Projekto XIIIP-115(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 10, 44, 48, 50, 52, 69, 69¹, 71¹, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 m.         d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento.“

2 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą.“

3 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Gynėjas turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu;

2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose;, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;

3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju. matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų Susitikimų su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju ar kaltinamuoju skaičius ir trukmė neribojami;

4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jo jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;

5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;

6) dalyvaudamas atliekant šios dalies 2, 4, 5 punktuose nurodytus veiksmus užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;

6) 7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;

7) 8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;

8) 9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;

9) 10) šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;.

11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.“

4 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“

5 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus šio Kodekso 433 straipsnyje numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.“

6 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį

1. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

2. Lietuvos Respublikos prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, į užsienio kalbą išverstas ir reikiamai patvirtintas nutarties skirti suėmimą arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai.

3. Įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuorašą, o tais atvejais, kai yra priimta ir įsiteisėjusi nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartis dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, ir nutarties nuorašą kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija nuosprendį arba nutartį priėmęs teismas, nusprendęs, kad reikalinga kreiptis dėl asmens išdavimo, siunčia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

4. Prašymo išduoti asmenį ir prie jo pridedamų dokumentų vertimą į reikalingą užsienio valstybės kalbą užtikrina institucija, kuri kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą dėl asmens išdavimo.“

7 straipsnis. 69¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją).“

8 straipsnis. 71¹ straipsnio pakeitimas

Papildyti 71¹ straipsnį 10 dalimi:

„10. Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą Europos arešto orderį išdavusios valstybės instituciją, o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina šį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją. Asmens prašymas Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, perdavimo vykdymo.“

9 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 72 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Apie asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.“

2. Buvusią 72 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.

10 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių, o kai jų nėra, arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Jeigu suimtasis yra nepilnametis, prokuroras nedelsdamas privalo apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą, o kai toks pranešimas prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, – kitam tinkamam pilnamečiui asmeniui. Be to, suimtam įtariamajam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu. Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu, jei toks pranešimas jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo sukeltų pavojų  suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar jų nepavyksta nustatyti arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo įtariamajam ar jo gynėjui dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo šį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“

2. Pakeisti 128 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui, prokuroras nedelsdamas praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Įtariamasis, kuris turi dviejų ar daugiau valstybių pilietybę, gali, jeigu įmanoma, pasirinkti, kurios valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai turi būti pranešta apie jo suėmimą. Be to, suimto įtariamojo pageidavimu, jam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su savo valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atstovais. Suimtajam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba išaiškinta teisė susisiekti su šiomis įstaigomis.“

11 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 2 3 dalyse nustatyta tvarka.“

12 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 168 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.“

2. Buvusias 168 straipsnio 4, 5 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 dalimis.

13 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 190 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Akistatoje, kurioje dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.“

14 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 192  straipsnį nauja 3 dalimi:

 „3. Atliekant asmens parodymą atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.“

2. Buvusias 192 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8 dalimis.

15 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 196 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų patikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi šiame Kodekse numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.“

16 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas

Papildyti 197 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 „197 straipsnis. Eksperimentas

1. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus.

2. Eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.“

17 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“

18 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

1. Papildyti Kodekso priedą nauju 17 punktu:

„17. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).“

2. Buvusius Kodekso priedo 17, 18 punktus laikyti atitinkamai 18, 19 punktais.

17. 18. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39).

17. 19. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (OL 2014 L 151, p. 1).“

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas