PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1819(3), nauja redakcija
2022-12-01
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1 |
32 |
1 |
|
Argumentai: Nepaprastosios ir karo padėties mechanizmas numato, kad, norint apriboti žmogaus teises, net karo atveju turi būti parengtas ir Seimui teikiamas nutarimo projektas, kuriame detaliai numatyta, kas ir kaip bus ribojama. Toks mechanizmas yra skaidrus ir aiškus. Seime galioja specializuotos procedūros, kaip tokie sprendimai yra priimami, ir Seimas tam nesugaišta daug laiko. Civilinės saugos apribojimai iš esmės yra mažiau reikšmingi nei nepaprastosios padėties ar karo situacijos apribojimai. Tačiau, pagal nuo 2020 metų galiojantį ir dabar siūlomą teisinį reguliavimą, būtent ekstremaliųjų situacijų atveju, vykdomoji valdžia teisine prasme turės daugiau galių dėl Parlamento niekaip neribojamų įgaliojimų, nors karo ar nepaprastosios padėties situacijos yra kur kas rimtesnės. Natūralu, kad gesinant gaisrą ar organizuojant gelbėjimo operaciją Vyriausybė neturėtų klausti Seimo, ar gali laikinai apriboti tam tikros žmonių dalies asmens teises ir laisves. Tačiau po 2020–2022 metais pandemijos valdymo patirties mes matome, kad asmens laisvių ribojimai, įvedami Civilinės saugos įstatymo pagrindu, gali trukti labai ilgą laiką. Minėtos pandemijos laikotarpiu Parlamentas neturėjo jokios galimybės įsiterpti į pandemijos valdymo priežiūrą, išreikšdamas savo pozicijas dėl žmogaus teisių ribojimo, nors 2020 metų balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2020/2616(RSP)) tokią nacionalinių parlamentų diskreciją suponavo. Be to,
pastebėtina, kad tokiu atveju, ilgesnį laiką trunkantys apribojimai –
lankytis tam tikrose viešose vietose, rengti susirinkimus ar kelionių į kitas
savivaldybes draudimas – pagal COVID-19 pandemijos ir jos suvaldymui skirtų priemonių pasekmių vertinimas atskleidė, kad tiek ekstremaliosios situacijos, tiek karantino ribojimai turėjo teigiamą poveikį ligos plitimo grėsmių valdymui. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas valdžių atskyrimo principas suponuoja stabdžių ir atsvarų sistemą, kai, sprendžiant dėl esminių žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, negali būti visa galia ir atsakomybė neribotą laiką koncentruojama vien vykdomosios valdžios rankose. Stabdžių ir atsvarų idėja, kaip esminis konstitucinis vakarietiškos valstybės principas, veikia kaip autoritarizmo prevencija, nes XX amžiaus Europos ir pasaulio istorija rodo, kad būtent įvairiausios krizės, ekstremaliosios situacijos ir karantinai yra mėgstamiausias antidemokratinių politikų įrankis, įvedant diktatūra. Civilinės saugos įstatymą būtina koreguoti darant prielaidą, kad vykdomoji valdžia gali būti koncentruojama ne tik demokratiškai nusiteikusių politikų rankose. Šiandien Europos Sąjungoje matome daug pavyzdžių kai yra priešingai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Negana to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad ši Konstitucijos nuostata turi būti aiškinama siaurai. Tai reiškia, kad ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Taigi, manytina, kad parlamentinė kontrolė yra itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų teisėms ir laisvėms.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Jei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka nustatyti laikini ribojimai dėl asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, teisės į privatų gyvenimą, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, – asmens teisių ir laisvių ribojimus motyvuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu 1 mėnesiui tvirtina ir (ar) tęsia Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė motyvuotą siūlymą tvirtinti ir (ar) tęsti laikinus ribojimus dėl asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, teisės į privatų gyvenimą, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, ir ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, Lietuvos Respublikos Seimui pateikia likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki ribojimų pabaigos. Jei iki nurodyto termino Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesikreipia į Lietuvos Respublikos Seimą ir nepateikia motyvuoto siūlymo dėl asmens teisių ir laisvių ribojimų nustatymo ir (ar) pratęsimo, laikoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti ribojimai atšaukti.“ |
Teikia
Seimo nariai