2021-05-18

PASIŪLYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 8, 57 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-337

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

 

 

Argumentai:

 

2019 m. spalio 23 d.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, norminėje byloje Nr. eI-10-756/2019,  pacientus bei gydytojus vienijančios asociacijos bei ekspertai nurodė, kad:

 

-          Esama kompensavimo tvarka pažeidžia pacientų interesus (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba);

 

-          Nacionalinis vėžio institutas pateiktoje nuomonėje nurodė, jog įsigaliojus naujai tvarkai dėl vaistinių preparatų kompensavimo sumažėjo vaistinių preparatų prieinamumas, kadangi kai kurių vaistinių preparatų neliko prekyboje.

 

-          Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. J. K. savo nuomonėje nurodė, jog dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės vykdoma vaistų kainodara iškreipia laisvos konkurencijos sąlygas, sudarydama galimybes proteguoti atskiras farmacines firmas.

 

-          Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinės medicinos instituto direktorė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų Endokrinologijos centro vadovė Ž. V. savo nuomonėje nurodo, jog šiuo metu galiojanti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo ir taikymo, kompensuojamųjų vaistinių preparatų, receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo tvarka apriboja galimybę gydytojo kompetencijos ribose skirti pacientui adekvatų, individualizuotą, medicininiais įrodymais pagrįstą gydymą, taip pat apriboja paciento teisę pagal galimybes primokėti už kompensuojamą vaistinį preparatą ir gauti naujausią gydymą, pagrįstą tarptautinėmis ekspertų rekomendacijomis.

 

-          Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos vadovas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. E. D. savo nuomonėje išdėsto argumentus dėl plaučių ligoms gydyti skiriamų kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarkos. Nurodo, jog esama tvarka varžo gydytojo galimybę skirti konkrečiam ligoniui tinkamiausią vaistą, o pacientui ribojama galimybė ją gauti.

 

Nurodytos sveikatos specialistų bei pacientus vienijančių asociacijų pozicijos patvirtino kompleksinę vaistų kompensavimo sistemos problemą, susijusią su kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumo mažėjimu.

 

Kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumo mažėjimo priežastis – vis mažėjantis kompensuojamų vaistinių preparatų kiekis esantis kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, kas yra sąlygota LRV poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos bei per praėjusį periodą dažnai keičiamos kompensavimo kainodaros.

 

Viena iš esminių vaistinių preparatų kiekio esančių kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne mažėjimo priežasčių – nustatyta dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų maksimali paciento priemokos apskaičiavimo tvarka, sąlygojanti, kad pacientų vartojami vaistiniai preparatai, remiantis šiuo metu nustatytu poįstatyminiu reguliavimu, nepatenka į kompensuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tokiu būdų pacientams tenka mokėti pilną vaistinio preparato kainą, pageidaujant toliau vartoti tą patį vaistinį preparatą.

 

Remiantis skelbiamais duomenimis, dėl esamos maksimalios paciento priemokos apskaičiavimo tvarkos, įsigaliojus 2021 m. III ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui beveik 50,000 pacientų turės keisti gydymą arba pirkti vaistinį preparatą pilna kaina, nes gamintojo kaina, dėl taikomos maksimalios paciento priemokos tvarkos, neatitiko iki 0,50 EUR. Dar papildomai 70,000 pacientų turės keisti gydymą arba pirkti pilna kaina, jei gamintojas neadaptuos kainos, nes yra reikalavimas kainą mažinti iki 0,50 EUR.

 

Nustačius maksimalios priemokos reikalavimus Farmacijos įstatyme didesnis kiekis vaistinių preparatų liktų kompensuojamųjų vaistų kainyne, pacientai jiems pageidaujant galėtų vartoti savo įprastus vaistinių preparatus.  Nurodytų kriterijų įtraukimas taip pat atitinka ir Teisėkūros įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jog pagrindiniai teisinio reguliavimo principai turi būti nustatyti įstatymu.

 

Pagal Lietuvai taikomas tai pačiai dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų grupei (grupuojama pagal veikliąją medžiagą) priklausančių vaistinių preparatų kainas nustatoma konkretaus kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina (B) arba ta dalis, kurią pacientui kompensuoja valstybė iš PSDF biudžeto lėšų.

 

Pagal esamą reglamentavimą, didžiausia konkretaus kompensuojamojo vaistinio preparato paciento priemoka nustatoma vaistinio preparato bazinę kaina padauginus iš koeficiento 0,2. Pvz. Jei vaistinio preparato bazinė kaina yra lygi 10 eurų tai maksimali priemoka bus 2 eurai. Tai reiškia, kad jei konkretaus vaistinio preparato kaina bus didesnė bent vienu euro centu, šis vaistas nepateks į kainyną ir pacientai norėdami vartoti šį vaistinį preparatą toliau turės mokėti pilną kainą ir neteks valstybės kompensuojamos dalies.

 

Tuo tarpu priėmus siūlomą teisinį reguliavimą paciento priemokos dalis būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusių metų vidutines recepto kompensuojamąsias kainas.

 

Atitinkamai, papildomai siūloma apibrėžti maksimalios praėjusių metų vidutinė recepto kompensuojamoji kainos dalį, taip užtikrinant kompensuojamojo vaistinio preparato bazinės kainos dalies paciento priemokai maksimalias ribas. Nurodytas apibrėžimas nustatytinas pagal šiuo metu galiojančio LRV nutarimo 994 5.4 punkto nuostatas: „praėjusių metų vidutinė recepto kompensuojamoji kaina (L) apskaičiuojama praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams dalijant iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptų skaičiaus. Jeigu 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L) sudaro daugiau negu 4,71 euro, 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L) laikoma 4,71 euro suma.“

 

Taigi, priėmus siūlomą pakeitimą taip pat būtų apsaugotas (apribotas) paciento priemokų augimas, į įstatymą perkeliant šiuo metu LRV nutarime numatytą maksimalų priemokos dydį, t.y. 4,71 Eur.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog visų vaistų bazinės kainos (kuri dengiama PSDF lėšomis) yra fiksuotos (užšaldytos), todėl dėl siūlomo pakeitimo nėra didinamos su tuo susijusios PSDF biudžeto išlaidos.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti sekančiai:

 

„2. Papildyti 57 straipsnį 5 dalimi:

 

„5. Vaistinis preparatas įrašomas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną jei kompensuojamojo vaistinio preparato bazinės kainos dalis paciento priemokai neviršija 20 procentų praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama praėjusių metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams dalijant iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptų skaičiaus. Jeigu 20 procentų praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos sudaro daugiau negu 4,71 euro, 20 procentų praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos laikoma 4,71 euro suma.

 

3

 

 

Argumentai:

 

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytame pasiūlyme pateiktus argumentus bei 2019 m. spalio 23 d.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, norminėje byloje Nr. eI-10-756/2019, pateiktus išaiškinimus dėl esminių ūkinės veiklos bei asmenų teisių ir pareigų galimo ribojimo bei reglamentavimo tik įstatymu, patikslintinas 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatant, kad vaisto kaina, siekiant jį įtraukti į kainyną, turi atitikti ne tik Vyriausybės, bet ir šio įstatymo reikalavimus.

 

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti sekančiai:

 

„3. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:

 

2) į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną norimų įtraukti vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos atitinka šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytus reikalavimus.”

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                             Remigijus Žemaitaitis