2018-03-27
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1513
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
43 |
|
|
Argumentai: Įstatymo projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas iš esmės keičia Draudimo brokerių rūmų (toliau - DBR) funkcijas ir išplečia jų veiklos ribas. DBR taptų atsakingais už draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų organizavimą. Akivaizdu, kad Įstatymo projekto rengėjai siekia DBR padaryti tokia savivaldos institucija, kokia yra Lietuvos advokatūra, Notarų rūmai, Antstolių rūmai ir pan. Tačiau tai daroma neatsižvelgiant į esminį skirtumą tarp draudimo brokerio profesijos ir minėtų profesijų, kurios turi kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą. Tiek advokatai, tiek notarai, tiek antstoliai yra laisvųjų profesijų atstovai, kurie veiklą vykdo ir/ar gali vykdyti individualiai. Tuo tarpu pagal Draudimo įstatymą draudimo brokerio veikla gali būti vykdoma tik per draudimo brokerių įmones, o ne individualiai. Brokeriai, kaip fiziniai asmenys, brokerių veiklą gali vykdyti tik dirbami ar eidami renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje. Tai, kad nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą gali vykdyti tik draudimo brokerių įmonės, o ne draudimo brokeriai individualiai, suponuoja, kad kiekvienas draudimo brokeris yra priklausomas nuo įmonės, kurioje dirba ar eina renkamas pareigas, kaip nuo darbdavio. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai įdiegti kvalifikacijos užtikrinimo ir priežiūros funkcijas įgyvendinančią savivaldą per asociaciją, kurios nariai yra fiziniai asmenys - draudimo brokeriai - yra objektyviai neįmanoma, nes kiekvienas DBR narys - fizinis asmuo - savivaldoje priiminės tokius sprendimus, kurie būtų naudingi jo darbdaviui - draudimo brokerių įmonei. Tai gali sukurti situaciją, kai stambios draudimo brokerių įmonės, turinčios didelį skaičių darbuotojų - brokerių, įgis reikšmingą balsų persvarą DBR ir galės ja naudotis plėsdami savo įtaką smulkaus ir vidutinio verslo - mažesnių draudimo brokerių įmonių - atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai yra tikslinga įstatyme įtvirtinti reguliavimą, kuris leistų priežiūros institucijai, t.y. Lietuvos bankui, parinkti asmenį, kuris vykdys draudimo brokerių kvalifikacijos tikrinimą. Tokiu atveju šiuo asmeniu galės tapti ir draudimo brokerių rūmai (ar kitas kompetentingas trečiasis asmuo), tačiau priežiūros institucija turės svertus užtikrinti, kad kvalifikaciją tikrinantis asmuo nepiktnaudžiaus jam suteiktomis galiomis, o draudimo brokeriai ar pretendentai į juos turės galimybę, įtardami savo teisių pažeidimus, jas ginti kompetentingoje valstybės institucijoje – Lietuvos banke. Taip bus geriau užtikrinama pusiausvyra tarp stambių, vidutinių ir smulkių draudimo brokerių įmonių bei netrikdoma konkurencinė aplinka nuo kurios priklauso vartotojams teikiamų produktų ir paslaugų kokybė.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 43 str. ir jį išdėstyti taip: 43 straipsnis. 165 straipsnio pakeitimas Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Draudimo brokeri 1. 2. Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. Priežiūros institucijos įgaliotas trečiasis asmuo draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą. 3. Draudimo brokerių kvalifikaciniai egzaminai rengiami
ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.4. Priežiūros institucija išlaikiusį
draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą asmenį per 5 dienas įrašo į draudimo
brokerių sąrašą 5. Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus Priežiūros institucija ir jų įgaliotas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Priežiūros institucijos įgaliotas trečiasis asmuo privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. 6. Priežiūros institucijos įgaliotas trečiasis asmuo savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia per metus įvykusių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami.
7.
|
45 |
|
|
Argumentai: Įstatymo rengėjų siūlomas reguliavimas suponuoja, kad draudimo brokerio paslaugas gali teikti tik Draudimo brokerių rūmų (toliau - DBR) nariai, t.y. numato privalomą visų draudimo brokerių narystę asociacijoje. Privalomas draudimo brokerių dalyvavimas Draudimo brokerių rūmų veikloje, t.y. buvimas šios asociacijos nariais, gali būti nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. įtvirtintu asociacijų laisvės principu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimą, ar Konstitucijoje įtvirtinam asociacijų laisvės principui neprieštarauja įstatymu įtvirtinta privaloma antstolių narystė antstolių rūmuose, pažymėjo, jog “<…> pagal Antstolių įstatymą antstoliai vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė. Antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Apibendrinant konstatuotina, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, <…> o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.” (LRKT 2008-01-07 nutarimas Nr. 44/06). Tuo Konstitucinis Teismas konstatavo, kad anstolio profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, nes jie vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti ir jie, tam tikra apimtimi, yra prilyginami valstybės pareigūnams. Be to, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog “<…> Savaime suprantama, kad atitinkama valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys asmenys negali neturėti tam tikrų pareigų, susijusių su minėtos savivaldos sistemos veikimo užtikrinimu” (ten pat). Taigi, iš to darytina išvada, kad pareiga priklausyti savivaldos sistemai gali būti numatyta tik asmenims, besiverčiantiems valstybės kontroliuojama profesija. Draudimo brokeriai nėra ir negali būti laikomi valstybės kontroliuoja profesija, nes: a) jie nevykdo jokios veiklos, kurios vykdymą valstybė yra įsipareigojusi užtikrinti; b) jie nevykdo jokių valstybės jiems perduotų funkcijų; c) jie negali jokios veiklos vykdyti laisvai, t.y. ne per draudimo brokerių įmones. Dėl šių priežasčių įstatyme įtvirtintas reikalavimas kiekvienam draudimo brokeriui privalomai būti DBR nariu yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu asociacijų laisvės principu. Atsižvelgiant į tai narystė DBR neturėtų būti privaloma.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 45 str. ir jį išdėstyti taip: 45 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „170 straipsnis. Draudimo brokerio pašalinimas iš Draudimo brokerių rūmų narių
1) rašytiniu draudimo brokerio prašymu; 2) draudimo brokeriui mirus; 3) Draudimo brokerių garbės teismo siūlymu.” |
Seimo narė Rasa Budbergytė