LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 67 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-10-17 Nr. XIIIP-3996

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad lituanistinio švietimo užsienyje veikloms (programoms) finansuoti, lituanistinėse švietimo įstaigose besimokantiems Lietuvos Respublikos piliečiams taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, pagal kurį skiriamas tam tikras lėšų dydis, kurį sudaro 25 procentai nuo mokymo lėšų dydžio, apskaičiuoto vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių.

Pirma, keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą. Taigi įstatymas nustato, kad lituanistinis švietimas remiamas ir skatinamas nepriklausomai nuo lituanistinio švietimo paslaugas gaunančio asmens pilietybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatyme numatyto asmenų rėmimo ribojimas jų pilietybės pagrindu tikslingumas ir suderinamumas su pamatiniu lituanistinio švietimo užsienyje visuotino rėmimo principu.

Antra, keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lėšų švietimo įstaigoms ir lituanistikos (baltistikos) centrams užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga) skiriama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą. Projekto nuostatos turi būti suderintos su nurodytomis Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Trečia, siūloma nuostata dėl mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principo taikymo skiriant lėšas užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantiems mokiniams gali būti sunkiai įgyvendinama, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo tvarką, mokymo lėšos apskaičiuojamos sudėjus lėšas ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti, lėšas ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti ir lėšas kitoms ugdymo reikmėms, nurodytoms tvarkos priede. Taigi, mokymo lėšos apskaičiuojamos atsižvelgiant į daug dedamųjų dalių, kurios skiriasi priklausomai nuo vykdomos ugdymo programos rūšies, mokinių srauto ir sąlyginių klasių santykio, specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičiaus ir t.t. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip būtų nustatomas „universalus“ vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui skiriamų lėšų dydis (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme nebėra įtvirtinamas bendras mokinio krepšelio dydis).

Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kurių poreikį apskaičiuoti yra itin sudėtinga. Projekto įgyvendinimas numatytas 2020 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos jau yra įstatymų nustatyta tvarka suplanuotos ir įstatymo projektu pateiktos svarstyti Seimui. Todėl dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė.

2. Derinant projekto terminiją su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje brauktinas žodis „užsienyje“, prieš žodžius lituanistinėse švietimo įstaigose“ įrašytinas žodis „užsienio“, o vietoj žodžių „patvirtintas metodikas“ įrašytini žodžiai „patvirtintą tvarkos aprašą“.

3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:

- įstatymo pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „1 dalies“;

- projekte neturi būti nurodoma konkreti įstatymo priėmimo data;

- keičiamo įstatymo 67 straipsnis turėtų būti pildomas ne nauja 11, o 13 dalimi, nes pripažinus straipsnio dalį netekusia galios (o 67 straipsnio 11 dalis buvo pripažinta netekusia galios), pildyti tą straipsnį nauja dalimi tuo pačiu numeriu nerekomenduotina;

- projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;

- projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;

- pastebėtina, jog pagal įprastą teisėkūros praktiką, terminas parengti poįstatyminius teisės aktus yra siejamas su įstatymo įsigaliojimo data. Toks terminų nustatymas, be kita ko, siejamas su poreikiu poįstatyminius teisės aktus parengti kokybiškai, kad institucijos, rengiančios tokius teisės aktus, turėtų pakankamai laiko šiems teisės aktams parengti ir priimti. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojama priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2020 m. gegužės 31 d., o ne iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (tai neatskleista ir projekto aiškinamajame rašte).

Departamento direktorius                                                                                             Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic@lrs.lt

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs.lt