Argumentai:
2019
m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu,
norminėje byloje Nr. eI-10-756/2019, pacientus bei
gydytojus vienijančios asociacijos bei ekspertai nurodė, kad:
-
Esama kompensavimo tvarka pažeidžia pacientų
interesus (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų
taryba);
-
Nacionalinis vėžio institutas pateiktoje
nuomonėje nurodė, jog įsigaliojus naujai tvarkai dėl vaistinių preparatų
kompensavimo sumažėjo vaistinių preparatų prieinamumas, kadangi kai kurių
vaistinių preparatų neliko prekyboje.
-
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų
asociacijos prezidentas prof. habil. dr. J. K. savo nuomonėje nurodė, jog
dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės vykdoma vaistų kainodara
iškreipia laisvos konkurencijos sąlygas, sudarydama galimybes proteguoti
atskiras farmacines firmas.
-
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
klinikinės medicinos instituto direktorė, VšĮ Vilniaus universiteto
ligoninės Santarų klinikų Endokrinologijos centro vadovė Ž. V. savo nuomonėje
nurodo, jog šiuo metu galiojanti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir
medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo ir taikymo, kompensuojamųjų
vaistinių preparatų, receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo tvarka
apriboja galimybę gydytojo kompetencijos ribose skirti pacientui adekvatų,
individualizuotą, medicininiais įrodymais pagrįstą gydymą, taip pat apriboja
paciento teisę pagal galimybes primokėti už kompensuojamą vaistinį preparatą
ir gauti naujausią gydymą, pagrįstą tarptautinėmis ekspertų rekomendacijomis.
-
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos
klinikos vadovas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos
ir alergologijos centro vadovas prof. dr. E. D. savo nuomonėje išdėsto
argumentus dėl plaučių ligoms gydyti skiriamų kompensuojamųjų vaistų skyrimo
tvarkos. Nurodo, jog esama tvarka varžo gydytojo galimybę skirti konkrečiam ligoniui
tinkamiausią vaistą, o pacientui ribojama galimybė ją gauti.
Nurodytos
sveikatos specialistų bei pacientus vienijančių asociacijų pozicijos
patvirtino kompleksinę vaistų kompensavimo sistemos problemą, susijusią su
kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumo mažėjimu.
Kompensuojamų
vaistinių preparatų prieinamumo mažėjimo priežastis – vis mažėjantis
kompensuojamų vaistinių preparatų kiekis esantis kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyne, kas yra sąlygota LRV poįstatyminiuose teisės aktuose
nustatytos bei per praėjusį periodą dažnai keičiamos kompensavimo kainodaros.
Viena
iš esminių vaistinių preparatų kiekio esančių kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyne mažėjimo priežasčių – nustatyta dviejų ir daugiau tiekėjų
vaistinių preparatų maksimali paciento priemokos apskaičiavimo tvarka,
sąlygojanti, kad pacientų vartojami vaistiniai preparatai, remiantis šiuo
metu nustatytu poįstatyminiu reguliavimu, nepatenka į kompensuojamų vaistinių
preparatų sąrašą. Tokiu būdų pacientams tenka mokėti pilną vaistinio
preparato kainą, pageidaujant toliau vartoti tą patį vaistinį preparatą.
Remiantis skelbiamais duomenimis, dėl esamos maksimalios paciento
priemokos apskaičiavimo tvarkos, įsigaliojus 2021 m. III ketvirčio
kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui beveik 50,000 pacientų turės
keisti gydymą arba pirkti vaistinį preparatą pilna kaina, nes gamintojo
kaina, dėl taikomos maksimalios paciento priemokos tvarkos, neatitiko iki
0,50 EUR. Dar papildomai 70,000 pacientų turės keisti gydymą arba pirkti
pilna kaina, jei gamintojas neadaptuos kainos, nes yra reikalavimas kainą
mažinti iki 0,50 EUR.
Nustačius
maksimalios priemokos reikalavimus Farmacijos įstatyme didesnis kiekis
vaistinių preparatų liktų kompensuojamųjų vaistų kainyne, pacientai jiems
pageidaujant galėtų vartoti savo įprastus vaistinių preparatus.
Nurodytų kriterijų įtraukimas taip pat atitinka ir Teisėkūros įstatymo
bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jog pagrindiniai teisinio
reguliavimo principai turi būti nustatyti įstatymu.
Pagal Lietuvai taikomas tai
pačiai dviejų ir daugiau tiekėjų
vaistinių preparatų grupei (grupuojama pagal veikliąją medžiagą)
priklausančių vaistinių preparatų kainas nustatoma konkretaus kompensuojamojo
vaistinio preparato bazinė kaina (B) arba ta dalis, kurią pacientui kompensuoja
valstybė iš PSDF biudžeto lėšų.
Pagal esamą reglamentavimą, didžiausia konkretaus kompensuojamojo
vaistinio preparato paciento priemoka nustatoma vaistinio
preparato bazinę kaina padauginus iš koeficiento 0,2. Pvz. Jei vaistinio
preparato bazinė kaina yra lygi 10 eurų tai maksimali priemoka bus 2 eurai.
Tai reiškia, kad jei konkretaus vaistinio preparato kaina bus didesnė bent
vienu euro centu, šis vaistas nepateks į kainyną ir pacientai norėdami
vartoti šį vaistinį preparatą toliau turės mokėti pilną kainą ir neteks
valstybės kompensuojamos dalies.
Tuo tarpu priėmus siūlomą teisinį reguliavimą paciento priemokos dalis
būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusių metų
vidutines recepto kompensuojamąsias kainas.
Atitinkamai, papildomai siūloma apibrėžti maksimalios praėjusių
metų vidutinė recepto kompensuojamoji kainos dalį, taip užtikrinant
kompensuojamojo vaistinio preparato bazinės kainos dalies paciento priemokai
maksimalias ribas. Nurodytas apibrėžimas nustatytinas pagal šiuo metu galiojančio
LRV nutarimo 994 5.4 punkto nuostatas: „praėjusių metų vidutinė recepto
kompensuojamoji kaina (L) apskaičiuojama praėjusių metų Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams
dalijant iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptų skaičiaus. Jeigu 20
proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L) sudaro
daugiau negu 4,71 euro, 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto
kompensuojamosios kainos (L) laikoma 4,71 euro suma.“
Taigi, priėmus siūlomą pakeitimą taip pat būtų apsaugotas
(apribotas) paciento priemokų augimas, į įstatymą perkeliant šiuo metu LRV
nutarime numatytą maksimalų priemokos dydį, t.y. 4,71 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, jog visų vaistų bazinės
kainos (kuri dengiama PSDF lėšomis) yra fiksuotos (užšaldytos), todėl dėl
siūlomo pakeitimo nėra didinamos su tuo susijusios PSDF biudžeto išlaidos.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti
sekančiai:
„2. Papildyti 57
straipsnį 5 dalimi:
„5. Vaistinis preparatas įrašomas į kompensuojamųjų
vaistinių preparatų kainyną jei kompensuojamojo vaistinio preparato bazinės
kainos dalis paciento priemokai neviršija 20 procentų praėjusių metų
vidutinės recepto kompensuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama praėjusių
metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas
kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams dalijant iš kompensuojamųjų
vaistinių preparatų receptų skaičiaus. Jeigu 20
procentų praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos sudaro
daugiau negu 4,71 euro, 20 procentų praėjusių metų vidutinės recepto
kompensuojamosios kainos laikoma 4,71 euro suma.“
|