|
Argumentai:
Lietuvos bankas atliko numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir pateikė savo išvadą, kurioje
nurodė – „Po pakeitimų NT mokesčio progresyvumas šalies mastu sumažėtų,
palyginti su dabar galiojančiu NT mokesčiu, nes nauja mokesčio sąranga gali lemti
mažesnę mokėtiną sumą didesnės vertės NT turintiems gyventojams ir didesnę
mokėtiną sumą turintiems mažesnės vertės NT. Kadangi šiuo metu
apmokestinama asmeniui priklausanti NT vertė, viršijanti 150 tūkst. Eur, o
pagal naują sąrangą bus taikomi mažesni tarifai, bet bus apmokestinama
platesnė objektų imtis, mokestinė našta turintiems didesnės vertės NT galimai
mažės, o turintiems mažesnės vertės NT – didės.“ Lietuvos bankas pažymėjo ir
tai, kad siūlomas nekilnojamojo mokesčio modelis neatitiktų nei horizontaliojo
nei vertikaliojo teisingumo principų.
Atsižvelgiant į tai, siūloma iš
esmės palikti galioti esamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas,
pritariant Vyriausybės iniciatyvai keisti NT mokesčio įstatymą tik ta
apimtimi, kuria siūloma NT mokestį įskaityti į savivaldybių biudžetus bei
nustatyti NT vertinimas atliekamas kas 3 metus.
Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 1 straipsnį:
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Nr. X-233 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato
nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau –
mokestis) tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio
įstatymo sąvokos
1. Apleistas ar
neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas,
kurio savininkas arba naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų,
susijusių su statinių priežiūra, ir kuris per statinių priežiūrą
atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo
suremontuotas, rekonstruotas, baigtas statyti ar nugriautas, ir kuris yra
įtrauktas į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo
nekilnojamojo turto sąrašą. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar
neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą statinių priežiūrą atliekančių
viešojo administravimo subjektų teikimu sudaro ir tvirtina savivaldybės
taryba.
2. Fizinis asmuo –
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės.
3. Įsigyjamas
nekilnojamasis turtas – pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį,
kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal
pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens
valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).
4. Juridinis asmuo –
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis
asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio
valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės
įstatymus pripažįstama teisės subjektu.
5. Kolektyvinio
investavimo subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos
Respublikos pelno mokesčio įstatyme.
6. Masinis nekilnojamojo
turto vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per
nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo
turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir
vertinimo technologijas, įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų
grupė. Atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, parengiama bendra tam
tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o
kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.
7. Nekilnojamasis turtas –
Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti
statiniai.
8. Nekilnojamojo turto
vertintojas (toliau – turto vertintojas) – nekilnojamąjį turtą
vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo
turto registrą.
9. Nekilnojamojo turto
vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.
10. Pagrindinis
gyvenamasis būstas – gyvenamosios paskirties statinys (patalpos),
kuriame (-iose) nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos
gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs
gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir jo priklausiniai –
pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai ir kiti statiniai,
kurie funkciškai susiję su pagrindiniu statiniu (patalpomis).
11. Savivaldybės
nekilnojamojo turto verčių mediana – vidurinė gyvenamosios
paskirties nekilnojamojo turto, esančio tam tikroje savivaldybėje, vertė,
kuri nustatoma visų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų baigtų statyti
gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatų ir gyvenamosios paskirties
patalpų vidutines rinkos vertes toje savivaldybėje išrikiavus nuo
mažiausios iki didžiausios. Konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių
medianas, laikydamasis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto
nekilnojamojo turto vertinimo periodiškumo, nustato ir viešai paskelbia
nekilnojamojo turto vertintojas Teisės aktų registre ir savo interneto
svetainėje.
12. Kitos šiame įstatyme
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse, Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos
įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka
nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo
turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės
aktuose.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Mokestį moka nekilnojamojo
turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2,
3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
2. Mokestį už įsigyjamą
nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo,
jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės
registre.
3. Nekilnojamojo turto mokestį
už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio
laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės
teise priklausantį fiziniam asmeniui (-ims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo
laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.
4. Kolektyvinio investavimo
subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio
įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo
(mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio
objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
1)
nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta
tvarka ir kuris faktiškai nenaudojamas, nėra apleistas ir neprižiūrimas,
jeigu nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau
kaip 10 metų ir jeigu statybos metu pasikeitę statinio kadastro duomenys
Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti per 5 metus nuo nebaigto
statyti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos;
2) valdžios ir privataus
subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų
įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą tol, kol vykdoma
atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis
nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
5 straipsnis. Mokesčio
mokestinis laikotarpis
Mokesčio mokestinis
laikotarpis – kalendoriniai metai.
6 straipsnis. Mokesčio
tarifai
1. Mokesčio tarifas – nuo
0,05 procento iki 4 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu
šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato
savivaldybės taryba.
2. Pagrindinio gyvenamojo
būsto mokestinės vertės dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra
nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, apmokestinama
taikant 0 procento mokesčio tarifą.
3. Savivaldybės taryba,
siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės
teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų
mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1
dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito
mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai
atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą
mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės
taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų
konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai
nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito
mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po
šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio
tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po
ateinančio mokestinio laikotarpio.
4. Savivaldybės
taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie
diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1)
nekilnojamojo turto paskirtį;
2)
nekilnojamojo turto naudojimą;
3)
nekilnojamojo turto teisinį statusą;
4)
nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
5)
nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam
nekilnojamajam turtui;
6)
nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;
7) mokesčio
mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį (jo darbuotojų skaičių, apyvartą)
ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį;
8)
nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos
teisinį statusą (ar statinio eksploatacijai suformuotas žemės sklypas, ar
nesuformuotas) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus prioritetus).
7 straipsnis. Mokesčio
lengvatos
1. Mokesčiu
neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo
3 straipsnį moka fizinis asmuo:
1)
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;
2)
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo
statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai
kūrybinei veiklai;
3)
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių
registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms
teikti, ir kurio valdytojas, kaip jis apibrėžiamas Nekilnojamojo kultūros
paveldo apsaugos įstatyme (toliau – valdytojas), yra sudaręs apsaugos
sutartį, nurodytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau –
apsaugos sutartis), galiojančią visą mokestinį laikotarpį;
4) Lietuvos Respublikos
teritorinėje jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės.
2. Mokesčiu neapmokestinamas
nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka
juridinis asmuo:
1) užsienio valstybių
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę
specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos
Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos
Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio
saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų
atstovybių nekilnojamasis turtas;
2) valstybės ar savivaldybių
nekilnojamasis turtas;
3) laisvųjų ekonominių
zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
4) bankrutavusių įmonių
nekilnojamasis turtas;
5) tradicinių religinių
bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių
bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis),
naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
6) aplinkos apsaugai ir
priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros
paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
7) nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;
8) neįgaliųjų asociacijų,
įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos,
nekilnojamasis turtas;
9) kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų), kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį
laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžiama Pelno
mokesčio įstatyme, įskaitant pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių
narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis),
naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių
narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
10) daugiabučių namų
savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų
bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei
veiklai;
11) labdaros ir paramos
fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų
įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei
veiklai;
12) mokslo ir studijų
institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme,
nekilnojamasis turtas;
13) profesinių sąjungų nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų
įstatuose numatytai veiklai;
14) juridinių asmenų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
15) Lietuvos banko
nekilnojamasis turtas;
16) juridinių asmenų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų
statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
17) nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros
paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti, ir kurio valdytojas
yra sudaręs apsaugos sutartį, galiojančią visą mokestinį laikotarpį;
18) Lietuvos Respublikos
teritorinėje jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės.
3. Mokesčio lengvatos
taikomos šia tvarka:
1) įgijus teisę į lengvatą,
lengvata pradedama taikyti nuo to mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;
2) praradus teisę į lengvatą,
lengvata netaikoma nuo to mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė
į lengvatą.
4. Savivaldybės taryba turi
teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
5. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos lengvatos netaikomos apleistam ar
neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.
6. Savivaldybių
tarybos turi teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi asmenų, turinčių
teisę gauti piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka,
taip pat fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių,
prašymu atidėti mokesčio už nekilnojamojo turto savininko – fizinio
asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki
šio turto nuosavybės teisės perleidimo.
7. Nuo
mokesčio atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai
asmenys, kurių mokestiniu laikotarpiu mokėtinas mokestis už visą
nekilnojamąjį turtą neviršija 5 eurų.
II SKYRIUS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ
VERTĖ IR NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS
8 straipsnis. Nekilnojamojo
turto mokestinė vertė
1. Nekilnojamojo turto
mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:
1) šio įstatymo 9 straipsnio
2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta pagal
vėliausius Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus masinio nekilnojamojo
turto vertinimo dokumentus;
2) šio įstatymo 9 straipsnio
2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta ne
anksčiau kaip prieš 5 metus.
2.
Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto
vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis
individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2
dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto
vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė
daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės,
nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus
vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio
mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –
nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte
laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto
individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus
vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir
nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu
prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu
nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to
mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto
vertintojas šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina)
naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir
5 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9
straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.
9 straipsnis. Nekilnojamojo
turto vertinimas
1. Nekilnojamojo turto
vertinimą atlieka turto vertintojas.
2. Nekilnojamasis turtas
vertinamas:
1) administracinės,
maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo,
sporto, paskirties statiniai (patalpos), gamybos, pramonės ir sandėliavimo
paskirties pastatai (patalpos), išskyrus energetikos pastatus (patalpas)
ir Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį
turtą, – lyginamuoju arba pajamų metodu atliekant masinį
nekilnojamojo turto vertinimą. Masinio nekilnojamojo turto
vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto
vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;
2)
gyvenamosios, kitos (sodų), garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų
požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų
ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos
žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių
žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis
turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį
nekilnojamąjį turtą, – lyginamuoju metodu atliekant masinį
nekilnojamojo turto vertinimą;
3) Lietuvos
Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, Lietuvos
Respublikos sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus
kitos paskirties inžinerinius statinius, kurie priskirti I grupės nesudėtingų
inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (sąnaudų) metodu (apskaičiuojant
fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir
Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo sąnaudų
(statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės
normatyvus;
4) Lietuvos
Respublikos sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties inžineriniai
statiniai, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių
kategorijai, ir kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas
nekilnojamasis turtas – išlaidų (sąnaudų) metodu (apskaičiuojant fizinio
nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo
įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo
turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto
atkūrimo sąnaudų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo
trukmės normatyvus;
5)
nekilnojamasis turtas, nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, kai trūksta
Nekilnojamojo turto kadastro duomenų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masiniu
vertinimo būdu, – išlaidų (sąnaudų) metodu (apskaičiuojant fizinio
nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo
įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo
turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto
atkūrimo sąnaudų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo
trukmės normatyvus.
3. Nekilnojamojo turto
vertintojas nustato, tvirtina ir viešai paskelbia vietovės pataisos
koeficientus pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę Teisės aktų
registre ir savo interneto svetainėje.
4. Nekilnojamojo turto
vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5
metai.
10
straipsnis. Mokesčių mokėtojų skundai ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo
turto mokestinės vertės
1. Mokesčio mokėtojų (šio
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto
savininkų) skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto
mokestinės vertės (toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per 3
mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo dienos. Šiuos
skundus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą dėl
skundo priima per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Turto vertintojo
sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Mokesčio mokėtojai (šio
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto
savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo
mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą
nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę,
nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą apmokestinimo
tikslu. Šiuos prašymus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą dėl prašymo
priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji
Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio nekilnojamojo
turto vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos.
Turto vertintojo sprendimas dėl prašymo gali būti skundžiamas Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Turto vertintojas apie
mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo gavimą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar
prašymo informuoja mokesčių administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo dėl skundo ar
prašymo priėmimo dienos.
4. Mokesčio mokėtojo skundo
ar prašymo pateikimas turto vertintojui mokesčio ir su juo susijusių sumų
(išskyrus avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo
iki turto vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo
sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas turto
vertintojo sprendimą dėl skundo ar prašymo apskundė Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra kliūtis taikyti
mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Mokesčių administravimo
įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
III SKYRIUS
MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS,
DEKLARAVIMAS IR MOKĖJIMAS
11 straipsnis. Duomenų,
reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, pateikimas
1. Nekilnojamojo turto
registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui
apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia mokesčių administratoriui
kiekvienais metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų duomenų pateikimo tvarka nustatoma turto vertintojo ir centrinio
mokesčių administratoriaus sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
3. Savivaldybių
administracijos savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų nustatymo,
mokesčio lengvatų ir duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia
centriniam mokesčių administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo
dienos.
4. Mokesčio mokėtojo
pageidavimu turto vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
registro įstatymo nustatyta tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro
išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų
pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir
įteikiami nemokamai.
12 straipsnis. Mokesčio
apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas
1. Mokestį
apskaičiuoja, deklaruoja, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta
tvarka mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojui pateikia
mokesčių administratorius, ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio
mokėtoju nurodytas asmuo.
2.
Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai)
nekilnojamojo turto daliai. Jeigu pagrindinis gyvenamasis būstas
priklauso keliems bendraturčiams, savivaldybės nekilnojamojo turto verčių
mediana, taikant mokesčio tarifus kiekvienam iš bendraturčių, dalijama
proporcingai to bendraturčio turimai nekilnojamojo turto nuosavybės daliai.
3. Juridiniai asmenys moka
avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos,
apskaičiuotos pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio
asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo
3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę
vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą.
Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo
15 dienos, birželio 15 dienos ir rugsėjo 15 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota
pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo
apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant
šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 500 eurų,
juridinis asmuo avansinio mokesčio neprivalo mokėti. Jeigu einamaisiais
kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už
praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis
už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais
kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
4.
Atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestį už fiziniams asmenims
nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą
apskaičiuoja, mokesčio deklaracijos formą užpildo ir mokesčio mokėtojams
pateikia mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.
Mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys atitinkamo mokestinio laikotarpio
mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikia iki kitų kalendorinių
metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio
laikotarpio pirmų 9 mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio
deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčių administratorius.
5. Mokesčio mokėtojai
juridiniai asmenys mokesčio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja pagal
nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas
tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį ir kuriam netaikomos šio
įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinę vertę
taikydami pagal šio įstatymo 6 straipsnį nustatytą tarifą.
6. Jeigu nekilnojamasis
turtas, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio
mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo
įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą
mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio
daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės
teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens,
laikantis šių taisyklių:
1) juridiniai asmenys mokestį
pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės
teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą,
jiems grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį
nekilnojamasis turtas yra jiems perduotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje
nurodytu atveju. Mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise
priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pradedamas skaičiuoti
nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo įgytos nuosavybės teisės į
nekilnojamąjį turtą, perimtas valdyti įsigyjamas nekilnojamasis turtas, o šio
įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po
mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino;
2) juridiniai asmenys
mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės
teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido teises į įsigyjamą
nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį
turtą grąžino. Mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise
priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą nebeskaičiuojamas nuo
mėnesio, einančio po mėnesio, kurį teisės į nekilnojamąjį turtą buvo
perleistos, perleistos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių
netekta, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas perduotas juridiniam
asmeniui.
7. Jeigu nekilnojamasis
turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas),
mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis
turtas išnyko.
8. Mokesčio
deklaracijoje apskaičiuotą mokesčio sumą, o kai buvo mokėtas avansinis
mokestis, deklaracijoje apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio
mokesčio skirtumą juridiniai asmenys turi sumokėti iki kitų kalendorinių metų
vasario 15 dienos, o fiziniai asmenys – iki kitų kalendorinių metų kovo 15
dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
9. Mokestis apskaičiuojamas
pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus duomenis.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Mokesčio
įskaitymas
1. Mokestis įskaitomas į
savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.
2. Jeigu nekilnojamasis
turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai
nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų
savivaldybių biudžetus.
14 straipsnis. Atsakomybė
Pažeidus šio įstatymo
nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.“
Projekto 1 straipsnį išdėstyti
taip:
„1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233
redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Nr. X-233 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato nekilnojamojo
turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės
Įstatymo sąvokos
1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis
turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė
kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais
būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo
administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą
terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra
įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar
neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir
tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis
turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą,
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Fizinis asmuo –
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be
pilietybės.
3. Įsigyjamas nekilnojamasis
turtas – pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje
numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo
išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis
turtas (ar jo dalis).
4. Juridinis asmuo –
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis
asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio
valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės
įstatymus pripažįstama teisės subjektu.
41. Kolektyvinio
investavimo subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos
Respublikos pelno mokesčio įstatyme.
5. Komercinio
naudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, maitinimo,
paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto
paskirties statiniai (patalpos).
6. Nekilnojamasis turtas –
Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti
statiniai.
7. Nekilnojamojo turto masinis
vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą
laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto
registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo
technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje
teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno
nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.
8. Nekilnojamojo turto vidutinė
rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.
9. Švietimo darbas –
veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą laikoma švietimo
veikla.
10. Turto vertintojas –
turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir
Nekilnojamojo turto registrą.
11. Žuvininkystės statiniai –
tvenkiniai bei jiems aptarnauti skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims
veisti ir auginti.
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (prioriteto tvarka) Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme
nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį,
nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą
reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.
3 straipsnis. Mokesčio
mokėtojai
1. Mokestį moka nekilnojamojo
turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
2. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį
turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys
apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.
3. Nekilnojamojo turto mokestį už
juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio
laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės
teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo
laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.
4. Kolektyvinio investavimo
subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto
savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises
įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo
subjekto valdymo įmonė.
4 straipsnis. Mokesčio
objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis
turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
1) faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį
turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
nustatyta tvarka;
2) valdžios ir privataus subjektų
partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme,
pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis
turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
5 straipsnis. Mokesčio
mokestinis laikotarpis
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra
kalendoriniai metai.
6 straipsnis. Mokesčio tarifai
1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento
iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Savivaldybės taryba, siekdama, kad
naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito
mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi
nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu,
vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio
laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai
atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą
mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės
taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus,
kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines
savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar
teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo
savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus prioritetus). Jeigu savivaldybės taryba per
šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų,
kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio
tarifai.
3. Jeigu savivaldybės taryba kito
mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba
pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti
(pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje
taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau
neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio
tarifas;
2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai
500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų
mokesčio tarifas.
5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau
neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai
650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų
mokesčio tarifas.
7 straipsnis. Mokesčio
lengvatos
1. Mokesčiu neapmokestinamas
nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka
fizinis asmuo:
1) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;
2) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai
apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2
straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);
3) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;
4) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), esantis kapinių teritorijoje;
5) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip
kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;
6) fiziniams asmenims nuosavybės teise
priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių,
ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių
(patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė,
neviršijanti 150 000 eurų;
7) asmenims, auginantiems tris ir
daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise
priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo
turto bendra vertė, neviršijanti 200 000 eurų.
2. Mokesčiu neapmokestinamas
nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka
juridinis asmuo:
1) užsienio valstybių diplomatinių
atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą
turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos
tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose
teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus,
atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių
tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;
2) valstybės ar savivaldybių
nekilnojamasis turtas;
3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių
nekilnojamasis turtas;
4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis
turtas;
5) tradicinių religinių bendruomenių,
bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių,
bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik
nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei
apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
7) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), esantis kapinių teritorijoje;
8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir
įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis
turtas;
9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip
50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio
veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
2 straipsnio 281 dalyje, įskaitant kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių
pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio
dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių
pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
10) daugiabučių namų savininkų bendrijų,
namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
11) labdaros ir paramos fondų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą,
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
12) mokslo ir studijų institucijų,
nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis
turtas;
13) švietimo įstaigų, nurodytų Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;
14) socialines paslaugas teikiančių
įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą,
nekilnojamasis turtas;
15) profesinių sąjungų nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų
įstatuose numatytai veiklai;
16) juridinių asmenų, veikiančių pagal
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
17) Lietuvos banko nekilnojamasis
turtas;
18) juridinių asmenų, veikiančių pagal
Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso
įstatymą, nekilnojamasis turtas;
19) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
4. Mokesčio lengvatos taikomos šia
tvarka:
1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata
pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;
2) praradus teisę į lengvatą, lengvata
netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.
5. Savivaldybių tarybos turi teisę savo
biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
II SKYRIUS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ
VERTĖ
8 straipsnis. Nekilnojamojo
turto mokestinė vertė
1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė
yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1
ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo
turto masinio vertinimo dokumentus;
2) šio įstatymo 9 straipsnio
2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto –
nustatyta ne anksčiau kaip prieš 5 metus.
2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali
būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto
individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant
šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės
nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo
turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo
turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo
turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas
nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę,
nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio
nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas)
pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo
turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto
mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas
prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto
mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose
nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje
nurodytą laikotarpį.
9 straipsnis. Nekilnojamojo
turto vertinimas
1. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka
turto vertintojas.
2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:
1) komercinio naudojimo nekilnojamasis
turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų
vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu atliekant masinį
nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto masinio
vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto
vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;
2) gyvenamosios, sodų, garažų
(automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių
saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame
namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės
sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms
reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės
(pardavimo kainų analogų) metodu atliekant masinį
nekilnojamojo turto vertinimą;
3) inžineriniai statiniai –
atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo
procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto
registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus
ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;
4) kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nenurodytas nekilnojamasis turtas – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu
(apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos
koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką, naudojant
Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis,
nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių
vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.
3. Nekilnojamojo turto vertinimas
atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip
kas 5 metai.
10 straipsnis. Skundai
ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės
1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio
3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl
turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės
(toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo
nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus turto
vertintojas išnagrinėja ir sprendimą priima per du mėnesius nuo skundo gavimo
dienos. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai)
vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per tris mėnesius nuo mokestinio
laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo
turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus
nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Šiuos prašymus turto vertintojas
išnagrinėja ir sprendimą priima per tris mėnesius (tuo mokestiniu
laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai, – per
keturis mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali
būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
3. Turto vertintojas apie mokesčio
mokėtojo skundo ar prašymo gavimą ir priimtą dėl skundo ar prašymo sprendimą
informuoja vietos mokesčių administratorių ne vėliau kaip per vieną darbo
dieną nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo
dienos.
4. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo
pateikimas turto vertintojui mokesčio ir su juo susijusių sumų (išskyrus
avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo iki turto
vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo
(nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas turto vertintojo
sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės
prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
III SKYRIUS
MOKESČIO MOKĖJIMAS
11 straipsnis. Duomenų,
reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, pateikimas
1. Nekilnojamojo turto registro ir
Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti,
turto vertintojas pateikia vietos mokesčių administratoriui kiekvienais
metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos, o duomenis
apie nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4
ir 5 dalyse nustatytus tarifus, ir iki gruodžio 15 dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
duomenų pateikimo tvarka nustatoma turto vertintojo ir centrinio mokesčių
administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
3. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto
vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo
nustatyta tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame
nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie
išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami
nemokamai.
12 straipsnis. Mokesčio
apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas
1. Mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir
sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo.
2. Bendraturčiai mokestį moka
proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto
daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar
įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti
vienas iš bendraturčių.
3. Juridiniai asmenys moka avansinį
mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos
pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo
nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių
nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6
straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą. Avansiniai mokesčiai sumokami
atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 dienos, birželio 15 dienos
ir rugsėjo 15 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių
metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo
turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis
privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje
nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 500 eurų, juridinis asmuo avansinio
mokesčio neprivalo mokėti. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais
nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais
metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą
gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią
nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
4. Mokesčio mokėtojai atitinkamo
mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas
taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus,
deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio
laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą –
iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo
mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto
mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius.
5. Mokesčio mokėtojai mokesčio deklaracijoje
mokestį apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3
ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį
ir kuriam netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio
lengvatos, mokestinę vertę taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje
nustatytą tarifą.
6. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį
pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo
apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas arba
juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį
laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio
daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės
teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš
fizinio asmens, laikantis šių taisyklių:
1) juridiniai asmenys mokestį pradeda
skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į
nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems
grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį nekilnojamasis
turtas yra jiems perduotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu
atveju; fiziniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio
po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti
įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu
atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo
nekilnojamąjį turtą grąžino;
2) juridiniai asmenys mokesčio
nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės
teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido teises į įsigyjamą
nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį
turtą grąžino; fiziniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio
po mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido
teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį
nekilnojamąjį turtą perdavė juridiniam asmeniui.
7. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta
(nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas
nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko.
8. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota
mokesčio suma, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis, apskaičiuotos mokesčio
sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turi būti sumokėti į biudžetą
ne vėliau kaip iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo
mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos. Mokesčio permoka
grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
9. Mokesčio mokėtojai mokestį
apskaičiuoja pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų Nekilnojamojo
turto registro išrašų duomenis.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas
1. Mokestis įskaitomas į
savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.
2. Jeigu nekilnojamasis
turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai
nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų
savivaldybių biudžetus.
14 straipsnis. Atsakomybė
Pažeidus šio įstatymo
nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai
skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
|