LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882

PAPILDYMO 34¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4071

2021-05-19 Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas, Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti
2.	Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė				Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Notariato įstatymo pakeitimai nebėra būtini.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.

3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisėjų taryba 2020-04-01				Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657ir679 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R-354-(1.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ (toliau – Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir (2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad „<...> paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pastabas projektą siūloma atmesti.
2.	Nacionalinė teismų administra-cija 2020-04-03				Nacionalinė teismų administracija pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi.	Pritarti
3.	Lietuvos advokatūra 2020-04-28				Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštą Nr. S-2020-801 dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 (toliau - Raštas). Rašte nurodytu įstatymų projektų paketu yra siekiama teisės aktuose įtvirtinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) naudojimą. Advokatūra atkreipia dėmesį į tai, kad reaguodama į ankstesniame įstatymų projektų pakete buvusį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau - Advokatūros įstatymo papildymo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė savo poziciją, nurodydama, kad elektroninio pristatymo dėžutės veikimas neatitiktų advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą užtikrinančių reikalavimų, o numatomas teisinis reguliavimas apribotų laisvoje profesinėje rinkoje veikiančių advokatų galimybę pradėti su klientu teisinius santykius pasirinktu būdu, taip pat valdžios institucijoms būtų sudarytos sąlygos kontroliuoti advokato veiksmus, todėl advokato pareiga naudotis elektroninio pristatymo dėžute būtų nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu ir advokato pareiga užtikrinti bendravimo ir susižinojimo su klientu konfidencialumą (Priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriuo remiantis Advokatūra teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, ir atsižvelgiant į tai, kad Rašte nurodytame įstatymų projektų pakete išlaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija atsisakyti Advokatūros įstatymo papildymo projekto, Advokatūra dėl šio projekto nepasisako.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros pastabas projektą siūloma atmesti.
4.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštu Nr. S-2020-801 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077“ pateiktus įstatymų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 (toliau – Projektas). Lietuvos notarų rūmai nepritaria Projektui ir jo įgyvendinimui, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad notarų veiklai analogiško teisinio reglamentavimo, kuris reguliuoja ir advokatų veiklą (t.y. dėl advokato ir kliento santykių konfidencialumo, dėl advokato veiklos nepriklausomumo), argumentai, kurie Lietuvos advokatūros 2019-09-18 Nr. 748 ir 2019-10-08 Nr. 787 raštais buvo teikti LR susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projekto, buvo priimti LR susisiekimo ministerijos ir minėtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projektas buvo išbrauktas iš teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 sąrašo, tačiau LR susisiekimo ministerija visiškai neatsižvelgė į analogišką notarų veiklos teisinį reglamentavimą bei Notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 neišbraukė iš įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077 sąrašo. Pažymėtina, kad visi argumentai, kurie Lietuvos advokatūros 2019-09-18 Nr. 748 ir 2019-10-08 Nr. 787 raštais buvo teikti LR susisiekimo ministerijai turėjo būti taikomi ir sprendžiant dėl Notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 atsisakymo, analogiškai, kaip buvo atsisakyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 papildymo 44¹ straipsniu įstatymo projekto.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
5.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Dėl Projekto siūlymo pagrįstumo Projektu siūloma reglamentuoti, jog asmenys turės teisę kreiptis į notarą ir pateikti notarui informaciją ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodytas Projekto uždavinys, kad „efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Notariato įstatyme įtvirtintas vadinamasis lotyniškojo tipo notariatas (lotyniškoji notariato organizavimo sistema), kad notarai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai, kad notarų veikla yra asmens savarankiška profesinė veikla, o notarų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat yra aiškiai konstatavęs, jog valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir – tam tikra apimtimi – per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 20 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Notaro statusą ir veiklos pobūdį taip pat nagrinėjo ir Europos Teisingumo Teismas bylose dėl pilietybės, kaip tapimo notaru sąlygos, teisėtumo (pvz., Europos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje C-54/08). Šiose bylose Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad notarų veikla nereiškia tiesioginio ir konkretaus viešosios valdžios funkcijų vykdymo. Taigi, notaro profesija Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje apibrėžiama kaip valstybės kontroliuojama profesija, t.y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų – fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo – vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys – notarai, kurie nėra laikytini valstybės institucija, o jiems šias funkcijas perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Atsižvelgiant į tai, Projekto aiškinamajame rašte nurodytos skaitmenizavimo tendencijos, kuriomis bandoma pagrįsti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos kūrimą ir naudojimą, nepatvirtina Projekte numatomo duomenų perdavimo notarams būdo poreikio.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
6.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Dėl notarų ir jų klientų naudojamos eNotaras informacinės sistemos Lietuvos notarų rūmai jau yra sukūrę elektroninę sistemą – eNotaras informacinę sistemą, kurioje jau yra sukurti funkcionalumai atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu skaitmeniniu notarinių paslaugų teikimo būdu, kuri sudaro galimybę notarams teikti (išsiųsti) sukurtus elektroninius dokumentus klientams ir gauti klientų notarams siunčiamus elektroninius dokumentus, reikalingus notarinių veiksmų atlikimui, per eNotaras informacinę sistemą, todėl būtų neracionalu įstatymu įpareigoti notarus ir notarų klientus elektroninius dokumentus siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kai jau yra sukurta patogi notarams ir jų klientams naudoti eNotaras informacinė sistema. Notarų klientai per eNotaras informacinę sistemą nuotoliniu būdu „vieno langelio“ principu jau gali kreiptis į notarus dėl notarinių veiksmų atlikimo, pateikiant reikiamus elektroninius ar kitokius dokumentus notarinio veiksmo atlikimui, rezervuojant atvykimo laiką pas notarą, derinant notarinių veiksmų dokumentų projektus, o taip pat gauti notaro klientui teikiamus elektroninius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad šios elektroninės sistemos – eNotaras informacinės sistemos sukūrimui buvo panaudotos Lietuvos notarų rūmų piniginės lėšos, o valstybei nereikėjo investuoti biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos pažeistų ekonomiškumo ir protingumo principus bei būtų neracionalu įpareigoti notarus naudoti Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kai jau yra sukurta ir naudojama notarų ir jų klientų eNotaras informacinė sistema, skirta notarams teikti (išsiųsti) sukurtus elektroninius dokumentus klientams ir gauti klientų notarams siunčiamus elektroninius dokumentus. Pažymėtina, kad naudojimasis Lietuvos notarų rūmų sukurta eNotaras informacine sistema notarams ir jų klientams yra nemokamas, notarams ir jų klientams sukurtų elektroninių dokumentų teikimas (siuntimas) ir gavimas yra neatlygintinis. Tuo tarpu notarų ir klientų naudojimasis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema būtų atlygintinis, o patirtas notarų išlaidas dėl atlygintinio elektroninių dokumentų siuntimo klientams per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą pagal įstatymą turėtų kompensuoti notarų klientai, todėl asmenims padidėtų išlaidos už notarinių veiksmų atlikimą, susijusios su kompensacijų už elektroninių dokumentų persiuntimą mokėjimu, o tai taip pat pažeistų racionalumo ir protingumo principus, sukeltų notarų klientų nepasitenkinimą, susijusį su papildomų išlaidų sumokėjimu, susijusių su elektroninių dokumentų persiuntimu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema tiek notarams, tiek notarų klientams nėra reikalinga, ji dubliuotų notarų ir jų klientų jau naudojamą eNotaras informacinę sistemą ir turėtų būti laikoma sukurianti administravimo naštą bei papildomus kaštus.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
7.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Dėl notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo Projekto aiškinamajame rašte taip pat numatyta, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą notarų veiklai, kuri užtikrintų asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimą. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo principas. Pagal Notariato įstatymo 14 straipsnį notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus. Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad notaro profesinė paslaptis apima viską, ką notaras sužinojo, vykdydamas savo funkcijas, t.y. notaras negali atskleisti notarinio veiksmo fakto ir su juo susijusių aplinkybių, informacijos, surinktos notariniam veiksmui atlikti, taip pat kliento vardo, pavardės ir kitų duomenų, jo kreipimosi į notarą ar lankymosi pas notarą fakto, informacijos, gautos pokalbių su klientais ar susirašinėjimo su jais elektroninių priemonių metu, ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas notaro veiklą reguliuojančias nuostatas, pažymėtina, kad Projekte bei jo aiškinamajame rašte nėra numatytų būdų ir priemonių, apsaugančių nuo valdžios institucijų, o taip pat ir nuo trečiųjų asmenų neteisėto valdymo ir tvarkymo informacijos apie asmenų kreipimąsi į notarą ir informacijos perdavimą notarui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte bei jo aiškinamajame rašte nenumačius būdų ir priemonių, apsaugančių nuo valdžios institucijų, o taip pat ir nuo trečiųjų asmenų neteisėto valdymo ir tvarkymo informacijos apie asmenų kreipimąsi į notarą ir informacijos perdavimą notarui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, neatitinka įstatyme įtvirtinto esminio lotyniškojo notariato notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimo principo įgyvendinimo.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
8.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Dėl notaro veiklos nepriklausomumo Notariato įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintas notarų nepriklausomumo principas, pagal kurį notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Pagal Notariato įstatymo 21 straipsnio 1 dalį notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas. Atsižvelgiant į tai, notarai, vykdydami savo veiklą, turi turėti galimybę laisvai (raštu) perduoti informaciją, duomenis ir dokumentus savo klientams, nepriklausomai nuo valdžios institucijų diegiamų sistemų. Atsižvelgiant į tai, Projekte numatomas teisinis reguliavimas apriboja notarų galimybę pradėti teisinius santykius su klientu pasirinktu būdu, valdžios institucijoms kontroliuojant notarų veiksmus, numatant įpareigojimą naudotis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, nesuderinama su notaro veiklos nepriklausomumu.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
9.	Lietuvos notarų rūmai 2020-03-06				Dėl Projekto pasekmių Įvertinus Projekto nuostatas bei Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos veikimą, manytina, kad tai prieštarautų notarų veiklą reguliuojantiems teisės aktams ir taip sukurtų nepageidaujamą Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos įgyvendinimo rezultatą. Dėl šios priežasties turėtų būti atsisakoma keisti ir papildyti Notariato įstatymą 34¹ straipsniu, nenukrypstant nuo šiuo metu galiojančių notarų veiklos teisės normų, laikantis notaro veiklos nepriklausomumo principo, Konstitucinėje jurisprudencijoje bei teismų praktikoje notaro statuso nacionalinėje teisėje aiškumo.	Pritarti	Atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pastabas projektą siūloma atmesti.
10.	Teisingumo ministerija				Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059, kuriame vartojama sąvoka "bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma". Atsižvelgiant į tai, siūloma suderinti tarpusavyje projektų nuostatas ir teikiamame įstatymo projekte nustatyti, kad "Notarai gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, per Notarų rūmų informacinių technologijų platformą arba naudojant kitas elektroninių ryšių priemones.“	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-29					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4071.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
2.	Ekonomikos komitetas 2020-04-29					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4071.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, komiteto klausymuose ir pasitarimuose išsakytus argumentus:

1. Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Notariato įstatymo pakeitimai nebėra būtini.

2. Lietuvos notarų rūmai jau yra sukūrę elektroninę sistemą – eNotaras informacinę sistemą, kurioje jau yra sukurti funkcionalumai atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu skaitmeniniu notarinių paslaugų teikimo būdu, kuri sudaro galimybę notarams išsiųsti sukurtus elektroninius dokumentus klientams ir gauti klientų notarams siunčiamus elektroninius dokumentus, reikalingus notarinių veiksmų atlikimui.

3. Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema tiek notarams, tiek notarų klientams nėra reikalinga, ji dubliuotų notarų ir jų klientų jau naudojamą eNotaras informacinę sistemą ir turėtų būti laikoma sukurianti administravimo naštą bei papildomus kaštus.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė