LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR.VIII- 1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3293 (3)

2024-05-15  Nr. 107-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius.

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-13	2	3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „siekdama mažinti oro taršos“ įrašytinas žodis „kenksmingą“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 3 dalį papildyti taip: „3. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai savivaldybės gyvenamosiose vietovėse nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus, savivaldybės gyvenamosios vietovės aplinkos oro užterštumo lygį ir jo galimą kenksmingą poveikį vietos gyventojų sveikatai. Savivaldybės taryba, siekdama mažinti oro taršos kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, kai pagal Aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo aplinkos oro monitoringo duomenys rodo, kad savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje viršytas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas aplinkos oro užterštumo lygis, turi teisę savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti papildomas aplinkos oro kokybės valdymo priemones aplinkos oro užterštumo lygiui toliau mažinti. Kokia minimali informacija turi būti pateikta savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane, nustato aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-13	8				2.    Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje), išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse“. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių šio įstatymo projekto variantų reg. Nr. XIVP-3293 ir reg. Nr. XIVP-3293(2) 8 straipsniuose dėstomoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje buvo siūloma nustatyti draudimą deginti kietąjį iškastinį kurą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse. Taigi, teikiamu projektu draudimo teritoriją siūloma ženkliai sumažinti, apsiribojant draudimo taikymu tik kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje).             Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.             Pirma, pagal nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, jos įgyvendinimo uždavinius, jų nustatymo teisinius pagrindus, principus ir priemones nustato Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas. Šiame įstatyme gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių, išplėtota specialioji infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, ir gyvenamosios vietovės (ar jų dalys), kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir specialioji infrastruktūra šiems ištekliams naudoti sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, skirstomos į kurortus ir kurortines teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą deginti kietąjį iškastinį kurą tik kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse, tačiau draudimo deginti tokios pačios rūšies kurą gyvenamosiose teritorijose, kurios neturi kurorto statuso, tačiau Vyriausybės nutarimu joms yra suteiktas kurortinės teritorijos statusas, nėra siūloma nustatyti. Kyla abejonių, ar siūlomas draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, kurio tikslas, manytina, yra šiose vietovėse užtikrinti kuo geresnes sveikatinimo, poilsio, turizmo sąlygas, galėtų būti pagrįstai diferencijuotas, netaikant tokio draudimo kurortinių teritorijų statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.             Antra, svarstytina, ar siūlymas nustatyti, kad draudimas deginti iškastinį kietąjį kurą taikomas tik miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų, ir nėra taikomas kaimo gyvenamosiose vietovėse, atitinka keičiamo įstatymo paskirtį ir tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte - nustatyti asmenų teises į švarų orą, pareigas saugoti aplinkos orą nuo taršos, susijusios su žmonių veikla, ir mažinti jos daromą žalą žmonių sveikatai bei aplinkai.	Nepritarti	Komiteto pasiūlymas: Nors kurortams ir kurortinėms teritorijoms iš esmės keliami lygiagretūs tikslai bei uždaviniai ir taikomi tokie pat statuso suteikimo bendrieji reikalavimai, bet kurortams keliami aukštesni specialieji reikalavimai (pvz., privalomas baseinas, turi turėti daugiau maitinimo įstaigų ir kt.).    Taip pat pažymėtina, kad kurortus tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Kurortines teritorijas tvirtina Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Todėl manytina, kad šiame etape būtų sudėtinga ir todėl netikslinga taikyti draudimą deginti iškastinį kurą kurortinių teritorijų  statusą turinčiose vietovėse. (Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga ir šios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.) Kietojo iškastinio kuro naudojimo draudimas nustatomas šešiuose didžiausiuose ir tankiausiai apgyvendintuose miestuose, t. y. teritorijose, kuriuose oro užterštumo lygis ir teršalų ekspozicija gyventojams įprastai didesnė. Šių miestų oro kokybės ir kartu asmenų teisės į švarų orą užtikrinimui reikalingos papildomos oro taršos mažinimo priemonės. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-13	10	1			3.              Projekto 10 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytina formuluotė „šio straipsnio 3 dalį ir“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlytina pritarti teisinės technikos pastabai. Projekto 10 straipsnio 1 dalį papildyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 8 straipsnį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                         Aistė Gedvilienė

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė