LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1056

 

2021-12-15  Nr. 102-P-36

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministrė Vilma Augienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus patarėjas Eitvydas Zurba, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Saulėnaitė, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bučienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė, Seimo Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Vilniaus Moterų namų atstovės Lilija Henrika Vasiliauskė ir Zuzana Vasiliauskaitė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė, Laisvos visuomenės instituto atstovas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovai Vytautas Budnikas, Saulius Arlauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjai Elena Masnevaitė ir Aleksandr Radčenko, Seimo nario Stasio Šedbaro patarėja Adelė Levikovaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

1

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas apibrėžia <…> asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar asmenų, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, ar priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakomybę”. Siūlomas teisinis reguliavimas ydingais šiais aspektais.

1.1. Neaišku, kokia atsakomybė turima omenyje kalbant apie asmenis, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galbūt norėta pasakyti, kad šis įstatymas apibrėžia asmenų, kuriems skirtas šis orderis, teises ir pareigas, arba asmenų, kurie pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytus įpareigojimus, atsakomybę. Pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas būtų netikslus, kadangi atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma apibrėžti kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1057).

1.2. Asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra ir negali būti laikomi patrauktais jokios rūšies teisinėn atsakomybėn. Asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai po ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tai tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 31 straipsnio pirmosios dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl to projekte numatomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įtvirtinti nuostatą dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakomybės, yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais.

1.3. Keičiamame įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir asmenų, dėl kurių yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, atsakomybė. Su baudžiamąja atsakomybe susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame aprašytos konkrečios nusikalstamų veikų sudėtys, nustatytos bausmės bei kiti baudžiamosios atsakomybės elementai (baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas ir pan.). Dėl išvardintų priežasčių aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti.

Pritarti

Siūlome pagrindiniam komitetui 1 straipsnio 2 dalies sąvoką patikslinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą.

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

2

1

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas, be kita ko, laikinai nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens. Pastebėtina, kad šis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio apibrėžimas turėtų būti pildomas, kadangi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatoma, kad skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus.

Pritarti

TTK klausymų metu pasiūlyta iš esmės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąvokos nekeisti, tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, taip pat atsižvelgiant į Policijos departamento patikslinimą papildyti nuostata “ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti, be to, sąvokoms nelabai būdinga blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka:

„1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

2

5

 

3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūlytina tikslinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką ir paaiškinti mirusio asmens šeimos nario sampratą bei derinti šias sampratas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje artimai aplinkai priskirtais asmenimis, nes antraip gali kilti neaiškumų dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apibrėžties.

Be to, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „įskaitant vaiką“.

Pritarti

Klausymų metu aptarta, kad formuluotė dėl mirusio asmens šeimos nario sampratos nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pateiks pagrindiniam komitetui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

2

9

 

4. Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos centru gali būti akredituojamas tik viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra nurodoma, kad specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų teikti tik viešieji juridiniai asmenys, akreditavimo minėtai paslaugai teikti galimybę išimtinai susiejant su viešųjų paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešoji paslauga apibrėžiama kaip pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą galėtų būti suteikiama tik viešąsias paslaugas jau teikiančiam asmeniui, tuo tarpu viešoji įstaiga (ar kitas juridinis asmuo), kurios veiklos pobūdis ir turimi materialieji bei žmogiškieji resursai atitiktų keičiamo įstatymo 16 straipsnio nustatytus reikalavimus, negalėtų kreiptis dėl akreditacijos, nes ji dar „neteikia viešųjų paslaugų“. Pastebėtina ir tai, kad viešuosius interesus tenkinančių paslaugų teikimas gali būti tik dalis juridinio asmens veiklos, todėl abejotina, ar toks siauras ratas juridinių asmenų, galinčių kreiptis dėl veiklos akreditacijos, yra proporcingas ir pagrįstas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimas siejamas tik su juridiniu asmeniu, tuo tarpu akreditacijos galimybės juridinių asmenų padaliniams ar organizacijoms nėra. Atsižvelgiant į tai siūlytina projekto nuostatas tikslinti, nustatant, jog teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui, kuris siekia teikti specializuotą kompleksinę pagalbą ir atitinka tam tikrus reikalavimus.

Pritarti

Nuostata tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, TTK klausymų metu sutarta, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/ juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks tikslesnę formuluotę.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

2

10

 

5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies reikėtų atsisakyti, nes joje nenustatomos jokios naujos teisės normos, o tik teikiama nuoroda į kitus įstatymus. Iškilus reikalui išaiškinti vienas ar kitas sampratas, būtų vadovaujamasi jau įtvirtintais teisės aiškinimo principais, kituose įstatymuose įtvirtinta terminija ir nesant nuorodų į tuos įstatymus. Tokia nuoroda būtų pateisinama tuo atveju, jeigu ta pati sąvoka keliuose įstatymuose yra apibrėžta skirtingai.

Pritarti

Klausymų metu pritarta šios dalies išbraukimui.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

3

4, 5

 

6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti lygiateisiškumo principą, o 5 punkte – moterų ir vyrų lygybės principą. Atsižvelgiant į tai, kad lygiateisiškumo principas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų lyties, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose, neaišku, kodėl kitame punkte yra atskirai išskirtas moterų ir vyrų lygybės principas. Nesuprantama, kodėl vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims priemones, organizuojant mokymus asmenims, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, atsižvelgiama tik į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, nes skirtingus poreikius gali turėti ir kiti asmenys, pvz. skirtingo amžiaus asmenys, asmenys su negalia ir pan.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

3

7

 

7. Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, atskleidžiant sąvokos „asmens įgalinimas“ turinį.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

3

8

 

8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte reikėtų tikslinti nuostatą „<...> atvejus, kai tokią informaciją reikalauja pateikti įgaliotos institucijos ar įstaigos, kiti teisę gauti šiuos duomenis turintys asmenys“. Šiame punkte vietoj žodžio „įgaliotos“ siūlytina įrašyti „kompetentingos“, nes palikus siūlomą formuluotę galima būtų suprasti, kad institucijos ar įstaigos, kurios turi teisę gauti aptariamą informaciją įstatymų nustatyta tvarka dar turėtų gauti ir įgaliojimus. Jeigu nuostata nebūtų patikslinta, reikėtų nustatyti kas ir kam tokius įgaliojimus gali suteikti.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

I

 

 

9. Keičiamo įstatymo II skyriaus pavadinime reikėtų atsisakyti žodžio „ATSAKINGŲ“, nes kiekviena institucija yra atsakinga už jai nustatytas kompetencijas.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

 

 

10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma reguliuoti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, straipsnio nuostatas reikėtų tikslinti, apibrėžti tik kompetencijas ir atsisakyti kompetencijas įgyvendinančių nuostatų (pavyzdžiui, „rengia ir priima teisės aktus“).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

1

1

11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Šį punktą reikėtų patikslinti ir nurodyti ką organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

1

2

12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, diskutuotina. Galima preziumuoti, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims politikos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerija. Neaišku, kokiu tikslu ministerija turėtų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims organizavimo, nes Vyriausybei tokia funkcija nėra nustatyta.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

1

4

13. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgalioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžią įstaigą akredituoti specializuotą kompleksinę pagalbą ir sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo.

Pažymėtina, kad vykdyti tam tikrą veiklą paprastai akredituojamos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys, jų padaliniai, todėl nuostatą, pagal kurią būtų akredituojama pagalba reikėtų tikslinti.

Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos veikia pagal jų veiklą reguliuojančius nuostatus ar kitus teisinį statusą apibrėžiančius aktus, būtent veiklą reguliuojančiuose aktuose turi būti nustatyta įstaigos kompetencija ex officio suteikti įstaigoms akreditaciją teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pažymėtina, kad įgaliojimas, kaip teisę atstovauti kitam asmeniui patvirtinantis dokumentas, galėtų būti įtvirtintas tuo atveju, jeigu nurodyta įstaigos veiklos akreditavimo funkcija būtų nustatyta pačiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji įgaliotų ją atlikti pavaldžią ar kitą įstaigą.

Pritarti

TTK klausymų metu atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

1

4

14. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga dėl lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skyrimo reikėtų atsisakyti, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų, kitų valstybės sudaromų lėšų fondų sudarymo ir lėšų naudojimo teisiniai santykiai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostata iš esmės nedera su galiojančia valstybės biudžeto lėšų naudojimo tvarka.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

1

6, 8, 9

15. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlomos nustatyti viešosios nuomonės tyrimų ir mokslinių tyrimų smurto artimoje aplinkoje tema, mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo, informacijos apie mokymų smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo, statistinių duomenų rinkimo organizavimo funkcijos diskutuotinos, nes šios funkcijos nėra politiką formuojančių institucijų kompetencijos sritys.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

3

1

16. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims“. Neaišku, kokia forma turėtų pasireikšti sveikatos paslaugų teikimo „koordinavimas“. Pastebėtina, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, Sveikatos apsaugos ministerija nustato Sveikatos priežiūros mastą pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

3

2

17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą organizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis. Neaišku, kodėl nei šiame, nei kituose straipsniuose nėra minimos biudžetinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir kurios pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnį vykdo visuomenės psichikos sveikatos priežiūrą, psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktiką ir stebėseną (monitoringą), organizuodamos koordinuotą, multidisciplininę, kompleksinę profilaktikos, gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos sistemą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, užtikrindamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą vykdant programas, skirtas smurto, prievartos, patyčių, agresijos šeimoje, darbe bei visuomenėje.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

4

 

18. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatoma pareiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai organizuoti statistinių duomenų apie nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje, bei asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, rinkimą ir analizę.

18.1 Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo įstatymo projekto lieka neaišku, kokios nusikalstamos veikos būtų laikomos susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje. Manytina, jog orientacinis tokių nusikalstamų veikų sąrašas galėtų būti sudaromas remiantis BK specialiosios dalies straipsniais, kuriuose numatoma pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140, 145, 148, 1481, 149, 150, 151, 165 straipsniai), tačiau pastebėtina, kad ir šie BK specialiosios dalies straipsniai nepilnai atspindi, kokios veikos gali būti padaromos smurtaujant artimoje aplinkoje[1]. Tiksliai identifikuoti tokių veikų nepadeda ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas, kuris formuluojamas itin plačiai ir iš esmės apima gerokai platesnį veikų sąrašą negu tas, kuris įtvirtintas BK.

18.2. Taip pat svarstytina, ar pareiga rinkti bei analizuoti statistinius duomenis apie asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, formuluojama ne per siaurai. Pažymėtina, kad sisteminė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 4 dalies ir BK straipsnių, reglamentuojančių atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, analizė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą teismas savo baigiamajame procesiniame sprendime iš esmės pripažįsta ir tada, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariama pareiga neturėtų apimti ir tokių atvejų. Priešingu atveju, keltina abejonė dėl to, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos renkami bei analizuojami duomenys sudarytų pakankamas prielaidas kiek įmanoma tiksliau nustatyti realias smurto artimoje aplinkoje paplitimo tendencijas.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Statistikos rengimas ir viešinimas reglamentuojamas ir  poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo metu yra patvirtintas Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašas, kuriame rodiklių reikšmėse yra nurodyti ir atskiri Baudžiamojo kodekso straipsniai. Oficialioji statistika skelbiama vadovaujantis Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašu, patvirtintu Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-107 „Dėl Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašo patvirtinimo“, todėl ir VRM renkami statistiniai duomenys gali būti  reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte, todėl nebūtina šiame įstatyme įvardyti Baudžiamojo kodekso straipsnius ar pateikti  orientacinį/pavyzdinį jų sąrašą.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

6

 

19. Remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos probacijos tarnyba turėtų organizuoti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka, kai asmeniui yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis padarius nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Toks teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų su BK ir BPK nuostatomis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės gali būti paskiriamos ne tik tada, kai yra priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tada, kai, pvz., yra priimamas nuosprendis nutraukti baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams (BK 67 straipsnio 2 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti konkrečios teismo procesinio sprendimo rūšies.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

6

 

20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo dalyką, manytina, jog keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje vietoje nusikalstamų veikų artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turėtų būti akcentuojamos nusikalstamos veikos, turinčios smurto artimoje aplinkoje požymių.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

8

2

21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina asmenims, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad nurodytame punkte kalbama tik apie apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų nusikalstamų veikų yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau minėta, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimamas, todėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktas turėtų būti tikslinamas.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

8

2

22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatoma, kad policija neišduoda leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus arba jį panaikina inter alia apsaugos nuo smurto orderį gavusiems asmenims <...> Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus suteikimo/panaikinimo tvarkos apsaugos nuo smurto orderio skyrimo atveju nėra įtvirtinta, todėl minėtas įstatymas sistemiškai turėtų būti pildomas. 

Pritarti

Dėl visiško aiškumo ir preciziško įstatymų suderinamumo, siūlytina taisyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.

Tačiau nors šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir neįvardytas pagrindas – apsaugos nuo smurto orderio išdavimas, tačiau sistemiškai įvertinus visą įstatymą, orderio išdavimo atvejį galėtų apimti galiojančios redakcijos kelių straipsnių nuostatos:

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis:<...>

2 dalis: <...>

12) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;

13) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas

1. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas: <...>

5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms;

10) kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;

11) kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

12

2

23. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti savivaldybės vykdomosios institucijos pareigą bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, tačiau nei iš šio, nei iš kitų projekto straipsnių neaišku, kokia forma turėtų būti vykdomas bendradarbiavimas. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

12

4

24. Svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 4 punktą papildyti, nustatant, kad savivaldybės vykdomoji institucija ne tik organizuoja socialinių paslaugų teikimą, bet ir kontroliuoja jų kokybę, kaip tai nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

12

6

25. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija rengia programas (mokymus) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojams. Nuostata kelia abejonių. Pastebėtina, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos įgaliotų tarnautojų sudėtį tvirtina, kvalifikacinius reikalavimus nustato ir tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

4

12

7

26. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies 7 punktą siūlytume papildyti nuostata, įpareigojančia savivaldybės vykdomąją instituciją nurodytame punkte numatytą sąrašą paskelbti viešai ir nustatyti, kur toks sąrašas turėtų būti skelbiamas.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

6

2

 

27. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma reguliuoti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos teisinį statusą. Šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Vyriausybė tvirtina Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, Taryba veiktų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl Tarybos steigėju turėtų būti nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo pačiu steigėjas turėtų tvirtinti Tarybos nuostatus ir institucinę Tarybos sudėtį.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

7

1

 

28. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, imperatyviai apibrėžiančių kas turi būti įtraukti į Komisijos sudėtį, reikėtų atsisakyti, nes Komisija turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į konkrečioje savivaldybėje aktualius klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, Komisija teiktų pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo ir kitais klausimais, kurių teikimas galėtų būti nesuderinami su kai kurių Komisijos narių einamomis pareigomis (pavyzdžiui, prokurorų).

Be to, abejotinas siūlymas nustatyti alternatyvą – sudaryti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją arba savivaldybės administracijos darbuotojui priskirti smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijas. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos Komisijos ir 3 dalyje nurodytos savivaldybės administracijos darbuotojo funkcijos nėra tapačios. Be to, neaišku, kokius įgaliojimus galėtų turėti savivaldybės administracijos darbuotojas, kad realiai įgyvendintų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikia skirtingo teisinio statuso subjektai.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodęs, kad  klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo įgyvendinimo vienodumo būtų geriau, kad egzistuotų vienas modelis, nes vienas asmuo ir komisija, kaip ir pasisako Teisės departamentas nėra tapatūs dalykai.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

1

 

29. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindų koncepciją, pagal kurią šis orderis galėtų būti skiriamas turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje su sąlyga, kad jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra abejotina.

Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[2]. Tai suponuoja, kad turint duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas visais atvejais (žinoma, jeigu toks smurtas atitinka bent vienos BK aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius). Taigi abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su pamatinėmis baudžiamojo proceso taisyklėmis. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl to, ar įstatymo projekte numatomas materialusis apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindas – duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje turėjimas – nesukurtų situacijų, kai vietoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnas kaip alternatyvą pasirinktų apsaugos nuo smurto orderio skyrimą. Tokiu atveju smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisinė apsauga būtų ne padidinta, o kaip tik sumažinta, kadangi baudžiamasis procesas įgalina valstybę taikyti gerokai daugiau priemonių, skirtų apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kita vertus, jeigu turėdami duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje policijos pareigūnai pirmenybę teiktų ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tuomet neaišku, ar praktikoje apsaugos nuo smurto orderis apskritai būtų taikomas.

Pritarti

Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

1, 2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

30. Atsižvelgiant į tai, jog apsaugos nuo smurto orderis ribotų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens konstitucines teises, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.

30.1. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, šį orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms galėtų skirti policijos pareigūnas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tokio pobūdžio orderiai skiriami policijos pareigūno sprendimu, yra būdingas ir kitoms Europos valstybėms. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti klausimai, susiję su policijos pareigūnų statusu tose valstybėse, kuriose policijos pareigūnai turi tokią teisę – pvz., nėra aišku, koks turi būti apsaugos orderį skiriančio pareigūno laipsnis, išsilavinimas ir pan.[3] Be to, pačiame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad yra ir valstybių, kur tokio pobūdžio orderius skiria ne policijos pareigūnas, o prokuroras (Belgija). Taigi diskutuotina, ar teikiamame įstatymo projekte numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį galintis skirti subjektas – policijos pareigūnas – šiuo atveju yra tinkamas. Jei visgi būtų apsispręsta pritarti projekto rengėjų siūlymui teisę skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį suteikti policijos pareigūnams, tuomet, mūsų nuomone, konstitucinių asmens teisių apsaugą geriau garantuotų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apsaugos orderius galėtų skirti ne bet kurie, o tik tam tikrus specialius reikalavimus atitinkantys ir tam reikalingą kompetenciją turintys policijos pareigūnai.

30.2. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti konkrečiai įvardintas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos laipsnis, kuriam esant būtų pagrindas paskirti apsaugos nuo smurto orderį. Atsižvelgiant į apsaugos nuo smurto orderiu sukuriamų suvaržymų esmę (draudimas patekti į savo namus gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas), manytina, kad toks orderis neturėtų būti skiriamas esant net pačiai menkiausiai rizikai, kad asmuo ateityje gali smurtauti[4]. Kita vertus, keltina prielaida, jog šis laipsnis galimai būtų nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje minimuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro tvirtinamuose smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijuose, tačiau abejotina, ar toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

30.3 Iš projekto nuostatų neaišku, kieno iniciatyva gali būti paskirtas apsaugos nuo smurto orderis. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, galima daryti išvadą, jog apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas policijos pareigūno iniciatyva smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui to neprašant ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui šiame procese nedalyvaujant. Manytume, jog siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kokiais atvejais apsaugos nuo smurto orderis gali būti paskirtas ex parte ir ex officio.

30.4. Iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokius veiksmus turi atlikti policijos pareigūnas, kokias teises turi konflikto šalys (pvz., ar policijos pareigūnas turi nuvykti į įvykio vietą, ar turi išklausyti konflikto šalis, kartu su jomis gyvenančių asmenų nuomonę). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią su asmens teisių ribojimais susiję klausimai turi būti reguliuojami ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), manytina, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijai ir asmenų teisės ir pareigos vertinant pavojaus riziką turėtų būti nustatyti įstatyme. Šiame kontekste pastebėtina, kad kitų valstybių įstatymuose, reguliuojančiuose apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, yra nustatomos tokio skyrimo procedūros.[5]

Pritarti

Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų.

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

2, 3, 6

 

31. Įvertinus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių tarpusavio santykį lieka neaišku, koks galėtų būti minimalus policijos pareigūno paskirto apsaugos nuo smurto orderio galiojimo terminas. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jis galėtų būti skiriamas „ne ilgiau kaip 72 valandoms”, o to paties straipsnio 3 dalyje – kad 72 valandoms, t. y. nebelieka formuluotės „ne ilgiau kaip”. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje specializuotos kompleksinės pagalbos centrai įpareigojami atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad toks vertinimas būtų atliktas, todėl akivaizdu, jog apsaugos nuo smurto orderis net teoriškai negalėtų būti skiriamas trumpiau nei 48 valandoms. Siūlytina šį aspektą aiškiai reglamentuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo n tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų.

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

7

 

32. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta Policijos kompetencija spręsti dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje subjektu, skiriančiu apsaugos nuo smurto orderį, yra įvardijamas policijos pareigūnas, o ne Policija. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad tuo atveju jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis, dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo turi kreiptis tas pats orderį išdavęs policijos pareigūnas. Nuostatos, pagal kurią tam tikrus veiksmus gali atlikti tik orderį skyręs policijos pareigūnas, reikėtų atsisakyti, nes toks policijos pareigūnų funkcijų suvaržymas nėra pagrįstas. Be to, galėtų kilti tokių reikalavimų įgyvendinimo neaiškumų, pavyzdžiui, jeigu orderį skyręs pareigūnas susirgtų, nutrauktų tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis policijos pareigūnų, galinčių skirti apsaugos nuo smurto orderius, dirba pagal pamainų grafikus, todėl iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip tokiu atveju, kai orderį skyręs policijos pareigūnas kitas dvi paras nedirbtų, praktikoje būtų įgyvendinama nuostata „apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą“.

Pritarti

Šio įstatymo 8 straipsnio dėl orderio skyrimo, jo organizavimo, apskundimo nuostatos tobulintinos, pateikti pagrindiniam komitetui pasiūlymai, žr. žemiau, prie Komiteto pasiūlymų.

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

8

 

33. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad apylinkės teismas apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėtų vadovaudamasis BPK nuostatomis. Vis tik iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kokį procesinį statusą teisminio nagrinėjimo metu turėtų turėti smurto pavojų patiriantis asmuo ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo (pvz., galbūt nukentėjusiojo ir įtariamojo).

Atsižvelgti

BPK procesas pagal būtų taikomas ar vyktų pagal analogiją ir vadovaujantis šiuo bei proceso įstatymu, procesas būtų paprastesnis nei, skundą pateikęs asmuo galėtų būti pareiškėjas,  pagal dalyką, prokurorui dalyvauti tokiose bylose tikrai nereiktų.

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8

8

 

34. Remiantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, apylinkės teismas, nusprendęs nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio, neturėtų teisės jo panaikinti dar prieš pasibaigiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytam jo galiojimo terminui („Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas”). Taigi teismas iš esmės negalėtų panaikinti šio orderio taikymo net ir tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad policijos pareigūnas jį paskyrė nesant teisės aktuose numatytų pagrindų. Manytina, kad tokia įstatyminė nuostata nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Pritarti

Sutiktina, kad 8 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų.

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

9

1

 

35. Diskutuotina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatomas apskundimo mechanizmas, pagal kurį skundus dėl policijos pareigūno sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti nagrinėtų policijos įstaigos vadovas, nesukeltų praktinių įstatymo taikymo problemų. Antai įmanoma, kad apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas kreiptųsi į apylinkės teismą dėl orderio pratęsimo ir tuo pačiu metu asmuo, kuriam paskirtas orderis, policijos pareigūno sprendimą skirti orderį skųstų policijos įstaigos vadovui. Tokiu atveju galėtų susidaryti dviprasmiška situacija, kai tuo pačiu metu teismas priimtų sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas – sprendimą panaikinti orderį. Siekiant to išvengti, svarstytina galimybė keičiamo įstatymo 9 straipsnį koreguoti, jame įtvirtinant teisę skųsti policijos pareigūno sprendimus tiesiogiai apylinkės teismui.

Pritarti

Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau  prie Komiteto pasiūlymų.

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

9

1, 2, 3, 4

 

36. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, apsaugos nuo smurto orderis policijos pareigūno gali būti skiriamas ne ilgiau nei 72 valandoms. Atsižvelgiant į tai, abejotinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyto apsaugos nuo smurto orderio apskundimo mechanizmo veiksmingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį). Sprendimas dėl šio skundo gali būti priimamas per 24 valandas, o sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų. Taigi asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisme turi tik 12 valandų. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos. Taigi vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalyse numatyta apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka, dažnu atveju skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto, nes sueina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytas jo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarka ir terminai būtų realiai pritaikomi praktikoje.

Pritarti

Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau prie Komiteto pasiūlymų.

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

9

5

 

37. Iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar apylinkės teismo sprendimas galėtų būti skundžiamas aukštesniajam teismui.

Pritarti

Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. Bus galimas apskundimas aukštesniajam teismui.  TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau  prie Komiteto pasiūlymų.

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

9

6

 

38. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis tobulintina šiais aspektais:

38.1. Formuluotėje „priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą” vietoje žodžio „arba” turėtų būti įrašytas žodis „ir”, nes sprendimas atmesti skundą tuo pačiu reikštų, kad yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas.

38.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 34 pastaboje, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje neturėtų būti nustatyta galimybė aukštesniajam teismui panaikinti apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį.

38.3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas neturėtų teisės pratęsti apsaugos nuo smurto orderio galiojimo, jeigu prieš tai apylinkės teismas šio orderio galiojimą būtų pratęsęs trumpesniam nei 12 kalendorinių dienų terminui. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojama įstatymo paskirtimi – užtikrinti kiekvieno asmens apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.

Pritarti

Sutiktina, kad 9 straipsnio nuostatos tobulintinos. TTK klausymų metu aptartas apsaugos nuo smurto orderio apskundimo teismui modelis, žr. žemiau  prie Komiteto pasiūlymų.

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

10

1

 

39. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį siūlytume papildyti, įtvirtinant smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens teisę būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, taip pat šių asmenų teisę nesusitikti su smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiu asmeniu vienose įvykį tiriančių teisėsaugos institucijų patalpose, jeigu tai įmanoma.

Pritarti

Tai labai svarbios smurtą patiriančių asmenų teisės.

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

12

1

 

40. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas esant smurtui artimoje aplinkoje turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Neaišku, kokią pridėtinę vertę kuria toks teisinis reguliavimas, kadangi BPK 1 straipsnio 1 dalyje jau yra minima, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai atskleisti nusikalstamas veikas. Greitumo principas pabrėžiamas ir BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kita vertus, BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip baudžiamojo proceso tikslai įvardijami ir kiti momentai – pvz., tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Neaišku, koks yra šių BPK 1 straipsnio 1 dalyje akcentuojamų baudžiamojo proceso tikslų santykis su minėtuoju keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatomu teisiniu reguliavimu.

Be to, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „nusikalstamos” įrašytini žodžiai „galimai padarytos”.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

12

2

 

41. Siekiant suderinti keičiamame įstatyme vartojamą terminiją su BK, siūlytina keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje žodį „įvykdytos” keisti į „padarytos”.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

12

3

 

42. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje tam tikros funkcijos (organizuoti informacijos perdavimą) nustatytos policijos pareigūnui ar prokurorui. Siekiant aiškiai apibrėžti straipsnyje nurodytų institucijų ir pareigūnų pareigas, reikėtų nustatyti vieną subjektą, kuriam pavedamos nurodytos funkcijos.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

12

4

 

43. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros liktų vaikas, policijos pareigūnai nedelsdami apie tai elektroninių ryšių priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, jau yra nustatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Šiame kontekste pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina policijos pareigūnų pareigą informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių apie vaiko buvimą nesaugioje aplinkoje (jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) sieti su tokio fakto nustatymu atvykus į įvykio vietą, o ne su apsaugos nuo smurto orderio išdavimu ar jo vykdymu.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Kartu su vaiko teisių apsaugos institucijomis.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

13

 

 

44. Keičiamo įstatymo 13 straipsnį reikėtų tikslinti, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo šiame straipsnyje išvardintą informaciją bei vietoj nuorodos į informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje, reikėtų nurodyti tikslią informaciją, kuri turi būti pateikta šiame straipsnyje nurodytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Be to, reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Atsižvelgti

Verta padiskutuoti pagrindiniame komitete, nes kartais reikalinga į teisės aktą perkelti iš ES Reglamentų kai kurias nuostatas (taip buvo įgyvendinamas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas tiek teismų, tiek ikiteisminio tyrimo procese ir kt.), nes į šio įstatymo nuostatų pažeidimus reikia reaguoti greitai ir informacija, teikiami duomenys turi būti suprantami vienodai. Sutiktina, kad neturėtų būti nuorodų į ES Reglamentą, o šiame įstatyme turėtų būti įrašytos reikalingos nuostatos.

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

13

3

 

45. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, laikydamasi konfidencialumo principo, privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. <...>“ Projekto nuostatos diskutuotinos.

45.1. Paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principas ir jų išimtys jau yra nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, todėl nuostata „laikydamasi konfidencialumo principo“ išbrauktina, nes ji ne tik perteklinė, bet ir nėra projektu teikiamo įstatymo reguliavimo dalykas.

45.2. Abejotina nuostata, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad vadovaudamasis Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašą, kuriame yra nustatytas laikas, per kurį turi būti pradėta teikti skubi medicinos pagalba, esant atitinkamai ūmiai klinikinei būklei ar skubiosios medicinos pagalbos indikacijai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad vienu metu į sveikatos įstaigą gali kreiptis keletas pacientų (ne tik smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo) dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, siūlytina projekte vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“.

Taip pat abejotina nuostata, kad būtinąją medicinos pagalbą teikianti sveikatos priežiūros įstaiga privalo nedelsdama ne tik suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir medicininiuose dokumentuose aprašyti patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog tam, kad asmens sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichinė) būtų aprašyta, ji turi būti ištirta atitinkamos srities specialisto.

45.3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Įvertinus statistinius duomenis apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir išanalizavus galiojančius teisės aktus, pastebėtina, kad yra atvejų, kai ikiteisminio tyrimo veiksmai sukuria sąlygas kilti antrinei viktimizacijai: smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys, jei jie patyrė fizinių sužalojimų, vykstant ikiteisminiam tyrimui, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dėl savo sveikatos būklės ir patirtų sužalojimų apžiūrimi medikų, o vėliau pakartotinai – teismo medicinos ekspertų. Atsižvelgiant į tai, svarbu tobulinti esamą teisinį medicininės pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims reglamentavimą, kad jiems būtų taikomos tokios sveikatos būklės patikrinimo ir smurto padarytos žalos sveikatai nustatymo procedūros, kurios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, siekiančiam teisingumo, sukeltų kuo mažesnę psichologinę, fizinę ir administracinę naštą.“ Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas niekaip nekeičia ir negali pakeisti šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis bendru sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Nurodytos taisyklės patvirtintos, įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio nuostatas.

Pritarti

Siūlytina tobulinti, atsižvelgiant į pastabą, vietoje „nedelsdama“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“ arba „teisės aktų, nustatančių būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką, tvarka ir terminais“.

Taip pat pritartina pastabai, kad šio įstatymo nuostatos negali pakeisti galiojančio teisinio reguliavimo, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui asmuo turi kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, atitinkamai turi būti koreguojamos nuostatos.

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

13

3

 

46. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris, jam sutikus, suteiks jam pagalbą, pateikia jam specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius bei elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje. <...>“. Manytume, kad pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai pateikti smurtą patyrusiam asmeniui rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį, nėra sveikatos priežiūros įstaigai būdinga funkcija ir gali būti pernelyg didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigai, dėl to tokios rašytinės informacijos pateikimas gali tapti tiesiog formalia procedūra pasirašyti dokumentą su atitinkama informacija. Taip pat neaišku, kokia informacija turima omenyje, pateikiant nuorodą į Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas Reglamento straipsnis nustato informaciją, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto. Siūlytume projekte konkrečiai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikta asmeniui šiuo atveju ir visai atsisakyti nuorodos į Reglamentą(ES) 2016/679, nes reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir jo nuostatų perkelti į nacionalinę teisę nereikia.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

13

3

 

47. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens kontaktinius duomenis, kad jis galėtų susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu (nurodyti vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą).“ Pastebėtina, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnį, apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms. Projektu teikiamo įstatymo nuostatos niekaip negali pakeisti šios galiojančiame įstatyme įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos. Atsižvelgdami į tai, taip pat į projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl policijos pareigūnų pareigos nedelsiant apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, ir į tai, kad pagal gero valdymo principą valstybės institucijų funkcijos neturi būti dubliuojamos, siūlytume vertinamos projekto nuostatos atsisakyti.

Kartu atkreiptinas dėmesys į panašių teisinių santykių reguliavimą kituose įstatymuose. Pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ne sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos teikti informaciją, bet pavedama Sveikatos apsaugos ministerijai sudaryti teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą (49 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

13

3, 4

 

48. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių paslaugų įstaigų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, švietimo įstaigų pareigą informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą apie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį ir pateikti būtiniausius kontaktinius jo duomenis. Tačiau pagal kitus įstatymus nurodyti subjektai turi informuoti policiją (šioje išvadoje minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnis). Toks skirtingas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo ir nuoseklumo, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai neturi pareigos pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje policijai (14 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta jų teisė tik informuoti smurtą patyrusį asmenį, tiesiogiai besikreipiantį į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, apie galimybę pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl smurto artimoje aplinkoje). Siūlytume suvienodinti teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog apie visus smurto artimoje aplinkoje atvejus būtų informuota policija.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

*

 

 

49. Neaiškus keičiamo įstatymo nuostatų dėl specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo santykis su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis dėl atvejo vadybos. Pagal keičiamą įstatymą, visais atvejais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai šeimai teikiama specializuota kompleksinė pagalba, o pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 363 straipsnį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kas turi teikti kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

14

4

1

50. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatant, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centras įvertintų ne tik smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens individualius ir specialiuosius poreikius, atsiradusius dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ir tokio asmens individualius ir specialiuosius poreikius apskritai, pavyzdžiui asmens turimą neįgalumą, sveikatos problemas ir panašiai, kurie, nors ir yra nesusiję su patirtu smurtu, yra reikšmingi. Priešingu atveju abejotina, ar specializuotos kompleksinės pagalbos centras galėtų suteikti tinkamą individualizuotą pagalbą.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

16

1

 

51. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „kuris pageidauja teikti specializuotą kompleksinę pagalbą (toliau – pageidaujanti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaiga), joje vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidaujanti“ vartoti žodžius „siekia“, „siekianti“. Atitinkamai tikslintina kitur keičiamame įstatyme vartojama terminija.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

17

1

 

52. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia BK numatytą baudžiamąją atsakomybę.

Minėta, kad keičiamame įstatyme smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas itin plačiai. Remiantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, smurtas artimoje aplinkoje yra artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vis tik BK nėra kriminalizuotos visos šios nurodytos veikos – pvz., BK nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ekonominį smurtą, pasireiškiantį finansinių išteklių kontrole, išteklių ribojimu, neleidimu įsigyti turto, vertimu pasiaiškinti dėl turto naudojimo[6]. Taip pat BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už tam tikras psichinio smurto formas. Vadinasi, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis šiuo atžvilgiu yra netiksli ir klaidinanti. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis suformuluota netiksliai ir dėl to, jog tam tikros smurto artimoje aplinkoje formos gali atitikti ne tik BK, bet ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis[7].

Pritarti

TTK klausymų metu pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi:

„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

17

2

 

53. Remiantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kaltininkas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat neturtinę žalą, privalėtų ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo prievolė baudžiamajame procese gali kilti ir nepriėmus apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Tai galėtų būti atvejai, kai, pvz., kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį priimdamas būtent apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosprendžiu atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, kt. straipsniai), teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina arba jį atmeta[8]. Be to, smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti nebūtinai nusikalstamos veikos padarymu. Žalos atlyginimo prievolė gali kilti, pvz., ir dėl administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tikslinti.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

8,

18

4

2

54. Jeigu būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1057) pateiktą siūlymą papildyti ANK 489 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostatomis dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, tuomet analogiškai turėtų būti pildomas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnis. Taip pat tokiu atveju turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas, jame nurodant, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo įspėjamas dėl jam gresiančios atsakomybės už minėtą veiką.

Pritarti

Suderinti ANK ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas .

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-11-12

3

6

 

55. Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalies formuluotėje „Jeigu 2022 m. spalio 1 d. nėra juridinių asmenų, galinčių nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą <...>“ vietoj žodžio „galinčių“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę „turinčių teisę“.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vytautas Kalinauskas

2021-11-24

*

 

 

Pasiūlymas TAP: XIVP-1056 - Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)

Laba diena, esu pilietis ir noriu pasidalinti savo nuomone dėl TAP: XIVP-1056.

Kategoriškai nepritariu, kad už smurtą būtų galima iškraustyti vyrą iš jo namų. Aukos gali prisiglausti prieglaudose ir valstybė gali joms padėti, bet joks žmogus negali būti iš savo namų išmestas į gatvę. Pašau ieškoti kitų variantų, kurie atitiktų pagarbius žmogaus teisių standartus.

Dėkoju už išklausymą.

Nepritarti

Valstybė gina asmenis, kurių teisės pažeistos, paprastai tokiais atvejais (smurto artimoje aplinkoje) labiau ginama silpnesnė šalis, nukentėję asmenys. Tokios nuostatos išplaukia iš Konstitucijos, iš jos kylančių principų, taip pat remiantis Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais ir gerąja patirtimi.

Šio įstatymo 11 straipsnyje  nustatytos ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisės (galimybė apskųsti orderio skyrimą, gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, jei taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos, gauti socialines paslaugas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (laikinas apgyvendinimas ar laikinas apnakvydinimas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, jei būtina, suteikiamas nedelsiant bet kuriuo paros metu ir kt.

2.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2021-11-30

8

 

 

DĖL APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1056

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Siūlo:

- Nustatyti įstatyme apsaugos nuo smurto orderį, kaip apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje garantiją bei sąlygas specializuotos pagalbos teikimui;

- Numatyti galimybę teismui pratęsti apsaugos orderio galiojimą iki 28 kalendorinių dienų/ kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) įvertintų situaciją, identifikuotų individualius nukentėjusio asmens poreikius ir parengtų pagalbos priemonių planą./

 - Persvarstyti projekto 8 str. 6 d. numatyto pakartotinio smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, kurį turėtų SKPC per 24 val. nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo /SKPC atliekamas pakartotinis rizikos vertinimas būtų laikomas pagrindu kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl apsaugos orderio pratęsimo, pakartotinis vertinimas reikalingas, nes proceso kartojimas nepraėjus 24 val. po pirmojo rizikos vertinimo gali sukelti papildomus emocinius išgyvenimus/.

 - todėl ilginti policijos pareigūno skiriamo apsaugos nuo smurto orderio galiojimą iki 120 valandų, kad SKPC turėtų pakankamai laiko (bent 72 val.) nuodugniai atlikti pakartotinį rizikos vertinimą <...>.

Atsižvelgti

Klausymų metu dalyvių sutarimu pritarta orderio skyrimo terminui – 15 dienų, taip pat pritarta nuostatoms, kad nebus pakartotinio rizikos vertinimo, kuris nukentėjusiam asmeniui sukelia papildomus emocinius išgyvenimus.

2.

Vilniaus moterų namai,

2021-12-07

2021-12-07

 

 

 

Siūlo:

­ pritaria apsaugos nuo smurto orderiui, turi smurtautojas būti iškeldintas iš būsto orderio skyrimo laikotarpiu, o ne nukentėjusieji asmenys, vadovaujantis tiek EŽTT, tiek ir LR Konstitucinio teismo principiniais pasisakymais dėl žmogaus teisių hierarchijos, kur asmens, šiuo atveju smurto riziką patiriančio asmens, teisė į asmens neliečiamumą, kūno vientisumą, turi būti laikoma aukščiau nei galimai smurtavusio asmens teisė nepatirti suvaržymų.

­ orderis turėtų būti skiriamas 15 parų, sutinkamai su gerąją Europos praktika, nepritaria, kad orderį policija skirtų 72 val., nes per trumpas laikas, tam nepritaria ir policija;

Pritarti

Klausymų metu dalyvių sutarimu pritarta orderio skyrimo terminui – 15 dienų, taip pat pritarta nuostatoms, kad artimoje aplinkoje smurto pavojų keliantis asmuo iškeldinamas iš būsto orderio skyrimo laikotarpiui.

5.

Nevyriausybinės organizacijos,

2021-11-24 ­

2021-12-14

2, 8, 9

 

 

Gauta iš viso 17 raštų iš Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ­ atstovaujančių žmogaus teisių raštgynimą:

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt
VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Lygių galimybių plėtros centras
Lietuvos žmogaus teisių centras
Asociacija Vilniaus moterų namai 
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija
Asociacija Vilniaus moterų namai
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Laisvos visuomenės institutas
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Asociacija Vilniaus moterų namai
Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt
Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Atsižvelgta

Visų nevyriausybinių organizacijų atstovai dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtuose klausymuose 2021-12-13.

Atkreiptas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 147 straipsnio 8 dalį ­

„8. Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis komitetas.“

Komitete yra susipažinta su  NVO pateiktomis nuomonėmis raštuose bei išklausyta jų nuomonių klausymuose, atsižvelgiant į jas, buvo rengiami pasiūlymai pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto XIVP-1056 2, 8 ir 9 straipsniams.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

2

 

DėL TEISĖS AKTŲ NR. XIVP-1056 IR NR.1057

PROJEKTŲ

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 1056 (toliau – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas) <...>pagal kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus.

Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto.

1.Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio „skirti“ įterptini žodžiai „arba neskirti“.

Pritarti

 

2.

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

4

58

2. Projekto 8 straipsnio (Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas) 4 ir 5 punktuose numatoma policijos pareigūnų teisė informuoti konkrečiai išvardintus asmenis apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą ar neskyrimą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir raštu, t. y. ir laišku. Laiškas, tikėtina, pasiektų adresatą jau pasibaigus 9 straipsnyje (Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio apskundimas) numatyta 24 valandų apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo apskundimo  terminui. Ši padėtis taisytina, apskundimo terminą susiejant ne su apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu, bet su asmens sužinojimo apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūno vadovo sprendimai, numatyti 8 straipsnio 3 punkte, gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento.

Pritarti

Turi būti įstatymo projekte orderio skyrimo ir apskundimo terminai suderinti. TTK teikia 8 straipsniui pasiūlymus.

3.

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

7

 

3. 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo„. Abejonių kelia šios funkcijos delegavimas būtent apsaugos nuo smurto orderį skyrusiam policijos pareigūnui, susiejant šią funkciją su konkrečiu asmeniu. Manytina, kad praktikoje dėl to galima patirti daug nepatogumų. Nors policijos funkcijos vykdomos nenutrūkstamai 24 valandas 7 dienas per savaitę, policijos pareigūnai turi poilsio dienas, atostogas, galu gale gali tapti laikinai nedarbingi. Suprantama, kad tokiu atveju funkcijų vykdymas bus pavedamas kitam pareigūnui, tad įstatymo nuostatos ir turėtų būti formuluojamos taip, kad vėliau nekiltų jokių abejonių. Manome, kad nuostatą“ apsaugos nuo smurto orderį skyręs„ tikslinga išbraukti.

Pritarti

Turi būti įstatymo projekte orderio skyrimo ir apskundimo terminai, jį skyrę subjektai suderinti. Žodžiai “ „apsaugos nuo smurto orderį skyręs „iš 7 dalies išbraukiami. TTK teikia pasiūlymus 8 straipsniui.

4.

Generalinė prokuratūra,

2021-11-30

8

8

 

4. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte numatyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno paskirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Manome, kad sąvoka „kalendorinių dienų“  keistina. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas policijos pareigūno kreipimąsi nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties logiška manyti, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte naudojamas sąvokas, susijusias su apylinkės teismo priimamu procesiniu sprendimu, tikslinga derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Juo labiau, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto 9 straipsnio 6 punkte aptariant apylinkės teismo sprendimo apskundimo terminus visur naudojama sąvoka“ diena“.

Pritarti

Sąvoka „kalendorinių dienų“ keistina į sąvoką „dienų“, derinant ją su derinti su Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuotomis terminų skaičiavimo sąvokomis.

5.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,

2021-12-08

8, 9

 

 

Atsižvelgdamas į vykstančias diskusijas, teikiu žiniai, policijos anksčiau teiktus siūlymus dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ir skundimo procedūrų. Galimas procedūras pakoregavome pagal paskutiniame Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje aptartą, galimą, orderio galiojimo trukmę. Kaip praktikai, esame įsitikinę, jog siūlomos procedūros nei kiek ne mažiau (lyginant su įstatymo projekte numatytu reguliavimu) gintų tiek smurto riziką patiriančio, tiek smurto riziką keliančio asmens teises, tačiau praktiniu požiūriu būtų gerokai efektyvesnės tiek taikymo, tiek skiriamų resursų požiūriu.

Argumentai dėl orderio skyrimo bei apskundimo mechanizmo pakeitimo:

1. Praktikoje dabar Lietuvos Respublikos Seimui pateikto projekto 8 straipsnio nuostatos bus sunkiai įgyvendinamos. Nebus užtikrintas greitas ir efektyvus procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens atžvilgiu, o atvirkščiai – atsiras nemažai papildomų griežtų procedūrinių reikalavimų, kurie pareikalaus tiek papildomo laiko, tiek ir žmogiškųjų išteklių.

2. Šiuo metu siūlomame projekte orderiui numatytas 72 val. terminas neadekvatus ir suponuoja, kad smurto rizikos įvertinimas, sprendimas dėl orderio termino pratęsimo bus įgyvendinamas paskubomis ir formaliai, neskiriant reikalingo dėmesio situacijos analizei ir, svarbiausia – pagalbai aukai.

3. Atsisakius orderio pratęsimo instituto, visi procese dalyvaujantys subjektai privalės orientuotis ne į pridėtinės vertės nekuriančius orderio pratęsimo procedūrinius procesus, o į aukos apsaugą kontroliuojant, jog grėsmę keliantis asmuo laikytųsi skirtų įpareigojimų (policijos atveju), bei pagalbą aukai (specializuotos kompleksinės pagalbos centro atveju).

4. Pabrėžtina, jog pagal teikiamą projektą orderis yra prevencinė, o ne baudžiamojo pobūdžio priemonė, todėl procesui taikyti baudžiamojo proceso normas yra neadekvatu ir neefektyvu. Baudžiamasis procesas reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės (ultima ratio priemonės) taikymo procesą.

5. Siekiant nustatyti adekvačias ir efektyvias procedūras tikslinga remtis, pvz. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatyme įtvirtinta praktika, jog prevencinių priemonių skyrimo, taikymo ir apskundimo procesas sureguliuotas būtent specialiame įstatyme, o ne duodant perteklines nuorodas į kitus procesinius įstatymus.

6. Policijos departamento siūloma 9 straipsnio redakcija ne tik aiškiau reglamentuos apskundimo procesą, tačiau taip pat procesas bus gerokai efektyvesnis (nereikės prokuroro įsitraukimo, kuris pagal BPK yra privalomas, nors orderis skiriamas ne ikiteisminio tyrimo metu, skundą teikiantis asmuo skundą teikia policijos įstaigai, tačiau policijos įstaigai nesutikus su skundu jo pateikimas teismui priskiriamas policijos įstaigai, o ne skundą teikiančiam asmeniui, kaip numatyta projekte).

Pritarti iš dalies

Pritarti argumentams, taip pat, kad orderio skyrimo ir apskundimo procesas turi būti greitas ir gali būti specialus šiame įstatyme ar iš dalies šiame įstatyme aprašytas ir iš dalies susietas su Baudžiamojo proceso kodekso normomis, kai procesas vyksta teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad arešto orderis, kaip ir teigia  Policijos departamentas, yra prevencinė, o ne nusikalstamas veikas tirianti priemonė, todėl nei kaltinimo, nei prokuroro dalyvavimo apskundimo teismui procedūrose dalyvauti nereikės, bus skundas nagrinėjamas supaprastinta tvarka.

Įstatyme terminų suderinimas yra būtinas.

6.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,

2021-12-08

8

 

 

Siūlomas 8 straipsnio pakeitimas

„1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį 120 valandų skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 120 valandų nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat specializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

8. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 120 valandų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Pritarti  iš dalies

Orderio skyrimo terminas vientisas, ilginamas iki 15 dienų, klausymų metu atsisakyta 120 valandų.

Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie  Komiteto pasiūlymų.

7.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,

2021-12-08

9

 

 

Siūlomas 9 straipsnio pakeitimas

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti gali skųsti apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas.

3. Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.

5. Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 36 valandas nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 

6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui.

8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į pateiktas visų subjektų pastabas ir nuomones klausymų metu dėl viso 8 straipsnio teikiami TTK pasiūlymai, žr. prie  Komiteto pasiūlymų.

8.

Nacionalinė teismų administracija,

2021-12-13

2

1

 

1. Dėl įstatymo projekto

1.2. Dėl Orderio sąvokos

Atsižvelgus į įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, skyrus Orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas nesiartinti ne tik prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir prie kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama Orderio sąvoka, nustatant, kad tai yra prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojama laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

Pritarti

Pasiūlyta papildyti 2 straipsnio 1 dalį ­ Orderio sąvoką, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Policijos departamento pasiūlymus.

9.

Nacionalinė teismų administracija,

2021-12-13

8

 

 

1.1. Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę ­ apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau ­ Orderis). Orderio paskirtis ­ apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Sutiktina, kad Orderis yra svarbus, siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, užtikrinti jo teisių apsaugą, tačiau įstatymo projekte numatyta Orderio skyrimo, pratęsimo, apskundimo procedūra dėl itin trumpų terminų, ne vienos institucijos, turinčios dalyvauti šiuose procesuose, veiksmų, laikytina nepakankamai aiškia ir keliančia abejonių dėl sklandžios šios procedūros įgyvendinimo galimybių.

Pastebėtina, kad Orderio skyrimo sąlyga, jog „turimų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti”, iš esmės analogiška šiuo metu galiojančiai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrią, gali būti skiriamos laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Esminis skirtumas yra tas, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laikinąsias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrini o priemones skiria teismas, o įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms skiria policijos pareigūnas. Teisėjų taryba ne kartą buvo atkreipusi įstatymo projekto rengėjų dėmesį, kad įvertinus tai, jog Orderiu gali būti varžomos ir ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės (nuosavybės, būsto neliečiamumo, teisė laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir kt.), šios priemonės nustatymas ir jos taikymo tvarkos reglamentavimas reikalauja ypatingai aiškaus ir detalaus svarstymo bei visapusiško vertinimo konstitucinių žmogaus teisių užtikrinimo aspektu (Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 3 6 P -193 -(7 .1.10) ir 2021 m. birželio 1 d. raštas Nr. 36P- 69-(7.1.10) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai).

1.3. Dėl rizikos vertinimo

Pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį Orderį policijos pareigūnas skiria, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, įstatymo projekte nėra pateikta pavojaus rizikos vertinimo sąvoka, tik pažymima, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Tuo tarpu pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį bei 14 straipsnio 4 dalies 2 punktą specializuotos kompleksinės pagalbos centrams nustatom a funkcija likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Orderio galiojimo termino pabaigos atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje

rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Taigi pavojaus rizikos vertinimo ir pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarkos bus nustatomos skirtingų institucijų teisės aktais, nors iš įstatymo projekto nuostatų darytina prielaida, kad išvadų paskirtis bus iš esmės ta pati: pirmuoju atveju policijos pareigūnui sprendžiant dėl Orderio skyrimo, antruoju ­ priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Orderio pratęsimo.

Šiame kontekste pastebėtina, kad, pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, policijos įstaiga,

įvertinusi pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, priima sprendimą kreiptis ar nesikreipti į apylinkės teismą dėl Orderio pratęsimo. Tai suponuoja išvadą, kad pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatai yra vienintelis tokį policijos įstaigos sprendimą lemiantis įrodymas. Tačiau nėra aišku, kaip būtų tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo neduoda sutikim o, kad toks vertinimas būtų atliekamas (pvz., tinkamai nesuprasdamas tokio nesutikim o pasekmių, baimindamasis galimų neigiamų pasekmių, keršto ir pan.). Darytina prielaida, kad tokiu atveju Orderio galiojimas nebūtų pratęstas ilgiau nei 72 valandoms, o tai neabejotinai neatitiktų nei Orderio instituto įtvirtinimo tikslo, nei įstatymo projektu siekiam o tikslo ­ sustiprinti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.

1.4. Dėl Orderio pratęsimo

Nesutiktina su įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu apylinkės teismas nepratęsia Orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Terminas. Toks reguliavimas nepagrįstai apribotų konstitucinę teismo funkciją ­ vykdyti teisingumą.

Aiškinamajame rašte nėra atskleisti tokio siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo motyvai. Pastebėtina,

kad anksčiau teiktose įstatymo projekto versijose buvo nurodyta priešinga nuostata, kad jei apylinkės teismas nepratęsia Orderio trukmės, jis nustoja galioti net ir tais atvejais, kai nėra pasibaigęs 72 valandų terminas. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, matydamas, jog Orderis buvo paskirtas nepagrįstai, ne tik turi turėti teisę jo nepratęsti, tačiau ir priimti sprendimą jį panaikinti.

Pritarti iš dalies

Pakartotino rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso, atsisakoma. Teikiami komiteto pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto 8 straipsnį, žr. prie Komiteto pasiūlymų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsisakyta pakartotinio rizikos vertinimo, kaip labai traumuojančio auką proceso. Stebėdami nukentėjusiųjų būklę, SKPC teiks ekspertinę išvadą svarstant orderio skyrimo ir apskundimo klausimus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Orderio pratęsimo klausimo atsisakyta.

10.

Nacionalinė teismų administracija,

2021-12-13

9

 

 

1.5. Dėl Orderio apskundimo

Teisėjų taryba 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 36P -69-(7.1.10), teikdama pastabas dėl įstatymo projekto, atkreipė dėmesį, kad, vertinant įstatymo projekto nuostatas dėl Orderio apskundimo procedūros, nėra aišku, kaip būtų tokioje situacijoje, kai Orderio pakyrimą smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo apskųstų policijos pareigūno tiesioginiam vadovui, o tuo pat metu policijos pareigūnas, nustatęs, kad yra pagrindo kreiptis į teismą dėl Orderio pratęsimo, teiktų prašymą apylinkės teismui. Šis pastebėjimas išlieka aktualus, kadangi pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gali susiklostyti situacija, kai tuo pačiu metu būtų priimam i prieštaringi sprendimai: teismas priimtų sprendimą pratęsti Orderio galiojimą, o policijos įstaigos vadovas ­ sprendimą panaikinti Orderį. Be kita ko, įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos įstaigos vadovo sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 val. nuo policijos įstaigos vadovo sprendimo įteikimo momento, taigi Orderio skyrimo pagrįstumo klausimas dar kartą gali būti tikrinamas teisme.

Atsižvelgus į tai, kad, pagal įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį, Orderį policijos pareigūnas skiria 72 valandoms, diskutuotina dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 1-4 dalyse numatytos Orderio apskundimo procedūros realaus įgyvendinimo galimybių. Kadangi smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti Orderį ar jo neskirti gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui per 24 valandas nuo Orderio skyrimo, sprendimas dėl šio skundo turi būti priimamas per 24 valandas, sprendimo įteikimui numatoma dar 12 valandų, asmuo, nesutinkantis su policijos įstaigos vadovo sprendimu, šio sprendimo apskundimui teisine turi tik 12 valandų, o teismas turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos, tikėtina, kad skundą priėmus nagrinėti teisme nebelieka paties skundo objekto ­ sueina įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytas Orderio galiojimo terminas.

Siūlytina aptartas įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnių nuostatas įvertinti sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į pastebėjimą dėl Orderio galiojimo net tuo atveju, kai teismas, spręsdamas jo pratęsimo klausim ą, nustatytų, kad jis skirtas nepagrįstai, taip pat peržiūrint nustatytus apskundimo ir nagrinėjimo terminus, kad būtų išvengta situacijų, kai Orderio skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas kelis kartus, arba kai pasikreipus į teismą apskritai nelieka skundo objekto.

Taip pat pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl apylinkės teismo sprendimo nepratęsti Orderį apskundimo aukštesniam teismui tvarka reglamentuota įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalyje, kai Orderio pratęsimo klausimai reglamentuojami įstatymo projekto 8 straipsnyje. Siūlomas reguliavimas sukuria neaiškumą ir leidžia manyti, kad aukštesniam teismui gali būti skundžiamas ir apylinkės teismo sprendimas dėl policijos įstaigos vadovo sprendimo, kadangi įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nenustatyta, jog toks apylinkės teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

1.6. Dėl skundų dėl Orderio pratęsimo ir skyrimo nagrinėjimo teisme

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto derinimo eigoje  administracija kreipėsi į apylinkių teismus, prašydama pateikti nuomonę, kokia teisena vadovaujantis turėtų būti nagrinėjami Orderio pratęsimo ir skundo dėl sprendimo skirti (neskirti) Orderį klausimai.

Visi nuomones pateikę teismai nurodė, kad šie klausimai neabejotinai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ­ BPK) nustatyta tvarka.

 

Teismai taip pat išreiškė siūlymą tikslinti BPK 173 straipsnį, jame ikiteisminio tyrimo teisėjui numatant teises iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti sprendimus dėl Orderio pratęsimo ir nagrinėti skundus dėl sprendimo skirti Orderį pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat pateiktas pastebėjimas, kad būtų tikslinga numatyti, kad tokie prašymai ir skundai teikiami per Integruotą baudžiamojo proceso sistemą, nes taip būtų išspręsti klausimai, susiję su prašymų pateikimu teismui ir nagrinėjimu savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

Klausymų metu atsisakyta orderio pratęsimo, labiau sistemiškai suderinti terminai ir numatyta galimybė skųsti orderio skyrimą aukštesniam teismui. Teikiami komiteto pasiūlymai tobulinti įstatymo projekto 9 straipsnį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dalis proceso aprašyta šiame įstatyme, dalyje bus taikoma  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

BPK 173 str. pakeitimas ­tai ne šio įstatymo dalykas ir yra teismų veiklos sritis, turėtų būti nauja iniciatyva, nes šiuo metu nėra pateikto BPK projekto, jis turėtų būti  suderintas su visomis institucijomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis nėra baudžiamojo poveikio priemonė, o prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, todėl gal nereikėtų stiprinti aliuzijos į baudžiamojo poveikio priemones, todėl svarstytina, ar orderio klausimų sprendimą reikėtų priskirti ikiteisminio tyrimo teisėjui, juo labiau, kad tokio pastovaus teisėjo statuso nėra, jis kiekvieną kartą paskiriamas.

 

Dėl Integruotos baudžiamojo proceso sistemos. Dėl IT sistemos įrašymo nesutinkame dėl dviejų priežasčių:

1. Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS) yra skirta IT procesui, o orderis ­ ne BPK dalykas,

2. Policija planuoja savo IT sistemų tobulinimą, ir realizuos duomenų perdavimą teismams elektroninėmis priemonėmis (nes IBPS yra Informatikos ir ryšių departamento (IRD) sistema).

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Vilija Aleknaitė Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys,

2021-11-29

4

2

1

Argumentai:

Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar „nestereotipinį“ gyvenimo būdą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Pritarti

Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą:

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius ­emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

 

2.

Seimo nariai:

Vilija Aleknaitė Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys,

2021-11-29

8

1

 

Argumentai:

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas.

Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.:  „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį.

Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

Pritarti iš dalies

Klausymų metu pritarta, kad būtų įvertinta pakankama rizika.

3.

Seimo nariai:

Vilija Aleknaitė Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys,

2021-11-29

8

2

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Pritarti iš dalies

Turės būti įvertinta rizika, klausymų metu pritarta, kad būtų pakankama rizika, 48 val. terminui nepritarta.

4.

Seimo nariai:

Vilija Aleknaitė Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys,

2021-11-29

8

3

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“.

Nepritarti

48 val. terminui nepritarta.

5.

Seimo nariai:

Vilija Aleknaitė Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys,

2021-11-29

8

3

8

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“

Nepritarti

48 val. terminui nepritarta.

6.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

 

8

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)      laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti, atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją. Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė.

9. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Pritarti

Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 8 straipsnį.  Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, teikti komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 8 straipsniui. Žr. prie komiteto pasiūlymų.

7.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

 

9

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 9 straipsnį ir  išdėstyti taip:

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą, elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.

5. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės teismui, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 

6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, perduodamas apylinkės teismui.

8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

12. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

Pritarti

Pritarti pasiūlymo esmei. Pritarti daugumai Seimo nario pateiktų nuostatų (laikyti pagrindu) tobulinant įstatymo projekto 9 straipsnį.  Atsižvelgiant į klausymų dalyvių nuomones, pastabas, teikti komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 9 straipsniui. Žr. prie komiteto pasiūlymų.

8.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2021-11-30

 

16

1

4

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 16 straipsnio 1 dalį  ir 1 dalies 4 punktą ir ją išdėstyti taip:

,,1. Teisė teikti akredituotą specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsisteigusiai nevyriausybinei organizacijai, kuri turi ne mažesnę kaip 1 metų patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dirbant žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje, moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, ir atitinka šiuos reikalavimus: <...>

„4) pageidaujančios teikti specializuotą kompleksinę pagalbą įstaigos darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę nei 3 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą patyrusiems asmenims, patirtį bei darbo žmogaus teisių ir (ar) lygių galimybių srityje patirties;

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

9.

Seimo nariai:

Orinta Leiputė

Ieva Pakarklytė

Danielė Morgana

Tomas Vytautas Raskevičius

Algirdas Sysas

Dovilė Šakalienė

Ieva Kačinskaitė – Urbonienė,

2021-11-30

 

7

3

 

Argumentai:

 

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija  (toliau – Asociacija), teikia pasiūlymą ir siūlo išbraukti projekto 7 straipsnio 3 dalį. Esame įsitikinę, kad taikant šią įstatymo straipsnio dalį praktikoje, kai vienam iš darbuotojų deleguojama numatyta funkcija, negalės būti įgyvendinama smurto artimoje aplinkoje prevencija, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimas. Argumentuojame atsakingai, nes šiuo metu galiojančiame LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme  4 straipsnyje 2 dalyje numatyta „<...> Savivaldybės institucijos prevencijos priemones ir projektus, skirtus nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose <...>“,  tačiau realybė ir praktika yra visai kitokia. Pažymime, kad 2019 m. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija savo ruožtu atliko tyrimą ir nagrinėjo, kokia situacija yra savivaldybėse įgyvendinant strategines savivaldybės strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatytas prevencijos priemones ir planus. Tenka apgailestauti, kad iš 60 savivaldybių tik trijose savivaldybėse buvo aiškiai įvardintos ir skiriamos lėšos smurto prevencijos priemonėms ir projektams. Todėl Asociacijos siūlymas yra nepalikti įstatyme alternatyvos, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį,  kuria, tikėtina, dauguma savivaldybių vadovausis. Bus išvengtas reikalavimas -  sudaryti savivaldybės administracijoje smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisiją. Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybėse tokią komisiją sudaryti visiškai nereikia papildomų resursų ar kaštų, nes kiekvienoje savivaldybėje yra probacijos tarnybos atstovai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių, policijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros, savivaldybės administracijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai.

Atkreipiame dėmesį, kad šio įstatymo tikslas yra efektyvi ir kokybiška specializuota kompleksinė pagalba, kurią privalo gauti pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys. Svarbus šio įstatymo aspektas – sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurį galime pasiekti įtvirtinant įstatyme tik šią nuostatą, kad savivaldybėse būtų sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, o nepaliekant įstatyme spragą, alternatyvą, kuri pateikta šio Įstatymo 7 straipsnyje 3 dalyje ir kuria galimai pasinaudos savivaldybės nueidamos lengviausiu keliu nespręsdamos prevencijos klausimus smurto artimoje aplinkoje.

 

Pasiūlymas: Išbraukti  įstatymo projekto Nr. XIVP-1056  7 straipsnio 3 dalį:

 

3. Komisija savivaldybėje gali būti nesudaroma, jei smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo politikos įgyvendinimo koordinavimo funkcijos priskirtos bent vienam savivaldybės administracijos darbuotojui.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Socialinių reikalų ir darbo komitetas nurodęs, kad  klausimas suderintas su Lietuvos savivaldybių asociacija, siekiant numatyti galimybę pasirinkti apsaugos nuo smurto artimoje politikos įgyvendinimo modelį pačioms savivaldybėms, tačiau dėl įstatymo įgyvendinimo vienodumo būtų geriau, kad egzistuotų vienas modelis, nes vienas asmuo ir komisija, kaip ir pasisako Teisės departamentas, nėra tapatūs dalykai.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė,

taip pat į teikiamus komiteto siūlymus.

            6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2021-12-15

2

 

 

Argumentai:

Teisės ir teisėtvarkos komitete klausymų metu  klausymų dalyvių prašymu ir pasisakymais buvo įvertintos visos įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktos sąvokos ir buvo pritarta daugumai sąvokų redakcijų, kurias pateikė rengėjai. Visi sąvokų įvertinimai pateikti pasiūlyme.

Pasiūlymas:

1. Pritarta 1 dalies redakcijai, kurią pateikė rengėjai su Teisės departamento pasiūlymu:

„1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.“

2. 2 dalį siūloma papildyti žodžiu „giminystės“ ir ją išdėstyti taip:

„2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“

3. 3, 4, 6, 7, 8 dalių nekeisti, palikti rengėjų pateiktas redakcijas.

4. 5 dalies formuluotė dėl mirusio šeimos nario nekorektiška ir tikslintina, nes ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra mirusiojo šeimos narys. Tikslesnę formuluotę pagrindiniam komitetui pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

5. 9 dalis ­ Specializuotas pagalbos centras ­ sąvoka tikslintina, įtraukiant platesnį asmenų ratą, kad tai būtų tik akredituotos organizacijos/ juridiniai asmenys, nes darbas reikalaujantis specialių žinių ir patyrimo, dirbama su smurtą patyrusiais asmenimis, tam tikra prasme ir jų sveikata, psichologine būkle. Atkreiptas dėmesys į akreditavimo reikalavimų sugriežtinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrindiniam komitetui pateiks tikslesnę formuluotę.

6. Pritarta 10 dalies išbraukimui, kaip nesukuriančios jokios naujos teisės normos, o tik teikiančios nuorodas į kitus įstatymus.

Pritarti

2 straipsnio 1 dalis: atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, taip pat į Policijos departamento patikslinimą papildyti 2 str. 1 dalį papildyti nuostata “ir kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų“, o ne nuoroda į 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kadangi keičiantis teisės aktui, gali keistis struktūrinė teisės akto dalis ir sąvoką vėl reikėtų keisti, be to, sąvokoms nelabai būdinga blanketinės normos – nuorodos į teisės akto struktūrines dalis. Atsižvelgiant į pastabas, teikiama tokia sąvoka, žr. pasiūlymų lentelėje 1 punktą. Pasiūlymai dėl kitų sąvokų taip pat pasiūlymų lentelėje.

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2021-12-15

17

1

 

Derinant įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytas sąvokas, pasiūlyta išbraukti 17 straipsnio 1 dalį, kaip perteklinę ir nederančią su šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi.

Pasiūlymas:

„1. Smurtas artimoje aplinkoje užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamąją atsakomybę.“

Pritarti

 

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2021-12-15

4

2

1

Iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą:

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius ­emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2021-12-15

8

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba jei yra pagrįstų duomenų, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.

2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 valandoms 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas:

1)      laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2)      nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvenančių suaugusių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

4. Policijos pareigūnas apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį (nurodydamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką) privalo nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti:

1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodydamas juridinių asmenų pavadinimus, veiklos adresus, telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus);

2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę, galimą atsakomybę už taikomų įpareigojimų nevykdymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje;

3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų vykdymo trukmę (nurodydamas vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, vaiko buvimo vietos adresą, įvykio aplinkybes, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta;

4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuris privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti atlikti pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo sutinka, kad šis vertinimas būtų atliktas ir vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoti policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taip pat Sspecializuotos kompleksinės pagalbos centrui kartu perduodami ir vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatai.

5. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

6. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki apsaugos nuo smurto orderio galiojimo termino pabaigos atlieka pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą, jei yra smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens sutikimas, kad pakartotinis smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimas būtų atliktas, ir šio vertinimo rezultatus elektroninių ryšių priemonėmis perduoda policijos įstaigai, iš kurios gavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens duomenis. Pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Policijos įstaiga įvertina pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo rezultatus ir priima sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba sprendimą nesikreipti į apylinkės teismą.

Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.

7. Jei apsaugos nuo smurto orderį reikia skirti ilgesniam terminui, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, apsaugos nuo smurto orderį skyręs policijos pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos turi kreiptis į apylinkės teismą dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų, informuodamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį apie kreipimosi į apylinkės teismą faktą, pateikdamas kreipimosi kopiją.

Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, užtikrinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai praneša policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderyje nustatytų įpareigojimų.

Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje jam nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.

Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 kalendorinių dienų nuo jo skyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio skyrimo, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.

9. Nustojus galioti apsaugos nuo smurto orderiui, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo gali kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apylinkės teismas apie priimtą sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdamas privalo informuoti policiją, asmenį, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius, jei smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas ir (ar) jei su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (pateikiama sprendimo kopija).

10. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderio vykdymo kontrolės tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderyje nustatytus įpareigojimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgiant į Policijos departamento pasiūlymą, 8 dalyje įrašomas žodis „priėmimo“, nurodant teismo nutarties įsigaliojimo momentą. teikiamą redakciją žr. Pasiūlymo turinio lentelėje.

4.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2021-12-15

9

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 9 straipsnį ir išdėstyti taip:

„1. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo policijos pareigūno sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo skirti apsaugos nuo smurto orderį) iki orderio galiojimo pabaigos gali skųsti policijos įstaigos, kurioje policijos pareigūnas tarnauja, vadovui. apylinkės teismui pagal policijos įstaigos padalinio, kurioje tarnauja pareigūnas, priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį, buvimo vietą.

2. Apskundus sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, jo vykdymas nestabdomas.

3. Dėl gauto skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 24 valandas gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) nesutinkama su skundu ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

Skundas apylinkės teismui paduodamas per policijos įstaigos padalinį, kurioje tarnauja pareigūnas priėmęs sprendimą skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderį. Skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas, gali būti priimami tokie sprendimai:

1) skundas patenkinamas ir panaikinamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis buvo skirtas;

2) skundas patenkinamas ir skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, jei jis nebuvo skirtas;

3) skundas netenkinamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (atsisakymo jį skirti) paliekamas galioti.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo šių sprendimų priėmimo, pateikdama sprendimo kopiją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismui per 24 valandas nuo jų įteikimo momento. Policijos įstaigos padalinys, gavęs skundą dėl sprendimo skirti ir (ar) neskirti apsaugos nuo smurto orderį, apie gautą skundą elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant informuoja specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuris bendradarbiauja su policijos įstaigos padaliniu, teikdamas savo ekspertinį vertinimą dėl atitinkamo atvejo Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

5. Skundas apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija). Specializuotas kompleksinės pagalbos centras per 48 val. nuo informacijos apie gautą skundą policijos įstaigos padalinyje gavimo, parengia ir elektroninio ryšio priemonėmis jam pateikia pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvadą. 

6. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nurodytą apylinkės teismo sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį (jo nepratęsti) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo per 2 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka aukštesniajam teismui. Pateikus šioje dalyje nurodytą skundą aukštesniajam teismui, apsaugos nuo smurto orderio vykdymas nesustabdomas. Skundas aukštesniajame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas per 4 dienas nuo šioje dalyje nurodyto skundo gavimo dienos priima sprendimą atmesti skundą arba palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, arba panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti apsaugos nuo smurto orderį, paskirti apsaugos nuo smurto orderį iki 12 kalendorinių dienų ir apie priimtą nutartį nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoja šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodytus subjektus (pateikiama nutarties kopija). Aukštesniojo teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

5 6. Apie šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose priimtus sprendimus policijos įstaiga smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį ir smurto artimoje aplinkoje patiriantį asmenį informuoja elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu.

6 7. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas, kartu su visa policijos apie įvykį turima informacija bei specializuoto kompleksinės pagalbos centro parengta pakartotinio smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimo išvada, tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui.

7 8. Jeigu policijos įstaigos padalinyje yra gaunamas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens ar smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens skundas dėl jau priimto sprendimo numatyto šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte, šio skundo nagrinėjimas ne vėliau kaip kitą tą pačią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamas apylinkės teismui, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

8 5. Skundas, gautas apylinkės teisme, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis, rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas dvi darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

9. Apylinkės teisme, nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, pateikęs skundą ir (ar) jo advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 24 valandas dvi darbo dienas nuo skundo gavimo teisme ir apie priimtą nutartį elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu turi būti informuotas skundą pateikęs asmuo, kiti suinteresuoti subjektai (pateikiama nutarties kopija).

10. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, jo advokatas (atstovas) ar policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą (toliau – sprendimas) apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 10 kalendorinių dienų 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

11. Šiame straipsnyje nurodyti skundai, pateikti apylinkės ar apygardos teismui, tiek kiek nesureguliuota šio įstatymo proceso normomis, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Skundo pateikimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

13. Apylinkės ar Apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtos išlaidos, susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu“.

 

 

Pritarti

Atsižvelgiant į Policijos departamento pastabas pasiūlymai patikslinti, Komiteto teikiamą redakciją žr. Pasiūlymo turinio lentelėje

 

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Stasys Šedbaras          -

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė