LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO NR. IX-1215 3, 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 738 IR 739 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. IX-547 2, 4, 5, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. I-732 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir jį lydintys teisės aktai – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Projekto vykdymui finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, nuostatas.
Įstatymo projekto tikslas – tobulinti ligos ir motinytės socialinio draudimo sistemą, užtikrinti adekvačias išmokas apdraustiesiems bei karjeros galimybių ir šeimyninių įsipareigojimų suderinamumą.
Lydinčiųjų teisės aktų projektų tikslas – patikslinti įstatymų nuostatas atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pirminius įstatymo projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vilniaus universiteto pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Projekto mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected].
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyrius (vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 266 4215, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas) numatyta, kad tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Ligos pašalpa gali būti mokama sveiko vaiko priežiūrai, bet tik tais atvejais, kai asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti. Taigi susidaro situacijos, kai kitas iš tėvų neturi teisės gauti ligos pašalpos, jei jis prižiūri vaiką, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl kito vaiko ligos ar traumos negali to vaiko prižiūrėti. Pvz., gimus dvynukams, mamai suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos. Susirgus vienam iš vaikų ir mamai slaugant gydymo įstaigoje šį vaiką, kitas vaikas gali likti be priežiūros, nes tėtis negali gauti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo sveiko vaiko priežiūrai (jis gali gauti tik medicininę pažymą, pateisinančią neatvykimą į darbą, tačiau tokiu atveju asmeniui iš viso nemokamas darbo užmokestis).
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne ilgesniam kaip 120 kalendorinių dienų per metus laikotarpiui tik tais atvejais, kai stacionare slaugomas sergantis bet kuria liga vaikas iki 7 metų amžiaus. Dėl tokio siauro rato atvejų, kuriems esant išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, tėvai neretai atsisako vaikams siūlomos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo.
Ligos pašalpa gali būti mokama sveiko vaiko priežiūrai tais atvejais, kai asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti. 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka nuo pirmos vaiko priežiūros dienos mokama ne ilgiau kaip 14 dienų, tačiau bendras ligos dienų skaičius per metus nėra ribojamas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai esantis vaiko priežiūros atostogose vienas iš tėvų serga nepagydoma liga ir dažnai (kelis kartus per metus) esant ligos paūmėjimams gydomas stacionarinėse gydymo įstaigose. Kadangi tokiais atvejais pašalpos mokėjimas įstatyme nėra apribotas jokiu terminu, kiekvienu ligos atveju išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir vienam iš tėvų mokama pašalpa sveiko vaiko priežiūrai, o kitam tuo pačiu laikotarpiu mokama motinystės (tėvystės) pašalpa.
Šiuo metu galiojančiame Įstatyme ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos siejamos su einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis, kurios tvirtinamos kiekvienais metais.
Ligos ir motinystės socialinis draudimas yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšių.
Įstatyme vartojama labiau socialinės paramos sistemai, o ne valstybinio socialinio draudimo sistemai būdinga „pašalpos“ sąvoka. Vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos pavadinimas – motinystės (tėvystės) pašalpa.
Lydimuosiuose teisės aktuose vartojamos „motinystės pašalpos“, „tėvystės pašalpos“, „motinystės (tėvystės) pašalpos“ sąvokos.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekte įteisinus lankstesnes tėvystės atostogų suteikimo sąlygas, kai tėvams suteikiama galimybė patiems pasirinkti, kuriuo laikotarpiu šios atostogos jiems reikalingesnės (30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos gali būti suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki penkiasdešimt šeštos dienos po vaiko gimimo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų), Įstatymo projekte atitinkamai siūloma pasirinktu tėvystės atostogų laikotarpiu mokėti tėvystės išmoką, kurios maksimali trukmė yra 30 kalendorinių dienų.
2. Nustatyti, kad ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, negali šio vaiko prižiūrėti ne tik dėl savo, bet ir dėl kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos.
3. Numatyti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui iki 7 metų slaugyti būtų išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje. Išplėtus atvejus, kuriems esant būtų išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, bus prisidėta prie vaikų sveikatos gerinimo.
4. Ligos pašalpos mokėjimo trukmę apriboti maksimaliu 90 dienų terminu per metus tais atvejais, kai ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai (kai asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti).
5. Minimalius ir maksimalius išmokų dydžius sieti ne su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, o su objektyviu statistiniu dydžiu, t. y. šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Vidutinis šalies darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
6. Atsižvelgiant į tai, kad realiai ligos ir motinystės socialinis draudimas yra draudimas nuo dviejų skirtingų rizikų, kurių skirtinga aprėptis, teisių į išmokas sąlygos, išmokų skyrimo ir jų dydžio apskaičiavimo tvarkos, atskirti šias socialinio draudimo rūšis, t. y. atskirai reglamentuoti ligos socialinį draudimą ir motinystės socialinį draudimą.
7. Patikslinti vartojamas sąvokas, t. y. vietoj sąvokos „pašalpa“ vartoti sąvoką „išmoka“, nes toks terminas labiau atitinka valstybinio socialinio draudimo sistemos esmę ir principus (tai draudiminiai santykiai, o ne paramos sistema), bei dėl teisinio ir praktinio taikymo aiškumo vietoj sąvokos „motinystės (tėvystės) pašalpa“ vartoti sąvoką „vaiko priežiūros išmoka“.
8. Atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus.
Lydimuosiuose teisės aktų projektuose siūloma patikslinti vartojamas sąvokas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Galimas ligos išmokų gavėjų nepasitenkinimas ir dėl ligos pašalpos mokėjimo trukmės apribojimo maksimaliu 90 dienų terminu per metus tais atvejais, kai ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai. Tačiau, siekiant jį sumažinti, Įstatymo projektu taip pat siūloma išplėsti ligos išmokų, mokamų sveiko vaiko priežiūrai, aprėptį.
Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su Įstatymo projektu parengti ir teikiami šie įstatymų projektai:
1. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
2. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
4. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
5. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
6. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
7. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
8. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
9. Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru iki 2015 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis metams sudarytų apie 1,6 mln. eurų (dėl lankstesnių tėvystės atostogų suteikimo sąlygų – apie 0,5 mln. eurų, dėl ligos išmokų mokėjimo atvejų praplėtimo – apie 1,1 mln. eurų).
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „motinystės pašalpa“, „motinystės atostogos“, „vaiko priežiūros pašalpa“, „vaiko priežiūros atostogos“, „tėvo atostogos vaikui prižiūrėti“, „laikinojo nedarbingumo išmoka“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.