LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsniŲ PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 33 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO Įstatymo PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) darbo grupės (toliau – Darbo grupė) rekomendacijas dėl užsienio pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose ir užtikrinti tinkamą 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva) 47 straipsnio nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę.
Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos uždavinių, o siekiant tapti EBPO nare reikalinga kiekvieno EBPO komiteto, įskaitant šią Darbo grupę, teigiama formali nuomonė.
Minėta Darbo grupė, kuri tuo pačiu yra 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) šalių narių konferencija, yra įtvirtinusi vienus iš griežčiausių šalių kandidačių priėmimo į EBPO kriterijų ir procedūrų. Darbo grupė privalo pateikti formalią nuomonę dėl bet kurios šalies kandidatės (įskaitant ir Lietuvą) priėmimo į EBPO ir pateikia ją tik po to, kai:
1) šalis kandidatė tampa visateise Darbo grupės nare (Lietuva ja tapo 2017 m. vasario mėn.);
2) ratifikuoja Konvenciją (Lietuva ratifikavo 2017 m. balandžio 20 d.);
3) Darbo grupė atlieka I ir II fazės šalies kandidatės vertinimą (I fazės galutinis vertinimas vyko 2017 m. birželio mėn., II fazės – 2017 m. gruodžio mėn.);
4) šalis kandidatė įgyvendina visas ar bent pagrindines Darbo grupės I ir II fazių vertinimo metu Lietuvai pateiktas rekomendacijas.
2017 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta II fazės Lietuvos vertinimo ataskaita, kurioje atkreipiamas dėmesys į, EBPO ekspertų nuomone, ydingus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme Nr. VIII-275 (toliau – Įstatymas) nustatytus „kliento“ ir „piniginės operacijos“ apibrėžimus. Pagal dabartinį reglamentavimą finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto klientu nelaikomos valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, o pingine operacija nėra laikoma tokia, kuri atliekama su šiais subjektais. EBPO ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad tokios išimtys sudaro rimtas kliūtis atskleisti pinigų plovimo atvejus, susijusius su užsienio pareigūnų papirkinėjimu, ir ragina keisti esamą reglamentavimą.
Taip pat Direktyvos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato, kad <...> „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami“ <...>. Siekiant šios nuostatos įgyvendinimo Įstatymo projekte siūloma Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyti patikos ar bendrovių steigimo administravimo paslaugų teikėjų tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų registraciją.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Pagal Įstatyme nustatytus „kliento“ ir „piniginės operacijos“ apibrėžimus, klientu nėra laikomos valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, o pingine operacija nėra laikoma tokia, kuri atliekama su šiais subjektais.
Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešojo administravimo subjektams gali būti atliekamas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, kurio metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nukrypti nuo Įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis bei užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.
Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų tiekėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“, o 3 dalyje – kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka registruojant nurodytų veiklų rūšis“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma keisti Įstatymo 2 straipsnyje nustatytus „kliento“ ir „piniginės operacijos“ apibrėžimus, panaikinant nuostatas, kad klientu nėra laikomos valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, o pingine operacija nėra laikoma tokia, kuri atliekama su šiais subjektais. Priėmus siūlomus pakeitimus valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybių fondai, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos būtų laikomos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto klientu, todėl finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai taikys jiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones – vykdys dalykinių santykių stebėseną, teiks informaciją apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ir kita. Taip pat, kai piniginė operacija bus vykdoma su šiais subjektais, tokios piniginės operacijos pateks į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį. Tokiu būdu bus pašalintos Darbo grupės nustatytos kliūtys, trukdančios atskleisti pinigų plovimo atvejus, susijusius su užsienio pareigūnų papirkinėjimu.
Įstatymo projektu taip pat siūloma tiksliai nustatyti, kad atlikdamos supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nukrypti nuo Įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis. Vadovaujantis Direktyvos 15 straipsnio 1 dalimi, kai valstybė narė arba įpareigotasis subjektas nustato mažesnės rizikos sritis, ta valstybė narė gali leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, Lietuvos bankas yra itin mažos rizikos subjektai, papildant Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, siūloma nereikalauti, kad taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje Įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.
Direktyvos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato, kad <...> „patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami“ <...>. Siekiant šios nuostatos įgyvendinimo Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyti patikos ar bendrovių steigimo administravimo paslaugų teikėjų tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų registraciją. Pagal siūlomą reguliavimą, juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalės informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo atitinkamą informaciją privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – mokesčių administratorius). Siekiant tinkamo Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją teiks išaiškinimus patikos arba bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikimo bei nekilnojamojo turto agentų veiklos vykdymo klausimais.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje taip pat siūloma, kad Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje būtų įtvirtinta nuostata, jog informuodamas Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar mokesčių administratorių patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organo nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. Šiuo pakeitimu siekiama tinkamo Direktyvos 47 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų tikrųjų savininkų ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų kompetencijos įgyvendinimo („Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad asmenys, kurie 1 dalyje nurodytuose subjektuose eina vadovaujamas pareigas arba yra tokių subjektų tikrieji savininkai, būtų kompetentingi ir tinkami“).
Direktyvos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto <...> d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būtų tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento veiklą, valdymo ar priežiūros organo nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama Direktyvos 47 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų tikrųjų savininkų ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų tinkamumo įgyvendinimo („Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad asmenys, kurie 1 dalyje nurodytuose subjektuose eina vadovaujamas pareigas arba yra tokių subjektų tikrieji savininkai, būtų kompetentingi ir tinkami“).
Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas mokesčių administratoriui vykdyti Įstatymo projekte įtvirtintą funkciją kaupti informaciją apie patikos ar bendrovių steigimo administravimo paslaugų teikėjų – fizinių asmenų – veiklą, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gruodžio 6 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (toliau – Direktyva 2011/16/ES), kuria nustatyta, kad valstybės narės „suteikia mokesčių institucijoms prieigą prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 13, 30, 31 ir 40 straipsniuose nurodytų priemonių, procedūrų, dokumentų ir informacijos“, kartu su Įstatymo projektu teikiamas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio pakeitimu siūloma aiškiai įvardyti, kad šio straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, apie kurių turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą mokesčių administratorius turi teisę gauti informaciją, yra ir naudos gavėjai, kaip ši sąvoka apibrėžta Įstatyme. Priėmus šį pakeitimą būtų eliminuoti bet kokie dėl skirtingų interpretacijų galintys kilti mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti reikiamos informacijos prieinamumo apribojimai. Be to, MAĮ priedas papildomas nuoroda į Direktyvą ir atitinkamai patikslinamos nuostatos dėl Direktyvos 2011/16/ES pakeitimų.
Dėl Įstatymo projekto 25 straipsnio nuostatų priežiūros atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai asmuo teikia patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas, nors apie tai nepateikė informacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 150 ir 223 straipsniuose nustatyta atsakomybė. Tuo atveju, kai asmuo teikia patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas, nors yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 127 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje nustatyta atsakomybė.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Bus užtikrintas EBPO II fazės ekspertų rekomendacijų vykdymas, kuris teigiamai paveiks Lietuvos stojimo į EBPO procesą. Nesiimant veiksmų vykdyti EBPO ekspertų rekomendacijų, gali kilti grėsmė sklandžiam Lietuvos stojimo į EBPO procesui. Patikos arba bendrovių paslaugų teikėjų registravimas padidins šių subjektų priežiūros efektyvumą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad Įstatymo projektas prisidės kovojant su pinigų plovimu ir užsienio pareigūnų papirkimu, kitais korupciniais nusikaltimais.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos skatinant teisėto, sąžiningo verslo ir investavimo užsienio valstybėse plėtrą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų, Terminų banko įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų, kurios turėtų būti įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymą turės būti parengtas Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, pakeitimas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu atsižvelgta į Darbo grupės pateiktas II fazės preliminarias rekomendacijas Lietuvai.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „piniginė operacija“, „sandoris“, „klientas“, „pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kadangi Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos uždavinių, siūlome įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
__________________