LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOVINIŲ GINKLŲ NAUDOJIMO KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOJE STATUTO PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1621 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLUOTOS GYNYBOS IR PASIPRIEŠINIMO AGRESIJAI ĮSTATYMO NR. VIII-1856 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR. VIII-723 10, 18 ir 25 straipsnių PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMo NR. VIII-375 32 straipsnio pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos karo policijos įstatymo NR. VIII-911 papildymo PENKTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO 6 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 238 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 2136 STRAIPSNIU ĮSTATYMO projektų
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statuto projektas) ir lydimųjų įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:
1) Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statutas (toliau – Statutas) nereglamentuoja karinės jėgos naudojimo vykdant pagrindinius Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu – saugoti valstybės teritoriją ir stebėti, kontroliuoti bei ginti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir teritorinę jūrą – specifikos. Statute reglamentuojamas ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas dienos tarnyboje, sargyboje ir apsaugoje (dienos tarnyba, sargyba ir apsauga, vadovaujantis Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“, nuostatomis, sietina su kario tarnyba/budėjimais kariniame vienete, t. y. tik su karinės teritorijos apsauga) ir teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Taigi esamas Statuto reguliavimas nepakankamas siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu.
2) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kariuomenės reagavimo į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, tvarką nustato kiti teisės aktai, tačiau nėra įstatymo normų, nustatančių tokią tvarką.
3) Statute reglamentuojamas tik šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas, nors Lietuvos kariuomenė disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį spektrą techninių jėgos priemonių, t. y. karinę techniką ir sprogmenis.
4) Statutas nereglamentuoja ginklų, sprogmenų ir karinės technikos naudojimo tarptautinėse operacijose ir nėra kito galiojančio įstatymo, kuriame būtų aptarti šie klausimai, todėl praktikoje susiduriama su karinės jėgos naudojimo tarptautinėse operacijose teisinio reguliavimo spraga ir poreikiu įstatymu nustatyti, kaip naudojama karinė jėga Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams ar kariams dalyvaujant tarptautinėse operacijose;
Atsižvelgiant į anksčiau išvardytas priežastis, Statuto projektu ir lydimaisiais įstatymų projektais siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas efektyvus pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – saugoti valstybės teritoriją ir stebėti, kontroliuoti bei ginti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir teritorinę jūrą – vykdymas, sudarant teisines prielaidas reaguoti (panaudojant karinę jėgą) į ginkluotus incidentus sausumoje ir Lietuvos Respublikos oro erdvės ir teritorinės jūros pažeidimus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat reglamentuoti ne tik ginklų ir specialiųjų priemonių, bet ir karinės technikos bei sprogmenų naudojimą, įtvirtinti karinės jėgos naudojimo dalyvaujant tarptautinėse operacijose principus.
Statuto projekto tikslas – pateikti karinės jėgos sąvoką, nustatyti karinės jėgos naudojimo bendruosius principus ir karinės jėgos naudojimo atvejus bei apimtis, nustatyti sprendimų panaudoti karinę jėgą priėmimo tvarką, karių teises įgyvendinant kariuomenės uždavinius taikos metu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Statuto ir įstatymų pakeitimų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Statuto 2 straipsnyje kovinio ginklo naudojimas apibrėžiamas kaip veiksmų su koviniu ginklu visuma: kovinių ginklų apskaita, saugojimas, priežiūra, parengimas naudoti, išdavimas, laikymas, nešiojimas, įspėjamieji veiksmai ir panaudojimas.
Statutas reglamentuoja tik dvi karinės jėgos rūšis – kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimą, atitinkamai yra pateiktos tik ginklų ir specialiųjų priemonių sąvokos, nėra aptartos kitos karinės jėgos rūšys, pavyzdžiui, sprogmenys ir karinė technika, kurie laikytini karine jėga ir kurių naudojimas yra būtinas vykdant Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu.
Statute numatyta teisė naudoti kovinius ginklus ir specialiąsias priemones ne tik kariams, bet ir civiliams krašto apsaugos sistemos pareigūnams bei tarnautojams.
Statute reglamentuojami karo policijos funkcijoms atlikti būtinų prievartos priemonių (tiek šaunamojo ginklo, tiek specialiųjų priemonių) naudojimo atvejai ir tvarka, detalizuoti kiekvienos specialiosios priemonės naudojimo pagrindai.
Statuto 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad koviniai ginklai gali būti naudojami atremti užpuolimui, kai siekiama atimti patikėtą turtą. Patikėto turto sąvoka yra sietina tik su kariui asmeniškai tarnybos tikslais patikėtuoju turtu, todėl tokia formuluotė kariui ar civiliui tarnautojui nesuteikia teisinio pagrindo panaudoti šaunamojo ginklo atremti užpuolimui, kuriuo siekiama atimti ar sugadinti ne tik kariui asmeniškai patikėtą turtą, bet ir bet kurį turtą, kuris būtinas sėkmingam operacijos vykdymui ir (ar) įvykdymui arba karinio vieneto saugumui užtikrinti.
Statutas reglamentuoja karo policijos funkcijoms atlikti būtinų prievartos priemonių (tiek šaunamojo ginklo, tiek specialiųjų priemonių) naudojimo atvejus ir tvarką.
Statuto 14 straipsnio 1 dalyje įvardyti kovinių ginklų naudojimo atvejai ir 16 straipsnyje numatyti specialiųjų priemonių naudojimo atvejai vykdant kariuomenės uždavinius taikos metu riboja karių teises panaudoti karinę jėgą tokios apimties, kad būtų pasiekiami vykdomų karinių operacijų tikslai; dabartiniame teisiniame reguliavime neišskiriama specifika vykdant taikos meto operacijas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat neaptarta karinės jėgos naudojimo specifika vykdant oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos uždavinius.
Statuto II skyriuje reglamentuojamos kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo ypatybės dienos tarnyboje, sargyboje ir apsaugoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnyje numatytus kariuomenės uždavinius ir Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, nuostatas, dienos tarnyba, sargyba ir apsauga priskirtina prie teritorijos apsaugos uždavinio, todėl netikslinga atskirai reglamentuoti karinės jėgos panaudojimo tvarkos vykdant dienos tarnybą, sargybą ir apsaugą.
Statutas nereglamentuoja kovinių ginklų naudojimo tarptautinėse operacijose ir nėra kito galiojančio įstatymo, kuriame būtų aptarti šie klausimai. Dėl šios priežasties praktikoje susiduriama su karinės jėgos naudojimo tarptautinėse operacijose teisinio reguliavimo nebuvimo problema ir poreikiu įstatymu nustatyti, kaip karinė jėga naudojama Lietuvos kariuomenės vienetams ar kariams dalyvaujant tarptautinėse operacijose.
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kariuomenės reagavimo į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, tvarką nustato kiti teisės aktai, tačiau kituose įstatymuose nėra nustatyta kariuomenės reagavimo į tokius incidentus tvarka.
Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikdami šaulio tarnybą šauliai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tokia pat tvarka ir atvejais, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute.
Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis statutiniams tarnautojams gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (ar) specialiąsias priemones. Atsižvelgiant į karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos specifiką, pobūdį ir tarnybos tikslus, karinės jėgos naudojimo teisė taikos metu turėtų būti siejama tik su tikrosios karo tarnybos karių, bet ne su civilių asmenų teisėmis, uždaviniais ir atliekamomis funkcijomis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Statuto projekte pateikiamas karinės jėgos apibrėžimas, kuriuo yra siūloma Lietuvos kariuomenės veiksmus vykdant karines operacijas sieti ne su pavienių ginklų ar specialiųjų priemonių naudojimu, bet apibrėžti kaip karinę jėgą, leidžiamą naudoti vykdant Lietuvos kariuomenės taikos meto uždavinius. Statuto projektu siekiama sudaryti prielaidas konstitucinio civilių demokratinės kontrolės principo įgyvendinimui, užtikrinant pagrįstą ir pakankamą karinių pajėgų kontrolę taikos metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant, karinės jėgos panaudojimo ribų ir masto nustatymą.
Statuto projekto 4 straipsnyje nustatomi privalomi bendrieji karinės jėgos naudojimo principai, kurie grindžiami visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir formuluojami atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės taikos metu vykdomų uždavinių spektrą. Nustačius bendruosius karinės jėgos naudojimo principus, būtų įtvirtinti kertiniai ir pagrindiniai karinės jėgos naudojimo draudimai, ribojimai ir metodai, kurių tikslas – užtikrinti, kad karinė jėga taikos metu nebūtų naudojama daugiau, nei būtina nustatytam karinės operacijos tikslui pasiekti, kad karinė jėga būtų naudojama proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, o apie jos naudojimą gali būti informuojama visuomenė.
Statuto projekto 8 straipsnyje įtvirtinama pagrindinė bendroji karinės jėgos panaudojimo taisyklė, nustatanti, kad taikos metu vykdant kariuomenės uždavinius naudojami tik individualūs ginklai ir specialiosios priemonės ir tik savigynos tikslais. Didesnės apimties karinė jėga gali būti naudojama tik išskirtiniais atvejais, kurie apibrėžiami atskiruose karinės jėgos panaudojimą vykdant atskirus Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu reglamentuojančiuose straipsniuose:
1) saugant valstybės teritoriją (9 straipsnis) – vietinio pobūdžio ginkluotų incidentų ir valstybės sienos pažeidimų, pagal savo pobūdį neprilygstančių agresijos aktams, atvejais;
2) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę (10 straipsnis) – prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami, taip pat prieš civilinį orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai;
3) stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą (11 straipsnis) – prieš komerciniais tikslais naudojamus laivus, pažeidžiančius taikaus plaukimo teritorine jūra taisykles, kai visos galimos priemonės panaudotos ir jų nepakanka laivui sustabdyti arba priversti paklusti;
4) teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms (13 straipsnis) – nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją.
Siekiant užtikrinti efektyvų Lietuvos kariuomenės uždavinio taikos metu – saugoti valstybės teritoriją – vykdymą ir išspręsti teisinio reguliavimo, būtino įgyvendinti Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad kariuomenės reagavimo į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, tvarką nustato kiti teisės aktai, trūkumą, siūloma atsisakyti nuorodos į kitus teisės aktus ir trūkstamą teisinį reguliavimą įtvirtinti tame pačiame įstatyme. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad sprendimus dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, priima Respublikos Prezidentas, apie priimtą sprendimą nedelsiant informuodamas Seimą, o Seimas gali atšaukti Respublikos Prezidento sprendimą. Tokia teisės norma užtikrinama konstitucinio civilių demokratinės kontrolės principo įgyvendinimas, t.y. Lietuvos kariuomenė, vykdydama taikos metu uždavinį – saugoti valstybės teritoriją – karinę jėgą galės panaudoti tik aukščiausio valstybės vadovo sprendimu. Be kita ko, Statuto projekto 9 straipsnyje, reglamentuojančiame karinės jėgos naudojimą saugant valstybės teritoriją, siūloma įtvirtinti, kad Respublikos Prezidento dekrete nustatomas karinės jėgos panaudojimo tikslas, trukmė ir teritorija, kurioje kariuomenė turi įgaliojimus veikti reaguodama į ginkluotą incidentą. Siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento sprendime nustatytoje teritorijoje būtų taikomas karinės teritorijos kontrolės režimas: valstybės ir savivaldos institucijos įstatymuose nustatytas funkcijas vykdytų savo veiklą koordinuodamos su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu. Tai leistų užtikrinti, kad Respublikos Prezidentui priėmus sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės pasitelkimo, už grėsmių - ginkluotų incidentų ir valstybės sienos pažeidimų, pašalinimą yra atsakinga viena institucija – Lietuvos kariuomenė, suteikiant papildomas teises ir išplečiant karinės jėgos naudojimo ribas.
Lietuvos kariuomenės taikos meto uždavinių, numatytų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, realizavimo mechanizmas, prireikus apginti Lietuvos Respublikos oro erdvę ar teritorinę jūrą, nėra aptartas galiojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Todėl Statuto projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatomis siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam kariuomenės reagavimui į galimus Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimus ar pažeidimus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kurie keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
Teisė panaudoti karinę jėgą teikiant pagalbą kitoms valstybės institucijoms, kai vykdoma teroro akto likvidavimo operacija, sietina su poreikiu sustiprinti tiesiogiai tokioje operacijoje veikiančių jėgos struktūrų pajėgumus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų, į pagalbą pasitelkiami kariniai vienetai. Atsižvelgiant į tai, kad kariniai vienetai į pagalbą pasitelkiami tais atvejais, kai atsakingos ir tiesiogiai veikiančios institucijos neturi pakankamų ar tinkamų pajėgų, pagalba tikslinga tik tuo atveju, jei kariniams vienetams bus suteikta teisė naudoti visus turimus techninius pajėgumus (karinę jėgą), kiek to reikės operacijos tikslams pasiekti.
Statuto projektu taip pat siūloma įtvirtinti daugiau karių teisių, kai teisės aktų nustatyta tvarka kariuomenė pasitelkiama į pagalbą nepaprastosios padėties ir teroro akto likvidavimo operacijos metu, taip pat Respublikos Prezidentui nusprendus panaudoti kariuomenę vietinio pobūdžio ginkluotų incidentų ir valstybės sienos pažeidimų, pagal savo pobūdį neprilygstančių agresijos aktams, atvejais. Kariams suteikus tokius pat įgaliojimus, kokius turi valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnai, bus užtikrintas vykdomų operacijų teikiant pagalbą efektyvumas.
Atitinkamai kartu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą nauju 2136 straipsniu, numatančiu piliečių ir pareigūnų administracinę atsakomybę už karių teisėtų nurodymų nevykdymą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos karo policijos įstatyme numatytą karo policijos kompetenciją, uždavinius, taip pat šiems uždaviniams įgyvendinti įvardytas funkcijas, kartu su Statuto projektu teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio pakeitimu siūloma praplėsti krašto apsaugos sistemos institucijų subjektų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiriančių administracines nuobaudas, ratą nurodant, kad už administracinių teisės pažeidimų, numatytų kodekso 2133 ir 2136 straipsniuose, padarymą krašto apsaugos sistemos institucijų vardu administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria karo policijos vadas ar jo įgalioti karo policininkai.
Statuto projektu siūloma apibrėžti karinės jėgos sąvoką, numatant, kad karinė jėga apims ne tik individualaus naudojimo, kitų ginklų ir specialiųjų priemonių, bet ir sprogmenų bei karinės technikos panaudojimą, taip pat akivaizdžiai išreikštus ir demonstruojamus ketinimus panaudoti ginklus, specialiąsias priemones ir sprogmenis. Taip Statuto projektu bus aptartas iki šiol įstatymuose nereglamentuotas sprogmenų ir karinės technikos naudojimas vykdant Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu – Statuto projekte nustatoma, kad karinė technika gali būti naudojama vykdant visus Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu, o sprogmenys, nesukeliant grėsmės žmogaus gyvybei ir sveikatai, gali būti naudojami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kai tai yra būtina gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims atlikti. Siekiant išskirti ginklus, kurie pagal savo technines charakteristikas ir galbūt atsirasiančios žalos juos panaudojus dydį gali būti panaudojami bendraisiais Statuto projekto 8 straipsnyje numatytais pagrindais taikos metu, įvedama kategorija individualaus naudojimo ginklų, kurie apibrėžiami kaip trumpieji šaunamieji ginklai, snaiperiniai šaunamieji ginklai, ne didesnio negu 7,62 mm kalibro automatiniai ir kiti šaunamieji ginklai, taip pat nešaunamieji ginklai.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje kario ir karinio vieneto savigynos teisė yra suprantama kaip prigimtinė teisė į savigyną, o karinio vieneto savigynos terminas praktikoje yra plačiai naudojamas tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose tarptautiniuose susitarimuose, ir siekiant įstatymu įtvirtinti tiek atskiro kario, tiek karinio vieneto vado teisę ir pareigą ginti kitą karį ar karinį vienetą, Statuto projekte reglamentuojama kario ar karinio vieneto teisė naudoti karinę jėgą apsiginant nuo pradėto ar neišvengiamo užpuolimo.
Statuto projektu numatoma, kad jis bus taikomas asmenims, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę priimti sprendimus panaudoti karinę jėgą, taip pat kariams, turintiems teisę panaudoti karinę jėgą. Tokia nuostata siaurinamas asmenų, kurie turi teisę naudoti karinę jėgą, ratas, eliminuojant civilius krašto apsaugos sistemos pareigūnus ir tarnautojus, kurių funkcijos nesietinos su karinės jėgos, kaip ji yra apibrėžiama Statuto projekte, naudojimu. Atitinkamai siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą.
Statuto projekto 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarptautinių operacijų metu kariniai vienetai ar kariai, kurių operacinis vadovavimas ir valdymas perduotas kitų valstybių, Jungtinių Tautų, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ar Europos Sąjungos institucijoms, karinę jėgą naudos vadovaudamiesi tarptautinių institucijų patvirtintomis kovos veiksmų taisyklėmis. Taip yra užpildoma šiuo metu esanti teisinio reguliavimo spraga, kai galiojantis Kovinių ginklų naudojimo statutas įtvirtina nuostatą, kad jis nereglamentuoja kovinių ginklų naudojimo tarptautinėse operacijose, ir nėra kito nacionalinio teisės akto, kuris nustatytų, kaip karinė jėga naudojama tarptautinių operacijų metu. Statuto projektu taip pat siūloma nustatyti krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto kariuomenės vado teisę, atsižvelgiant į tarptautinį operacijos mandatą, Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir įvertinus tarptautinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos karinių vienetų ar karių uždavinius ir tarptautinių institucijų patvirtintas kovos veiksmų taisykles, nustatyti karinės jėgos naudojimo išimtis ir (ar) apribojimus.
Siekiant įtvirtinti ne tik kario individualią atsakomybę už karinės jėgos panaudojimą, bet ir vadų bei sprendimus panaudoti karinę jėgą priimančių asmenų atsakomybę, 15 straipsnyje siūloma numatyti kariuomenės vado pareigą užtikrinti karių rengimą naudoti karinę jėgą, taip pat karinių vienetų vadų ir sprendimus panaudoti karinę jėgą priimančių asmenų pareigą užtikrinti, kad karinė jėga būtų naudojama tinkamai ir teisėtai bei inicijuoti tyrimus dėl galimai neteisėto karinės jėgos panaudojimo .
Statuto projekte siūloma atsisakyti reglamentuoti karo policijos funkcijoms atlikti būtinų prievartos priemonių (tiek šaunamojo ginklo, tiek specialiųjų priemonių) naudojimo atvejus ir tvarką. Atsižvelgiant į siūlomą karinės jėgos sąvoką ir karinės jėgos panaudojimo atvejus ir tikslus, karo policininkų funkcijoms vykdyti naudojamos prievartos priemonės nelaikytinos karinės jėgos naudojimu, todėl šis teisinis reguliavimas perkeltinas į Karo policijos įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma Statuto nuostatų, reglamentuojančių ginklų apskaitą, saugojimą ir priežiūrą, kartu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią krašto apsaugos ministro teises, ir nustatyti, kad ministras nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką. Šiame įstatyme taip pat siūlomi redakciniai patikslinimai, susiję su Statuto projekte vartojamomis sąvokomis.
Statuto projekte išvardyti karinės jėgos panaudojimo atvejai apima visus Lietuvos kariuomenės uždavinius taikos metu, nustatytus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir tarptautiniuose įsipareigojimuose, kuriems įgyvendinti Statuto nustatyta tvarka gali būti naudojama karinė jėga. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas krašto apsaugos sistemos veiklą reguliuojančių teisės aktų suderinamumas ir sistemiškumas, nepaliekant teisinio reguliavimo spragų.
Kartu su Statuto projektu teikiamu Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, numatančią, kad atlikdami šaulio tarnybą šauliai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tokia pat tvarka ir atvejais, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute. Įstatymo pakeitimu numatoma, kad šauliai, saugodami LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas, taip pat krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas bei atlikdami LŠS įstatymo 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, turės teisę naudoti ginklus ir specialiąsias priemones Statuto projekto 8 straipsnyje nustatytais bendraisiais pagrindais savigynos tikslais.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Statutas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Statutas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Statuto projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu siūloma keisti:
1) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymą;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą;
3) Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymą;
4) Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymą;
5) Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą;
6) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Statuto projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos: karinė jėga, kovos veiksmų taisyklės ir individualaus naudojimo ginklai, pateiktos įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Statuto projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus Statuto projektą, reikės parengti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 187 „Dėl civilinių institucijų pareigūnų funkcijų atlikimo karinėse teritorijose“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo dėl kitų techninių priemonių, kurios priskiriamos specialiosioms priemonėms, sąrašo tvirtinimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo dėl kovos veiksmų taisyklių sudarymo tvarkos nustatymo projektą;
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymo dėl kovos veiksmų taisyklių paskelbimo ir visuomenės supažindinimo su kovos veiksmų taisyklėmis tvarkos nustatymo projektą;
5) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo dėl informacijos apie karinės jėgos panaudojimo faktą ir padarinius pranešimo tiesioginiam vadui, kuris informaciją pateikia kitoms institucijoms, tvarkos nustatymo projektą;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo dėl ginklų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių naudojimo karinių mokymų ir pratybų tikslais tvarkos nustatymo projektą;
7) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1994 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apskaitos, saugojimo ir išdavimo instrukcijos“ pakeitimo projektą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant Statutą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Statuto projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Ginklas, karo technika, karinė tarnyba, šaunamieji ginklai ir šaudmenys.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kitų su Statuto projektu susijusių pagrindimų ar paaiškinimų nėra.
Teikia:
Seimo narys Juozas Olekas