Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 45, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 86
STENOGRAMA
2021 m. rugpjūčio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę, pradedame Seimo rugpjūčio 10 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
15.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, kol dar redaguojami kai kurie komitetų posėdžių protokolai, aš čia perskaitysiu Seimo narių pareiškimą dėl jungimosi į laikinąją grupę.
„Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos narių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų kontrolės ir tyrimų grupę. Grupės pirmininku išrinktas A. Gedvilas, pavaduotoju – D. Kepenis.“ Pasirašė taip pat keli Seimo nariai. Tokia grupė įkurta. Sveikinimai.
Dabar dėl vedimo tvarkos P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne vieną kartą buvau mitinge, labai laukė iš valdančiosios daugumos, nė vienas neatėjo, laukė I. Šimonytės, laukė užsienio reikalų ministro. Bet, kaip sakiau, galimybių pasą įteikė, jie turi daug (…), o dabar įteikė man šitą vainiką, jūs pažiūrėkite, ir prašė padėti prie Seimo tribūnos. Sako, čia dingo galimybių pasirinkimas, liūdi tauta.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Seimo nary, mes tikrai patrauksime šį vainiką nuo tribūnos. Labai ačiū, gerbiamas Eugenijau Gentvilai. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, kadangi komitetų dar ne visais klausimais mes turime parengtas išvadas, aš kreipiuosi į Seimą, ar mes galėtume dabar pagal darbotvarkę numatytą 2-4 klausimą, tai yra dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnio pakeitimo įstatymo, dėl kurio pasiūlymų nebuvo, turėti diskusiją svarstymo metu dėl šio įstatymo. Ar galėtume? (Balsai salėje) Kaip sakote? (Balsai salėje) Tuoj mes išsiaiškinsime, minutėlę, dėl tų valandų. Gerai, tai, gerbiamieji, kol praeis trys valandos mes tada paprašysime Seimo narių, kurie turi pareiškimų, perskaityti tuos pareiškimus ir tada laukdami komitetų išvadų toliau tęsime mūsų darbotvarkę. Gerbiamas Petrai, jau kalbėjote. Aš kviečiu į tribūną L. Girskienę perskaityti savo pareiškimą. Prašom. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kviečiu ramybės ir išklausyti Seimo narės kolegės pareiškimą. Prašom.
15.04 val.
Seimo narių pareiškimai
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu kreiptis į prie Seimo vis dar stovinčius žmones. Neturėjau progos pasisakyti nuo scenos. Esu Seimo naujokė, klaipėdietė. Visada buvau viešąjį interesą ir konstitucines teises bei laisves ginančių pusėje. Pati ne kartą kviečiau žmones vienytis. Vedžiau klaipėdiečius 2019 metų rugsėjį mitinge dėl taršos. Negaliu patikėti, kad mano gyvenime atėjo diena, kai bijau rytojaus. Bijau taip, kaip žmonės bijo netekti artimo ir viso, kas brangiausia gyvenime. Bijau dėl mūsų ir mūsų vaikų ateities. Tai, kas dabar vyksta mūsų Lietuvėlėje, atrodo kaip blogas sapnas.
Niekada negalvojau, kad ateis tokia diena, kai valdžios sprendimai, deja, jos dalimi šiuo metu esu ir aš, ir man gėda dėl to, kas vyksta, pasės mano tėvynėje nesantaiką, baimę, nepasitikėjimą, suskaldys ir supriešins visuomenę. Negalvojau, kad neapgalvotomis sparnuotomis frazėmis ir impulsyviais veiksmais mūsų viską žinantieji geriausiai sukels grėsmę šalies ir jos piliečių saugumui. Negalvojau, kad žmonės turės rinktis prie Seimo ir reikalauti jų rinktos valdžios patraukti rankas nuo konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių, šeimos ir sveikatos.
Man labai neramu, nes vos per aštuonis šiuos I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbo mėnesius pasiekėme visišką dugną, o netrukus gresia jį pramušti. Šalyje visiškas chaosas, tauta įsiutusi, įsiutusi, kaip ir 2009 metų sausį, valdant tiems patiems. Tada dūžtant Seimo rūmų langams žmonės reikalavo baigti skurdinimo, verslo žlugdymo, sporto, spaudos ir kultūros naikinimo politiką. Šiandien žmonės priversti priešintis nekontroliuojamam kainų kilimui, prievartiniam vakcinavimui, žmogaus teisių ir laisvių suvaržymui ir reikalauti užtikrinti šalies sienų saugumą.
Šiandiena įsimins ilgam, nes paaiškės, ar jūsų, mielieji tautiečiai, rinkti Seimo nariai stos mūru už žmogaus teisę laisvai pasirinkti skiepytis ar ne, sustabdys žmonių gąsdinimą ir visuomenės priešinimą, sustabdys planuojamą jėgos ir privartos naudojimą. Visiems tiems, kurie šiandien susirinko prie Seimo, tariu ačiū už vienybę, ačiū, kad jums ne vis vien, ačiū, kad jūs čia. Aš su jumis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Rakutį. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, išgyvename išties nelabai lengvus laikus, turime vieną krizę, ateina kita krizė. Žinoma, žmonės jaučiasi ir nesaugūs, ir sunerimę ir nežino, kas bus rytoj. Šiandien jaučiamės Seime kaip apgultoje tvirtovėje, tačiau turime suprasti, kad šios problemos neatsirado dėl kažkokių priežasčių, kad kažkas čia tyčia juos iš mūsų pusės kurstė ar kaip nors. Jos ateina iš kitur. Krizė ateina iš kitos pasaulio šalies – sveikatos krizė. Pasienio problemos atsirado todėl, kad buvo pasistengta jas sukurti. Bandoma mūsų kantrybė ir gebėjimas susitarti, ar mes toliau skatiname šį neaiškumą, šią anarchiją, ar mes bandome vis dėlto ieškoti išeičių.
Neseniai vyko mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis ir tikrai sunkius klausimus svarstėme. Dalyvavo ir opozicijos atstovai, ir tarnybų. Tikrai mums pavyko puikiai susitarti. Įmanoma susitarti, bet reikia kalbėti, reikia bendrauti su žmonėmis, reikia vengti tokių labai kraštutinių pasakymų, nes dažnai žmonės ne taip reaguoja į tai, kas pasakyta, kiek į tai, kaip yra pasakyta. Todėl labai svarbus dalykas yra bendravimo kultūra tiek mūsų Seime, tiek už jo ribų ir taip pat bendraujant su užsienio valstybėmis. Šitą yra labai svarbu suprasti. Mes nebūtinai žinome, kas kitai valstybei yra geriausia, todėl visą laiką reikia laikytis tokio paties principo, kaip yra bendraujama su kaimynais. Tai yra jūsų problemos, o mes turime savo nuomonę, bet mes manome, kad tai yra jūsų problemos. Šitas bendravimo lygmuo, ypač bendraujant su Rytų valstybėmis, mums labai praverstų randant ilgalaikius sprendimus, nes mes žinome, kad kartais, kai tas bendravimas nueina tokiu diktavimo būdu arba mes geriau už jus žinome, nepriveda prie susitarimo. Todėl siūlau pasinaudoti mūsų Seimo patirtimi, kurią mes turėjome mūsų valstybės atkūrimo laikais, kai gebėjome puikiai komunikuoti su Vakarais, o ne mažiau sėkmingai ir su Rytais, šitą kultūrą ir tą bendravimą vykdyti. Tas bendravimas turi užbėgti už akių įvairioms problemos, kurios šiandien supa.
Taigi, kolegos, neaštrinkime situacijos, kalbėkimės, ieškokime naujų formatų, susitarkime ir judėkime. Išgyvensime tas krizes, niekas nenori tų bėdų, niekas nenori sudėtingų situacijų, ar jos būtų vienokios, ar ekstremalios, ar kitokios, mums, kaip valstybės institucijai, kaip Seimui, tiesiog reikia parodyti tam tikrą bendravimo lygį ir tikrai nurims ir tauta, ir mes sulauksime daug šviesių dienų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną kviečiu I. Kačinskaitę-Urbonienę. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi yra laiko, nusprendėme ir mes pasakyti svarbią žinutę Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos vardu. Vakar turbūt daugelis kolegų gavo mūsų poziciją dėl Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo siūloma įvesti papildomus ribojimus nuo sausio 13-osios. Manome, kad ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime turi vykti diskusija apie tai, ir tą diskusiją mes siūlome pradėti ir aktyviai kalbėtis. Pradžioje kalbėtis ir išgirsti vieni kitų argumentus. Šiandien žmonės mitinguoja prie Seimo, nors, kaip mes visi žinome, to projekto teikėja yra Vyriausybė. Būtų labai gerai, kad ir mes čia turėtume sutarimą ir diskusiją, kokie ribojimai yra reikalingi, o kokie vis dėlto yra pertekliniai. Jums leidus aš perskaitysiu mūsų poziciją.
Darbo partijos tarybos įgaliota Seimo Darbo partijos frakcija, atsižvelgdama į tai, kad rugpjūčio 4 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pradėta diskusija dėl papildomų ribojimų įvedimo nuo rugsėjo 13 dienos ir svarstytas nutarimo projektas „Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 152 pakeitimo“, susipažinusi su nutarimo projekto pakeitimo projektu, kuriame siūloma daliai Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nėra pasiskiepiję, neturi 48 valandų galiojančio neigiamo testo dėl COVID-19, taip pat nėra neseniai persirgę COVID-19 liga, iš esmės apriboti teises naudotis privačiomis ir viešosiomis paslaugomis; įvertinusi, kad numatyti ribojimai neužtikrina Konstitucijoje įtvirtintų lygių galimybių visiems Lietuvos Respublikos piliečiams; suprasdama, kad šalyje turime ribotus finansinius, žmogiškuosius resursus gydyti sunkiai sergančius nuo COVID-19 ligos, taip pat tai, kad jau antrus metus besitęsianti pandemija daro milžinišką žalą tokiems valstybės sektoriams kaip ekonomika, švietimas, sveikata, socialinė apsauga; vadovaudamasi Konstitucijos 29 straipsniu, kuriame nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima suvaržyti ir teikti jam privilegijų dėl jo įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu; taip pat 48 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju; Sveikatos sistemos įstatymo 4 straipsniu bei 5 straipsniu, taip pat Europos Tarybos 2021 m. sausio 27 d. rezoliucija, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti diskriminuojamas dėl nesiskiepijimo galimo pavojaus sveikatai ar nenorėjimo; akcentuodama, kad ribojimai turi būti pagrįsti ir pakankami, bet ne pertekliniai, siūlo sudaryti vienodas sąlygas visiems dirbti ir naudotis privačiomis, viešosiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo to, ar žmogus pasiskiepijęs, ar nepasiskiepijęs. Dirbantiems, turintiems nedarbingumą ar gaunantiems nedarbo išmoką, esantiems nėštumo, gimdymo ar tėvystės atostogose, pensininkams, neįgaliesiems, vaikams ir studentams bei tiems, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti paskiepyti, sudaryti galimybę testuotis valstybės lėšomis. Visiems kitiems asmenims sudaryti sąlygas testuotis valstybės ar savivaldybių įstaigose nustatant kainų lubas, kurios būtų ne didesnės nei valstybės įsigyjamų COVID-19 testų kaina, kad būtų galima išvengti piktnaudžiavimo atvejų.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiama kolege, nebuvo laikas paleistas, bet jau jis baigėsi, kiek žiūriu į savo laikrodį, tai ar?..
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ar galėčiau pabaigti?
PIRMININKAS. Sutrumpinkite, jeigu galima.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš pabandysiu labai greitai.
PIRMININKAS. Gerai, labai laukiame.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF) . Visiems asmenims sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti, kokiu būdu jie saugosis ir kokiu sertifikuotu ir validuotu testu naudosis. Kas 70 dienų nepertraukiamai besitestuojantiems asmenims dėl darbo ar mokslų, taip pat negalintiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių, sudaryti sąlygas kas 70 dienų pratęsti galimybių paso galiojimo laiką, taip pakeičiant jo galiojimo trukmę iš 48 valandų į 70 dienų. Neriboti laisvo asmenų apsisprendimo, kokiu būdu jie saugos save. Taip pat į imunizuotų asmenų sąrašą įtraukti asmenis, turinčius antikūnų, net ir tuos, kurie neturi COVID-19 susirgimų, užfiksuotų elektroninėje sveikatos sistemoje. Sudaryti galimybę testavimo vietoje atsiimti popierinį variantą, nes ne visi naudojasi elektroninėmis sistemomis. Neriboti gauti medicininių paslaugų, patekti į sveikatos įstaigas žmonėms, turintiems sveikatos draudimą; neriboti asmenų lankymosi parduotuvėse; neriboti kontaktinių paslaugų; neriboti važiavimo viešuoju transportu, priemiestiniu, tarpmiestiniu transportu. Taip pat neatskleisti, nesuteikti teisės Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui darbdaviui atskleisti jautrios informacijos apie darbuotojo sveikatos patikrinimus ir su sveikata susijusius duomenis. Parengti išsamią kampaniją ir detaliai pristatyti visus numatomus ribojimus, kad žmonės būtų informuoti ir detaliai susipažinę. Taip pat parengti nešališką ir visą informaciją apie vakcinas, jų sukūrimo metodus, galimus šalutinius poveikius tam, kad žmonės turėtų visą informaciją ir galėtų priimti sprendimus. Nediskriminuoti asmenų, kurie puoselėja sveiką gyvenimo būdą, jokiose viešosiose diskusijose, teisės aktuose, nes kartais pasigirstantis tyčiojimasis iš Vyriausybės narių apie tai, kad žmonės nepasiskiepiję, kuria priešpriešą visuomenėje. Esame pasirengę bendradarbiauti, atvirai diskutuoti ir padėti šioje sudėtingoje situacijoje.
Tai ačiū, kolegos, kad išklausėte. Manau, kad parlamente tokios diskusijos yra būtinos ir reikalingos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinį čia kviečiu kalbėti V. Valkiūną ir tada eisime prie įstatymų projektų, jau gavome išvadas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Kolegos, vėl atėjo į Lietuvą sunkūs laikai – ir sporte, ir politikoje. Iš Atgimimo ir Nepriklausomybės mus tempia į priklausomybę nuo sorosų, švarcų, liberalfašistų, elgėbėtistų, kai buvę komjaunuoliai, komjaunuolių vadovai, kagėbėšnikai ir jų agentai, išvertę skūras, mus dabar nori atversti į kitą tikėjimą, nešantį liberalanarchizmą ir suirutę. Kolaboracionistai, prisitaikėliai, Dž. Soroso ir kitų Lietuvos valstybės griovėjų stipendiatai ir grantų gavėjai mums aiškina tik jiems naudingas tiesas, naudodami cenzūrą ir žemindami kitaip mąstančius. Tai koks pas mus režimas įsigali, aš klausiu. Pideralų, socialliberalų, homoseksualų ar liberalfašistinis? Tėviškėnai, buskime ir priešinkimės. Ne baimė, o drąsa ir teisybė turi nugalėti. Už laisvą Lietuvą, broliai ir seserys! Ačiū, kad esate.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū, gerbiamasis.
V. VALKIŪNAS (LRF). Post scriptum. Kam trūksta jėgų ir drąsos, gaus „Biržų senolių“ duonos.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pareiškimą. (Triukšmas salėje)
15.20 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753(2) (svarstymas)
Praėjo trys valandos ir mes turime išvadas dėl popietinės darbotvarkės 2-2 klausimo – Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto. Kviečiu L. Kasčiūną į tribūną pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai buvo rimtas NSGK posėdis ir šiaip NSGK dabar tenka toks parlamente centrinis vaidmuo, mes tą atsakomybę su malonumu prisiimame. Iš tiesų šiam įstatymui po svarstymo NSGK buvo pritarta. Už balsavo 8, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi aš kalbu apie įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad į daugumą Teisės departamento pastabų mes atsižvelgėme, bet atsižvelgėme ir į mūsų mohikanų Seimo narių E. Gentvilo ir J. Razmos pasiūlymą, kuris, mano požiūriu, padės užtvirtinti ir įtvirtinti aiškesnę kontrolę, kaip bus įgyvendinamas procesas, tai yra į nuostatą, kurią jie pasiūlė, kad Vyriausybė reguliariai, kartą per mėnesį, teikia informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per ketvirtį teikia apibendrintą informaciją Lietuvos Respublikos Seimui. Taigi svertų kontroliuoti tikrai turėsime dabar daugiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar vyks diskusija dėl įstatymo projekto bendrųjų nuostatų. Aš norėčiau pakviesti į diskusiją be eilės opozicijos lyderį kalbėti dėl fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Dėl fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigimo. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, gal galime sutarti, kad skiriame diskusijai 20 minučių. Ar reikia daugiau? Kol kas gerai, sutariame dėl 20 minučių. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties turbūt kalbant apie tikslus, kuriuos mes turime, jie visiškai sutampa. Reikia turėti efektyvią sienos apsaugos infrastruktūrą, kuri galėtų tokiais atvejais gelbėti nuo kitų valstybių vykdomų neteisėtų veiksmų ir atitiktų tokio nekonvencinio bendravimo tarp valstybių sąlygas, nes esant tarp kaimynių valstybių normaliems, įprastiems, tarptautine teise pagrįstiems santykiams turbūt nereikėtų kalbėti nei apie griovių, nei apie tvorų, nei apie koncertinų statybą, kadangi galioja readmisijos sutartis, pripažįstamas sienos pažeidimo faktas, priimami atgal žmonės, kurie iš tikrųjų yra pabėgėliai. Bet čia mes esame susidūrę su organizuotu kitų valstybių srautu ir iš tikrųjų alternatyvos nėra.
Bet ar yra alternatyva šiam įstatymo projektui? Aš galiu tiktai pakartoti, kad tikrai yra. Tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tiek kituose formatuose labai aiškiai buvo pasakyta to paties Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo: ir šiandien, esant ekstremaliai situacijai, kokia yra paskelbta, galima neskelbtinų derybų būdu, nors ir šiandien, pradėti statybos įsigijimų reikalingą procesą. Nesuprantama, dėl ko nepasinaudojo tiek Vyriausybė, tiek ministerijos šiomis įstatymo nuostatomis, kurios galėjo padaryti tai, kad šis procesas būtų vykdomas.
Dabar panašu, kad tai, kas yra sudėta į specialųjį įstatymą, iš tikrųjų sunkiai atitinka ir paties teisės akto turinį, daugybę deklaracijų. Ir šiandien komitete svarstant taip pat buvo, na, su dalimi šypsenų kalbama apie tai, ką reiškia kiek įmanoma greičiau pastatyti tvorą, nesilaikyti procedūrų, už bet kokią kainą pastatyti, neskelbtinų derybų būdu arba netgi palikta galimybė daryti slaptą viešąjį pirkimą.
Tai iš tikrųjų tada toks keistas įstatymo projektas, jis apauga įvairiausiais mitais, gandais ir atsiranda iš tikrųjų kaip toks projektėlis, kuris neaišku kam ir kokiu tikslu yra padaromas. Taigi manau, kad šiame Seime greičiausiai absoliuti dauguma kolegų pasisako ir remia pastangas, kad būtų įrengtas fizinis barjeras, ir tą tikrai buvo galima daryti ir dar šiandien galima daryti neturint jokio specialiojo įstatymo. Jeigu norima deklaracijų, tai tą reikia padaryti ir galima, bet yra kitas žanras – Seimo rezoliucija, Seimo nutarimas, kur būtų sutelkti pagrindiniai principai, susitelkimas politinis, išreikšta politinė valia, padrąsinta Vyriausybė, kad tą projektą įgyvendintų. Bet tikrai ne tokiu būdu, ne tokiu įstatymu šis klausimas turėtų būti sprendžiamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu V. Fiodorovą. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Gerbiami kolegos, sprendimas dėl tvoros statymo vėluoja, buksuoja ir kaip tai galima būtų pavadinti, kaip ir daugelis kitų Vyriausybės sprendimų, suvaldant bet kurią krizę. Gaila, kad nuo pat pradžių nebuvo reaguota tinkamai, neįsiklausoma į kitus siūlymus, o visi Vyriausybės bandymai kontroliuoti situaciją primena pastangas pirštu užkamšyti laive skylę. Šiandien sąmoningai rytinio posėdžio metu paklausiau ministrės, ar neįsiklauso į Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo pasiūlymus arba ne pasiūlymus, tiesiog pastabas, kad sieną galima statyti ir be šito specialiojo įstatymo, ministrės atsakymas buvo labai neaiškus. Sienos statyba yra kaip šios Vyriausybės simbolis – lėtai, viskas labai lėtai ir pavėluotai. Nenustebčiau, jei siena būtų baigta statyti kartu su nacionaliniu stadionu, tai yra niekada. Tokios patirties valdantieji turi. Ir neabejoju, kad šis projektas pareikalaus daug, labai daug pinigų.
Gyvename ne feisbuko realybėje, kai ministrė susižavėjusi A. Tapino postu feisbuke surengė jam specialią konferenciją. Gyvename čia ir dabar. Reikia greitų sprendimų, kurių iš esmės dar nėra. Neužtenka kalbėti apie tvoras ir kariuomenę, reikia pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie saugo iš esmės mūsų sieną. Reikia pagalvoti, kokiomis sąlygomis jie dirba. O sąlygos yra iš esmės apgailėtinos. Valstybė savo valstybės tarnautojais pasirūpina arba išgirsta tik tada, kai turime kažkokias krizes, kai kalbame apie jų atlyginimų didinimą. Turime apskritai galvoti ne apie kažkokius krizinius išsišokimus, turime galvoti, kaip savo žmones išlaikyti, kad jie turėtų motyvaciją ir kad nereikėtų patiems valdantiesiems važiuoti saugoti sieną naktimis. Nors, žinote, ministras, naktį saugantis sieną, iš tikrųjų labai įspūdingai atrodytų tiktoke arba instagrame.
Taip, fizinis barjeras reikalingas, bet statybų terminas, metai, dveji ar dveji su puse, kaip yra pateikta pasiūlyme, tikrai skamba nuviliančiai. O kaina iš esmės turbūt ne vienam leidžia, priverčia išpūsti akis. Kyla klausimas, ar tie 150 mln. yra galutinė kaina? Taip iš esmės būna labai retai. Esu įsitikinęs, kad šito įstatymo kaip specialiojo įstatymo nereikia. Sieną mes galime statyti kad jau ir dabar, Viešųjų pirkimų tarnyba pasakė, mes iš esmės jau ir vėluojame. O įstatymas leistų, kaip jau ministrė sakė, kad jai yra svarbiausias dalykas skaidrumas, kaip tik tą skaidrumą kažkur pakišti. Slėpti arba prisidengti įstatymu, kuris leis nuslėpti tam tikras detales nuo visuomenės, tikrai negalime. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kalbėti kviečiu R. Tamašunienę, bet jos nematau salėje. Kviečiu diskutuoti E. Gentvilą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų esame tokioje situacijoje, kai 2017 metais vyko pratybos, imituojant 40 tūkst. pabėgėlių srautą, ir buvo raportuota, kad viskas gerai, viskam pasirengta, pasirodo, nežengėme nė žingsnio į priekį ir su sienos apsauga ar fiziniu barjeru nieko nepradėta daryti. Šiandien bent jau ačiū už tai ir opozicijos lyderiui noriu padėkoti už tą pritarimą, kad reikalinga fizinė sienos apsauga vienokiu ar kitokiu pavidalu, nes iki šiol, pasirodo, ne tik fizinio barjero, tačiau ir organizacine prasme Sienos apsaugos tarnyba nebuvo parengta didesniems iššūkiams. Ką ir kalbėti apie aparatūrą, Muitinės departamento skylėtas problemas ir taip toliau. Taigi šiandien atsidūrėme tokioje situacijoje, kai reikia greitai imtis šio sprendimo. Suprantu, kad valstiečiai, žalieji dar bando kreiptis į Europos Komisiją pasitikrinti, ar čia viskas gerai, teisėta. Gerai, pasitikrinkime. Mano įsitikinimas: taip, valstybė turi rasti galimybių išspręsti savo sienų saugumą, tą ir sprendžia šis įstatymas.
Dabar ar reikalingas būtent įstatymas, ar ne. Ponas S. Skvernelis sako, kad galima be įstatymo vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Teisingai, šį dalyką galima, tačiau pasižiūrėkime, kad įstatymas numato 8 straipsnyje ir kitų procedūrų supaprastinimą. Viešųjų pirkimų tarnybos klausimas yra vienas dalykas, tačiau yra ir kitų dalykų: Statybos įstatymas, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimai ir taip toliau. Tai yra kas surašyta 8 straipsnyje. Todėl įstatymas yra reikalingas. Be įstatymo Vyriausybė kai kurių dalykų negalėtų realizuoti.
Apskritai reikia pasidžiaugti, kad, priešingai negu praėjusioje kadencijoje, Seimas nėra nušalinamas nuo aktualių krizinių problemų sprendimo. Seimas yra įtraukiamas į šių aktualių problemų sprendimą, šiuo atveju prašant Seimą priimti įstatymą.
Suprantu, kad kaina atrodo didelė, tuo labiau kad kainos įvardinimas keitėsi, bet žinome, kad keitėsi ir tvoros koncepcija. Šiandien perėjome prie projektinių brėžinių, kai iš vienos linijos spygliuotos vielos, arba koncertinos, pereiname prie piramidinės struktūros, tai yra trys koncertinos apačioje, dvi ant viršaus ir viena viršūnėje. Tai yra natūralu, kad keičiasi ir kaina.
Dabar ar galime garantuoti, kaip kai kas sako, kad reikėtų čia įrašyti kainą. Negalime garantuoti. Juk girdite pasaulinį bumą, kaip keičiasi statybinių medžiagų kainos rinkose. Įrašius vienokią ar kitokią kainą, gali tekti po tiekėjų apklausos iš karto kreiptis į Seimą ir prašyti vėl ypatingos skubos tvarka keisti šį įstatymą.
Suprantu ir tuos nuogąstavimus, kai sako, kad čia Vyriausybė tik pasišildys rankas. Gerbiamieji, matėme praėjusią krizinę situaciją, praėjusiais metais pandemiją, kai nesikreipė į Seimą nieko, pirko. Neaiškumų dar ten yra, tegul tarnybos darbuojasi, politikai neturėtų veltis, bet nuogąstavimą suprantu, kad galbūt per brangiai, galbūt permokės. Beje, visai nebloga parlamentinės kontrolės iniciatyva, kad šiandien susikūrė, kaip čia vadinasi, Laikinoji Seimo narių grupė Vyriausybės veiklos kontrolei, kur čia A. Gedvilas pasiskelbė, kad vadovaus. Tvarka, kontroliuokime.
Parlamentinė kontrolė turi būti. Tačiau aš su J. Razma, manydamas, kad turi būti ne vien tik opozicinė politinė kontrolė, kuri irgi gali būti, bet turi būti nuolatinė parlamentinė kontrolė, mes ir pasiūlėme tai, ką ir minėjo L. Kasčiūnas, 9 straipsnį papildyti 4 dalimi, kad Vyriausybė būtų nuolat atskaitinga Seimui, tai yra kartą per mėnesį teiktų informaciją apie projekto realizavimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per ketvirtį, tai yra keturis kartus per metus, visam Seimui pateiktų apibendrintą informaciją. Aš irgi už tai, kad Vyriausybė, būdama tokio projekto realizuotoja, būtų nuolat atskaitinga Seimui, o Seimas nuolat būtų informuojamas. Seimo nariai galėtų drąsiai kalbėtis su rinkėjais žinodami, kaip vyksta šis labai svarbus mūsų valstybei projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu D. Gaižauską. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, išties neeilinė Seimo sesija sušaukta ne dėl tvoros, o dėl to, kad turime išties iššūkių dėl nelegalios migracijos. Be jokios abejonės, dėl fizinio barjero būtinybės niekas iš mūsų turbūt neabejoja, jis reikalingas, bet ir visi turbūt suprantame, kad jis migracijos nesustabdys. Jis tik gali apsunkinti patekimą į Lietuvos Respubliką tam tikra kliūtimi.
Gerai, šiandien diskutuojame dėl šio fizinio barjero atsiradimo Lietuvoje. Kolegos, noriu akcentuoti labai svarbų dalyką. Jeigu išties jis labai reikalingas, mes tai galime padaryti labai paprastai, nes mes turime visą įstatymų bazę. Turime įstatymą, kuris leidžia tą padaryti ekstremalios situacijos metu, iš esmės per vieną dieną sutvarkyti viską dokumentiškai, ir tą patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas. Priešpaskutinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio metu vadovas netgi pasakė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tikrai įsipareigoja padėti sutvarkyti dokumentus, kontroliuoti, stebėti, ir tą galima padaryti, pasakė, per vieną valandą, tol, kol mūsų posėdis vyksta, jau galima viską procedūriškai sutvarkyti.
Kolegos, jeigu jūs numatote, kreipiuosi į valdančiuosius, kaip vieną iš pagrindinių elementų stabdyti migraciją būtent šį barjerą, kodėl mėnuo laiko jūs dar nieko nepadarėte? Kodėl jūs būtent dėl šio barjero kuriate specialųjį įstatymą, kuris mums sukelia labai daug klausimų, nes jeigu jūs šią tvorą priskiriate prie ypatingos svarbos objektų, automatiškai tam tikras procedūras galima įslaptinti, vadinasi, ir jo kontrolė darosi sudėtingesnė. Priimdami šį įstatymą arba rengdami jūs nenumatėte net sumos. Kai mes paklausėme, iš kur tas 150 mln., negalėjo pagrįsti VSAT vadovas, jis tik sako, kad preliminariai stebėdami, kaip kitos valstybės statė, mes galime numatyti, kad tokia pinigų suma yra. Nėra numatytas ir terminas. Kaip mes tą kontroliuosime? Iš tiesų patys negalime, nes tai yra specialusis objektas, ypatingos svarbos ir tam tikros procedūros įslaptintos. Mano galva, tai, ką mes dabar darome, tai yra dvigubas darbas, tikrai nereikalingas šis įstatymas ir užtenka tos įstatymų bazės, kurią turime. Todėl tikrai prašysiu nepritarti šiam įstatymo projektui, o kartu kreipiuosi ir į valdančiuosius.
Gerbiamieji valdantieji, migracijos krizė tvora neišsprendžiama. Kur planas, kaip mes valdysime migrantus? Išties mes jums teikėme per šešėlinę vyriausybę pasiūlymus, nurodėme kryptis, kaip galima planuoti ir kur turima planuoti. Išties migracijos krizė kilo dėl mūsų užsienio politikos klaidų, jos dabar kainuos mums milijonus. Ir šita tvora gali kainuoti ne 120, greičiausiai kokius 500 mln., taip ekspertai jau skaičiuoja. Jeigu yra mūsų noras suvaldyti šią krizę ir apsaugoti Lietuvą nuo vidinių ir išorinių grėsmių, mes turime sužinoti, koks yra Vyriausybės parengtas planas, tai yra politiniais klausimais, kaip mes stabdysime migrantus, kaip mes dirbsime dabar esančiose tam tikrose pabėgėlių sulaikymo vietose ir kaip dirbsime pajungdami visuomenę, nes visuomenė yra vienas iš pagrindinių elementų stabdant bet kokias krizes, krizines situacijas, nepriklausomai nuo to, ar tai migrantai, ar tai COVID, ar tai viesulas, ar uraganas ir panašiai. Dėl to labai prašau valdančiųjų pristatyti visuomenei tą planą, kuris yra dabar parengtas, jeigu išties jį turi, nes žmones reikia nuraminti. Mes matome retoriką Baltarusijos, A. Lukašenkos, stebime per televiziją, kokią retoriką jie vykdo. Jie iš esmės kalba apie karą su Lietuva. Kiekvieną dieną per jų žinias, jūs pažiūrėkite, Lietuvą kaltina fašizmu, kad mes peržengėme žmogiškumo ribas, ir jis nuolat kartoja žodį „karas“. Todėl parengtą planą prašome pristatyti, o šito įstatymo dėl tvoros iš tikrųjų nepalaikykime, nes jis yra perteklinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Adomaitį. (Balsai salėje)
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, iš tiesų nesusilaikiau girdėdamas kai kurių opozicijos narių pasisakymus ir taupydamas jūsų laiką pabandysiu greitai į juos reaguoti. Mane ypač stebina, kai pasakoma, kad galbūt dabar jau pasieniečiai veikia gerai ir kad sienos saugojimas iki šiol buvo geras ir kad galbūt net nebereikia, mes matome – migrantus galima apgręžti, ir fizinio barjero nebereikia. Taip gali sakyti tik tas, kuris niekada nėra buvęs mūsų pasienyje. Kaip keli pasieniečiai gali apsaugoti kilometrus pasienio ruožo? (Šurmulys salėje) Aš suprantu, kad galbūt yra tam tikras interesas apsaugoti pasienio gyventojų pajamų šaltinius, bet būkime sau nuoširdūs, sienos, fizinio barjero statyba tai nėra vien išlaidos. Tai yra ir investicija. Jūs pagalvokite, kiek padidės akcizo pajamos, kiek mes suvaldysime kontrabandos srautų ir kad tai yra sprendimas, kuris turėjo būti padarytas jau prieš kurį laiką.
Antras dalykas. Bandoma klausti: o koks jūsų planas, pabėgėlių migrantų valdymo planas? Taigi yra traukinys iš Minsko į Maskvą. Galbūt nepasakote visko iki galo? Koks bus kitas žingsnis ir taip toliau. Gerbiamieji, siena – taip, nėra panacėja. Tai nėra visa ko sprendimas, tai teisingai pasakyta. Bet tai yra būtina mozaikos sudedamoji dalis. Kad ir kokie būtų mūsų tolesni sprendimai, kad ir kiek būtų migrantų išstatyta prie sienos, kad ir kokių kiltų grėsmių prie mūsų pasienio – fizinis barjeras bus būtina mozaikos dalis visais šiais atvejais ir nekyla abejonių, kad mes turėtume jo statybą pradėti kuo greičiau.
Trečias dalykas. Dėl viešųjų pirkimų kainos. Ne tik kaina čia bus svarbi. Bus labai svarbi ir kokybė, svarbūs garantiniai įsipareigojimai, bus labai svarbūs terminai. Mūsų viešųjų pirkimų sistema yra klampi. Ten yra sudėtinga, neturint išsamaus projekto, apibrėžti kiekvieną detalę, kiekvieną sienos etapą, atsižvelgti į jo niuansus ir atitinkamai sudėlioti sprendimus. Vyriausybei būtinas greitas reagavimas pagal projektinius sprendimus ir tam tikruose sienos statymo etapuose atitinkamų pirkimų įvykdymas. Su mūsų viešaisiais pirkimais mes nespėsime perrašinėti ir atnaujinti sąlygų, reaguoti į pastabas ir toliau klimpsime į detales.
Gerbiamieji, šiuo atveju fizinio ruožo įrengimas… Aš negirdžiu iš praėjusių vyriausybių – iš A. Butkevičiaus Vyriausybės, iš S. Skvernelio Vyriausybės – nė vieno prisipažinimo, kad mes turėjome dėl šio fizinio barjero viešuosius konkursus paskelbti jau prieš dešimt metų, prieš penkerius metus – kada tas barjeras turi atsidurti. Dabar mes patiriame įtampą, turime pastatyti šitą greitai, įrengti greitai tą fizinį barjerą ir bent jau turėti vieną mozaikos dalį, su kuria galėsime judėti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Laikas diskutuoti šiuo klausimu baigėsi. Aš dabar norėčiau dėl pasiūlymo gerbiamo Seimo atsiklausti ir pasiūlyti. Ar mes galėtume sutarti, kad dėl pasiūlymų dėl šio įstatymo mes balsuosime ir apsispręsime priėmimo stadijoje, kad nereikėtų du kartus to paties darbo daryti. Dabar svarstymo stadijoje mes manykime, kad projektas juda toliau, o dėl priėmimo – priėmimo stadijoje visi tie pasiūlymai, kurie yra užregistruoti, dėl jų bus galima ir pasisakyti, ir balsuoti. Ar tiktų toks variantas? Ne? Gerbiami kolegos. Taip, E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Suprantu, kad taupydamas laiką jūs gerai siūlote, bet teoriškai gali atsitikti taip: pavyzdžiui, nepritariama kokiam nors pasiūlymui ir tada galėtų autoriai reaguoti ir priėmimo stadijoje perregistruoti kitą pasiūlymą. Todėl dabar gi nepulsi perregistruoti, kai neaiškus likimas šitų. Tai čia yra tokia statutinė kilpa, kurią galime užsinerti.
PIRMININKAS. Teisingai, kolega, pastebėjote, tik priėmimo stadijoje reikia užregistruoti pasiūlymus valanda iki priėmimo. Tai mes bet kokiu atveju turime taip suplanuotą laiką, kad reikia kaip nors sutarti, kaip dirbame toliau. Mano siūlymas būtų apsispręsti dėl tų pasiūlymų vienoje iš stadijų, kad galėtume nubalsuoti ir tada judėti toliau.
I. Kačinskaitė-Urbonienė dar nori pasiūlyti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, patikslinkite tik, svarstymo stadijoje mums reikia paprastos daugumos, kad pasiūlymui būtų pritarta. Priėmimo stadijoje mums reikia 71, man atrodo, teisingai? Tai jeigu mes suplaksime, ar nebus taip, kad po to didžioji dalis pasiūlymų, net jei ir būtų jiems pritarimas, tiesiog…
PIRMININKAS. Supratome klausimą. Atsakymas yra toks, kadangi tai nėra biudžeto svarstymas, tai bet kokiu atveju reikia paprastos daugumos. Tiesiog priėmimo stadijoje priimant visą įstatymą reikia 71 balso Seimo narių, pasisakančių, dalyvaujančių ir balsuojančių už. Gerbiamieji, čia kreipiuosi labiausiai į pasiūlymų teikėjus, ar galime mes sutarti, kad balsuosime dėl pasiūlymų ir apsispręsime priėmimo stadijoje? Taupydami laiką galime taip sutarti? Labai ačiū, galime sutarti. Ar galime tada sutarti, kad po svarstymo pritarta šiam projektui bendru sutarimu, ir tada dėl priėmimo pasiūlymų balsuosime. (Balsai salėje) Galime sutarti. Labai ačiū už jūsų konstruktyvumą. Tada taip… (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, jeigu jums tinka, kad mes šiek tiek taupydami laiką po svarstymo pritariame, tai einame prie kito klausimo svarstymo stadijos – dėl karinės jėgos naudojimo. (Balsai salėje) Mano siūlymas buvo, kad priėmimo stadijoje mes visą tą ir išsiaiškintume – dėl kiekvieno pasiūlymo ir dėl bendro projekto.
15.46 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas projektas Nr. XIVP-750(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ir lydimasis 2-1.2 klausimas. Prašau L. Kasčiūną pristatyti komiteto išvadą po svarstymo. (Šurmulys salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir noriu jus informuoti, kad po tam tikrų atsižvelgimų į kai kuriuos dalykus, kuriuos dar pasakysiu, buvo pritarta bendru sutarimu.
Matyt, pats svarbiausias dalykas, ką noriu pabrėžti ir pastebėti, kad buvo pritarta kaip kompromisui J. Sabatausko ir A. Syso pasiūlymams dėl sprendimų priėmimo, kai mes įgaliname mūsų karinius vienetus. Aš galbūt dabar tiksliai pacituosiu, kokia formuluotė yra atgulusi į įstatymo projektą: „Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, Vyriausybei gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Seimui, Seimo sprendimu kariams gali būti suteikiamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Lietuvos Respublikos Prezidentui, turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Šis Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Seimas gali patvirtinti ar (kol kas yra tokia nuostata) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimą.“ Dėl šios formuluotės, matyt, priėmimo stadijoje bus mažytė pataisa, bet iš principo toks mechanizmas dabar įtvirtintas, taigi Seimas dalyvauja procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar čia ir lydimąjį apima jūsų pristatymas, taip?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, teisingai, dėl KASOKTI, tai yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo. Taip, čia noriu iš karto pasakyti, kad ir čia sutarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl projekto esmės. Pirmąjį kviesčiau opozicijos lyderį S. Skvernelį kalbėti į tribūną. Jo salėje nematau. (Balsai salėje) Atsiprašau, prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vėlgi kaip ir dėl pirmo pasisakymo, taip ir dabar galiu pasakyti tą patį. Tikslui, matyt, visi pritariame. Iš tiesų kai vidaus reikalų sistemai trūksta pajėgumų, o valdant tokio masto krizę, natūralu, kad jų trūksta, nes vis tiek tas kasdienes funkcijas reikia vykdyti, galima, aišku, išspręsti tų žmonių trūkumą vien tik, kaip kažkas sakė, labai svarbus pareigūnas, iš vidinių Vidaus reikalų ministerijos rezervų. Bet tas sprendimas yra toks, kad kokios nors kitos sritys, tai yra mūsų saugumas, natūralus, kasdienis saugumas, bus susilpnintas, jeigu, sakykime, visa policija atsidurs pasienyje, o šalyje tvarkai užtikrinti, nusikaltimams tirti nebus pajėgumų. Aišku, alternatyva yra viena – išties pasitelkti krašto apsaugos sistemos pajėgas. Bet tam irgi nereikia jokių įstatymų keisti.
Seimas yra nustatęs labai aiškius režimus, kai valstybėje atsitinka vienokia ar kitokia nestandartinė situacija. Aš tikrai nematau nieko blogo, atvirkščiai, kokį sprendimą buvo galima čia, Seime, priimti, kalbant apie pasienio ruožą. O šiandien mes kalbame ir kolegos kalba frazėmis, kad tai vyksta karas, hibridinis karas, vos ne intervencija, tai toms definicijoms turi būti ir teisinis režimas pritaikytas. Jeigu situacija pasienyje yra ypatinga, tam yra Nepaprastosios padėties įstatymas, kuris kalba apie galimybę įvedus tokį teisinį režimą pasitelkti papildomas pajėgas ir neriboti kitų žmonių teisių ir laisvių, nes tame įstatyme numatyta, kad Seimas nustato sąrašą apribojimų, susijusių su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, bet to daryti nereikia 5 kilometrų ruože. Tą galima buvo padaryti ir reikėjo daryti.
Dabar vėl, nežinau, dėl kokių priežasčių, kaip ir su siena, taip ir čia mes ieškome kitokių įstatymų ir kuriame alternatyvas. Bent jau po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, nežinau, kaip Seimas apsispręs, į tuos pasiūlymus tikrai buvo atsižvelgta. Iš tiesų taikos metu kariams suteikti teisę naudoti galimą prievartą civilių gyventojų atžvilgiu vien krašto apsaugos ministro mandato neužtenka. Parlamentinėje valstybėje kaip ir su kitais teisiniais režimais turi dalyvauti visos valdžios, dėl to tas siūlymas, kurį pateikė kolegos socdemai, pasiūlymą ir aš užregistravau, yra logiškas, tai yra Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu, ne vien vadovės, komisijos sprendimu, Vyriausybės, kaip kolegialaus organo, teikimu Seimas apsisprendžia, ar reikia tokio ypatingo teisinio režimo, kad būtų galima papildomas pajėgas pasitelkti, ar ne. Aš tikiuosi, kad po komiteto posėdžio, jeigu bus pritarta, tikrai palaikysiu tokį variantą, tokį įstatymą, nors, dar kartą pabrėžiu, manau, kad jis yra perteklinis ir užtenka to, kas ir šiandien yra teisiniame reguliavime. Mes neturime bijoti ko nors turėdami įstatymus, kurie gina šalį, gina valstybę esant ypatingoms sąlygoms, ir nežiūrėti, kas ką nors pasakys galbūt kitoje valstybėje. Nes gali būti, kad reikės kada nors ir karo padėtį įvesti, jeigu atsiras kokių nors įtampų Rytuose, ir tada vėl atsirastų baimė ir diskusija. Galbūt ne karo padėtį, galbūt suraskime kitokį variantą, kaip reikia priešintis. Tai tikrai kelia nerimą – baimė ir neryžtingumas naudotis tomis įstatymo galimybėmis, kurios yra jau čia, Seime, priimtos, galioja, reikia tik jas išbandyti.
Na ir, aišku, dar vienas niuansas yra, bet galbūt vėliau į jį bus atsižvelgta, dėl tų įgalinimų krašto apsaugos pareigūnams. Išties dabar įstatymo projekte yra numatytos galimybės panaudoti tam tikras prievartos rūšis. Turėsime tokią situaciją, kai, sakykime, kariuomenė ateis į pagalbą, jeigu kalbame apie pasienį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, tai šalia stovėdamas pasienietis ir kariškis turės skirtingą teisinį reguliavimą, kalbant apie prievartos, ginklo, fizinės prievartos panaudojimą. Tai nėra gerai. Dėl to aš ir kalbėjau ir su ministru, ir komiteto pirmininku, jeigu atsiras valia, tai geriausia tokiu atveju būtų, kad tais atvejais, kai kariuomenė pasitelkiama padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba atstatyti jos pajėgumus, tai jie įgautų pasieniečių įgaliojimus, vykdydami tą funkciją, su tomis teisėmis ir pareigomis. Jeigu pasitelkiama policija, pagal Policijos įstatymą numatytos galimybės naudoti ginklą, fizinę prievartą, psichologinę prievartą ir taip toliau. Tiesiog dar kartą pabrėždamas, kad manau, kad tai yra perteklinis teisinis reguliavimas, tačiau jeigu bus atsižvelgta į tas pastabas, kurioms komitete mes pritarėme, tikrai palaikysiu šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu frakcijos vardu kalbėti V. Fiodorovą. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Apsukti ar neapsukti? Tokį klausimą Vyriausybė kurį laiką sau kėlė ir pagaliau apsuko pabėgėlius, nelegalius migrantus, bet per tą laiką įleido visai nemažą bendruomenę tų migrantų į Lietuvą, į mūsų bendruomenę. Stebint pastarųjų savaičių desperaciją dėl sienos apsaugos (kitaip pavadinti to negalime) man nuoširdžiai gaila tiek visų mūsų šalies piliečių, negalinčių pasikliauti valdančiųjų ir Vyriausybės sprendimais, tiek ir tų, kurie stovi pirmutinėse šios kovos eilėse. Ne, ne ministrų, kurie daugiausia laiko praleidžia televizijoje ar rašydami žinutes socialiniuose tinkluose, bet tų, kurie dirba pasienyje, – policijos, pasieniečių. Būtent jiems tenka atremti šią nelegalų invaziją ir dirbti greičiausiai be atostogų, be poilsio ir, kiek girdėjau, be normaliai apmokamų viršvalandžių. Kol valdantieji trypčioja vietoje negalėdami greitai priimti reikiamo sprendimo, šie valstybei atsidavę žmonės daro viską, kas jų jėgoms, kad mūsų siena būtų apsaugota.
Visi lyg ir sutarėme, kad priemonės ir žmogiškieji ištekliai turi būti užtikrinami pakankamai šiai krizei spręsti, tačiau diskusijos vis dar vyksta dėl to, ar kai kurios priemonės nėra perteklinės. Taip, fizinė tvora turbūt reikalinga, bet greičiausiai ne pagal tokį įstatymą, kuris yra pateiktas prieš tai, dėl kurio diskutavome ir dėl kurio ministrė labai sunkiai šiandien ryte atsakinėjo į klausimus. Tiesa tokia, kad trūksta ir žmonių pasienyje, dėl to eina ir šis įstatymas dėl tų pačių kariškių pagalbos suvaldyti krizę.
Lietuvos žmonės išerzinti grasinimų, apribojimų, kaukių ir dar visokių nesąmonių, kurias bando įvesti įvairiausių krizių ir nepaprastųjų situacijų operacijų vadovai, nepasitiki sprendimais, nepasitiki siūlymais. Dėl to kyla daug klausimų. Kyla klausimų ir dėl šio įstatymo projekto. O mums, kaip frakcijai, didžiausias klausimas kyla, kodėl šį sprendimą būtent šioje krizinėje situacijoje turėtų priimti tiktai du ministrai.
Sveikiname tą pasiūlymą, kuris iš esmės įtraukė Seimą į tokią diskusiją. Esame įsitikinę, kad tokios jėgos kaip karinės jėgos panaudojimas turi būti išdiskutuotas plačiai, išdiskutuotas būtent čia, Seime, tarp mūsų visų kolegų, ne vien tik Vyriausybėje.
Visų pirma, kariuomenė įtraukta į tokį sprendimą negali būti. Negali būti pasitelkiama neribotam laikui, kaip siūlo įstatymo projektas. Trys mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas susitvarkyti su situacija, o jeigu per tris mėnesius jau neįmanoma išspręsti situacijos, reikėtų pagalvoti apie Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas visas karines ar nepaprastąsias padėtis, jų įvedimą. Jeigu mes kalbame apie kariškius, kaip policinę funkciją užtikrinančius tokiose situacijose, ji negali tęstis iki begalybės.
Tiesą sakant, viskas, dėl ko mes šiandien diskutuojame, turėjo būti padaryta gana seniai, bet viskas buvo atidėliojama. Viena sesija, antra sesija, prie kurios mes šiandien priėjome. Viskas vyksta tol, kol iš esmės jau net žmonės ir tie patys pasieniečiai pervargo. Pakartosiu tai, ką sakiau prieš tai diskusijose: kiek dar mes atidėliosime kai kuriuos sprendimus, kiek dar visas tas dalykas truks? Iki tol, kol visi pervargs ir mes savo darbus?
Mieli kolegos, siūlau tikrai įvertinti tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti, kur įtraukiamas į diskusiją Seimas, nes, matyt, tiktai tokiu būdu galima palaikyti šitą įstatymo projektą. Taip, sutinkame, kad pagalba pasienyje tiek kariškių ar ten didesnių policijos pajėgų tikrai yra reikalinga. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską kalbėti frakcijos vardu. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų pamačius užregistruotą įstatymo projektą pradžioje apėmė tokia neviltis pagalvojus, kad vis dėlto… juolab neradus ir Teisės departamento pastabos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, kad iš tikrųjų norima realiai įvesti nepaprastąją padėtį tiktai nepanaudojus tam visų Konstitucijoje nurodytų procedūrų. Todėl pateikėme siūlymą, kuriuo būtų numatyta, kad Ekstremalių situacijų komisijai pateikus rašytinį prašymą ir Vyriausybei tam pritarus bei pasiūlius Seimui, Seimas priimtų galutinį sprendimą, kaip yra nepaprastosios padėties atveju.
Aišku, tarp Seimo sesijų tam reikia ir Prezidento, nes priešingu atveju laikas nelaukia. Aš sutinku ir su kolegų argumentais, kuriais pasakyta, kad reikia greitai priimti sprendimą. Šiuo atveju, kai Seimas neposėdžiauja, tokį greitą sprendimą gali priimti Respublikos Prezidentas. Tačiau Prezidentas saistomas taip, kaip ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, jis tada kviečia neeilinę Seimo sesiją, kurioje būtų pritarta. Šiuo atveju pateikėme panašų pasiūlymą ir šiuo atveju Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė. Aišku, jis perredagavo truputį formuluotes, sakinius ir panašiai, bet visa esmė liko.
Tuo labiau man džiugu, kad pritarė ir tam pasiūlymui, kurį mes registravome remdamiesi Teisės departamento pastaba, kad vis dėlto ne sąlygoms atkurti reikia, o trūkstant žmogiškųjų išteklių. Tada, kai Sienos apsaugos tarnyba, policija negali būti visiškai paralyžiuotos ir trūksta žmonių realiai atlikti tas funkcijas, pasitelkiama kariuomenė būtent tam, kad padėtų vykdyti tas funkcijas. Šiuo atveju tai atgulė į įstatymo projektą po svarstymo, tiesa, Seimas dar priims sprendimą po svarstymo, bet bent po svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Viskas būtų gerai, tiktai, mano manymu, dar reikėtų mažytę pataisėlę padaryti iki priėmimo, ja Seimas, tvirtindamas arba priimdamas sprendimą po Prezidento dekreto, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, turi teisę ne tik patvirtinti, bet ir pakeisti tą sprendimą, nes gali būti tam tikrų detalių, kurias reikėtų taisyti. Tokia tiktai pastaba. Aišku, buvau pasiruošęs kalbėti visiškai kitaip, bet ačiū komitetui, kad atsižvelgė būtent į mūsų siūlymo esmę. Dabar yra įstatymo projekte svarbu, kad tai padėtų mums įveikti šitą krizę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu frakcijos vardu kalbėti E. Gentvilą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šita neordinari situacija atsirado ne šiaip sau. Ieškodami sprendimų mes turėjome susitikimą pas Respublikos Prezidentą liepos pačioje pabaigoje, jame dalyvavo partijų vadovai. Aš vietoj mūsų partijos vadovės dalyvavau. Buvo akivaizdu, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pajėgumų nepakanka.
Beje, dabar pastaruoju metu mes turime po nulį įleistų. Tada liepos pabaigoje buvo šimtai kiekvieną dieną nelegaliai kertančių valstybės sieną. Viena vertus, alternatyva – neturime pajėgumų ir nesutvarkome pabėgėlių srauto. Kita vertus – alternatyva, kuri tuo metu buvo labiau eskaluojama, realiai neaptarinėjama, nepaprastosios padėties įvedimas. Pokalbyje pas Prezidentą buvo iškelta mintis – nereikia įvesti nepaprastosios padėties, tačiau reikia pagalbos Lietuvos pasieniečiams. Ta pagalba galėtų ateiti iš kariškių. Kaip padaryti, kad neįvedant nepaprastosios padėties būtų galima pasitelkti kariškių pajėgumus? Tai ir buvo apsitarta, susitarta, kad bus suteikti papildomi įgaliojimai mūsų kariškiams. Vyriausybė parengė per tą laiką po pokalbio pas Prezidentą šitą įstatymo projektą ir teikia jį Seimui.
Dabar galima samprotauti sofistiškai, gal nereikėjo čia iš viso, gal esamoje situacijoje galima tai daryti. Žinote, visi partijų vadovai, kurie dalyvavo pokalbyje pas Prezidentą, pritarė, kad reikalingas šitas. Dabar Vyriausybei, valdančiajai daugumai krenta kankorėžiai, o kam čia iš viso teikia tą projektą. Bet aš noriu pasakyti, kad opozicinių partijų vadovai taip pat pasisakė už tai, kad būtų teikiamas toks įstatymo projektas. Tiesa, tų partijų vadovai, na, nėra Seimo nariai. Aš turiu omenyje tai, kad ir R. Karbauskis, ir V. Tomaševskis, ir V. Uspaskichas pasisakė už tai, kad būtų teikiamas toks projektas. Štai toks projektas teikiamas. Jis iš tikrųjų padeda apsieiti be nepaprastosios padėties įvedimo ir užtikrina papildomų pajėgumų Lietuvos valstybės pasienyje.
Atskira kalba dėl socialdemokratų siūlymo, pataisos ir turbūt opozicijos lyderis S. Skvernelis panašią pataisą siūlo. Labai džiaugiuosi, kad komitetas, atrodo, sutaria ir pritaria, ir šiuo atveju mes esame vieningi. Iš tiesų galbūt krašto apsaugos ministro įgaliojimai arba rangas yra per mažas, nenumenkinant to posto ir asmens, tačiau Seimas tikrai turi būti įtrauktas į tų procesų valdymą ir priėmimą. Todėl aš tikrai džiaugiuosi ir raginu balsuoti už Socialdemokratų partijos teikiamą pataisą, kurioje numatytas ir Prezidento vaidmuo tarpsesiniu laikotarpiu, ir Seimo sesijų laikotarpiu Seimo vaidmuo dėl šių karinių pajėgų pasitelkimo. Taigi, jeigu priimame tuos pasiūlymus, kurie bus, nežinau, ar svarstymo, ar priėmimo stadijoje svarstomi, raginu balsuoti už šitą įstatymą ir tokiu būdu užtikrinti stiprų pasienio kontroliavimą šioje situacijoje. Trims mėnesiams, esant reikalui pratęsiant dar trims mėnesiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Rakutį. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam E. Gentvilui, kuris labai aiškiai sudėliojo reikalus į tam tikras lentynas ir paaiškino priimtų sprendimų vidinę logiką. Tai gerokai palengvina mano užduotį taip pat paremti mūsų komiteto sprendimus, kuriuos mes priėmėme čia prieš kelias minutes. Iš tikrųjų kaltinimai mūsų vidaus reikalų sistemai, ministrei, kad čia labai lėtai buvo reaguojama, gerbiamieji, niekuo nepagrįsti. Iš tikrųjų sureaguota buvo gana greitai, nes vis tiek reikia pirma pagalvoti, o paskui daryti. Jeigu mes būtume darę daugelį dalykų nepasikonsultavę su mūsų kolegomis Europos Sąjungoje, nebūtume numatę, kokias pasekmes sukels vienas ar kitas sprendimas, šiandien turėtume dar blogesnę situaciją ir, ko gero, konfliktų ir tada kaltintume, kodėl taip nepamatuotai buvo padaryta. Aš manau, kad buvo pasirinktas maksimalus ir geras sprendimas, tai yra, pirma galvoti, paskui veikti, bet priėmus sprendimą – veikti ir veikti greitai. Aš manau, kad tai ir buvo padaryta.
Dėl kariuomenės pasitelkimo. Daug kas galvoja, kad kariuomenė tik ir svajoja, kaip ateiti, kaip čia užvaldyti ką nors, ir taip viešajame diskurse yra kalbama, tokios mintys. Gerbiamieji, kariuomenė turi savo uždavinius ir kiekvienas karių atitraukimas kitoms funkcijoms atlikti gerokai apsunkina kovinio rengimo procesą. Daug kas galvoja, kad tas kovinis rengimas nelabai svarbus, gerbiamieji, tai yra esminė kariuomenės charakteristika. Kas iš to, kad turi ginklų, o kariai nemoka jais naudotis. Kas iš to, kad ant popieriaus parašyta, bet nėra išbandyta. Kariuomenė turi dirbti ir todėl aš irgi šiandien teikiau tam tikrą pataisą tam, kad suprastume, kad ta pagalba kariuomenės yra limituota. Taip, jinai yra reikalinga, taip jinai padės, bet mes neturime užmiršti, kad kariuomenė turi neužmiršti savo uždavinių.
Kodėl nereikia paskelbti nepaprastosios padėties? Apibrėžime apibrėžta, kad tik tada priimama nepaprastoji padėtis, kai iš tikrųjų iškyla problemų arba pavojų Lietuvos konstitucinei sąrangai ir kitiems esminiams dalykams, kaip ministras labai aiškiai savo kalboje akcentavo. Tikrai nėra ta situacija. Mano supratimu, Lietuvos vidaus reikalų ministerija su savo ribotais resursais iš tikrųjų pademonstravo labai neblogą rezultatą, bet pagalbos jai reikia. Taigi, atitinka ekstremalios situacijos pavadinimą.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiandien tos pagalbos reikia ne tik iš Lietuvos kariuomenės, ne tik iš visuomenės, bet reikalinga parama ir iš mūsų parlamentarų, todėl mes turėtume šiuo atveju paremti, ir kiek įmanoma vieningiau, nes tiems žmonėms, kurie budi pasienyje, yra reikalingas mūsų palaikymas. Taigi, siūlau paremti šiuos projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskutuoti laikas, 20 minučių, taip pat praėjo. Ar galėtume sutarti analogiškai, kaip ir prieš tai dėl įstatymo projekto, kad dėl pasiūlymų apsispręsime priėmimo stadijoje, nes vis tiek dabar balsuoti negalime pagal darbotvarkę. Ar galime taip sutarti? Gerai, sutariame.
Dabar dėl motyvų. Aš matau, yra norinčių kalbėti. Už įstatymo projektą nori kalbėti K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš visgi raginu tuos politikus, kurie balsavo iki šiol prieš įvairius įstatymus, tiek dėl fizinio barjero, tiek dėl karinės jėgos naudojimo, kariuomenės panaudojimo ir panašiai, persigalvoti, nes tie įstatymai yra mums gyvybiškai svarbūs.
Kalbant apie fizinį barjerą, jo nebuvo pastatyta per buvusias kadencijas, nors iš tikro toks supratimas egzistavo, kad jis yra reikalingas. Netgi dėl kontrabandos, ką ir kalbėti apie migracijos grėsmę, apie kurią irgi buvo žinoma.
Karinių pajėgų panaudojimas migracijai užkardyti irgi yra naujovė. Mes tokios patirties neturėjome. Dabar gyvenimas mus moko. Aš siūlyčiau nepolitikuoti, nedaryti tuščių politikų ir nekaišioti I. Šimonytės Vyriausybei į ratus pagalių, o daryti tai, kas yra reikalinga Lietuvai. Tuo labiau jeigu jūs būtumėte patys valdžioje, jūs panašius įstatymus priimtumėte. Tas elgesys, kurį aš mačiau balsuojant dėl fizinio barjero, mane šokiruoja ir nuteikia labai pesimistiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Išties taikos metu pasitelkti kariuomenę ne prieš sienos pažeidėjus, o prieš kokį nors įvykį bet kurioje Lietuvos teritorijoje, prieš Lietuvos žmones, nesuvokiamas dalykas. Ar Vyriausybė tiek jau įsibaimino, kad ir čia protestuojančių piliečių, kad mano, kad vidaus tarnybos pulkai, policija nesusitvarkys su mitinguojančiais ir reikės pasitelkti kariuomenę?
Teko matyti, rodos, partijos pirmininką G. Landsbergį jau su apsauga vaikštantį ir išgąsčio pilnomis akimis žvelgiantį į šiandienos mitingą. Suprantama, tačiau nereikėtų dangstytis vien tuo, kad štai yra nelegalių migrantų krizė, priimkime įstatymą dėl pasienio, bet karinę jėgą naudokime bet kurioje Lietuvos teritorijoje ir ne prieš neteisėtus migrantus, o prieš savo piliečius. Tikiuosi, kad taip nenutiks.
Ačiū, kad komitetui užteko sveiko proto ir galų gale buvo Seimui leista priimti galutinį sprendimą. Tai išties yra sveikintina, bet norėčiau pacituoti Prezidentės D. Grybauskaitės perspėjimą ministrams: nepozuokite prie tvoros, kurios faktiškai nėra. Aš norėčiau papildyti ir pasakyti, kad nustokime darbą imituoti vien tik viešojoje erdvėje, feisbuke ar dar kituose portaluose, o imkimės išties ryžtingų veiksmų ir vykdykime savo funkcijas. Todėl labai atsiprašau, bet negaliu už šį įstatymą balsuoti, nes visai kiti ketinimai buvo, ne tik suvaldyti padėtį pasienyje, bet ir, matyt…
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi du projektai, tai už kalbės A. Anušauskas. Mačiau buvo užsirašęs. Tuoj, minutę.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turiu pasakyti, kad kai teikėme šį įstatymo projektą, svarbiausia buvo ne forma, kokiu būdu kariai gauna įgaliojimus talkinti sienos apsaugai, o turinys. Iš tikrųjų ir Krašto apsaugos ministerija pritaria toms pataisoms, kurios buvo padarytos šiuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kaip, kokiu būdu pasieks tie įgaliojimai, čia, aš manau, antraeilis klausimas, svarbiausia, kad kariai, talkinantys pasieniečiams, turėtų reikalingus įrankius ir galėtų atlikti pareigą gindami Lietuvos sieną.
Bet kokios spekuliacijos, kad kariai gali būti panaudoti kur nors kitur, ne sienos apsaugai, yra ne tik spekuliacija, – demagogija ir melagystė. Dar kartą noriu pabrėžti, kuo skiriasi ekstremalios situacijos metu suteikiami įgaliojimai ir nepaprastosios padėties. Jums žinotina, šiuo atveju suteikiamos galimybės naudoti specialias priemones, nepaprastosios padėties metu karinė jėga yra vienas pagrindinių įgaliojimų. Karinė jėga, dar kartą pabrėžiu, – didžiulis skirtumas.
Lygiai taip pat ir pilietinių teisių ribojimas nepaprastosios padėties metu, yra visas sąrašas tų teisių, kurios gali būti apribotos. Šiuo atveju jokių ribojimų nėra, bet, be abejo, politikams niekas neuždraus spekuliuoti šita tema, bet pabrėžiu – skirtumai yra milžiniški, didžiuliai, įgaliojimai nepalyginami. Todėl aš kviečiu balsuoti už dabartinę įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime numatytu laiku.
16.17 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754(2), Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2 klausimai – Civilinės saugos įstatymo ir lydimojo Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Prašau į tribūną M. Lingę pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Abudu?
PIRMININKAS. Taip, abu iš karto.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė minėtus įstatymų projektus. Buvo gautos šešios Teisės departamento pastabos. Faktiškai į visas jas atsižvelgta, į vieną neatsižvelgta, bet esmė ir turinys labiau priminė dizaino klausimus, negu prieštaravo esmei. Buvo gauti Seimo nario V. Bako pasiūlymai. Keletui jų komitetas taip pat siūlė pritarti, keletui jų nepritarė. Balsuojant už visą išvadą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, išvada priimta bendru sutarimu.
Taip pat komitetas apsvarstė Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Balsuojant už 7, prieš – 1, susilaikius 4 – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl projekto. Pirmasis į tribūną kviečiamas A. Sysas. Prašau. Ruošiasi V. Bakas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kiek aš suprantu, mes dėl abiejų diskutuojame, nes aš užsirašiau dėl Darbo kodekso.
PIRMININKAS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Darbo kodeksas yra vientisas dokumentas ir jį reikia skaityti visą, nes tai yra bendros normos, kurias norima taisyti. Esmę šito įstatymo labai gerai pastebėjo Teisės departamentas, kad nuoroda eina į prieš tai svarstytą Civilinės atsakomybės įstatymą, kuriuo lyg ir kažkas pakeista su darbo santykiais, bet ten nieko nėra. Esmė šito įstatymo yra ta, kad įvedus būtinas užduotis, nustoja galioti Darbo kodeksas, tai yra žmogui galima nemokėti už viršvalandžius, galima nemokėti už šventines dienas, galima darbo sąlygas pabloginti ir visi kiti dalykai, ką numato Darbo kodeksas. Aš nemanau, kad šiandien už lango karas. Taip, suprantu, kad aplink mus eina šventa procesija, viską šitą suprantu, bet tai tikrai ne karo sąlygos, nes dabartiniame įstatyme… Aš noriu pasakyti, kad ir priimant Darbo kodekso naują versiją aš lygiai taip pat pasisakiau dėl mobilizacijos ir karo padėties. Bet čia karo padėtis parašyta. Na, suprantu, kai prasideda karas, kažkaip apie darbo santykius ir derybas nėra kada kalbėti, reikia gintis arba dar ką nors daryti. Bet šiuo atveju nėra karo. Yra hibridinis karas, kurį čia kolegos visą laiką mini, bet gal geriau šito nereikia minėti.
Bet suprantu, kad yra neeilinė situacija. Bet, gerbiamieji, mano galva, kur kas svarbesnė situacija yra suvaldyti kovidą, o ne 4 tūkst. pabėgėlių dabar, gal dar ten vienas kitas atsiras, nes neskiepytų yra šimtą kartų turbūt daugiau. Mes galime užsidaryti ir mūsų ekonomika nukentėti, mūsų pajamos ir viskas.
Aš noriu priminti, kad irgi buvo pažadų tiems, kurie dirbo su kovidu, kad bus išmokėtos priemokos, padidinti atlyginimai. Tai iki šiol medikai skundžiasi, kad to nepadaryta, kad neatsiskaityta su kai kuriomis ligoninėmis savivaldybėse ir taip toliau.
Vėl man iš tribūnų aiškina, kad bus padidinta 30 % priemokos. Palaukite, gerbiamieji, yra individualios darbo sutartys, yra kolektyvinės sutartys, yra Darbo kodeksas, kuriame aiškiai apibrėžta, kada, už ką mokama, kokios darbo sąlygos. Todėl taip laisvai įrašyti…
Aš labai noriu visų Seimo narių paprašyti: pagalvokite, ką jūs darote. Jums reikės susitikti su pareigūnais, kurie šiandien skundžiasi, kad jiems nesumokama už tai, kad jie dirbo. Manau, jeigu pas Lietuvos darbuotoją ateina ir pasako: aš tau sumokėsiu dar 20 %, 30 % ar 50 %, nereikia jokios sutarties, žmogus eina ir dirba. Bet žmogui pirmiausia liepiama dirbti, o ar bus sumokėta, tai neaišku. Bus pinigų, sumokėsime.
Šis įstatymas, jeigu taip bus įrašyta ir taip nubalsuos Seimas, leidžia valdžiai nemokėti, nes tai yra ekstremali situacija. Tai yra būtinos užduotys pritraukti iš savivaldybių institucijų. Čia ne tik pareigūnų klausimas. Šiandien su nelegalais dirba labai daug savivaldybių darbuotojų. Tai yra ir maitinimas, priežiūra, ir visi pristatymai. Visokių dalykų. Negi mes, bandydami padėti nelegaliai perėjusiems sieną, užtikrindami žmogaus teises, negalime užtikrinti savo Lietuvos piliečiams normalaus darbo užmokesčio? Jeigu randame tvorai 152 mln., kodėl nerandame keleto tūkstančių darbuotojų atlyginimams?
Savaitgalį buvau susitikęs su pietinių rajonų merais ir administracijų direktoriais. Jie sako: tai pasityčiojimas. Savivaldybei davė mėnesiui 1 tūkst. eurų priemokoms, kai dirba dešimtys ir šimtai žmonių, davė 1 tūkst. eurų priemokoms. Jau dabar pažeidžiamos, dar nepriėmus įstatymo, šitų žmonių teisės. Teisė į normalų darbo užmokestį, normalias darbo sąlygas. Nesvarbu, kad šiandien pas mus eina neprašyti svečiai.
Gerbkime pirmiausia savo piliečius. Mes parodysime patriotizmą ir apginsime Tėvynę, bet už viską reikia mokėti. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Baką, bet aš matau, kad jo nėra Seimo salėje. Yra V. Bakas? Ar V. Bakas norėtų dabar diskutuoti dėl įstatymo projekto? V. Bakas ar norėtų? (Balsas salėje: „Nori, nori“) Matau, kad nori. Ateikite į tribūną ir tribūna bus jūsų.
Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš galbūt norėčiau daugiau pakalbėti ir pasiūlyti tam tikras priemones ekstremaliai situacijai valdyti.
Visų pirma, pats pasirinktas modelis, kai, būkime biedni, bet teisingi, be sienos, ką mes šiandien išsprendėme, yra vidaus dalykų. Tai yra žmonės, kurie valdo pačią pabėgėlių krizę. Deja, tas valdymas krenta ant merų ir pasieniečių pečių. Man atrodo, ar būtų sąžininga, jeigu ekstremalios situacijos šiuo atveju vadovė ar Vyriausybė, kuri ten talkina, duodama užduotis merams arba pasieniečiams, kartu ir numatytų lėšas, kuriomis būtų kompensuota už tas užduotis. Sutikite, kad pirmas… Tiesiog man dažnai tenka lankytis užkardose ir kalbėtis su miestų vadovais, kurie atsiliepė į prašymą padėti šiuo atveju valstybei, bet sutikite, kai elementarūs klausimai dėl elementarių išlaidų atlyginimo, maitinimo sprendžiami tris savaites, tai yra per daug.
Pavyzdžiui, Lazdijų merė A. Miškinienė, Alytaus meras per kelias valandas turėjo priimti sprendimus ir organizuoti patalpas, maitinimą, apsaugą, apgyvendinimą. Vyriausybė net sprendimą kompensuoti išlaidas priima per tris savaites. Tai nenormalu. Iš tikrųjų toks delsimas sukūrė nepasitikėjimą tarp savivaldybių vadovų, tarp bendruomenių ir Vyriausybės, nes mes matome, kad aštuoniems merams įsitraukus į ekstremalios situacijos valdymą ir pamačius, kad Vyriausybėje nėra to jautrumo, kad merai vadinami mergaitėmis, ta prasme – ne viceministrų lygio, vakar buvome susitikime pas Seimo Pirmininkę, tai demotyvuoja. Apskritai demotyvuoja netgi tuos, kurie prisideda. Todėl pirmasis mano siūlymas šiandien dėl Civilinės saugos įstatymo, tai yra Seimui padėti… Seimas turi padėti Vyriausybei atkurti tą pasitikėjimą tarp miestų vadovų ir tarp Vyriausybės. Mes turime į įstatymą įdėti nuostatas, kurios kompensuotų išlaidas, įstatyme būtų numatyta, kad išlaidos, kurias patiria savivalda, būtų kompensuojamos.
Antra. Kolegos, mes neseniai girdėjome kalbant apie sieną, kad 150 mln., skiriamų sienai, yra lašas jūroje. Ar ne? Bet irgi turite žinoti, kad žmonės, kurie dirba su nelegalių migrantų sukelta krize, šiandien gauna 1 tūkst. eurų krepšelį per mėnesį. Pavyzdžiui, visa savivaldybė, ten dirba 15 žmonių su tais migrantais, gauna 1 tūkst. eurų. Kitaip tariant, net 50 eurų priedo per mėnesį nesiekia. Tai yra kompensacija už viršvalandžius, už savaitgalius. Sutikite, tai yra nenormalu. Merai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai daugiau negu mėnesį gyvena 24/7 režimu. Jie yra atšaukti iš atostogų, jie negali savaitgalį nuvažiuoti kur nors su artimaisiais, bičiuliais praleisti laiko, pailsėti. Jie gyvena nuolatinės parengties režimu, o mes jiems siūlome mažiau negu 50 eurų. Pasieniečiams nustatyti priedai dar kur bus, eina gandai, dar iki šiol jų nėra, 20 %. Absurdas! 20 % priedas žmonėms, kurių indėlį mes lyginame su JAV rugsėjo 11-osios ugniagesių indėliu. Aš noriu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija turi būti jautresnė dėl tokių klausimų ir jeigu jai reikia pagalbos, tada Seimas turi teikti įstatymų projektus, kad mes galėtume tinkamai kompensuoti išlaidas, už viršvalandžius ir krūvį, ir riziką, su kuria susiduria žmonės padėdami mums valdyti migrantų krizę. Aš šiandien parengiau Civilinės saugos įstatymo pataisas, kuriomis mes garantuotume savivaldybėms, kad jų patirtos išlaidos bus kompensuotos. Kviesčiau ir svarstymo, ir priėmimo metu joms pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Dabar į diskusiją kviečiu gerbiamą M. Lingę. Prašau į tribūną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, atrodo, svarstome gana techninius projektus, ypač kalbant apie Civilinės saugos įstatymą, tačiau tie siūlomi pakeitimai yra ir apie vertybinius dalykus. Pirmiausia tai apie solidarumą, pasitikėjimą ir atsakomybę.
Apie kiekvieną iš jų. Iš siūlomų pakeitimų Civilinės saugos įstatyme esminis yra tas, kuris siūlo numatyti, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos dalyvauja likviduojant ekstremalias situacijas ir šalinant jų padarinius. Iš tiesų, nors tai ir nėra labai nauja forma, bet reikia tikslinti šias nuostatas, kad sunkiausiu metu turime telkti pajėgas, gebėjimus ir resursus. Tai ir daroma.
Apie pasitikėjimą. Taip, jo labai reikia, gal net kiek avansu. Nežinome, kokiems darbams, užduotims pasitelkti ir kokių materialinių išteklių gali dar prireikti iš įvairių ūkio subjektų. Mes nežinome, kas šaus diktatoriui ir jo patronams į galvą ir kokių priemonių reikės imtis ginant šalį, todėl pasitikėkime ir leiskime veikti operacijų vadovams, Vyriausybei, o vertinti palikime žmonėms demokratiniuose rinkimuose. Jų šie pakeitimai nei suvaržo, nei panaikina.
Tam tikras spekuliavimas vyksta dėl kito siūlymo, kuriuo supaprastinimas materialinių išteklių pasitelkimas neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ir turtui. Kai reikia veikti greitai, „tarpinės grandys“ gali ne tiek padėti, kiek apsunkinti procesus. Priemonių ir resursų reikia dabar, o ne tada, kai kažkam pasirodys, supras ar teiksis veikti. Išaiškinimams ir suderinimams taip pat reikia daug laiko, kuris valdant neatidėliotinus (pabrėšiu – neatidėliotinus), ne tik ekstremalius, bet neatidėliotinus atvejus, gali būti per brangus. Tai savotiška pagalba ir savivaldybėms, kurioms dėl ekstremalių situacijų tenkantys išbandymai kelia rimtų iššūkių: organizacinių, kompetencinių, finansinių. Tad atsakomybės koncentravimas operaciją valdančiųjų rankose išties turėtų palengvinti ir jų dalią.
Kompensavimo mechanizmai numatyti ir patikrinti, tai parodė ir padangų gaisro „Ekologistikoje“ atvejis Alytuje – nuostoliai buvo kompensuoti. Tai numatyta ir Vyriausybės nutarimuose ir tai, numatyta, būtų vykdoma ir šios aptariamos krizės atveju.
Ir apie atsakomybę. Kitas pakeitimas dėl žmogiškųjų, materialiųjų resursų pasitelkimo, tačiau šios nuostatos nėra naujos, bet iškilo poreikis labiau tikslinti ir suteikti aiškumo jas įgyvendinant. Todėl nereikia platinti baimių dėl gyventojų pasitelkimo ar išnaudojimo. Kai esame išbandomi įvairių krizinių patirčių, parodome, kad mes mokame susitelkti ir savanoriškai suvienyti jėgas. Gavau ne vieną asmeninį paklausimą iš žmonių, kuriems rūpi, kaip jie galėtų būti naudingi ir prisidėti šioje situacijoje. Tikiu, gaunate ir jūs tokių paklausimų ir pasisiūlymų. Daliai žmonių tai primena Nepriklausomybės pradžią ir jos metu valstybei tekusius iššūkius. Jie ir šiandien nori padėti šaliai. Tai atsakomybės pavyzdžiai, kaip ir tos atsakomybės, kurią jaunimas demonstravo, kai 2015 metais atkūrėme privalomą šauktinių kariuomenę. Tikriausiai pamenate, kokie graudūs verksmai vilnijo tada per Lietuvą, bet tai tebuvo miražas ir iliuzija. Kaip šią iliuziją ir šiandien kuria triukšmaujantys prie Seimo ir teigiantys, jog kalba visos tautos vardu. Anuomet pakako vien savanorių, kad būtų užpildytos numatytos šauktinių kvotos – virš 3 tūkst. 500. Tikiuosi, kad ir šiuo atveju neteks šių pataisų panaudoti įsakant ką nors daryti tiems, kurie nenori padėti ir prisidėti. Norisi tikėti, kad norinčiųjų padėti bus daugiau, nei reikės rankų ir pajėgų. Niekas nepasitelks gyventojų veiklai, kuriai jie neturi specialios kvalifikacijos. To net ir neleidžia įstatymai. Nevers nei tvorų statyti, nei migrantų gaudyti. Todėl kviečiu išlikti oriems ir adekvatiems situacijoje ir leisti sudaryti sąlygas visiems, kurie nori ir gali prisidėti suvaldant iššūkius. Todėl kviečiu palaikyti Vyriausybės pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Mindaugui.
Dabar į tribūną diskutuoti kviečiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, man yra labai gaila, kad vis dėlto tiek… Jau nekalbu apie valdančiąją daugumą, bet aš noriu atkreipti dėmesį į opozicijos atstovų kalbas ir pasisakymus. Visi iki vieno kalbate apie pasekmes. Apie priežastis jūs nekalbate. Tai yra jeigu neturime strategijos, tai taktika nepadės. Mes net ir šiandien… Prieš mane kalbėjo Seimo narys, dėl ko šiandien žmonės susirinko. Tai jūs, konservatoriai, savo kvailais sprendimais, jūsų Vyriausybė šituos žmones ir sukiršino. Antikonstituciniais sprendimais, kurie prieštarauja Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Teismo sprendimui, kurie prieštarauja bent kokiai žmogaus teisių chartijai.
Juk Konstitucijos 21 straipsnyje rašoma: žmogaus kūnas be jo sutikimo neliečiamas. Jūs norite priversti visus vakcinuotis. Faktiškai taip aš manau, kad žmogus turi demokratinėje šalyje pasirinkimo laisvę. Tai kalba ir Pasaulio sveikatos organizacija: negalimi tokie drastiški sprendimai, kurie kiršina tautą. Pažiūrėkite, yra kitų valstybių, kurios surado kitų galimybių, kaip žmonėms išaiškinti, kad geranoriškai vakcinuotųsi. Prievarta niekada mielas nebūsi.
Taip pat aš noriu kalbėti ir apie sieną. Žiūrėkite, kiek kainuos šita jūsų politika. Galvoju, kadangi jūs statote sieną be konkurso ir statys valstybės įmonė, kuri neturi nei plaktuko, nei kastuvo, o samdys rangovus kokia nori kaina, vietoj 150 mln. su visa infrastruktūra mes sumokėsime mažiausiai pusę milijardo, nes atrišamos visos galimybės piktnaudžiauti. Taip ir bus, žinoma, pasipelnys pirmiausia valdančioji dauguma ir atkatai byrės didžiausi, bet žmonių sąskaita.
Jau ne kartą kalbėjau… Žiūrėkite, kas yra. Mes turime suprasti geopolitinę situaciją, kad už Baltarusijos yra Rusija, nėra ko nors, kad tai demokratinė šalis Jungtinės Amerikos Valstijos ar kas. Mes, suprasdami šią geopolitinę situaciją, neįstumkime visiškai su tvoromis visos Baltarusijos į Rusijos glėbį. (Balsas salėje)
Aš jau jums apie tai ne kartą kalbėjau ir priminiau šiandien pirmoje kalboje. Net Amerika su Afganistano talibais kalba, nes mato, kad jėga neišspręsi visų klausimų. Šiandien meskite savo puikybę į šoną ir ieškokite diplomatinių sprendimų. Jeigu jūs jau taip susipykote su kaimynais, kad jūs negalite kalbėti, ieškokite tarpininkų, ieškokite Europos Sąjungos atstovų, kurie ieškotų politinio kelio, kaip išeiti iš šios krizės.
30 metų nereikėjo tvoros. Ateina konservatoriai į valdžią – reikia už pusę milijardo tvoros. Jūs patys pamąstykite, ką jūs darote, kokią jūs politiką vykdote, ir darykite išvadas. Negalima vien tik gintis. Ieškokime bendradarbiavimo, ieškokime sutarimo, o jeigu mes ieškosime, aš manau, kad mes jį ir rasime.
Linkiu, kad jūs vadovautumėtės sveiku protu, o ne ambicijomis, pasauline patirtimi, o ne kažkokia, kaip sako, tikrai nesuprantama, gal Ž. Pavilionio ar kokio patarimais, priklausančio kažkokiai šaikai, Lotynų Amerikos ir Kubos gaujai. Tikrai naudokimės… Labai rimtai pamąstykite ir priimkite tuos sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Petrai, už jūsų argumentus. Man ypač patiko tas dėl kūno neliečiamybės. Kai susirgsime kovidu, tai prašykime, kad medikai mūsų irgi neliestų.
Gerbiami kolegos, tęsiame toliau. Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. M. Lingė kalbėtų už. Prašau. Dabar jau po svarstymo kalbame dėl motyvų. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties noriu paraginti dar kartą tiek priimant Darbo kodeksą, labiau galbūt atsakydamas ir į gerbiamo Algirdo išsakytą kritiką ir nuogąstavimus, kad tarsi bus įjungiama bendroji norma. Iš tiesų mes matome, kad vis tiek visas reguliavimas turėtų būti numatytas Civilinės saugos įstatyme. Dabar, šiuo metu, Vyriausybė neteikia jokių papildomų nuostatų. Vadinasi, jeigu mes norėtume kaip nors apriboti tų darbuotojų, suvaržyti jų teises, turėtų būti grįžtama iš naujo ir turėtų būti teikiami nauji pasiūlymai.
Tai yra labiau įvedamas instrumentas ir galimybė, jeigu susiklostytų tokia situacija, turėti tokį instrumentą valdant ekstremalią situaciją, jeigu tektų pasitelkti būtinosioms užduotims atlikti. Todėl išties, matyt, šiuo atveju turime naudoti visus instrumentus, kokius turime ir galime, turėtume parengti ir budinčius, kurių, norisi tikėti, niekada ir neprireiktų panaudoti. Todėl raginu ir kviečiu balsuoti už šį visą įstatymų paketą ir konkrečiai taip pat ir už Darbo kodeksą, dėl kurio buvo abejonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kam reikia priimti įstatymus, kurių netaikysime? Atsakykite man, kokia čia dabar yra situacija? Matote, gal neprireiks, gal prireiks, bet, kolegos, jeigu mes priimame įstatymą, jis įgauna galią, o ta galia yra tokia, kad galima nesilaikyti Darbo kodekso nuostatų, žmogui uždaroma galimybė ieškoti teisingumo net teisme, nes yra priimtas įstatymas, kuris atėmė iš žmonių šitą teisę. Kodėl mes žaidžiame žmonių likimais, jeigu to nereikia? Atsikvošėkime! Man labai keista, kad komiteto pirmininkas, kuris turėtų ginti darbo teisės nuostatas, darbuotojų teises, aiškina, kad, na, šį kartą padarome išlygą, gal neprireiks. O jeigu prireiks, kas atsakys, kas kalbės su tais žmonėmis, kas mokės jiems? Mes sakysime, situacija tokia. Na, bet nėra karo, nėra maro, yra pinigų. Man visa šita situacija primena prieš kokius 10–12 metų situaciją, kai Lietuvoje buvo krepšinio čempionatas. Garsi alaus firma uždirba 150 mln. eurų gryno pelno, darbuotojai paprašo milijono darbo užmokesčiui padidinti, atsisakoma, kreipiamasi į teismą ir pripažįstama, kad alus yra gyvybiškai svarbus produktas Lietuvai ir uždraudžiamas streikas. Žmonėms neišmokamas milijonas. Čia nereikia net milijono darbo užmokesčiui, čia reikia žymiai mažiau. Jeigu mes surandame fizinei tvorai pinigų, tai mylėkime ir gerbkime savo darbuotojus ir mokėkime jiems už darbą. Na, negalime nemokėti žmonėms už darbą. Taip, negraudinkime, patriotizmo užteks visiems, bet sakau, būtų kitokia situacija. Šiandien nėra tokios kritinės situacijos, kad reikėtų darbuotojams, darbuotojų atžvilgiu nesilaikyti Darbo įstatymo. Todėl kviečiu nepritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Tik prašom garsiau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Man dabar pranešė, kad čia iš vidinio kiemo šiandien didžiulis būrys žmonių neišleidžia išvykti Seimo narių savo transportu į miestą. Ir girdėjau, kad yra tikimybė, kad tie žmonės bus vaikomi dujomis. Gerbiamieji, pasirodo, kad tie žmonės taip ir nesulaukė nei premjerės I. Šimonytės, nei ministro G. Landsbergio ir jie nori išgirsti jų balsą. Kad nereikėtų čia purkšti žmonių dujomis, gal galima pakviesti premjerę ir G. Landsbergį, kad jie susitiktų su žmonėmis ir jiems atsakytų į klausimus? Jie šiandien visą dieną laukia nuo 9 valandos iki pat dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai nebuvo susiję su mūsų posėdžio eiga ir vedimu, tai dėl viešosios tvarkos ar apskritai politikos. Tai jūsų teisė pasakyti repliką, viskas gerai.
16.43 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756(2) (svarstymas)
Dabar, gerbiami kolegos, tęsiame darbotvarkės klausimus, 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756(2). Vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taigi svarstymas. Gerbiamas A. Ažubalis gal ateitų į tribūną pristatyti. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, taigi šis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio pakeitimas yra daromas siekiant reguliuoti neteisėtų migrantų srautą, kai mūsų valstybėje yra paskelbta ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Siūloma nustatyti, kad užsieniečiai prašymą suteikti prieglobstį galėtų pateikti tik pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Taip mes bandytume šiek tiek tvarkyti jų srautus ir kartu, žinoma, užkirsti kelią chaotiškam valstybinės sienos pažeidinėjimui. Tai tiek galbūt. Komitetas svarstė ir vienbalsiai – tiek pozicija, tiek opozicija – pritarė šiems siūlomiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pristatymą. Dabar diskutuoti norėtų gerbiamas K. Masiulis. A, jūs grįžote į salę, nes manėme, kad jūsų nėra, tai prašom tada į tribūną. A, atsisako diskutuoti.
Tada motyvai už, prieš po svarstymo. Nematau kolegų, norinčių kalbėti po svarstymo. Gal galėtume tada po svarstymo bendru sutarimu šiam projektui pritarti? Dėkui, galime. Tai vis tiek balsuosime dėl priėmimo. Gerai. Vadinasi, 2-4 klausimui – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektui Nr. XIVP-756 – yra pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Dabar mes esame apsvarstę mūsų popietinio posėdžio darbotvarkę. Galėtume pradėti balsavimą, bet dar nėra suėjęs mūsų numatytas laikas, o mes esame susitarę, kad balsuojame laiku. (Balsai salėje)
16.46 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl motyvų dėl sienos? Gerai. Galime tada iš tikrųjų išklausyti motyvus, kurie liko neišklausyti, ar ne? Jūs turite omenyje dėl Fizinio barjero projekto Nr. XIVP-753. Yra po svarstymo motyvų. Gerai. Mes įjungsime tada toje vietoje posėdį ir išklausysime motyvus grįžę prie darbotvarkės. Už vėlgi kalbėtų gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia apie barjerą, taip?
PIRMININKAS. Bet vėl…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš esu.
PIRMININKAS. Taip, prašom apie barjerą. Prašom kalbėti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vieną iš pirmųjų klausimų mes svarstėme, buvo balsuojama ir aš mačiau, kad iš valstiečių partijos, iš darbiečių partijos ir lygiai taip pat lenkai nepalaikė šio klausimo. Lenkų balsavimas mane ypač nustebino, nes tautinių mažumų gyvena labiausiai aplink būtent Baltarusijos pasienį ir labiausiai tose vietose eina neteisėti migrantai, tos savivaldybės yra labiausiai sukrėstos. Ir gyventojai sukrėsti, ir savivaldybės sukrėstos. Aš girdėjau iš lenkų partijos politikų pasisakymų dėl migrantų ir panašiai. Pasirodo, fizinio barjero jiems nereikia arba nereikia tokio, gal kažkokio kitokio ir panašiai.
Lygiai taip pat nustebino ir valstiečių balsavimas, ir opozicijos lyderio šnekos. Jis ketverius metus visai nesenai buvo premjeru. Galėjo pastatyti tokią, kokios reikia. Sako, kad reikėtų ten kažkaip gal skaidriau pirkti ar ilgiau, ar kitaip. Tai galėjo pirkti labai skaidriai ir pastatyti labai skaidriai tokią, kokios reikia. Nieko nepadarė. Dabar tiktai šnekos ir trukdymas.
Mes esame politikai ir mokame pašnekėti, kaip norime. Galime pridengti savo pagalių kaišiojimą į ratus I. Šimonytei įvairiomis įdomiomis tezėmis, kad tai, matote, nepakankamai skaidru ar dar kažkaip. Reikėtų vis dėlto atsakingiau elgtis ir pagalvoti apie tai, kad tai yra valstybėje vienas iš svarbiausių, jeigu ne svarbiausias, objektas šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Barjeras su Baltarusija išties reikalingas, tačiau jo planuojamas įgyvendinimas yra labai neskaidrus ir panašus į projekto „Independence“ įgyvendinimą. Tikrai dar peržiūrėjau protokolus A. Kubiliaus Vyriausybės. Išties veiksmai labai panašūs įgyvendinant šį projektą ir pradinė kaina labai panaši. Vyriausybė kratosi atsakomybės įgyvendindama valstybinės svarbos objektą. Teigiama, kad projektą įgyvendins energetikos įmonė EPSO-G, anksčiau administravusi tik energetikos sąskaitas. O gal tvora bus elektrinė? Todėl ir paskirta ją įgyvendinti energetikos įmonei. Tačiau labai tikėtina, kad tvorą statys geras energetikos ministro bičiulis, bendražygis R. Masiulis, vadovaujantis „Litgrid“, tai yra EPSO-G pavaldžiai įmonei. Vyriausybė ignoruoja viešųjų pirkimų procedūras, nėra fiksuota projekto kaina ir įgyvendinimo terminas. Tvora bus statoma be jokios kontrolės, slaptai, neva tai būtų kažkoks strateginis atominis projektas. Turėjome auksinius šaukštus, už auksinę kainą įsigijome bokserių, turėsime auksinę tvorą. Tad tikrai, kolegos, siūlau nepritarti tokiam šio projekto įgyvendinimui, o naudotis dabar esamomis procedūromis. Jų visiškai pakanka net per vieną dieną priimti sprendimą, kas statys tvorą, ir užtikrinti tiek parlamentinę, tiek Vyriausybės kontrolę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar per šoninį mikrofoną E. Zingeris nori kalbėti. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami bičiuliai, aš visą gyvenimą stebiu tą patį – valstybės statybas vienoje nedidelėje šalyje, kuri yra Artimuosiuose Rytuose ir kuri yra apsupta ir draugų, ir nedraugų. Aš mačiau, kaip ramiai prieš 15 metų buvo pastatyta betoninė (noriu pasakyti – betoninė) tvora, kuri yra apie 600 kilometrų. Tai yra demokratinė Izraelio visuomenė, kuri sugebėjo niekada nenaudoti nė vieno kareivio prieš savo piliečius, turint galvoje kitą šiandien priimamą įstatymą, ir niekada neturėjo jokių ypatingų diskusijų dėl tvoros pastatymo, po kurio 80 % sumažėjo teroro aktų prieš izraeliečius. Jūs man galite pasakyti, ar problema yra… Čia buvo šnekama dėl galimos korupcijos, kas pas mus gali būti. Žinoma, galimi atvejai, bet ar susitarimas įmanomas lietuviškoje visuomenėje dėl Lietuvos apgynimo dalykų? Aš manau, žmogaus teisių dalykai yra labai svarbūs. Izraelio visuomenėje, jūs matote, keičiasi vyriausybė po vyriausybės, bet konsensusas tarp jūsų turėtų būti, kas ginama Lietuvoje, ir pasiruošimas ginti tą šalį. Kiekviena mergaitė Izraelyje nešiojasi po automatą ir tai yra pavyzdys. Aš norėčiau pasakyti, kad mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir turėtume susitarti dėl esminio dalyko ir išsiugdyti instinktus – valstybingumo instinktus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Emanueli, labai dėkui už jūsų nuomonę.
Gerbiami kolegos, dabar mes grįžtame prie darbotvarkės ir bus balsavimas, kaip ir numatyta… (Balsai salėje) Ne, čia buvo po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš čia buvo po svarstymo. Procedūras perėjome ir dabar grįžtame prie balsavimo.
16.53 val.
Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-750(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Klausimas 2-1.1 – Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-750. Dabar vyks balsavimas po svarstymo. Gerbiami kolegos, susikoncentruojame. Balsavimas po svarstymo dėl karinės jėgos naudojimo.
Gerbiami kolegos, pradėjome balsavimus. Vyksta balsavimas po svarstymo dėl Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Dėl pataisų, pasiūlymų diskutuosime ir balsuosime priėmimo stadijoje, kaip susitarėme prieš tai.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 75, prieš – 2, susilaikė 20. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Dabar keliaujame prie priėmimo. Yra pasiūlymų. Kviečiame komiteto pirmininką gerbiamą L. Kasčiūną į tribūną. Yra pasiūlymų. Pirmiausia dėl 1 straipsnio yra naujas pasiūlymas Seimo narių V. Fiodorovo, I. Kačinskaitės-Urbonienės. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom tada pristatyti.
Gerbiami kolegos, kas pristatytų pasiūlymą iš jūsų? Gal ranką pakelkite iš autorių… Arba V. Fiodorovas, I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Bukauskas, V. Giraitytė. (Balsai salėje) Papildyti 3 straipsnį 1 dalimi yra pasiūlymas. A. Mazuronis pristatys? Gerai, tegul pristato A. Mazuronis. Įjungsiu mikrofoną, tuoj pristatys.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitete mes po ilgų diskusijų apsvarstėme ir priėmėme alternatyvias formuluotes kituose straipsniuose, kurie eliminuoja mūsų pataisos būtinybę, tai mes neprašome balsuoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Puikus kompromisas, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi atsiima, tai einame tada toliau. Dėl Šio straipsnio taip pat buvo visiškai naujas pasiūlymas, jo komitetas neapsvarstė, tai gerbiamo J. Sabatausko ir L. Kasčiūno. Tai kas pristatytų? Gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau. Įjungiu mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, po svarstymo komitetas atsižvelgė į mano ir A. Syso pasiūlymą dėl galutinio sprendimo priėmimo. Tuo atveju, kai sprendimą priima Respublikos Prezidentas ir jį teikia tvirtinti Seimui, paskutiniu tos dalies sakiniu teigiama, kad Seimas patvirtina arba panaikina tokį Prezidento dekretą. Šiuo atveju siūlymas yra atsižvelgti į analogišką Nepaprastosios padėties įstatyme išdėstytą procedūrą, kai Seimas tvirtindamas gali pakeisti tą sprendimą, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties atveju sumažindamas ar padidindamas teritoriją, toliau tos padėties trukmę ir nustatydamas konstitucinių teisių ir laisvių apribojimų mastą. Taigi šiuo atveju paprastas siūlymas – vietoj žodžio „panaikinti“ parašyti „pakeisti“.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tada reikia apsispręsti Seimui dėl pasiūlymo, paleidžiame balsavimą dėl pristatyto siūlymo. Balsuosime ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru? Tai jeigu niekas neprieštarauja, pritarta bendru sutarimu, nes čia ir iš opozicijos, ir pozicijos buvo siūlymas. Dėkoju, pritarta.
Toliau yra… (Balsai salėje: „Nori balsuoti.“) Šaukiate balsuoti. Gerai, balsuojame tada dėl pasiūlymo, prašom balsuoti. Įjungiu mašiną, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Na, kurį ką tik pristatė J. Sabatauskas – J. Sabatausko ir L. Kasčiūno siūlymas yra. Balsuojame dėl J. Sabatausko ir L. Kasčiūno ką tik pristatyto pasiūlymo. Pakeisti Prezidento sprendimą, ne „panaikinti“, o „pakeisti“ yra žodis. Gerai, jau nubalsavome.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 103, prieš nėra, susilaikė 11. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Toliau buvo 3 straipsnis ir čia gerbiamo S. Skvernelio pasiūlymas. Tai S. Skverneliui suteiksime žodį. Gerbiamas opozicijos lyderi, jūsų mikrofonas yra įjungtas ir dabar norime, kad jūs pristatytumėte savo pasiūlymą dėl 13 straipsnio…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai kad analogiškas yra kolegų socialdemokratų, tai nėra prasmės pristatyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nėra prasmės, atsiimate? Gerai. Yra atsižvelgta, komitetas iš dalies pritaria. Gerai. Dėkui.
Toliau yra Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas. Įjungiu mikrofoną, prašom pristatyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pagrindinis pasiūlymas, kad krašto apsaugos sistemos darbuotojams, kareiviams pasienio ruože būtų suteiktos galimybės tik 5 kilometrų atstumu, kad šita situacija nebūtų taikoma visoje Lietuvoje, tas režimas. Žmonės to tikrai reikalauja. Antras dalykas. Kadangi yra pabėgėlių ir pabėgėliai yra ten apgyvendinami, yra apsaugos ruožai, kad ir ten galima pasitelkti užtikrinant tvarką kariuomenę. Todėl aš manyčiau, tikrai neišplėskime, neleiskime, kad visoje Lietuvoje būtų galima naudoti Krašto apsaugos ministerijos pajėgas, kariuomenę, o ten, kur iš tikrųjų yra realus pavojus. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritaria. Prašau pagrįsti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritaria. Matot, esminis dalykas, kad pagal visą įstatymo logiką kariniai vienetai būtų pasitelkiami atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos būtiniausias veiklos sąlygas arba pagelbėti šitoms tarnybos. Vadinasi, tai yra siejama su tam tikra funkcija, o ne su atskira teritorija. Bet jeigu bus įmanoma aiškiai apibrėžti veikimo teritoriją, tada tai bus padaryta Vyriausybės siūlyme, pagal kurį mes priimtume vieną ar kitą sprendimą.
Pavyzdžiui, gali nelegalius migrantus persekioti ir visi pabėga, pabėga iš pasienio ruožo, tarkime. Tokiu atveju jau pagal Petro siūlymą tu nebegalėtum nieko daryti. Šiuo atveju mes siūlome būti lankstesniems, bet kur bus įmanoma, ten bus galima apsibrėžti konkrečias teritorijas ir objektus. Bet šiuo atveju tikrai pernelyg aiškiai ir pernelyg daug apribojimų šiuo atveju. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto motyvus supratome. Dabar dėl pasiūlymo prieš užsirašiusi kalbėti gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Petro pasiūlymas, kad tik toliau nuo Gargždų, tikrai nelogiškas. Tų 5 kilometrų riba, kuri apims ne tik pasienio savivaldybes, kai kuriose vietose ir toliau. Todėl komiteto sprendimas yra logiškas, kad ten, kur reikės, tas ir bus padaryta, bet prie pat sienos, galbūt 300 metrų nuo sienos ar 500 metrų. Apie jokius 5 kilometrus nereikėtų čia kalbėti ir konkretizuoti. O jeigu yra ekstremali padėtis visoje valstybėje, tai visa valstybė turi žinoti, kad tokia padėtis yra visoje valstybėje.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už savo pasiūlymą pats autorius kalbėti negali. Apsispręsime balsuodami iš karto, gerbiami kolegos. Balsuojame dėl P. Gražulio siūlymo, jam komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 112, balsavo 110: už – 18, prieš – 64, susilaikė 28. Taigi pasiūlymui nepritarta.
1 straipsnį mes apsvarstėme, visus pasiūlymus. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Negirdžiu prieštaravimų, tai 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? (Balsai salėje) Galime, pritarta. Taigi, pastraipsniui procedūrą mes perėjome.
Dabar gerbiamam L. Kasčiūnui padėkosime ir – už, prieš. Už kalbės gerbiamas K. Masiulis dėl viso projekto ir tada bus replika. Prašom. (Balsai salėje) Palaukite, aš įjungsiu mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos, kol K. Masiulis kaupiasi. Prašom. M. Skritulskas. Prašom pasakyti.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėl buvusio pasiūlymo prašau mano balsą protokole įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Protokole jūsų balsas įskaitytas – susilaikė. K. Masiulis atsisako žodžio. Tada už norėtų kalbėti gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiliepdamas į nuogąstavimus, kad kariams gali būti suteikti įgaliojimai veikti visoje Lietuvos teritorijoje, dar kartą pabrėžiu, ekstremali situacija, kurioje dabar atsidūrę esame dėl pabėgėlių antplūdžio, yra labai aiškiai apibrėžta, kur gali veikti kariškiai talkindami sienos apsaugai ar Viešojo saugumo tarnybai. Todėl nuogąstavimai, kad kariai bet kur kitur Lietuvos teritorijoje gali įgyti tokius pat įgaliojimus, yra visiškai nepagrįsti. Dar kartą kartoju, tai yra skirta dabartinei ekstremaliai situacijai suvaldyti, kad kariai turėtų tuos pačius įgaliojimus, bent jau dalį jų. Turiu pasakyti, gal tie patys įgaliojimai ne visai teisinga, nes ir policija, ir Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai turi gerokai platesnius įgaliojimus. Sakysim, bent jau dalį įgaliojimų stabdant nelegalus, tikrinant jų dokumentus, sulaikant, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kalbėdamas apie Karinės jėgos naudojimo statuto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir šiuo metu mes turime galimybę dalyje valstybės regionų, pasienio regionuose, įvedę karinę padėtį priimti mums reikalingus dėl saugumo sprendimus. Dėl to kyla pagrįstų klausimų tiek dėl 1-3.1, tiek dėl 1-3.2 projektų, ar tikrai jie yra reikalingi, nes šiuo atveju mes tikrai galėtume išspręsti tą problemą tuose regionuose, kuriuose jinai yra ir iškilusi.
1-3.2 projektas kelia daug klausimų. Ar jis nesudarys prielaidų, kad ir ką darytų karys tam tikrose situacijose, jis taps nepakaltinamas ar galbūt net atleidžiamas nuo tam tikrų sąmoningų nusižengimų. Aš tikrai matau tas problemas ir raginu koreguoti šį projektą, dabartinėje stadijoje vis dėlto susilaikyti arba nepritarti jam.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš liudininkas, kad nė vienoje iš šio projekto stadijų nebuvo net užsiminta apie galimą kariuomenės naudojimą ne tiems tikslams, kurie deklaruoti. Kaip jūs galite įsivaizduoti, kad mums sukūrus Kovo 11-ąją nepriklausomybę kas galėtų Lietuvoje naudoti kariuomenę prieš žmones? Čia yra nusikaltėlių išorinė valdžia. Maskva galėtų taip daryti, bet ne mes. Nė vienoje partijų nėra tokių… Lietuvoje nėra tokių partijų, kurios galėtų taip daryti. Taigi čia netgi tas įtarimas yra įžeidžiantis. Todėl aš siūlyčiau pritarti šitam dalykui, nes tai yra minimalus dalykas, ką mes su savo mažyte kariuomene… Norėčiau pasakyti, kad ta kariuomenė yra juokingai maža ir jų pajėgumų net neužtenka. Galbūt galėtų mums iš Rytų organizuotos problemos padarinius šiek tiek ištaisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu atsiliepti į gerbiamo E. Zingerio pasakymą, kad nenaudos kariuomenės prieš Lietuvos žmones. Kam tada reikalingas šitas įstatymas? Man labai keisti argumentai gerbiamų lenkų, kad atseit Šalčininkai arčiau kaip 2 metrai iki sienos ir jeigu paliksime 5 kilometrų ruožą, tai tada vis tiek Šalčininkų dalyje galės paskelbus ekstremalią situaciją naudoti kariuomenės pajėgas. Dabar naudos visoje teritorijoje, ne tik dalyje Šalčininkų – visuose Šalčininkuose, visame rajone. Man atrodo, visiškai logikos nėra šito jūsų atsisakymo paremti mano šitą siūlymą. O tikrai žmonės yra sunerimę, kad nebūtų naudojama prievarta, kariuomenė sutelkta prieš žmones, kaip dažnai irgi pasitelkiama dabar, kad ir Rūdninkuose. Aš pats buvau, aš pats mačiau, kaip prieš taikius žmones buvo naudojama policijos jėga, ašarinės dujos ir visa kita. Žmonės išsigandę, jie bijo gyventi, nes jūs paskelbėte, kad ten ne migrantai, o teroristai. Taigi žmonės bijo natūraliai, o policija ne migrantus su ašarinėmis dujomis purškė, o žmones, kurie susirinko Rūdninkuose. Mes matome pavyzdžius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pereiname prie balsavimo. Taigi balsuosime jau priėmimo stadijoje dėl Karinės jėgos naudojimo statuto. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Karinės jėgos naudojimo statuto 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-750. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 99, prieš – 3, susilaikė 11. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.09 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas, 2-1.2 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751. Gal po svarstymo galėtume bendru sutarimu lydimajam pritarti? Dėkoju. Galima. Vis tiek bus priėmimo stadija.
Keliaujame prie priėmimo stadijos. Čia turime dėl 1 straipsnio naują V. Rakučio pasiūlymą. Suteiksime autoriui gerbiamam V. Rakučiui žodį. Pristatykite.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Pataisos esmė yra užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė galėtų vykdyti kovinį rengimą ir ta krizė nesutrukdytų saugumui ir gynybai būtino kariuomenės minimumo, tai yra kad keturi penktadaliai Lietuvos kariuomenės ir savanoriškos krašto apsaugos KASP’o galėtų palikti ir vykdyti savo kovinio parengimo programas, nes mūsų kariuomenė greitai atsinaujina ir šauktiniai turi išeiti visą programą. Nuo to priklauso mūsų gynyba ir saugumas.
Čia iš tikrųjų komitete irgi buvo daug diskusijų dėl šio projekto, ar tas skaičius čia nesutrukdys, bet nuomonė ir Lietuvos kariuomenės specialistų tokia, kad labai didelis žmonių įtraukimas į šios krizės suvaldymą gali pakenkti Lietuvos kariniam saugumui ir civilinei gynybai. Tai toks yra bandymas.
Kartu norima pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė nesiekia čia labai ką nors kontroliuoti, kaip pikti liežuviai sako, didinti savo įtaką, bet neužmiršta, kam ji yra sukurta. Todėl kariuomenė taip pageidautų ir mano toks pasiūlymas būtų, kad būtų aptarta proporcija, kiek žmonių galėtų būti skirta krizės padarinių, sakykime, tai pagalbai, sakykime, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, ir kiek toliau vykdytų savo uždavinius. Kaip ribinis skaičius – kiek. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašau, gerbiamas pirmininke.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tiesų nors mes ir diskutavome, bet didele balsų persvara pasiūlėme nepritarti tam reikalui, kadangi mes nemanome, kad tikslinga įstatyme nustatyti kokią nors kartelę, kurią viršijus tu jau negali padėti kitoms institucijoms. Tai gal ir bus ta kartelė, bet ji bus nustatyta Vyriausybės sprendime, taktiniame sprendime, pasikonsultavus su kariuomenės vadu ir priėmus sprendimą Krašto apsaugos ministerijoje ir atnešus į Vyriausybę, o po to į Seimą, o ne įstatyme numatyti, kiek galima ir kiek negalima padėti VSAT’ui, VST ar policijai. Nemanome, kad tai išmintinga. Kodėl ne 20 %, kodėl ne 30 %, kodėl ne 35 %? Todėl siūlome neįrašyti tokios nuostatos, vadinasi, ir nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar pasiūlymo autorius nori balsuoti, ar atsiima? Tuoj įjungsime, palaukite, tuoj įjungs mikrofoną Sekretoriatas. Kai užsidegs, tada pasakykite savo…
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kadangi komitetas nepritaria pasiūlymui, todėl atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi šio pasiūlymo nesvarstome. Ir 1 straipsniui galėtume bendru sutarimu pritarti, nes pasiūlymų daugiau nebuvo? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui yra apsvarstyta ir dabar dėl viso aš nematau norinčių kalbėti.
Taigi balsuojame. Priėmimas. 2-1.2 klausimas – lydimasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-751(2). Balsuojame, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 101, prieš – 3, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.14 val.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Toliau 2-2 klausimas – Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projektas Nr. XIVP-753(2). Svarstymas. Dėl motyvų jau yra kalbėta. Ar galėtume galbūt bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame po svarstymo dėl minėto projekto. Balsuojame dėl Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymo projekto. Svarstymas. Balsuojame po svarstymo. Taip, net ir bėgte, bet pabandome spėti ir balsuoti.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 79, prieš – 6, susilaikė 29. Taigi keliaujame prie priėmimo stadijos. Čia buvo pasiūlymų. Pastraipsniui keliausime. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsniui… Dėkoju, pritarta. Toliau 3 straipsnis – projekto įgyvendinimas. Čia buvo gerbiamo P. Gražulio pasiūlymas. Prašome jį pristatyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad jau mes akivaizdžiai girdime, kad tvoros kaina, lyg ir sakė, kainuos 40 mln., jau dabar kalba apie 150 mln., o D. Grybauskaitė siūlo nežiūrėti į pinigus, statyti auksinę tvorą. Jeigu nebus konkurso, tai atsiranda galimybių, nesvarbu, kad bus generalinis rangovas ar vykdytojas valstybinė įmonė, bet jie neturi nei kauptuko, nei kastuvo ir jie nevykdys jokių darbų. Subrangovai kokia norės kaina, tokia ir dirbs tuos darbus. Aš nenustebsiu, kaip kalbėjo ir premjeras, opozicijos lyderis S. Skvernelis, kad jeigu mes priimsime šitą įstatymą, jinai kainuos ir 0,5 mlrd. Todėl aš manau, būtina skelbti konkursą ir tik tokiu būdu bus daug skaidriau ir sutaupysime lėšų. Čia, aš manyčiau, reikėtų, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų savo išvadą, nes, akivaizdu, tai yra korupcinis įstatymas, labai naudingas valdančiajai daugumai. Labai gudriai sugalvota. Lyg ir stato valstybinė įmonė, o faktiškai tikrai be jokio konkurso subrangovai galės ir dešimt kartų didesnę kainą imti už savo darbus, todėl aš prašau, vienu žodžiu, tikrai pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Prašau motyvus.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal galima būtų patikslinti, mes labai Petro laukėme komitete, kad jis galėtų mums paaiškinti savo argumentus, nes čia truputį ne tai, apie ką buvo kalbėta. Jisai siūlo rangovo atranką daryti tarptautiniame konkurse. Mes aiškiai sakome, kad pirmiausia tai kirs per greitį ir įgyvendinimo tempus, po to yra susiję dalykai su nacionaliniu saugumu, nes žinote, o kokių investuotojų jūs čia norite pritraukti. Mes norėjome paklausti, bet negalėjome. Negavę atsakymų, mes tiesiog nepritariame, gerbiamas Petrai, ir siūlome nepritarti Seimui.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai trumpai norėčiau reaguoti. Čia geras Petro pasiūlymas, komitetas nesuprato, tiesiog reikėjo jam parašyti, kokia valstybė turėtų ten, Rusija arba Baltarusija, tada būtų tarptautinis ir viešas, ir geros kainos būtų. Petras būtų patenkintas ir tylėtų, ir V. Uspaskichas su savo partija balsuotų už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat norėtų prieš V. Bakas. Bet mes po vieną kalbame dėl pasiūlymų, tai aš labai atsiprašau, jeigu jau labai norėsime ką pasakyti, tai per šoninį mikrofoną. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo ir viskas bus aišku. Seimas savo valią pareikš ir bus aišku, kaip mes manome. Balsuojame dabar dėl P. Gražulio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsiregistravo 110, balsavo 106: už – 15, prieš – 70, susilaikė 21. Taigi P. Gražulio pasiūlymui nepritarta. Dabar, matyt, replikuos per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Iš tikrųjų didžiulis projektas tvora ir labai pavojinga kalbėti čia, bet aš, kolegos, girdžiu tokią propagandą, kuri yra visai nepasverta. Aš kviečiu P. Gražulį tiesiog paguglinti, kiek kainavo siena tarp Turkijos ir Graikijos. Ten keliasdešimt kilometrų kainavo 67 ar 68 mln. eurų. Mes turime 500 kilometrų sieną. Tiesą sakant, aš labiau bijau, kad jinai taps ne auksinė, aš manau, kad su mūsų sumomis, kurias skiriame, kurios, ko gero, nėra labai adekvačios, jinai taps popierinė. Tikrai, jeigu rimtai pažiūrėtume, neklaidinkime žmonių, nes akivaizdu, kad šitai tvorai, jeigu mes ją nuspręsime rimtą statyti, 150 mln. objektyviai neužteks. Tai yra nesąmonė. Iš tarptautinės patirties.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš matau, kad rikiuojasi eilės, bet susitarkime – P. Gražulis paskutinis. Tikrai neatidarykime tos Pandoros skrynios, nes dar ir namo grįžti reikia, o mūsų niekur neišleidžia mitinguotojai, tai dar matysime, kaip ten bus. Gerbiamas P. Gražulis – replika per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Žiūrėkite, gerbiamas Vytautai, jeigu jūs pažiūrėsite Vengrijos pavyzdį, kiek Vengrijoje kainavo tvora, nes mažiau korumpuota yra šalis nei Graikija, o čia tikrai valdančiajai daugumai labai patogu, kad be konkurso bus statoma tvora. O dabar kur skubėti? 30 metų nereikėjo tvoros, pabėgėliai nebėgo, tegul prisiima konservatoriai atsakomybę dėl jų vykdomos politikos.
Dar vienas dalykas. Seimo Pirmininke, kviečia mitinguotojai prie vartų. Tikrai jūsų neapmėtys. Nuraminkite žmones ir žmonės išsiskirstys, ir mes galėsime išeiti. Tai yra tikrai labai geranoriški… Ėjau, žmones raminau, prašiau skirstytis, bet, deja, manęs nepaklausė.
PIRMININKAS. Mielas Petrai, tai jau nebe dėl projekto. Labai ačiū.
Dabar buvo taip pat pasiūlymas gerbiamo J. Jaručio ir G. Burokienės, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, kas tada pristatytų? J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų siūlymo esmė yra ta, kad objektas ir projektas yra didžiulis ir kad išvengtume neaiškumų, kad nekiltų abejonių dėl tam tikrų įmonių protegavimo ir siekdami išvengti korupcijos siūlome išskaidyti šitą objektą į tam tikras atkarpas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytam sprendimui numatomi projekto užsakovai ir vykdytojai įvardijant kiekvieno iš jų darbų apimtį, kad būtų skiriami juridiniai asmenys, atrinkti konkurso būdu. Čia tiesiog, kad šitoks būdas leistų sumažinti tam tikrą riziką, nes objektas iš tikrųjų labai didelis ir pasirinkę galimai vieną rangovą galėtume susidurti su tam tikromis neįvykdomomis kliūtimis, o išdalinę bent jau, jeigu kokia nors atkarpa ir būtų neįvykdyta, bet bendrai siena būtų pastatyta. Mūsų pasiūlymo esmė tokia. Apgailestauju, kad komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Motyvai. Prašau, gerbiamas Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų tikrai labai dalykiškai diskutavome šiuo klausimu dėl mūsų mielų ir garbingų kolegų pasiūlymo. Mūsų nuomone, tai yra kito lygmens klausimas. Kai bus vykdytojas, tai yra valstybės įmonė, kuri vykdys šį projektą, ta įmonė tikrai ir planuoja tą projektą skaldyti į atkarpas. (Balsai salėje) Kitaip tariant, mes sakome, kad tai nėra įstatymo reikalas, o kito lygmens, tai yra jau vykdytojo – valstybės įmonės, kuri bus atsakinga už tai, reikalas. Todėl siūlome visgi šiame etape tam nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar norėtų motyvus išsakyti gerbiamas K. Mažeika. Prašom. Dėl pasiūlymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt nereikia filosofuoti, o tiesiog pažiūrėti į realybę. Turbūt Panevėžio aplinkkeliu važiavo daugelis Seimo narių ir yra toks viadukas, kurio projektas vis dar tiek metų nepabaigtas, ir eismas vyksta tik viena kryptimi. Ką reiškia vienas rangovas. Kitas pavyzdys yra magistralė Kaunas–Marijampolė, jos įrengimas lygiai taip pat, kaip ir šiame projekte siūloma, buvo išskaidytas keliems rangovams. Turbūt vienintelė Lietuvoje magistralė, kuri buvo pastatyta būtent labai greitai. Turbūt tai yra akivaizdūs pavyzdžiai ir šiais pavyzdžiais tą praktiką būtų galima tęsti, ir manau, kad tai tikrai pagreitintų patį procesą, kaip ir minėjau, kolegos, išskaidrintų ir nekiltų abejonių ir dėl to, dėl ko čia ginčijasi tiek pozicija, tiek opozicija. Todėl tikrai siūlau pritarti ir išsklaidyti tas abejones. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar apsispręsime balsuodami dėl J. Jaručio ir G. Burokienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame. Kolegos, susikaupkime. Vyksta balsavimas dėl pasiūlymo. (Balsai salėje: „Prieš“) Kas buvo salėje, tikrai žino, dėl kokio pasiūlymo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 38, prieš – 30, susilaikė 46. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Tai buvo visi 3 straipsnio pasiūlymai. Ar galėtume 3 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis. Čia buvo taip pat pasiūlymų. Pirmasis P. Gražulio pasiūlymas. Prašom gerbiamo Petro… bet aš jo nematau salėje. Ar jis yra?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Ne. Tai jeigu Petro nėra salėje, tada dabar apsvarstykime… (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Gerai, komiteto pirmininkas gal pristatys pasiūlymą ir komiteto nuomonę, kuri buvo nepritarti. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vėlgi belaukdami Petro komitete ir jo nesulaukę… turiu tiesiog konstatuoti, kad jis pasiūlė išbraukti nuostatą, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesiekia gauti su projektu susijusių investicijų grąžos ir pelno. Kitaip tariant, tai, ką jis siūlo, tai paversti komerciniu projektu šį mūsų fizinį barjerą. Tai būtų gerai, žinote, gal dėl to ir bijoma, kad mes negalime jo paklausti… Gal čia koks nors planas yra. Tai mes siūlome nepritarti tam planui.
PIRMININKAS. Gerai, komitetas nepritaria. Niekas nenori išsakyti motyvų. Balsuosime dėl šio pasiūlymo. Balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Deja, nebuvo nieko, kas už tą pasiūlymą pakovotų, tai apsispręsime iš klausos.
Užsiregistravo 112, balsavo 109, už – 9, prieš – 61, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo V. Fiodorovo ir I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Bukausko ir V. Giraitytės pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė. Kas pristatytų šį pasiūlymą iš kolegų? Taip, gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau. Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai maža pataisėlė, kuri suteiktų didelio skaidrumo šiam specialiam Fizinio barjero įstatymo projektui. Kaip mes visi žinome, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas yra pasakęs, kad jau dabar pagal esamą reguliavimą būtų galima daryti konkursą ir statyti tvorą. Tačiau valdantieji sukūrė specialųjį įstatymą ir tame įstatyme mes pasigendame kainos, pasigendame terminų, todėl siūlau labai kompromisinį, kartu su kolegomis siūlome, kad bent jau nustatytume tokį dalyką, jog statymui reikalingos priemonės, žmogiškieji, fiziniai ištekliai būtų perkami už vidutinę rinkos kainą. Tai yra projekto išlaidos neviršytų vidutinės rinkos kainos. Vidutinės rinkos kainas mes žinome iš Statistikos departamento, jos kinta, taip, dalis prekių brangsta, pavyzdžiui, metalas, bet tai atsispindės ir statistikoje. Tai jeigu mes pasitikime ir iš tiesų nebijome, kad viskas bus daroma skaidriai, tai tikrai galėtume pritarti tokiam menkam pasiūlymui, turinčiam, mano manymu, didelę reikšmę skaidrumui ir šio projekto viešumui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Su didžiuliu apgailestavimu noriu pasakyti, kad komitete paaiškėjo, kad mes tokiu atveju turėsime metodologinių problemų, nes vidutinei rinkos kainai nustatyti būtina atlikti atskirą analizę, o tai vėlgi pareikalautų papildomų laiko sąnaudų ir galimai stabdytų viso projekto įgyvendinimą. Tam neturime ir operatyvaus mechanizmo, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašęs kalbėti už A. Skardžius. Už pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Na, iš tiesų skaidrumą deklaravusi valdančioji dauguma mane stebina. Mes ne kokį nors karinį objektą įrengiame, ne raketų paleidimo šachtą, galų gale net ir ne bokserių perkame, tvorą statome. Palyginti tvoros kainas, metalo kainas, darbų kainas, mes žinome, kiek reikės ir kokio gylio ten bus betonuojami pamatai arba betoninės užtvaros, tvoros aukštį…
Tai yra tiesiog pats didžiausias neskaidrumo pavyzdys, koks tik gali būti po „Independence“ projekto, kuris, kaip matote, tęsiasi. Manau, kad dar apaugs įvairiausiais užsienio konsultantais, techniniais, teisiniais konsultantais, kaip, beje, šiandien išlaidauja „Klaipėdos nafta“ vėl įgyvendindama antrą „Independence“ projektą. Mes matysime nesibaigiantį pinigų taškymą šiam projektui ir dar viskas bus įslaptinta. Įsivaizduokite, negalėsime palikti vidutinės rinkos kainos, be viešųjų pirkimų konkurso bus atliekami darbai. Ir viskas bus įslaptinta, kad niekas nesužinotų, kiek kainavo viela.
Na, nežinau, turbūt Seimas laikys brandos egzaminą per savo 31 metų nepriklausomybės sukaktį ir pabrėžtinai deklaruodamas savo skaidrumą pasielgs kaip didžiausia neskaidri valstybė ir jos parlamentas, jeigu nepritars šioms pataisoms ir išvengs viešųjų pirkimų procedūros procese, kuris truks mažiausiai dvejus metus. O, kaip žinoma, kinai greičiausiai nebetieks savo pigaus metalo, pirksime švedišką, vokišką metalą ir tikrai matysime auksinę tvorą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gražūs pasiūlymai, bet keisti. Norėčiau paklausti tokio pasiūlymo autorių, o kiek kainuoja rinkoje šiuo metu Lietuvoje ta koncertina? Turbūt nerasi, rinkoje jos nėra, nenupirksi. Už kokią vidutinę kainą? Kurioje valstybėje jūs vidutine rinkos kaina? Kaip P. Gražulis, matyt, Rusijoje. Arba tarptautine rinkos kaina. Kas yra tarptautinė? Kas ją apskaičiuos? (Šurmulys salėje) O kiek kainuoja šiuo metu rinkoje šitokios tvoros statymas Lietuvoje? Niekas jos nestatė, jinai nieko nekainuoja. Nėra kainos. (Balsai salėje) Taip, taip, „Biržų duonos“ kaina.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nešaukime iš vietų, dabar kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nėra tokių kainų rinkoje. Jūs bandysite samdyti kokius nors ekspertus ir tie ekspertai neturės kaip suskaičiuoti. Čia yra noras tik sutrukdyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl pasiūlymų. Seimas apsispręs. Balsuojame dėl V. Fiodorovo, I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Bukausko, V. Giraitytės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Vyksta balsavimas dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 45, prieš – 26, susilaikė 45. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Dabar per šoninį mikrofoną, per centrinį mikrofoną norėjo A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai, klausant jau ne pirmo profesoriaus, vadybos specialisto, matricinės valdymo struktūros specialisto pasisakymo, nejučia kyla tokia mintis, išties jis šiandien čia labai daug ir labai aktyviai šneka. Kaip žinome, už Seimo vartų stovi minia, kuri prašo bent ko nors iš valdančiųjų. Gerbiamas profesoriau, prašome už vartų savo genialias kalbas ir pažiūrėsime, kur jos nuves. Labai lengva čia šnekėti nesąmones. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar replika per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Kęstučio akys išgirdus tokį siūlymą, matau, išsiplėtė net pro akinius. Bet, gerbiamas Kęstuti, aš manau, kad jūs pažiūrėtumėte į „Arms Guide“ puslapį ir pamatytumėte, po kiek bokserius pirko Lietuva 2016 metais ir po kiek pirko tie patys vokiečiai. Aš jau nekalbu apie koncertiną. Kiekvieną karinį pirkimą galima surasti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Toliau grįžtame prie mūsų įstatymo svarstymo priėmimo stadijoje. Taigi pasiūlymai dėl 4 straipsnio apsvarstyti. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 7 straipsnio taip pat nebuvo siūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio nebuvo siūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Procedūrą pastraipsniui baigėme. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Už kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Truputį nesupratau, kodėl mano ir J. Razmos pasiūlymo dėl 9 straipsnio neteikėte.
PIRMININKAS. Komitete pritarta jūsų siūlymui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mohikano pasiūlymui pritarta, nėra atskirai.
E. GENTVILAS (LSF). Viskas gerai, tiesiog maniau, kad vis tiek bus pristatomas pasiūlymas.
Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo. Jau kalbėjau svarstymo stadijoje, pritariu, tačiau dar kartą noriu atkreipti dėmesį. Sakoma, kad nereikėjo to įstatymo apskritai, nes Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia vykdyti procedūras parenkant rangovą. Su tuo sutinkame, bet žiūrėkite, šio įstatymo 8 straipsnyje yra nuorodos, kad Statybos įstatymo išlygos taikomos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo išlygos, Žemės įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Želdynų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo išlygos. Viešųjų pirkimų tarnyba ir Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja mano išvardintų šešių įstatymų, todėl reikalingas šis įstatymas ne tam, kad Viešųjų pirkimų įstatymo kokias nors išlygas padarytų, o šių įstatymų. Todėl tas įstatymas yra prasmingas. Jis tikrai supaprastins visas procedūras ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo požiūriu, tačiau ir kitų įstatymų požiūriu.
O šiaip jau tikrai džiaugiuosi, kad net ir opozicinės partijos, frakcijos iš tiesų pritaria šio įstatymo būtinumui ir fizinio barjero sukūrimo būtinumui. O dėl kainos kontrolės, procedūrų kontrolės mano ir pono J. Razmos pasiūlytas 9 straipsnio papildymas iš tikrųjų užtikrina Vyriausybės nuolatinį atsiskaitomumą tiek Seimui, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba gerbiamas D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš nepritariu gerbiamam E. Gentvilui ir jo išsakytiems argumentams, nes tikrai šiandien visą dieną diskutuojame ir tų argumentų, kodėl šio įstatymo nereikia, išsakyta daugiau, negu reikia.
Gerbiami kolegos, išties dabartinė įstatymų bazė Lietuvoje leidžia tokią tvorą pastatyti be kokio nors specialiojo įstatymo. Tas specialusis įstatymas tikrai tą gerąją idėją supainios ir ateis toks laikas, manau, kad mes vėliau turėsime aiškintis, kodėl ta tvora buvo pastatyta būtent specialiuoju įstatymu, kuris tikrai nėra labai skaidrus. Todėl, kolegos, labai prašau nebalsuoti už šį įstatymo projektą, nes įstatymų bazę jau turime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už kalbės gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano požiūriu, išklausius daugybę diskusijų šiandien, balsavimas už šį įstatymą bus tam tikras lakmuso popierėlis. Pirmiausia jis parodys, kokia dalis Seimo narių žvelgia į tikrovę atviromis akimis, o mes gyvename, visas pasaulis ir ypač Europa, kintančioje tikrovėje. Ne paslaptis, kad tie pasaulio lyderiai, kurie bandė statyti tokius barjerus, dar visai neseniai sulaukdavo kritikos, bet tikrovė keičiasi, atakos prieš demokratines valstybes stiprėja ir, kaip matome, ir Europos Komisija tam pritaria.
Aš labai didžiuojuosi, kad Vyriausybė, išgirdusi L. Kasčiūno pasiūlymą, reagavo taip greitai ir taip valingai ir kad mes turėsime specialųjį įstatymą. Matau prasmę turėti atskirą įstatymą, nes turint omenyje visokias iš kaimynystės ir iš valstybės vidaus keliamas bangas, turbūt tai politiškai įtvirtins šią valią.
O kad ji labai brangiai kainuos, aš norėčiau visus nuraminti. Įtariu, kad kai tvora bus pastatyta ir bus sustabdyta kontrabanda, o tikriausiai ši Vyriausybė atgaivins ir tą legendinį rentgeną, kuris neleidžia greitai patikrinti traukinių ir jų sąstatų, įtariu, kad atsipirks ši tvora, nes kontrabanda sustos. Čia taip pat yra labai didelis dalykas ir taip pat lakmuso popierėlis. O kas žino, gal ir narkotikų srautai sumažės, ir gal mūsų jaunimo nuodijimas taip pat nebus toks intensyvus, kaip jis buvo pastaraisiais metais.
Taigi, gerbiamieji, aš už Lietuvos saugumą ir už jos piliečių saugumą, todėl balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas. Prašau. Tuoj įjungsime. Palaukite.
M. PUIDOKAS (DPF). Norėčiau kreiptis visų pirma į valdančiuosius. Šiandieną iš šios tribūnos ministrė A. Bilotaitė tikrai neatsakė į esminius opozicijos klausimus. Kai lieka dėl pačios tvoros tiek daug neaiškumų, iš tikrųjų sudėtinga palaikyti tokį projektą, kuris kupinas trūkumų.
Visi sutinkame, kad tvora yra reikalinga, visi sutinkame, kad siena su Baltarusija ir rentgenas atgaivintas turėjo būti labai seniai tam, kad ne tiktai būtų saugi siena, bet tam, kad nebūtų kontrabandos ir kitų dalykų. Bet šiandien mums yra pateikiamas projektas, kai neaišku, kokių valstybių geraisiais pavyzdžiais ta siena bus statoma.
Toliau mes turime klausimą, kad pagal projekto įgyvendinimą reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų arba valstybės tokiu atveju panaudos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą. Tai aš suprantu, kad gali būti laikinai naudojamasi ne valstybei priklausančiais žemės sklypais statybos periodu, tačiau kam reikalingas žemės paėmimas visuomenės poreikiui valstybei visam laikui? Visi puikiai žinote, kad pasienio zonos žemės priklauso tikrai ne privatiems asmenims, tai kam kitas teritorijas paimti valstybės reikmėms, juk esame teisinė valstybė. Projekte numatoma, kad fizinio barjero, statinių ar įrenginių, susijusių su projekto įgyvendinimu, įrengimu, susijusių darbų vykdymui netaikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su visuomenės informavimu apie numatomų statinių projektavimą ir taip toliau. Tai vėl juk tai reiškia, kad statybai, kuri vyks ne vienus metus ir kuriai reikės didžiulio biudžeto, net nereikia statybą leidžiančio dokumento ir su tuo susijusių procedūrų atlikimo. Ar tikrai ši Vyriausybė prisiims tokią riziką už galimas pasekmes? Mes negavome labai svarbių atsakymų, opozicija nebuvo išgirsta, todėl kviečiu šio projekto nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai pirmiausia pasakysiu, kad mane labai nuliūdino dalies opozicijos, tai Valstiečių ir žaliųjų ir Darbo frakcijų atstovų, laikysena priimant šį įstatymo projektą. Iš vienos pusės atrodo, kad mes visi už tą barjerą, norime, kad kuo greičiau jis būtų pastatytas, bet štai priimdami konkretų įstatymo projektą pradedame kaišioti pagalius į ratus. Pasigirsta kalbų, kad neva nereikia įstatymo. Tai žinoma, kad vyriausybinės struktūros gali pagal dabartinius teisės aktus pastatyti tą tvorą, bet statys kelis kartus ilgiau. Tai tada nevaidinkime ir nesakykime, kad norime, kad ji būtų kuo greičiau. Jeigu mes taikysime visus Statybos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, nes ir tokios teritorijos įeina, reikalavimus ir taip toliau, su galimybe ten skųsti teismuose, stabdyti, tai, įsivaizduojate, kiek tai truks. Tikrai be įstatymo šitų klausimų neišspręsime. Kalbama, kad žūtbūt Vyriausybė turi įvardinti konkrečią sumą. Žinoma, pavesdama energetikos bendrovei Vyriausybė gali parašyti ir mes galime parašyti įstatyme, kad būtų pastatyta už ne daugiau kaip 150 mln. ar kažkaip taip, ir galime išreikalauti, kad ta įmonė už tiek ir pastatytų. Bet kas bus? Statys, matyt, savo pajamų sąskaita, mes vaizduosime, kad čia būtent už tiek ir pastatėme, o negausime dividendų ir taip toliau. Ar čia mes užsiimame tokiu populizmu? O kontrolės elementai kaip niekur kitur čia yra numatyti stiprūs. Ir Vyriausybės speciali komisija, ir Seimo informavimas kas mėnesį. Tai ko daugiau reikia?
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau prieš kalbės P. Gražulis, bet aš jo vėl nematau salėje. Tada prieš kalbės A. Skardžius. Ar jis yra?
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas profesoriau Kęstuti, 10 metrų dengiamo tiesinio ploto koncertina kainuoja 34 eurus, nuo 10 iki 12 metrų dengiamo ploto. Tai čia atsakymas kolegai.
Prieš dvi savaites prašiau fiksuoti kainą, buvo, rodos, 41 mln. Po dviejų savaičių kaina tris kartus didesnė – 152 mln. Nežinau, kokia kaina bus pranešta Seimui, jeigu ji bus pranešta, ar bus laikoma paslaptyje, kai susirinksime rugsėjo 10 dieną čia į Seimą. Valstybės svarbos projektas ir Vyriausybė neprisiima sau jokios atsakomybės, kratosi jos, paveda privačiam juridiniam asmeniui įgyvendinti projektą. Žinote, man labai panašu, dar kartą pakartosiu, į tą „Independence“ projektą. Privatus juridinis asmuo savo iniciatyva įgyvendina projektą ir po to visi kaštai staiga tampa socializuoti ir mokame, ir mokėsime iki 2044 metų, nes reikės grąžinti paskolą, kurią paėmėme mokėti nuomos mokesčiui. Todėl manau, kad yra neišnaudotos visos galimybės, ES finansinė pagalba statyti šią tvorą, taip pat galbūt privačios kompanijos norėtų prisidėti, įkurti fondus. Juk matėme daug iniciatyvų – pirko medicinos reikmenų, kaukių, surinko milijonus. Galbūt piliečiai norėtų? Ar čia baugina tas pono D. Trampo pavyzdys, kai jo bičiulis, statydamas tvorą, įkūręs fondą, šiandien pats yra už grotų? Nežinau, bet tai yra galimybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš stebiuosi ir sofistika, ir politinės atsakomybės stoka. Sofistika tokia, kai yra sakoma: taip, reikia tvoros, taip, jinai jau turėjo būti vakar. Vakar patys buvote valdžioje – nieko nepadarėte. Taip, reikia, kad jinai būtų kuo greičiau, bet turėtų būti statoma pagal dabartinius įstatymus. Paradoksų paradoksai. Nusišnekėjimas. Aš stebiuosi politinės atsakomybės stoka. Tie patys valstiečiai patyrė didžiulį šoką ir krizę, kai reikėjo valdyti pandemiją. Patys turėjo skubos tvarka priimti įstatymus. Čia sėdi premjeras ir panašiai, žmonės, kurie dalyvavo. Turi patirties, skaudžios, dilginančios patirties. Aš tikėjausi, kad bent keletas žmonių balsuos labai aiškiai suprasdami atsakomybę, kad tai yra valstybės reikalas – kuo greičiau turėti šią tvorą. Pasirodo, ne. R. Karbauskis treptelėjo kojyte ir visi kaip vienas balsuoja prieš valstybės interesą. Kad V. Uspaskicho partija ten treptelės kojyte ir balsuos prieš, aš to, tiesą sakant, laukiau, bet kartais ir jie elgiasi atsakingai ir protingai. Tačiau iš valstiečių to nesitikėjau. Iš lenkų irgi nesitikėjau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dvi pastabos. Triukšmas salėje. Tie, kurie kalbatės rateliuose, tai šiek tiek tyliau, o tie, kurie jau kalbate per mikrofoną, tai gal galite garsiau, nes per kaukes, kolegos, nelabai girdėti.
Paskutinis kalbės K. Mažeika – prieš, nes nebuvo vieno kolegos. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet tai, ką prieš mane pasakė, jau galima epitetu pavadinti, šiandienos demagogas, tai turbūt galėtų jis išeiti į tą tribūną už Seimo sienų, už tvorų ir pasakyti tai turbūt tiems žmonėms, kuriuos jis vadina labai negražiais epitetais.
Gerbiamas kolega, tai, ką valstiečiai padarė tyliai, buvusi valstiečių Vyriausybė, tai yra 150 kilometrų tvoros. Tai, ką padarė labai garsiai šita valdančioji dauguma ir Vyriausybė, tai yra lygiai 1,5 kilometro, ir viskas baigėsi. Tai, ką norima daryti šiuo projektu, tai yra iš tiesų absurdas, kuris meta didelį šešėlį. Tai, kas buvo deklaruojama apie skaidrumą. Nors opozicija kaltinama dabar įvairiausiomis sąmokslo teorijomis ir darbu prieš Lietuvą, tačiau tie pasiūlymai, kurie buvo, kad būtų skaidrus konkursas, su konkrečiais pavyzdžiais ir visa kita, tai yra noras būtent padėti, kad tas procesas vyktų. Tai, kam jūs nepritarėte arba dėl ko susilaikėte iš baimės, kad kas nors pamatys skaičius, kurie yra labai nerealūs. Tų palyginimų projektų šiandien buvo išvardinta daug ir nereikia kalbėti to, kas yra netiesa.
Mielieji, tikrai projektas yra apverktinas. Gaila, kad negalime palaikyti šio projekto, nes iš tiesų būdų ir priemonių pastatyti tą būtent fizinį barjerą tikrai yra ir tikrai nereikia būti stručiu, ir nereikia vykdyti stručio politikos, ir daryti taip, kaip jums atrodo. Taigi, kolegos, tikrai su visa pagarba, bet tikrai šio projekto palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuosime po svarstymo dėl projekto. Priėmimas. Taip, atsiprašau. Priėmimas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos su Baltarusijos Respublika… Balsuojame. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 80, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas) Dėkoju.
Dabar dar aš vieną informaciją, susijusią su šiuo įstatymu… Aš paskui duosiu jums žodį. Dėl šio įstatymo buvo protokolinis nutarimas, pasirašytas kolegų. Taip, aš kaip tik ir pastebėjau, kad jūs greičiausiai su tuo ir einate į tribūną. Taigi D. Gaižausko, V. Ąžuolo, G. Burokienės, A. Širinskienės, bet yra Teisės departamento išvada, kad, deja, prieštarauja Konstitucijai. Mes šio nutarimo nesvarstome. Aš jį tik pagarsinau, kad jis toks yra registruotas mūsų teisinėje bazėje, bet jo svarstyti mes neturime pagrindo. Jeigu jūs turite kitą nuomonę, žinoma, galite išsakyti per mikrofoną, bet gal ir neturite. D. Gaižauskas vis dėlto per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Aš vis dėlto prašysiu, kad, vadovaudamasis 113 straipsnio 2 dalimi, Seimas balsuotų už šį protokolinį nutarimą, nes…
PIRMININKAS. Jeigu galima, garsiau per mikrofoną, nes…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš vis dėlto prašysiu, nes Seimas turi priimti sprendimą ir, vadovaudamasis Statuto 113 straipsnio 2 dalimi, turėtų balsais apsispręsti, ar priimti šį nutarimą, ar ne.
Kodėl jo reikia? Gerbiami kolegos, taip atsitiko, kad Seimas vis dėlto turės tą specialųjį įstatymą tvorai, ir tikrai siekdami išvengti tam tikrų šešėlių arba tų auksinių tvorų, arba pavadinimų, kaip kai kas iš mūsų jau pasakė, kad jau „Independence-2“ gali būti ta tvora, mes prašome protokoliniu nutarimu įdėti tam tikrus saugiklius ir būtent įpareigoti Vyriausybę, kad įgyvendinant šį įstatymo projektą būtų numatyta, kad nuo šiandien, kai mes priėmėme įstatymą, per metus laiko būtų ši tvora pastatyta. Vienas.
Antras. Jeigu dabar šiai tvorai skiriame 150 mln., kad pasibaigus šiai pinigų sumai būtų vėl kreiptasi į Seimą ir pristatyta ataskaita, kas išleista, ir vėl Seimas apsispręstų, kokios pinigų sumos reikia.
Trečia. Be jokios abejonės, skaidrumui užtikrinti, kad būtų nuolatos viešinama specialiame portale, kiek lėšų, kas naudoja ir kas yra padaryta.
Ketvirta. Jeigu tą tvorą statys, kad, apsisaugojant nuo galimai tokių projektų, kaip buvo „Leo LT“ ar visi kiti, vis dėlto projekte dalyvautų nesusikompromitavusios įmonės arba jų vadovai. Tai būtent tokio protokolinio nutarimo mes ir norime, ir kad Seimas apsispręstų balsuoti, o tai numatyta Statuto 113 straipsnio 2 dalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs faktiškai jį jau ir pristatėte. Jeigu mums tektų balsuoti, mes galėtume tai daryti apsispręsdami balsuodami, nors Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, būtų galima formaliai balsuoti, nes, aš manau, Seime dar yra pakankamai sveiko proto Seimo narių, kurie supranta, kad tai, kas išdėstyta, turi būti parašoma įstatymų lygiu. Kolega, visa tai reikėjo teikti kaip įstatymo pataisas. Protokoliniais Seimo nutarimais nieko tokio įpareigojančio, reglamentuojančio mes negalime nuspręsti. Net jeigu ir priimtume tą protokolinį nutarimą, jis būtų teisine prasme niekinis. Tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas elgsis išmintingai ir išspręs tą situaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs dar norite replikuoti, nes iš tikrųjų galima buvo teikti pasiūlymus dėl įstatymo. Mes visus apsvarstėme. Kai kurie perėjo, kai kurie neperėjo. Ir balsavome dėl viso įstatymo, jis yra priimtas. Nelabai suprantu, dėl ko čia reikėtų laužyti ietis. Prašau jūsų dar išsakyti argumentą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Gerbiamas Razma, aš pakartosiu: ši sesija sušaukta jūsų iniciatyva. Mes atsiliepėme. Kreipėtės į opoziciją, kad turime krizę. Pradžioje mums nesisekė, nedavėte užduoti klausimų. Vėliau pasakėme, kad darysime pertrauką dėl tam tikrų įstatymų ir panašiai.
Šiuo atveju mes norime apsisaugoti arba tie kolegos, kurie nubalsavo, galbūt neįsiskaitę, galbūt ir netgi iš jūsų daugumos, viso įstatymo projektą, mes įdedame tam tikrus saugiklius, dėl kurių jūs tikrai išreikštumėte savo valią norėdami skaidrumo. Ko bijoti? Dabar turėsime du įstatymus, pagal kuriuos būtų galima tą tvorą statyti. Šis numato tam tikrų, kaip pasakius, spragų, ypač pakišti po įslaptintomis žymomis tam tikrus procesus ir taip toliau. Ko jūs bijote? Balsuotume, priimtume sprendimą. Kaip jūs sakote, jis įstatyminės galios neturi, bet jis turi politinę valią ir kiekvienas pasakytų, kaip jūs šitą projektą matėte asmeniškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai norėčiau reaguoti. Man labai keista girdėti kolegų, ypač iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris atliks būtent šito fizinio barjero parlamentinę kontrolę, tokius keistus priekaištus. Manau, kad visi kolegos, kurie yra tiek tame komitete, Antikorupcijos komisijoje, tiek Audito komitete, turės visas galimybes kontroliuoti. Todėl šitas pasiūlymas yra absoliučiai beprasmis ir keliantis nepasitikėjimą tomis institucijomis, kurioms kai kurioms net pati opozicija vadovauja. Tai siūlyčiau eiti pirmyn ir šito nesvarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama A. Širinskienė dar, bet susitarkime, kolegos, eikime prie pabaigos jau šios diskusijos. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, pagal 113 straipsnio 2 dalį protokolinį nutarimą Seimo narys gali ne tik raštu, bet ir žodžiu pasiūlyti ir Seimas turi balsuoti, nes visus sprendimus ne A. Vyšniausko diriguojamas ar kieno nors kito Seimas priima, bet priima balsuodamas. Tai aš siūlau tikrai balsuoti ir apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, nebetęsiame šios diskusijos, tai yra grupės Seimo narių protokolinis nutarimas, registruotas dėl įstatymo mūsų bazėje, yra dėl jo Teisės departamento išvada, kad jis prieštarauja Konstitucijai, na, bet jeigu kolegos prašo, pabalsuokime. Balsuojame dėl protokolinio nutarimo gerbiamų D. Gaižausko, V. Ąžuolo, G. Burokienės ir A. Širinskienės. Balsuojame dėl protokolinio nutarimo, kuris pagal Teisės departamento išvadas prieštarauja Konstitucijai.
Užsiregistravo 116, balsavo 114: už – 45, prieš – 46, susilaikė 23. Taigi protokoliniam nutarimui nėra pritarta.
17.57 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754(2), Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, su šiuo įstatymu turbūt tuo ir baigsime. Dabar pereisime prie darbotvarkės 2-3.1 klausimo – Civilinės saugos įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-754(2). Taigi po svarstymo gal galėtume bendru sutarimu pritarti? Galime. Paskui aš jums suteiksiu žodį, bet aš dabar klausiu, ar po svarstymo galime bendru sutarimu? Gerai, dėkui. Po svarstymo pritarta. Tada eisime prie priėmimo.
Per centrinį mikrofoną dar gerbiamas A. Skardžius nori replikuoti.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke, kalbu per šoninį mikrofoną. Noriu pranešti, kad mano kortelė iki šiol neveikia, įdėta tvarkingai, mano balsą prašau įskaityti už protokolinį nutarimą, kurį teikė kolega D. Gaižauskas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, dėl protokolo…
A. SKARDŽIUS (DPF). Ir prašome kortelę sutvarkyti.
PIRMININKAS. Gerai, prieis gal prie jūsų kas nors iš IT departamento, pažiūrės, kas yra su ta kortele, ar tikrai ji įdėta teisingai. Gal galime dėl lydimojo taip pat po svarstymo apsispręsti, tai yra Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755. Ar galime lydimajam po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
17.58 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 9, 13, 15, 17, 18, 24, 28, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-754(2) (priėmimas)
Dabar eisime pastraipsniui. Klausimas 2-3.1 – Civilinės saugos įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamas M. Lingė kviečiamas į tribūną.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 7 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 8 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 9 straipsnio buvo pasiūlymų. Seimo narys V. Bakas teikia pasiūlymą, jam komitetas nepritaria. Tai, Vytautai, prašau pristatyti tada.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš siūlau, kad savivaldybėms, kurios teikia materialinius išteklius suvaldant ekstremalią situaciją, išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Dabar nėra įstatyminio pagrindo tai daryti, Vyriausybė sprendžia kompensuoti ar ne, ar iš dalies kompensuoti, kitaip tariant, gali pasirinkti. Tai apsunkina savivaldos galimybes prisidėti prie ekstremalios situacijos valdymo ir pagaliau miestų vadovai priimdami sprendimus turi dilemą, kai jiems priekaištaujama, jog situacijai valdyti skirti pinigai galėtų būti skiriami mokykloms, darželiams, keliams. Savivaldybės neturi didelių biudžetų. Jeigu būtų aiškus įstatymo reguliavimas, nereikėtų priešinti ekstremalios situacijos valdymo su savivaldos funkcijomis. Todėl aš siūlau pasiųsti labai aiškią iš Seimo žinutę, kad savivaldybių patirtos išlaidos savivaldybėms bus kompensuojamos iš biudžeto. Tokia yra esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Prašau motyvus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Tiesa, reikia paminėti, kad prieš tai buvo dar vienas Seimo nario pasiūlymas. Jam pritarė, jis suteikė tam tikro aiškumo. Buvo palikta, kad gali būti atlyginama, išsklaidė tas abejones ir paliko, kad kompensuojamos tos patirtos išlaidos.
Šiuo atveju yra ir tam tikras perteklinis siūlymas. Juo labiau kad valstybės ir savivaldybių patirtos išlaidos kompensuojamos jų prašymu Vyriausybės nutarta tvarka. Ta praktika egzistuoja, tuo jau turėjome progos įsitikinti ir gaisro Alytuje, „Ekologistikoje“, atveju, kai buvo kreiptasi su prašymais ir visos tos išlaidos buvo ir gyventojams, ir įmonėms, kurios buvo pasitelktos… Tai šiai nuostatai siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal išgirdęs argumentus gerbiamas autorius atsiimtų pasiūlymą ir nereikalautų balsuoti? Jeigu ne, tai aš tada duosiu pagal procedūrą…
V. BAKAS (MSNG). Šis pasiūlymas svarbus, nes jeigu mes…
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, neargumentuokite. Jeigu nesutinkate, aš duodu kalbėti. Tada bus motyvai už, bus kiti žmonės. Dabar už pasiūlymą kalba A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu taip viskas gerai, tai ko bijoma? Įrašykite šią nuostatą į įstatymą, nes viskas vykdoma. Dabar sakote, kad viskas vykdoma, bet prieš. Tai kažkas čia negerai.
Siūlyčiau jums visiems paskambinti savo merams, galite kitų partijų merams, ypač pasienio rajonų, ir paklausti, arba ten, kur yra patalpinti karantinuoti ar dar kokie nors nelegalai, paklauskite, ar gavo pinigus, ar laiku gavo, ar žino, kaip atsiskaitys. Jūs gausite tada aiškius atsakymus ir nekalbėsite, taip sakant, iš lubų.
Realiai situacija yra visiškai kitokia. Jeigu valstybė yra tokioje situacijoje, savivaldybės neturi rezervo kaip Vyriausybė, nes kiekviena eilutė suplanuota, tai savivaldybės ir prašo aiškumo ir aiškiai žinoti, kaip dabar atsiskaityta. Sako, taip, atsiskaitė su trimis, bet tai buvo jau praeitą savaitę, nes kiekvieną savaitę, jei yra žmonių, tai vien maitinti, išlaikyti reikia 15 eurų per dieną. Labai lengva apskaičiuoti, kiek kokioje savivaldybėje yra šių žmonių ir kiek savivaldai tai kainuoja. Todėl nereikia prieštarauti, o reikia spręsti problemą. Tai būtų labai gražus gestas iš Seimo, kad išgirdo savivaldybės atstovų nuogąstavimus, problemas ir priima įstatymą tokį, kokio laukia savivalda.
Maža to, yra kita problema, apie kurią čia šiandien nekalbėjome. Mes čia tvoros statybai nustatėme kitokias taisykles, bet aptarnavimo jiems visus pirkimus reikia atlikti. Tai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Bet žmones atveža tuoj pat, o pirkimo tuoj pat nepadarysi. Tai tų problemų savivaldybėse yra labai daug.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Todėl kviečiu pritarti vis dėlto V. Bako siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš galbūt palaikyčiau, savivaldybes visada palaikau, bet šiuo atveju, jeigu Vyriausybė nustatė tvarką ir prižadėjo, kad bus kompensuota, tai bus pagal tą tvarką ir kompensuota. O jeigu norėtume kompensuoti iš biudžeto, ar nereikėtų tada peržiūrėti paties biudžeto? Štai čia yra problema. Tai jeigu nustatyta konkreti, aiški tvarka, kodėl mes negalime ja naudotis? Susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl pasiūlymo, V. Bako pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 64, prieš – 6, susilaikė 41. Taigi pasiūlymui yra pritarta. Replika po balsavimo – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš labai norėjau padėkoti savivaldybių, kurios prisidėjo, vardu. Tai yra labai stipri Seimo žinutė, nebijokite to sprendimo. Gerbiamas Jovaiša, aš noriu pasakyti, kad čia ir yra problema, kad yra skirtingos žinutės. Vyriausybė viešai sako viena, privačiai susirenka vakar pas Seimo Pirmininkę ir vadina merus mergaitėmis ne, ta prasme… Čia Seimas tiesiog įves tvarką šiokią tokią. Tai tikrai geras sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes prašysime ir toliau jūsų kalbėti, nes jūs turite ir kitą pasiūlymą įregistravęs, jis susijęs. Prašome pristatyti kitą savo pasiūlymų. (Balsai salėje) Ne, nesusijęs.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, mano kitas pasiūlymas nustato terminus, per kuriuos turėtų būti priimamas sprendimas kompensuoti išlaidas, nes šiuo metu nėra apibrėžta. Savivaldybės gali… Jos yra nežinioje, tarkime, ką tik A. Sysas kalbėjo apie tai, kad, tarkime, Alytaus, Lazdijų savivaldybių vadovai svarsto, ar jiems reikia ruoštis šildymo sezonui, ar reikės mokyti pabėgėlių vaikus, integruoti darželiuose, mokyklose, tos eilutės labai mažos. Todėl tas delsimas, kuris trunka nepateisinamai ilgai, šiuo atveju Vyriausybės, na, jis turėtų kaip nors būti įdėtas į rėmus. Labai svarbu, kad jeigu Vyriausybė duoda užduotis savivaldybėms, jos iš karto ir numatytų tų užduočių kaštus, nes yra neprofesionalu tiesiog traukti iš lubų užduotis ir po to galvoti, kiek jos kainuos. Savivaldybėms tai yra didžiulė našta, todėl mano siūlymas – per dvi savaites turi būti priimtas sprendimas dėl išlaidų kompensavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašau, motyvai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti, tuo labiau kad siūlomas terminas yra per trumpas, kadangi kreipimosi nagrinėjimo procedūra susideda iš trijų dalių: kreipimosi nagrinėjimo, įvertinimo procedūrų, žalą pagrindžiančių dokumentų rinkimo ir vertinimo procedūros ir sprendimo projektų – Vyriausybės nutarimų rengimas ir priėmimas. Taigi konkretus terminas turėtų būti numatytas Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, įtraukiant Finansų ministeriją ir kitas kompetentingas institucijas. 15 dienų įpareigojimas tikrai yra per trumpas, komitete buvo išsakyti ir Vyriausybės argumentai, kad kartais procesai gali užtrukti net iki trijų mėnesių. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. J. Pinskus pasisakys. Prašau.
J. PINSKUS (LRF). Mieli kolegos, iš tiesų savivaldybes reikėtų motyvuoti, kad jos priimtų pabėgėlius, ir ne tiktai kompensuoti, bet ir pasiūlyti dar kokius nors priedus, kad jos galėtų bendruomenėms paaiškinti, kodėl jos tą daro. Dabar, šiandien, jau tuoj rugsėjis, šalta, vaikai, moterys – ir kažkaip neskubame spręsti tų visų klausimų. Ar pradėsime tada, kai pradės sušalę, peršlapę vaikai pabėgėlių stovyklose sirgti? Dabar jokio pokalbio su savivaldybėmis, jokių kompensacijų, jokių motyvacijų. Aš nežinau, ko mes laukiame? Pritariame V. Bako pasiūlymams, ir ne tik šiems, bet ir visiems kitiems ir dar papildomai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Palaikiau prieš tai buvusį V. Bako pasiūlymą, kuris iš esmės užtikrina savivaldybėms, kad jau išlaidos bus kompensuotos. Dabar gi Vytauto siūlymas įvelia mus į tokias procedūras, kurios tikrai yra Vyriausybės reikalas. Aš nemanau, kad savivaldybės labai nukentės, žinodamos esminį dalyką – jų patirtos išlaidos bus kompensuotos. O datos, dienos, na, Vytautai, nepyk, manau, kad tikrai Vyriausybės tvarkos reikalas, o ne įstatymo reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami dėl pasiūlymo. Taigi balsuosime dėl V. Bako pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje) Vyksta balsavimas dėl V. Bako pasiūlymo.
Dėkoju. Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 48, prieš – 11, susilaikė 52. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar noriu atkreipti gerbiamo Vytauto dėmesį. Na, prisidirbome, nes jeigu bus kompensuojama iš biudžeto, tai kitas biudžetas bus priimtas tik rudenį ir įsigalios nuo kitų metų, tai įsivaizduokite, jeigu būtų remiantis Vyriausybės tvarka, kaip buvo pagal pirminį projektą, tai ir būtų atiduodama tada, kada gali Vyriausybė pagal nustatytą tvarką, o dabar prisidirbome remiantis jūsų logika.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už repliką.
Dabar yra trečias V. Bako pasiūlymas. Prašom, jums žodis, pristatykite.
V. BAKAS (MSNG). Taip, tai yra analogiškas pasiūlymas, susijęs su terminais. Aš tik noriu, galbūt iš tikrųjų E. Gentvilui ir kitiems kolegoms dėkodamas už principinius sprendimus, sutinku, kad dienos – 15 ar 20, yra detalės, bet jūs turite suprasti, kad vis tiek mes turime pasiųsti labai aiškią žinutę Vyriausybei, kad ji atsakytų labai aiškiai į klausimus, kada tos išlaidos būtų kompensuojamos. Aš tada irgi noriu Vyriausybės nutarimo, kuriame būtų aišku, ir operacijų vadovo sprendimo, kad būtų aišku, per kiek laiko bus kompensuojama. Gerbiamam S. Jovaišai galiu pasakyti, kad mes jau priėmėme biudžetą, kuriame patvirtinome milžinišką rezervą, iš kurio ir kompensuojamos išlaidos. Todėl tikrai nebijokime, nereikės laukti naujo biudžeto. Yra rezervas, iš kurio Vyriausybė gali kompensuoti. Bet Seimas jau bus pasakęs, kad toks kompensavimas yra privalomas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs išsakėte savo nuomonę, tačiau ar sutinkate, kad greičiausiai nesvarstykime šio pasiūlymo, nes jis susijęs su anuo, dėl kurio jau nubalsavome, kad prieš. Gerai, šito nesvarstome, jau Seimas apsisprendė. Ar 9 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su visais priimtais? Dėkoju. Dėl 10 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 11 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūra įveikta.
Dabar motyvai dėl viso. Už kalbės gerbiamas M. Lingė. Prašom. (Balsai salėje) Kortelė gal ne vietoje.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Atleiskite.
PIRMININKAS. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų projektas pateiktas labiau tobulinant jau esančias ir įstatymuose numatytas tvarkas. Tai iš tiesų nepateikia kokių nors revoliucinių naujų pasiūlymų, labiau suteikia aiškumo, kad ministerijos ir institucijos pasitelkiamos valdyti ekstremalias situacijas ir krizes. Numatomi operatyvūs sprendimai, kad Vyriausybė ir valdantys ekstremalią situaciją materialinius išteklius galėtų pasitelkti operatyviai, tada, kai reikia, o ne tada, kai kokios nors „tarpinės grandys“ malonėja ar teikiasi įsitraukti į procesus. Suteikia detalesnio aiškumo dėl gyventojų pasitelkimo klausimų, todėl tikrai raginu visus palaikyti šį Vyriausybės pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiame įstatymo projekte siūloma žodžių junginį „privalomi darbai“ pakeisti į „būtinos užduotys“, apibrėžti būtinų užduočių sąvoką. Taip pat, kalbant apie tas būtinas užduotis, svarbu pažymėti, kad detalesnį būtinų užduočių paskyrimą, atlikimą ir kompensavimo už jas tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei. Šiuo atveju tikrai kyla pagrįstai daug klausimų, kodėl nebuvo galima įstatymo pakeitimo projekte būti nors kiek konkretesniems, nes, kiek teko susidurti su visa šia situacija, mes matėme, kad tiek mūsų įmonės, tiek žmonės labai noriai visi ėmėsi padėti, kalbant, sakykim, apie kovą su pandemija, kalbant apie kitas problemas, bet žmonėms dabar kyla pagrįsta baimė, kad su tomis būtinomis užduotimis atsiras įpareigojimų tam pačiam verslui, įmonėms, tarkime, priimti tam tikrą skaičių nelegalių migrantų jų patalpose, nors tos įmonės ar verslas tam nepritaria, ir panašūs dalykai gali būti po tuo užslėpti. Vis dėlto tai turėtų būti viskas patikslinta. Ir demokratinėje valstybėje, jeigu tu su žmonėmis bendrauji, su verslu bendrauji visą laiką, tiek žmonės, tiek verslas geranoriškai kaip pilietiški žmonės padeda savo valstybei spręsti iškilusias problemas, ar tai būtų kokia nors kritinė situacija, ar karo padėtis, ar panašūs dalykai. Bet šiuo atveju šiuo pakeitimo projektu įvedamas labai didelis neapibrėžtumas, dėl to tokio projekto tikrai palaikyti negaliu ir kviečiu kolegas susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau dar už kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu padėkoti, ypač pataisų autoriams šiandienos ir įstatymo dėl kariuomenės naudojimo, opozicijos lyderiui, Socialdemokratų partijos atstovams, kurie pakeitė, jų pataisos iš esmės pakeitė įstatymus, ir šiandien mes, kaip parlamentas, savo darbą atliekame. Labai ačiū V. Bakui, kurio pataisos iš esmės patobulino ir šį įstatymą. Už jį galima dabar ramia sąžine balsuoti, nes savivaldai yra pasiųstas ypač geras signalas iš Seimo.
Reikia padėkoti ir žmonėms, kurie šiandien yra susirinkę prie Seimo, nes jie tikrai sumažino tą arogancijos lygį, kokį mes galime matyti bet kurios valdančiosios daugumos akyse. Šiandien balsavimai parodo, kad yra einama į kompromisus, yra ieškoma parlamente geriausių sprendimų ir būtent čia yra vieta ginčytis, ne gatvėje.
Mes taip pat turime pasakyti kaip opozicija, privalome nuraminti žmones, ne juos visaip kurstyti, bet raminti. Šiandien žmonės yra sunerimę ir čia atlikdami darbus, ieškodami kompromisų, nusileisdami vieni kitiems mes galime tik tokiu būdu žmones nuraminti. Tai dalis tų darbų šiandien yra atlikta, galima padėkoti visiems ir tai yra tikras parlamentarizmas.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime. Priėmimas. Civilinės saugos įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo projektas. Gerbiami kolegos, balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Civilinės saugos įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-754. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 103, prieš – 3, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.17 val.
Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-755. Vienintelis straipsnis, dėl jo nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Dėkoju, galime. Ir dabar balsuosime, jeigu nėra motyvų. Yra motyvų.
Už kalbės gerbiamas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl šio įstatymo skleidžiama irgi tam tikrų nepagrįstų baimių ir spekuliacijų. Visų pirma teigiama, kad, na, su pareigūnais nebus atsiskaitoma, jiems išsijungs Darbo kodeksas ir panašūs dalykai.
Bet mes juk žinome, kad pareigūnų darbo sąlygos yra reguliuojamos specialiaisiais įstatymais, jų niekas šiuo metu nekeičia ir nesiūlo keisti. Taigi visa tai, kas yra numatyta dėl pareigūnų atsiskaitymo, yra reguliuojama kitais teisės aktais ir tas išlieka. Todėl būtų sunku patikėti, kad šioje situacijoje, ekstremalioje situacijoje, kai taip labai svarbus lojalus pareigūnų darbas valstybei, būtų kuriamos kokios nors schemos, kaip apgauti ar sukurti, įvesti nepasitikėjimą, kad su jais bus neatsiskaityta.
Tiesiog yra sukuriama galimybė, jeigu reikalai prastėtų, jeigu situacija klostytųsi priešinga linkme, negu mes matome dabartiniu etapu, kad atsirastų tokia galimybė, pasitelkiant ir žmones, ir institucijas. Būtent tas pats atsiskaitymas, reguliavimas tomis ypatingesnėmis sąlygomis būtų reguliuojamas Civilinės saugos įstatyme, kuriame, beje, dabar nėra jokių išimtinių nuostatų, kurios kaip nors kištųsi į darbo santykių reguliavimą. Norint rasti šiame įstatyme tas nuostatas, jas reikėtų dar kartą tada priimti, svarstyti ir konkrečiai diskutuoti jau labai aiškiai, kokių nuostatų norima, jas palengvinti ar įkurti kitokį reguliavimą. Todėl labai raginu palaikyti šį Vyriausybės įstatymą kaip sukūrimą instrumento, kuris ateityje būtų labai svarbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitaip mano gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Paradoksas – įstatymo nereikia, bet priimkime įstatymą, apie kurį taip ir nepasakė, kam jis tada bus taikomas. Būtų gerai, kad apsilankytumėte savivaldybėje, paskambintumėte, kaip ten atsiskaitymai su darbuotojais.
Noriu priminti, dar kartą pakartosiu, ką sakiau svarstymo stadijoje. Skyrėte savivaldai po 1 tūkst. eurų mėnesiui, kai darbuotojų, kurie dirba su nelegalais… Juokinga suma. Ne vienas žmogus dirba. O 1 tūkst. visai savivaldybei. Vien iš to jau aišku, kad šiandien nemokate tiek, kiek reikia. Todėl čia neišsigalvojimai. Čia labai paprasta. Paskambinkite į savivaldybę ir sužinokite, ką gauna savivaldos darbuotojai, ką gauna tie patys pareigūnai. Paklausykite, ką jie šneka. Taip, jie atlieka pareigą ir atliks tą pareigą, bet nuo to valdžiai, Seimui simpatijų daugiau nebus. Mes visi tame pačiame laive. Jeigu mes randame 152 mln. tvorai, kodėl mes nerandame kelių tūkstančių darbuotojams, kurie dirbs ten, kurie prižiūrės, kurie saugo? Čia yra svarbiausias klausimas. Todėl tokio įstatymo nereikia. Jis tik pablogina situaciją. Jis tikrai nepagerina, nes čia nekalbama apie kokias nors priemokas. Mokėti daugiau leidžia dabartinis Darbo kodeksas. Priemokas mokėti atskiru nutarimu, įsakymu nedraudžiama, bet šitas įstatymas leidžia to nedaryti, nesilaikyti Darbo kodekso nuostatų. Prašau, kolegos, turėti omenyje, kas balsuos, po to kalbėkite su tais pareigūnais, su darbuotojais šitų savivaldybių ir atsakykite į jų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai daug norinčių kalbėti tiktai prieš. Ar tikrai visi nori? Gal bent jau trumpinkime. Gerbiami kolegos, J. Sabatauskas kalbės prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes visi turime teisę pasisakyti ir trumpinti ar netrumpinti, tai jau mūsų pasirinkimo reikalas…
PIRMININKAS. Neabejotinai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pagal nustatytą laiką. Aš noriu atkreipti dėmesį į kitą vietą. Konstitucijos 48 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sąlygas ir gauti teisingą apmokėjimą bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Priverčiamasis darbas yra draudžiamas. Šiandien mes norime, kad ekstremaliomis sąlygomis laikantis civilinės saugos reikalavimų nebūtų taikomas kai kuriais atvejais Darbo kodeksas, kuris numato būtent tas teisingas, saugias darbo sąlygas ir teisingą apmokėjimą, nebūtų to. Norime, kad būtų priverčiamasis darbas? Paskui mes skundžiamės, kad trūksta vienoje ar kitoje srityje, pas mus nepopuliari ta tarnyba, neateina dirbti, o todėl, kad nesiskaitoma su tais žmonėmis. Tai nedarykime dabar, ypač ekstremaliomis sąlygomis, kai būtinai reikia ne vien tik tų žmonių darbo vien iš patriotizmo, nes kiekvienas darbas turi būti teisingai atlyginamas. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš taip pat kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tęsdamas prieš tai savo sakytą mintį dėl žmonių raminimo, aš pabandysiu iš tų rėmų labai neišplaukti. Šiuo atveju nekonfrontuodamas, bet išsakau šiokią tokią kritiką būtent dėl šio projekto, nes, mano galva, jis galėtų būti priimtas, bet už kelių savaičių. Nieko baisaus, galime ir dar kartą susirinkti. Tikrai situacija neeilinė Lietuvoje. Būtų logiškiausia parengti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų labai aiškiai aprašytos situacijos, kokios tos kitokios teisės negu Darbo kodekse atsiranda žmonėms ekstremalios situacijos atveju, kiek jie tų viršvalandžių gali dirbti, kada jie gali būti iškviesti. Tai tikrai galima per kelias savaites apgalvoti ir vėl susirinkus normaliai patvirtinti tą pačią normą. Tiesiog laikykite tai nemokamu patarimu, nes mūsų bendras tikslas yra raminti visuomenę. Visuomenė yra sunerimusi dėl visko, kas vyksta. Ji daug ko nesupranta. Ieškokime nestandartinių sprendimų. Šį kartą tai tikrai per daug rizikingas sprendimas būtent dėl Darbo kodekso, todėl aš susilaikysiu vėl nekeldamas jokių aistrų ir bandydamas lygiai taip pat kaip jūs visi kairėje ir dešinėje raminti žmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašau. (Balsai salėje) Gerbiamas Petrai, jums dabar yra suteiktas žodis.
P. GRAŽULIS (LRF). Ačiū. Gerbiamas Algirdai Sysai, kaip senas politikas nesupranti, kodėl savivaldybėms skiria tik po 1 tūkst., o tvorai virš 50 mln. Jau kai tu savivaldybei atiduosi, tai atkato negausi, o nuo tvoros koks trečdalis nubyrės valdantiesiems į kišenes. Ten bers ir bers į tą tvorą. Jau jinai bus auksinė ar net ne popierinė, kaip pasakė V. Bakas. Tikrai bus auksinė, nes jau D. Grybauskaitė pasakė: tvorą statykite ir negailėkite pinigų. Be jokių konkursų. Vokite, kiek galite.
PIRMININKAS. Dėkoju už neilgą pasisakymą. Gerbiami kolegos, dabar vyks balsavimas. Priėmimas. Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, primenu, balsuojame dėl Darbo kodekso, projektas Nr. XIVP-755. Balsuojame. Priėmimas.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 59, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi balsų priimti įstatymą nepakanka. Gerai.
18.26 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756(2) (priėmimas)
Toliau turime darbotvarkės 2-4 klausimą – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-756. Čia po svarstymo yra bendru sutarimu pritarta. Likęs yra priėmimas. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Čia yra du straipsniai. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi pastraipsniui situacija įveikta.
Dabar už norėtų kalbėti gerbiamas Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, kad jau viskas išsakyta, visi pritarė šiam projektui ir visos šalys pas mus važiuoja ir bando modeliuoti savo sprendimus pagal mus. Kuo greičiau pritarkime, tuo bus geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Masiulis taip pat kalbės už. Atsisako žodžio. G. Surplys kalbės už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiokių tokių abejonių aš turėjau dėl to, ar tai atitinka tarptautinės teisės normas, kaip bus su butelio kakliukais pasienio punktuose, kai mes sudarysime juos šiuo įstatymu, tačiau Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu Vidaus reikalų ministerijos atstovės, tarp kurių, deja, nebuvo ministrės, kuri tribūnoje nelabai galėjo atsakyti į klausimus, labai nuodugniai atsakė į visas abejones. Iš tiesų precedentas tarptautinėje teisėje, atrodo, yra. Tai yra Ispanija, kuri panašią priemonę taikė tuo metu, kai buvo įtariama, kad nelegali migracija yra organizuotai veikia iš kitos šalies.
Dėl pasienio punktų vėlgi panašu, kad ten tų butelio kakliukų susidaryti neturėtų, nes prieš patekdami į mūsų pasienio punktus tie žmonės turės pereiti pirmiausia Baltarusijos pasieniečių užkardas, sakykime taip. Taigi tikrai kviečiu palaikyti, nes manau, kad tai yra sprendimas, kurį turbūt buvo galima sugalvoti prieš tris mėnesius, ir mes nebūtume turėję dabar 4 tūkst. migrantų ar kiek jų ten yra jau šiuo metu Lietuvoje. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Zingeris taip pat išsakys argumentus už. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mes turėjome labai ilgą posėdį šiandien ir visų partijų atstovai pritarė. Posėdį turėjome su Vidaus reikalų ministerijos kolegomis. Mes klausėme jų, ar jie suderino visus klausimus su Užsienio reikalų ministerijoje esančiais skyriais, kurie prižiūri tarptautines konvencijas. Jie atsakė – tikrai taip. Taigi mes esame tarptautinės teisės kontekste ir mūsų tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, buvo mums patikinta, yra vykdomi. Todėl aš tikrai siūlyčiau šio įstatymo kontekste balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Keturi pasisakė. Taigi balsuosime… (Balsai salėje) A, keturi nepasisakė. Atsisakė žodžio, bet pasakė kažką. (Balsai salėje) Balsuojame. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ priėmimas. Paskutinis mūsų darbotvarkės projektas. Balsuojame. Priėmimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Sveikinu, kolegos, mes įveikėme visą darbotvarkę. Dabar kviečiu tiek posėdį, tiek mūsų neeilinę sesiją pabaigti Lietuvos Respublikos himnu.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Dėkoju, gerbiami kolegos, už koncentruotą darbą. Gaila, ne visi projektai, tačiau daugelį svarbiausių projektų šiandien pavyko priimti. Linkiu visiems gero poilsio. Tikiuosi, būsite išleisti iš Seimo. Vyriausybei linkiu toliau susikaupus dirbti ir ištvermės visiems. Tikiuosi, kad visas krizes išsprendėme. Taigi gongas, neeilinę sesiją ir posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.