LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 47, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
2021-02-17 Nr. XIVP-196
Vilnius
Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 47 straipsnio nuostatų nėra aišku koks subjektas organizuotų ir vykdytų mokymo kursus. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
2. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti žodžius „kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę“, taip pat atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies konstrukciją, manytina, jog keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti sujungtos į vieną dalį.
3. Projekto 2 straipsniu siūloma suteikti platesnes galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinant jų papildomas teises (t. y., iš esmės grąžinti iki 2017 m. sausio 1 d. įstatymų jiems suteiktas savarankiškas teises, išskyrus teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas). Siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais:
3.1. Pažymėtina, kad projektu siūlomi pakeitimai nėra suderinti su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) įsigaliojimu susijusia reforma. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2638 (įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.), kuriuo buvo atsisakyta savarankiškų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisių - 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; 2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją; 3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas; 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus. Aptariamo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4161), teikto Vyriausybės, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog „Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos surašyti administracinių nusižengimų protokolus, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiami 49 ir 50 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka pagalbinę funkciją, t. y. nustatyta tvarka teikia pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Šiuo pakeitimu neetatiniams aplinkosaugos inspektoriams, veikiantiems kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, užtikrinamos teisės taikyti priemones, aiškinantis pažeidimų aplinkybes ir užkertant kelią pažeidimams“. Pastebėtina, kad pritarus projekto 2 straipsniu siūlomiems pakeitimams, iš dalies būtų grįžta prie teisinio reguliavimo, galiojusio iki ANK įsigaliojimo reformos. Svarstytina, ar tokia tendencija atitiktų teisėkūros aiškumo principą, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus.
Be to, manytina, kad siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir ANK pakeitimai.
3.2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Policijos rėmėjų įstatymo) 2 straipsnio 3 dalį, policijos rėmėjas – policijoje ar Lietuvos kariuomenėje netarnaujantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais savo noru padeda policijai saugoti viešąją tvarką ar kitaip užkerta kelią nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos rėmėjo funkcijos iš esmės yra tokios pačios kaip ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie, remiantis keičiamo įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams visuomeniniais pagrindais padeda vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Svarstytina, ar iš esmės tokias pačias funkcijas atliekantiems subjektams skirtingos apimties teisių įtvirtinimas neišbalansuos teisinės sistemos.
3.3. Projekto 2 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas nėra suderintas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė - valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn“, t. y., neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nėra įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklos, tuo tarpu projekto nuostatomis jiems siūloma suteikti teises, analogiškas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnį „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai“.
4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę „ne mažiau kaip du neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, suderinę aplinkos apsaugos kontrolės planą ir gavę sutikimą iš jų veiklą prižiūrinčio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, savarankiškai vykdyti aplinkosauginę kontrolę“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su kitomis šios dalies nuostatomis - 2 dalies 3, 4 ir 5 punktais, t. y., neaišku, ar 2 dalies 1 punkto nuostatos būtų taikomos vykdant bendrai „aplinkosauginę kontrolę“, ar vis dėlto siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose siūlomos nustatyti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės yra laikomos savarankiškomis, kai šias teises, vykdant „aplinkosauginę kontrolę“, realizuoja ne mažiau kaip du neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, o, galbūt, šios projekto nuostatos būtų suprantamos dar kaip nors kitaip.
Antra, nėra aiškus formuluotės „suderinę aplinkos apsaugos planą“ turinys, t. y., neaišku, ar minėtas planas yra suprantamas kaip kokio nors dokumento parengimas ir suderinimas, ar tai būtų suderinami (pavyzdžiui, žodžiu ar kita forma) kokie nors neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, vykdant „aplinkosauginę kontrolę“, savarankiškai atliekami veiksmai. Be to, nėra aišku ir kokia forma (žodžiu ar raštu) turėtų būti gautas pareigūno sutikimas. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Trečia, nėra aiškus formuluotės „jų veiklą prižiūrinčio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno“ turinys.
Ketvirta, nėra aiškus sąvokos „aplinkosauginė kontrolė“ turinys.
5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad daiktų ir dokumentų apžiūras turi įgaliojimus atlikti tik administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai (šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai).
6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad iš šių nuostatų konstrukcijos neaišku, ar šiame punkte siūloma nustatyti savarankiškas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teises, ar vis dėlto šios jų teisės būtų realizuojamos kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neaiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų santykis su ANK 597 straipsnio 9 dalimi, kurioje nėra numatyta, kad administracinį sulaikymą galėtų taikyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Be to, projekte pernelyg abstrakčiai aprašomas ir galimas asmens sulaikymo laikotarpis („kol atvyks aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ar policijos pareigūnai“), kadangi jame nenumatoma, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turėtų pareigą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ar policijos pareigūnams nedelsiant (t. y. iškart po sulaikymo) pranešti apie sulaikytus įtariamus aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus. Dėl šių priežasčių abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas derėtų su konstituciniais teisinės valstybės bei teisinio aiškumo principais, kurie, be kita ko, įpareigoja įstatymų leidėją su asmens laisvės ribojimu susijusius teisinius santykius reglamentuoti kaip įmanoma tiksliau ir detaliau.
Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog, remiantis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturėtų teisės naudoti nei fizinės ar psichinės prievartos, taip pat negalėtų naudoti šaunamojo ginklo bei specialiųjų priemonių, todėl abejotina, ar jie galėtų veiksmingai ir nesukeldami pavojaus savo pačių sveikatai, gyvybei ar turtui sulaikyti įtariamus aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus.
7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi savarankišką teisę „paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius ir juos perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ar policijos pareigūnams“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad tokius veiksmus, kaip išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, turi įgaliojimus atlikti tik administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai (šiuo atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai).
8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė“ (2 dalies pirmoji pastraipa), „aplinkos apsaugos kontrolė“ (2 dalies 1. 2 punktai), „aplinkosauginė kontrolė“ (2 dalies 1 punktas). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose siūlytina suvienodinti šių sąvokų vartojimą.
9. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatomų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių savarankiškų teisių turinį, apimtį bei jų galimą įtaką kitų asmenų konstitucinėms teisėms (pvz., konsitucinei teisei į laisvę), manytina, jog kartu turėtų būti atitinkamai koreguojamas ir keičiamo įstatymo 54 straipsnis, jame įtvirtinant fiziniams ir juridiniams asmenims: 1) teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiksmus (neveikimą); 2) pareigą sudaryti visas sąlygas, būtinas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti; 3) pareigą paklusti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtiems reikalavimams.
10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aktyviai dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka „kiekvienais metais skatinami materialiai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, būtų vertinamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus aktyvus darbas. Be to, svarstytina, ar skatinimui yra pakankama aplinkybė vien tik neetatinio aplinkos apsaugos inspektorius aktyvus darbas nesiejant tokio darbo su gerais rezultatais ar pan. Be to, iš projekto nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, ar projektu siūloma nustatyti imperatyvią nuostatą, jog visais atvejais nepriklausomai nuo aplinkybių (pavyzdžiui, turimų skatinančios institucijos finansinių išteklių ar kt.) aktyvus darbas turėtų būti kiekvienais metais skatinamas materialiai, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų suprantamas kaip nors kitaip.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai būtų skatinami vieną kartą per metus (pavyzdžiui, už kalendoriniais metais pasiektus darbo rezultatus), ar šios projekto nuostatos būtų suprantamos kaip nors kitaip.
Trečia, nėra aišku, kodėl projektu siūloma skatinti tik „materialiai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus už gerą darbą gali būti skatinama ir ne vien tik materialia forma, bet ir, pavyzdžiui, pareiškiant padėką.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktuose nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo vėlesnį įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Įstatymą įgyvendinančiose nuostatose turėtų būti nustatyta kuri (-ios) valstybės institucija (-os) iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti ir nuostatomis, nustatančiomis įstatymo taikymą, nes, manytina, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai naujas teises galėtų realizuoti tik baigę atitinkamus mokymus.
12. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, ir į tai, kad, manytina, jog naujų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų įgyvendinimui (jų apmokymui, pažymėjimų keitimui (nes jų antrojoje pusėje yra nurodomos neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisės) ir pan.) bei skatinimui būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3195, kurio 15 straipsniu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 2 dalis išdėstomas nauja redakcija. Šis įstatymas įsigalios 2021 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėtu įstatymu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]