PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238  TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3378

 

2019-05-13

Vilnius

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

2

 

 

Argumentai:

Nėra pagrindo ir reikalo riboti Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko įgaliojimus skiriant ir atleidžiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) vadovą. Todėl yra tikslinga palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro direktorių į pareigas skiria ir jį atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko teikimu.

Taip pat nėra tikslinga Centro nuostatų tvirtinimą pavesti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, verta palikti dabar galiojančias įstatymo nuostatas, kad Centro nuostatus Vyriausybės  teikimu  tvirtina Seimas.

Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas reguliavimas Centro generaliniam direktoriui turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis, svarbu atkreipti dėmesį, kad toks reikalavimas susiaurintų asmenų, galinčių pretenduoti į Centro generalinio direktoriaus vietą, ne mažiau svarbu tai, kad Centro vadovas turi turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija, nes Centrui yra perduotos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sudarytos prisipažinusių KGB agentų bylos.

Todėl yra tikslinga keisti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir įtvirtinti, kad Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6. straipsnis. Centro valdymas

1. Centrą sudaro:

1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;

2) Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi).

2. Centro padaliniai atlieka šiame įstatyme nurodytas funkcijas ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, naudodamiesi kituose padaliniuose sukaupta medžiaga.

3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties grupės aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija srityse, susijusiose su Centro uždaviniais ir funkcijomis.

5. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) atsistatydinus savo noru;

3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

4) jam mirus;

5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

8) Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu Seimui priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą;

9) Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš Centro generalinio direktoriaus pareigų.

6. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius.

7. Atleidžiant Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jam išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Centro generaliniam direktoriui mirus, jo šeimai išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išmoka.

8. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu atveju klausimą dėl Centro direktoriaus atleidimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

9. Centre dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

10. Centro generalinis direktorius, Centro struktūrinių padalinių vadovai ir Centro darbo tarybos atstovas sudaro Centro tarybą. Centro tarybos darbui vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas.

11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali sudaryti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų.

12. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei.

13.  Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose. Šiuos nuostatus Vyriausybės Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu  tvirtina Seimas.

14. Institucijos prie Centro:

1) išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo Centrui teikia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;

2) prie Centro veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondas (toliau – Fondas). Fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lėšos Fondui skiriamos iš valstybės biudžeto. Genocido ir rezistencijos aukoms remti išmokama ne mažiau kaip 80 procentų iš valstybės biudžeto Fondui skirtų lėšų. Fondo nuostatuose nustatyta tvarka lėšos Fondui gali būti kaupiamos ir iš kitų šaltinių.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys

Arvydas Anušauskas