansavimas: ir baudos, ir iš baudų, ir iš rinkos dalyvių, ir tas valstybinis finansavimas. Arba vien būtų iš rinkos. Šiuo atveju siūlomas iš rinkos, baudų ir t. t.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tas pasirinktas variantas yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Biudžeto lėšų nebereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu norima sustiprinti Konkurencijos tarybos veikimą, paprasčiausias būdas yra jai skirti didesnį biudžetinį finansavimą ir ne kažin kokių ypatingų ten lėšų reikia. Net ir keli šimtai tūkstančių eurų būtų didžiulė paspirtis ir jų visiškai pakaktų pagal tarnybos planus. Dabar čia šis siūlomas kelias… Gali atrodyti, ką čia reiškia 20 mln. apyvartą turinčiam subjektui sumokėti 6 tūkst. eurų. Bet jis iš principo yra ydingas, nes šitos tarnybos subjektai yra ne tik tie, kurių apyvarta 20 mln. Čia negali daryti atitikmens su Ryšių reguliavimo tarnyba, kur subjektai yra gaunantys tam tikras licencijas. Per tai gali ir surinkti tas įmokas.
Dar neprotingiau atrodo siūlymas surinkti dalį papildomo finansavimo tai tarnybai iš baudų. Akivaizdu, kad tarnybai bus paskata kuo didesnes baudas rašyti, jeigu žinai, kad 10 % ateis tiesiogiai tau. Paskui teismuose ginčykis ir įrodinėk, kad būtent tokia bauda ir priklausė. Siūlau projektą atmesti kaip netinkamą bandymą daryti įtaką Konkurencijos tarybos darbo gerinimui.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 95, prieš – 12, susilaikė 22. Įstatymo projektui nepritarta. Siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar… (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas siūlote grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas atmesti, balsuojate prieš. Balsavimas.
Už balsavo 31, prieš – 26. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – autorius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties turbūt visi kalafiorų vartotojai šiandieną turi žinoti tuos žmones, kurie balsavo prieš, kurie nenori, kad kainos būtų reguliuojamos, kad kainų konkurencija būtų užtikrinta, kad jos nebrangtų – tai ponas J. Razma ir konservatoriai, liberalai. Štai kur yra sprendimas – numarinkime kontroliuojančią instituciją ir tada gyvensime taip, kaip gyvena švedai. Neišeis! Aš manau, kad tikrai padarėte…
PIRMININKAS. Gerbiamas Artūrai, dėl motyvų kalbėkite.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …konservatoriai, didžiausią klaidą. Užuot pradėję diskusiją, jūs tiesiog žmones pasmerkiate išgyventi iš 300 eurų, iš 120 eurų, o kainos išaugo dvigubai. Jeigu ne trigubai. Pasižiūrėkite, gerbiamieji. Ir nėra institucijos, kuri yra tik nominali. Gėda, gerbiamasis Razma, jūsų pasirinktam premjero…
PIRMININKAS. Gerbiamas Artūrai, sustabdau. Gerbiami kolegos, įpraskime kalbėti į temą! (Balsas salėje) Nes, gerbiami kolegos, yra laikas kalbėti apie vieną dalyką, laikas apie kitą.
D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, aš nesuprantu, kas yra pozicija, kas yra opozicija. Ketverius metus prabuvę valdžioje, marinę tą pačią pačią svarbiausią instituciją, kuri galėtų sureguliuoti kalafiorų kainas, dabar kaltina opoziciją. Man atrodo, kad reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir sau pripažinti, kad patys dėl to ir esate kalti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Turbūt jau visi dabar galime nusiraminti, nuėjome žiūrėti į veidrodį. Daugiau replikų nebus gal? (Balsai salėje) Dar bus. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tokį kolegos pasisakymą vertinu kaip primityvų bandymą kaip nors atremti tą kritiką dėl Vyriausybės neveiklumo reaguojant į kainas, bet iš tikrųjų, jeigu rūpėjo Konkurencijos tarybos darbo gerinimas, tikrai buvo galima Vyriausybei ar Seimo daugumai čia rasti tų papildomų lėšų, bet, deja, matyt, tokių siekių neturėta. Dabar čia bandoma surasti atpirkimo ožį – Konkurencijos tarybą, kuri neva būtų kalta už…
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, mes baigėme.
J. RAZMA (TS-LKDF). …kainų nepriežiūrą. Deja, taip nėra.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Kalafiorai?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Irgi apie kalafiorus?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne apie kalafiorus.
PIRMININKAS. Gerai.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Nežinau, kiek kainuoja.
Gerbiami Seimo nariai, pastaruoju metu Artūras tikrai taip šneka, atrodo, kad žmonėms įtaigą padarys, kad čia konservatoriai kalčiausi, kad čia kiti kalčiausi, jis vienas šventas. Šventas kaip… (Balsas salėje) Tikrai. Sistemų nemažai balsavo, kad tas projektas būtų išėjęs iš Vyriausybės. Aš nieko nepasakyčiau, balsuočiau už, bet tai padarė ponas A. Skardžius. Tikrai reikia susimąstyti. Jis kalba visai ne į temą. Kam jis gąsdina mūsų rinkėjus? Kam jis gąsdina visus Lietuvos žmones? Negražu iš jo pusės taip. Reikia sakyti tiesą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Viskas gerai, kolegos. Ten buvo ne vienas A. Skardžius, o net 51 Seimo narys pasirašęs. (Balsas salėje: „Oho!“) Kad visi dingo… nuėjo žiūrėti į veidrodį.
13.27 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3442 (pateikimas)
Dabar svarstysime Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Paulauskas. Pateikimas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, kolegos, mes dažnai rūpinamės nusikaltusiais asmenimis – įtariamaisiais, teisiamaisiais – ir tai yra teisinga, nes kalbame apie svarbiausias žmogaus teises, tačiau mano šituo projektu bandoma ginti nukentėjusiuosius nuo smurtinių nusikaltimų, kurie padaro žalą ne tiktai konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Todėl reaguoti nukentėjusiam asmeniui į grėsmę, taikyti prevencinio pobūdžio priemones ar… kitokių veiksmų, nukentėjusysis neretai gali tik su valstybės pagalba arba parama.
Šiuo metu galiojantis įstatymas dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo numato galimybę nukentėjusiam atlyginti turtinę, neturtinę žalą, tačiau tik tiek, kiek jos neatlygina kaltininkas – nuteistasis ir valstybė dengia dalį ar visą žalą. Tačiau šiame projekte kalbama apie galimybę nukentėjusiam gauti valstybės garantuoto psichologo, teisininko, socialinės sveikatos priežiūros ir kitas būtinas paslaugas, reikalingas asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų. Pabrėžiu – smurtinių, nes tai yra vieni pavojingiausių nusikaltimų ir padarantys didelę žalą nukentėjusiems. Todėl mano projekte yra kalbama, kad tokiems nukentėjusiems gali būti teikiama specializuota, kompleksinė pagalba, kurią gali teikti specializuoti pagalbos centrai. Iš karto pasakysiu, kad panašią pagalbą šiandien nukentėjęs dėl smurto ar artimoje aplinkoje gali gauti, bet nukentėjęs apskritai dėl smurtinio nusikaltimo tokios paramos negali gauti. Todėl tiesiog sureagavau į ne vieną kreipimąsi, kai nukentėję žmonės ar jų artimieji negali gauti tinkamos teisinės, psichologinės pagalbos, nors tuo metu jiems ta pagalba yra būtina.
Prašau pritarti šiam mano projektui po pateikimo ir pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš, iš esmės pritardamas jūsų teikiamam projektui, tik noriu pasiteirauti dėl Teisės departamento pastabų, jų yra net keletas. Ar jūs iš principo manote, kad jos priimtinos ar kitaip reikėtų svarstyti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, jos yra priimtinos. Jie prašo suvienodinti kai kurias įstatymų sąvokas, to, kurį minėjau – dėl Smurto artimoje aplinkoje, ir to, kurį aš dabar teikiu – dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos. Aš manau, tai tikrai galima padaryti, nes faktiškai kalbama apie tą patį. Tiktai iš kur bus finansuojama? Tame įstatyme kalbama, kad čia turėtų savivaldybės arba valstybė skirti lėšų, o mano pasiūlymas yra – iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondo. Tai galbūt šitą nuostatą reikėtų svarstyti, nes Teisės departamentas siūlo kaip aname įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs teisingai paminėjote, kad visos šitos paslaugos ir pagalba teikiama pagal Smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Ar jums kartais pačiam, kaip teisininkui, nekyla abejonių, kad šitas įstatymas keistai pavadintas? Užuot pasakę, kad smurtas vyksta šeimoje, nes artima aplinka gali būti ir gatvėje, aš einu minioje, ir tie žmonės, kurie mane supa, yra artima aplinka… Tai dėl šito reikėtų kalbėti, aš manau. O kreiptis į krizių centrus, pagalbos ieškoti visur kitur, man atrodo, mūsų piliečiams nėra draudžiama.
A. PAULAUSKAS (DPF). Norėčiau patikslinti, aš teikiu šitą projektą dėl kito įstatymo, kuris vadinasi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas. O jeigu jūs klausiate apie artimoje aplinkoje padarytą smurtą, tai šis įstatymas nusako, arba, tiksliau, sąvoka yra paaiškinta, kas yra artima aplinka, aš tiesiog pacituosiu: „Aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Žinau, čia manęs neišjungė, labai proga…
PIRMININKAS. Tai mes tuoj jus išjungsime. (Juokas salėje)
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš tiktai noriu pasakyti, kad kalbama būtent apie artimus asmenis, arba dabar esančius, arba buvusius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Saulis klausia. (Balsai salėje)
A. PAULAUSKAS (DPF). Na, jeigu sąvoka, galima ją keisti.
V. SAULIS (LSDPF). Neišjungsite? Gerbiamas pranešėjau, jūs tikrai iškėlėte rimtą klausimą. Man tenka dabar susidurti su pora tokių atvejų dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo, kada nusikaltimas buvo padarytas anksčiau, o užsitęsus visos bylos nagrinėjimui, aš turiu atvejį, kada net žuvo žmonės, sprendimas buvo priimtas po tos datos, kada jau nebekompensuojama žala, nes Seime yra priimtas įstatymas, kad žala kompensuojama iki tam tikros datos padarytais nusikaltimais. Tai aš nežinau, kokia jūsų nuomonė apie tai? Nes žmonės tikrai, sakykime… Gal reikėtų ir šitą klausimą išsamiai šiame jūsų įstatyme dar panagrinėti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš neprieštaraučiau, jeigu tikrai pritarsite, galima komitetui teikti pataisas ir galima…
Aš konkretų atvejį turėjau, kai kreipėsi moteris, kurios sūnų užmušė, jinai tiesiog nei teisinės pagalbos, nei psichologinės niekur negalėjo gauti, nes jai nepriklauso. Jinai vaikščiojo, sako, tu esi taip, nukentėjusioji, bet niekuo daugiau padėti negalime. Rašyk ieškinį, gal priteis iš kaltininko.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvų už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Galim!“) Galime. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną.
13.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viltanos Šakenytės peticijos“ priėmimas
P. Čimbarą galėčiau pakviesti, jis turi dvi peticijas, tada mes užbaigtume vėliausius darbus.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vadovaudamasis Peticijos įstatymu ir komisijos nuostatomis, pristatau komisijos išvadą dėl Viltanos Šakenytės peticijos. Šių metų gegužės 4 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo V. Šakenytės peticiją dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Referendumo įstatymo 3, 5, 7, 11 ir 13 straipsnius taip, kaip siūlo pareiškėja. Konkretūs keturi pasiūlymai matyti Seimo protokoliniame nutarime, jie yra ilgi, todėl nenorėčiau gaišinti jūsų laiko, kiti pasiūlymai – nustatyti privalomą dalyvavimą referendume – nebuvo pripažinti peticija.
Atsižvelgdamas į tai, prašau, pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus keisti Referendumo įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėja.
PIRMININKAS. Galima bendru sutarimu atmesti peticiją? (Balsai salėje) Pritariame. Atmesta. Kita peticija.
13.36 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Sigito Stropaus peticijos“ priėmimas
P. ČIMBARAS (DPF). Pristatau Peticijų įstatymą ir komisijos… dėl Sigito Stropaus peticijos. Gegužės 4 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo S. Stropaus peticiją dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti pateiktus pasiūlymus. Jų yra labai daug, jie visi labai aiškiai yra išdėstyti Seimo protokolinio nutarimo projekte, tai yra: dėl apsipirkimo parduotuvėje, sumos kvotos nustatymo, dėl trumpalaikio pasimatymo trukmės, dėl ilgalaikio pasimatymo trukmės, dėl galimybės atsivežti į pasimatymą namuose gaminto maisto, dėl susirašinėjimo laiškais, dėl teisės skambinti telefonu trukmės, dėl draudimo rūkyti kamerose ir kitose gyvenamosiose patalpose, ir kitur.
Komisija sprendimą atmesti šiuos pasiūlymus priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, taip pat kad komisija 2015 m. lapkričio 25 d. iš esmės išnagrinėjo daugelio pareiškėjų peticijas, kur buvo pateikti lygiai tokie pat pasiūlymai, ir priėmė sprendimą atmesti jas. Seimas pritarė komisijos išvadai ir gruodžio 3 dieną, tai yra prieš kelis mėnesius, priėmė Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymus. Šie metai jau yra kiti kalendoriniai metai, todėl pagal Peticijų įstatymą reikia vėl iš naujo nagrinėti peticiją, nors joje ir pateikti identiški pasiūlymai.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktus pasiūlymus keisti Bausmių vykdymo kodeksą ir Suėmimo vykdymo įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti atmetimui? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojame. Kas pritariate Peticijų komisijos išvadai atmesti siūlymą, balsuojate už. (Balsai salėje) Galima balsuoti ir prieš komisijos sprendimą, atsiprašom.
Už balsavo 41, prieš – 3, susilaikė 4. Protokoliniam nutarimui dėl Sigito Stropaus peticijos pritarta.
13.39 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 111, 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4215 (pateikimas)
Kviečiu pranešėją B. Paužą pateikti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. (Balsai salėje)
Atsiprašau, kol ateis, tai G. Purvaneckienė. Jungiu mikrofoną. Prašom.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Taip, aš dar prašyčiau dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų įstatymo, reiktų Vyriausybės išvados dėl to, kad ten dideli pinigai ir dideli pasirengimai tokiam dalykui. Nors aš jam pritariu, bet…
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas galės paprašyti.
Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiami kolegos, teikiu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Esmė projekto, kurį mes nelabai seniai priėmėme ir kuris įsigaliojo nuo šių metų vasario 1 dienos, štai kokia. Išėjo taip, kad didžiosiose miestų parduotuvėse šitos pakuotės yra priimamos taromatuose, o kaimo parduotuvėms, kurios yra mažos, iki 90 kv. metrų, yra uždėta prievolė, kad tas pakuotes surinktų esamos pardavėjos. Dabar motyvai, dėl ko. Aš noriu pasakyti, kad išėjo nemaža diskriminacija tarp miesto ir kaimo, pirmiausia diskriminacija tokia, kad tos mažos kaimo parduotuvės ta pati pardavėja negali šito dalyko atlikti dėl dviejų dalykų. Pirmiausia nėra elementarių sąlygų mažosiose parduotuvėse. Kitas dalykas, Maisto ir veterinarijos tarnyba išleido reikalavimus, higieninius reikalavimus, pagal kuriuos parduotuvės taip pat negali šito dalyko atlikti.
Aš ir siūlau, kad šita prievolė būtų nuimta nuo tų kaimo parduotuvių. Ir dar vienas motyvas, dėl ko. Ypač didelė diskriminacija tarp surinktų pakuočių. Jeigu iš taromato šiandien už pakuotę gauna 0,028 cento, tai kaimo parduotuvėje surinkdama rankomis ta pardavėja gauna tiktai 0,015 cento, beveik dvigubai mažiau. Yra suskaičiuota, kad surinkimo savikaina tose kaimo parduotuvėse yra maždaug apie 0,03–0,04 cento. Kaip matote, didelė neteisybė.
Todėl siūlau, kad būtų nuimta šita prievolė kaimo parduotuvėms surinkti tas pakuotes ir kad tie, kurie organizuoja pakuočių surinkimą miestuose, kol kas seniūnijose pastatytų bent po vieną taromatą, kad kaimo žmonės galėtų lygiomis sąlygomis tą dalyką padaryti.
Dabar kai kas prieštarauja ir sako: nėra tų taromatų, brangūs, visa kita. Kiek aš žinau, yra trijų rūšių taromatai – dideli, vidutiniai ir mažesni. Galbūt reikia tuos mažesnius, pigesnius ir taip toliau, bet čia jau yra verslininkų reikalas. Aš siūlyčiau pritarti ir panaikinti šitą diskriminaciją tarp kaimo ir miesto. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pranešėjo paklausti, kas nuspręs, kurioje vietoje stovės tas taromatas? Mes žinome, kad tos seniūnijos yra kaip ir žiedinės. Didesniuose miesteliuose tai taip, bet kas nuspręs, kurioje vietoje jie stovės?
B. PAUŽA (LSDPF). Man atrodo, kaip miestuose nusprendė, kurioje vietoje statyti, taip ir kaime nuspręs. Juk galima tartis su tais pačiais prekybininkais. Ten, kur yra galimybė, didesnėse parduotuvėse pastatyti tuos taromatus. Galų gale reikia tartis ir su seniūnijomis, kaip tą dalyką padaryti. Čia jau mes Seime šitų dalykų, matyt, nelabai nustatysime, bet supirkėjai turėtų sumažinti šitą akivaizdžią diskriminaciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, čia jūs rašote, kad seniūnijose, bet ne visuose Lietuvos miestuose ir kaimuose yra įsteigtos seniūnijos. Gal vis dėlto reikėjo plačiau apibrėžti, kad tam tikroje teritorijoje, kur gyvena tūkstantis gyventojų, turėtų būti, gal reikėtų plačiau šį klausimą svarstyti?
B. PAUŽA (LSDPF). Aš sutinku, gal čia galima ir ką nors plačiau, bus komitetas, galima pasiūlyti. Aš tik viena noriu pabrėžti, kad miestuose nėra tos problemos, nėra problemos. Kaimuose yra problema.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, įstatyme rašoma, kad kaimuose, ten tose mažose parduotuvėlėse turi užtikrinti savivaldybė. Sakykite, koks čia reikalas, kad tik priėmus įstatymą reikia vėl papildomai siūlyti? Aš suprantu, kad čia yra negerai, bet ar mes iš karto negalėjome pataisyti ir priimti tokio, kokio reikia, dabar vėl viskas iš naujo?
B. PAUŽA (LSDPF). Aš suprantu, ne viskas iš naujo. Sistema miestuose veikia, mano požiūriu, labai gerai, aš tik noriu pasakyti, kad čia, žinote, kaip visur, yra tam tikri interesai, kur vieni kitus, kaip sakant, nugalėjo, matyt, taip aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, išties jūs, galbūt norėdamas gero, ar nemanote, kad galima padaryti atvirkščiai, nes, tarkim, jeigu yra situacija, kad seniūnija apima keletą didesnių kaimų ir bus prievolė pastatyti vieną taromatą, tarkime, dabar žmogus, pirkdamas tam tikrą gėrimą viename kaime, turės galimybę tą pakuotę atiduoti tik kitame kaime, kuris yra už dešimties ar daugiau kilometrų, ar neatitolinsime tos paslaugos nuo žmogaus? Tai vienas dalykas.
Ir, tarkim, jeigu įstatymas įsigalioja, aišku, parduotuvės automatiškai nesurinks tų pakuočių, o kol bus įrengti taromatai, vėlgi tas laikas toks?..
B. PAUŽA (LSDPF). Jeigu jūs skaitėte, aš parašiau bent po vieną, bet dabar jūs sakote, kad bus blogiau. Dabar kaip yra? Iš kiekvieno kaimo reikia vežti į miestą. O jeigu ta kaimo parduotuvė neturi sąlygų supirkti, jinai ir neperka. Ką daryti? Ar geriau dabar vežti į miestą iš tų visų kaimų, ar vežti į arčiau esančią seniūniją? Aš dar noriu pasakyti tiems, kurie galbūt ne visai įsigilino, yra dar vienas dalykas, apie kurį čia niekas nekalba. Žinote, priemiestinės kaimo parduotuvės, tos mažiukės, kurios turi tą prievolę supirkti… Yra tam tikra grupė žmonių, kurie, kai tas taromatas visokių suglamžytų nepriima, jie jas susirenka ir keliauja su maišu, ir privalo tą tarą supirkti kaimo parduotuvė. Yra atvirkščias variantas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Broniau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamasis Petras norėtų paremti jūsų siūlymą.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš trumpai. Tikrai čia gera iniciatyva, aišku, norėtųsi, kad tie taromatai būtų prie kiekvienos parduotuvės, čia mintis gera dėl seniūnijų, nes, kaip dabar puikiai visi žinote, dažnai tenka lankytis kaimo parduotuvėse, žmonėms atima labai daug laiko, ypač kai reikia surūšiuoti, maišus tampyti. Taromatai, aišku, palengvintų ir norėtųsi, kad prie kiekvienos parduotuvės jie būtų, bet čia, ko gero, jau ateities klausimas, taigi geriau taip, negu nieko. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Už – 45, prieš nėra, susilaikė 5. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio… Ne tą, atsiprašau. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
13.49 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4194 (pateikimas)
Ir paskutinis rytinės darbotvarkės klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4194. K. Masiulis, ką tik surinkęs 29 parašus. Kviečiu į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos, kad padėjote pateikti šitą klausimą. Labai paprasta idėja. Ji kilo iš moksleivių ir tėvelių nusiskundimų, kad vaikučiai, gavę kišenpinigių, nusipirkę kokių nors vaisvandenių ar mineralinio vandens, skundžiasi, kad reikėjo mokėti 10 centų daugiau nei nurodyta kaina. Žmonės man rašo elektroninius laiškus ir labai teigiamai vertina mano pasiūlymą, tai aš manau, kad jam turėtų būti pritarta.
O idėja tokia, kad kaina, kurią mes matome užrašytą, pieno ir pakuotės, yra atskirai dabar. Pienas – 60 centų, pakuotė – 10 centų. Kokakola – 40 centų ir pakuotė – 10 centų. Kad būtų nurodyta bendra kaina, kuri ir yra kaina, o smulkiomis raidėmis būtų galima užrašyti: iš to skaičiaus pakuotė – 10 centų. Dabar yra atskirai nurodoma ir žmones klaidina.
Žmonės teigiamai vertina, šitas pasiūlymas nuskambėjo per spaudą, žmonės teigiamai įvertino. Šiaip ar taip, čia ne politinis sprendimas, turėtume atsižvelgti į žmonių nuomonę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pranešėjo paklausti. Faktiškai depozitų sistema veikia jau beveik 10 metų ir ta problema buvo užmiršta dėl atskirai už gėrimą ir tarą rašomos kainos. Tačiau dabar, įvedus jūsų pataisą, parduotuvės taip pat turės papildomai tam tikrų kaštų perrašyti kainas. Ar vėl nebus klaidinami gyventojai?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Klaidinami nebus, o kainas per kurį laiką perrašys. Vis tiek tos kainos kinta ir jas perrašo. Atsiprašau, perrašinėja, nes labai viskas keičiasi ir brangsta. Tai jie tada neperrašinėtų kainų? Perrašinėja tas kainas nuolatos, tai perrašys ir dar kartą.
PIRMININKAS. R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi palaikau jūsų siūlomą idėją, kad būtų atskirai kaina produkto… kartu pakuotės mokestis. Tačiau žinant mūsų gražias, senas prekybininkų tradicijas, ar nebus taip, kad kai bus bendra kaina pateikiama vartotojui, ilgainiui tai taps kaip ir produkto kaina, ir paskui vėl bus prašoma taros mokesčio, nes tokios praktikos yra, kainos visą laiką auga? Čia žaidimo elementas atsiranda.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš čia nematau pagrindo manipuliuoti kainomis ir kaip nors apgaudinėti žmones. Iš tikrųjų žmonės puikiai žino apie tarą, gal yra sunkiau su vaikais, kada jie ateina ir prašo iš mamos pinigų nusipirkti sulčių pakelį, o paaiškėja, kad reikėjo dar 10 centų. Mes tikrai įprasime. O šiaip kaina produkto, kurį aš perku, vis tiek parduotuvėje turėsiu sumokėti šitą kainą, apie kurią aš kalbu, tame skaičiuje bus ir pakuotė, juk niekas manęs nuo pakuotės kainos neatleis. Tikra kaina yra su pakuote, o jei pakuotę paskui sugrąžinsite – atgausite, nesugrąžinsite – neatgausite. Bet mokėsite tai šita kaina. Produkto kaina yra su pakuote ir tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, Kęstuti. Jūs atsakėte į visus klausimus. A. Salamakinas – prieš siūlymą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, tikrai nesu absoliučiai kategoriškai prieš, bet aš mąstau. Mes – vienuoliktoji Europos valstybė, kuri įsivedė šitą depozitą. Prieš mus įsivedė estai. Ir visose jose ta kaina nėra pridedama. Jeigu šitas vandens indas kainuoja tiek, dar pridėk 10 centų, kuriuos susigrąžini, tai tarsi ir pabrangimas išeis, mes vėl turėsime problemų, plius PVM ir visa kita. Bet man apskritai neaišku. Prieš tai buvo pristatytas įstatymas, sako, 1,5 euro cento mažai, estai moka 1 euro centą – gana. Mūsų valstybėje viską bandome išrasti atvirkščiai, nei n metų kitose valstybėse veikia. Ir pas norvegus, ir pas suomius, ir pas danus. O mes ieškome – 1,5 cento mažai, nors ten moka 1 euro centą. Čia mes pridėkime prie kainos 10, PVM ir vėl iškreipsime rinką. Juk tie pinigai grįžta. Mes stiklinę tarą n metų jau atiduodame kaip depozitinę ir nereikėjo tų 10 euro centų, buvo 8 euro centai, dabar vėl bus naujas išmislas. Aš tikrai susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius – už.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš trumpai. Man atrodo, kad projekto autorius yra teisus, duodamas mums suprasti ir teigdamas, kad vis dėlto pirkėjas šiuo metu yra klaidinamas. Klausykite, jeigu kas nors kainuoja, parašyta 40, o nusipirkti gali tik už 50 kelis centus, tai yra netiesa. Žmogus negali paimti, susipilti pieno ar vandens į savo indą ir išsinešti. Jeigu jis galėtų, tai gal ir būtų išeitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Tą galima šiandien padaryti prie Žemės ūkio ministerijos. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria K. Masiulio iniciatyvai, spaudžia „už“, kas abejoja, spaudžia kitokius mygtukus.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 24, prieš – 3, susilaikė 24. Siūlome K. Masiuliui toliau tobulinti šitą pasiūlymą. Turbūt bendru sutarimu?
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.