LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 108, 109, 139, 213 STRAIPSNIŲ

IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-05-24  Nr. XIVP-489

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsniu siūloma papildyti Darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis. DK 139 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta subsidiari rangovo, jei darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja darbuotojo teisėmis į darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo.“

DK 139 straipsnio 6 dalies nuostatas siūlytina tikslinti. DK 139 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad rangovas subsidiariai atsako subrangovo darbuotojui, dirbančiam darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. DK 139 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti subsidiariąją atsakomybę, kai ginamos teisės, įgytos atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo.

Pažymėtina, kad gali būti tokia teisinė situacija, kai darbuotojas pagal darbo sutartį ar de facto dirbo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus darbus, atliko darbo sutartyje nustatytas funkcijas, tačiau jos nebuvo nurodytos tarp rangovo ir subrangovo sudarytoje sutartyje, todėl praktikoje galėtų kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojui gali būti nežinomas tarp rangovo ir subrangovo sudarytos sutarties turinys, todėl nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje.

2. DK 139 straipsnio 6 dalyje reikėtų patikslinti, kokia sutartis čia turima omeny (dėl paslaugų teikimo, darbų atlikimo, rangos ar dar kokia kita).

3. DK 139 straipsnio 6 dalies formuluotė „atsakomybė apsiriboja darbuotojo teisėmis“ teisės požiūriu tikslintina, numatant, kokiais atvejais rangovas, jei darbdavys yra subrangovas, subsidiariai atsako darbuotojui už darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, mokėjimą.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą, asmuo, kurio teisės pažeistos, priklausomai nuo teisinių aplinkybių, gali savo pažeistas teises ginti ir atsakingus asmenis traukti atsakomybėn taikant įstatymų nustatytas atsakomybės rūšis ir formas, be kita ko, ir subsidiariąją atsakomybę. Šios normos taikytinos teisės subjektams, taip pat ir rangovams, subrangovams bei kitiems asmenims, ir ne tik tiems, kurie dirba darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar atlieka darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo. Siūlymas įtvirtinti subsidiariąją atsakomybę ginti tik darbuotojo teisėms į darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, įgytomis atliekant darbo funkcijas, kai vykdoma sutartis, sudaryta tarp rangovo ir subrangovo, kelia abejonių, nes įtvirtinus siūlomą nuostatą galima būtų suprasti, kad kitais atvejais (pavyzdžiui, darbuotojo sveikatos sužalojimu padarytos žalos) subsidiarioji rangovo atsakomybė negali būti taikoma net ir tuo atveju, jeigu nustatyta jo kaltė ir yra kitos žalai atlyginti reikalaujamos sąlygos.

4. DK 213 straipsnyje siūloma nustatyti, kad rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais laikomas darbo ginčo šalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse reguliuojama subsidiarioji rangovo atsakomybė. Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnį, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Vadovaudamasis DK nuostatomis, reguliuojančiomis individualių darbo ginčų nagrinėjimą, darbuotojas, inicijuodamas darbo ginčą dėl darbo užmokesčio mokėjimo, darbo ginčo šalimi turėtų traukti savo darbo sutarties šalį – darbdavį (t. y. subrangovą) ir subsidiariai atsakingą skolininką – rangovą, priešingu atveju, nustačius, kad ginčo šalimi yra rangovas, galima preziumuoti, kad darbuotojas ir turėtų reikšti reikalavimus jam, nors darbuotojui rangovas gali būti ir nežinomas, o juo labiau darbuotojas gali nežinoti, kad tarp jo darbdavio ir rangovo yra sudaryta kažkokia sutartis. Atsižvelgiant į tai, DK 213 straipsnio pakeitimo siūlytina atsisakyti arba jo formuluotę tikslinti.

5. Įstatymo projekto formuluotes siūlytina tikslinti atsižvelgiant ir į tai, kad galiojančiuose įstatymuose nustatyta subsidiarioji atsakomybė.

Departamento direktorius                                                                                                    Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]