LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

NR. IX-1007 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-12-18 Nr. XIIIP–779(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti  Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnį 4 dalimi, joje nustatant, kad „Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Juridinių asmenų registre, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 3 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“. Siūloma nuostata vertintina kaip galimai pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį, galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, dėl ko svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

2. Neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčio administratorius perveda iki 2 procentų pajamų mokesčio asmenims pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, o pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius perveda 1 procentą pajamų mokesčio politinėms partijoms, tačiau ši pajamų mokesčio suma neįskaitoma į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą. Projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį 4 dalimi, pagal kurią iki 3 procentų pajamų mokesčio būtų pervedama profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. Tačiau nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų - pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų - pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nes nėra aiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo minėtomis nuostatomis.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-1237(3)), kuriuo keičiamo įstatymo 34 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi ir kurio nuostatos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma dėstyti keičiamo įstatymo 34 straipsnį nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., projekto nuostatos turės būti suderintinos su aukščiau minimo priimto įstatymo nuostatomis.

4. Teikiamos projekto nuostatos tiesioginę įtaką turės tik 2019 metų valstybės biudžeto pajamoms, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>“, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

5. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.

6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“.

Departamento direktorius                                                                                                   Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

R.Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]